CP v2

Tag: NATO

  • Australijos ekspertas perspėja: Lenkijos vaidmuo Europos saugume auga, bet ar ji jau karinė galybė?

    Buvęs Australijos ginkluotųjų pajėgų karininkas ir strateginių studijų ekspertas Johnas Blaxlandas teigia, kad Lenkijos vaidmuo Europos saugumo architektūroje sparčiai stiprėja. Jo vertinimu, Lenkija kai kuriose srityse jau lenkia dalį Europos valstybių ne tik sprendimais, bet ir pačiu požiūriu į grėsmes.

    Ekspertas pabrėžia, kad Rytų Europos patirtis ir geografinė padėtis verčia Lenkiją greičiau reaguoti į rizikas, kurios kitur ilgai buvo laikomos teorinėmis. Dėl to Varšuvoje anksčiau nei daugelyje sostinių į politinę darbotvarkę pateko hibridinių grėsmių, atgrasymo ir visuotinės gynybos temos.

    Kas keičia Europos saugumą?

    Blaxlandas dėmesį kreipia į tai, kad Europoje daugėja signalų apie agresyvius veiksmus, įskaitant sabotažą, kibernetines atakas ir destabilizavimo operacijas. Tokie incidentai, jo teigimu, skatina vyriausybes realistiškiau vertinti rizikų mastą ir greitinti sprendimus dėl gynybos.

    Pasak eksperto, svarbus veiksnys yra ir JAV saugumo politikos kryptis, kuri vis aiškiau akcentuoja didesnę Europos atsakomybę už savo gynybą. Tai reiškia, kad Europos Sąjungos valstybės gali būti priverstos sparčiau investuoti į pajėgumus, pramonę ir tarpusavio koordinavimą.

    „Aukštas agresijos lygis Europoje, tikėtina susijęs su Rusija, verčia Europos vyriausybes situaciją vertinti realistiškiau. Kartu su JAV strateginiais pokyčiais tai gali paspartinti kitų Europos Sąjungos valstybių reakciją“, – sakė Johnas Blaxlandas.

    Stipri ekonomika, bet ne visa karinė galia

    Nors Lenkija regione išsiskiria ekonominiu svoriu ir nuosekliu gynybos finansavimo didinimu, Blaxlandas pažymi ribą: šalis dar nėra pilnavertė karinė galybė. Tam, jo vertinimu, neužtenka vien didelių pirkimų ar greito pajėgų plėtimo, būtina ilgalaikė parengtis, logistika, vadovavimo struktūros ir apmokymas.

    Ekspertas taip pat akcentuoja, kad efektyvus atgrasymas Europoje vis labiau priklausys nuo sąjungininkų suderinamumo. Šiame kontekste jis mato poreikį stiprinti praktinį bendradarbiavimą su Vokietija ir kitomis Europos valstybėmis, kurios pastaraisiais metais ryškiau grįžta prie gynybos prioritetų.

    Kodėl Lenkija atsidūrė dėmesio centre?

    Lenkijos vaidmenį išryškina keli sutampantys procesai: ilgalaikė įtampa prie NATO rytinio sparno, karas Ukrainoje ir išaugęs hibridinių grėsmių intensyvumas. Dėl to Lenkija tampa viena pagrindinių valstybių, per kurias planuojamas sąjungininkų pastiprinimas ir logistika, o tai automatiškai didina jos reikšmę bendroje gynybos schemoje.

    Tuo pačiu Blaxlandas leidžia suprasti, kad vien dėmesio neužtenka: norint išlaikyti lyderystę, svarbios ne tik išlaidos, bet ir gebėjimas ilgai išlaikyti parengtį, plėtoti gynybos pramonę bei kurti tvarius partnerystės mechanizmus su kaimynais.

  • Lenkija baiminasi dėl JAV ginklų prioritetų: ar Europa per SAFE siekia daugiau kontrolės krizės metu?

    Lenkijoje vis garsiau keliami klausimai, ar JAV ginklų tiekimo prioritetai krizės atveju visada sutaptų su Varšuvos lūkesčiais. Šią įtampą dar labiau paryškina Europos programos SAFE idėja: tai ne vien pinigai gynybai, o ir atsakymas, kas lemia prieigą prie ginklų bei amunicijos, kai jų reikia labiausiai.

    Diskusijos esmė paprasta: net ir būdama artima sąjungininkė, valstybė negali iki galo kontroliuoti, kada bus įvykdyti užsakymai ir kokiu greičiu atkeliaus kritiškai svarbūs pajėgumai. JAV gynybos pramonė dirba pagal didžiulius užsakymų portfelius, o pristatymo eilės, gamybos pajėgumai ir politiniai prioritetai nuolat persirikiuoja.

    Kas iš tiesų sprendžia dėl tiekimo?

    Lenkijos viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad deklaracijos apie strateginę partnerystę ne visada reiškia pirmumą praktikoje. Kai kuriuose scenarijuose pirmenybė gali būti teikiama kitoms kryptims ir regionams, jei Vašingtonas taip nusprendžia pagal tuo metu svarbiausius interesus bei operacinius poreikius.

    „JAV gali lanksčiai keisti ginklų kontraktų vykdymo prioritetus: kas tuo metu laikomas svarbiausiu partneriu, įrangą gauna greičiau, kiti turi laukti“, – sakė gynybos politiką komentavęs apžvalgininkas.

    Toks požiūris nereiškia, kad JAV nustoja būti pagrindiniu Europos sąjungininku. Tačiau jis primena, kad priklausomybė nuo vieno tiekėjo riboja valstybių manevro laisvę, ypač kai kalbama ne tik apie pačias platformas, bet ir apie amuniciją, atsargines dalis, remonto pajėgumus bei programinės įrangos atnaujinimus.

    SAFE ir Europos siekis mažinti priklausomybę

    SAFE Lenkijoje pristatomas kaip bandymas spręsti struktūrinę problemą: gynybos finansavimas savaime negarantuoja, kad reikiama technika bus pasiekiama tada, kai jos prireiks. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama europiniams gamybos pajėgumams, bendriems pirkimams ir tiekimo grandinių atsparumui.

    Ši logika ypač aktuali valstybėms, esančioms arčiau potencialių grėsmių zonų. Joms svarbu ne tik turėti pasirašytas sutartis, bet ir aiškiai žinoti, kas nutiks, jei tuo pačiu metu įrangos prireiks keliems regionams, o gamintojai fiziškai nespės įvykdyti visų užsakymų.

    Diversifikacija: JAV, Europa ir Pietų Korėja

    Lenkija pastaraisiais metais kryptingai diversifikavo ginkluotės pirkimus, lygiagrečiai derindama įsigijimus iš JAV ir Pietų Korėjos. Tokia strategija aiškinama noru mažinti riziką, kad vieno tiekėjo sprendimai ar gamybos ribojimai sustabdytų visą modernizacijos planą.

    Vienas akcentuojamų aspektų – vietinės gamybos ir technologinio dalyvavimo svarba. Jei dalis gamybos, surinkimo ar aptarnavimo perkeliama į šalies vidų, atsiranda daugiau kontrolės: lengviau planuoti atsargas, greičiau atlikti remontą ir stabiliau užsitikrinti amunicijos tiekimą.

    Lenkijos diskusijoje dažnai lyginami skirtingi raketinės artilerijos sprendimai, pabrėžiant, kad skirtumas slypi ne vien nuotolyje ar tikslume. Ne mažiau svarbu, kas kontroliuoja amunicijos tiekimą, integraciją į valdymo sistemas ir eksporto bei naudojimo apribojimus, kurie gali išryškėti būtent krizinėmis aplinkybėmis.

    Bendra išvada, kurią formuoja ši debata, yra pragmatiška: JAV išlieka esminė Europos saugumo atrama, tačiau valstybės siekia turėti daugiau savarankiškumo gynybos pramonėje. SAFE ir panašios iniciatyvos šiame kontekste vertinamos kaip priemonė ne tik didinti biudžetus, bet ir realiai sustiprinti kontrolę bei tiekimo patikimumą.

  • Kovo 29-oji – Lietuvos narystės NATO diena: ką ji šiandien reiškia mūsų saugumui ir regionui

    Kovo 29-oji – Lietuvos narystės NATO diena: ką ji šiandien reiškia mūsų saugumui ir regionui

    Kovo 29 dieną minima Lietuvos įstojimo į NATO diena – sukaktis, kuri kasmet primena, kad šalies saugumas yra paremtas kolektyvine gynyba ir sąjungininkų įsipareigojimais. Lietuva NATO nare tapo 2004 metais, o narystė Aljanse tapo vienu svarbiausių valstybės saugumo politikos lūžių po nepriklausomybės atkūrimo.

    NATO kolektyvinės gynybos principas, įtvirtintas 5-ajame Šiaurės Atlanto sutarties straipsnyje, reiškia, kad išpuolis prieš vieną sąjungininkę laikomas išpuoliu prieš visas. Šis įsipareigojimas yra esminė atgrasymo dalis, ypač augant įtampoms regione ir keičiantis Europos saugumo aplinkai.

    Kas pasikeitė nuo 2004 metų?

    Per du dešimtmečius NATO buvimas Baltijos šalyse tapo labiau matomas ir praktiškas: stiprintos oro policijos misijos, didintas pratybų intensyvumas, plėtotas pajėgų priėmimas ir sąveika. Kartu keitėsi ir Lietuvos gynybos prioritetai – daugiau dėmesio skiriama kariuomenės parengčiai, rezervo stiprinimui ir visuomenės atsparumui.

    Pastaraisiais metais NATO taip pat daugiau investuoja į greitesnio pastiprinimo planavimą, logistiką, vadovavimo struktūras ir reagavimo greitį. Tokie pokyčiai svarbūs ne tik karinei gynybai, bet ir aiškiai signalizuoja, kad regiono saugumas yra bendras visų sąjungininkų interesas.

    Vienybė ir atsakomybė tampa kasdienybe

    Narystės NATO diena dažnai minima kaip solidarumo simbolis, tačiau jos prasmė yra ir labai praktiška: saugumas prasideda nuo pasitikėjimo tarp sąjungininkų ir nuoseklaus darbo namuose. Tai apima ir valstybės institucijų pasirengimą krizėms, ir kritinės infrastruktūros apsaugą, ir visuomenės informacinį atsparumą.

    „Narystė NATO aljanse yra stiprus mūsų valstybės saugumo garantas, leidžiantis drąsiai žvelgti į ateitį ir kurti stiprią, laisvą bei demokratišką Lietuvą“, – sakė Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius.

    Kartu ši diena primena, kad gynyba nėra vien kariuomenės užduotis: pilietiškumas, bendruomeniškumas ir pasirengimas veikti krizių metu prisideda prie bendro atsparumo. Dėl to NATO diena tampa ne tik istorine data, bet ir proga iš naujo įvertinti, kaip kiekvienas sprendimas šiandien stiprina Lietuvos saugumą rytoj.

  • Trumpas perspėja dėl JAV karių mažinimo Vokietijoje: aštrus atsakas kancleriui Merzui

    Trumpas perspėja dėl JAV karių mažinimo Vokietijoje: aštrus atsakas kancleriui Merzui

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas atnaujino viešą kritiką Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui, ragindamas Berlyno lyderį daugiau dėmesio skirti Rusijos karui prieš Ukrainą ir Vokietijos vidaus problemoms. Jo pareiškimai pasirodė po Merzo pastabų apie JAV derybines pozicijas Irano klausimu.

    Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad Vokietijos vadovas turėtų labiau koncentruotis į karo Europoje pabaigos paieškas, o ne vertinti JAV veiksmus Artimuosiuose Rytuose. Kartu jis išvardijo temas, kurias, jo nuomone, Vokietija turėtų spręsti pirmiausia, įskaitant migraciją ir energijos politiką.

    „Vokietijos kancleris turėtų daugiau laiko skirti tam, kad būtų užbaigtas karas tarp Rusijos ir Ukrainos, ir sutvarkyti savo šalies problemas, o ne kištis į kitų sprendimus“, – rašė Donaldas Trumpas.

    Įtampą dar labiau pakurstė Trumpo užuomina, kad Vašingtonas gali peržiūrėti JAV karių dislokavimą Vokietijoje. Jis nurodė, kad sprendimas dėl galimo karių skaičiaus mažinimo galėtų būti priimtas artimiausiu metu, nors konkrečių skaičių ar terminų nepateikė.

    „Jungtinės Valstijos svarsto ir peržiūri galimą karių mažinimą Vokietijoje, sprendimas bus priimtas artimiausiu laikotarpiu“, – rašė Donaldas Trumpas.

    Ši retorika yra reakcija į kanclerio Merzo pasisakymus, kad JAV esą patiria spaudimą Irano vadovybės akivaizdoje, o derybose neturi pakankamai įtikinamos strategijos. Merzas taip pat kritikavo Vašingtono požiūrį į karo pradžią ir pabaigą, kalbėdamas apie sprendimų nuoseklumą ir ilgalaikius tikslus.

    Vokietijos kancleris, lankydamasis pas kariškius ir komentuodamas transatlantinius ryšius, akcentavo partnerystės tęstinumą. Jis pabrėžė, kad Berlynas palaiko nuolatinį kontaktą su sąjungininkais, įskaitant Vašingtoną, ir akcentavo abipusės pagarbos bei atsakomybės dalijimosi principą.

    Diskusija dėl JAV karių buvimo Europoje tęsiasi ne pirmus metus, tačiau dažnėjantys vieši signalai apie galimus pokyčius didina neapibrėžtumą NATO planavime. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie pareiškimai veikia atgrasymo patikimumą ir skatina Europos valstybes spartinti savo gynybos pajėgumų stiprinimą.

    NATO kolektyvinės gynybos pagrindas yra 5 straipsnis, numatantis, kad išpuolis prieš vieną Aljanso narę laikomas išpuoliu prieš visas. Būtent todėl bet kokios užuominos apie JAV įsipareigojimų masto peržiūrą Vokietijoje ar kitur Europoje yra atidžiai stebimos tiek sostinėse, tiek Aljanso kariniuose štabuose.

    Pastaruoju metu Trumpo užsienio politikos pareiškimai ne kartą kėlė įtampą su sąjungininkais, ypač kai kalbama apie paramos ir naštos pasidalijimo klausimus. Tuo pat metu Europoje vis dažniau akcentuojama strateginės autonomijos idėja, įskaitant didesnes investicijas į gynybą ir pramonę, kad žemynas būtų atsparesnis politiniams svyravimams Vašingtone.

  • Pasaulio gynybos išlaidos 2025 metais pasiekė rekordą: Europoje šuolis, Lenkija – 14 vietoje

    Pasaulio gynybos išlaidos 2025 metais pasiekė rekordą: Europoje šuolis, Lenkija – 14 vietoje

    Pasaulinė rinka augo 11-us metus

    2025 metais pasaulio gynybos išlaidos išaugo 2,9 proc. ir pasiekė maždaug 2,67 trilijono eurų. Tai buvo vienuolikti iš eilės metai, kai karinis finansavimas didėjo, o tendenciją skatino užsitęsusios geopolitinės krizės ir spartesnis pajėgumų atnaujinimas.

    Didžiausi pasaulio išlaidautojai išliko JAV, Kinija ir Rusija. Šių trijų valstybių bendros išlaidos sudarė daugiau nei pusę pasaulinio karinio biudžeto, todėl jų sprendimai tiesiogiai veikia ginkluotės paklausą, gamybos apimtis ir kainas.

    Europa tempė augimą į viršų

    Analitikų vertinimu, 2025 metais Europoje gynybos išlaidos šoktelėjo apie 14 proc. iki maždaug 799 milijardų eurų. Tai siejama su tęsiamu karu Ukrainoje, didesniu Europos NATO narių apsisprendimu greičiau didinti pajėgumus ir plačiau aptariamu JAV vaidmens Europoje neapibrėžtumu.

    Vakarų ir Vidurio Europoje fiksuotas vienas sparčiausių metinių augimų nuo Šaltojo karo pabaigos. Dalis valstybių gynybos biudžetus didina ne tik dėl šaudmenų ir technikos papildymo, bet ir dėl oro gynybos, dronų, kibernetinio saugumo bei logistikos infrastruktūros.

    JAV ir NATO planai signalizuoja tęsinį

    Nors 2025 metais JAV karinės išlaidos, vertinant pagal ataskaitą, sumažėjo iki maždaug 881 milijardo eurų, tai laikoma laikinu pokyčiu. JAV Kongresas patvirtino didesnį finansavimą artimiausiems metams, o vidutinio laikotarpio planuose numatomas tolesnis augimas.

    „Atsižvelgiant į dabartinių krizių mastą ir ilgalaikius daugelio valstybių tikslus, augimo tendencija tikėtina išliks ir 2026 metais, ir vėliau“, – teigiama SIPRI vertinime.

    Lenkija – 14 vietoje pasaulyje

    Europoje pagal bendras išlaidas toliau išsiskyrė Rusija, išlaikanti trečią vietą pasaulyje. Tuo metu Vokietija po ryškaus kurso pokyčio 2025 metais peržengė 2 proc. BVP ribą ir gynybai skyrė apie 105 milijardus eurų.

    Lenkija 2025 metais gynybai skyrė apie 43 milijardus eurų – tai istorinis rekordas ir 14 vieta pasaulyje. Pagal išlaidų dalį nuo BVP šalis išlieka viena ryškiausių NATO, o tai atspindi prioritetą greitai didinti kariuomenės parengtį ir atnaujinti įsigijimus.

  • Lenkija stato naujas fregatas Gdynėje: technologinė revoliucija laivyne ar brangus žaidimas?

    Lenkija stato naujas fregatas Gdynėje: technologinė revoliucija laivyne ar brangus žaidimas?

    Lenkijos karinių jūrų pajėgų modernizavimo programa Miecznik nuo 2021 metų laikoma didžiausiu šios srities projektu šalyje nuo 1989 metų. Ja siekiama įsigyti naujos kartos daugiafunkcius karo laivus, kurie gerokai pranoktų iki šiol naudotas fregatas pagal sensorius, ginkluotę ir valdymo sistemas.

    Programos tikslas – palaipsniui pakeisti pasenusius laivus, kurių konstrukcijos šaknys siekia praeito amžiaus septintąjį dešimtmetį. Lenkijos gynybos planuotojai akcentuoja, kad Baltijos jūroje didėja įtampa, o jūrinės infrastruktūros apsauga reikalauja modernesnių platformų.

    Naujas pagrindas – britiškas projektas

    Naujosios fregatos kuriamos remiantis britų projektu Arrowhead 140, kuris pasirinktas kaip bazė Lenkijos laivams. Tai reiškia, kad korpuso ir dalies sistemų architektūra atsiremia į jau išbandytą koncepciją, o Lenkija ją pritaiko savo poreikiams.

    Skelbiama, kad laivai bus statomi Gdynėje, o programa numato kelių vienetų serijinę gamybą. Toks kelias paprastai leidžia mažinti rizikas, nes statant antrą ar trečią to paties tipo laivą įgulos parengimas, logistika ir remontas tampa paprastesni.

    Simbolinis žingsnis – prasideda kitos fregatos statyba

    2026 metų balandžio 28 dieną Gdynėje oficialiai pažymėtas dar vieno laivo statybos etapas – simbolinis plieno pjovimas naujam vienetui. Lenkijos žiniasklaidoje nurodoma, kad tai ORP Huragan, viena iš Miecznik programos fregatų.

    Tokie ceremoniniai momentai yra reikšmingi, nes rodo, kad projektas pereina iš planavimo į realią gamybą. Vis dėlto panašiose karinės laivybos programose didžiausi iššūkiai dažniausiai kyla vėliau, integruojant radarus, ryšio priemones, kovos valdymo sistemą ir ginkluotę.

    Ką tai reiškia Baltijos jūrai?

    Lenkija, būdama NATO rytinio flango valstybė, siekia sustiprinti pakrančių gynybą ir atgrasymą jūroje. Naujos fregatos turėtų suteikti daugiau galimybių vykdyti oro erdvės stebėseną virš jūros, lydėti svarbius laivus, dalyvauti sąjungininkų operacijose ir saugoti kritinę infrastruktūrą.

    Kita vertus, modernūs karo laivai reiškia ne tik didesnes kovines galimybes, bet ir dideles ilgalaikes išlaidas įguloms, mokymui, remontui ir atsarginėms dalims. Dėl to Miecznik programa vertinama ne tik kaip technologinis šuolis, bet ir kaip ilgalaikis įsipareigojimas Lenkijos gynybos biudžetui.

  • Ukrainiečiai įvertino Lenkijos Tarčą Rytuose: kas bandoma saugant NATO sieną?

    Ukrainiečiai įvertino Lenkijos Tarčą Rytuose: kas bandoma saugant NATO sieną?

    Ukrainos kariniai analitikai atkreipė dėmesį į Lenkijoje vykdomus naujų technologijų bandymus, skirtus programai „Tarča Rytuose“. Jų vertinimu, dalis sprendimų jau pasiteisino realiose kovos sąlygose Ukrainoje, ypač kovojant su dronų ir raketų grėsmėmis.

    Bandymų epicentre – akustinės žvalgybos sistemos, galinčios nustatyti garso šaltinio vietą ir kryptį bei aptikti artėjančius bepiločius orlaivius. Tokie sprendimai dažniausiai remiasi jutiklių tinklais ir DI, kuris padeda atskirti skirtingus objektus, įvertinti jų trajektoriją ir perduoti duomenis į valdymo grandinę.

    Kas iš tikrųjų bandoma?

    Lenkijoje testuojami keli akustiniai sprendimai, skirti dronų aptikimui ir oro objektų klasifikavimui. Esminė tokių sistemų vertė ta, kad jos gali veikti kaip papildomas ankstyvo perspėjimo sluoksnis ten, kur vien radarų nepakanka arba kur reikia tankesnio, pigiau išplečiamo stebėjimo.

    Greta akustikos vertinamos ir radioelektroninės kovos priemonės, susijusios su ryšio, valdymo ir navigacijos signalų aptikimu bei trikdymu. Praktika Ukrainoje parodė, kad efektyviausia yra ne viena priemonė, o kelių sluoksnių sistema, kai aptikimas, identifikavimas ir neutralizavimas sujungti į vieną veikimo grandį.

    Ką rodo Ukrainos karo patirtis?

    Ukrainos karo patirtis ypač išryškino masinių dronų atakų problemą ir poreikį turėti daug pigesnių sensorių, kurie papildytų tradicines oro gynybos priemones. Akustiniai sprendimai tokiame kontekste tampa svarbūs, nes jie gali padėti aptikti žemai skrendančius taikinius ir greičiau nukreipti kitus sensorius ar ginkluotę.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad dronai nuolat keičia taktiką: skrenda žemiau, naudoja sudėtingesnius maršrutus, o kartais ir mažiau pastebimus ryšio kanalus. Dėl to NATO šalys vis dažniau kalba apie poreikį didinti atsparumą hibridinėms grėsmėms ir sparčiau diegti technologijas, kurias galima greitai atnaujinti.

    „Tarča Rytuose“ ir NATO flango saugumas

    „Tarča Rytuose“ pristatoma kaip didelio masto rytinės Lenkijos sienos ir NATO rytinio flango stiprinimo programa. Joje derinami fizinės infrastruktūros sprendimai, stebėjimo ir perspėjimo sistemos bei priemonės nuo bepiločių orlaivių.

    Lenkijos gynybos politikos kryptis vis dažniau akcentuoja vietos pramonės, startuolių ir mokslo įstaigų įtraukimą, kad dalis technologijų būtų kuriama šalies viduje, o ne vien perkama. Tokia strategija padeda greičiau prisitaikyti prie fronto pamokų, nes dronų ir elektroninės kovos srityje technologiniai ciklai trumpėja.

    Bandymų rezultatai paprastai apibendrinami ataskaitomis, pagal kurias sprendžiama dėl platesnio diegimo ir integracijos į esamas vadovavimo bei stebėjimo sistemas. Ukrainos ekspertų susidomėjimas šiais testais rodo, kad regiono šalys vis labiau mokosi viena iš kitos ir ieško praktinių, greitai pritaikomų atsakymų į naujo tipo grėsmes.

  • Kaja Kallas perspėja ES dėl derybų su Rusija: silpnumas tik paskatina agresiją

    Kaja Kallas perspėja ES dėl derybų su Rusija: silpnumas tik paskatina agresiją

    Europos Sąjunga neturėtų siekti tiesioginių derybų su Rusija dėl karo Ukrainoje pabaigos, nes taip rizikuotų „nusižeminti“ ir pakliūti į Maskvos maksimalistinių reikalavimų spąstus. Taip balandžio 30 dieną pareiškė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.

    Pasak jos, iki šiol Rusija nerodė realaus noro įsitraukti į prasmingą dialogą, todėl ES turėtų sutelkti dėmesį į spaudimo priemones ir aiškias sąlygas, o ne į simbolinius kontaktus. Kaja Kallas pabrėžė, kad tik tada, kai Maskva bus priversta derėtis iš tikro, o ne imituoti procesą, atsiras pagrindas rimtesnėms diskusijoms.

    „Neturėtume nusižeminti prašydami Rusijos kalbėtis. Turime sukurti situaciją, kurioje ji iš apsimetimo pereitų prie realių derybų“, – sakė Kaja Kallas.

    Signalas apie ilgalaikę konfrontaciją

    ES diplomatijos vadovė taip pat įspėjo, kad Rusija, jos vertinimu, pertvarko ir stiprina kariuomenę ilgesnei konfrontacijai su Vakarais. Kaja Kallas teigė, kad nuo Europos ir NATO pasirinkimų priklausys, ar Vladimiras Putinas ryšis ateityje tikrinti Aljanso atgrasymo patikimumą.

    Jos teigimu, atgrasymas veikia tik tada, kai jis yra įtikinamas, o bet koks silpnumo demonstravimas gali būti suprastas kaip kvietimas agresijai. Kartu ji akcentavo, kad net ir pasibaigus karui Ukrainoje negali būti paprasto grįžimo prie įprastų santykių su Rusija.

    Diskusijos ES viduje ir JAV vaidmuo

    Kaja Kallas pasisakymai nuskambėjo tuo metu, kai tarptautinėje darbotvarkėje vėl daug dėmesio skiriama kontaktams tarp Vašingtono ir Maskvos. Viešai skelbta, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai kalbėjosi telefonu su Vladimiru Putinu, o Rusijos vadovas pokalbio metu užsiminė apie trumpas paliaubas, siejamas su Pergalės dienos minėjimais Maskvoje.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad Kyjivui svarbiausios būtų ne trumpalaikės pauzės, o ilgalaikis ugnies nutraukimas, patikimos saugumo garantijos ir tvari taika. Ukraina savo poziciją grindžia tuo, kad laikini susitarimai be aiškių įsipareigojimų sudaro sąlygas Rusijai persigrupuoti ir tęsti spaudimą.

    ES viduje nuomonės dėl tiesioginio įsitraukimo į derybas su Rusija išlieka nevienodos. Ankstesniais mėnesiais kai kurie lyderiai viešai svarstė, ar Briuselis turėtų pats kalbėtis su Maskva, tačiau dalis valstybių tam priešinasi, argumentuodamos, kad be aiškių išankstinių sąlygų tokie kontaktai silpnintų bendrą Europos poziciją.

    Kaja Kallas teigė, kad šis klausimas bus aptariamas per neformalų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Kipre gegužės 10 ir 11 dienomis. Pasak jos, dėmesys turėtų krypti į tai, kokius konkrečius įsipareigojimus Rusija turėtų prisiimti po karo, kad bet kokie tolesni sprendimai būtų paremti patikrinamomis sąlygomis, o ne vien politinėmis deklaracijomis.

  • Gynybos išlaidos Europoje šauna į viršų: Vokietija aplenkė JK, o rytinis flangas skaičiuoja procentus

    Gynybos išlaidos Europoje šauna į viršų: Vokietija aplenkė JK, o rytinis flangas skaičiuoja procentus

    Europos valstybės vis dažniau ne tik deklaruoja, bet ir realiai didina gynybos finansavimą. Naujausi tarptautiniai vertinimai rodo, kad Europos NATO narių karinės išlaidos pernai augo sparčiausiai per daugelį dešimtmečių, o kai kuriose šalyse šuolis tapo rekordinis.

    Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas SIPRI skaičiuoja, kad Europos investicijos į gynybą 2025 metais augo apie 14 proc. ir pasiekė maždaug 739 mlrd. eurų. Tai siejama ir su didėjančiomis saugumo grėsmėmis, ir su politiniu spaudimu NATO sąjungininkams laikytis didesnių įsipareigojimų.

    Vokietija iškilo į viršų

    Ryškiausias pokytis fiksuotas Vokietijoje: šalis gynybai skyrė apie 97 mlrd. eurų, tai yra maždaug 24 proc. daugiau nei metais anksčiau. Toks augimas leido Berlynui aplenkti Jungtinę Karalystę ir tapti didžiausia gynybos išlaidų šalimi Europoje pagal absoliučius skaičius.

    Vokietijos planai apima ne tik didesnį finansavimą, bet ir konkrečius modernizavimo projektus. Tarp prioritetų minimi kariuomenės technikos atnaujinimas, oro gynybos spragų uždarymas, didesnis dėmesys infrastruktūrai, ryšiams ir kibernetiniam saugumui.

    „Šios investicijos turi paversti Vokietijos kariuomenę stipriausia įprastine sausumos jėga Europoje“, – sakė EuroDefense Germany vadovas Ralphas Thiele.

    Kas dar didina tempą?

    Dideli šuoliai matomi ir Pietų Europoje. Italijos gynybos išlaidos, SIPRI vertinimu, augo apie 20 proc. ir pasiekė maždaug 41 mlrd. eurų, o Ispanija fiksavo dar spartesnį, apie 50 proc., šuolį.

    Ispanijos atvejis išsiskiria tuo, kad šalis pirmą kartą nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios pasiekė ankstesnį NATO orientyrą, kai gynybai siekta skirti apie 2 proc. nuo BVP. Toks pokytis rodo, kad net ilgai atsilikusios valstybės keičia prioritetus.

    Kur daugiausia pagal BVP?

    Vertinant gynybos išlaidas kaip BVP dalį, išryškėja aiškus regioninis dėsningumas. Europoje aukščiausiose pozicijose dažniausiai atsiduria šalys, kurios ribojasi su Rusija arba yra arčiausiai rytinio NATO flango.

    Pagal SIPRI duomenis, pirmauja Lenkija, gynybai skirianti apie 4,5 proc. BVP. Toliau rikiuojasi Latvija su maždaug 3,6 proc., Estija su 3,4 proc. ir Norvegija su 3,3 proc., o kai kurios neutralios ar mažiau militarizuotos valstybės išlieka gerokai žemiau.

    Ukrainos karas keičia pirkimus

    Karo Ukrainoje poveikis matomas ne tik Europoje, bet ir pasauliniu mastu. SIPRI pažymi, kad Rusija, nepaisant sankcijų ir ekonominio spaudimo, išlaidas didino kasmet nuo 2022 metų, o karo pobūdžiui tampant išsekimo kova, akcentas vis labiau krypsta į masinę, pigesnę ginkluotės gamybą.

    Tuo metu JAV bendras išlaidų rodiklis, institucijos vertinimu, 2025 metais mažėjo, iš dalies dėl to, kad nebuvo patvirtinta nauja karinės paramos Ukrainai finansavimo banga. Vis dėlto JAV išlieka didžiausia karinių išlaidų valstybė pasaulyje pagal absoliučius skaičius.

  • Po Donaldo Trumpo pareiškimų Europa skuba į Grenlandiją: siunčia karius ir logistiką

    Po Donaldo Trumpo pareiškimų Europa skuba į Grenlandiją: siunčia karius ir logistiką

    Po Donaldo Trumpo pareiškimų apie Grenlandijos strateginę reikšmę ir augančio Rusijos bei Kinijos aktyvumo Arktyje Europos šalys didina karinį ir logistinį buvimą saloje. Ryškiausiai matomi Prancūzijos ir Danijos žingsniai, kurie signalizuoja pasirengimą ginti interesus regione be išskirtinės priklausomybės nuo JAV.

    Prancūzijos oro pajėgos pirmą kartą į logistines operacijas Grenlandijoje įtraukė sunkų transporto lėktuvą A400M Atlas. Orlaivis prisijungė prie Danijos C-130 misijų, kurių tikslas yra pristatyti degalus į itin izoliuotą Nord karinę bazę, esančią maždaug 1 000 kilometrų nuo Šiaurės ašigalio.

    Nord bazę administruoja Danija, o jos aprūpinimas jau daug metų priklauso beveik vien nuo oro transporto. Dėl storos ledo dangos priėjimas jūra didžiąją metų dalį yra praktiškai neįmanomas, todėl kuras tampa kritiniu resursu elektros gamybai ir pastatų šildymui, ypač kai žiemą temperatūra nukrenta žemiau minus 30 laipsnių.

    Prancūzų A400M misija Arktyje

    Ši misija laikoma pirmuoju operaciniu prancūzų A400M panaudojimu Grenlandijoje po bandymų ir sertifikavimo, leidžiančio leistis ant ledinių kilimo ir tūpimo takų. Skrydžiai vykdomi maršrutu Kangerlussuaq–Nord, o viena kryptimi trunka daugiau nei tris valandas.

    Kartu su karine infrastruktūra regione veikia ir civiliniai moksliniai pajėgumai, tarp jų Villum tyrimų stotis, siejama su Orhuso universitetu. Tai primena, kad Arktis tampa ne tik gynybos, bet ir mokslo, klimato stebėsenos bei logistikos varžybų erdve, kur infrastruktūros patikimumas lemia realias galimybes veikti.

    Kodėl Grenlandija vėl atsidūrė dėmesio centre?

    Europos aktyvumo didėjimas siejamas su platesniu NATO ir ES susirūpinimu dėl Arkties militarizacijos ir jūrų kelių reikšmės augimo. Tirpstant ledynams pailgėja sezonas, kai įmanoma navigacija, o tai didina konkurenciją dėl maršrutų, žaliavų ir strateginių atramos taškų.

    Pastaraisiais mėnesiais į Grenlandiją buvo permesti nedideli kontingentai ir iš kitų Europos valstybių, įskaitant Vokietiją, o žinutė aiški: Grenlandija, kaip autonominė Danijos Karalystės teritorija, laikoma Europos atsakomybės zona. Tokios misijos turi ir simbolinį tikslą, nes demonstruoja gebėjimą savarankiškai išlaikyti bei aprūpinti objektus ekstremaliomis sąlygomis.

    Ekspertai pabrėžia, kad logistikos grandinė Arktyje yra pagrindinis ribojantis veiksnys, todėl investicijos į tinkamą techniką, įgulų parengimą ir sertifikavimą dažnai reiškia daugiau nei vien deklaracijos. Grenlandijoje vykdomi skrydžiai ir degalų tiekimas tampa praktiniu testu, ar Europa pajėgi užtikrinti nuolatinį veikimą regione, kur klaidos kaina gali būti itin didelė.