CP v2

Tag: NATO

  • NATO vadovas Ankaroje: 5 straipsnis galioja, o parama Ukrainai sieks mažiausiai 70 mlrd. eurų

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte po viršūnių susitikimo Ankaroje pareiškė, kad sąjungininkai dar kartą patvirtino tvirtą įsipareigojimą kolektyvinei gynybai pagal 5 straipsnį. Jo teigimu, Aljansas išlieka vieningas ir pasirengęs ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą.

    „Aljansas yra vieningas ir pasirengęs ginti kiekvieną mūsų teritorijos centimetrą. Puolimas prieš vieną yra puolimas prieš visus, ir mes stovėsime kartu“, – sakė Markas Rutte.

    Pasak NATO vadovo, susitikime taip pat patvirtinta ir ilgalaikė parama Ukrainai, kai Rusija tęsia karinius veiksmus. Rutte pabrėžė, kad keičiantis padėčiai mūšio lauke parama turi būti tęsiama, o sąjungininkai įsipareigojo užtikrinti reikalingą karinę pagalbą, mokymus ir kitą paramą.

    Nurodoma, kad sąjungininkų įsipareigojimai Ukrainai šiais ir kitais metais turėtų siekti mažiausiai 70 mlrd. eurų. Ši suma įvardijama kaip parama įrangai, pagalbai ir mokymams, o toks mastas rodo siekį užtikrinti prognozuojamą, ilgalaikį paramos tęstinumą.

    Trečiadienį priimtoje NATO viršūnių susitikimo Ankaroje deklaracijoje lyderiai pakartojo, kad Rusija yra ilgalaikė grėsmė euroatlantiniam saugumui ir stabilumui. Taip pat sutarta, kad Iranas niekada negali įgyti branduolinio ginklo.

    Galutinėje deklaracijoje išskirti ir nauji gynybos užsakymai, kurių vertė viršija 50 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 46 mlrd. eurų. NATO siekia spartinti bendrus gamybinius pajėgumus, glaudžiau bendradarbiauti su pramone ir greičiau diegti inovacijas, kad būtų stiprinami atgrasymo ir gynybos pajėgumai.

    NATO vadovybė pabrėžia, kad šie sprendimai susiję ne tik su karu Ukrainoje, bet ir su platesniu saugumo aplinkos pokyčiu Europoje. Aljanso žinutė iš Ankaros aiški: kolektyvinė gynyba išlieka kertiniu principu, o parama Ukrainai laikoma svarbia ilgalaikio Europos saugumo dalimi.

  • Trumpas liepė tuoj pat stabdyti prekybą su Ispanija: kodėl JAV rankas suriša Europos Sąjunga

    Trumpas liepė tuoj pat stabdyti prekybą su Ispanija: kodėl JAV rankas suriša Europos Sąjunga

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas NATO viršūnių susitikime Ankaroje pareiškė nurodęs nedelsiant stabdyti prekybą su Ispanija. Tokia retorika nuskambėjo po to, kai Madridas neįsipareigojo siekti naujo Aljanso gynybos finansavimo tikslo, siejamo su 5 proc. BVP riba.

    Viešoje spaudos konferencijoje kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte D. Trumpas Ispaniją pavadino prasta partnere ir pareiškė nenorintis su ja vykdyti verslo. Jis kreipėsi į JAV iždo sekretorių Scottą Bessentą, ragindamas imtis veiksmų nedelsiant.

    „Aš nenoriu su jais jokios prekybos“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo biuras šiuos pareiškimus viešai sumenkino, pabrėždamas, kad dvišaliai santykiai su Vašingtonu išlieka geri. Taip pat priminta, kad prekybos politika yra Europos Sąjungos kompetencija, todėl atskirų valstybių narių JAV negali paprastai „atskirti“ nuo bendros rinkos.

    Kas riboja D. Trumpo galimybes?

    Europos Sąjungoje muitai, prekybos susitarimai ir kitos bendrosios prekybos politikos priemonės derinamos per Europos Komisiją, o ne kiekvienos šalies atskirai. Tai reiškia, kad bandymas nukreipti priemones vien tik prieš Ispaniją praktiškai paliestų visą ES bendrąją rinką ir galėtų išprovokuoti koordinuotą atsaką iš Briuselio.

    Problema būtų ir praktinė: tiekimo grandinės ES yra glaudžiai susijusios, o prekyba tarp valstybių narių laikoma ne eksportu, bet prekių tiekimu ES viduje. Pavyzdžiui, Ispanijoje užauginti produktai gali būti perdirbami kitoje ES šalyje ir tik tada iškeliauti į JAV, todėl „tikslinė“ priemonė greitai virstų plataus masto trikdžiu.

    Ne pirmą kartą D. Trumpas viešai ragina stabdyti prekybą su Ispanija, tačiau ankstesni pareiškimai realios prekybos eigos nepakeitė. Tai rodo, kad politinė žinutė nebūtinai reiškia greitą teisinį ar administracinį veiksmą.

    Kokie prekybos mastai ir pažeidžiamiausios sritys?

    Turimi 2025 metų duomenys rodo, kad į JAV keliauja apie 4,9 proc. Ispanijos prekių eksporto, kurio vertė siekia maždaug 18 mlrd. eurų. Palyginimui, kitų didžiųjų Europos ekonomikų priklausomybė nuo JAV rinkos pagal prekių eksportą yra didesnė, todėl Madrido rizika santykinai mažesnė.

    Tuo metu JAV eksportas į Ispaniją sudaro apie 23 mlrd. eurų, tad Vašingtonas šioje dvišalėje prekyboje turi perteklių. Vis dėlto Ispanija JAV mastu yra nedidelė rinka, nes eksportas į ją sudaro apie 1,2 proc. viso JAV eksporto.

    Labiausiai jautrios sritys paprastai būna pramoniniai gaminiai ir tarpinės prekės, tokios kaip pramoninė įranga ar chemijos produktai, taip pat maisto sektorius. Tarp maisto prekių dažniausiai minimi aliejai ir riebalai, įskaitant alyvuogių aliejų, kurie sudaro reikšmingą dalį Ispanijos eksporto į JAV.

    Kitos priemonės: sankcijos ir technologijų ribojimai

    Nors ES prekybos politika riboja galimybes smogti vienai valstybei narei tarifais, JAV administracija teoriškai turi kitų instrumentų. JAV gali taikyti tikslines sankcijas juridiniams asmenims ar atskiriems asmenims, kurios gali paveikti bankines paslaugas, keliones ar bendradarbiavimą, nors tokie sprendimai paprastai argumentuojami nacionalinio saugumo ar užsienio politikos motyvais.

    Kitas kelias būtų JAV technologijų ir programinės įrangos eksporto apribojimai konkrečioms įmonėms, taikant kontrolės mechanizmus, susijusius su eksporto licencijavimu. Vis dėlto Ispanija priklauso palankiausiam JAV eksporto kontrolės režimui, taikomam artimiausiems sąjungininkams, todėl plataus masto ribojimai būtų politiškai jautrūs ir sudėtingi.

    Ekspertai pabrėžia, kad bet koks bandymas izoliuoti Ispaniją prekyboje faktiškai reikštų konfliktą su visa Europos Sąjunga. Tokiu atveju didžiausia rizika būtų ne vien tarifai, o platesnė transatlantinių santykių eskalacija, galinti paveikti tiek gynybos, tiek ekonominio bendradarbiavimo darbotvarkę.

  • NATO pradeda gaminti JAV ginklus Europoje: ką tai reiškia Rytų flango saugumui

    NATO pradeda gaminti JAV ginklus Europoje: ką tai reiškia Rytų flango saugumui

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte Ankara vykusiame Aljanso gynybos pramonės forume paskelbė, kad Europa taps vieta, kur bus gaminamos ir aptarnaujamos dalis svarbiausių JAV ginkluotės sistemų. Šis sprendimas siejamas su poreikiu greičiau papildyti Aljanso atsargas ir sustiprinti atgrasymą, ypač rytiniame flange.

    Pagal planuojamas pramonines partnerystes Europoje turėtų atsirasti daugiau pajėgumų gaminti arba prižiūrėti tankus „Abrams“, raketas „ATACMS“ ir „AMRAAM“, nešiojamas oro gynybos sistemas „Stinger“, sklandančiąsias bombas „Small Diameter Bomb“ bei raketas „Barracuda-500M“. Tai turėtų trumpinti tiekimo grandines ir mažinti riziką, kad kritiniai komponentai užstrigs dėl logistikos ar gamybos eilių.

    „Jungtinės Valstijos ir kelios pirmaujančios JAV gynybos bendrovės susitarė su didžiausiais Europos partneriais, kad pagrindiniai pajėgumai būtų gaminami ar prižiūrimi čia, Europoje“, – sakė Markas Rutte.

    Vienas konkrečiausių žingsnių – „Lockheed Martin“ ir „Rheinmetall“ susitarimas, pagal kurį Vokietijoje pirmą kartą būtų pradėta raketų „ATACMS“ gamyba. Iki šiol ši gamyba vyko tik JAV, todėl europinė grandis galėtų tapti svarbiu veiksniu mažinant laukimo laiką ir užtikrinant stabilesnį tiekimą.

    Kartu JAV, Vokietija, Nyderlandai, Lenkija ir Švedija pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl specializuoto aptarnavimo centro Europoje, skirto raketoms „PAC-3“, naudojamoms oro gynybos sistemose „Patriot“. Tokie centrai praktikoje reiškia greitesnį remontą, daugiau parengties ir mažesnę priklausomybę nuo transatlantinių logistikos maršrutų krizės metu.

    NATO argumentuoja, kad ši kryptis būtina, nes vienai valstybei vis sunkiau vienai pačiai sukurti pakankamus gamybos mastus, o poreikis ypač auga oro gynybos ir tolimojo nuotolio amunicijos srityse. Pastaraisiais metais nemažą dalį atsargų sumažino parama Ukrainai, o pramonė daugelyje šalių vis dar didina pajėgumus po ilgalaikio taupymo laikotarpio.

    Forume taip pat pristatytos dvi iniciatyvos, kurios turėtų pagreitinti užsakymų ir inovacijų kelią iki gamybos. „NATO Engine“ numatoma kaip gamyklų ir pažangių gamybos pajėgumų tinklas, padedantis sujungti laisvus pajėgumus su Aljanso poreikiais, o „NATO Front Door for Industry“ – kaip vieninga prieiga įmonėms prie NATO užsakymų ir inovacijų programų, kuri pilnai turėtų veikti 2027 metais.

    Gynybos pramonės integracija su JAV technologijomis Europoje vertinama kaip platesnės tendencijos dalis: NATO siekia didinti gamybos mastą, standartizuoti tiekimą ir užtikrinti, kad kritinė amunicija bei oro gynybos komponentai būtų prieinami greičiau. Tai ypač aktualu rytiniam flange, kuriam svarbus ne tik pajėgų dislokavimas, bet ir reali galimybė ilgiau išlaikyti intensyvią gynybą.

  • Ukrainą porusė žinia: Lenkijoje startuoja „Barracuda-500M“ gamyba, minimas ir Maskvos pasiekiamumas

    Ukrainą porusė žinia: Lenkijoje startuoja „Barracuda-500M“ gamyba, minimas ir Maskvos pasiekiamumas

    Ukrainos gynybos temomis rašanti žiniasklaida plačiai sureagavo į pranešimą, kad Lenkijoje pasirašyta sutartis dėl sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ surinkimo ir gamybos. Skelbiama, jog projektą Bydgoščiuje įgyvendins Lenkijos ginkluotės grupė PGZ ir Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr 2, bendradarbiaujant su JAV bendrove „Anduril Industries“.

    Daugiausia dėmesio Ukrainos publikacijose sulaukė numatomas šių raketų nuotolis. Komentuota, kad oro paleidimo atveju jis gali siekti apie 900 kilometrų, todėl teoriškai atsiranda galimybė smogti taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, jei kiltų grėsmė Lenkijai ar Baltijos valstybėms.

    Ukrainos portalas Defence Express akcentavo, kad tokios ginkluotės gamyba regione yra reikšmingas signalas atgrasymo politikai, ypač rytiniame NATO flange. Ukrainiečių vertinimu, tai rodo, kad Europa siekia ne tik pirkti, bet ir sparčiai didinti aukšto tikslumo ginklų gamybos apimtis.

    Ukrainos žiniasklaidoje taip pat cituotas Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kuris, komentuodamas susitarimą, pavartojo metaforą apie blogą žinią Rusijai.

    „Dėmesio, turiu blogą žinią Mordorui“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Publikacijose pabrėžiama, kad Lenkija yra viena aktyviausiai į gynybą investuojančių NATO valstybių, o didesnės išlaidos leidžia greičiau plėsti pramoninius pajėgumus. Ukrainos komentatoriai šį projektą vertina kaip praktinį žingsnį, galintį sustiprinti tiek Lenkijos, tiek viso regiono gebėjimą kaupti toliašaudės ginkluotės rezervus.

    Taip pat svarstoma, kad masinė ir palyginti greita gamyba galėtų suteikti daugiau lankstumo tiekimui, jei saugumo situacija regione toliau blogėtų. Kai kuriuose komentaruose keliama prielaida, kad ateityje atsirastų galimybė Ukrainai greičiau įsigyti panašios klasės ginkluotės, tačiau konkrečių sprendimų ar įsipareigojimų kol kas neįvardijama.

  • Lenkija pirmauja gynybos išlaidose: NATO viršūnių susitikimas Ankaroje parodys, kas vykdo pažadus

    Liepos 7 dieną Ankaroje prasidėjęs NATO viršūnių susitikimas tapo testu, kiek Aljanso narės iš tikrųjų pasirengusios didinti gynybos finansavimą ir prisiimti didesnę atsakomybę Europoje. Darbotvarkėje dominuoja ne tik atgrasymas nuo Rusijos, bet ir vis labiau juntamas JAV spaudimas europiečiams daugiau investuoti į savo saugumą.

    Susitikimą lydi gynybos pramonės forumas, kuriame numatyta daug dvišalių pokalbių ir naujų susitarimų. Tai signalizuoja, kad sprendimai bus vertinami ne vien politiniais pareiškimais, bet ir realiais įsipareigojimais dėl gamybos, tiekimo grandinių bei ilgalaikių užsakymų.

    JAV tonas europiečiams griežtėja

    Pastaraisiais metais Vašingtonas vis aiškiau kartoja, kad Europos saugumas turi būti užtikrinamas didesniu pačių europiečių indėliu. Tai reiškia ne vien didesnes gynybos išlaidas, bet ir greitesnį pajėgumų stiprinimą, kad Europoje būtų daugiau pasirengusių pajėgų, oro gynybos, artilerijos, šaudmenų ir logistikos.

    Šiame kontekste Ukrainos karas išlieka esminis fonas, tačiau kai kurių sostinių akyse jis tampa ir lakmuso popierėliu, ar Europa gali išlaikyti nuoseklią paramą ilgą laiką. Tuo pat metu JAV vis dažniau akcentuoja, kad sprendimų ir finansinės naštos centras turi slinkti į Europos pusę.

    Ukraina darbotvarkėje, bet ne centre

    Vienas ryškesnių ženklų šiame susitikime yra tai, kad Ukrainos prezidentas neįtrauktas į pagrindines lyderių diskusijas taip, kaip ankstesniuose NATO susitikimuose. Tai stiprina įspūdį, kad kai kurios Aljanso šalys siekia išlaikyti formalų paramos tęstinumą, bet tuo pačiu mažina politinį šios temos svorį pagrindinėje darbotvarkėje.

    „JAV požiūriu, karas Ukrainoje vis labiau laikomas klausimu, kurį pirmiausia turi spręsti Europa“, – sakė vienas NATO diplomatinių sluoksnių atstovas, apibendrindamas nuotaikas prieš susitikimą.

    5 proc. tikslas ir kas jau pirmauja

    Ankstesniuose susitarimuose sąjungininkės buvo raginamos artėti prie ambicingesnio gynybos finansavimo lygio, o šįkart tikimasi konkretesnių planų, kaip tai bus pasiekta per artimiausią dešimtmetį. Diskusijose akcentuojama, kad didesnės išlaidos turi virsti realiais pajėgumais, o ne vien apskaitiniais pokyčiais.

    Pagal viešai skelbiamus duomenis, Lenkija išlieka viena ryškiausių lyderių Europoje pagal gynybos išlaidų dalį nuo bendrojo vidaus produkto. Aukštas finansavimo lygis tampa argumentu Lenkijai diskusijose apie naštos pasidalijimą ir Aljanso planus Rytų flange.

    Tuo pat metu kai kurios didžiosios Europos ekonomikos didina išlaidas nuosaikiau, o skirtumai tarp šalių kelia įtampą, kai kalbama apie bendrą atgrasymo patikimumą. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš susitikimą pabrėžė, kad Aljansui reikia „aiškių, konkrečių ir patikimų“ planų, kurie parodytų, kaip šalys įgyvendins įsipareigojimus.

    Galutinė susitikimo deklaracija turėtų būti paskelbta liepos 8 dieną. Joje, tikėtina, bus aiškiau įvardyta, kad Europos sąjungininkės privalės prisiimti gerokai didesnę atsakomybę už gynybą ir atgrasymą savo žemyne, o tai lems tiek politinius sprendimus, tiek milijardines investicijas į gynybos pramonę.

  • JAV svarsto grįžti prie F-35 pardavimo Turkijai: Trumpas teigia nematantis rizikų dėl S-400

    Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas per susitikimą Ankaroje su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu užsiminė, kad Vašingtonas svarsto galimybę vėl atverti kelią naikintuvų F-35 pardavimui Turkijai. Pasak jo, administracija šią temą vertina iš naujo, nors Ankara yra įsigijusi rusišką oro gynybos sistemą S-400.

    Paklaustas apie rizikas, susijusias su S-400 buvimu Turkijos arsenale, Trumpas teigė dėl to neturintis jokių abejonių. Tokia pozicija išsiskiria iš ankstesnės JAV politikos, kai S-400 sandoris buvo laikytas tiesiogiai nesuderinamu su F-35 programos saugumo reikalavimais.

    Kas keistųsi dėl F-35?

    Turkija F-35 programoje anksčiau dalyvavo kaip partnerė, o dalis komponentų buvo gaminama Turkijos pramonėje, tačiau po S-400 įsigijimo ji buvo pašalinta iš programos. JAV taip pat pritaikė sankcijas pagal įstatymus, kurie numato ribojimus už reikšmingus sandorius su Rusijos gynybos sektoriumi.

    Dabar Trumpo pareiškimai signalizuoja apie politinį norą ieškoti sprendimų, tačiau realus pardavimo atnaujinimas reikštų sudėtingą teisinių ir saugumo kliūčių kelią. JAV sprendimai dėl pažangios ginkluotės eksporto paprastai apima Kongreso priežiūrą, o ankstesniais metais šis klausimas tapo vienu jautriausių JAV ir Turkijos santykiuose.

    Regiono reakcijos ir spaudimas

    Turkijos vadovas viešai pareiškė tikintis palankaus Vašingtono sprendimo. Ankara savo ruožtu ne kartą tvirtino, kad siekia atkurti bendradarbiavimą dėl F-35 ir išspręsti įtampas, kilusias po S-400 sandorio.

    Tuo pat metu Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu ragino JAV neparduoti Turkijai pažangios ginkluotės, įskaitant F-35. Jo argumentas grindžiamas karinės pusiausvyros Artimuosiuose Rytuose klausimu ir nuogąstavimu, kad Turkijos galimybės ore galėtų keisti esamą status quo.

    S-400 klausimas lieka esminis

    S-400 sistema Vašingtonui išlieka ne tik politinis, bet ir techninis saugumo klausimas, nes F-35 yra glaudžiai susijęs su jautriomis technologijomis, ryšių ir duomenų mainų infrastruktūra. Ankstesnė JAV argumentacija rėmėsi rizika, kad S-400 galėtų sudaryti sąlygas rinkti informaciją apie F-35 charakteristikas ir taip didinti Rusijos pajėgumus prieš šį orlaivį.

    Net jei politinė valia Vašingtone stiprėtų, sprendimas greičiausiai būtų siejamas su papildomomis sąlygomis, susitarimais dėl naudojimo apribojimų ar platesniu JAV ir Turkijos santykių paketu. Kol kas Trumpo pareiškimas laikytinas signalu apie galimą krypties keitimą, bet ne galutiniu sprendimu dėl sandorio.

  • Rutte ir von der Leyen įspėja: NATO laukia lūžis, jei Europa neatlaikys be JAV skėčio

    Rutte ir von der Leyen įspėja: NATO laukia lūžis, jei Europa neatlaikys be JAV skėčio

    NATO siunčia žinią Europai

    Ankaroje susirinkę NATO lyderiai išgirdo aiškią žinutę: Aljansas turi tapti labiau europietiškas, kad ilgainiui mažėtų priklausomybė nuo JAV saugumo garantijų. Apie tai kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

    Jų teigimu, transatlantinis ryšys išlieka esminis, tačiau Europa privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą. Tam, pasak jų, reikia spartesnių investicijų ir greitesnio europinės gynybos pramonės įsibėgėjimo.

    Interoperabilumas ir darbų pasidalijimas

    Ursula von der Leyen pabrėžė, kad glaudus Europos Sąjungos ir NATO bendradarbiavimas yra būtinas, bet tam reikia užtikrinti pajėgų ir technikos suderinamumą. Praktikoje tai reiškia bendrus standartus, lengvesnį bendrų pirkimų įgyvendinimą ir efektyvesnį pajėgų veikimą kartu.

    „Kad išliktume transatlantiniai, turime tapti labiau europietiški“, – sakė Markas Rutte.

    NATO vadovas akcentavo aiškų institucijų vaidmenų pasidalijimą: NATO rūpinasi vadovavimo struktūra, gebėjimais ir standartais, o Europos Sąjunga turi svarų vaidmenį pramonės, investicijų ir reguliavimo srityse. Šis modelis, jo vertinimu, leidžia greičiau didinti realius karinius pajėgumus.

    Skirtingi tempai ir pinigų klausimas

    Pasak M. Rutte, Europa nebegali išlikti pernelyg priklausoma nuo JAV, todėl „stipresnė Europa stipresnėje NATO“ tampa strategine būtinybe. Priminta, kad 23 iš 27 Europos Sąjungos valstybių yra NATO narės, todėl sprendimai vienoje struktūroje neišvengiamai veikia kitą.

    Tekste pažymima, kad dalis valstybių, tarp jų Lenkija, Baltijos šalys ir Šiaurės šalys, gynybos finansavimą didina itin sparčiai, artėdamos prie naujai keliamo 5 proc. BVP tikslo. Tuo metu Ispanija, Belgija, Liuksemburgas ir Čekija, vertinant viešai skelbiamus įsipareigojimus, juda lėčiau.

    Ursula von der Leyen pristatė Europos Komisijos siūlomus finansinius instrumentus gynybos pajėgumams auginti: iki 150 000 000 000 eurų pagal SAFE paskolų programą ir dar apie 135 000 000 000 eurų, numatomų kitame Europos Sąjungos biudžete. Jos teigimu, šios lėšos turi ne tik stiprinti saugumą, bet ir kurti darbo vietas bei skatinti mokslinius tyrimus Europoje.

    Grėsmės fonas ir pramonės mobilizacija

    Fone minimos augančios įtampos transatlantiniu mastu, siejamos su JAV sprendimais dėl Irano ir laipsnišku dalies JAV karinių pajėgumų mažinimu Europoje. Europos šalys, anot teksto, siekia įrodyti Vašingtonui, kad yra pasirengusios didinti savo indėlį ir greičiau finansuoti gynybą.

    „Turime apsiginti. Tai yra pirmoji kiekvienos vyriausybės užduotis, o grėsmė yra reali“, – sakė Markas Rutte.

    NATO generalinis sekretorius teigė, kad reikia didžiulio šuolio visoje gynybos pramonės bazėje abiejose Atlanto pusėse, nes Rusija, jo žodžiais, yra mobilizavusi ekonomiką karui. Jis taip pat įspėjo neignoruoti bendradarbiavimo, kurį Rusija palaiko su Šiaurės Korėja, Iranu ir Kinija, ir ragino vertinti situaciją be naivumo.

  • Zelenskis meta iššūkį skeptikams: Ukraina jau turi tai, ko NATO labiausiai trūksta

    Zelenskis meta iššūkį skeptikams: Ukraina jau turi tai, ko NATO labiausiai trūksta

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalies karinė patirtis ir technologiniai gebėjimai sudaro tvirtą pagrindą Ukrainai tapti NATO nare. Kalbėdamas NATO viršūnių susitikimo gynybos pramonės forume Ankaroje jis akcentavo, kad Ukraina iš pagalbos gavėjos tapo saugumo tiekėja.

    Anot jo, per visą plataus masto karo laikotarpį Ukrainos kariuomenė greitai prisitaikė prie modernios kovos sąlygų, o tai leido sukurti pažangias oro gynybos, bepiločių sistemų ir smūgių giliai priešo teritorijoje pajėgas. Zelenskis teigė, kad tokie pajėgumai būtų natūrali NATO kolektyvinės gynybos dalis.

    „Ar tikrai teisinga palikti už NATO ribų šalį ir žmones, turinčius tokio lygio gynybinius pajėgumus? Jei jau mokame kovoti taip, šie pajėgumai turi stiprinti visus“, – sakė V. Zelenskis.

    Ukrainos lyderis pabrėžė, kad narystė sustiprintų viso Aljanso atgrasymą nuo Rusijos, nes Ukraina realiomis sąlygomis išbandė ir ištobulino tai, ką daugelis valstybių tik planuoja diegti. Jo vertinimu, Ukraina šiandien gali būti vienas svarbiausių Europos gynybos inovacijų šaltinių, ypač bepiločių technologijų srityje.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos dronų ir raketinių smūgių nuotolis tapo vienu svarbiausių diskusijų objektų. Zelenskis teigė, kad Ukrainos pajėgos iš esmės panaikino Rusijos įsitikinimą, jog jos giluminė teritorija yra saugi, todėl Maskvai tampa sudėtingiau stabiliai organizuoti gamybą ir logistiką.

    „Mes visiškai panaikinome pačią idėją, kad Rusija gali turėti strateginį užnugarį“, – sakė V. Zelenskis.

    Kaip vieną iš pavyzdžių jis įvardijo smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai, tarp jų ir atakas prieš naftos perdirbimo objektus. Tokie veiksmai, pasak Ukrainos vadovo, nebeatrodo kaip pavienės operacijos, o tampa nauja karo realybe, kuri keičia rizikos skaičiavimus abiejose fronto pusėse.

    Kartu Zelenskis akcentavo sritį, kurioje, jo teigimu, Ukraina ir Europa vis dar turi kritinį trūkumą, tai antibalistinė oro gynyba. Jis pabrėžė, kad Vakarų gamybos apimtys nebeatitinka atakų masto, kurį Ukraina patiria reguliariai, o panašūs iššūkiai vis dažniau matomi ir kituose regioniniuose konfliktuose.

    Ukrainos prezidentas dar kartą paragino partnerius didinti oro gynybos sistemų tiekimą, ypač „Patriot“ kompleksų ir perėmėjų, taip pat spartinti europinių alternatyvų kūrimą ir masinę gamybą. Jo teigimu, artimiausiuose susitikimuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu jis ketina siekti sprendimų dėl platesnio „Patriot“ perėmėjų tiekimo ir technologijų perdavimo.

    JAV pozicija dėl Ukrainos narystės NATO išlieka viena jautriausių temų. D. Trumpas yra viešai atmetęs Ukrainos narystės perspektyvą artimiausiu metu, tačiau Kyjivas toliau argumentuoja, kad narystė ir integracija į Aljanso gynybos planavimą būtų ne tik politinis simbolis, bet ir praktinė investicija į Europos saugumą.

    NATO procedūros numato, kad naujos narės priimamos tik vienbalsiu visų sąjungininkių sutarimu, o sprendimai paprastai priklauso ir nuo politinių, ir nuo karinių, ir nuo saugumo rizikų vertinimo. Zelenskio žinia Ankaroje buvo nukreipta į tai, kad Ukraina, nepaisant karo, jau dabar turi realiai patikrintą kompetenciją, kurios Aljansui gali prireikti vis labiau neapibrėžtoje saugumo aplinkoje.

  • Lenkijos „Stohid Technology“ kuria sausumos droną Wilk: pamokos iš Ukrainos karo ir civilinės misijos

    Lenkijos bendrovė „Stohid Technology“ vysto sausumos drono Wilk (UGV) projektą, kuriame remiamasi Ukrainoje sukaupta patirtimi. Įmonė teigia, kad realios karo sąlygos parodė, jog tokios platformos iš laboratorijų ir poligonų persikėlė į purvą, apkasus ir kasdienę logistiką.

    Planuojama, kad Wilk svers apie 180 kilogramų, o naudingoji apkrova sieks iki 200 kilogramų. Modulinė architektūra turėtų leisti pritaikyti tą pačią bazę skirtingoms užduotims, keičiant įrangą pagal konkrečią misiją.

    Projektas atsirado po technologijų perdavimo iš Ukrainos partnerių, kurie, kaip skelbiama, į frontą jau tiekė daugiau nei šimtą panašių įrenginių. „Stohid Technology“ akcentuoja, kad kuriant lenkišką versiją daug dėmesio skiriama suderinamumui su NATO reikalavimais ir tiekimo grandinės patikimumui.

    Vienas iš deklaruojamų tikslų yra sumažinti rizikas, susijusias su komponentų kilme ir tiekimu, todėl Wilk projekte atsisakoma kiniškos technologijos. Vietoje jos integruojami lenkiškų ir amerikietiškų tiekėjų sprendimai, apimantys optiką, elektroniką, ryšio įrangą, akumuliatorius ir pavaras.

    „Šiuo metu, remdamiesi Ukrainos patirtimi iš mūšio lauko, turime sukurtą platformą, kuri bus komplektuojama pagal Lenkijos kariuomenės reikalavimus, o vystymo krypčių yra kelios“, – sakė „Stohid Technology“ vadovas Piotr Kisiel.

    Įmonė nurodo, kad lygiagrečiai jau ruošiamasi perėjimui prie serijinės gamybos, statant technologinę liniją. Komandoje minimas ir už plėtrą bei užsienio rinkas atsakingas generolas Jarosław Gromadziński, anksčiau vadovavęs Eurokorpusui ir 18-ajai mechanizuotajai divizijai.

    Rinka auga, o paklausa plečiasi

    Sausumos bepilotės platformos pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai besivystančių gynybos pramonės krypčių. Rinką augina ne tik geopolitinė įtampa, bet ir praktinis poreikis automatizuoti žvalgybą, transportą bei darbą pavojingose zonose.

    Pagal tarptautinių rinkos tyrimų bendrovių vertinimus, pasaulinė UGV rinka jau skaičiuojama milijardais eurų ir artimiausiais metais turėtų augti dviženkliu tempu. Europoje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien kariniams pirkimams, bet ir vadinamiesiems dualios paskirties sprendimams, kai ta pati technologija pritaikoma saugumui, infrastruktūros apsaugai ar gelbėjimo darbams.

    Nuo apkasų iki gelbėjimo darbų

    „Stohid Technology“ Wilk pozicionuoja ne tik kaip karinę, bet ir kaip civilinę platformą. Pabrėžiama, kad gaisrinėse, gelbėjimo tarnybose ar pramonėje dažnai prireikia įrangos, galinčios dirbti ten, kur žmogui per pavojinga dėl temperatūros, dūmų, toksinų ar sprogimo rizikos.

    Vienas realių scenarijų yra darbas kasyklose ir požeminėse erdvėse, kur kyla metano, griūčių ar staigių dujų proveržių grėsmė. Tokiose situacijose mažesnis robotizuotas transporteris galėtų pirmas patekti į pavojingą zoną, atlikti aplinkos matavimus, atgabenti deguonies balionus ar gelbėjimo įrankius.

    Kitas kryptingai įvardijamas pritaikymas yra gaisrų židiniuose ir cheminių incidentų vietose, kai reikia žvalgybos, mėginių paėmimo ar įrangos atgabenimo. Taip pat akcentuojama pagalba savivaldybėms ekstremalių orų metu, pavyzdžiui, potvynių atveju, kai standartinė technika klimpsta, o reikia greitai pervežti atsargas ar medicinos priemones.

    Ne vienas robotas, o sistema

    Įmonės vizija neapsiriboja vienu įrenginiu: vystoma Wataha koncepcija, kurioje numatomas tarpusavyje koordinuojamų autonominių sausumos ir oro platformų veikimas. Tokia logika atitinka dabartines tendencijas, kai prioritetu tampa ne atskiras „gaminys“, o tinkliškai sujungtas sprendimas su realaus laiko duomenų apsikeitimu.

    Kariniame scenarijuje tai galėtų reikšti kelių Wilk platformų grupę, kur vienos atlieka žvalgybą, kitos gabena krovinį, o dar kitos veikia kaip ryšio retransliatoriai. Civilinėje srityje analogiškas principas gali būti pritaikomas didelių incidentų valdymui, kai svarbiausia saugiai ir tiksliai koordinuoti veiksmus ten, kur žmonių buvimas turi būti minimalus.

  • Netanjahu ragina JAV neparduoti Turkijai F-35: kodėl šis sandoris kelia įtampą NATO viduje

    Izraelio perspėjimas Vašingtonui

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu paragino Jungtines Valstijas neparduoti Turkijai pažangios ginkluotės, įskaitant naikintuvus F-35. Jo teigimu, toks sprendimas pakeistų jėgų pusiausvyrą Artimuosiuose Rytuose ir sumažintų Izraelio pranašumą ore.

    Interviu „FOX News“ B. Netanjahu pabrėžė, kad Turkija neturėtų gauti nei F-35, nei jų komponentų, nes tai, jo vertinimu, turėtų tiesioginių pasekmių regiono saugumui. Izraelis tradiciškai remiasi oro pajėgų pranašumu ir glaudžiu kariniu bendradarbiavimu su JAV.

    F-35 klausimas ir S-400 šešėlis

    Turkija anksčiau dalyvavo F-35 programoje, tačiau 2019 metais buvo pašalinta, kai įsigijo rusišką oro gynybos sistemą S-400. Vašingtonas tuomet argumentavo, kad S-400 naudojimas greta F-35 galėtų sudaryti sąlygas rinkti duomenis apie naikintuvo mažo matomumo technologijas.

    Ši rizika JAV politikoje iki šiol laikoma viena svarbiausių priežasčių, kodėl Turkijos sugrįžimas į F-35 programą yra itin jautrus. Net ir teorinė galimybė, kad techninės detalės ar eksploataciniai duomenys galėtų pasiekti Rusiją, NATO rėmuose vertinama kaip ilgalaikis saugumo iššūkis.

    Kas gali keistis dabar?

    Naują įtampą pakurstė signalai, kad JAV administracija svarsto galimus sprendimus dėl Turkijos prašymų atnaujinti prieigą prie pažangios aviacijos. Viešojoje erdvėje taip pat minima galima reakcinių variklių pardavimo kryptis, siejama su Turkijos kuriamu naikintuvu „Kaan“.

    Bet koks sprendimas dėl F-35 pardavimo Turkijai priklausytų ne vien nuo Baltųjų rūmų, nes tokio masto sandoriams paprastai reikalingas ir JAV Kongreso pritarimas. Būtent Kongrese ankstesniais metais ne kartą skambėjo skeptiški vertinimai dėl Turkijos patikimumo, ypač po S-400 įsigijimo.

    F-35 yra viena svarbiausių JAV ir sąjungininkų naudojamų platformų, kurią gamina „Lockheed Martin“. Šiuos naikintuvus naudoja ir Izraelio oro pajėgos, o Lenkija yra užsisakiusi 32 vienetus, kurie palaipsniui įvedami į eksploataciją.

    Regioninė įtampa ir dvišalių santykių fonas

    Pastaraisiais metais Izraelio ir Turkijos santykiai pastebimai pablogėjo. Jeruzalė kaltina Ankarą priešiška politika Izraelio atžvilgiu, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas yra vienas aštriausių Izraelio kritikos balsų regione.

    Ši politinė įtampa suteikia F-35 klausimui papildomą svorį: tai nėra vien techninis gynybos pirkimas, bet ir signalas, kaip JAV balansuoja santykius tarp svarbių partnerių NATO ir Artimuosiuose Rytuose. Dėl to Netanjahu viešas raginimas Vašingtonui vertinamas kaip bandymas užkirsti kelią sprendimui dar prieš jam pasiekiant galutines politines procedūras.