Tag: NATO

  • Antidronų technologija, kuri būtų „numušusi dronus kaip muses“: Lenkijoje programa sustabdyta 2020 metais

    Lenkijoje vėl atsinaujino diskusija, kodėl šalis iki šiol neturi plačiai veikiančių energijos nukreipimo sprendimų, galinčių greitai neutralizuoti bepiločius. Europos ekonomikos kongrese Katovicuose Nacionalinio tyrimų ir plėtros centro vadovas prof. Jerzy Małachowskis teigė, kad tokia programa buvo arti finišo, tačiau 2020 metais sustabdyta politiniu sprendimu.

    Pasak jo, kalbama apie energijos nukreipimo technologijas, kurios apimtų ir elektroninę kovą, ir elektromagnetinį poveikį. Idėja paprasta: dronui patekus į elektromagnetinį lauką, jis praranda valdymą ar patiria elektronikos gedimų ir nukrenta.

    Kas yra energijos nukreipimo ginklai?

    Energijos nukreipimo sprendimai paprastai siejami su dviem kryptimis: didelės galios mikrobangomis ir lazeriais. Mikrobangos gali trikdyti ar „perdeginti“ jautrią dronų elektroniką, o lazeriai teoriškai leidžia fiziškai pažeisti taikinį labai tiksliai, kai tik užtikrinamas pakankamas spindulio stabilumas ir energija.

    Tuo pat metu plačiai naudojami ir kiti antidronų metodai: radijo ryšio slopinimas, navigacijos signalų trikdymas, dronų perėmimas specialiais gaudykliais ar tinklais, taip pat klasikinė oro gynyba. Praktikoje valstybės dažniausiai siekia mišraus modelio, nes vieno universalaus sprendimo kol kas nėra.

    Kodėl dronai tapo tokie svarbūs?

    Diskusijoje ne kartą akcentuota, kad nuo 2022 metų dronų panaudojimas kare tapo masinis, o jų vaidmuo išsiplėtė nuo žvalgybos iki tiesioginių smūgių. Bepiločiai leidžia pigiau ir greičiau pasiekti taikinius, o kartu verčia keisti gynybos planavimą, nes pigių platformų galima naudoti dideliais kiekiais.

    Buvęs NATO aukšto rango vadas, prancūzų generolas Philippe Lavigne pabrėžė, kad grįžo aukšto intensyvumo karo logika, kur „kiekis taip pat yra kokybė“. Jo vertinimu, vien technika karo nelaimi, nes lemiamas tampa visuomenės atsparumas ir gebėjimas ilgai išlaikyti gamybos, atsargų bei prisitaikymo tempą.

    „Ginkluotosios pajėgos gali laimėti mūšius, bet galiausiai karus laimi žmonės, tautos, o tai reiškia ir atsparumą, kurį turime stiprinti savo visuomenėse“, – sakė Philippe Lavigne.

    Pramonė laukia „universalaus“ antidronų atsakymo

    Rizikos kapitalo fondo „Expeditions“ bendraįkūrėjas Stanisławas Kastorys teigė, kad dronų tendencija neabejotina, tačiau ateityje gali atsirasti technologija, kuri leistų juos neutralizuoti labai masteliškai. Vis dėlto, jo vertinimu, tokio universalaus mechanizmo kol kas nėra, todėl dronai artimiausiu metu išliks dominuojančiu veiksniu mūšio lauke.

    Lenkijos gynybos pramonės atstovai diskusijoje akcentavo, kad „skydo ir kardo“ varžybos nesibaigs: atsiradus naujoms neutralizavimo priemonėms, netrukus atsiras ir atsparesni dronų modeliai. Dėl to, jų teigimu, svarbiausia yra ne vienas „stebuklingas“ ginklas, o suderinta sistema, apjungianti žvalgybą, aptikimą, trikdymą ir kinetinį perėmimą.

    „Galiu įsivaizduoti universalią antidronų technologiją, kuri realiai leistų naikinti dronus dideliu mastu, tačiau jos dar nėra“, – sakė Stanisławas Kastorys.

    Prof. Jerzy Małachowskis tvirtino, kad be 2020 metais sustabdyto projekto šiandien Lenkijai nereikėtų brangių naikintuvų misijų prieš įskrendančius bepiločius. Jis taip pat minėjo, kad buvo vystomi ir lazeriniai sprendimai, o programos sustabdymas, jo vertinimu, kainavo kelerius metus prarasto laiko.

    „Technologijos buvo beveik parengtos. Politiniu sprendimu programa buvo sustabdyta“, – sakė prof. Jerzy Małachowskis.

    Nacionalinis tyrimų ir plėtros centras skelbė šiuo metu vykdantis kelias dešimtis su dronais ir antidronų sprendimais susijusių projektų. Tuo pat metu diskusijoje kelti klausimai dėl mokslinių tyrimų koordinavimo ir finansavimo masto, nes gynybos modernizacija reikalauja greitų sprendimų, tačiau ilgalaikės technologinės persvaros be nuoseklių investicijų pasiekti sunku.

  • JAV apsisuko dėl karių Lenkijoje: Danielis Friedas sako, kad klaida taisoma, bet aiškumo mažai

    JAV administracija atsitraukė nuo sprendimo, kuris buvo sukėlęs sumaištį dėl amerikiečių karių buvimo Lenkijoje. Vis dėlto buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Danielis Friedas teigia, kad pagrindinė problema neišnyko: Vašingtono ilgalaikiai ketinimai Europoje lieka sunkiai nuspėjami.

    Diskusijas įkaitino prieštaringi signalai dėl karių rotacijos. Iš pradžių buvo pranešta apie planų stabdymą, susijusį su maždaug 4 000 karių rotacija, o netrukus paskelbta apie papildomų maždaug 5 000 JAV karių siuntimą, kas viešojoje erdvėje sukūrė chaoso įspūdį ir klausimų dėl sprendimų nuoseklumo.

    Klaida pripažinta, bet klausimų liko

    Pasak Danielio Friedo, sprendimas stabdyti rotaciją buvo plačiai vertinamas kaip nepagrįstas ir sunkiai apginamas, todėl jo atsisakyta gana greitai. Tačiau, jo vertinimu, vienkartinis apsisukimas dar nereiškia, kad JAV politika dėl karinės laikysenos Europoje tapo aiškesnė.

    „Problema ne vienas sprendimas, o tai, kad sąjungininkams sunku suprasti, kokia yra strateginė kryptis ir ko tikėtis toliau“, – sakė Danielis Friedas.

    Varšuvos reakcija sustiprino patikimumą

    Buvęs ambasadorius akcentuoja, kad Lenkijos politinė sistema, nepaisant vidaus ginčų, saugumo klausimais šį kartą demonstravo koordinuotą veikimą. Jo vertinimu, tai sustiprino Varšuvos, kaip patikimos partnerės, poziciją Vašingtono akyse.

    Friedas taip pat išskyrė, kad viešojoje komunikacijoje Lenkijos pusė stengėsi laikytis vienos linijos, kad būtų sumažintas neapibrėžtumas ir spaudimas dvišaliams santykiams. Toks nuoseklumas, anot jo, tampa svarbus tada, kai JAV sprendimai iš šalies atrodo besikeičiantys per greitai.

    Diskusija dėl NATO ateities

    Šis epizodas įsilieja į platesnę diskusiją apie NATO vaidmens kaitą ir didesnę Europos atsakomybę už savo gynybą. Danielis Friedas pripažįsta, kad didesnis europiečių indėlis yra logiškas tikslas, tačiau įspėja, jog chaotiški signalai dėl JAV pajėgų Europoje gali mažinti atgrasymo patikimumą.

    Tuo pat metu JAV Kongrese periodiškai atsinaujina debatai, kaip riboti galimybę staigiai mažinti JAV karių skaičių Europoje. Friedo teigimu, tokios vidaus politinės kovos ir komunikacinė sumaištis gali nukreipti dėmesį nuo esminio regiono saugumo iššūkio, kurį kelia Rusijos agresyvi politika ir karas regione.

  • Lenkijoje nusileido pirmieji F-35: ministras skelbia naują NATO rytinio sparno etapą

    Lenkijoje nusileido pirmieji F-35: ministras skelbia naują NATO rytinio sparno etapą

    Lenkija šią savaitę priėmė pirmąją JAV pagamintų naikintuvų F-35 siuntą, stiprindama NATO rytinio sparno oro gynybą. Trys orlaiviai nusileido Lasko (Łask) oro pajėgų bazėje, o Varšuva šį žingsnį pristato kaip kokybinį šuolį savo karinėms oro pajėgoms.

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad atvykę orlaiviai tampa naujais Lenkijos dangaus sergėtojais. Jo vertinimu, tai pirmieji penktosios kartos naikintuvai NATO rytiniame flange, suteikiantys pranašumą aptinkant grėsmes dar iki joms priartėjant.

    Ką reiškia F-35 atvykimas

    F-35 laikomas vienu pažangiausių daugiafunkcių naikintuvų, kurio stiprybė siejama ne tik su slaptumu, bet ir su sensorių bei duomenų apdorojimo galimybėmis. Šie orlaiviai kuriami taip, kad vienu metu rinktų informaciją iš skirtingų jutiklių, ją apjungtų ir padėtų pilotui bei vadavietėms greičiau priimti sprendimus.

    Tokio tipo pajėgumai ypač svarbūs regione, kuriame daug dėmesio skiriama oro erdvės stebėjimui, atgrasymui ir sąveikai su sąjungininkais. F-35 dažnai įvardijamas kaip platforma, gerinanti bendrą situacijos supratimą ir palengvinanti veiksmų koordinavimą su NATO oro ir priešraketine gynyba.

    32 naikintuvai iki 2030 metų

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35, kuriuos gamina gynybos pramonės bendrovė „Lockheed Martin“. Sutartis dėl šių orlaivių įsigijimo buvo pasirašyta 2020 metais, o visų užsakytų naikintuvų pristatymus planuojama užbaigti iki 2030 metų.

    Europoje F-35 jau eksploatuoja arba diegia Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija, Nyderlandai, Belgija, Italija ir Danija. Dėl to Lenkijos sprendimas įsilieja į platesnę tendenciją, kai NATO šalys siekia suvienodinti pajėgumus, logistiką ir tarpusavio suderinamumą, ypač augant įtampoms rytinėje Aljanso dalyje.

  • Švedija svarsto NATO vaidmenį Hormūzo sąsiauryje: ką tai reikštų laivybai ir naftos rinkai

    Švedija svarsto NATO vaidmenį Hormūzo sąsiauryje: ką tai reikštų laivybai ir naftos rinkai

    Švedija neatmeta galimybės, kad NATO galėtų prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio laivybos atnaujinimo. Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard teigė, kad sąjungininkai šį klausimą aptars NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.

    Pasak ministrės, Švedijai ir Europai svarbu užtikrinti, kad sąsiauris išliktų atviras, o Iranas negalėtų jo paversti spaudimo priemone. Ji pabrėžė esanti atvira diskusijai dėl skirtingų formatų, kaip būtų galima prisidėti prie saugios laivybos atkūrimo.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio prekybos „butelio kakliukų“, per kurį, įvairių energetikos rinkos vertinimų duomenimis, keliauja apie penktadalis pasaulio naftos gabenimo jūra. Dėl bet kokių sutrikimų šiame maršrute paprastai kyla krovinių draudimo, frachto ir energijos kainų spaudimas, o tai greitai persiduoda ir Europos ekonomikai.

    Skirtingi sąjungininkų keliai

    Iki šiol pagrindiniu forumu ieškant sprendimų tapo platesnė maždaug 40 valstybių koalicija, kuriai vadovauja Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Šios koalicijos pastangos siejamos su sąlyga, kad pirmiausia turėtų būti sumažintos karo veiksmų rizikos ir pasiektas bent minimalus stabilumo lygis regione.

    Tuo pat metu dalis NATO valstybių norėtų, kad aljansas imtųsi formalesnio vaidmens, kuris arba papildytų koalicijos veiklą, arba virstų atskira NATO misija. Tokiam žingsniui reikėtų visų 32 NATO narių sutarimo, o tai praktikoje dažnai tampa didžiausiu politiniu iššūkiu.

    Diskusijose išryškėja ir skirtingas požiūris į NATO geografinį mandatą. Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Pascal Confavreux pabrėžė, kad Šiaurės Atlanto sutartis orientuota į Šiaurės Atlanto regioną ir NATO nėra sukurta spręsti Artimųjų Rytų klausimų.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Europos valstybėms Hormūzo sąsiaurio tema aktuali ne tik dėl energijos išteklių srautų, bet ir dėl platesnės prekybos saugumo logikos. Laisva navigacija laikoma vienu kertinių tarptautinės prekybos principų, todėl bet koks bandymas riboti laivybą kelia riziką tiekimo grandinėms ir kainų stabilumui.

    Ministrė Maria Malmer Stenergard atkreipė dėmesį, kad svarstant galimą NATO vaidmenį būtina atsargiai vertinti precedento kūrimą. Kartu ji akcentavo, kad navigacijos laisvės apsauga yra pamatinė sąlyga laisvai prekybai, nuo kurios tiesiogiai priklauso ir Europos gerovė.

    Nyderlandų užsienio reikalų ministras Tom Berendsen taip pat teigė, kad koordinuotas veikimas būtų svarbus ir pridūrė, jog NATO kompetencijos galėtų būti naudingos. Vis dėlto, net ir pritarus principui, praktiniai sprendimai priklausytų nuo politinio sutarimo bei aiškaus misijos apibrėžimo.

    Artimiausiomis dienomis NATO užsienio reikalų ministrų diskusijos turėtų parodyti, ar aljansas yra pasirengęs svarstyti konkretesnius žingsnius. Kol kas Švedijos pozicija formuluojama kaip atvirumas diskusijai, bet be išankstinio įsipareigojimo dėl konkrečios operacijos.

  • Rusija prie NATO sienos skuba tvirtintis: Kaliningrade statomi nauji lėktuvų angarai

    Rusija prie NATO sienos skuba tvirtintis: Kaliningrade statomi nauji lėktuvų angarai

    Kas vyksta Čkalovsko bazėje

    Rusija pradėjo vieno svarbiausių karinių aerodromų Kaliningrado srityje infrastruktūros modernizaciją. Čkalovsko bazėje, esančioje netoli Kaliningrado miesto, pagal palydovines nuotraukas fiksuojama naujų angarų statyba.

    Šie statiniai skirti orlaiviams laikyti uždarose erdvėse ir taip sumažinti jų pažeidžiamumą galimų smūgių atveju. Projektas siejamas su pastaruoju metu išaugusia rizika karinei infrastruktūrai, ypač dėl dronų atakų.

    Dronų grėsmė keičia Rusijos sprendimus

    Pastaraisiais mėnesiais bepiločių orlaivių smūgiai tapo vienu svarbiausių iššūkių Rusijos užnugariui, įskaitant objektus toliau nuo fronto. Didėjant tokių atakų nuotoliui, Rusija imasi priemonių, kurios turėtų apsunkinti tikslų taikinių nustatymą ir sumažinti nuostolius.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad angarai svarbūs ne tik kaip fizinė priedanga, bet ir kaip maskavimo priemonė. Uždari statiniai gali apsunkinti palydovinę žvalgybą ir optinį vertinimą, kiek orlaivių realiai dislokuota bazėje ir ar ji aktyviai naudojama.

    Kokie angarai statomi ir kiek jie apsaugos

    Nauji angarai apibūdinami kaip arkinio profilio konstrukcijos su sustiprintomis sienomis, panašios į jau anksčiau matytus sprendimus kituose Rusijos kariniuose aerodromuose. Toks dizainas dažnai pasirenkamas dėl greitesnio statybos tempo ir palyginti paprastos logistikos.

    Vis dėlto keliami klausimai dėl realios apsaugos lygio, jei naudojamos lengvesnės medžiagos, pavyzdžiui, profiliuota skarda. Tokie angarai gali padėti nuo oro sąlygų ir dalies skeveldrų, tačiau nebūtinai užtikrina patikimą atsparumą tiesioginiams pataikymams.

    Čkalovsko aerodromas laikomas reikšmingu Rusijos karinės struktūros tašku Baltijos regione, siejamu su Baltijos laivyno pajėgumais. Bazėje įprastai minimi daugiafunkciai naikintuvai Suchoj Su-30SM ir bombonešiai Suchoj Su-24M, galintys vykdyti tiek oro gynybos, tiek smūgių į antžeminius taikinius užduotis.

  • F-35 jau Lenkijoje: paaiškėjo, kaip šie naikintuvai po 2026 metų pakeis saugumą

    F-35 jau Lenkijoje: paaiškėjo, kaip šie naikintuvai po 2026 metų pakeis saugumą

    Pirmųjų penktosios kartos naikintuvų F-35 atvykimas į Lenkiją vertinamas kaip vienas reikšmingiausių šios šalies karinių modernizacijų etapų per kelis dešimtmečius. Analitikų teigimu, tai gali pakeisti ne tik Lenkijos oro pajėgų galimybes, bet ir viso NATO rytinio sparno atgrasymo logiką.

    Lenkija yra sudariusi sutartį dėl 32 naikintuvų F-35A, o kartu įsigijo mokymų ir logistinės paramos paketą. Bendra sandorio vertė viešai skelbta apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 4,2 mlrd. eurų, tačiau galutinė ilgalaikė kaina priklausys nuo ginkluotės, infrastruktūros ir eksploatacijos per visą tarnybos laiką.

    Vien pagal „sausą“ techninių parametrų palyginimą F-35 neatrodo kaip absoliutus rekordininkas. Jis nėra greičiausias naikintuvas, taip pat nėra tas, kuris gabentų didžiausią bombų ar raketų masę, todėl kyla natūralus klausimas, kodėl šis modelis pristatomas kaip lūžis.

    Kodėl F-35 laikomas revoliucija

    Pagrindinė F-35 vertė yra ne maksimalus greitis ar lubos, o gebėjimas išgyventi ir veikti stiprios priešlėktuvinės gynybos zonoje. Mažesnis radarinis matomumas leidžia priartėti prie grėsmės teritorijų ir vykdyti užduotis, kurios senesniems naikintuvams būtų gerokai rizikingesnės.

    Kartu svarbi vadinamoji jutiklių duomenų sintezė, kai radarų, optinių ir infraraudonųjų sistemų informacija sujungiama į vieną situacijos vaizdą. Praktikoje tai reiškia, kad įgula greičiau supranta, kas vyksta ore ir ant žemės, o sprendimus gali priimti turėdama daugiau patikimų duomenų.

    F-35 taip pat kuriamas kaip tinklinės karybos elementas, galintis keistis informacija su kitais sąjungininkų pajėgų sensoriais ir platformomis. Tokiu būdu naikintuvas gali veikti ne tik kaip smogiamoji priemonė, bet ir kaip žvalgybos bei situacijos stebėjimo mazgas, perduodantis duomenis kitiems pajėgumams.

    Kaip tai keičia atgrasymą regione

    Rytiniame NATO flange didelę reikšmę turi gebėjimas greitai aptikti grėsmes ir tiksliai smogti jų kritiniams elementams, pavyzdžiui, oro gynybos sistemoms ar vadavietėms. Jei tokios užduotys tampa realesnės, potencialus agresorius priverstas planuoti brangesnes ir rizikingesnes operacijas.

    Kariniai ekspertai pabrėžia, kad vien technika negarantuoja automatinio pranašumo: būtini ilgamečiai pilotų ir technikų mokymai, procedūrų atnaujinimas, patikimos tiekimo grandinės ir atsarginių dalių valdymas. Be to, F-35 reikalauja modernios infrastruktūros, informacinių sistemų apsaugos ir nuoseklaus integravimo į bendrą NATO planavimą.

    Didžiausi iššūkiai po atvykimo

    Įvedus F-35, valstybės dažnai susiduria su tuo, kad investicijos nesibaigia pačiu pirkimu. Didelę dalį sudaro ginkluotės įsigijimas, skrydžių valandų finansavimas, techninis aptarnavimas ir nuolatiniai modernizacijos paketai, kurie penktosios kartos platformoms yra įprasta praktika.

    Lenkijos atvejis svarbus ir kaip signalas, kad regione kuriama didesnė penktosios kartos naikintuvų koncentracija, kuri ilgainiui gali tapti bendro NATO oro galios „stuburu“. Nors tikrasis pajėgumas pilnai išsiskleidžia per metus, pats procesas jau dabar keičia saugumo skaičiavimus ir atgrasymo priemonių vertinimą.

  • Vokietija sureagavo į F-35 atvykimą į Lenkiją: tai keičia NATO rytinio sparno gynybą

    Vokietija sureagavo į F-35 atvykimą į Lenkiją: tai keičia NATO rytinio sparno gynybą

    Lenkija priėmė pirmuosius JAV pagamintus penktos kartos naikintuvus F-35A, o įvykis sulaukė dėmesio ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Vokietijos apžvalgininkai viešai įvertino šį žingsnį kaip reikšmingą postūmį stiprinant NATO rytinį sparną ir atgrasymo pajėgumus.

    Vokietijos laikraščio Die Welt korespondentas Varšuvoje Philippas Fritzas, komentuodamas socialiniuose tinkluose paskelbtas nuotraukas, pabrėžė, kad F-35 dislokavimas Lenkijoje didina Aljanso galimybes greičiau ir tiksliau reaguoti į grėsmes regione. Pasak jo, tai yra sprendimas, kuris sustiprina kolektyvinę gynybą ir prisideda prie efektyvesnio atgrasymo.

    „Tai, kad F-35 bus Lenkijoje, realiai stiprina NATO rytinį sparną ir prisideda prie veiksmingesnio atgrasymo“, – sakė Philippas Fritzas.

    F-35A įsigijimas yra ilgalaikės modernizacijos dalis: Lenkija 2020 metais užsakė 32 orlaivius, kurie turėtų palaipsniui pakeisti senesnius sovietinės kilmės naikintuvus ir pagerinti sąveiką su NATO partneriais. Sutarties vertė viešai buvo įvardijama apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal apytikrį to laikotarpio kursą.

    Planuojama, kad naujieji naikintuvai bus dislokuojami 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko apylinkėse. Lenkijos pusė yra skelbusi, kad dalis orlaivių į šalį atvyks artimiausiais metais, o likusieji turėtų pasiekti Lenkiją vėlesniais etapais iki dešimtmečio pabaigos.

    Kas išskiria F-35A?

    F-35A laikomas vienu pažangiausių daugiafunkcių naikintuvų, nes sujungia mažesnį radarų pastebimumą, jutiklių sintezę ir duomenų apsikeitimą su kitais NATO vienetais. Praktikoje tai reiškia geresnį situacijos matymą, galimybę veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje ir perduoti žvalgybinę informaciją sąjungininkams.

    Orlaivyje naudojamas aktyvios fazinės gardelės radaras AN/APG-81, taip pat integruotos optinės ir infraraudonųjų spindulių sistemos, kurios leidžia aptikti taikinius skirtingomis sąlygomis. Ginkluotė gali būti nešama vidinėse skyriuose, išlaikant mažesnį pastebimumą, o prireikus konfigūracija gali būti išplečiama papildoma išorine ginkluote.

    NATO rytinio sparno kontekstas

    F-35 pasirodymas regione vertinamas platesniame NATO atgrasymo kontekste, ypač po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ir išaugusio dėmesio oro erdvės gynybai. Penktos kartos platformos regione didina ne tik nacionalinius pajėgumus, bet ir bendrą Aljanso operacinį suderinamumą, nes tokie orlaiviai tampa svarbia žvalgybos ir tikslinių duomenų grandimi.

    Lenkijos karinės aviacijos stiprinimas taip pat siejamas su didesniu reagavimo greičiu ir galimybe kartu su sąjungininkais vykdyti oro policijos, atgrasymo bei regioninės gynybos užduotis. Stebėtojai Vokietijoje atkreipia dėmesį, kad tai ne vien simbolinis pirkinys, o realiai keičiamas pajėgų balansas ir technologinis šuolis.

    Lenkijos žiniasklaida ir kariuomenė taip pat skelbė, kad naujųjų naikintuvų skrydį į bazę lydėjo F-16, o pasirengimą prižiūrėjo aukšto rango karinių oro pajėgų vadovai. Tai pabrėžia, jog F-35 įvedimas į rikiuotę laikomas ne tik techniniu, bet ir strategiškai svarbiu įvykiu visam regionui.

  • Lenkija parodė įspūdingą vaizdo įrašą: virš šalies – pirmieji F-35 Husarz naikintuvai

    Lenkija parodė įspūdingą vaizdo įrašą: virš šalies – pirmieji F-35 Husarz naikintuvai

    Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas trijų F-35A Lightning II atskridimas į Lenkiją. Įraše matyti skrydis virš šalies ir nusileidimas 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste po transatlantinio skrydžio iš JAV.

    Ministerijos teigimu, naikintuvai atvyko su lenkų įgulomis, kurios anksčiau buvo rengiamos JAV, o ant sparnų jau matyti Lenkijos skiriamieji ženklai. Skrydžio atkarpoje Lenkijos oro erdvėje F-35 lydėjo du Lenkijos F-16 naikintuvai.

    „Tai viena svarbiausių dienų Lenkijos karinių oro pajėgų istorijoje. F-35 yra ne tik naujas lėktuvas, tai kokybinis mūsų gynybinių pajėgumų šuolis“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Lenkija 32 F-35A įsigijo 2020 metais pagal modernizavimo programą, o dalis pirmųjų orlaivių kurį laiką buvo dislokuoti JAV, kur vyko pilotų ir technikų mokymai. Atvykimas į Lenkiją žymi perėjimą nuo parengimo etapo prie nuolatinio įvedimo į rikiuotę, o tolesni pristatymai planuojami artimiausiais metais.

    F-35 laikomi penktosios kartos naikintuvais, išsiskiriančiais mažesniu matomumu radarams, pažangiais jutikliais ir duomenų apdorojimu, leidžiančiu realiu laiku dalintis informacija su NATO sistemomis. Tokios platformos ne tik plečia smūgio ir oro gynybos galimybes, bet ir stiprina atgrasymą rytiniame Aljanso flange, kur ypač svarbus greitas situacijos suvokimas ir sąveika tarp skirtingų pajėgų.

    Vaizdo įraše taip pat matomas iškilmingas sutikimas bazėje ir pirmosios akimirkos Lenkijos aerodrome. Analitikai pažymi, kad naujų orlaivių integracija priklausys ne vien nuo pačių naikintuvų, bet ir nuo infrastruktūros, aptarnavimo grandinės, atsarginių dalių bei personalo parengimo, todėl artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus skiriamas būtent šiems praktiniams žingsniams.

    Viešas ministerijos komunikavimas apie atskridimą rodo ir platesnę tendenciją, kai gynybos institucijos vis dažniau naudoja vaizdo turinį siekdamos aiškiau pristatyti modernizavimo eigą ir visuomenei, ir sąjungininkams. Tokie įrašai tampa ne tik informacine, bet ir strateginės komunikacijos priemone, ypač augant saugumo įtampoms regione.

    F-35A Lenkijos karinėse oro pajėgose turėtų tapti vienu svarbiausių taktinių aviacijos elementų ateinantiems dešimtmečiams. Kartu su esamais F-16 ir kitomis NATO priemonėmis šie orlaiviai planuojami kaip branduolys, kuris užtikrins modernesnį oro erdvės stebėjimą, tikslesnius smūgius ir spartesnį sprendimų priėmimą krizinėse situacijose.

    Viešai skelbta, kad oficialus sutikimo renginys planuojamas birželio 12 dieną. Iki tol tęsis techninis įvedimas į eksploataciją, procedūrų derinimas ir skrydžių programos, kurios leis įvertinti, kaip greitai naujieji F-35 bus pasirengę vykdyti užduotis Lenkijos ir NATO gynybos planuose.

  • Europa ruošiasi NATO 3.0: ką reiškia galimas JAV atsitraukimas ir kodėl laikas senka

    NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas Švedijos Helsingborge tapo pasirengimu artėjančiam Aljanso viršūnių susitikimui Ankaroje. Derybų fonas išskirtinis: vis garsiau svarstoma, kad JAV karinis įsitraukimas Europoje ilgainiui mažės, o žemynui teks greičiau stiprinti savarankiškus gynybos pajėgumus.

    Švedija, viena naujausių NATO narių, šį etapą išgyvena kaip simbolinį lūžį po ilgamečio neutralumo. Sprendimą jungtis prie Aljanso paskatino Rusijos agresyvi politika regione, kuri daugeliui Europos šalių iš naujo apibrėžė grėsmių vertinimą ir gynybos planavimą.

    JAV vaidmuo gali keistis

    Diskusijos apie JAV prioritetų persiskirstymą nėra naujos, tačiau pastaraisiais metais jos įgavo daugiau politinio svorio. Vašingtonas nuosekliai spaudžia Europos sąjungininkus didinti išlaidas gynybai ir prisiimti didesnę atsakomybę už konvencinę žemyno gynybą.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje pasirodantys signalai apie galimus JAV pajėgų perdislokavimus ar rotacijų mažinimą kelia klausimų dėl pasirengimo. NATO karinė vadovybė akcentuoja, kad bet koks pokytis, jei jis vyktų, būtų laipsniškas ir išdėstytas per kelerius metus, todėl Europa turi ribotą, bet realų pasirengimo langą.

    Kas yra NATO 3.0?

    Viešose analizėse vis dažniau minimas NATO 3.0 terminas apibūdina galimą naują Aljanso veikimo modelį, kuriame Europa prisiimtų didesnę dalį atsakomybės už konvencinę gynybą. Tuo tarpu JAV, pagal šią logiką, išlaikytų svarbiausią atgrasymo grandį, pirmiausia branduolinio saugumo ir strateginių pajėgumų srityse.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien finansavimo didinimo neužtenka: kritiškai svarbios žvalgybos, strateginio transporto, oro pajėgų, priešraketinės gynybos ir logistikos grandys. Taip pat akcentuojama būtinybė kurti aiškesnius europinės dalies vadovavimo ir pajėgų valdymo mechanizmus, ypač tais atvejais, kai JAV nedalyvautų konkrečiose operacijose Europoje.

    Rytinio flango klausimai

    Lenkijai, Baltijos šalims ir Šiaurės regionui svarbiausia, kad bet koks NATO modelio atnaujinimas neatskirtų atgrasymo nuo realių gynybinių pajėgumų rytiniame flange. Todėl čia ypač svarbūs regioniniai susitarimai, sąveikumas, greito pastiprinimo planai ir aiškiai apibrėžtos pareigos, kas, kada ir kokiomis priemonėmis reaguoja į krizę.

    Ne mažiau jautrus klausimas yra didžiųjų Europos valstybių vaidmenys ir jų tarpusavio koordinacija. Kuo daugiau atsakomybės tenka Europai, tuo svarbiau, kaip praktikoje pasiskirsto užduotys tarp Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir kitų pagrindinių sąjungininkų, ir kaip tai susiūva bendrą NATO planavimą.

    „Tai iš esmės paskutinis momentas, kai Europa dar gali pasiruošti savo sąlygomis, o ne veikti augančio spaudimo sąlygomis“, – sakė saugumo politikos ekspertas.

    Helsingborge vykstantys pokalbiai greičiausiai neatneš staigių sprendimų, tačiau jų tikslas yra nubrėžti kryptį prieš viršūnių susitikimą Ankaroje. Esminė užduotis artimiausiam laikotarpiui išlieka ta pati: suderinti su JAV, kaip praktiškai veiks atnaujintas NATO, ir kartu užtikrinti, kad Europos gynybos stiprinimas būtų ne tik politinis pažadas, bet ir apčiuopiami pajėgumai.

  • Trumpas žada siųsti 5 000 karių į Lenkiją: generolas įvardijo, ko labiausiai reikia, o ne skaičių

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad į Lenkiją bus siunčiami dar 5 000 JAV karių. Kol kas Vašingtonas nepateikė detalių, ar tai reikštų realų kontingento didinimą, ar anksčiau pristabdytos rotacijos atkūrimą.

    Lenkijos gynybos politikos formuotojai pabrėžia, kad vien karių skaičius nėra svarbiausias rodiklis. Kur kas reikšmingiau, kokie pajėgumai būtų dislokuoti ir kaip jie sustiprintų atgrasymą rytiniame NATO flange.

    Ką iš tiesų reiškia 5 000?

    Lenkijoje pastaraisiais metais nuolat būdavo apie 10 000 JAV karių, dalis jų – rotaciniai. Dėl to naujas 5 000 skaičius gali reikšti dvi skirtingas kryptis: arba papildomas pajėgas virš įprasto lygio, arba sugrįžimą prie anksčiau planuotos brigados rotacijos.

    Įtampą didina tai, kad netrukus prieš šį pareiškimą Pentagonas buvo signalizavęs apie korekcijas Europoje, įskaitant planus mažinti dalį pajėgų Vokietijoje ir peržiūrėti rotacinių sausumos pajėgų grandį. Tokiame kontekste bet koks aiškumo trūkumas kelia klausimų, kokia bus reali JAV laikysena regione artimiausiais mėnesiais.

    Lenkijos gynybos ministerijos strategijos ir planavimo padalinio vadovas, atsargos generolas Dariuszas Łukowskis vertina, kad Pentagono sprendimą dar reikės paversti konkrečiais įsakymais ir logistika. Pasak jo, tai paprastai užtrunka bent kelias dienas, o praktikoje lengviau koreguoti būtent rotacinį, o ne nuolatinį buvimą.

    Generolas: svarbiausia pajėgumai

    Pasak D. Łukowskio, diskusija apie skaičių užgožia esminį dalyką: Lenkijai ir visam regionui aktualiausia, kokios konkrečios karinės galimybės bus atgabentos. Jo vertinimu, kai kurių JAV pajėgumų Europai tenka konkuruoti su Indo–Ramiojo vandenyno regionu, todėl sąjungininkams būtina lygiagrečiai stiprinti ir savo gynybos potencialą.

    „Šiandien mažiau svarbu, kiek karių atvyks. Svarbiau, kokie pajėgumai bus dislokuoti Lenkijoje“, – sakė D. Łukowskis.

    Vienu didžiausių Europos NATO valstybių trūkumų jis įvardijo oro gynybą – brangią ir technologiškai sudėtingą sritį. Papildomos „Patriot“ tipo sistemos ar kiti oro gynybos elementai, jo teigimu, būtų tiesioginis indėlis į atgrasymą ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Kaip dar vieną prioritetą Lenkijos pusė yra minėjusi aviacijos pajėgumus, kurie leistų greičiau reaguoti į incidentus ir stiprintų oro erdvės kontrolę. Tokie sprendimai, skirtingai nei vien sausumos vienetų didinimas, gali reikšmingai pakeisti realų pajėgų balansą regione.

    Rotacija ar nuolatinė bazė?

    Lenkija jau kurį laiką siekia ne tik rotacinių pajėgų, bet ir didesnio nuolatinio JAV buvimo modelio, panašaus į taikomą Vokietijoje. Nuolatinis dislokavimas paprastai reiškia daugiau infrastruktūros, šeimų atvykimą ir ilgalaikius įsipareigojimus, todėl toks sprendimas yra brangesnis ir politiškai sudėtingesnis.

    Generolo teigimu, Lenkija turi pranašumą dėl palankių susitarimų, susijusių su sąjungininkų pajėgų priėmimu, o dalis infrastruktūros ir aptarnavimo kaštų tenka priimančiajai šaliai. Vis dėlto nuolatinės brigados lygmens buvimas reikalautų dar platesnių investicijų, todėl kol kas labiausiai tikėtinas scenarijus – rotacinio formato korekcijos.

    Kol JAV administracija nepateikia papildomų paaiškinimų, išlieka neaišku, ar kalbama apie sausumos brigadą, oro gynybos vienetus, aviaciją ar mišrų paketą. D. Łukowskio vertinimu, 5 000 karių skaičius labiausiai atitinka brigados dydį, tačiau sprendimą lems ne vien aritmetika, o tai, ką Pentagonas galės skirti Europai, atsižvelgdamas į pasaulinius prioritetus.

    Kol kas pagrindinis signalas, kurį Lenkijoje įžvelgia gynybos pareigūnai, yra tas, kad JAV karinis buvimas šalyje neturėtų mažėti. Ar jis realiai didės ir kokia forma, paaiškės tik po to, kai sprendimas bus įformintas praktiniais Pentagono žingsniais.