CP v2

Tag: NATO

  • Gynybos išlaidos Europoje šauna į viršų: Vokietija aplenkė JK, o rytinis flangas skaičiuoja procentus

    Gynybos išlaidos Europoje šauna į viršų: Vokietija aplenkė JK, o rytinis flangas skaičiuoja procentus

    Europos valstybės vis dažniau ne tik deklaruoja, bet ir realiai didina gynybos finansavimą. Naujausi tarptautiniai vertinimai rodo, kad Europos NATO narių karinės išlaidos pernai augo sparčiausiai per daugelį dešimtmečių, o kai kuriose šalyse šuolis tapo rekordinis.

    Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas SIPRI skaičiuoja, kad Europos investicijos į gynybą 2025 metais augo apie 14 proc. ir pasiekė maždaug 739 mlrd. eurų. Tai siejama ir su didėjančiomis saugumo grėsmėmis, ir su politiniu spaudimu NATO sąjungininkams laikytis didesnių įsipareigojimų.

    Vokietija iškilo į viršų

    Ryškiausias pokytis fiksuotas Vokietijoje: šalis gynybai skyrė apie 97 mlrd. eurų, tai yra maždaug 24 proc. daugiau nei metais anksčiau. Toks augimas leido Berlynui aplenkti Jungtinę Karalystę ir tapti didžiausia gynybos išlaidų šalimi Europoje pagal absoliučius skaičius.

    Vokietijos planai apima ne tik didesnį finansavimą, bet ir konkrečius modernizavimo projektus. Tarp prioritetų minimi kariuomenės technikos atnaujinimas, oro gynybos spragų uždarymas, didesnis dėmesys infrastruktūrai, ryšiams ir kibernetiniam saugumui.

    „Šios investicijos turi paversti Vokietijos kariuomenę stipriausia įprastine sausumos jėga Europoje“, – sakė EuroDefense Germany vadovas Ralphas Thiele.

    Kas dar didina tempą?

    Dideli šuoliai matomi ir Pietų Europoje. Italijos gynybos išlaidos, SIPRI vertinimu, augo apie 20 proc. ir pasiekė maždaug 41 mlrd. eurų, o Ispanija fiksavo dar spartesnį, apie 50 proc., šuolį.

    Ispanijos atvejis išsiskiria tuo, kad šalis pirmą kartą nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios pasiekė ankstesnį NATO orientyrą, kai gynybai siekta skirti apie 2 proc. nuo BVP. Toks pokytis rodo, kad net ilgai atsilikusios valstybės keičia prioritetus.

    Kur daugiausia pagal BVP?

    Vertinant gynybos išlaidas kaip BVP dalį, išryškėja aiškus regioninis dėsningumas. Europoje aukščiausiose pozicijose dažniausiai atsiduria šalys, kurios ribojasi su Rusija arba yra arčiausiai rytinio NATO flango.

    Pagal SIPRI duomenis, pirmauja Lenkija, gynybai skirianti apie 4,5 proc. BVP. Toliau rikiuojasi Latvija su maždaug 3,6 proc., Estija su 3,4 proc. ir Norvegija su 3,3 proc., o kai kurios neutralios ar mažiau militarizuotos valstybės išlieka gerokai žemiau.

    Ukrainos karas keičia pirkimus

    Karo Ukrainoje poveikis matomas ne tik Europoje, bet ir pasauliniu mastu. SIPRI pažymi, kad Rusija, nepaisant sankcijų ir ekonominio spaudimo, išlaidas didino kasmet nuo 2022 metų, o karo pobūdžiui tampant išsekimo kova, akcentas vis labiau krypsta į masinę, pigesnę ginkluotės gamybą.

    Tuo metu JAV bendras išlaidų rodiklis, institucijos vertinimu, 2025 metais mažėjo, iš dalies dėl to, kad nebuvo patvirtinta nauja karinės paramos Ukrainai finansavimo banga. Vis dėlto JAV išlieka didžiausia karinių išlaidų valstybė pasaulyje pagal absoliučius skaičius.

  • Po Donaldo Trumpo pareiškimų Europa skuba į Grenlandiją: siunčia karius ir logistiką

    Po Donaldo Trumpo pareiškimų Europa skuba į Grenlandiją: siunčia karius ir logistiką

    Po Donaldo Trumpo pareiškimų apie Grenlandijos strateginę reikšmę ir augančio Rusijos bei Kinijos aktyvumo Arktyje Europos šalys didina karinį ir logistinį buvimą saloje. Ryškiausiai matomi Prancūzijos ir Danijos žingsniai, kurie signalizuoja pasirengimą ginti interesus regione be išskirtinės priklausomybės nuo JAV.

    Prancūzijos oro pajėgos pirmą kartą į logistines operacijas Grenlandijoje įtraukė sunkų transporto lėktuvą A400M Atlas. Orlaivis prisijungė prie Danijos C-130 misijų, kurių tikslas yra pristatyti degalus į itin izoliuotą Nord karinę bazę, esančią maždaug 1 000 kilometrų nuo Šiaurės ašigalio.

    Nord bazę administruoja Danija, o jos aprūpinimas jau daug metų priklauso beveik vien nuo oro transporto. Dėl storos ledo dangos priėjimas jūra didžiąją metų dalį yra praktiškai neįmanomas, todėl kuras tampa kritiniu resursu elektros gamybai ir pastatų šildymui, ypač kai žiemą temperatūra nukrenta žemiau minus 30 laipsnių.

    Prancūzų A400M misija Arktyje

    Ši misija laikoma pirmuoju operaciniu prancūzų A400M panaudojimu Grenlandijoje po bandymų ir sertifikavimo, leidžiančio leistis ant ledinių kilimo ir tūpimo takų. Skrydžiai vykdomi maršrutu Kangerlussuaq–Nord, o viena kryptimi trunka daugiau nei tris valandas.

    Kartu su karine infrastruktūra regione veikia ir civiliniai moksliniai pajėgumai, tarp jų Villum tyrimų stotis, siejama su Orhuso universitetu. Tai primena, kad Arktis tampa ne tik gynybos, bet ir mokslo, klimato stebėsenos bei logistikos varžybų erdve, kur infrastruktūros patikimumas lemia realias galimybes veikti.

    Kodėl Grenlandija vėl atsidūrė dėmesio centre?

    Europos aktyvumo didėjimas siejamas su platesniu NATO ir ES susirūpinimu dėl Arkties militarizacijos ir jūrų kelių reikšmės augimo. Tirpstant ledynams pailgėja sezonas, kai įmanoma navigacija, o tai didina konkurenciją dėl maršrutų, žaliavų ir strateginių atramos taškų.

    Pastaraisiais mėnesiais į Grenlandiją buvo permesti nedideli kontingentai ir iš kitų Europos valstybių, įskaitant Vokietiją, o žinutė aiški: Grenlandija, kaip autonominė Danijos Karalystės teritorija, laikoma Europos atsakomybės zona. Tokios misijos turi ir simbolinį tikslą, nes demonstruoja gebėjimą savarankiškai išlaikyti bei aprūpinti objektus ekstremaliomis sąlygomis.

    Ekspertai pabrėžia, kad logistikos grandinė Arktyje yra pagrindinis ribojantis veiksnys, todėl investicijos į tinkamą techniką, įgulų parengimą ir sertifikavimą dažnai reiškia daugiau nei vien deklaracijos. Grenlandijoje vykdomi skrydžiai ir degalų tiekimas tampa praktiniu testu, ar Europa pajėgi užtikrinti nuolatinį veikimą regione, kur klaidos kaina gali būti itin didelė.

  • Lenkija nori tapti vartais JAV dujoms į regioną: prezidentas apie Trijų jūrų planus

    Lenkija nori tapti vartais JAV dujoms į regioną: prezidentas apie Trijų jūrų planus

    Trijų jūrų viršūnių susitikimo akcentai

    Lenkijos prezidentas, viešėdamas Kroatijoje vykusiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime, pareiškė, kad šalis yra pasirengusi tapti svarbiausiu vartais JAV suskystintoms gamtinėms dujoms į Vidurio ir Rytų Europą. Pasak jo, tai būtų konkretus žingsnis stiprinant energetinę nepriklausomybę ir mažinant regiono pažeidžiamumą.

    Kartu su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi ir Slovakijos prezidentu Peteriu Pellegrini jis pabrėžė, kad strateginė Trijų jūrų valstybių partnerė išlieka JAV. Energetika, anot Lenkijos lyderio, tampa viena svarbiausių sričių šalia saugumo ir infrastruktūros jungčių.

    Kas slypi už idėjos tapti vartais dujoms

    Praktikoje tokia ambicija remiasi jau veikiančia regiono infrastruktūra ir planuojamomis investicijomis. Lenkija pastarąjį dešimtmetį nuosekliai plėtė SGD importo pajėgumus Baltijos jūros pakrantėje, taip pat stiprino jungtis su kaimynėmis, kad dujos galėtų judėti ne tik į šalies vidų, bet ir į platesnį regioną.

    Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Europos dujų tiekimo žemėlapis sparčiai persitvarkė: didesnę dalį užėmė SGD importas, o JAV tapo viena pagrindinių tiekėjų. Šiame kontekste Lenkijos siekis „įtvirtinti vartų“ vaidmenį reiškia norą būti ne tik pirkėja, bet ir tranzito bei paskirstymo centru, kuris padėtų subalansuoti kainas ir tiekimo rizikas kaimyninėse šalyse.

    Infrastruktūros finansavimas ir regiono augimas

    Lenkijos prezidentas taip pat ragino pradėti diskusiją dėl finansavimo mechanizmų, siejamų su Trijų jūrų iniciatyvos plėtros banku. Jo teigimu, infrastruktūros projektams, kurie jungia šiaurę ir pietus, reikalingi aiškūs, ilgalaikiai finansiniai instrumentai.

    „Lenkija yra pasirengusi tapti vartais šiaurėje amerikietiškoms dujoms visam regionui ir stiprinti atsakingą energetinę nepriklausomybę“, – sakė Lenkijos prezidentas.

    Kroatijos ministras pirmininkas pažymėjo, kad šių metų susitikimas vyksta kitokiomis geopolitinėmis sąlygomis nei pirmieji iniciatyvos renginiai. Jo vertinimu, karas Ukrainoje ir įtampos Artimuosiuose Rytuose didina neapibrėžtumą, tačiau Trijų jūrų šalys vis tiek demonstruoja santykinai tvirtą ekonominį augimą ir mato prasmę stiprinti ryšius su JAV.

    Regiono šalims tai taip pat susiję su NATO rytinio sparno stiprinimu: energetikos saugumas, infrastruktūra ir ekonominis atsparumas vis dažniau vertinami kaip tos pačios saugumo architektūros dalys. Dėl to Trijų jūrų formatas išlieka ne tik politine platforma, bet ir praktinių projektų erdve, kur sprendžiama, kaip greičiau sujungti rinkas, uostus, dujotiekius ir elektros tinklus.

  • Karinės pratybos Lietuvos oro erdvėje 2026 metais: kada ir kur laukti intensyvesnių skrydžių

    Karinės pratybos Lietuvos oro erdvėje 2026 metais: kada ir kur laukti intensyvesnių skrydžių

    2026 metais Lietuvos valdomojoje ir nevaldomojoje oro erdvėje planuojamos karinės pratybos, kurių metu numatoma intensyvesnė Lietuvos ir sąjungininkų karinės aviacijos veikla. Dėl to tam tikrais laikotarpiais gali būti taikomi laikini skrydžių apribojimai ir aktyvuojamos pratybų zonos.

    Didelio masto pratybų metu įprastai derinami įvairūs scenarijai – nuo oro paramos sausumos vienetams iki ryšių, žvalgybos ir paieškos bei gelbėjimo veiksmų. Tokie mokymai siejami su NATO parengties stiprinimu ir sąveikos gerinimu, todėl dažnai vykdomi kartu su užsienio šalių pajėgomis.

    Numatytos pratybų datos ir vietos

    Skelbiama, kad tarptautinės pratybos Liepsnojantis kalavijas 2026 plačiu mastu vyks Lietuvos teritorijos nevaldomojoje oro erdvėje. Tokiose erdvėse intensyvesnė veikla gali būti labiau juntama dėl žemesnių aukščių skrydžių ir didesnio manevravimo.

    2026 metų gegužės 11–22 dieną vyks tarptautinės pratybos Tvirtas skydas 1, o Tvirtas skydas 2 planuojamos 2026 metų gegužės 25–31 dieną bei 2026 metų spalio 12–18 dieną. Nurodoma, kad jos vyks Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskrityse.

    Pratybų Baltijos operacijos 2026 laikotarpiu numatyti orlaivių skrydžiai virš tarptautinių vandenų 2026 metų birželio 4–19 dieną. Tokiais atvejais poveikis civiliniams skrydžiams Lietuvos viduje paprastai mažesnis, tačiau oro eismo maršrutai regione gali būti koreguojami pagal aktyvuotas zonas ir srautus.

    Kur tikrinti aktualius apribojimus

    Gyventojams ir aviacijos bendruomenei rekomenduojama sekti oficialiai skelbiamą informaciją apie pratyboms nustatytas oro erdves ir galiojančius apribojimus. Tokie pakeitimai paprastai publikuojami kaip AIP papildymai ir NOTAM pranešimai, kuriuose nurodomi tikslūs laikai, koordinatės, aukščiai ir taikomos sąlygos.

    Aviacijos specialistai pabrėžia, kad būtent NOTAM yra operatyviausias šaltinis prieš skrydį, nes jame atnaujinimai pateikiami realiu laiku. Civiliniams keleiviams dažniausiai tai reiškia galimus nežymius maršrutų pakitimus ar skrydžių grafikų korekcijas, o vietos gyventojams – trumpalaikį didesnį triukšmą pratybų teritorijose.

  • Ukraina kovą numušė per 33 000 Rusijos dronų: rekordiniai skaičiai ir tolimojo smūgio posūkis

    Ukraina kovą numušė per 33 000 Rusijos dronų: rekordiniai skaičiai ir tolimojo smūgio posūkis

    Ukrainos gynybos ministras pranešė, kad šalies oro gynybos sistema kovą numušė daugiau kaip 33 000 Rusijos dronų. Tai, Kyjivo teigimu, didžiausias mėnesio rodiklis nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais.

    Pasak Ukrainos pareigūnų, augantis perimtų taikinių skaičius siejamas su sparčiai plečiama priešlėktuvinės gynybos architektūra ir didėjančia vadinamųjų perėmėjų dronų pasiūla. Šie sprendimai Ukrainai padeda atremti masines atakas ir sumažinti smūgių padarinius infrastruktūrai.

    Perėmėjų dronai ir naujas valdymas

    Ukraina skelbia didinanti perėmėjų dronų tiekimą ir stiprinanti jų integraciją į bendrą oro gynybos sistemą. Kartu kariuomenė, kaip teigiama, suformavo naują valdymo grandį oro pajėgose, kad greičiau priimtų sprendimus ir geriau koordinuotų atsaką į atakas.

    Kontekstas platesnis nei vien frontas: Ukrainos pareigūnai teigia, kad perėmėjų dronais domisi ir kai kurios Artimųjų Rytų bei Persijos įlankos valstybės. Praktikoje išbandyta technologija, jų vertinimu, tapo viena iš svarbiausių priemonių prieš masiškai naudojamas pigių dronų bangas.

    Ilgojo nuotolio smūgiai – iki 1 750 km

    Ukrainos gynybos ministerija taip pat nurodė, kad šalies pajėgos nuo 2022 metų daugiau kaip dvigubai išplėtė giliųjų smūgių nuotolį. Jei invazijos pradžioje buvo kalbama apie maždaug 630 kilometrų atstumą, dabar minima galimybė smogti iki maždaug 1 750 kilometrų už fronto linijos.

    Šis pokytis, Kyjivo teigimu, leidžia dažniau taikytis į objektus, susijusius su Rusijos karo ekonomika, įskaitant naftos infrastruktūrą ir gamybos pajėgumus. Ukraina pabrėžia, kad tokie smūgiai mažina Maskvos pajamas ir trikdo tiekimo grandines, kurios svarbios kariuomenei.

    Smūgiai Juodosios jūros pakrantėje ir atsakomieji pareiškimai

    Ukrainos teigimu, vietoje sukurti tolimojo nuotolio atakos dronai dar kartą smogė naftos perdirbimo ir terminalo infrastruktūrai Juodosios jūros pakrantėje, o tai esą jau trečias toks atvejis per mažiau nei dvi savaites. Dėl situacijos vietos gyventojai buvo evakuoti kaip atsargumo priemonė.

    Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgos nurodė, kad viena iš koordinuotų operacijų buvo nukreipta į naftos perdirbimo įrenginius Tuapsėje. Teigiama, kad ankstesni smūgiai sunaikino 24 naftos talpyklas ir apgadino dar keturias, tačiau nepriklausomai patikrinti šių detalių nebuvo galimybės.

    Tuo metu Rusijos gynybos ministerija paskelbė per naktį perėmusi 186 Ukrainos dronus virš kelių regionų, okupuoto Krymo, taip pat virš Juodosios ir Azovo jūrų. Abi pusės toliau aktyviai naudoja bepiločius aparatus, o oro gynybos efektyvumas tampa vienu svarbiausių šio karo tempo veiksnių.

    Europos saugumo kontekste Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad dėl Rusijos keliamos grėsmės Europa gali būti suinteresuota Ukraina ne mažiau, nei Ukraina Europa. Jo teigimu, Ukraina turi didelę ir sparčiai modernėjančią kariuomenę, o diskusijos dėl narystės Europos Sąjungoje ir NATO išlieka aktualios.

    „Vietoje minties, kad Ukraina reikia Europos, turėtume svarstyti, ar kartais Europai nereikia Ukrainos labiau“, – sakė Alexanderis Stubbas.

  • Geležinis vilkas 2026: gegužę vyks tarptautinės pratybos, kai kur judės karinė technika

    Geležinis vilkas 2026: gegužę vyks tarptautinės pratybos, kai kur judės karinė technika

    2026 metų gegužės 4–15 dienomis Lietuvoje planuojamos tarptautinės karinės pratybos „Geležinis vilkas 2026“. Pagrindinė pratybų vieta numatyta Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone.

    Taip pat veikla vyks atskirose Kauno, Kaišiadorių, Elektrėnų ir Jonavos rajonų vietose. Tokia geografija įprasta didesnio masto lauko pratyboms, kai treniruojamas vienetų judėjimas ir veikimas skirtingoje aplinkoje.

    Pratybų laikotarpiu gyventojai gali pastebėti dažniau judantį karinį transportą, ginkluotus karius ir iš oro vykdomus skrydžius. Nurodoma, kad pratyboms gali būti pasitelkiami sraigtasparniai, o kai kur laikinai įrengiami karių ir karinės technikos susitelkimo rajonai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad civilių kasdienė veikla neturėtų būti trikdoma. Vis dėlto, didesnio intensyvumo dienomis gali būti juntamas padidėjęs eismas tam tikruose kelių ruožuose, ypač netoli poligono ir pratybų rajonų.

    Tokio tipo pratybos paprastai skirtos sąveikai tarp Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų vienetų, greitam reagavimui bei logistiniams veiksmams treniruoti. Pastaraisiais metais NATO regione didesnis dėmesys skiriamas judumo, oro paramos ir ryšių sprendimų suderinamumui, kad vienetai galėtų veikti greitai ir koordinuotai.

  • Į Baltijos jūrą plaukia „Huragan“: Lenkija pradėjo paskutinės „Miecznik“ fregatos statybas

    Į Baltijos jūrą plaukia „Huragan“: Lenkija pradėjo paskutinės „Miecznik“ fregatos statybas

    Gdynėje iškilmingai pradėta fregatos ORP Huragan statyba. Tai trečiasis ir kartu paskutinis Lenkijos karinio jūrų laivyno programos „Miecznik“ laivas, laikomas didžiausia šalies flotės modernizacija po 1989 metų.

    PGZ Stocznia Wojenna laivų statykloje surengtoje plieno pjovimo ceremonijoje dalyvavo šalies gynybos ir valstybės turto valdymo viceministrai bei Lenkijos ginkluotės pramonės grupės atstovai. Tokie etapai paprastai žymi perėjimą nuo projektavimo ir parengiamųjų darbų prie realios korpuso gamybos.

    Programos esmė – trys naujos daugiafunkcės fregatos, kurios turėtų pakeisti senstančius laivus, kurių konstrukcijų ištakos siekia XX amžiaus 8 dešimtmetį. Varšuva pabrėžia, kad nauji laivai sustiprins Lenkijos galimybes veikti Baltijos jūroje ir kolektyvinės gynybos rėmuose.

    Kas yra programa „Miecznik“?

    „Miecznik“ įgyvendinama nuo 2021 metų, o laivus tiekia konsorciumas PGZ-Miecznik, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Polska Grupa Zbrojeniowa ir PGZ Stocznia Wojenna. Projekte taip pat dalyvauja CRIST, „Babcock“, „Thales UK“ ir „MBDA UK“, prisidedant technologijomis bei kovinių sistemų integracija.

    Pagal dabartinius planus pirmasis laivas ORP Wicher turėtų būti nuleistas į vandenį 2026 metų rugpjūtį. Antroji fregata ORP Burza jau statoma, o visos trys į rikiuotę turėtų įeiti 2029–2031 metais ir papildyti 3-iąją laivų flotilę.

    Kokios bus naujos fregatos?

    Lenkijos fregatos kuriamos remiantis britų „Arrowhead 140“ projektu. Skelbiama, kad laivo ilgis sieks 138,7 metro, o maksimalus išstūmis – iki 7 000 tonų, todėl tai bus vieni didžiausių šiuolaikinių kovinių laivų regione.

    Numatoma CODAD tipo jėgainė su keturiais varikliais, leidžianti pasiekti iki 28 mazgų greitį. Toks sprendimas dažnai pasirenkamas dėl patikimumo ir paprastesnės eksploatacijos, ypač kai laivui reikia ilgai patruliuoti ir greitai reaguoti į grėsmes.

    Ginkluotė ir sensoriai

    Skelbiama, kad fregatos turės 76 milimetrų „Leonardo“ OTO Melara Super Rapid Strales artilerijos sistemą, vertikalaus leidimo įrenginius VLS Mk41, priešlėktuvinę „MBDA UK“ Sea Ceptor sistemą su CAMM raketomis ir NSM priešlaivines raketas. Taip pat planuojamos 35 milimetrų OSU-35K sistemos bei nuotoliniu būdu valdomi ginklų moduliai.

    Sensorių pakete numatomi „Thales“ Sea Master 410 ir NS50 AESA radarai bei integruota kovos valdymo architektūra. Viešai nurodoma, kad oro taikinius sistema galėtų aptikti iki 400 kilometrų, o paviršinius – iki 80 kilometrų atstumu, nors realūs rodikliai priklauso nuo sąlygų ir taikinio tipo.

    Fregatos turėtų vykdyti jūros erdvių stebėjimą, uostų ir bazės apsaugą, kovą su paviršiniais ir povandeniniais taikiniais, taip pat oro gynybą. Augant įtampoms Baltijos regione, tokio tipo daugiafunkciai laivai laikomi vienu svarbiausių įrankių tiek nacionalinei, tiek NATO atgrasymo ir greito reagavimo strategijai.

    „Šiandien pradedame ORP Huragan statybą – tai didžiausias projektas Lenkijos laivų statybos pramonės istorijoje“, – sakė PGZ Stocznia Wojenna vadovas Marcin Ryngwelski.

  • Europos persiginklavimas pakeitė žaidimą: karinės išlaidos pasiekė rekordą, JAV traukiasi

    Europos persiginklavimas pakeitė žaidimą: karinės išlaidos pasiekė rekordą, JAV traukiasi

    Pasaulis pasiekė naują rekordą

    Pasaulinės karinės išlaidos 2025 metais pasiekė apie 2,89 trilijono JAV dolerių, tai yra maždaug 2,67 trilijono eurų. Tokius skaičius skelbia Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas, pabrėždamas, kad augimas tęsėsi vienuoliktus metus iš eilės.

    Instituto vertinimu, išlaidas augino užsitęsę karai, didėjantis neapibrėžtumas ir geopolitiniai sukrėtimai. Kartu karinės išlaidos pasaulyje sudarė apie 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, tai aukščiausias lygis nuo 2009 metų.

    Europa tapo pagrindiniu varikliu

    Europa 2025 metais karines išlaidas padidino 14 proc. iki maždaug 864 mlrd. JAV dolerių, arba apie 799 mlrd. eurų. Tai buvo ryškiausias indėlis į bendrą pasaulinį šuolį, atspindintis spartėjantį persiginklavimą.

    Be Rusijos, didžiausia išlaidautoja regione tapo Vokietija: jos biudžetas gynybai, SIPRI skaičiavimu, išaugo 24 proc. iki 114 mlrd. JAV dolerių, arba apie 105 mlrd. eurų. Vokietija taip pat pirmą kartą nuo 1990 metų peržengė NATO rekomenduojamą 2 proc. BVP ribą ir pasiekė apie 2,3 proc.

    Ispanijos karinės išlaidos šoktelėjo 50 proc. iki 40,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 37 mlrd. eurų, ir pirmą kartą nuo 1994 metais sutarto tikslo perkopė 2 proc. BVP. NATO sąjungininkės vis dažniau kalba ir apie ambicingesnius ateities tikslus, tačiau šie planai vis dar kelia politinių diskusijų.

    JAV sumažėjimas, Azijos augimas

    Nors bendras pasaulio rodiklis kilo, augimo tempas 2025 metais sulėtėjo iki 2,9 proc., kai 2024 metais buvo 9,7 proc. SIPRI tai sieja su 7,5 proc. JAV karinių išlaidų kritimu po to, kai per metus nebuvo patvirtinta nauja finansinė parama Ukrainai.

    JAV vis tiek išliko didžiausia pasaulio išlaidautoja su 954 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 882 mlrd. eurų. Kinija, būdama antra, padidino išlaidas 7,4 proc. iki 336 mlrd. JAV dolerių, arba apie 311 mlrd. eurų, o dalis ekspertų atkreipia dėmesį į ribotą Pekino skaidrumą skelbiant realius mastus.

    Azijoje ir Okeanijoje išlaidos augo 8,1 proc. iki 681 mlrd. JAV dolerių, arba apie 629 mlrd. eurų, ir tai buvo didžiausias metinis šuolis regione nuo 2009 metų. SIPRI pabrėžia, kad dalis JAV sąjungininkių regione didina biudžetus ne tik dėl senų įtampų, bet ir dėl augančių abejonių dėl ilgalaikio Vašingtono įsipareigojimų stabilumo.

    Taivano karinės išlaidos, SIPRI duomenimis, paaugo 14 proc. iki 18,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 16,8 mlrd. eurų, ir pasiekė apie 2,1 proc. BVP. Japonija savo ruožtu išlaidas didino iki 62,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 57,5 mlrd. eurų, o tai sudarė maždaug 1,4 proc. BVP ir buvo aukščiausias santykis nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigos.

    Investuotojai sureagavo gynybos akcijomis

    Išlaidų bumas persimetė ir į finansų rinkas: 2025 metais stipriai brango gynybos sektoriaus bendrovių akcijos Europoje ir Azijoje. Pietų Korėjoje vienos didžiausių sektoriaus bendrovių vertė kilo kelis kartus, o analitikai tai sieja su augančiais užsakymais ir eksporto plėtra.

    Japonijoje investuotojų lūkesčius papildomai pakurstė politiniai signalai dėl didesnių įsipareigojimų gynybai ir švelninamos eksporto politikos. Europoje gynybos pramonės akcijų augimą stiprino tiek didėjantys nacionaliniai biudžetai, tiek Europos Sąjungos kryptis sparčiau mobilizuoti lėšas saugumui iki dešimtmečio pabaigos.

    „Karinės išlaidos tapo ne tik saugumo, bet ir pramonės politikos klausimu: valstybės siekia greičiau atkurti atsargas ir užsitikrinti tiekimo grandines“, – sakė SIPRI programos vadovas Nanas Tianas.

    SIPRI vertinimu, JAV karinių išlaidų sumažėjimas greičiausiai bus laikinas, o didieji biudžetai grįš su modernizacijos programomis ir naujais prioritetais. Tuo pat metu Europa ir Azija, panašu, ruošiasi ilgesniam laikotarpiui, kuriame gynybos finansavimas bus vienas svarbiausių valstybės išlaidų augimo veiksnių.

  • 155 mm tolimojo nuotolio artilerijos amunicija: CSG pasirašė beveik 250 mln eurų kontraktą Europoje

    Čekijos gynybos pramonės grupė CSG pranešė sudariusi beveik 250 mln eurų vertės sutartį dėl 155 mm kalibro tolimojo nuotolio artilerijos amunicijos tiekimo Europos užsakovui. Tiekimai turėtų būti įvykdyti per 10 mėnesių, tačiau užsakovo ir tikslaus komplektavimo bendrovė neatskleidžia.

    Sandoris išryškina ryškėjančią tendenciją Europoje: po ilgą laiką menkintų pajėgumų, artilerijos amunicijos gamyba ir atsargų atkūrimas tapo vienu svarbiausių gynybos pramonės prioritetų. 155 mm kalibras yra NATO standartas, todėl tokios sutartys dažnai siejamos su siekiu suderinti tiekimą ir logistiką tarp skirtingų šalių kariuomenių.

    Kas slypi už CSG strategijos

    CSG teigia kryptingai stiprinanti didelio kalibro ir tolimojo nuotolio amunicijos segmentą, investuodama į gamybinius ir technologinius pajėgumus. Grupė pabrėžia, kad geba savarankiškai gaminti ne tik galutinę amuniciją, bet ir jos komponentus, o tai mažina priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir trumpina gamybos grandinę.

    Tokie „vertikaliai“ integruoti sprendimai tampa ypač svarbūs, kai rinkoje didėja paklausa, o žaliavų, parako, sprogdiklių ir kitų elementų tiekimas susiduria su ribotais pajėgumais. Praktikoje tai reiškia, kad stabilus komponentų tiekimas gali lemti, kas realiai pajėgs vykdyti didelės apimties užsakymus per trumpą laiką.

    „Šis kontraktas dar kartą patvirtina mūsų kryptį tolimojo nuotolio amunicijos srityje ir gebėjimą įgyvendinti didelio masto projektus konkurencingoje Vakarų Europos rinkoje“, – sakė CSG Defence Systems vadovas Janas Marinovas.

    Europos gynybos pramonės spaudimas didėja

    Pastaraisiais metais Europos šalys spartina amunicijos atsargų papildymą ir plečia gamybą, nes intensyvių konfliktų patirtis parodė, kad artilerijos šaudmenų sunaudojimo tempai gali būti gerokai didesni nei planuota taikos meto scenarijuose. Dėl to 155 mm amunicijos rinka iš „nišinės“ tapo viena dinamiškiausių visame gynybos sektoriuje.

    CSG akcentuoja ir operacinį argumentą: didesnis šaudymo nuotolis laikomas vienu svarbiausių veiksnių, didinančių ugnies efektyvumą ir mažinančių riziką saviems vienetams. Kariuomenėms tai reiškia daugiau lankstumo planuojant ugnies paramą, o gynybos pramonei – aiškų signalą, kad tolimojo nuotolio sprendimai artimiausiais metais išliks prioritetu.

    „Norime prisidėti prie Europos amunicijos pramonės pajėgumų didinimo ir stiprinti pramoninį užnugarį, svarbų NATO rytinio sparno gynybai“, – sakė CSG atstovas ir CSG Polska vadovas Wojciechas Grzonka.

    Ką rodo sutarties detalės

    Nors sandorio sąlygos viešai atskleistos tik iš dalies, pati apimtis ir 10 mėnesių terminas leidžia spręsti, kad kalbama apie didelės apimties, aiškiai suplanuotą tiekimo programą. Tokiuose projektuose paprastai svarbi ne tik vienetų kaina, bet ir patikimas grafikas, kokybės kontrolė bei suderinamumas su skirtingomis artilerijos sistemomis.

    CSG sprendimas neskelbti užsakovo argumentuojamas projekto jautrumu. Gynybos sektoriuje tai įprasta praktika, ypač kai sutartys susijusios su atsargų formavimu, pajėgumų didinimu ar konkrečių operacinių poreikių užtikrinimu.

  • ES lyderiai sureagavo į išpuolį prieš Trumpą: ką tai keičia NATO ir karo Artimuosiuose Rytuose fone

    ES lyderiai sureagavo į išpuolį prieš Trumpą: ką tai keičia NATO ir karo Artimuosiuose Rytuose fone

    Po šaudymo incidento Vašingtone, įvykusio prie Baltųjų rūmų žurnalistų asociacijos (WHCA) metinės vakarienės, Europos Sąjungos lyderiai skubiai išreiškė paramą JAV prezidentui Donaldui Trumpui. JAV pareigūnai pranešė, kad sulaikytas 31 metų įtariamasis, o aukų išvengta.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen socialiniame tinkle „X“ teigė kalbėjusi su JAV prezidentu ir pabrėžė, kad politiniam smurtui demokratijose nėra vietos. Prie pasmerkimo prisidėjo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bei Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

    „Politiniam smurtui nėra vietos mūsų demokratijose“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Incidentas trumpam užgožė įtampas tarp Vašingtono ir kai kurių Europos sostinių, tačiau platesnis fonas išlieka sudėtingas. JAV užsienio politikoje dominuoja karas Artimuosiuose Rytuose ir derybų dėl regiono saugumo paieškos, o Europoje šie procesai vertinami per energetikos, migracijos ir saugumo rizikų prizmę.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje eskaluojamos diskusijos dėl NATO vienybės ir sąjungininkų įsipareigojimų, įskaitant ginčus dėl gynybos finansavimo ir paramos įvairioms karinėms operacijoms. Diplomatai pripažįsta, kad tokie incidentai JAV viduje gali paveikti politinį klimatą, tačiau formali transatlantinė darbotvarkė dėl to nesustoja.

    JAV prezidentas atmetė prielaidas, kad ginkluotas išpuolis galėtų būti tiesiogiai susijęs su Artimųjų Rytų karu, ir pareiškė, kad tai nepakeis jo kurso. Saugumo ekspertai pabrėžia, kad aukščiausių pareigūnų apsauga JAV yra daugiasluoksnė, tačiau rizikos vertinimai po kiekvieno tokio įvykio paprastai peržiūrimi.

    Kitoje Europos darbotvarkės pusėje išliko ir Rusijos karas prieš Ukrainą. Minint 40-ąsias Černobylio katastrofos metines, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją keliančia branduolinio saugumo grėsmes, teigdamas, kad virš zonos fiksuojami dronai ir išpuoliai tęsiasi.

    „Pasaulis neturi leisti, kad toks branduolinis terorizmas tęstųsi“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Vokietijoje tuo pat metu stiprėja susirūpinimas dėl kibernetinių ir informacinių atakų: šalies institucijos aiškinasi incidentus, susijusius su bandymais apgauti politikus per susirašinėjimo programėlę „Signal“. Kibernetinio saugumo specialistai įspėja, kad socialinė inžinerija ir prisijungimų perėmimas išlieka viena dažniausių taktikų, o politikų ir valstybės tarnautojų paskyros yra ypač patrauklus taikinys.

    Tuo metu Briuselis ruošiasi naujam etapui santykiuose su Budapeštu po politinių pokyčių Vengrijoje. Į Briuselį atvykti turintis opozicijos lyderis Péteras Magyaras žada pradėti derybas dėl įšaldytų ES lėšų atlaisvinimo, o jo komanda signalizuoja apie griežtesnį požiūrį į galimą lėšų nutekinimą ir pinigų plovimo rizikas.

    Bendra kryptis Europoje išlieka aiški: didėjant geopolitiniam neapibrėžtumui, lyderiai siekia demonstruoti stabilumą ir institucijų atsparumą, kartu stiprindami saugumo priemones tiek fizinėje, tiek skaitmeninėje erdvėje. Vašingtono incidentas tapo dar vienu priminimu, kad politinis smurtas ir hibridinės grėsmės šiandien veikia paraleliai.