Lenkijoje vėl atsinaujino diskusija, kodėl šalis iki šiol neturi plačiai veikiančių energijos nukreipimo sprendimų, galinčių greitai neutralizuoti bepiločius. Europos ekonomikos kongrese Katovicuose Nacionalinio tyrimų ir plėtros centro vadovas prof. Jerzy Małachowskis teigė, kad tokia programa buvo arti finišo, tačiau 2020 metais sustabdyta politiniu sprendimu.
Pasak jo, kalbama apie energijos nukreipimo technologijas, kurios apimtų ir elektroninę kovą, ir elektromagnetinį poveikį. Idėja paprasta: dronui patekus į elektromagnetinį lauką, jis praranda valdymą ar patiria elektronikos gedimų ir nukrenta.
Kas yra energijos nukreipimo ginklai?
Energijos nukreipimo sprendimai paprastai siejami su dviem kryptimis: didelės galios mikrobangomis ir lazeriais. Mikrobangos gali trikdyti ar „perdeginti“ jautrią dronų elektroniką, o lazeriai teoriškai leidžia fiziškai pažeisti taikinį labai tiksliai, kai tik užtikrinamas pakankamas spindulio stabilumas ir energija.
Tuo pat metu plačiai naudojami ir kiti antidronų metodai: radijo ryšio slopinimas, navigacijos signalų trikdymas, dronų perėmimas specialiais gaudykliais ar tinklais, taip pat klasikinė oro gynyba. Praktikoje valstybės dažniausiai siekia mišraus modelio, nes vieno universalaus sprendimo kol kas nėra.
Kodėl dronai tapo tokie svarbūs?
Diskusijoje ne kartą akcentuota, kad nuo 2022 metų dronų panaudojimas kare tapo masinis, o jų vaidmuo išsiplėtė nuo žvalgybos iki tiesioginių smūgių. Bepiločiai leidžia pigiau ir greičiau pasiekti taikinius, o kartu verčia keisti gynybos planavimą, nes pigių platformų galima naudoti dideliais kiekiais.
Buvęs NATO aukšto rango vadas, prancūzų generolas Philippe Lavigne pabrėžė, kad grįžo aukšto intensyvumo karo logika, kur „kiekis taip pat yra kokybė“. Jo vertinimu, vien technika karo nelaimi, nes lemiamas tampa visuomenės atsparumas ir gebėjimas ilgai išlaikyti gamybos, atsargų bei prisitaikymo tempą.
„Ginkluotosios pajėgos gali laimėti mūšius, bet galiausiai karus laimi žmonės, tautos, o tai reiškia ir atsparumą, kurį turime stiprinti savo visuomenėse“, – sakė Philippe Lavigne.
Pramonė laukia „universalaus“ antidronų atsakymo
Rizikos kapitalo fondo „Expeditions“ bendraįkūrėjas Stanisławas Kastorys teigė, kad dronų tendencija neabejotina, tačiau ateityje gali atsirasti technologija, kuri leistų juos neutralizuoti labai masteliškai. Vis dėlto, jo vertinimu, tokio universalaus mechanizmo kol kas nėra, todėl dronai artimiausiu metu išliks dominuojančiu veiksniu mūšio lauke.
Lenkijos gynybos pramonės atstovai diskusijoje akcentavo, kad „skydo ir kardo“ varžybos nesibaigs: atsiradus naujoms neutralizavimo priemonėms, netrukus atsiras ir atsparesni dronų modeliai. Dėl to, jų teigimu, svarbiausia yra ne vienas „stebuklingas“ ginklas, o suderinta sistema, apjungianti žvalgybą, aptikimą, trikdymą ir kinetinį perėmimą.
„Galiu įsivaizduoti universalią antidronų technologiją, kuri realiai leistų naikinti dronus dideliu mastu, tačiau jos dar nėra“, – sakė Stanisławas Kastorys.
Prof. Jerzy Małachowskis tvirtino, kad be 2020 metais sustabdyto projekto šiandien Lenkijai nereikėtų brangių naikintuvų misijų prieš įskrendančius bepiločius. Jis taip pat minėjo, kad buvo vystomi ir lazeriniai sprendimai, o programos sustabdymas, jo vertinimu, kainavo kelerius metus prarasto laiko.
„Technologijos buvo beveik parengtos. Politiniu sprendimu programa buvo sustabdyta“, – sakė prof. Jerzy Małachowskis.
Nacionalinis tyrimų ir plėtros centras skelbė šiuo metu vykdantis kelias dešimtis su dronais ir antidronų sprendimais susijusių projektų. Tuo pat metu diskusijoje kelti klausimai dėl mokslinių tyrimų koordinavimo ir finansavimo masto, nes gynybos modernizacija reikalauja greitų sprendimų, tačiau ilgalaikės technologinės persvaros be nuoseklių investicijų pasiekti sunku.
