CP v2

Tag: NATO

  • Ataskaita skaičiuoja Rusijos agresijos kainą Lenkijai: nuo 190 mlrd. iki 1,3 trln. eurų

    Lenkijos verslo organizacija ZPP kartu su Defence Institute pristatė ataskaitą, kurioje modeliuojami trys galimos Rusijos agresijos prieš Lenkiją scenarijai ir jų ekonominės pasekmės. Pagrindinė žinutė aiški: net ribotas konfliktas sukeltų ilgalaikį smūgį BVP, kainoms, investicijoms ir valstybės finansams, o didžiausi nuostoliai kristų kritinei infrastruktūrai.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad šiuolaikiniai karai paveikia ne tik frontą, bet ir logistiką, energetiką, ryšius, finansų sistemą bei visuomenės mobilumą. Autorių vertinimu, vien atstatymo sąnaudos, priklausomai nuo konflikto masto, galėtų siekti nuo maždaug 190–290 mlrd. eurų iki 830 mlrd.–1,3 trln. eurų.

    Trys scenarijai ir pasekmės

    Pirmajame, riboto konflikto scenarijuje numatomas realaus BVP kritimas apie 11,2 proc., o infliacija, pagal modelį, galėtų šoktelėti iki 80 proc. Taip pat akcentuojamas vadinamasis karo rizikos mechanizmas: didesnės draudimo ir transporto išlaidos, atsargesnis bankų skolinimas ir sustojančios privačios investicijos.

    Modelyje išskiriami ir tiksliniai smūgiai infrastruktūrai, kurie greitai persiduotų į ekonomiką. Pavyzdžiui, sutrikdyti naftos importo kanalai ir degalų tiekimas reikštų gamybos bei logistikos grandinių trūkius, o smūgis stambiems sausumos terminalams mažintų tranzito srautus ir muitinės pajamas.

    Antrajame scenarijuje numatoma regioninė invazija ir dalies šiaurės rytų teritorijų okupacija, o ekonominis smūgis daug gilesnis: BVP kritimas modeliuojamas apie 29,4 proc., o infliacija galėtų kilti iki 160 proc. Kartu prognozuojami dideli vidaus gyventojų persikėlimo srautai, kurie didintų spaudimą būstui, savivaldybių paslaugoms ir socialinei apsaugai.

    Trečiasis scenarijus aprašo plataus masto karą, kai mūšio linija stabilizuojasi ties didžiosiomis upėmis, o žala įgauna totalinį pobūdį. Ataskaitoje teigiama, kad iki 100 kilometrų zonoje nuo okupuotos teritorijos galėtų būti sunaikinta didelė dalis svarbiausios infrastruktūros, o nedarbas laisvose teritorijose modeliuojamas virš 43 proc.

    Kritinė infrastruktūra ir ilgalaikė žala

    Ataskaitos autoriai didžiausiu nuostolių komponentu įvardija kritinę infrastruktūrą: energetiką, transportą ir telekomunikacijas. Jos atstatymo kaštai, konvertuojant pateiktas sumas, vertinami nuo maždaug 130 mlrd. eurų iki apie 710 mlrd. eurų, priklausomai nuo karo intensyvumo.

    Greta fizinės žalos akcentuojami ilgalaikiai socialiniai padariniai: masinės traumos rizika, demografinis spaudimas ir aukštos kvalifikacijos specialistų emigracija. Tokie procesai, pasak autorių, mažintų produktyvumą ir lėtintų atsigavimą net ir pasibaigus aktyviems karo veiksmams.

    Taip pat išskiriamos aplinkosauginės pasekmės, kurios dažnai lieka nuošalyje nuo pirmųjų ekonominių vertinimų. Dirvožemio tarša, pramoninių objektų pažeidimai ir užminuotos teritorijos reikštų ilgus apribojimus žemės ūkiui, statyboms bei vietos investicijoms.

    Ką siūlo autoriai

    Rekomendacijose akcentuojamas nuoseklus gynybos finansavimas ir platesnė atsparumo darbotvarkė. Tarp siūlymų minimas civilinės saugos stiprinimas, nes tai, pasak vertinimo, yra palyginti mažesnėmis sąnaudomis duodantis reikšmingą efektą atgrasymo ir pasirengimo elementas.

    Didelis dėmesys skiriamas skaitmeniniam atsparumui: kritinių valstybės ir finansų sistemų tęstinumo planams, atsarginiams duomenų centrams, patikimam ryšiui ir kibernetinei gynybai. Ataskaitoje keliama mintis, kad dalis kritinių sistemų galėtų būti perkelta į sąjungininkų šalyse veikiančią debesijos infrastruktūrą, mažinant riziką vienoje teritorijoje.

    Autoriai taip pat kalba apie atstatymo planavimą iš anksto, vadovaujantis principu atkurti geriau: su labiau išskaidyta, atsparesne infrastruktūra ir mažiau pažeidžiamomis tiekimo grandinėmis. Tokia kryptis, jų vertinimu, leistų sumažinti ateities šokus net ir taikos metu.

    „Neprisiimtas pasirengimo ir atgrasymo kaštas ilgainiui gali būti nepalyginamai didesnis nei nuoseklus investavimas į gynybą ir valstybės atsparumą“, – teigiama ataskaitoje pristatytame argumente.

    Diskusijoje dėl išvadų ZPP vadovas Cezary Kaźmierczak ragino ryžtingai didinti išlaidas gynybai, argumentuodamas, kad tai yra priemonė sumažinti eksponentiškai didesnius karo nuostolius. Kartu pabrėžta, kad atgrasymas remiasi ne vien technika, bet ir visuomenės pasirengimu bei civilinės saugos pajėgumais.

    „Verta skirti lėšų ginklavimuisi, nes kitu atveju vėliau tektų sumokėti gerokai didesnę kainą. Atgrasymas prasideda galvoje“, – sakė Cezary Kaźmierczak.

  • Lenkijos kibernetinių pajėgų vadovo kaita: gen. Mariuszas Chmielewskis perima pareigas iš Molendos

    Lenkijos gynybos ministerija paskelbė, kad naujuoju Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų vadu taps generolas Mariuszas Chmielewskis. Jis pakeis generolą Karolį Molendą, kuris nuo šiol dirbs NATO struktūrose, susijusiose su Aljanso transformacija ir pajėgumų plėtra.

    Apie paskyrimą pranešta po to, kai generolas Karolis Molenda 2026 metų kovą buvo atrinktas į strateginio patarėjo pareigas NATO transformacijos vadui. Šis pokytis reiškia, kad Lenkijos kibernetinių pajėgų vadovavimą perima karininkas, iki šiol buvęs tiesiogiai atsakingas už kasdienį pajėgų darbo koordinavimą.

    Kas yra naujasis vadas?

    Generolas Mariuszas Chmielewskis iki paskyrimo ėjo Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų vado pavaduotojo pareigas. Lenkijos viešai skelbiamoje informacijoje jis taip pat pristatomas kaip su kariuomene susijęs mokslininkas, turintis kompetencijų kibernetinio saugumo ir dirbtinio intelekto taikymo srityse.

    Jo karjeroje minima ir patirtis Gynybos ministerijoje, kur buvo siejama su įvairių sistemų diegimu bei modernizavimo projektais. Tokia patirtis kibernetinėms pajėgoms svarbi ne tik dėl incidentų valdymo, bet ir dėl spartėjančio technologijų diegimo bei saugios ryšių infrastruktūros kūrimo.

    Ką daro kibernetinės pajėgos?

    Lenkijos Kibernetinės erdvės gynybos pajėgos yra viena jauniausių šalies ginkluotųjų pajėgų rūšių, suformuota tam, kad karinėje srityje būtų užtikrinama valstybės kibernetinė gynyba. Tarp pagrindinių funkcijų paprastai įvardijami tinklų stebėjimas, reagavimas į incidentus, atsparumo didinimas ir kriptologinių sprendimų vystymas.

    Šios pajėgos taip pat prisideda prie saugios ryšių infrastruktūros kariuomenėje ir naujų technologijų diegimo. Pastaraisiais metais NATO valstybės akcentuoja, kad kibernetinė erdvė yra operacinė sritis, todėl kibernetiniai gebėjimai tampa lygiaverčiai sausumos, jūrų, oro ir kosmoso pajėgumams.

    NATO vaidmuo ir augančios grėsmės

    Generolas Karolis Molenda kibernetinėms pajėgoms vadovavo nuo jų sukūrimo 2022 metais, o prieš tai nuo 2019 metų buvo įgaliotinis, atsakingas už šios pajėgų rūšies formavimą. Jo paskyrimas į NATO patarėjo vaidmenį rodo, kad Lenkijos kibernetinės kompetencijos vertinamos ir platesniame Aljanso kontekste.

    Lenkija, kaip ir kitos NATO šalys, pastaraisiais metais viešai kalba apie išaugusį kibernetinių incidentų intensyvumą, ypač nukreiptą į valstybines institucijas, gynybos sektorių ir kritinę infrastruktūrą. Tokiose aplinkybėse vadovybės kaita reiškia ne tik personalinį sprendimą, bet ir signalą apie tęstinumą bei prioritetą išlaikyti aukštą parengtį.

    Kibernetinės pajėgos reguliariai dalyvauja tarptautinėse pratybose, tokiose kaip „Locked Shields“ ir „Cyber Coalition“, kurios skirtos stiprinti bendrą reagavimo kultūrą ir techninį suderinamumą su sąjungininkais. Tokie mokymai tampa vienu svarbiausių būdų greitai patikrinti procedūras ir komandų pasirengimą realioms atakoms.

  • Katalonijos ministras: Ispanija ryžtingiau stojo prieš JAV nei ES, NATO ateitis taps europietiškesnė

    Katalonijos ministras: Ispanija ryžtingiau stojo prieš JAV nei ES, NATO ateitis taps europietiškesnė

    Katalonijos vyriausybės ministras Europos Sąjungos ir užsienio veiksmų klausimams Jaume Duch teigia, kad Ispanija pastaraisiais mėnesiais dažnai laikėsi ryžtingesnės pozicijos JAV atžvilgiu nei Europos Sąjunga. Pasak jo, Madridas buvo vienas pirmųjų, viešai kritikavusių Vašingtono sprendimus tarptautinių krizių kontekste.

    Ministro vertinimu, Ispanijos laikysena ypač išryškėjo prasidėjus konfliktui su Iranu, kai ministras pirmininkas Pedro Sánchez, anot Duch, buvo vienintelis ES lyderis, tiesiogiai suabejojęs karo kryptimi. Jis tvirtina, kad vėliau panašių nuostatų laikytis ėmė ir daugiau ES šalių.

    „Per kelias savaites šią poziciją perėmė dauguma ES valstybių narių, vadinasi, mes buvome labiau įsitikinę savo nuostata“, – sakė Jaume Duch.

    ES pozicija keitėsi po signalų iš JAV

    Paklaustas, ar ES tokiais klausimais svyruoja, J. Duch teigė, kad Bendrijos pozicija „stipriai evoliucionavo“ per pastaruosius mėnesius. Jo aiškinimu, kai kurie JAV žingsniai privertė Europos sostines iš naujo įvertinti rizikas ir priklausomybes.

    Ministras kaip lūžio momentą išskyrė viešus pareiškimus ir spaudimą dėl Grenlandijos, kurie, jo teigimu, „atvėrė akis“ daugeliui Europos vyriausybių. Po to, anot jo, ES valstybių tonas JAV atžvilgiu tapo tvirtesnis, o diskusijos apie strateginę autonomiją įgavo daugiau svorio.

    Europa ir NATO: mažiau priklausomybės nuo JAV?

    Duch taip pat priminė, kad kritiškesnė Ispanijos pozicija JAV atžvilgiu sulaukė ne tik politinių reakcijų, bet ir spaudimo signalų. Straipsnyje minimas vidinis Pentagono laiškas, kuriame esą buvo svarstoma galimybė stabdyti Ispanijos narystę NATO, jei ši nepritartų raginimams aktyviau remti karo veiksmus.

    Anot J. Duch, NATO generalinis sekretorius Mark Rutte yra aiškiai pasakęs, kad Ispanija vykdo savo įsipareigojimus ir rimtai žiūri į atsakomybes Aljanse. Tuo pat metu ministras kelia idėją apie „europietiškesnę“ NATO, kurioje ES šalys labiau subalansuotų galios centrą ir mažintų priklausomybę nuo JAV sprendimų.

    Jis pabrėžė, kad diskusija Briuselyje dėl tokio perskirstymo vis dar atvira ir priklausys nuo to, kokią ilgalaikę kryptį pasirinks JAV. Pasak ministro, pranešimai apie planus išvesti apie 5 000 JAV karių iš Vokietijos Europos valstybėms yra signalas greičiau stiprinti savarankiškus pajėgumus.

    Katalonija Briuselyje: arčiau žmonių ir ES kalbų klausimas

    Pereidamas prie regioninės politikos, J. Duch teigė, kad katalonai save sieja su Europa, tačiau vis dar jaučia atotrūkį tarp Briuselio ir kasdienių žmonių problemų. Jo nuomone, ES institucijoms tenka pareiga pateikti apčiuopiamus atsakymus dėl būsto, socialinių iššūkių ir klimato kaitos.

    Ministro vertinimu, regionai ir savivaldybės gali būti svarbus tiltas, nes jie arčiau piliečių nei centrinės vyriausybės. Jis pabrėžė, kad daugelį Briuselyje priimtų sprendimų praktikoje įgyvendina būtent regioninės valdžios, todėl būtinas glaudus ryšys tarp sprendimų priėmėjų ir vykdytojų.

    Kalbėdamas apie santykius su Ispanija, J. Duch akcentavo, kad Katalonijos vidaus politinė padėtis pasikeitė po to, kai regioniniuose rinkimuose prieš kelerius metus nepriklausomybės šalininkai prarado daugumą. Anot jo, dabartinės valdančiosios jėgos labiau remia Katalonijos buvimą Ispanijos sudėtyje, tačiau siekia kuo platesnės savivaldos.

    Vienu svarbiausių Katalonijos siekių jis įvardijo katalonų kalbos pripažinimą oficialia ES kalba. Duch teigė, kad Europoje kataloniškai kalba apie 10 000 000 žmonių, todėl, jo manymu, tai suteikia pagrindą siekti oficialaus statuso.

    2023 metais P. Sánchez buvo pažadėjęs, kad katalonų, baskų ir galisų kalbos galėtų būti įtrauktos į oficialių ES kalbų sąrašą mainais į paramą formuojant mažumos vyriausybę. Tačiau, kaip nurodoma, Briuselyje šiam siūlymui iki šiol stinga politinio sutarimo.

    „Tam nereikia būti nepriklausomiems, kad ES gautume visas savo teises, ir net manau, kad tai lengviau pasiekti būnant Ispanijos dalimi“, – sakė Jaume Duch.

  • Lenkijos prezidentas: jei JAV mažins pajėgas Vokietijoje, esame pasirengę priimti amerikiečių karius

    Signalas iš Vilniaus: Lenkija siūlo alternatyvą

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, viešėdamas Lietuvoje, pareiškė, kad Lenkija yra pasirengusi priimti JAV karius, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuspręstų mažinti amerikiečių karinių pajėgų buvimą Vokietijoje. Pasak jo, Varšuva turi tam parengtą infrastruktūrą ir mato tai kaip indėlį į viso regiono saugumą.

    Prezidentas akcentavo, kad kuo didesnė JAV karių presencia Europoje yra svarbi ne tik Baltijos šalims, bet ir Vidurio bei Rytų Europai. Jis teigė sieksiantis, kad bet kokia galima pertvarka nevestų prie JAV pasitraukimo iš Europos, o reikštų karių perskirstymą į rytinį NATO sparną.

    „Jeigu bus priimtas sprendimas mažinti pajėgas Vokietijoje, esame pasirengę priimti amerikiečių karius. Turiame tam parengtą infrastruktūrą“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Ką sako gynybos vadovybė ir NATO logika

    Tą pačią dieną Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, kalbėdamas renginyje Defence24 Days, pabrėžė, kad be JAV karių Europoje neįmanoma kalbėti apie ilgalaikį žemyno saugumą. Jo teigimu, amerikiečių pajėgų buvimo didinimas išlieka strateginis Varšuvos tikslas, o pasirengimas priimti papildomus vienetus vyksta jau seniai.

    Pastaraisiais metais NATO rytiniame sparne sustiprintos atgrasymo priemonės tapo viena esminių Aljanso strategijos krypčių. Praktikoje tai reiškia ne tik rotacinius vienetus ir pratybas, bet ir logistikos, priimančiosios šalies paramos bei išankstinio sandėliavimo pajėgumus, kurie leidžia greičiau permesti didesnes pajėgas krizės atveju.

    JAV pajėgos Vokietijoje: kiek ir kas gali keistis

    Viešojoje erdvėje skelbiama, kad Pentagonas yra priėmęs sprendimą per artimiausius 6–12 mėnesių iš Vokietijos išvesti apie 5 000 JAV karių. Vėliau Donaldas Trumpas taip pat pareiškė ketinantis mažinti dislokuotų karių skaičių daugiau, nei buvo paskelbta iš pradžių.

    Šiuo metu Vokietijoje dislokuota maždaug 35 000–37 000 JAV karių, o ši šalis yra vienas svarbiausių JAV karinės logistikos ir vadovavimo centrų Europoje. Anksčiau, 2020 metais, Donaldas Trumpas buvo paskelbęs planą išvesti 9 500 karių, tačiau dalis tuomet svarstytų sprendimų, įskaitant galimą karių perkėlimą į Lenkiją, iki galo nebuvo įgyvendinti.

    Analitikų vertinimu, bet koks reikšmingesnis JAV pajėgų mažinimas Vokietijoje galėtų turėti dvejopą efektą: viena vertus, mažėtų dalis infrastruktūros apkrovos Vakarų Europoje, kita vertus, atsirastų galimybė sustiprinti rytinį NATO sparną. Tačiau praktinis perskirstymas priklausytų nuo politinių sprendimų Vašingtone, NATO planavimo ir realių priimančių šalių pajėgumų.

  • Lietuvos kariuomenė kviečia į Kėdainius: gegužės 17 dieną – technika, programa ir sąjungininkai

    Lietuvos kariuomenė kviečia į Kėdainius: gegužės 17 dieną – technika, programa ir sąjungininkai

    Gegužės 17 dieną Kėdainių miesto parke vyks Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai skirtas renginys. Organizatoriai kviečia gyventojus susitikti ir kartu paminėti istorinę atmintį bei šiandienos gynybos svarbą.

    Renginio centre įsikurs karinis miestelis, kuriame Lietuvos kariuomenė kartu su sąjungininkais pristatys savo pajėgas ir naudojamą techniką. Lankytojams žadama proga iš arčiau susipažinti su gynybos sistema ir pamatyti, kaip atrodo kasdienis karių pasirengimas.

    Karinės technikos ir ginkluotės ekspozicijoje planuojama pristatyti įvairius pajėgumus, įskaitant sraigtasparnius UH-60M Black Hawk ir Dauphin, oro gynybos sistemą NASAMS, pėstininkų kovos mašiną Vilkas, savaeigę haubicą PzH 2000 bei šarvuotuosius visureigius JLTV. Organizatoriai nurodo, kad ekspozicija bus papildyta ir kita Lietuvos bei sąjungininkų naudojama įranga.

    Renginio dienos programa

    Programa prasidės 10:00 padėkos Šv. Mišiomis už Lietuvos partizanus ir Laisvės gynėjus Šv. Jurgio bažnyčioje Kėdainiuose. 11:30 numatyta Lietuvos kariuomenės eisena nuo Šv. Jurgio bažnyčios į miesto parką.

    12:00 miesto parko estradoje vyks atidarymo ceremonija, kurios metu planuojamas vėliavų pakėlimas ir sveikinimo skrydis. Taip pat numatyta Garbės sargybos kuopos parodomoji programa.

    13:00 laukia Lietuvos kariuomenės orkestro koncertas su Daniele Paužaite ir Oranžiniu Kėdainių choru. 14:10 planuojama karinės operacijos inscenizacija, o ekspozicijas lankyti bus galima nuo 11:00 iki 16:30.

    Kodėl tokie renginiai svarbūs?

    Pastaraisiais metais visuomenės įsitraukimas į gynybos temą Lietuvoje auga, o atvirų durų renginiai tampa viena iš priemonių stiprinti pasitikėjimą kariuomene ir geriau paaiškinti šalies gynybos logiką. Vieši pristatymai padeda aiškiau suprasti sąjungininkų vaidmenį ir tai, kaip realiai veikia NATO atgrasymas regione.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad ši diena skirta ne tik technikai ar pasirodymams, bet ir pagarbai laisvę gynusiems žmonėms. Kėdainiuose planuojamas susitikimas turėtų tapti proga bendruomenei iš arčiau pamatyti kariuomenės kasdienybę ir užmegzti tiesioginį dialogą su kariais.

  • Gegužės 17 dieną Kėdainiuose: kariuomenės ir visuomenės vienybės diena su „Black Hawk“ ir NASAMS

    Gegužės 17 dieną Kėdainiuose: kariuomenės ir visuomenės vienybės diena su „Black Hawk“ ir NASAMS

    Gegužės 17 dieną Kėdainiuose vyks Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginiai. Organizatoriai kviečia gyventojus ir miesto svečius į centrinį parką, kur bus surengtas karinis miestelis ir pristatomos Lietuvos kariuomenės bei sąjungininkų pajėgos.

    Vienas pagrindinių traukos taškų – karinės technikos ir ginkluotės ekspozicija. Joje planuojama demonstruoti Karines oro pajėgas papildžiusį sraigtasparnį UH-60M „Black Hawk“, sraigtasparnį „Dauphin“, oro gynybos sistemą NASAMS, pėstininkų kovos mašiną „Vilkas“ ir savaeigę haubicą „PzH 2000“.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad technikos pristatymas skirtas ne tik smalsumui patenkinti, bet ir geriau suprasti šalies gynybos pajėgumus bei sąjungininkų vaidmenį. Pastaraisiais metais visuomenei atviri kariuomenės renginiai įgauna papildomą prasmę dėl įtemptos regiono saugumo situacijos ir augančio dėmesio civilinei gynybai.

    Diena prasidės mišiomis ir eisena

    Programa prasidės 10.00 valandą padėkos Šv. Mišiomis už Lietuvos partizanus ir Laisvės gynėjus Šv. Jurgio bažnyčioje Kėdainiuose. 11.30 valandą numatyta Lietuvos kariuomenės eisena nuo bažnyčios į miesto centrinį parką.

    12.00 valandą miesto parko estradoje planuojama oficiali atidarymo ceremonija, vėliavų pakėlimas, Garbės sargybos kuopos parodomoji programa ir NATO oro policijos misijos orlaivių sveikinimo skrydis. Organizatoriai nurodo, kad didesnio žmonių srauto metu gali būti laikinų eismo ir parkavimo ribojimų, todėl rekomenduojama atvykti anksčiau.

    Koncertas ir karinės operacijos inscenizacija

    13.00 valandą miesto parko estradoje vyks Lietuvos kariuomenės orkestro koncertas su Daniele Paužaite ir Oranžiniu Kėdainių choru. Vėliau, 14.10 valandą, programoje numatyta karinės operacijos inscenizacija.

    Karinio miestelio ekspozicijas planuojama lankyti nuo 11.00 iki 16.30 valandos. Renginio metu gyventojai galės iš arčiau susipažinti su karių naudojama technika, įranga ir skirtingų pajėgų užduotimis, taip pat su sąjungininkų ir partnerių indėliu į kolektyvinę gynybą.

  • „Geležinio Vilko 2026“ pratybos startuoja gegužės 4 dieną: kur vyks ir ką matys gyventojai

    „Geležinio Vilko 2026“ pratybos startuoja gegužės 4 dieną: kur vyks ir ką matys gyventojai

    Gegužės 4 dieną prasideda Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ lauko taktikos pratybos „Geležinis Vilkas 2026“, skirtos treniruoti ir įvertinti padalinių pasirengimą vykdyti Lietuvos gynybos planus. Pratybos suplanuotos taip, kad imituotų kuo realesnes situacijas ir patikrintų, kaip greitai bei tiksliai veikia skirtingi kariuomenės vienetai.

    Dvi savaites truksiančios treniruotės vyks Gaižiūnų poligone ir Kauno, Kaišiadorių, Elektrėnų bei Jonavos rajonų apylinkėse. Jose dalyvaus daugiau kaip 2 500 karių, o kartu bus naudojama per 300 karinės technikos vienetų.

    Su brigados vadovybės kuopomis ir Algirdo pėstininkų, Karaliaus Mindaugo husarų bei Jokūbo Jasinskio Logistikos batalionų kariais užduotis vykdys NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės kariai. Pratybose dalyvaus ir sąjungininkai iš Jungtinės Karalystės bei Lenkijos, o užduotis iš oro rems Karinių oro pajėgų sraigtasparniai.

    Pratybose daug dėmesio skiriama veiksmų koordinavimui tarp skirtingų padalinių ir bendradarbiavimui su civilinėmis institucijomis. Kariai treniruosis dirbti kartu su savivaldos atstovais, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Lietuvos policija, Lietuvos šaulių sąjunga, Viešojo saugumo tarnyba ir NATO partneriais.

    Tokios sąveikos pratybos laikomos vienu svarbiausių pasirengimo elementų, nes krizių metu sprendimai turi būti priimami greitai, o veiksmai derinami sklandžiai. Realioje vietovėje vykstantys mokymai taip pat padeda geriau įvertinti infrastruktūros, kelių tinklo ir ryšio priemonių veikimą, kai vienu metu juda didesnės pajėgos.

    Pratybų metu taip pat numatyta testuoti Lietuvos gynybos pramonės sukurtus sprendimus, ypatingą dėmesį skiriant bepiločių orlaivių sistemoms ir antidroninėms priemonėms. Pastaraisiais metais dronų naudojimas konflikte tapo viena ryškiausių tendencijų, todėl kariuomenės gebėjimas aptikti, identifikuoti ir neutralizuoti tokias grėsmes laikomas būtinu šiuolaikinės gynybos komponentu.

    Gyventojai, gyvenantys pratybų rajonuose, raginami atkreipti dėmesį į intensyvesnį karinės technikos kolonų judėjimą keliais. Didesnis transporto srautas numatomas gegužės 5 ir 6 dienomis bei gegužės 12 ir 13 dienomis, todėl vairuotojams rekomenduojama planuoti keliones su papildomu laiko rezervu ir laikytis kelių policijos bei pratybas užtikrinančių pareigūnų nurodymų.

  • Trumpo sprendimas mažinti JAV karių skaičių Vokietijoje nustebino NATO: trūksta detalių

    Trumpo sprendimas mažinti JAV karių skaičių Vokietijoje nustebino NATO: trūksta detalių

    Netikėtas pranešimas Vašingtone

    Aukšti NATO pareigūnai, kaip teigiama, iš anksto nebuvo informuoti apie JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą per artimiausius 6–12 mėnesių iš Vokietijos išvesti apie 5 000 karių. Apie tai paskelbus Pentagonui, sąjungininkų sostinėse kilo klausimų, kaip praktiškai bus įgyvendintas toks žingsnis.

    Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, trūksta atsakymų, ar kalbama apie rotacinius pajėgumus, kurie nebebus papildomi, ar apie konkrečius dalinius ir jų techniką. Neaiškumai apsunkina planavimą, nes JAV karių buvimas Vokietijoje yra svarbi NATO atgrasymo ir greito pastiprinimo grandis Europoje.

    Kas neaišku dėl pajėgų išvedimo?

    Didžiausias klausimas NATO planuotojams yra logistika ir struktūra: iš kurių bazų būtų traukiamasi, kokie vienetai būtų paliesti ir ar tai paveiktų oro pajėgumus, žvalgybą bei vadovavimo infrastruktūrą. Taip pat nėra aišku, ar numatomas mažinimas apsiribos paskelbtais 5 000 karių, ar bus tęsiamas.

    Buvęs JAV ambasadorius NATO Ivo Daalderis atkreipė dėmesį, kad be detalios informacijos neįmanoma įvertinti realaus poveikio.

    „Mes nežinome, kas tai per pajėgos: ar tai brigados branduolys, ar oro eskadrilė“, – sakė Ivo Daalderis.

    Kitas su procesu susijęs šaltinis teigė, kad pateiktas skaičius kol kas labiau primena politinį pareiškimą nei karinės strategijos planą.

    „Detalių nėra todėl, kad tas skaičius tiesiog buvo sugalvotas“, – sakė šaltinis.

    Kontekstas: įtampa su Berlynu ir spaudimas Europai

    Šis sprendimas paskelbtas tuo metu, kai Vašingtono ir Berlyno santykiuose tvyro įtampa. NATO pareigūnai taip pat sieja pranešimo laiką su viešais Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo komentarais, kuriuose jis kritikavo JAV veiksmus Irano kare ir Vašingtono strategiją.

    Šaltinių vertinimu, NATO sąjungininkai tikėjosi, kad bet kokie sprendimai, tiesiogiai keičiantys pajėgų laikyseną Europoje, bus derinami iš anksto, kad būtų išvengta spragų atgrasymo sistemoje. NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte atstovė Allison Hart pareiškė, kad Aljansas dirba su JAV siekdamas suprasti detales ir kad tai dar kartą pabrėžia Europos pareigą daugiau investuoti į gynybą.

    Kariniai planuotojai viešai stengiasi raminti, kad vien 5 000 karių sumažinimas nebūtinai iš esmės pakeistų Europos saugumo architektūrą, nes šiuolaikinis karas vis labiau remiasi technologijomis, oro gynyba, tolimojo nuotolio priemonėmis ir greitu pastiprinimu. Vis dėlto net ir ribotas pokytis gali turėti reikšmės, jei mažinimas palies kritinius pajėgumus arba bus įgyvendintas staiga.

    JAV pajėgos Vokietijoje yra dislokuotos nuo Šaltojo karo laikų, o aktyviosios tarnybos karių skaičius ten viršija 36 000. Ši infrastruktūra vertinama ne tik kaip Europos gynybos elementas, bet ir kaip JAV galios projekcijos taškas, leidžiantis greičiau veikti platesniuose regionuose.

    I. Daalderis įspėjo, kad bandymas „nubausti“ sąjungininkus gali atsisukti prieš pačius JAV interesus.

    „Jis mano, kad gali bausti sąjungininkus išvesdamas karius, bet taip kenkia Amerikos interesams“, – sakė Ivo Daalderis.

  • Kas iš tiesų planuojama Ukmergės rajone: KAM karinė infrastruktūra ir kodėl socialiniuose tinkluose klaidinama

    Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu plinta klaidinantys teiginiai apie tariamai „pavojingą objektą“ prie Ukmergės. Skelbiama informacija dažnai pateikiama emocingai, tačiau neatitinka oficialiai planuojamo projekto turinio ir apimties.

    Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija planuoja Ukmergės rajone pritaikyti apie 285 hektarų teritoriją karinės infrastruktūros reikmėms, iš jų apie 192 hektarai būtų skirti krašto apsaugos tikslams. Projektas siejamas su Vyriausybės patvirtintais sprendimais ir numatomas kaip gynybos pajėgumų stiprinimo priemonė, orientuota į sąjungininkų pajėgų priėmimą bei logistiką.

    Kas bus įrengiama?

    Viešojoje erdvėje pasitaikantys palyginimai su „milžiniškais amunicijos sandėliais“ ar neva neišvengiama grėsme miestui neatspindi to, kaip paprastai apibrėžiama NATO šalių karinė infrastruktūra. Tokie objektai dažniausiai skirti personalo ir technikos dislokavimo, aprūpinimo, judėjimo bei mokymo užtikrinimui, o ne veikti kaip didelės rizikos pramoniniai ar karo zonos tipo taikiniai.

    Praktikoje šiuolaikinė karinė infrastruktūra planuojama remiantis saugumo zonų, prieigos kontrolės ir rizikų mažinimo principais. Tai apima teritorijų atskyrimą, fizinės apsaugos priemones, priešgaisrinius sprendimus ir procedūras, kurios mažina incidentų tikimybę ir jų poveikį aplinkai.

    Kodėl palyginimai su karo zona klaidina?

    Socialiniuose tinkluose kartais remiamasi karo zonose matytais incidentais, tačiau tokie palyginimai dažnai ignoruoja esminį skirtumą: karo sąlygomis objektai gali būti tyčinių atakų taikiniai, o veikimas vyksta visiškai kitokiame rizikos lygyje. Taikos metu planuojama infrastruktūra Lietuvoje veiktų pagal nacionalinius ir NATO standartus, su iš anksto numatytomis saugos procedūromis.

    Dėl to absoliutūs teiginiai apie „mirtiną grėsmę“ paprastai labiau atitinka baimės kurstymo naratyvą nei faktinę projekto logiką. Ekspertinėje komunikacijoje tokiais atvejais akcentuojama ne emocinė retorika, o konkrečios projekto funkcijos, atstumai, saugos reikalavimai ir institucijų atsakomybės.

    Ką tai reiškia regiono saugumui?

    Krašto apsaugos sistemos projektai paprastai siejami su atgrasymo didinimu ir sąjungininkų pajėgų mobilumo gerinimu. Kuo greičiau galima priimti ir aprūpinti sąjungininkų pajėgas, tuo patikimesnis atgrasymas, o tai ilgainiui mažina eskalacijos riziką.

    Institucijos ragina gyventojus remtis oficialiais pranešimais ir kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose platinamus įrašus, ypač kai jie paremti ne dokumentais ar patikrinamais faktais, o emociniais apibendrinimais. Tokiais atvejais didžiausią žalą dažnai sukelia ne pats projektas, o dezinformacija ir nepagrįsta panika.

    Ukmergės rajono savivaldybės informacija.

  • JAV planuoja atitraukti apie 5 000 karių iš Vokietijos: Berlynas ragina Europą prisiimti daugiau atsakomybės

    Jungtinės Valstijos planuoja perkelti dalį savo karių iš Vokietijos, o šis sprendimas Berlyne sutiktas kaip aiškus signalas, kad Europa turi sparčiau stiprinti savarankiškus gynybos pajėgumus. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pabrėžė, kad JAV karinis buvimas Europoje išlieka svarbus abiem pusėms.

    Pasak ministro, amerikiečių pajėgos Vokietijoje yra ne tik regiono saugumo, bet ir JAV strateginių interesų dalis, nes per Vokietijos infrastruktūrą vykdomos NATO operacijos bei parama sąjungininkams. Jis pažymėjo, kad sprendimas dėl dalies kontingento mažinimo buvo numanomas, todėl būtina iš anksto koordinuoti tolesnius žingsnius su partneriais.

    Berlyno žinutė: daugiau atsakomybės Europai

    Vokietijos gynybos ministerija akcentuoja, kad glaudus darbas su JAV tęsiasi svarbiausiose bazėse ir logistikos centruose, kurie naudojami atgrasymui ir sąjungininkų operaciniam suderinamumui. Berlynas siekia, kad NATO išlaikytų transatlantinį stuburą, bet europinė gynybos dalis taptų tvirtesnė.

    „Europos saugumą pirmiausia turime užtikrinti patys, kartu išsaugodami tvirtą ryšį su JAV“, – sakė Borisas Pistorius.

    Ministras taip pat nurodė, kad Vokietija didina Bundesvero pajėgumus, greitina ginkluotės ir technikos įsigijimus bei plečia infrastruktūrą. Jo teigimu, artimiausiu metu sprendimai bus derinami su artimiausiais partneriais Europoje, kad reagavimas į pokyčius būtų koordinuotas.

    Kiek karių gali būti perkelta?

    Pentagono atstovai paskelbė, kad planuojama iš Vokietijos atitraukti maždaug 5 000 JAV karių. Operaciją numatoma užbaigti per 6–12 mėnesių, o tai reiškia, kad pokyčiai gali būti įgyvendinti gana greitai, priklausomai nuo logistikos ir dislokavimo sprendimų.

    Šiuo metu Vokietijoje dislokuota apie 36 500 JAV karių, todėl planuojamas mažinimas būtų reikšmingas, bet ne esminis visos JAV karinės laikysenos Europoje pokytis. Vis dėlto Vokietijai tai jautrus klausimas, nes šalyje esantys objektai yra svarbūs ne tik nacionaliniam, bet ir viso NATO regiono mobilumui.

    Kas toliau: grįžimas į JAV ar Indo ir Ramiojo vandenyno kryptis

    Viešojoje erdvėje aptariama, kad dalis iš Europos atlaisvinamų pajėgumų galėtų būti grąžinta į JAV bazes, o vėliau perdislokuota į kitas kryptis. Dažniausiai minima Indo ir Ramiojo vandenyno regiono kryptis, kur pastaraisiais metais auga JAV dėmesys ir resursų poreikis.

    Toks scenarijus Europai reikštų didesnį spaudimą greičiau užpildyti galimas spragas, ypač oro gynybos, logistikos, amunicijos atsargų ir greitojo reagavimo srityse. Berlynas šį momentą išnaudoja kaip argumentą spartinti europinės gynybos stiprinimą ir glaudesnį koordinavimą tarp pagrindinių partnerių.