CP v2

Tag: Nealkoholinis alus

  • Ši alaus milžinė valdo ketvirtį pasaulio rinkos: „AB InBev“ skaičiai stebina net ekspertus

    Pasaulinėje alaus rinkoje išsiskiria vienas aiškus lyderis: Belgijoje registruota „AB InBev“, kurios gamybos apimtys sudaro reikšmingą dalį viso pasaulio alaus. Naujausi pramonės vertinimai rodo, kad bendrovė užima apie ketvirtadalį globalios gamybos, todėl jos įtaka kainodarai ir prekės ženklų konkurencijai yra itin didelė.

    „AB InBev“ dabartinį mastą daugiausia nulėmė konsolidacija: 2008 metais bendrovė perėmė „Anheuser-Busch“, o 2016 metais įsigijo „SABMiller“. Tokie sandoriai sujungė skirtinguose žemynuose veikusius gamintojus ir leido sukurti portfelį, kuris aprėpia tiek masinės gamybos, tiek aukštesnės pridėtinės vertės segmentus.

    Pagal BarthHaas ataskaitose pateikiamus rinkos palyginimus, „AB InBev“ gamybos mastai lenkia artimiausius konkurentus, įskaitant „Heineken“. Vienas ryškiausių skaičių yra 2024 metais minimos 26,4 proc. pasaulinės alaus gamybos dalies įvertis, kuris iliustruoja, kiek stipriai koncentravosi rinka per pastaruosius dešimtmečius.

    Įmonės valdomų prekių ženklų spektras itin platus: tarp geriausiai žinomų dažnai minimi „Budweiser“, „Corona“, „Stella Artois“ ir „Michelob ULTRA“. Toks portfelis leidžia taikyti skirtingas kainodaros ir rinkodaros strategijas, o pardavimus palaiko tiek brandūs Vakarų, tiek augantys Lotynų Amerikos, Afrikos ar Azijos regionai.

    Istorija ir masto ekonomija

    „AB InBev“ portfelyje yra itin senas Europos aludarystės paveldas: pavyzdžiui, „Leffe“ ištakos siejamos su 1240 metais Belgijoje. Senų prekės ženklų istorijos padeda išlaikyti premium segmento patrauklumą, o tuo pačiu masinė gamyba suteikia galimybių mažinti savikainą didinant apimtis.

    Pati bendrovė skelbia turinti apie 170 alaus daryklų visame pasaulyje ir apie 144 000 darbuotojų. Tokia infrastruktūra yra svarbus konkurencinis pranašumas, nes leidžia gamybą ir logistiką pritaikyti vietos rinkoms, mažinti transporto kaštus ir greičiau reaguoti į paklausos pokyčius.

    Ką tai reiškia vartotojams?

    Didelė rinkos koncentracija dažnai reiškia, kad parduotuvių lentynose dominuoja kelių korporacijų produktai, net jei skirtingi prekių ženklai atrodo kaip atskiri gamintojai. Vartotojui tai patogu dėl stabilaus prieinamumo, tačiau kartu gali mažėti kainų konkurencija, o mažesniems bravorams sunkiau išsikovoti vietą platinimo kanaluose.

    Kartu pastaraisiais metais ryškėja ir naujos tendencijos, prie kurių prisitaiko ir didieji gamintojai: auga nealkoholinio alaus paklausa, stiprėja premium ir mažų partijų segmentas, o tvarumo reikalavimai skatina investicijas į vandens naudojimo efektyvumą ir pakuočių sprendimus. Tokiose aplinkybėse „AB InBev“ mastas suteikia resursų greičiau diegti pokyčius, bet taip pat didina visuomenės ir reguliuotojų dėmesį.

  • Lenkija kelia PVM kai kuriems gėrimams: nealkoholinis alus su sultimis brangs iki 23 proc.

    Lenkijos finansų ministerija planuoja suvienodinti pridėtinės vertės mokesčio tarifus kai kuriems gėrimams ir panaikinti, jos teigimu, nepagrįstas lengvatas. Vyriausybės tikslas – uždaryti spragas, kai panašūs produktai apmokestinami skirtingai vien dėl sudėties ar pavadinimo.

    Apie būsimus pakeitimus viešai kalbėjo finansų viceministras Jarosławas Nenemanas. Jis atkreipė dėmesį į situaciją, kai nealkoholinis alus be priedų apmokestinamas 23 proc. PVM, o analogiškas gėrimas, papildytas sultimis, gali patekti į 5 proc. tarifą.

    „Norime kiek sutvarkyti kai kurių gėrimų PVM tarifus ir pašalinti dabartinius absurdus. Pavyzdžiui, nealkoholinis alus apmokestinamas 23 proc., o toks pats alus su sultimis – 5 proc. Sulyginsime tarifą iki 23 proc. ir tęsim šiuos veiksmus“, – sakė Jarosławas Nenemanas.

    Pagal ministerijos kryptį, mažesnis 5 proc. tarifas tokiems gėrimams būtų panaikintas, o taikomas standartinis 23 proc. PVM. Tai reikštų, kad dalis šiandien „maisto kategorijai“ priskiriamų mišrių gėrimų parduotuvėse gali pabrangti, jei verslas mokesčio padidėjimą perkelia į galutinę kainą.

    Viceministras taip pat nurodė, kad valstybė ketina atsisakyti lengvatų nealkoholiniams gėrimams, kurie parduodami pavadinimais ar pakuotėmis, primenančiomis alkoholinius produktus. Panašūs sprendimai numatomi ir energetiniams gėrimams su sultimis, jei jie dėl sudėties patenka į palankesnį tarifą.

    Be PVM korekcijų, Finansų ministerija rengia ir pokyčius alkoholio akcizų srityje. Viešai minėta, kad ankstesni planai didinti kai kurių gėrimų apmokestinimą buvo sustabdyti prezidento veto, tačiau naujame variante numatomas aiškesnis papildomų akcizo pajamų nukreipimas sveikatos apsaugos finansavimui.

    „Nors prezidentas vetavo akcizo didinimą šiems gėrimams, naujame pasiūlyme numatėme, kad papildomos akcizo pajamos tiesiogiai didintų sveikatos sistemos finansavimą. Tai atliepia prezidento argumentus dėl didesnių lėšų sveikatai“, – sakė Jarosławas Nenemanas.

    Pasak ministerijos atstovo, artimiausiu metu vyriausybė turėtų priimti įstatymo projekto paketą, kuriame šie sprendimai būtų įtvirtinti. Praktikoje tai reikštų, kad dalis rinkos dalyvių turės peržiūrėti produktų klasifikavimą, kainodarą ir ženklinimą, o pirkėjai pokyčius greičiausiai pajus per kainas lentynose.

  • Lenkija naikina 5 proc. PVM kai kuriems gėrimams: nealkoholinis alus su sultimis brangtų iki 23 proc.

    PVM suvienodinimas gėrimams

    Lenkijos Finansų ministerija ruošia kai kurių gėrimų PVM pakeitimus, kuriais siekiama panaikinti skirtingus tarifus panašiems produktams. Viceministras Jarosławas Nenemanas spaudai aiškino, kad dabartinė sistema sukuria paradoksų, kai vieni gėrimai apmokestinami lengviau vien dėl sudėties ar pavadinimo.

    Kaip pavyzdys minimas nealkoholinis alus: jam taikomas standartinis 23 proc. PVM, tačiau analogiškas produktas su sulčių priedu kai kuriais atvejais patenka į lengvatinį 5 proc. tarifą. Ministerija ketina šią išimtį panaikinti ir tarifą suvienodinti iki 23 proc.

    „Šiek tiek sutvarkysime kai kurių gėrimų PVM tarifus, kad panaikintume dabartinius absurdus. Pavyzdžiui, nealkoholiniam alui taikomas 23 proc. PVM, o tam pačiam alui su sultimis – 5 proc. Suvienodinsime iki 23 proc. ir tęsime šiuos veiksmus“, – sakė Jarosławas Nenemanas.

    Praktikoje tai reikštų, kad dalis gėrimų, kurie iki šiol buvo apmokestinami lengvatiniu tarifu, parduotuvėse gali pabrangti. Nors PVM mokėtojas yra verslas, dalis mokesčio pokyčio dažnai persiduoda galutinei kainai, ypač kai rinka turi ribotą galimybę sumažinti antkainius.

    Finansų ministerija taip pat planuoja peržiūrėti lengvatinio tarifo taikymą nealkoholiniams gėrimams, kurie pateikiami pavadinimais ar pakuotėmis, panašiomis į alkoholinius. Be to, užsimenama, kad analogiškas suvienodinimas gali paliesti ir kai kuriuos energinius gėrimus su sulčių priedu.

    Ką tai reiškia vartotojams ir verslui

    Tokio pobūdžio PVM pakeitimai paprastai pristatomi kaip bandymas užtikrinti mokesčių neutralumą ir mažinti produktų klasifikavimo „pilkąsias zonas“. Gamintojams ir prekybininkams tai dažnai reiškia receptūrų, ženklinimo ir apskaitos peržiūrą, kad produktai būtų teisingai priskirti tarifų grupei.

    Vartotojams svarbiausia pasekmė būtų kainų pokytis produktų kategorijose, kurios iki šiol naudojosi 5 proc. tarifu. Jei tarifas didinamas iki 23 proc., vien mokesčio dalis galutinėje kainoje išauga reikšmingai, todėl net ir esant konkurencijai pabrangimo rizika išlieka.

    Planuojami ir kiti pakeitimai

    J. Nenemanas taip pat užsiminė apie planus keisti alkoholio apmokestinimą akcizu. Pasak jo, ankstesnę iniciatyvą buvo sustabdęs prezidento veto, tačiau naujame variante numatomi mechanizmai, kurie papildomas akcizo pajamas tiesiogiai nukreiptų sveikatos apsaugos finansavimui.

    Finansų ministerija teigia, kad artimiausiu metu Vyriausybė turėtų svarstyti įstatymo projektą, kuriame būtų įtvirtinti šie pakeitimai. Konkreti įsigaliojimo data ir galutinis taikymo sąrašas priklausys nuo teisėkūros proceso bei galutinių produktų apibrėžimų.

  • Alaus gamyba ES traukiasi, bet „0.0“ auga: kas 2025 metais verda daugiausia ir kodėl?

    Alaus gamyba ES traukiasi, bet „0.0“ auga: kas 2025 metais verda daugiausia ir kodėl?

    Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais Europos Sąjungoje buvo pagaminta 34,4 mlrd. litrų alaus. Daugiau nei 60 proc. visos gamybos sutelkta penkiose šalyse, o bendras tradicinio alaus kiekis po truputį mažėja.

    Tuo pat metu ryškėja kita kryptis: auga nealkoholinio ir mažo alkoholio alaus segmentas. Eurostatas skaičiuoja, kad 2025 metais ES pagaminta 2,1 mlrd. litrų alaus, kurio alkoholio koncentracija mažesnė nei 0,5 proc., o tai sudaro kiek daugiau nei 6 proc. visos rinkos.

    Didžiausi gamintojai 2025 metais

    Pagal Eurostato statistiką didžiausia alaus gamintoja ES išlieka Vokietija, kuri tvirtai pirmauja pagal apimtis. Antroje vietoje išsilaiko Ispanija, kuri, skirtingai nei nemaža dalis kitų rinkų, pastaraisiais metais demonstravo atsparumą ir net augimą.

    Ispanijos alaus sektoriaus ataskaitose, kurias rengia nacionalinės organizacijos, nurodoma, kad 2025 metais šalyje pagaminta apie 4,15 mlrd. litrų alaus, tai yra maždaug 0,5 proc. daugiau nei 2024 metais. Vis dėlto skaičiai ne visada sutampa su Eurostatu, nes Eurostatas vertina parduotą produkciją pagal PRODCOM metodiką, o nacionalinės asociacijos taiko savo skaičiavimo principus.

    Ką rodo skaičiai apie rinkos kryptį?

    Eurostato duomenys leidžia daryti aiškią išvadą: tradicinio alaus gamyba ES pamažu slenka žemyn, o augimą vis dažniau kuria nealkoholinis alus. 2025 metais alaus su daugiau nei 0,5 proc. alkoholio pagaminta 32,3 mlrd. litrų, tad didžioji rinkos dalis išlieka klasikinė, tačiau struktūra po truputį keičiasi.

    Priežasčių kelių: griežtėjantis požiūris į alkoholio vartojimą, sveikatingumo tendencijos ir tai, kad „0.0“ produktai vis dažniau konkuruoja su premium gaiviaisiais gėrimais. Technologiškai aludariai taip pat pasistūmėjo į priekį, todėl nealkoholinio alaus skonis ir kokybė tapo artimesni įprastam alui.

    Nealkoholinis alus: kas daugiausia gamina ir kas daugiausia geria?

    Įdomiausia dalis ta, kad didžiausias nealkoholinio alaus gamintojas ir didžiausias jo vartotojas nėra ta pati šalis. Vokietija pirmauja pagal nealkoholinio alaus gamybą, o segmentas šioje rinkoje per pastarąjį dešimtmetį augo itin sparčiai.

    Tuo metu Ispanija išsiskiria kaip ryškiausia nealkoholinio alaus vartotoja Europoje. Pagal Ispanijos sektoriaus duomenis, būtent šioje šalyje suvartojama reikšminga dalis viso ES nealkoholinio alaus, o pardavimai 2025 metais augo ir pasiekė rekordines apimtis.

    Eurostato statistika rodo ir dar vieną tendenciją: tarptautinėje prekyboje pastaraisiais metais tvyro daugiau neapibrėžtumo, o eksporto apimtys 2025 metais, vertinant bendrą kryptį, smuko iki žemiausių lygių per daugiau nei dešimtmetį. Tai signalas, kad Europos aludariai vis daugiau dėmesio gali skirti vidaus rinkai ir produktų diferenciacijai, ypač „0.0“ kategorijoje.

  • Vairuotojai dažnai klysta: ar galima gerti nealkoholinį alų ir sėsti prie vairo?

    Vairuotojai dažnai klysta: ar galima gerti nealkoholinį alų ir sėsti prie vairo?

    Nealkoholinis alus pagal teisės aktus paprastai nėra laikomas alkoholiniu gėrimu, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais rizika lygi nuliui. Dalis tokių gėrimų gali turėti iki 0,5 proc. alkoholio, o etiketėje tai gali būti nurodyta smulkiu šriftu.

    Toks kiekis dažniausiai nesukelia realaus apsvaigimo, bet gali trumpam „suklaidinti“ alkotesterį. Taip nutinka iškart po gurkšnio, kai burnoje lieka alkoholio pėdsakų, todėl rezultatas gali būti klaidingai teigiamas.

    Praktinė taisyklė paprasta: jei gėrėte nealkoholinį alų, prieš tikrinantis ar sėdant prie vairo verta palaukti bent 15 minučių. Per šį laiką iš burnos ertmės paprastai pasišalina likučiai, kurie daro įtaką matavimui, ir rezultatas tampa patikimesnis.

    Kita situacija yra vadinamieji mažo alkoholio gėrimai, pavyzdžiui, radleriai ar panašūs mišiniai, kurių stiprumas neretai siekia 2–3 proc. Tokie gėrimai jau yra alkoholiniai, o vairuotojui tai reiškia realią riziką viršyti leistinas ribas ir sulaukti atsakomybės.

    Dar viena dažna problema yra panaši pakuotė: alkoholinis ir nealkoholinis variantai gali atrodyti beveik identiškai. Dėl to prieš perkant ar vartojant verta atidžiai patikrinti stiprumą, o jei kyla abejonė, saugiausia pasirinkti visiškai nevartoti ir prieš kelionę įsivertinti blaivumą alkotesteriu.

    Alkoholio pasišalinimo greitis priklauso nuo žmogaus organizmo, kūno masės, savijautos, miego ir to, ar buvo valgyta. Maistas gali lėtinti alkoholio pasisavinimą, tačiau tai nereiškia, kad rizika dingsta, todėl planuojant vairuoti geriausia vadovautis konservatyviu principu ir nerizikuoti.

  • Gėrei nealkoholinį alų ir sėdi prie vairo? Štai ką rodo įstatymai ir alkotesteris

    Gėrei nealkoholinį alų ir sėdi prie vairo? Štai ką rodo įstatymai ir alkotesteris

    Šiltuoju sezonu, kai dažnėja iškylos ir grilio vakarai, dalis vairuotojų renkasi nealkoholinį alų tikėdamiesi išvengti rizikos kelyje. Vis dėlto kyla praktinis klausimas: ar po tokio gėrimo tikrai galima sėsti prie vairo be jokių pasekmių?

    Pagal įprastą apibrėžimą nealkoholinis alus nėra laikomas alkoholiniu gėrimu, tačiau dažnai jame gali būti labai nedidelis alkoholio kiekis. Europos rinkoje nealkoholiniais paprastai laikomi gėrimai, kuriuose alkoholio tūrio dalis neviršija 0,5 proc., todėl teisinių kliūčių vien dėl pavadinimo dažniausiai nekyla.

    Vis dėlto realybėje svarbus ne tik užrašas ant etiketės, bet ir situacija patikros metu. Iš karto po gėrimo burnoje gali likti alkoholio pėdsakų, todėl alkotesteris teoriškai gali trumpam parodyti teigiamą rezultatą, nors alkoholis dar nėra patekęs į kraują reikšmingu kiekiu.

    Praktikoje tokie klaidinantys parodymai dažniausiai trunka neilgai ir siejami būtent su burnos ertmėje likusiu alkoholiu. Dėl šios priežasties blaivumo patikrai patariama palaukti bent 15 minučių nuo paskutinio gurkšnio, kad matavimas būtų patikimesnis ir nekiltų ginčų dėl rezultato.

    Kur kas daugiau rizikos kelia vadinamieji silpnai alkoholiniai gėrimai, pavyzdžiui, dalis radlerių, kuriuose neretai būna apie 2–3 proc. alkoholio. Tokiu atveju tai jau yra alkoholinis gėrimas, todėl vairuotojams jis gali greitai lemti draudžiamą alkoholio koncentraciją organizme, ypač jei išgeriama daugiau nei viena porcija.

    Papildomą problemą sukuria panašios pakuotės ir pavadinimai, kai nealkoholinė ir alkoholinė versijos vizualiai beveik nesiskiria. Kad išvengtumėte klaidos, verta prieš perkant atidžiai patikrinti alkoholio tūrio dalį etiketėje, o jei kyla abejonių po vartojimo, saugiausia palaukti ilgiau arba pasitikrinti patikimu alkotesteriu.

    Alkoholio skaidymas organizme priklauso nuo individualių veiksnių, tokių kaip kūno masė, lytis, sveikatos būklė, nuovargis ir tai, ar buvo valgyta. Sotūs patiekalai gali lėtinti alkoholio pasisavinimą, tačiau tai nereiškia, kad alkoholis išnyksta greičiau, todėl vienintelis patikimas pasirinkimas prieš vairuojant yra atsarga ir laikas.