Nealkoholinis alus pagal teisės aktus paprastai nėra laikomas alkoholiniu gėrimu, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais rizika lygi nuliui. Dalis tokių gėrimų gali turėti iki 0,5 proc. alkoholio, o etiketėje tai gali būti nurodyta smulkiu šriftu.
Toks kiekis dažniausiai nesukelia realaus apsvaigimo, bet gali trumpam „suklaidinti“ alkotesterį. Taip nutinka iškart po gurkšnio, kai burnoje lieka alkoholio pėdsakų, todėl rezultatas gali būti klaidingai teigiamas.
Praktinė taisyklė paprasta: jei gėrėte nealkoholinį alų, prieš tikrinantis ar sėdant prie vairo verta palaukti bent 15 minučių. Per šį laiką iš burnos ertmės paprastai pasišalina likučiai, kurie daro įtaką matavimui, ir rezultatas tampa patikimesnis.
Kita situacija yra vadinamieji mažo alkoholio gėrimai, pavyzdžiui, radleriai ar panašūs mišiniai, kurių stiprumas neretai siekia 2–3 proc. Tokie gėrimai jau yra alkoholiniai, o vairuotojui tai reiškia realią riziką viršyti leistinas ribas ir sulaukti atsakomybės.
Dar viena dažna problema yra panaši pakuotė: alkoholinis ir nealkoholinis variantai gali atrodyti beveik identiškai. Dėl to prieš perkant ar vartojant verta atidžiai patikrinti stiprumą, o jei kyla abejonė, saugiausia pasirinkti visiškai nevartoti ir prieš kelionę įsivertinti blaivumą alkotesteriu.
Alkoholio pasišalinimo greitis priklauso nuo žmogaus organizmo, kūno masės, savijautos, miego ir to, ar buvo valgyta. Maistas gali lėtinti alkoholio pasisavinimą, tačiau tai nereiškia, kad rizika dingsta, todėl planuojant vairuoti geriausia vadovautis konservatyviu principu ir nerizikuoti.
Leave a Reply