CP v2

Tag: Negalia

  • Vilniuje startuoja „Aš galiu“: apklausa atskleidė, kiek mokinių su negalia lieka už fizinio ugdymo ribų

    Vilniuje startuoja „Aš galiu“: apklausa atskleidė, kiek mokinių su negalia lieka už fizinio ugdymo ribų

    Vilniuje pradėtas Lietuvos paralimpinio komiteto edukacinis projektas „Aš galiu“, skirtas mokyklų bendruomenėms ir įtraukiajam fiziniam ugdymui. Projekto tikslas – supažindinti mokinius ir pedagogus su paralimpiniu sportu bei parodyti praktinius būdus, kaip į bendras veiklas įtraukti skirtingą negalią turinčius vaikus.

    Projekto atidarymo renginys surengtas Vilniuje, Žemynos gatvėje įsikūrusioje „NBA Basketball School“. Iniciatyva Vilniuje startuoja bendradarbiaujant Lietuvos paralimpiniam komitetui, Vilniaus miesto savivaldybei ir partneriams, tarp jų – „Bitė Lietuva“ bei TV3.

    Apklausa: iššūkių daug, žinių trūksta

    Prieš projekto pradžią atlikta apklausa parodė, kad dalyje ugdymo įstaigų įtraukus fizinis ugdymas vis dar išlieka iššūkiu. 34 proc. respondentų nurodė, kad jų ugdymo įstaigoje mokiniai su negalia nedalyvauja fizinio ugdymo pamokose kartu su kitais mokiniais.

    Dar 26 proc. teigė, kad vaikų, kurie nedalyvauja bendrose pamokose, fizinis aktyvumas apskritai nėra užtikrinamas. Apklausos duomenimis, tik 16 proc. respondentų tvirtino turintys pakankamai žinių apie skirtingą negalią turinčių mokinių įtraukimą į fizinio ugdymo veiklas.

    Didžioji dalis apklaustųjų pripažino, kad jų žinių nepakanka: 56 proc. nurodė turintys tik pagrindinių žinių, o 28 proc. – kad žinių trūksta. Taip 84 proc. respondentų savo pasirengimą įtraukiajam fiziniam ugdymui įvertino kaip nepakankamą.

    „I’mPOSSIBLE“ turinys bus pritaikytas mokykloms

    Projektą „Aš galiu“ sudaro ir tarptautinė paralimpinio švietimo programa „I’mPOSSIBLE“, kurios metodinė medžiaga bus pritaikoma Lietuvos mokykloms. Pedagogams planuojama pasiūlyti pamokų planus, užduotis ir vaizdinę medžiagą apie paralimpinio sporto šakas, orientuotą į 6–18 metų vaikus.

    Numatoma, kad šalia metodinės medžiagos mokykloms bus rengiamos ir praktinės veiklos, padedančios spręsti kasdienius įtraukios pamokos iššūkius. Taip pat planuojamos trumpos paralimpinės sporto dienos, kurios, kaip skelbiama, vyks maždaug kas 5–6 savaites pasirinktose mokyklose.

    „Vilniuje turime ambiciją į sporto veiklas įtraukti kuo daugiau žmonių, nepaisant amžiaus, socioekonominės padėties, lyties ar negalios“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Valdas Mitalas.

    „Projektu siekiama keisti stereotipus apie žmones su negalia, didinti supratimą apie lygias galimybes ir skatinti įtrauktį, todėl orientuojamės ne tik į vaikus, bet ir į mokytojus bei kitus ugdymo specialistus“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

    Kodėl tai svarbu mokykloms?

    Apklausa parodė ir aiškų poreikį pokyčiui: 80 proc. respondentų mano, kad bendros fizinio ugdymo pamokos gali prisidėti prie geresnės mokinių su negalia įtraukties į mokyklos bendruomenę. 85 proc. nurodė norintys daugiau sužinoti apie paralimpinį sportą ir jo integravimą į pamokas.

    Ekspertai pabrėžia, kad įtrauktis sporte mokyklose dažnai priklauso ne vien nuo noro, bet ir nuo praktinių priemonių: pritaikytų užduočių, aiškių rekomendacijų, saugumo užtikrinimo, bendradarbiavimo su mokinio padėjėjais ir šeima. Dėl to tokie projektai dažniausiai orientuojasi į ilgalaikį pedagogų kompetencijų stiprinimą, o ne vien į vienkartinius renginius.

    Projekto organizatoriai tikisi, kad per paralimpinio sporto pavyzdžius ir praktines patirtis mokiniai geriau supras įvairovę ir pagarbą, o mokykloms bus paprasčiau sukurti aplinką, kurioje visi vaikai galėtų dalyvauti bendrose veiklose. Ši kryptis atitinka bendrą švietimo sistemos siekį stiprinti įtrauktį ir užtikrinti, kad fizinis aktyvumas būtų prieinamas kiekvienam mokiniui.

  • Nematomas rūpestis Lietuvoje: ukrainietės, slaugančios artimuosius su negalia, stringa sistemoje

    Nuo plataus masto karo pradžios milijonai ukrainiečių pasitraukė į Europos šalis, o daliai jų kasdienybę apibrėžia ne tik integracija, bet ir nuolatinė artimojo su negalia priežiūra. Tyrimai rodo, kad reikšmingoje dalyje nuo karo pasitraukusių šeimų yra bent vienas žmogus su negalia, o priežiūros našta dažniausiai gula ant šeimos narių pečių.

    Tokiose šeimose priežiūra neretai užima didžiąją dienos dalį, riboja galimybes dirbti, mokytis ar dalyvauti bendruomenės veiklose. Pasekmės juntamos greitai: socialinė izoliacija, finansinis nestabilumas, išaugęs nerimas ir perdegimas, o pagalbos paieškos tampa papildomu darbu.

    Didžiausia kliūtis – statusas ir kelias

    Lietuvoje ukrainiečių šeimos, prižiūrinčios artimuosius su negalia, dažnai susiduria su tuo, kad jų vaidmuo sistemoje lieka neapibrėžtas. Kai neįtvirtinamas neformalaus globėjo statusas, prarandama dalis socialinių garantijų, o pagalbos priemonės tampa sunkiau pasiekiamos arba nepritaikytos realiam šeimos poreikiui.

    Praktikoje tai reiškia ilgus derinimus, skirtingas institucijų taisykles ir situacijas, kai žmogus nežino, kur kreiptis pirmiausia. Kalbos barjeras ir ribotas laikas, kai namuose nuolat reikia priežiūros, dar labiau susiaurina galimybes susigaudyti sistemoje.

    „Atvykę į Lietuvą žmonės vienu metu turi spręsti saugumo, integracijos ir kasdienės priežiūros klausimus, todėl pagalbos kelias privalo būti aiškus ir pasiekiamas“, – sakė Lietuvos negalios organizacijų forumo projektų koordinatorė Marija Bočiarovaitė.

    Kodėl vieno langelio principas tampa būtinybe

    Diskusijose su socialinių paslaugų ir integracijos srityje dirbančiais specialistais akcentuojama, kad savivaldybės yra pagrindinė vieta, kur žmogus turėtų gauti realią pagalbą. Tačiau skirtingose savivaldybėse paslaugų prieinamumas, informacijos sklaida ir koordinavimas gali skirtis, todėl šeimos patiria nelygybę pagal gyvenamąją vietą.

    Sprendimu įvardijamas vieno langelio principas, kai šeima vienoje vietoje gautų ir informaciją, ir nukreipimą, ir realų paslaugų planą. Tai ypač svarbu tada, kai žmogus neturi jėgų ar galimybių kelis kartus aiškintis skirtingose įstaigose ir kartoti savo situaciją iš naujo.

    „Siekiame, kad ne žmogus ieškotų paslaugos, o paslauga pasiektų žmogų, mažinant informacinį triukšmą ir atskiras sistemas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės užsienio kilmės gyventojų integracijos koordinatorė Inga Tarakavičiūtė.

    Paslaugos yra, bet jos ne visada pasiekia

    Socialinės paslaugos žmonėms su negalia ir jų šeimoms Lietuvoje apima konsultacijas, psichosocialinę pagalbą, savitarpio pagalbos grupes ir laikino atokvėpio paslaugas. Vis dėlto problema dažnai būna ne vien paslaugų trūkumas, o tai, kad apie jas nesužinoma laiku arba kelias iki jų tampa per sudėtingas.

    Ekspertai pabrėžia, kad reikalingas glaudesnis integracijos ir socialinių paslaugų sričių bendradarbiavimas ministerijų bei savivaldybių lygiu. Taip pat siūloma, kad savivaldybėse atsirastų aiškiai priskirtas asmuo, galintis sudaryti pagalbos planą ir lydėti šeimą per procedūras, nuo statuso iki realių paslaugų gavimo.

    Vertinant bendrą Europos kontekstą, dauguma ilgalaikės priežiūros vis dar tenka neformaliems globėjams, o tai reiškia, kad be aiškaus pripažinimo ir paramos jų padėtis išlieka trapi. Lietuvoje sprendimų kryptis vis dažniau siejama su neformalaus globėjo vaidmens įtvirtinimu, stipresniu koordinavimu ir pagalbos pritaikymu pagal individualią šeimos situaciją.

  • Šuo ar katė sanatorijoje? Kada privalo įleisti, kada atsisako ir kiek tai kainuoja

    Šuo ar katė sanatorijoje? Kada privalo įleisti, kada atsisako ir kiek tai kainuoja

    Ar galima vykti su augintiniu?

    Planuojant gydymą sanatorijoje daliai žmonių didžiausias klausimas būna ne procedūrų grafikas, o kas pasirūpins namuose likusiu šunimi ar kate. Praktika rodo, kad vieningo atsakymo nėra: vieni centrai gyvūnus priima, kiti kategoriškai atsisako.

    Skirtumą dažniausiai lemia ne vien darbuotojų geranoriškumas, o įstaigos vidaus taisyklės, apgyvendinimo sąlygos ir saugos reikalavimai. Todėl prieš kelionę verta aiškiai atskirti dvi situacijas: asistentinio šuns atvejį ir įprasto augintinio apgyvendinimą.

    Asistentinis šuo: teisė į patekimą

    Jei žmogus turi negalią ir jį lydi asistentinis šuo, tokio šuns buvimas viešosios paskirties objektuose paprastai turi būti užtikrinamas. Tai reiškia, kad asmuo turi turėti realią galimybę gyventi sanatorijoje kartu su asistentiniu šunimi viso gydymo laikotarpiu.

    Praktiškai iššūkių kyla tada, kai sanatorijoje vyrauja keliaviečiai kambariai, trūksta atskirų erdvių arba nėra aiškių procedūrų, kaip suderinti gyvūno buvimą su kitų pacientų poreikiais. Vis dėlto pats poreikis naudotis asistentinio šuns pagalba neturėtų būti traktuojamas kaip priežastis atsisakyti apgyvendinimo.

    „Teisė asmeniui su negalia įeiti į pastatą su asistentiniu šunimi reiškia ir teisę sanatorijoje gyventi kartu su šiuo šunimi viso turnuso metu“, – sakė Biuras įgaliotinio neįgaliųjų reikalams.

    Tokiais atvejais svarbu iš anksto informuoti įstaigą ir paprašyti patvirtinimo raštu, kokiomis sąlygomis bus užtikrintas buvimas kartu procedūrų metu, valgykloje ir bendrose erdvėse. Tai sumažina riziką atvykus susidurti su netikėtais apribojimais.

    Įprastas augintinis: dažniausiai tik privačiai

    Visai kita situacija, kai kalbama apie įprastą šunį ar katę, net jei šeimininkui tai labai svarbus šeimos narys. Valstybinio finansavimo modeliu veikiančios sanatorijos dažnai riboja gyvūnų apgyvendinimą, nes tai siejama su higienos normomis, alergijų rizika ir kitų pacientų komfortu.

    Daugiau galimybių paprastai atsiranda renkantis privačiai apmokamą poilsį ar gydymą. Tokiu atveju kai kurios sveikatinimo įstaigos leidžia atvykti su augintiniu, tačiau taiko papildomas sąlygas, pavyzdžiui, riboja gyvūno dydį, prašo skiepų įrašų ir numato atsakomybę už galimą žalą.

    Dažniausias papildomas mokestis už gyvūną svyruoja maždaug nuo 6 iki 25 eurų už parą, priklausomai nuo vietos ir taisyklių. Prie kainos gali prisidėti ir depozitas už galimą tvarkymo poreikį, todėl galutinę sumą verta pasitikslinti dar prieš rezervuojant.

    Norint išvengti nemalonių staigmenų, prieš kelionę reikėtų tiesiogiai susisiekti su registratūra ir paklausti, ar gyvūnas bus priimtas konkrečiame kambaryje, ar leidžiama jį palikti vieną, kaip sprendžiami pasivaikščiojimų maršrutai ir kuriose zonose buvimas draudžiamas.

    Jei sanatorija augintinių nepriima, realiausios alternatyvos lieka laikina globa šeimoje, augintinių viešbučiai arba prižiūrėtojo paslaugos namuose. Kiekvienu atveju svarbiausia planuoti iš anksto, nes sezono metu vietų gali nelikti.

  • Marijampolė patvirtino pagalbos algoritmus: ką daryti kriziniais ir smurto artimoje aplinkoje atvejais

    Marijampolė patvirtino pagalbos algoritmus: ką daryti kriziniais ir smurto artimoje aplinkoje atvejais

    Marijampolės savivaldybė patvirtino aiškią tvarką, kaip organizuojama skubi pagalba kriziniais atvejais ir smurto artimoje aplinkoje situacijose. Ji skirta žmonėms, kurie dėl negalios ar sunkios sveikatos būklės negali likti namuose be artimųjų pagalbos.

    Sprendimas įtvirtintas Marijampolės savivaldybės mero 2026 metais gegužės 12 dieną pasirašytu potvarkiu, kuriuo atnaujintas socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos aprašas. Tikslas – kad pagalba būtų suteikiama nedelsiant, nepriklausomai nuo paros meto.

    Dokumente numatyti trys pagrindiniai praktiniai įrankiai: savivaldybės socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros įstaigų, galinčių bet kuriuo metu priimti ir padėti, sąrašas bei du atskiri algoritmai. Vienas jų taikomas kriziniais atvejais, kitas – smurto artimoje aplinkoje situacijose.

    Algoritmai apibrėžia veiksmų seką, kai žmogus dėl būklės negali saugiai likti namuose: kaip identifikuojamas poreikis, kur kreipiamasi, kas priima sprendimus dėl paslaugų skyrimo ir kaip organizuojamas laikinas saugus apgyvendinimas ar kita būtina pagalba. Toks suvienodintas veikimas ypač svarbus tada, kai sprendimus reikia priimti greitai, o situacija yra jautri.

    Savivaldybė nurodo, kad vadovaujantis patvirtintais algoritmais bus organizuojamos ir teikiamos reikalingos socialinės paslaugos. Už šios srities koordinavimą atsakingas Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.

    Praktikoje tai reiškia, kad gyventojams ir su jais dirbantiems specialistams sudaromos aiškesnės sąlygos veikti be delsimo, kai kyla grėsmė žmogaus saugumui ar sveikatai. Kuo tiksliau aprašyta, kas ir kada daroma, tuo mažesnė rizika, kad pagalba užtruks dėl neapibrėžtumo ar informacijos stokos.

  • Nuo birželio 1 dienos keičiasi socialinė parama: kam didėja išmokos ir kas lengviau gaus kompensacijas

    Nuo birželio 1 dienos keičiasi socialinė parama: kam didėja išmokos ir kas lengviau gaus kompensacijas

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioję socialinės paramos pakeitimai paliečia tiek vaikus auginančias šeimas, tiek mažesnes pajamas gaunančius gyventojus. Pokyčiais siekiama aiškiau atskirti paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia, kartu mažinant biurokratiją ir stiprinant paskatas grįžti į darbo rinką.

    Vienas svarbiausių naujovių akcentų – nauja vaiko priežiūros išmoka tėvams, kurie neturi reikiamo socialinio draudimo stažo ir dėl to negauna „Sodros“ mokamos išmokos. Nustatyta, kad tokiais atvejais kas mėnesį bus mokama 444 eurų išmoka, skirta šeimoms, auginančioms vaiką iki dvejų metų.

    Išmokos šeimoms: kas keičiasi?

    Kartu didinama vienkartinė išmoka gimus vaikui – ji siekia 1 036 eurus ir taikoma vaikams, gimusiems nuo birželio 1 dienos. Ši priemonė siejama su bendru tikslu amortizuoti pirmuosius kūdikio priežiūros kaštus, kurie dažniausiai išauga dar prieš grįžtant į įprastą pajamų ritmą.

    Keičiasi ir galimybės gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką šeimoms, kuriose vienas iš tėvų dirba, o kitas mokosi. Numatyta, kad dėl šios išmokos galės kreiptis ir tie, kurie mokosi mokykloje, profesinėje mokykloje ar studijuoja aukštojoje mokykloje, įskaitant doktorantūrą ir rezidentūrą.

    Didesnės ribos turtui ir santaupoms

    Socialinės paramos gavėjams aktualus pokytis – palankesnis turto vertinimas. Padidintos piniginių lėšų normos, pagal kurias vertinama, ar asmuo arba šeima turi per daug santaupų socialinei pašalpai ar būsto šildymo kompensacijai gauti.

    Nustatyta, kad vienam gyvenančiam asmeniui arba pirmajam šeimos nariui taikoma riba – iki 30 valstybės remiamų pajamų dydžių, antram suaugusiam šeimos nariui – iki 20, o už kiekvieną vaiką – iki 10. Praktikoje tai reiškia, kad daugiau žmonių nepraras teisės į paramą vien dėl to, kad turi nedideles sukauptas santaupas nenumatytiems atvejams.

    Taip pat plečiamas leistinas būsto plotas individualiuose namuose: normatyvas padidintas 1,5 karto – nuo 60 iki 90 kvadratinių metrų. Tai aktualu regionuose, kur dažniau gyvenama nuosavuose namuose, o pats plotas ne visada atspindi realią finansinę situaciją.

    Paskatos grįžti į darbą

    Pokyčiai numato daugiau lankstumo dirbantiems ne visą darbo dieną: atsisakyta reikalavimo išdirbti nustatytą valandų skaičių, kuris anksčiau kai kuriems gyventojams tapdavo kliūtimi išlaikyti paramą pereinamuoju laikotarpiu. Šiuo sprendimu siekiama, kad net ir mažesnis darbo krūvis būtų laikomas žingsniu į finansinį savarankiškumą.

    Įsidarbinus numatyta papildoma apsauga: žmogus dar 6 mėnesius gali gauti 100 proc. iki tol mokėtos socialinės pašalpos dydžio išmoką. Taip pat sutrumpintas reikalaujamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo – iki 3 mėnesių.

    Papildoma parama po įsidarbinimo taikoma ir tiems, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje nebuvo privaloma, pavyzdžiui, slaugantiems artimuosius ar auginantiems mažamečius vaikus. Tokiu būdu siekiama, kad perėjimas iš paramos į darbą būtų sklandesnis ir finansiškai saugesnis.

    Numatyti ir svarbūs pakeitimai vienišiems tėvams: tais atvejais, kai tėvystė nenustatyta arba išlaikymas nepriteistas, šeima gali 12 mėnesių nuo kreipimosi dienos gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas. Per šį laiką reikės imtis teisinių veiksmų dėl tėvystės nustatymo ar išlaikymo priteisimo, kad parama galėtų būti tęsiama.

    Šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, nustatyta, kad į šeimos pajamas neįskaitoma vaikams mokama šalpos negalios pensija. Ši nuostata taikoma ir besimokantiems jaunuoliams iki 24 metų, kuriems nustatytas 45 proc. ir didesnis netektas dalyvumas.

    Keičiasi ir visuomenei naudingos veiklos taikymas: pirmiausia socialinės pašalpos gavėjams bus siūloma dalyvauti Užimtumo didinimo programose, mokymuose ar projektuose, kurie padeda įsidarbinti. Visuomenei naudingai veiklai bus pasitelkiami tik darbingi, nedirbantys ir nesimokantys asmenys, kurie pašalpą gauna ilgiau nei 3 mėnesius ir atsisako dalyvauti aktyviose priemonėse.

  • Kaišiadorių rajone patvirtintas algoritmas: kaip bus skubiai organizuojama pagalba pažeidžiamiems žmonėms

    Kaišiadorių rajone patvirtintas algoritmas: kaip bus skubiai organizuojama pagalba pažeidžiamiems žmonėms

    Kaišiadorių rajono savivaldybėje mero potvarkiu patvirtintas pagalbos organizavimo algoritmas, skirtas pažeidžiamiems asmenims krizinėse situacijose. Juo siekiama aiškiai apibrėžti, kaip ir per kiek laiko turi būti suteikiamos skubios socialinės paslaugos, kai žmogus dėl negalios ar sunkios sveikatos būklės negali saugiai likti namuose.

    Algoritmas taikomas išskirtiniais atvejais, kai asmens artimieji ar kiti nuolatinę priežiūrą teikiantys žmonės dėl krizės laikinai negali pasirūpinti pagalbos reikalingu žmogumi. Tokiose situacijose svarbiausias tikslas yra užtikrinti, kad pagalba būtų suteikta nedelsiant, o atsakomybės nebūtų „mėtomos“ tarp skirtingų tarnybų.

    Dokumentas taip pat apima atvejus, kai asmuo patiria smurto artimoje aplinkoje pavojų ir dėl sveikatos būklės negali likti be pagalbos. Algoritme numatyta pagalbos organizavimo tvarka, kai prižiūrintis asmuo kelia grėsmę ir jam paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.

    Ką tiksliai nustato algoritmas?

    Patvirtintas algoritmas apibrėžia veiksmų seką ir atsakingų institucijų bendradarbiavimą, kad pagalba būtų suteikta sklandžiai. Praktikoje tai reiškia aiškesnį sprendimų priėmimo procesą, greitesnį informacijos perdavimą ir mažesnę riziką, kad žmogus krizės metu liks be priežiūros.

    Tokia tvarka aktuali ir socialinių paslaugų darbuotojams, ir sveikatos priežiūros bei viešojo saugumo grandims, nes krizinėse situacijose dažnai prireikia kelių institucijų veiksmų vienu metu. Savivaldybė pabrėžia, kad algoritmas orientuotas į skubią pagalbą ir būtinos pagalbos suteikimą, kai delsimas gali sukelti realią riziką žmogaus sveikatai ar saugumui.

    Gyventojams tai turėtų reikšti aiškesnį kelią, kur kreiptis ir kaip bus organizuojama pagalba, jei prižiūrimas artimasis staiga nebegali likti namuose vienas. Algoritmas taip pat sustiprina reagavimą situacijose, kai krizė susijusi su smurto artimoje aplinkoje grėsme ir būtina greitai užtikrinti žmogaus saugumą.

  • DUOday 2026 Tauragėje: bibliotekoje žmonės su negalia išbandė edukatoriaus ir bibliotekininko darbus

    DUOday 2026 Tauragėje: bibliotekoje žmonės su negalia išbandė edukatoriaus ir bibliotekininko darbus

    Kas yra DUOday?

    Gegužės 26 dieną Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje paminėta tarptautinė iniciatyva DUOday 2026. Ši diena skirta pažinimui, bendrystei ir realiai galimybei iš arčiau pamatyti įvairias profesijas.

    DUOday esmė paprasta: žmonės su negalia vienai dienai tampa organizacijų darbuotojų „šešėliais“. Jie stebi darbo procesus, įsitraukia į kasdienes užduotis, bendrauja su komanda ir saugiai išbando skirtingus vaidmenis.

    Kaip vyko diena bibliotekoje?

    Biblioteka prie iniciatyvos prisijungė suteikdama galimybę praktikoje pažinti skirtingas bibliotekos veiklas. Tokie susitikimai padeda geriau suprasti, kokių įgūdžių reikia konkrečiose pareigose, ir kuria abipusį pasitikėjimą.

    Ilgiau bibliotekoje savanoriaujanti Karolina šįkart išbandė edukatorės padėjėjos vaidmenį. Tai reiškė pagalbą rengiant ir vykdant veiklas, orientuotas į lankytojų įtraukimą bei mokymąsi per patirtį.

    Abonemente ir Informacijos skyriuje darbuotojams talkino Rimvydas Kazlauskas, turėjęs galimybę iš arčiau susipažinti su bibliotekininko darbu. Praktinės užduotys ir kasdienė rutinos dinamika leido pamatyti, kaip organizuojamas informacijos teikimas ir aptarnavimas.

    Kodėl tai svarbu darbo rinkai?

    DUOday iniciatyva dažnai vadinama vienu paprasčiausių būdų organizacijoms pradėti įtrauktį nuo realios patirties, o ne vien deklaracijų. Vienos dienos formatas sumažina rizikas ir darbdaviui, ir dalyviui, bet kartu suteikia konkrečių įžvalgų.

    Tokios patirtys padeda atskleisti žmonių potencialą, o komandai leidžia praktiškai įsivertinti, kaip pritaikyti darbo aplinką, komunikaciją ir užduotis skirtingiems poreikiams. Biblioteka pabrėžia, kad tai yra žingsnis kuriant atvirą erdvę, kurioje paslaugos ir veiklos prieinamos visiems.

    „Tai ne tik prasminga iniciatyva, bet ir atviros bibliotekos visiems kūrimas“, – teigiama bibliotekos žinutėje.

  • Šiaulių savivaldybė per derybas nupirks 3 vieno kambario butus socialiniam būstui

    Šiaulių savivaldybė per derybas nupirks 3 vieno kambario butus socialiniam būstui

    Šiaulių miesto savivaldybės administracija paskelbė pirkimą, kuriuo planuoja įsigyti tris vieno kambario butus socialinio būsto fondui. Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, o būstai būtų skirti didinti socialinio būsto prieinamumą mieste.

    Kaip nurodoma pirkimo sąlygose, būstai numatomi gausioms šeimoms ir asmenims, turintiems judėjimo, psichikos, proto ar regos negalią. Savivaldybė akcentuoja, kad reikalingas specialiai pritaikytas būstas, todėl dalis reikalavimų susiję su patogiu ir saugiu gyvenimu kasdien.

    Būstams keliami reikalavimai

    Perkama po vieną kambario butą pirmame aukšte, daugiabučiame name, kuris nėra bendrabučio tipo. Naudingas plotas turi būti nuo 28 iki 43 kvadratinių metrų, o paskirtis – gyvenamoji.

    Taip pat numatyta, kad butų energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė nei C, o pirmenybė bus teikiama aukštesnės klasės būstams. Savivaldybė leidžia siūlyti butus tiek atnaujintuose, tiek modernizuojamuose namuose.

    Terminai ir pateikimo tvarka

    Pasiūlymai su parduodamo turto dokumentais priimami iki 2026 metų birželio 22 dienos 11:00 valandos. Dokumentus galima pristatyti savivaldybės priimamajame (Vasario 16-osios g. 62 / Trakų g. 40, Šiauliai) arba atsiųsti paštu iki to paties termino.

    Jeigu vokas gaunamas pavėluotai, jis nebus atplėšiamas ir bus grąžinamas pateikėjui. Pirkimas vykdomas laikantis Vyriausybės 2017 metais gruodžio 13 dieną patvirtintos tvarkos dėl žemės ir nekilnojamojo turto pirkimų bei nuomos.

  • Apklausa apie artimojo slaugą namuose: ko labiausiai trūksta prižiūrint žmogų su negalia?

    Lietuvoje vis daugiau šeimų kasdien susiduria su artimojo priežiūra ir slauga namuose, tačiau realūs poreikiai ne visada atsispindi pagalbos priemonėse ar paslaugų prieinamume. Dėl to kviečiama dalyvauti apklausoje apie artimojo slaugą namuose, kuri skirta geriau suprasti kasdienybę, patirtis ir didžiausius iššūkius.

    Organizatoriai pabrėžia, kad atsakymai padės tiksliau įvardyti, kokios paramos labiausiai reikia artimuosius prižiūrintiems žmonėms, ypač kai slaugomas asmuo turi negalią. Surinkti duomenys gali prisidėti ieškant praktiškų sprendimų: nuo informacijos prieinamumo ir paslaugų koordinavimo iki emocinės pagalbos ir atokvėpio galimybių.

    Apklausa orientuota į tuos, kurie slaugo ar prižiūri šeimos narį namuose, nepriklausomai nuo to, ar tai trumpalaikė pagalba po ligos, ar ilgalaikė kasdienė priežiūra. Tokia patirtis dažnai reiškia ne tik fizinį krūvį, bet ir sudėtingus sprendimus dėl gydymo, slaugos priemonių, darbo ir šeimos derinimo.

    Apklausa vyks iki 2026 metų birželio 30 dienos. Dalyvavimas yra svarbus, nes kuo daugiau skirtingų patirčių bus surinkta, tuo tiksliau galima įvardyti, kur sistemoje atsiranda didžiausios spragos ir kas realiai palengvintų kasdienę slaugą namuose.

  • Vilnius skelbia NVO žmogaus teisių projektų konkursą: paraiškų laukia iki 2026 metų birželio 21 dienos

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia nevyriausybinių organizacijų žmogaus teisių stiprinimo projektų atrankos konkursą. Iniciatyvą koordinuoja Socialinės gerovės skyrius, o dėmesys skiriamas sprendimams, kurie didintų paslaugų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms.

    Konkursu siekiama skatinti žmogaus teisėmis grįstas paslaugas ir pagalbą, stiprinti socialinę įtrauktį ir prisidėti prie pagarbios komunikacijos kultūros mieste. Savivaldybė tikisi, kad projektai turės aiškų praktinį poveikį bendruomenėms ir pasieks realius paslaugų gavėjus.

    Kuriose srityse laukiami projektai?

    Šiame kvietime išskiriamos dvi teminės kryptys. Pirmoji – visuomenės sąmoningumo didinimas apie pagarbią komunikaciją negalios tema, siekiant mažinti stereotipus ir diskriminaciją kasdienėje aplinkoje.

    Antroji kryptis – psichologinės ir emocinės pagalbos paslaugos vaikams ir šeimoms. Tokio pobūdžio projektai gali apimti konsultavimą, ankstyvosios pagalbos priemones ar kitus sprendimus, kurie padeda stiprinti emocinę gerovę ir mažinti krizių riziką.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Organizacija turi būti įregistravusi nevyriausybinės organizacijos žymą Juridinių asmenų registre ir būti registruota ir (ar) veiklą vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.

    Taip pat nurodoma, kad organizacijos steigimo dokumentuose turi būti aiškiai įtvirtinti tikslai, uždaviniai ar veiklos rūšys, susijusios su socialinių paslaugų teikimu pagal šio konkurso kryptis. Tai svarbu vertinant, ar pareiškėjo veikla atitinka kvietimo tikslą ir ar organizacija turi reikiamą kompetenciją.

    Iki kada priimamos paraiškos?

    Paraiškų laukiama iki 2026 metų birželio 21 dienos 23:55 valandos. Savivaldybė kviečia NVO nelaukti paskutinės dienos ir paraiškas teikti iš anksto, kad prireikus būtų laiko patikslinti dokumentus.

    Konkursas išlieka aktualus platesniame kontekste, nes savivaldybių finansuojami projektai dažnai tampa pagrindu ilgalaikėms paslaugoms, partnerystėms su bendruomenėmis ir tvaresniems pagalbos modeliams. Dėl to planuojant paraišką verta aiškiai numatyti tikslines grupes, paslaugų prieinamumą ir numatomą rezultatų matavimą.