Nuo birželio 1 dienos įsigalioję socialinės paramos pakeitimai paliečia tiek vaikus auginančias šeimas, tiek mažesnes pajamas gaunančius gyventojus. Pokyčiais siekiama aiškiau atskirti paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia, kartu mažinant biurokratiją ir stiprinant paskatas grįžti į darbo rinką.
Vienas svarbiausių naujovių akcentų – nauja vaiko priežiūros išmoka tėvams, kurie neturi reikiamo socialinio draudimo stažo ir dėl to negauna „Sodros“ mokamos išmokos. Nustatyta, kad tokiais atvejais kas mėnesį bus mokama 444 eurų išmoka, skirta šeimoms, auginančioms vaiką iki dvejų metų.
Išmokos šeimoms: kas keičiasi?
Kartu didinama vienkartinė išmoka gimus vaikui – ji siekia 1 036 eurus ir taikoma vaikams, gimusiems nuo birželio 1 dienos. Ši priemonė siejama su bendru tikslu amortizuoti pirmuosius kūdikio priežiūros kaštus, kurie dažniausiai išauga dar prieš grįžtant į įprastą pajamų ritmą.
Keičiasi ir galimybės gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką šeimoms, kuriose vienas iš tėvų dirba, o kitas mokosi. Numatyta, kad dėl šios išmokos galės kreiptis ir tie, kurie mokosi mokykloje, profesinėje mokykloje ar studijuoja aukštojoje mokykloje, įskaitant doktorantūrą ir rezidentūrą.
Didesnės ribos turtui ir santaupoms
Socialinės paramos gavėjams aktualus pokytis – palankesnis turto vertinimas. Padidintos piniginių lėšų normos, pagal kurias vertinama, ar asmuo arba šeima turi per daug santaupų socialinei pašalpai ar būsto šildymo kompensacijai gauti.
Nustatyta, kad vienam gyvenančiam asmeniui arba pirmajam šeimos nariui taikoma riba – iki 30 valstybės remiamų pajamų dydžių, antram suaugusiam šeimos nariui – iki 20, o už kiekvieną vaiką – iki 10. Praktikoje tai reiškia, kad daugiau žmonių nepraras teisės į paramą vien dėl to, kad turi nedideles sukauptas santaupas nenumatytiems atvejams.
Taip pat plečiamas leistinas būsto plotas individualiuose namuose: normatyvas padidintas 1,5 karto – nuo 60 iki 90 kvadratinių metrų. Tai aktualu regionuose, kur dažniau gyvenama nuosavuose namuose, o pats plotas ne visada atspindi realią finansinę situaciją.
Paskatos grįžti į darbą
Pokyčiai numato daugiau lankstumo dirbantiems ne visą darbo dieną: atsisakyta reikalavimo išdirbti nustatytą valandų skaičių, kuris anksčiau kai kuriems gyventojams tapdavo kliūtimi išlaikyti paramą pereinamuoju laikotarpiu. Šiuo sprendimu siekiama, kad net ir mažesnis darbo krūvis būtų laikomas žingsniu į finansinį savarankiškumą.
Įsidarbinus numatyta papildoma apsauga: žmogus dar 6 mėnesius gali gauti 100 proc. iki tol mokėtos socialinės pašalpos dydžio išmoką. Taip pat sutrumpintas reikalaujamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo – iki 3 mėnesių.
Papildoma parama po įsidarbinimo taikoma ir tiems, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje nebuvo privaloma, pavyzdžiui, slaugantiems artimuosius ar auginantiems mažamečius vaikus. Tokiu būdu siekiama, kad perėjimas iš paramos į darbą būtų sklandesnis ir finansiškai saugesnis.
Numatyti ir svarbūs pakeitimai vienišiems tėvams: tais atvejais, kai tėvystė nenustatyta arba išlaikymas nepriteistas, šeima gali 12 mėnesių nuo kreipimosi dienos gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas. Per šį laiką reikės imtis teisinių veiksmų dėl tėvystės nustatymo ar išlaikymo priteisimo, kad parama galėtų būti tęsiama.
Šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, nustatyta, kad į šeimos pajamas neįskaitoma vaikams mokama šalpos negalios pensija. Ši nuostata taikoma ir besimokantiems jaunuoliams iki 24 metų, kuriems nustatytas 45 proc. ir didesnis netektas dalyvumas.
Keičiasi ir visuomenei naudingos veiklos taikymas: pirmiausia socialinės pašalpos gavėjams bus siūloma dalyvauti Užimtumo didinimo programose, mokymuose ar projektuose, kurie padeda įsidarbinti. Visuomenei naudingai veiklai bus pasitelkiami tik darbingi, nedirbantys ir nesimokantys asmenys, kurie pašalpą gauna ilgiau nei 3 mėnesius ir atsisako dalyvauti aktyviose priemonėse.
