CP v2

Tag: Negalia

  • Druskininkuose pristatytas „Galimybių žemėlapis“: socialinė reklama ragina keisti požiūrį į negalią

    Druskininkuose pristatytas „Galimybių žemėlapis“: socialinė reklama ragina keisti požiūrį į negalią

    Druskininkuose pristatytas Dirbančių neįgaliųjų asociacijos socialinės reklamos projektas „Galimybių žemėlapis“. Jo tikslas – atkreipti dėmesį į žmonių su negalia galimybes darbo rinkoje ir skatinti didesnę jų įtrauktį.

    Projekto kūrėjai akcentuoja, kad kalbant apie įdarbinimą svarbiausia yra ne diagnozė, o žmogaus kompetencijos, motyvacija ir tinkamai pritaikyta darbo aplinka. Socialinė reklama siekiama paskatinti darbdavius drąsiau peržiūrėti atrankų praktiką ir atsisakyti išankstinių nuostatų.

    Reklama filmuota vietos versle

    Socialinė reklama filmuota Druskininkuose veikiančioje „Boulangerie“ kepyklėlėje. Joje filmavosi druskininkietė Ieva Dumbliauskaitė, o pasirinkta aplinka išryškina mintį, kad įtrauki darbo vieta gali būti kuriama bet kuriame sektoriuje.

    Pristatymo renginyje dalyvavusi Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown pasveikino asociaciją su iniciatyva ir pabrėžė, kad tokie projektai padeda kurti atviresnę bendruomenę. Pasak jos, realūs pavyzdžiai ir matomos istorijos dažnai veikia stipriau nei statistika.

    Kodėl tema aktuali darbdaviams?

    Įtrauktis darbo rinkoje vis dažniau siejama ne tik su socialine atsakomybe, bet ir su organizacijų tvarumu bei darbuotojų trūkumo mažinimu. Darbdaviai, pritaikantys darbo vietas ir procesus, dažnai atranda lojalius, motyvuotus specialistus, o komandose stiprėja įvairovės kultūra.

    Projektas „Galimybių žemėlapis“ kviečia visuomenę plačiau pažvelgti į žmonių su negalia potencialą profesinėje srityje. Iniciatoriai tikisi, kad reklama paskatins daugiau pokalbių apie praktinius sprendimus, kurie leidžia dirbti ir siekti karjeros, o ne formaliai deklaruoti įtrauktį.

  • Atvirų durų savaitė socialinėse dirbtuvėse: 35 vietos Lietuvoje kviečia susipažinti iš arčiau

    Gegužės 11–15 dienomis visoje Lietuvoje vyks socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė. Jos metu 35 socialinės dirbtuvės kviečia gyventojus ir organizacijas susipažinti su veikla, galimybėmis bei dalyvių kuriama produkcija ir paslaugomis.

    Iniciatyva vyksta Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros įgyvendinamo projekto Institucinės globos pertvarka kontekste. Šio projekto kryptis siejama su bendruomeninių paslaugų plėtra, kad daugiau žmonių galėtų gyventi ir veikti bendruomenėje, o ne institucijose.

    Kas yra socialinės dirbtuvės?

    Socialinės dirbtuvės yra paslauga, skirta žmonėms su intelekto ir arba psichosocialine negalia, kuriems reikalinga struktūruota, saugi ir specialistų lydima darbinio užimtumo aplinka. Čia ugdomi ir palaikomi bendrieji bei specialieji darbiniai įgūdžiai per praktines, apčiuopiamą rezultatą duodančias veiklas.

    Dirbtuvių dalyviai mokosi planuoti laiką, laikytis susitarimų, dirbti komandoje ir bendrauti su specialistais. Toks kasdienis ritmas padeda stiprinti savarankiškumą ir pasitikėjimą, o užmegztas ryšys su darbuotojais dažnai tampa papildoma motyvacija siekti didesnio įsitraukimo į darbo rinką.

    Kam skirta ši paslauga?

    Paslauga teikiama asmenims nuo 18 metų, kurie dėl negalios sąlygotų priežasčių šiuo metu negali įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Taip pat ji aktuali tiems, kuriems dar nėra tinkama įdarbinimo su pagalba paslauga arba reikalingas tarpinis etapas, padedantis pasirengti didesniam savarankiškumui.

    Atvirų durų dienos suteikia progą ne tik pamatyti, kaip organizuojamas darbas, bet ir geriau suprasti, kokios pagalbos formos žmonėms su negalia veikia praktiškai. Tai gali būti naudinga ir šeimoms, ir bendruomenės nariams, kurie ieško informacijos apie realias užimtumo galimybes.

    Kodėl verta užsukti?

    Organizatoriai pabrėžia, kad atvirų durų savaitė skirta ne vien smalsiems lankytojams, bet ir potencialiems partneriams. Darbdaviams, nevyriausybinėms organizacijoms, amatininkams bei institucijų atstovams tai galimybė susipažinti su dirbtuvių kompetencijomis ir aptarti bendradarbiavimą socialiniuose projektuose.

    Kauno rajone gegužės 11 dieną lankytojų lauks socialinės dirbtuvės „Pilnos širdys“ Garliavoje, S. Lozoraičio g. 24-1A. Čia bus galima susipažinti su dirbtuvių veikla, pabendrauti su komanda ir pamatyti, kokie darbai gimsta kasdienėje aplinkoje.

  • Paroda „ACCESSUS“ Vilniuje: kokias pagalbines technologijas išbandysite Litexpo gegužės 15–16 dienomis

    2026 metų gegužės 15–16 dienomis Vilniuje, Litexpo parodų rūmuose, vyks nacionalinė prieinamumo ir pagalbinių technologijų paroda „ACCESSUS“. Renginys skirtas žmonėms su negalia, jų artimiesiems, specialistams, savivaldybių atstovams ir visiems, kurie ieško praktiškų sprendimų kasdieniam savarankiškumui didinti.

    Organizatorių teigimu, „ACCESSUS“ erdvėje bus pristatomos įvairios techninės priemonės ir paslaugos, padedančios įveikti aplinkos barjerus: nuo mobilumo, komunikacijos ir regos sprendimų iki kasdienio gyvenimo pagalbos priemonių. Parodos formatas orientuotas ne tik į demonstracijas, bet ir į galimybę pasitarti, palyginti skirtingus sprendimus bei geriau suprasti jų pritaikymo galimybes.

    Konferencija ir praktinės diskusijos

    Renginio metu planuojama konferencija ir diskusijos, kuriose bus aptariami aktualūs klausimai, susiję su negalios nustatymu, teisiniu reguliavimu ir paslaugų prieinamumu. Taip pat numatoma skirti dėmesio aplinkos ir būsto pritaikymo temoms, kai sprendimai reikalingi čia ir dabar, o ne tik ateities projektuose.

    Pranešimus ir įžvalgas žada pateikti asmenų su negalia teisių ir paslaugų srityje dirbančių organizacijų bei valstybinių institucijų atstovai, tarp jų ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros specialistai. Tokios diskusijos dažnai padeda lankytojams aiškiau suprasti, kokie žingsniai būtini norint gauti kompensuojamas priemones ar paslaugas, ir kur kreiptis konkrečiais atvejais.

    Ką lankytojai paprastai ieško tokio tipo parodose

    Pagalbinių technologijų renginiuose daugiausia dėmesio sulaukia sprendimai, kurie sumažina kasdienį fizinį krūvį ir didina savarankiškumą: mobilumo priemonės, komunikacijos ir klausos pagalbos įrenginiai, regos sprendimai, taip pat namų aplinkos pritaikymo elementai. Ne mažiau svarbi ir konsultacinė dalis, kai galima įvertinti, ar priemonė tinka konkrečiam poreikiui, gyvenimo būdui ir aplinkai.

    Paroda „ACCESSUS“ gali tapti vieta, kur vienoje erdvėje susitinka keli svarbūs dalykai: realiai išbandomi produktai, specialistų paaiškinimai ir aiškesnis kelias nuo poreikio įvardijimo iki pritaikymo namuose ar darbo vietoje. Organizatoriai kviečia sekti atnaujinamą renginio programą, kurioje bus skelbiami pranešėjai, diskusijų temos ir dalyviai.

  • Seime pristatyta socialinių įstaigų kūryba: Panevėžio regiono mugėje dalyvavo ir Pakruojo rajonas

    Seime pristatyta socialinių įstaigų kūryba: Panevėžio regiono mugėje dalyvavo ir Pakruojo rajonas

    Gegužės 5 dieną, minint Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo dieną, Seime surengta Panevėžio regiono neįgaliųjų darbų mugė ir kūrybos pristatymas. Renginyje Seimo nariams ir svečiams pristatyti socialinių įstaigų lankytojų darbai, o kartu aptarti ir praktiniai savarankiško gyvenimo klausimai.

    Seimo narės Modestos Petrauskaitės kvietimu prie Panevėžio regiono parodos prisijungė ir Pakruojo rajono įstaigos. Daug dėmesio sulaukė Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centro bei Linkuvos socialinių paslaugų centro lankytojų ir specialistų sukurti dirbiniai.

    Renginyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė ir Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė. Spaudos konferencijoje kartu su Seimo narėmis Orinta Leipute ir Modesta Petrauskaite aptartos kliūtys, su kuriomis susiduria negalią turintys žmonės, bei sprendimai, padedantys stiprinti jų savarankiškumą.

    Diskusijoje išskirta socialinių dirbtuvių tema, kuri pastaraisiais metais Lietuvoje įgauna vis daugiau praktinio svorio kaip ilgalaikio užimtumo ir įtraukties priemonė. Tokios dirbtuvės dažniausiai kuriamos taip, kad žmonės galėtų ne tik mokytis darbinių įgūdžių, bet ir turėti apčiuopiamą, reguliarią veiklą bei galimybę gauti pajamas už pagamintus produktus ar suteiktas paslaugas.

    Pakruojo rajone šiuo metu taip pat ruošiami žingsniai modernių socialinių dirbtuvių įkūrimui. Savivaldybei anksčiau įsigijus pastatą Pakruojo centre ir planuojant modernizavimą, numatoma sukurti erdvę, kurioje negalią turintys suaugusieji galėtų užsiimti prasminga veikla, lavinti įgūdžius ir jaustis reikalingi bendruomenėje.

    Renginio metu Seime bendrauta ir su kitų savivaldybių bei organizacijų atstovais, pasidalinta patirtimis, kaip skirtinguose regionuose kuriamos socialinės dirbtuvės. Tokie susitikimai leidžia greičiau perimti veikiančius modelius, išvengti praktinių klaidų ir geriau suderinti paslaugas su realiais žmonių poreikiais.

    Pakruojo rajono savivaldybės teigimu, šiuo metu planuojamos užimtumo veiklos ir baigiamas rengti pastato modernizavimo projektas. Tikimasi, kad naujos dirbtuvės taps ne tik užimtumo vieta, bet ir svarbia grandimi stiprinant žmonių su negalia savarankiškumą bei jų integraciją į visuomenės gyvenimą.

  • Nuo gegužės odontologinė pagalba namuose sunkios negalios žmonėms: kam priklauso ir kaip gauti

    Nuo gegužės odontologinė pagalba namuose sunkios negalios žmonėms: kam priklauso ir kaip gauti

    Sveikatos apsaugos ministerija praneša plečianti odontologinių paslaugų prieinamumą žmonėms su sunkia negalia: nuo gegužės 1 dienos gydymo įstaigos galės legaliai ir pagal aiškius reikalavimus teikti būtinąją odontologinę pagalbą paciento namuose. Tam numatyta atskira licencijuojama paslauga, į kurią galės pretenduoti tiek viešosios, tiek privačios įstaigos.

    Naujovė skirta žmonėms, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti į odontologijos kabinetą, tačiau susiduria su ūmiais skausmais ar uždegiminėmis būklėmis. Ministerija pabrėžia, kad tikslas yra sumažinti atvejus, kai žmogus priverstas ilgai kentėti dantų skausmą vien dėl mobilumo ar sveikatos apribojimų.

    „Labai svarbu, kad žmonės su sunkia negalia nebūtų priversti kęsti dantų skausmo, pagalba juos turi pasiekti kiek įmanoma operatyviau“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

    Kam priklauso paslauga

    Būtinoji odontologinė pagalba gyvenamojoje vietoje bus teikiama gyventojams, kuriems nustatytas sunkaus neįgalumo lygis arba 0–25 proc. dalyvumo lygis. Taip pat ji numatyta asmenims, kuriems nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.

    Paslauga bus aktuali tais atvejais, kai dėl būklės žmogus negali pats atvykti į gydymo įstaigą, o situacija reikalauja skubios pagalbos. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad būtinoji odontologinė pagalba pasiektų pacientą ten, kur jis gyvena, o ne tik ten, kur yra kabinetas.

    Kada komanda gali vykti į namus

    Pagal nustatytus kriterijus, vizitas į paciento gyvenamąją vietą galimas, kai skundžiamasi labai stipriu, priepuolinio pobūdžio 8–10 balų danties, burnos ar žandikaulio skausmu. Taip pat, kai skausmas nepraeina vartojant geriamuosius skausmą malšinančius vaistus.

    Į namus gali būti vykstama ir dėl kraujavimo ar pūliavimo po chirurginės odontologinės intervencijos, taip pat kai įtariama ūmi uždegiminė žandikaulių liga. Tai reiškia, kad paslauga orientuota į ūmias, neatidėliotinas situacijas, o ne į planinį gydymą.

    Kokios procedūros atliekamos namuose ir kas už tai moka

    Gydytojas odontologas paciento gyvenamojoje vietoje galės įvertinti burnos ertmės būklę, taikyti vietinę nejautrą arba suleisti nuskausminamųjų. Taip pat galimas nesudėtingas dantų ar šaknų šalinimas, minkštųjų audinių ar alveolės užsiuvimas, kraujavimo stabdymas, laikino užpildo uždėjimas neatliekant burnos ertmės preparavimo.

    Numatytos ir kitos būtinos intervencijos, pavyzdžiui, incizija ir drenavimas, dantenų kišenės praplovimas bei vaistinių preparatų paskyrimas. Į paciento namus vyks komanda, sudaryta iš gydytojo odontologo ir gydytojo odontologo padėjėjo, o prireikus kartu gali vykti ir vairuotojas.

    Ministerija nurodo, kad viešosios įstaigos suteiktos būtinosios paslaugos pacientui nekainuos, jos bus apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Jei pagalbą namuose suteiks privati gydymo įstaiga, pacientui už paslaugą teks susimokėti savo lėšomis.

    Paslaugos teikimas įstaigoms nėra privalomas, todėl pacientams rekomenduojama iš anksto pasidomėti, ar jų pasirinkta gydymo įstaiga yra įgijusi licenciją ir teikia būtinąją odontologinę pagalbą namuose. Siekiant paskatinti įstaigas įsitraukti, numatytas skatinamasis priedas už šių paslaugų teikimą.

  • Klaipėda kviečia: nemokamos ekskursijos senamiestyje pritaikytos skirtingoms negalioms

    Klaipėda kviečia: nemokamos ekskursijos senamiestyje pritaikytos skirtingoms negalioms

    Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su Klaipėdos apskrities gidų gildija kviečia asmenis su negalia į nemokamas ekskursijas po Klaipėdos senamiestį. Iniciatyva skirta didinti miesto paslaugų prieinamumą ir suteikti galimybę pažinti Klaipėdą tiems, kuriems įprastos ekskursijos dažnai būna sunkiai pasiekiamos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad kiekviena ekskursija pritaikoma pagal dalyvių poreikius ir gali būti skirta fizinę, intelekto, klausos ar regos negalią turintiems vaikams ir suaugusiems. Tai reiškia, kad maršrutas, tempas, pateikimas ir priemonės derinamos taip, kad patirtis būtų patogi ir saugi.

    Kas laukia senamiestyje

    Ekskursijas ves apmokyti gidai, supažindinsiantys su Klaipėdos istorija ir svarbiausiomis senamiesčio vietomis. Dalyviai išgirs pasakojimų apie pilį, tiltus, uostą ir erdves, kur kadaise virė miesto gyvenimas, taip pat sužinos, kaip gyveno senieji klaipėdiečiai.

    Pažintį su miestu planuojama papildyti užduotimis ir ženklais, padedančiais įsitraukti į pasakojimą, o maršrute bus ieškoma ir mažųjų skulptūrų bei miesto simbolių. Organizatorių teigimu, tikslas yra ne vien pateikti faktus, bet sukurti patirtį, kurioje Klaipėda atsiskleistų per pojūčius, garsus ir istorijas.

    Registracija ir svarbi informacija

    Dalyvavimui būtina išankstinė registracija telefonu +370 699 96260. Taip pat informuojama, kad ekskursijos gali būti filmuojamos ir fotografuojamos, todėl dalyviams rekomenduojama tai įvertinti registruojantis.

    Tokios pritaikytos ekskursijos vis dažniau tampa miestų praktika, nes prieinamumas apima ne tik fizinę aplinką, bet ir informaciją, orientavimąsi bei komunikaciją. Klaipėdos iniciatyva siekia, kad miesto istorija ir kultūra būtų pasiekiama kuo platesniam žmonių ratui.