CP v2

Tag: Negalia

  • Panevėžyje atsirado 3 vietos dienos socialinei globai: kam priklauso ir kiek tai kainuos

    Panevėžio socialinių paslaugų centre šiuo metu yra 3 laisvos vietos suaugusiesiems su negalia, norintiems gauti dienos socialinės globos paslaugas. Įstaiga kviečia gyventojus ir jų artimuosius pasidomėti galimybe lankytis dienos užimtumo veiklose bei gauti specialistų pagalbą vienoje vietoje.

    Centras taip pat rengia atvirų durų susitikimus, kurių metu pristatomos erdvės, paslaugų apimtis ir atsakoma į dažniausiai užduodamus klausimus. Įstaiga pabrėžia, kad dienos socialinė globa skirta ne tik užimtumui, bet ir savarankiškumo stiprinimui bei ryšio su bendruomene palaikymui.

    Kas yra dienos socialinė globa

    Dienos socialinė globa yra kompleksinė paslauga, kai žmogus dalį dienos praleidžia centre, o vakare grįžta į namus. Pagal nustatytą poreikį ji gali būti teikiama nuo 3 valandų per dieną iki 5 dienų per savaitę.

    Praktikoje tai reiškia kasdienę pagalbą ir užimtumą saugioje aplinkoje: nuo socialinių įgūdžių ugdymo iki psichologinės ar kitos specialistų konsultacinės pagalbos. Tokia paslauga svarbi ir artimiesiems, nes leidžia lengviau suderinti priežiūrą su darbu ar kitais įsipareigojimais.

    Kokios veiklos ir pagalba teikiama

    Panevėžio socialinių paslaugų centre organizuojamos kūrybinės ir lavinamosios veiklos, padedančios palaikyti kasdienius įgūdžius ir socialinį aktyvumą. Tarp užsiėmimų minimi siuvimas, mezgimas, audimas, keramika, dailė ir kitos laisvalaikio veiklos.

    Taip pat teikiama specialistų pagalba, gali būti organizuojamas maitinimas, transportas Panevėžio mieste, o pagal poreikį ir sveikatos priežiūros paslaugos. Paslaugas užtikrina socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros specialistai, psichologai, socialiniai pedagogai ir kiti komandos nariai.

    Kiek kainuoja ir kokių dokumentų reikia

    Paslaugos mokestis priklauso nuo žmogaus pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio santykio. Įstaigos pateikta informacija rodo, kad mokestis taikomas diferencijuotai: kai pajamos mažesnės nei 2 VRP mokama 10 proc. pajamų, kai mažesnės nei 3 VRP mokama 15 proc. pajamų, o viršijus 3 VRP mokama 20 proc. pajamų.

    Nurodoma, kad nuo 2026 metų sausio 1 dienos VRP dydis siekia 233 eurus, todėl atitinkami pajamų slenksčiai sudaro 466 eurus ir 699 eurus. Dėl tikslaus mokesčio apskaičiavimo konkrečiu atveju gyventojams rekomenduojama kreiptis į centrą ar savivaldybės socialinių paslaugų sritį kuruojančius specialistus.

    Norint gauti dienos socialinės globos paslaugą, paprastai reikia pateikti prašymą-paraišką (SP-8 forma), asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, neįgalumo ar darbingumo lygio nustatymo dokumentus ir medicinos dokumentų išrašą (F-027/a). Jei asmeniui nustatytas neveiksnumas, gali būti prašoma papildomų dokumentų.

    Panevėžio socialinių paslaugų centras ragina neatidėlioti, kol yra laisvų vietų, ir pasitarti dėl tinkamiausio paslaugos grafiko. Įstaiga pabrėžia, kad dienos socialinė globa gali tapti realia pagalba tiek žmogui, siekiančiam aktyvesnio kasdienio gyvenimo, tiek artimiesiems, kuriems svarbu užtikrintas ir profesionalus rūpestis dienos metu.

  • Nuo gegužės 1 dienos keičiasi tvarka: kur kreiptis dėl techninės pagalbos priemonių poreikio

    Nuo gegužės 1 dienos keičiasi tvarka: kur kreiptis dėl techninės pagalbos priemonių poreikio

    Kas pasikeitė nuo gegužės 1 dienos

    Nuo gegužės 1 dienos Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nebepriima sprendimų dėl techninės pagalbos priemonių poreikio.

    Tai reiškia, kad gyventojai, kuriems reikalingos judėjimą, savarankiškumą ar slaugą palengvinančios priemonės, turi kreiptis kitur. Pokytis aktualus tiek pirmą kartą teikiantiems prašymą, tiek atnaujinantiems ar tikslinantiems poreikį.

    Kur dabar reikia kreiptis

    Dėl techninės pagalbos priemonių poreikio nuo šiol reikia kreiptis tiesiai į Techninės pagalbos priemonių centrą arba į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

    Techninės pagalbos priemonių centras konsultuoja ir priima kreipimusis nuotoliniu būdu, taip pat teikia informaciją apie tolesnius žingsnius. Savivaldybėse gyventojai dažniausiai nukreipiami į atsakingus socialinės paramos ar socialinių paslaugų specialistus.

    Ką svarbu žinoti prieš kreipiantis

    Prieš teikiant prašymą verta pasiruošti pagrindinę informaciją apie sveikatos būklę ir kasdienius poreikius, nes vertinant priemonių poreikį svarbi ne tik diagnozė, bet ir funkcinių sunkumų pobūdis.

    Jei dėl priemonių skyrimo ar išdavimo reikalingi sveikatos priežiūros specialistų dokumentai, jų pateikimo ir vertinimo tvarka gali būti nustatyta atskirais kriterijais. Dėl konkrečių reikalavimų gyventojams patogiausia kreiptis į Techninės pagalbos priemonių centrą arba savivaldybę, kuri nurodys, kokių dokumentų prireiks jūsų situacijoje.

    Kilus neaiškumams dėl prašymo pateikimo, terminų ar priemonių pasirinkimo, rekomenduojama pirmiausia pasitikslinti telefonu arba raštu, kad kreipimasis būtų pateiktas tinkamai ir nereikėtų jo tikslinti pakartotinai.

  • Grupinio gyvenimo namai Gargžduose ir Kvietiniuose: ką žada projektas ir kur vyks pristatymas

    Grupinio gyvenimo namai Gargžduose ir Kvietiniuose: ką žada projektas ir kur vyks pristatymas

    Gargžduose ir Kvietiniuose planuojami grupinio gyvenimo namai žmonėms su negalia – apie projektą gyventojai bus supažindinti viešame informaciniame pristatyme. Susitikimas vyks gegužės 20 dieną 18 valandą Gargždų kultūros centre, kur klausimus galės užduoti visi norintys.

    Pagal pateiktą informaciją, Kvietiniuose, Cirulių g. 5, numatyta rekonstruoti esamą pastatą. Tuo metu Gargžduose, Palangos g. 3B, planuojama statyti naujus grupinio gyvenimo namus, kurie taptų viena iš bendruomeninių paslaugų alternatyvų stacionariai globai.

    Pristatyme dalyvaus savivaldybės projekto komanda ir atsakys į gyventojų klausimus apie planuojamus sprendimus, įgyvendinimo eigą bei paslaugų organizavimą. Tokie susitikimai paprastai skirti aptarti ir praktinius aspektus – nuo pastatų pritaikymo iki kasdienio gyvenimo organizavimo bei specialistų įsitraukimo.

    Klaipėdos rajone šiuo metu nėra nė vienų grupinio gyvenimo namų, todėl žmonės, turintys intelekto ir arba psichikos negalią, dažnai apgyvendinami stacionariose globos įstaigose toliau nuo artimųjų. Tokia praktika mažina galimybes išlaikyti ryšius su bendruomene ir apsunkina integraciją, ypač kai paslaugos sutelktos didelėse institucijose.

    Grupinio gyvenimo namų modelis siejamas su perėjimu prie bendruomeninių paslaugų, kai žmonėms sudaromos sąlygos gyventi artimesnėje įprastai aplinkai ir gauti individualizuotą pagalbą. Projektą įgyvendinus, Gargžduose ir Kvietiniuose turėtų atsirasti du tokie namai, o tai reikštų naują paslaugų etapą rajone ir daugiau pasirinkimo šeimoms.

  • Panevėžyje aptarė bendruomenines paslaugas žmonėms su negalia: kas keisis ir kada?

    Panevėžyje aptarė bendruomenines paslaugas žmonėms su negalia: kas keisis ir kada?

    Panevėžyje pristatytos bendruomeninių paslaugų plėtros kryptys žmonėms su psichikos ir (ar) intelekto negalia. Savivaldybėje vykusiame susitikime aptarta, kaip stiprinti pagalbą arčiau žmogaus kasdienio gyvenimo ir mažinti priklausomybę nuo institucinės globos.

    Panevėžio miesto savivaldybė kartu su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendina Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamą projektą. Jo esmė – pereiti nuo didelių globos įstaigų prie paslaugų bendruomenėje, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau ir gauti individualius poreikius atitinkančią pagalbą.

    Pagalba arčiau žmogaus

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė, kad bendruomeninės paslaugos turi būti teikiamos oriai, suprantamai ir atsižvelgiant į konkretaus žmogaus situaciją. Tokia kryptis siejama ne tik su socialine parama, bet ir su žmogaus teise priimti sprendimus dėl savo gyvenimo.

    Susitikime aptarta apsaugoto būsto, grupinio gyvenimo namų veikla ir apgyvendinimo infrastruktūros plėtra. Praktikoje tai reiškia mažesnius, bendruomenėje integruotus sprendimus, kurie leidžia išlaikyti kasdienius įgūdžius ir palaikyti ryšius su artimaisiais.

    Atvejo vadyba ir sprendimų parama

    Renginyje pristatytas atvejo vadybos modelis ir pagalbos priimant sprendimus specialisto vaidmuo. Šios priemonės skirtos tam, kad žmogui būtų lengviau susiorientuoti sistemoje ir gauti suderintą socialinių, sveikatos priežiūros, užimtumo bei teisinių paslaugų paketą.

    Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriuje jau teikiama atvejo vadybos paslauga darbingo amžiaus asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią, kai reikalinga ilgalaikė kompleksinė pagalba. Du specialistai konsultuoja, vertina situaciją, koordinuoja pagalbos planą ir bendradarbiauja su institucijomis bei organizacijomis, kad paslaugos būtų tęstinės.

    Užimtumas ir paslaugų tęstinumas

    Taip pat aptarta socialinių dirbtuvių paslauga, jos nauda ir iššūkiai užtikrinant tęstinumą. Tokios paslaugos siejamos su prasmingu užimtumu, įgūdžių palaikymu ir didesnėmis galimybėmis dalyvauti darbo rinkoje ar bendruomenės veiklose.

    Renginio pabaigoje agentūros atstovai lankėsi naujame apsaugotame būste ir susipažino su gyvenimo sąlygomis bei paslaugų organizavimu. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

  • Klaipėda plečia socialines paslaugas: nuo globos namų Melnragėje iki 60 butų socialinio būsto Tauralaukyje

    Klaipėda plečia socialines paslaugas: nuo globos namų Melnragėje iki 60 butų socialinio būsto Tauralaukyje

    Klaipėdoje vyksta kelių socialinės paskirties projektų statybos ir rekonstrukcijos, apimančios senjorų globą, pagalbą šeimoms, paslaugas žmonėms su negalia ir socialinį būstą. Miesto vadovai apžiūrėjo objektus, kuriuose numatyta ne tik infrastruktūra, bet ir platesnė paslaugų plėtra, orientuota į savarankiškumą bei bendruomeniškumą.

    Pasak savivaldybės, 2026 metais Klaipėda planuoja akcentuoti socialinės atsakomybės kryptį, o šiuo metu įgyvendinami projektai laikomi konkrečiais žingsniais stiprinant paslaugų prieinamumą. Tikslas – kad pagalba būtų arčiau žmogaus kasdienių poreikių, o sprendimai mažintų atskirtį ir ilgalaikę institucinių paslaugų naštą.

    „2026-uosius Klaipėdoje paskelbėme Socialinės atsakomybės metais, nes tikroji stiprybė atsiskleidžia tada, kai miestas geba pasirūpinti žmogumi visais gyvenimo etapais“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Melnragė: nauji globos namai

    Melnragėje, Aušros gatvėje, kuriami nauji senjorų globos namai, kuriuose numatyta 81 vieta. Atskirai suplanuotos 12 vietų žmonėms, susiduriantiems su demencija, pritaikant erdves saugiai ir ramesnei kasdienybei.

    Projektas apima ne tik pastato rekonstrukciją ir statybą, bet ir aplinkos sutvarkymą: numatyti pasivaikščiojimo takai, poilsio zonos, žalumos sprendimai. Savivaldybės teigimu, darbų pažanga siekia apie 40 proc., o rangos užbaigimas numatomas šių metų gruodį.

    Rangos darbus atlieka UAB „Versina“, darbų vertė – 9,58 mln. eurų. Objektui numatytas ir geoterminis šildymas, kuris pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkamas viešuosiuose projektuose dėl mažesnių eksploatacijos sąnaudų ir stabilesnių kainų rizikos.

    Negalia ir šeimos: nuo grupinio gyvenimo iki atokvėpio

    Vilkijos gatvėje statomi grupinio gyvenimo namai, skirti žmonėms su psichikos ir (ar) intelekto negalia. Numatytas 10 vietų modelis atitinka Lietuvoje vykdomą perėjimą nuo didelių globos institucijų prie mažesnių, bendruomenėje veikiančių sprendimų, kuriuose didesnis dėmesys skiriamas kasdieniams įgūdžiams ir savarankiškumui.

    Čia jau įrengti pamatai ir kyla konstrukcijos, darbų pabaiga numatoma kitais metais. Rangovas – UAB „Simonta“, sutarties vertė – beveik 1,3 mln. eurų.

    Debreceno gatvėje tame pačiame pastate įgyvendinami du projektai: trečiajame aukšte įrengiami Laikino atokvėpio namai, o greta baigiamas Šeimos ir vaiko gerovės centro remontas. Laikino atokvėpio paslaugos ypač svarbios šeimoms, kurios kasdien slaugo ar prižiūri artimuosius ir periodiškai turi gauti profesionalią pagalbą trumpam laikotarpiui.

    Laikino atokvėpio erdvėse numatytos 8 vietos vienviečiuose kambariuose su būtina buitine infrastruktūra ir specialistų pagalbai skirtomis patalpomis. Darbų vertė – beveik 757 tūkst. eurų, rangovas – UAB „Simonta“, užbaigimas planuojamas rudenį.

    Šeimos ir vaiko gerovės centro patalpose jau atlikta didžioji dalis vidaus pertvarų ir inžinerinių sprendimų, o toliau numatyta užbaigti apdailą ir įrengti keltuvą. Remonto darbus vykdo UAB „Virdaleka“, rangos vertė – beveik 789 tūkst. eurų, pabaiga planuojama iki vasaros pabaigos.

    Socialinės paramos centras ir socialinis būstas

    Klaipėdos miesto socialinės paramos centras persikels į naujas patalpas Smiltelės gatvėje, kur numatytos erdvesnės darbo vietos ir bendros zonos susitikimams. Savivaldybė akcentuoja, kad tai turėtų pagerinti gyventojų aptarnavimą ir darbuotojų darbo sąlygas, nes socialinių paslaugų paklausa didėja senstant visuomenei ir plečiantis paslaugų spektrui.

    Šiuo metu atliekami baigiamieji vidaus darbai, o užbaigimas planuojamas per artimiausius du mėnesius. Rangovas – UAB „Rangova“, darbų vertė – beveik 1,5 mln. eurų.

    Tauralaukyje, Akmenų gatvėje, statomas naujas daugiabutis socialinis būstas, skirtas 60 šeimų ir asmenų. Numatyta 35 butus pritaikyti žmonėms su negalia, 15 butų skirti gausioms šeimoms, dar 10 – vieno kambario butai asmenims, laukiantiems socialinio būsto eilėje.

    Statybose šiuo metu kyla ketvirtasis aukštas, įrengiamos inžinerinės sistemos, formuojamos pertvaros ir vykdomi požeminio parkavimo darbai. Rangovas – UAB „Versina“, sutarties vertė – 7,93 mln. eurų, pabaiga planuojama kitų metų pradžioje.

    Savivaldybė pabrėžia, kad šie projektai vertinami ne vien kaip statybos darbai: tikimasi, jog naujos erdvės leis greičiau teikti paslaugas, mažins laukimo laiką ir suteiks daugiau pasirinkimo šeimoms, senjorams bei žmonėms su negalia. Miesto tikslas – kad socialinė parama būtų ne epizodinis sprendimas, o nuosekli sistema, padedanti išlaikyti orų ir savarankišką gyvenimą.

  • Palangoje gyvenantis Tomas Viluckas: asmeninis asistentas pakeitė kasdienybę ir grąžino judėjimo laisvę

    Palangoje gyvenantis žurnalistas ir redaktorius Tomas Viluckas sako, kad negalia nesustabdė jo veiklų, tačiau kasdienėje rutinoje dažnai prireikia kito žmogaus pagalbos. Jo teigimu, asmeninio asistento paslauga tapo esminiu lūžiu, leidusiu judėti laisviau ir daugiau sprendimų priimti pačiam.

    Tomas yra krikščioniško naujienų portalo „Laikmetis.lt“ įkūrėjas, todėl didelė dalis jo dienos susijusi su informacija, aktualijomis ir darbu nuotoliu. Vis dėlto, kaip jis pasakoja, gyvenimas neapsiriboja kompiuteriu, o išėjimas į miestą, susitikimai ir dalyvavimas renginiuose reikalauja realios fizinės pagalbos.

    Kas pasikeitė atsiradus asistentui

    Pasak Tomo, iki asmeninio asistento atsiradimo didžiausia pagalbos našta tekdavo artimiesiems. Tai reiškė, kad šeimos narių darbotvarkė ir galimybės neretai tiesiogiai lemė, kiek jis gali būti mobilus ir kiek reikalų pavyks sutvarkyti.

    Įsitraukus asmeniniam asistentui, jo kasdienybėje padaugėjo savarankiškumo: atsirado daugiau progų išvykti, tvarkyti reikalus ir dalyvauti viešame gyvenime. Tomas pabrėžia, kad būtent mobilumas yra svarbiausia šios paslaugos vertė, nes artimieji ne visuomet gali skirti tiek laiko, kiek reikia.

    Ryšys ir pasitikėjimas

    Tomas teigia, kad geras ryšys su asistentu neatsiranda iš niekur, tačiau jį stiprina bendravimas, aiškiai aptarti poreikiai ir pagarba privatumui. Jo manymu, galimybė paslaugos gavėjui dalyvauti pasirenkant asistentą yra labai svarbi, nes tai daro įtaką paslaugos kokybei ir pasitikėjimui.

    Jis atvirai kalba ir apie dažną dvejonę įsileisti nepažįstamą žmogų į asmeninę erdvę. Pasak Tomo, baimė ar nepatogumas yra suprantami, tačiau kokybiškai teikiama pagalba dažnai sukuria tvarų tarpasmeninį ryšį, o kartais ir draugystę.

    Ko labiausiai trūksta sistemai

    Kalbėdamas apie paslaugos ateitį, Tomas išskiria asmeninių asistentų darbo įvertinimą. Jo teigimu, svarbu ne tik moralinis palaikymas, bet ir adekvatus atlygis, nes nuo to priklauso darbuotojų motyvacija, stabilumas ir paslaugos tęstinumas.

    Jis taip pat akcentuoja, kad sistemai reikia daugiau žmonių, ateinančių dirbti iš pašaukimo, ypač jaunimo. Tomas mano, kad ši veikla gali tapti prasminga profesine patirtimi, o visuomenei tai būtų investicija į realesnį žmonių su negalia įtraukimą.

    „Būk drąsus ir čiupk šansą, kurį tau siūlo gyvenimas!“, – sakė Tomas Viluckas.

    Asmeninio asistento paslauga Lietuvoje siejama su žmogaus teise gyventi bendruomenėje ir kuo mažiau priklausyti nuo artimųjų galimybių. Tomo istorija parodo, kad praktiškai tai dažnai reiškia ne abstrakčią pagalbą, o labai konkretų dalyką: galimybę laiku išvykti, susitikti, dalyvauti veiklose ir išlaikyti orų, aktyvų gyvenimo ritmą.

  • Gargžduose ir Kvietiniuose planuojami grupinio gyvenimo namai: pristatyme atsakys į gyventojų klausimus

    Gargžduose ir Kvietiniuose planuojami grupinio gyvenimo namai: pristatyme atsakys į gyventojų klausimus

    Gegužės 20 dieną 18 valandą Gargždų kultūros centre vyks informacinis pristatymas apie Gargžduose ir Kvietiniuose planuojamus įrengti grupinio gyvenimo namus žmonėms su negalia. Savivaldybė kviečia gyventojus atvykti, susipažinti su sprendiniais ir užduoti rūpimus klausimus.

    Pagal pateikiamą informaciją Kvietiniuose, Cirulių gatvėje 5, numatoma rekonstruoti esamą pastatą. Tuo metu Gargžduose, Palangos gatvėje 3B, planuojama statyti naujus grupinio gyvenimo namus.

    Pristatyme dalyvaus Savivaldybės projekto komanda, kuri pristatys projekto eigą, planuojamus terminus ir atsakys į bendruomenės klausimus. Tokie susitikimai paprastai skirti aptarti tiek praktinius aspektus, kaip infrastruktūra ar kaimynystės sprendimai, tiek ir paslaugos turinį.

    Savivaldybė pažymi, kad šiuo metu Klaipėdos rajone nėra nė vienų grupinio gyvenimo namų. Dėl to žmonės, turintys intelekto ir ar psichikos negalią, neretai apgyvendinami stacionariose globos įstaigose, dažnai toliau nuo artimųjų ir įprastos aplinkos.

    Grupinio gyvenimo namai laikomi bendruomeninių paslaugų forma, orientuota į savarankiškesnį gyvenimą ir kasdienę pagalbą, kai jos reikia. Savivaldybės teigimu, įgyvendinus projektą būtų sudarytos sąlygos daugiau žmonių gyventi arčiau savo socialinių ryšių, dalyvauti bendruomenės veiklose ir stiprinti įtrauktį vietos aplinkoje.

  • Panevėžys perka 12 socialinių butų: kam jie skirti, kokie reikalavimai ir iki kada teikti pasiūlymus

    Panevėžio miesto savivaldybė įgyvendina projektą Socialinio būsto fondo plėtra Panevėžio miesto savivaldybėje ir planuoja įsigyti socialinius būstus mieste. Pirkimu siekiama didinti socialinio būsto prieinamumą tiems gyventojams, kuriems jo labiausiai reikia.

    Projektas orientuotas į asmenis su negalia ir gausias šeimas, kurioms būtinas tinkamai pritaikytas būstas. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie pirkimai yra viena priemonių mažinti socialinio būsto laukimo eiles ir gerinti gyvenimo sąlygas.

    Pirkimo būdas ir objektai

    Socialiniai būstai bus perkami skelbiamų derybų būdu, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu esamų nekilnojamųjų daiktų pirkimų ir nuomos tvarkos aprašu. Perkančioji organizacija yra Panevėžio miesto savivaldybės administracija.

    Numatoma įsigyti 5 vieno kambario butus, kurių naudingasis plotas ne didesnis kaip 40 kv. m. Butai turi būti daugiabučiuose namuose Panevėžio mieste ir turėti veikiančias inžinerines sistemas, įskaitant vandentiekį, nuotekas, šildymą, vėdinimą, dujas ir elektrą.

    Taip pat planuojama nupirkti 7 trijų kambarių butus, kurių naudingasis plotas turi būti ne mažesnis kaip 60 kv. m ir ne didesnis kaip 80 kv. m. Šiems būstams taikomi analogiški reikalavimai dėl inžinerinių sistemų ir vietos mieste.

    Abiem atvejais nurodyta, kad butų energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė nei C. Praktikoje tai reiškia mažesnes šildymo sąnaudas ir aiškesnius minimalius kokybės kriterijus, kurie vis dažniau taikomi viešiesiems būsto pirkimams.

    Kam skirti būstai?

    Projekto tikslinė grupė yra gausios šeimos ir asmenys, turintys judėjimo, psichikos, intelekto arba regos negalią, kuriems reikalingas specialiai pritaikytas būstas. Savivaldybė siekia, kad nupirkti butai realiai atitiktų šių gyventojų poreikius ir būtų tinkami saugiam, savarankiškam gyvenimui.

    Toks pirkimų modelis leidžia savivaldybei greičiau papildyti socialinio būsto fondą jau esamais butais, nelaukiant ilgo statybų ciklo. Tai ypač aktualu, kai būsto poreikis auga sparčiau nei naujų objektų atsiradimas rinkoje.

    Terminai ir dokumentų pateikimas

    Pasiūlymai ir sąlygose nurodyti dokumentai turi būti pateikiami užklijuotuose vokuose Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priimamajame Laisvės a. 20 Panevėžyje, įėjimas iš Vilniaus g. Dokumentus galima pateikti darbo dienomis darbo valandomis arba atsiųsti paštu.

    Pasiūlymai rengiami lietuvių kalba. Pasiūlymų pateikimo terminas yra iki 2026 metų gegužės 27 dieną 10 valandos.

    Komisijos posėdis, kuriame bus atplėšiami vokai su pasiūlymais, numatytas 2026 metų gegužės 27 dieną 11 valandos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priimamojo 104 kabinete. Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kontaktinius ryšius telefonu ir el. paštu.

  • Atvirų durų diena Molėtuose: asmenims su negalia vienoje vietoje atsakys į rūpimus klausimus

    Molėtų rajono savivaldybėje 2026 metais gegužės 20 dieną vyks Atvirų durų diena, skirta asmenims su negalia, jų artimiesiems ir globėjams. Renginio tikslas – sudaryti sąlygas atviram pokalbiui ir padėti greičiau rasti sprendimus kasdieniams klausimams.

    Susitikimo metu bus konsultuojama dėl socialinių paslaugų ir jų gavimo tvarkos, taip pat dėl būsto ar aplinkos pritaikymo poreikių. Gyventojai kviečiami kelti ir kitus rūpimus klausimus, susijusius su informacijos prieinamumu bei pagalbos organizavimu.

    Renginys vyks nuo 9.00 iki 12.00 valandos Molėtų rajono savivaldybėje, Vilniaus g. 44, Molėtuose, 106 kabinete, pirmame aukšte. Organizatoriai kviečia atvykti tiek iš anksto turint konkrečių klausimų, tiek norint pasitarti dėl situacijos ir galimų paslaugų.

    Pažymima, kad patekimas į savivaldybę ir susitikimo erdvė yra pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia. Įėjimas į pastatą įrengtas be slenksčių, durys pakankamo pločio judėti su vežimėliu, o prireikus atvykusius pasitiks savivaldybės darbuotojai.

    Turintiems specifinių poreikių, pavyzdžiui, jei reikalingas gestų kalbos vertėjas, rekomenduojama apie tai pranešti iš anksto iki 2026 metais gegužės 18 dienos. Taip pat iš anksto galima pateikti klausimus, kad konsultacija vyktų sklandžiau ir būtų parengta reikalinga informacija.

  • 25 metai šalia žmogaus: Šv. Marijos globos namų jubiliejus subūrė bendruomenę Marijampolėje

    25 metai šalia žmogaus: Šv. Marijos globos namų jubiliejus subūrė bendruomenę Marijampolėje

    Marijampolės dramos teatre iškilmingai paminėtas Šv. Marijos globos namų 25 metų veiklos jubiliejus. Į renginį susirinko įstaigos bendruomenė, socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojai, partneriai ir žmonės, kuriems svarbi orumu grįsta pagalba.

    Globos namų kolektyvą sveikino Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, vicemeras Artūras Visockis, Seimo narys Karolis Podolskis, Savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolita Žukelienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Saulius Davainis bei kiti svečiai.

    „Jūsų kasdienis atsidavimas žmogui, jautrumas ir nuoširdus rūpestis kuria vietą, kurioje žmonės sulaukia ne tik profesionalios priežiūros, bet ir žmogiškos šilumos, palaikymo bei bendrystės“, – sakė Povilas Isoda.

    Per ketvirtį amžiaus Šv. Marijos globos namai išaugo į įstaigą, kurioje socialinė globa suprantama ne vien kaip paslauga, bet ir kaip ilgalaikė, kasdienė pagalba žmogui. Čia užtikrinama saugi aplinka ir individualūs poreikiai atliepianti priežiūra žmonėms, kurie dėl senyvo amžiaus, negalios ar suprastėjusios sveikatos nebegali gyventi savarankiškai.

    Socialinės globos sektoriuje pastaraisiais metais ryškėja kryptis į kokybės standartų stiprinimą ir didesnį dėmesį žmogaus orumui: svarbi tampa ne tik slauga ar buitinė pagalba, bet ir emocinis saugumas, ryšio su artimaisiais palaikymas, užimtumas bei bendruomeniškumas. Tokie jubiliejai neretai tampa proga įvertinti darbuotojų kasdienį, dažnai nematomą darbą ir priminti, kad socialinės paslaugos yra esminė savivaldybių gerovės sistemos dalis.

    Šventinę programą papildė muzikiniai pasirodymai, prisiminimai ir padėkos. Organizatoriai akcentavo, kad svarbiausia jubiliejaus žinia išlieka ta pati: ilgalaikė globa prasideda nuo pagarbos žmogui, o ją kuria žmonės, kasdien pasirenkantys atsakomybę ir rūpestį.