CP v2

Tag: Nėštumas

  • Populiarūs GLP-1 vaistai nėštumo metu: tyrimas atskleidė, kas kelia didžiausią nerimą

    GLP-1 grupės vaistai vis plačiau naudojami 2 tipo diabetui gydyti ir kūno svoriui mažinti, tačiau duomenų apie jų vartojimą nėštumo laikotarpiu vis dar trūksta. Naujausiame mokslininkų darbe įvertintos galimos rizikos, remiantis didesnių tyrimų duomenimis.

    Tyrėjai atliko sisteminę apžvalgą ir metaanalizę, į kurią įtraukė septynis tyrimus apie GLP-1 vaistų vartojimą diabetu sergančioms moterims. Iš viso analizuoti duomenys apėmė daugiau nei 43 000 nėštumų, nors skirtinguose darbuose informacijos detalumas nevienodas.

    Ką parodė metaanalizė?

    Analizė neparodė statistiškai reikšmingo ryšio tarp GLP-1 vaistų vartojimo ir kelių dažniausiai vertinamų baigčių, įskaitant priešlaikinį gimdymą, negyvagimį ar naujagimio mirtį. Taip pat nebuvo patikimai susieta su cezario pjūvio dažniu ar hipertenzinėmis nėštumo komplikacijomis, tarp jų ir preeklampsija.

    Tyrime taip pat nenustatyta aiškaus ryšio su kūdikio gimimu mažo svorio pagal gestacinį amžių. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad dalis rezultatų gali būti riboti dėl skirtingos tyrimų metodikos ir nevienodo gretutinių rizikos veiksnių suvaldymo.

    Didžiausias signalas: ankstyvas nėštumo netekimas

    Ryškiausias aptartas signalas susijęs su ankstyvu nėštumo netekimu maždaug iki 14–22 nėštumo savaitės: jis buvo apie 31 proc. dažnesnis tarp moterų, kurios patyrė GLP-1 vaistų poveikį. Tačiau tyrėjai ragina šį rezultatą vertinti atsargiai, nes didžioji dalis duomenų šiai baigčiai buvo paremta vienu dominuojančiu šaltiniu.

    Be to, viename didžiausią svorį turėjusiame tyrime į bendrą rodiklį buvo sujungti savaiminiai persileidimai ir tyčinis nėštumo nutraukimas. Dėl tokio sujungimo neįmanoma patikimai pasakyti, kas tiksliai lėmė skirtumą ir ar jis iš tiesų susijęs su vaistais.

    Kodėl išvadų vis dar nepakanka?

    Didžioji dalis įtrauktų tyrimų daugiausia vertino pirmąjį trimestrą, o tikslūs vartojimo laikotarpiai ne visada buvo aiškiai dokumentuoti. Mokslininkai pabrėžia, kad ypač trūksta informacijos apie antrą ir trečią trimestrus, laikotarpį po gimdymo ir žindymą.

    Autoriai daro išvadą, kad dabartiniai duomenys iš esmės nerodo padidėjusios daugumos tirtų komplikacijų rizikos, tačiau jų nepakanka galutiniam saugumo įvertinimui per visą reprodukcinį laikotarpį. Todėl reikalingi didesni, geriau suprojektuoti tyrimai, kurie leistų patikimiau įvertinti ilgalaikį poveikį motinai, vaisiui ir vaikui.

  • Rytinis pykinimas ne tik nėštumas: gydytojai įvardijo, ką jis gali išduoti apie sveikatą

    Rytinis pykinimas ne tik nėštumas: gydytojai įvardijo, ką jis gali išduoti apie sveikatą

    Rytinis pykinimas daugeliui pirmiausia siejasi su nėštumu, tačiau gydytojai pabrėžia, kad šis simptomas gali lydėti ir visai kitas būkles. Kartais jis yra trumpalaikis ir susijęs su gyvenimo būdu, bet kai kuriais atvejais gali signalizuoti apie ligą, kurią svarbu atpažinti laiku.

    Viena dažnų ir nuvertinamų priežasčių yra lengva dehidratacija po nakties. Miegant organizmas toliau netenka skysčių, o ryte, ypač jei išvakarėse gerta mažai, buvo karšta ar gausiai prakaituota, gali atsirasti silpnumas, galvos skausmas ir pykinimas.

    Dehidratacija veikia virškinimą: gali lėtėti skrandžio motorika, mažėti virškinimo sulčių išsiskyrimas, sutrikti elektrolitų pusiausvyra. Jei pykinimą lydi vėmimas ar viduriavimas, skysčių netekimas gali greitai didėti, todėl svarbu neatidėlioti skysčių ir druskų atstatymo.

    Kita dažna priežastis yra gastroezofaginis refliuksas, kai rūgštus skrandžio turinys kyla į stemplę. Naktį, gulint, refliuksas dažnėja, todėl ryte gali varginti ne tik rėmuo ar deginimas, bet ir pykinimas, kartais net vėmimas ar nemalonus skonis burnoje.

    Rytinis pykinimas gali būti susijęs ir su cukrinio diabeto kontrole, ypač jei svyruoja gliukozės kiekis kraujyje. Ilgainiui daliai sergančiųjų gali vystytis gastroparezė, kai skrandis išsituština lėčiau, o tai sukelia pilnumo jausmą, pūtimą, rėmenį, ankstyvą sotumą ir pykinimą.

    Jei kartu atsiranda stiprus troškulys, dažnas šlapinimasis, pilvo skausmas, ryškus silpnumas ar sąmonės sutrikimai, delsimas gali būti pavojingas. Tokie požymiai gali rodyti būklę, kuriai reikalinga skubi medicinos pagalba.

    Dar viena kryptis, apie kurią gydytojai primena, yra tulžies pūslės ir tulžies takų sutrikimai. Kai tulžis ne išsiskiria sklandžiai, po riebaus ar gausesnio maisto gali atsirasti skausmas viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas, kartais vėmimas.

    Tulžies pūslės funkcijos sutrikimams būdingas pasikartojantis stiprus skausmas dešiniajame pašonkaulyje ar duobutėje po krūtinkauliu, trunkantis bent 30 minučių. Medicinos literatūroje aprašomuose stebėjimuose daliai pacientų, kuriems nustatyta sumažėjusi tulžies pūslės susitraukimo funkcija, simptomai po operacijos sumažėjo, tačiau vien pykinimo nepakanka diagnozei.

    Rytinis pykinimas gali būti ir migrenos dalis, pasireiškianti dar iki galvos skausmo. Migrenai būdingi autonominiai simptomai, todėl pykinimas kai kuriems žmonėms tampa vienu ankstyvųjų įspėjamųjų signalų, ypač jei kartu vargina jautrumas šviesai, kvapams ar garsams.

    Nėštumas išlieka viena dažniausių priežasčių, tačiau šiuolaikiniai tyrimai pateikia konkretesnį paaiškinimą, kodėl taip nutinka. Mokslininkai nustatė, kad ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pykinimas ir vėmimas siejami su baltymu GDF15, kurio gamybą reikšmingai padidina placenta, o simptomų intensyvumas priklauso ir nuo individualaus organizmo jautrumo.

    Skaičiuojama, kad apie 80 proc. nėščiųjų pirmosiomis savaitėmis patiria pykinimą ar vėmimą, o nedidelei daliai simptomai būna tokie sunkūs, kad prireikia gydymo ligoninėje ir skysčių atstatymo į veną. Dėl to medikai pataria neignoruoti užsitęsusių ar stiprėjančių požymių ir įvertinti rizikas.

    Specialistai rekomenduoja kreiptis į gydytoją, jei pykinimas kartojasi kasdien ilgiau nei kelias dienas, trukdo valgyti ar gerti, sparčiai krenta svoris, atsiranda kraujo vėmime, juodos išmatos, stiprus pilvo skausmas, karščiavimas ar dehidratacijos požymiai. Tokiais atvejais svarbu nustatyti priežastį, o ne vien slopinti simptomą.

  • Jodas ir smegenys: gydytojai įspėja, kada trūkumas pavojingiausias ir kiek jo reikia iš tikrųjų

    Jodas ir smegenys: gydytojai įspėja, kada trūkumas pavojingiausias ir kiek jo reikia iš tikrųjų

    Kodėl jodas toks svarbus?

    Jodas dažnai prisimenamas tik tada, kai atsiranda problemų su skydliauke, tačiau jo organizmui reikia visą gyvenimą. Be jodo skydliaukė negali pagaminti hormonų, kurie daro įtaką medžiagų apykaitai, energijos naudojimui, kūno augimui ir brendimui.

    Esminė jodo funkcija – dalyvauti skydliaukės hormonų tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) gamyboje. Šie hormonai svarbūs ir termoreguliacijai, ir daugeliui procesų, nuo kurių priklauso kasdienė savijauta.

    Ką trūkumas daro kūnui ir protui?

    Kai jodo gaunama per mažai, skydliaukė turi dirbti intensyviau, kad palaikytų hormonų gamybą. Ilgainiui, ypač esant ryškiam ir užsitęsusiam trūkumui, gali didėti skydliaukė, vystytis struma ir hipotirozė.

    Jodo poveikis smegenims dažniausiai yra netiesioginis: trūkstant jodo mažėja skydliaukės hormonų gamyba, todėl lėtėja daugelis organizmo procesų. Žmonės gali jausti nuovargį, mieguistumą, sunkiau susikaupti ir greičiau pavargti nuo protinio darbo.

    „Jodas nėra tiesioginis smegenų kuras, tačiau be jo skydliaukė negamina hormonų, kurie būtini normaliai nervų sistemos veiklai“, – aiškina gydytojai, vertindami dažniausiai pasitaikančius nusiskundimus dėl suprastėjusios savijautos.

    Kiek jodo reikia ir kam rizika didžiausia?

    Žmogaus organizmas pats jodo nesintetina, todėl jo būtina gauti su maistu. Suaugusiam žmogui dažniausiai rekomenduojama apie 150 mikrogramų per parą, nėštumo metu poreikis didėja iki maždaug 220 mikrogramų, o žindant – iki maždaug 290 mikrogramų.

    Didžiausias dėmesys skiriamas nėščiosioms, žindančioms ir kūdikiams, nes ankstyvuoju laikotarpiu intensyviai vystosi nervų sistema. Jodo trūkumas šiuo metu siejamas su didesne rizika, kad sutriks skydliaukės hormonų pusiausvyra, o tai gali turėti įtakos vaisiaus ir vaiko raidai.

    Naujesni moksliniai vertinimai rodo, kad lengvas ar vidutinis jodo trūkumas ne visada tiesiogiai ir vienareikšmiškai atsispindi skydliaukės funkcijos rodikliuose visose grupėse. Vis dėlto tai nėra signalas numoti ranka, nes individuali rizika priklauso nuo amžiaus, mitybos, nėštumo, gretutinių ligų ir jodo šaltinių kasdienybėje.

    Praktikoje svarbu laikytis principo, kad jodo turi būti nei per mažai, nei per daug. Perteklinis jodo vartojimas, ypač savarankiškai pasirenkant dideles papildų dozes, taip pat gali išprovokuoti skydliaukės veiklos sutrikimus, todėl papildus saugiausia rinktis tik įvertinus situaciją su sveikatos priežiūros specialistu.

    Daugiausia jodo paprastai suteikia jūrinė žuvis ir kitos jūros gėrybės, taip pat pieno produktai ir kiaušiniai. Augalinės kilmės produktuose jodo kiekiai labiau svyruoja, nes stipriai priklauso nuo dirvožemio, kuriame augo augalai.

    Lietuvoje jodo profilaktikai svarbus sprendimas buvo valgomosios druskos jodavimas, taip pat jodu papildyti kūdikių maisto produktai ir rekomendacijos nėščiosioms. Gydytojai primena, kad pasivaikščiojimai prie jūros, nors ir malonūs, mitybos jodu nepakeičia, nes jodo aerozolių ore kiekiai paprastai per maži realiam poreikiui užtikrinti.

  • Mokslininkai nustatė: mažiau cukraus pirmosiomis 1 000 dienų gali mažinti vėžio riziką

    Mokslininkai nustatė: mažiau cukraus pirmosiomis 1 000 dienų gali mažinti vėžio riziką

    Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad mažesnis cukraus kiekis nėštumo metu ir per pirmuosius dvejus vaiko gyvenimo metus gali būti siejamas su mažesne kai kurių vėžio formų rizika suaugus. Ryškiausias ryšys fiksuotas su kepenų vėžiu, tačiau signalų matyti ir kitoms dažnesnėms diagnozėms.

    Mokslininkai pabrėžia, kad kalbama ne apie saldumynų draudimą, o apie saikingumą jautriausiu vystymosi laikotarpiu. Pirmosios 1 000 dienų nuo pastojimo iki antrojo gimtadienio laikomos kritišku langu, kai formuojasi medžiagų apykaita, imuninės sistemos reakcijos ir ilgalaikiai mitybos įpročiai.

    Netikėta proga palyginti dvi kartas

    Tokio masto eksperimentų su kūdikiais atlikti neįmanoma dėl etikos, todėl tyrėjai pasinaudojo istorine situacija Jungtinėje Karalystėje. Po Antrojo pasaulinio karo cukrus buvo normuojamas, o 1953 metų rugsėjį apribojimams pasibaigus suvartojimas per trumpą laiką smarkiai išaugo.

    Dėl šio lūžio atsirado reta galimybė palyginti žmones, kurių ankstyvojo gyvenimo cukraus aplinka skyrėsi. Vieni gimė ir augo laikotarpiu, kai cukraus buvo mažiau, o kiti jau tada, kai jo tapo lengviau gauti.

    Mažesnis ryšys su keliais vėžiais

    Tyrimo autoriai analizavo daugiau nei 64 000 Jungtinėje Karalystėje gimusių žmonių duomenis, apimančius 1951–1956 metų gimimo laikotarpį. Rezultatai parodė, kad ilgesnis cukraus ribojimas ankstyvame amžiuje buvo susijęs su mažesne tikimybe susirgti krūties, prostatos, kepenų, storosios ir tiesiosios žarnos bei plaučių vėžiu.

    Stipriausias ryšys fiksuotas kepenų vėžio atveju, kai rizika buvo mažesnė apie 69 proc., o krūties vėžio atveju apie 36 proc. Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad skirtumai išryškėjo tik po daugelio metų, todėl ankstyvos mitybos poveikis gali būti ilgalaikis.

    Kas galėtų paaiškinti šį ryšį?

    Tyrėjai taip pat aptiko biologinių rodiklių, galinčių sietis su lėtesniu biologiniu senėjimu. Žmonėms, kurie ankstyvoje vaikystėje vartojo mažiau cukraus, dažniau nustatytos ilgesnės telomeros, kurios laikomos vienu iš ląstelių senėjimo žymenų.

    Be to, šioje grupėje fiksuotas mažesnis granzimo B lygis. Tai fermentas, kurį gamina imuninės sistemos ląstelės, o jo padidėjimas gali rodyti ilgalaikį imuninės sistemos apkrovimą.

    Mokslininkai pabrėžia ir elgsenos veiksnį: ankstyvosios skonio patirtys gali formuoti pasirinkimus vėlesniame amžiuje. Tyrime pastebėta tendencija, kad vaikystėje mažiau cukraus gavę žmonės suaugę dažniau rinkosi mažiau saldų ir įvairesnį maistą, o tai taip pat gali prisidėti prie mažesnės lėtinių ligų rizikos.

    Vis dėlto tyrimo rezultatai rodo sąsajas, o ne galutinai įrodo priežastinį ryšį, todėl išvados turėtų būti vertinamos atsargiai. Praktinis signalas tėvams ir būsimoms mamoms išlieka aiškus: mažiau pridėtinio cukraus ankstyviausiu laikotarpiu gali būti viena paprastų, ilgalaikei sveikatai palankių strategijų.

  • Medikai įspėja: ši populiari žuvis gali kaupti pavojingą gyvsidabrį – kam rizika didžiausia

    Žuvis dažnai laikoma vienu sveikiausių pasirinkimų, nes suteikia visaverčių baltymų, omega-3 riebalų rūgščių, vitamino D ir B12, taip pat jodo bei seleno. Tačiau dalis jūrinių žuvų gali kaupti metilgyvsidabrį – toksišką junginį, kuris į vandenis patenka dėl taršos ir ilgainiui koncentruojasi mitybos grandinėje.

    Didžiausias dėmesys skiriamas tunui, ypač dideliems ir ilgai gyvenantiems plėšriems individams. Kuo žuvis stambesnė ir kuo aukščiau mitybos grandinėje ji yra, tuo didesnė tikimybė, kad jos audiniuose susikaups daugiau metilgyvsidabrio.

    Kas iš tiesų kelia riziką?

    Metilgyvsidabris pavojingiausias nervų sistemai, todėl jautriausios grupės yra nėščiosios, krūtimi maitinančios moterys ir maži vaikai. Šioms grupėms ypač svarbu rinktis žuvis, kuriose gyvsidabrio būna mažiau, ir neįprasti valgyti nuolat tą patį vieną rūšies produktą.

    Suaugusiam, sveikam žmogui problema dažniausiai kyla ne dėl vienkartinės porcijos, o dėl dažnos rutinos, kai tas pats plėšrus žuvies tipas valgomas reguliariai. Specialistai pabrėžia, kad saugiausia strategija yra įvairovė: kaitalioti skirtingas žuvis ir jūros gėrybes, o ne remtis vien tunu.

    Kaip rinktis praktiškai?

    Mažesnės žuvys paprastai sukaupia mažiau teršalų, todėl jos dažnai laikomos saugesniu pasirinkimu kasdieniam racionui. Prie dažniau minimų alternatyvų priskiriamos sardinės, ančiuviai, lašiša, pollokas ir Atlanto skumbrė.

    Kalbant apie tuną, svarbus ir jo tipas bei produkto forma: kai kuriuose rekomendacijų sąrašuose konservuotas šviesus tunas įvardijamas kaip mažesnės rizikos pasirinkimas nei didesnių rūšių tunai. Vis dėlto net ir renkantis mažesnės rizikos variantus, patariama nepamiršti saiko ir įvairovės.

    Jei kyla abejonių dėl mitybos nėštumo metu ar planuojant šeimą, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar dietologu. Tinkamai parinkta žuvis išlieka svarbi subalansuotos mitybos dalis, tačiau sprendimus verta grįsti ne įpročiu, o informacija.

  • Internetas suabejojo Anne Hathaway nėštumu: aktorė sureagavo į kalbas apie dirbtinį pilvą

    Internetas suabejojo Anne Hathaway nėštumu: aktorė sureagavo į kalbas apie dirbtinį pilvą

    Kas sukėlė gandus?

    Socialiniuose tinkluose išplito įrašai, kuriuose suabejota, ar aktorė Anne Hathaway ant raudonojo kilimo demonstravo tikrą nėštumo pilvą. Spekuliacijos įsiplieskė po jos pasirodymo filmo The End Of Oak Street premjeroje Burbanke, Kalifornijoje.

    Komentatoriai dėmesį nukreipė į pilvo formą ir bambos vaizdą, dalis jų ėmė teigti, kad pilvas esą gali būti protezas. Tokios prielaidos greitai virto virusine diskusija, o tai dar kartą parodė, kaip lengvai internete kūno pokyčiai tampa viešo teismo objektu.

    Aktorės atsakas ir kontekstas

    Įsibėgėjus kalboms, Anne Hathaway pasirinko trumpą ir aiškią reakciją socialiniuose tinkluose. Ji paskelbė vaizdo įrašą iš vakaro ir leido suprasti, kad nėštumas tikras, taip bandydama užkirsti kelią tolesnėms interpretacijoms.

    Diskusijai neslūgstant, dalis komentatorių kritiką nukreipė į stilistų darbą ir pasirinktą įvaizdį, ypač dėl žeminto liemens kelnių ir trumpos palaidinės derinio. Tačiau mados vertinimai šiuo atveju tapo pretekstu plačiau komentuoti nėščios moters kūną, o tai dažnai peržengia ribą tarp nuomonės ir žeminimo.

    Kodėl tai kartojasi socialiniuose tinkluose?

    Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad socialinės platformos skatina greitus, emocijomis paremtus vertinimus, o algoritmai labiau iškelia konfliktą ir aštrius komentarus nei nuosaikų kontekstą. Nėštumo tema tam ypač jautri, nes kūno pokyčiai skirtingoms moterims pasireiškia nevienodai, o visuomenėje vis dar gajūs stereotipai apie tai, kaip nėštumas turėtų atrodyti.

    Šįkart situaciją paaštrino ir tai, kad Hathaway viešai yra kalbėjusi apie ankstesnius vaisingumo iššūkius bei persileidimo patirtį. Tokios detalės primena, jog panašūs kaltinimai ar pašaipos gali paliesti itin asmeniškas patirtis, net jei internete jos pateikiamos kaip nekaltas juokelis.

    Anne Hathaway šiuo metu dalyvauja filmo The End Of Oak Street pristatymo ture, o internete kilęs triukšmas jos pasirodymą premjeroje pavertė ne diskusija apie kiną, bet apie kūną. Aktorės atsakas tapo bandymu grąžinti pokalbį į realybę ir priminimu, kad socialinių tinklų spėlionės nėra faktai.

  • Baltymo trūkumo signalai: 7 požymiai, kad organizmui stinga baltymų, ir kas rizikuoja labiausiai

    Baltymo trūkumo signalai: 7 požymiai, kad organizmui stinga baltymų, ir kas rizikuoja labiausiai

    Baltymai yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga: iš jų sudaryta didelė dalis ląstelių struktūrų, fermentų, hormonų ir imuninės sistemos komponentų. Kai baltymų ilgiau gaunama per mažai arba jie prasčiau pasisavinami, organizmas pradeda taupyti išteklius, o tai gali atsispindėti savijautoje ir išvaizdoje.

    Dažniausiai sveikiems žmonėms, valgantiems įvairiai, ryškus baltymų trūkumas pasitaiko retai, tačiau tam tikroms grupėms rizika didesnė. Didesnis baltymų poreikis būdingas augantiems vaikams ir paaugliams, nėščiosioms bei žindančioms, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat aktyviai sportuojantiems ar po ligų atsigaunantiems asmenims.

    Kaip suprasti, kad trūksta baltymų?

    Vienas dažniausių signalų yra ilgalaikis nuovargis ir silpnumas, kai net ir pailsėjus trūksta energijos. Taip pat gali lėčiau gyti žaizdos, dažniau kartotis peršalimai ar kitos infekcijos, nes baltymai reikalingi imuninių ląstelių darbui.

    Kiti požymiai gali būti raumenų masės mažėjimas, jėgos kritimas, prastesnė ištvermė, ypač jei kartu mažėja bendras suvartojamų kalorijų kiekis. Kai kuriems žmonėms pasireiškia plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas ar odos sausumas, nes organizmas pirmiausia „aprūpina“ svarbiausias funkcijas.

    Esant labai ryškiam ir užsitęsusiam baltymų trūkumui, gali atsirasti tinimai, ypač kojose, siejami su mažesne albumino koncentracija kraujyje. Toks scenarijus dažniau susijęs su sunkiu nepakankamu maitinimusi ar rimtomis sveikatos būklėmis, o ne su įprasta, bent kiek subalansuota mityba.

    Kam rizika didžiausia?

    Vyresniame amžiuje didėja rizika suvalgyti per mažai baltymų dėl prastesnio apetito, dantų problemų ar ribojančių dietų, o kartu natūraliai mažėja raumenų masė. Panašiai rizikuoja ir žmonės po operacijų, sergantys lėtinėmis ligomis, ypač tomis, kurios trikdo virškinimą ar maistinių medžiagų pasisavinimą.

    Baltymų trūkumas ne visada reiškia, kad jų nėra lėkštėje: kartais problema yra pasisavinimas ar padidėjęs poreikis. Jei vargina nuolatinis silpnumas, ryškus svorio kritimas, tinimai ar ilgai besitęsiantys simptomai, verta pasitarti su šeimos gydytoju ir, jei reikia, dietologu.

    Ar augalinė mityba būtinai reiškia trūkumą?

    Augalinė mityba savaime nereiškia baltymų deficito, tačiau reikalauja daugiau planavimo. Gyvūninės kilmės produktai dažniau turi pilną nepakeičiamų aminorūgščių profilį, bet augalinėje mityboje tai galima kompensuoti derinant skirtingus šaltinius.

    Praktikoje padeda ankštinių ir grūdinių produktų deriniai, pavyzdžiui, lęšiai su kruopomis ar pilno grūdo duona su avinžirnių užtepėle. Svarbiausia yra ne vienas „stebuklingas“ produktas, o bendra dienos ir savaitės raciono struktūra, pakankamas kalorijų kiekis ir reguliarumas.

    Suaugusiam žmogui dažnai nurodomas orientyras yra apie 0,8 gramo baltymų kilogramui kūno masės per dieną, tačiau individualus poreikis gali būti didesnis. Jį lemia amžius, fizinis aktyvumas, nėštumas ar žindymas, sveikatos būklė ir tai, ar siekiama didinti raumenų masę.

  • Anne Hathaway įvaizdis Niujorke sukėlė audrą: ryški suknelė ir žinia apie trečią vaiką

    Anne Hathaway įvaizdis Niujorke sukėlė audrą: ryški suknelė ir žinia apie trečią vaiką

    Holivudo aktorė Anne Hathaway pastarosiomis dienomis atsidūrė dėmesio centre ne tik dėl naujų darbų, bet ir dėl asmeninių naujienų. Niujorke užfiksuotos nuotraukos iš jos vizito televizijos laidoje sukėlė bangą socialiniuose tinkluose, o gerbėjai aptarinėja ir jos spindinčią išvaizdą, ir pasikeitusią kasdienę stilistiką.

    A. Hathaway yra viena ryškiausių savo kartos aktorių, pelniusi „Oskarą“ už vaidmenį filme „Les Misérables: Nėdzniai“. Plačiajai auditorijai ji žinoma ir iš filmų „Princesės dienoraštis“, „Velnias dėvi Prada“, „Tamsos riteris pakyla“ bei „Interstellar“.

    Šį sezoną aktorė taip pat dalyvauja naujo kino projekto reklaminėje kampanijoje, todėl jos pasirodymai viešumoje tapo dažnesni. Būtent tokių pristatymų metu žiūrovai dažnai pirmieji pastebi ir naujausias įvaizdžio tendencijas, kurias vėliau perima masinė mada.

    Niujorke A. Hathaway pasirodė vilkėdama ilgą, lengvai krintančią turkio spalvos suknelę su plonomis petnešėlėmis. Įvaizdį ji papildė minimalistinėmis aukštakulnėmis basutėmis, pasirinkdama švarią, neperkrautą stilistiką, kuri vizualiai pabrėžė suknelės spalvą ir audinio kritimą.

    Viešumoje taip pat aptariama, kad 43 metų aktorė laukiasi trečio vaiko. Ji su vyru, prodiuseriu ir aktoriumi Adamu Shulmanu, augina šeimą santūriai, todėl kiekvienas jų pasirodymas dažnai sulaukia didelio dėmesio.

    Pastaraisiais metais nėščiųjų mada vis labiau krypsta į komfortą ir universalius siluetus, o ypač vasarą išpopuliarėja lengvai krintančių audinių suknelės. Tokie modeliai vertinami dėl praktiškumo, nevaržančio judesių kirpimo ir galimybės tą patį drabužį pritaikyti tiek kasdienai, tiek vakarui, pakeitus tik avalynę ar aksesuarus.

    Stilistai atkreipia dėmesį, kad vadinamasis slip tipo ar apatinio trikotažo įkvėptas siluetas grįžta į tendencijas jau ne pirmą sezoną. Šis kirpimas dažnai pasirenkamas dėl to, kad išlaiko elegantišką liniją, o kartu leidžia išvengti perteklinių detalių, kurios karštuoju metų laiku gali varginti.

  • Nėštumo mitybos spąstai: šių produktų geriau atsisakyti, nes jie gali pernešti bakterijas

    Nėštumo mitybos spąstai: šių produktų geriau atsisakyti, nes jie gali pernešti bakterijas

    Kodėl rizika nėštumo metu didėja?

    Nėštumas keičia imuninės sistemos veiklą, todėl kai kurios infekcijos, kurios įprastai praeina lengvai, būsimai mamai ir vaisiui gali sukelti rimtų komplikacijų. Didžiausią grėsmę dažniausiai kelia maistu plintančios bakterijos ir parazitai, ypač listerija, salmonelės ir toksoplazmozės sukėlėjas.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbu ne tik valgyti daugiau vitaminų ar mineralų, bet ir sąmoningai rinktis saugius produktus. Nėštumo metu ypač svarbi tinkama terminė maisto apdorojimo temperatūra, švara virtuvėje ir aiškus produktų kilmės bei sudėties supratimas.

    Žali produktai ir nepakankamas terminis apdorojimas

    Viena dažniausių klaidų – vartoti žalią arba nepakankamai termiškai apdorotą mėsą ir žuvį. Tokiuose produktuose gali būti salmonelių, kampilobakterijų, taip pat listerijos, o kai kuriais atvejais ir parazitų, galinčių sukelti toksoplazmozę.

    Listeriozė laikoma viena pavojingiausių infekcijų nėštumo metu, nes bakterija gali patekti per placentą ir pakenkti vaisiui. Būsimai mamai simptomai kartais primena lengvą peršalimą, tačiau pasekmės gali būti itin skaudžios – nuo persileidimo iki priešlaikinio gimdymo.

    Žali kiaušiniai ar patiekalai su jais taip pat kelia riziką dėl salmonelių. Dėl to nėštumo metu saugiausia rinktis tik pilnai termiškai apdorotus kiaušinius ir vengti patiekalų, kuriuose kiaušiniai lieka žali arba pusžaliai.

    Žuvis: nauda išlieka, bet svarbu pasirinkimas

    Žuvis yra svarbus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, tačiau nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį į gyvsidabrio riziką. Didesnės plėšrios žuvys dažniau kaupia sunkiuosius metalus, todėl jų patariama vengti arba vartoti itin retai.

    Gyvsidabris gali neigiamai veikti vaiko nervų sistemos vystymąsi, todėl saugesnis pasirinkimas – mažesnės žuvys, kurios paprastai turi mažesnę sunkiųjų metalų koncentraciją. Ne mažiau svarbu, kad žuvis būtų tinkamai iškepta ar išvirta, o ne valgoma žalia.

    Nepasterizuoti pieno produktai ir pelėsis

    Nėštumo metu rekomenduojama atsisakyti nepasterizuoto pieno ir iš jo pagamintų produktų, nes jie gali būti listerijos šaltinis. Perkant sūrius ar kitus pieno gaminius verta patikrinti etiketę ir įsitikinti, kad produktas pagamintas iš pasterizuoto pieno.

    Taip pat svarbu atsargiai vertinti produktus su matomu pelėsiu. Tokiais atvejais nepakanka nupjauti „blogą“ vietą – saugiau išmesti visą produktą, nes mikroorganizmai gali būti išplitę plačiau, nei matosi plika akimi.

    Daržovės, vaisiai ir daigai

    Daržovės ir vaisiai turėtų sudaryti svarbią nėščiosios mitybos dalį, tačiau jie privalo būti kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu. Tai ypač aktualu, jei produktai valgomi žali, nes paviršiuje gali būti patogenų ar dirvožemio likučių.

    Atsargumo ypač reikalauja daigai, nes jų auginimo sąlygos gali būti palankios bakterijoms, o vien plovimas ne visada užtikrina saugumą. Jei norisi daigų, saugesnis kelias – rinktis termiškai apdorotus arba jų laikinai atsisakyti.

    Alkoholis, nikotinas ir kofeinas

    Nėštumo metu nėra laikoma, kad egzistuoja saugi alkoholio dozė, nes jis laisvai pereina placentą ir gali veikti vaisiaus vystymąsi. Dėl to gydytojai rekomenduoja visišką abstinenciją viso nėštumo metu.

    Tas pats principas taikomas ir nikotinui, įskaitant pasyvų rūkymą bei elektronines cigaretes. Tabako dūmuose esančios medžiagos mažina deguonies tiekimą ir didina nėštumo komplikacijų riziką, todėl svarbu vengti ir prirūkytų patalpų.

    Galiausiai verta riboti ir didelės koncentracijos kofeiną, ypač energiniuose gėrimuose. Jei kyla abejonių dėl konkretaus produkto, saugiausia sprendimą aptarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju ar akušere.

    „Nėštumo metu svarbiausia taisyklė yra paprasta: jei produktas kelia abejonių dėl šviežumo, kilmės ar apdorojimo, jo geriau atsisakyti“, – sako specialistai.

    Saugus pasirinkimas dažniausiai remiasi trimis principais: tinkama temperatūra gaminant maistą, švari virtuvė ir aiškiai suprantama produkto sudėtis. Tokie įpročiai mažina apsinuodijimų ir infekcijų riziką bei padeda ramiau jaustis visus devynis mėnesius.

  • Anne Hathaway trečias nėštumas nustebino gerbėjus: ryškūs įvaizdžiai, nuo kurių sunku atitraukti akis

    Anne Hathaway trečias nėštumas nustebino gerbėjus: ryškūs įvaizdžiai, nuo kurių sunku atitraukti akis

    Holivudo aktorė Anne Hathaway pranešė laukianti trečiojo vaiko, o žinia daugeliui gerbėjų tapo netikėta. Dar visai neseniai 43 metų „Oskaro“ laureatė intensyviai dalyvavo viešuose renginiuose ir demonstravo prigludusius įvaizdžius, kurie nevertė įtarti nėštumo.

    Aktorė jau ne vienerius metus nuosekliai saugo privatų gyvenimą ir retai dalijasi šeimos kasdienybės detalėmis. Šį kartą ji pati nusprendė paskelbti naujieną socialiniuose tinkluose, paviešindama trumpą įrašą, kuriame pirmą kartą matomas nėštumo pilvukas.

    Stilistė ir aiški žinutė

    Po pranešimo Anne Hathaway ėmė dažniau pasirodyti viešumoje, dalyvaudama naujo filmo „The Odyssey“ pristatymo veiklose. Už jos įvaizdžius ir toliau atsakinga ilgametė stilistė Erin Walsh, su kuria aktorė bendradarbiauja jau daugelį metų.

    Vienas pirmųjų po žinios apie nėštumą pristatytų derinių buvo ryškus raudonas kombinezonas su pabrėžta liemens linija. Įvaizdį užbaigė prie kulkšnies rišami aukštakulniai, masyvesni aksesuarai ir dideli saulės akiniai.

    Nuo ryškumo iki klasikos

    Kitas pasirodymas parodė visai kitą kryptį: aktorė pasirinko klasikinę, šiltų atspalvių aksominę suknelę be petnešėlių. Siluetas subtiliai išryškino nėštumo formas, o dėmesį papildomai traukė auksinių tonų papuošalai.

    Tokie pasirinkimai atitinka pastarųjų metų tendencijas, kai nėščiųjų mada vis dažniau orientuojasi ne į slėpimą, o į patogų, bet išraiškingą siluetą. Stilistai pabrėžia, kad šiuolaikiniai audiniai ir konstrukcijos leidžia derinti komfortą su ryškiais akcentais, o žinomų moterų įvaizdžiai šią kryptį dar labiau išpopuliarina.

    Anne Hathaway pastarieji pasirodymai siunčia aiškią žinutę: laukimas nebūtinai reiškia stiliaus pauzę. Priešingai, tai gali tapti laikotarpiu, kai drąsūs sprendimai, sodrios spalvos ir elegantiškos formos dera su kasdieniu patogumu.