Tag: Nėštumas

  • „Pierwsza meilė“ 4295 serija: Melka nuslėps naujienas nuo Piotrko ir kreipsis dėl antros nuomonės

    Serialo „Pierwsza meilė“ 4295 serijoje Melka išgirs iš ginekologės žinias, kurias jai bus sunku priimti. Užuot iškart pasikalbėjusi su Piotrku, ji nuspręs viską pasilikti sau.

    Melką prislėgs ne tik pati informacija, bet ir mintis, kaip į tai sureaguos jos sužadėtinis. Todėl ji pasirinks tylą, o ne atvirą pokalbį.

    Vis dėlto tuo ji neapsiribos – slapta kreipsis į kitą gydytoją, kad gautų antrą nuomonę. Melka tikėsis patvirtinimo arba kitokio paaiškinimo, nei išgirdo pirmojo vizito metu.

    Ši situacija ypač jautri, nes dar 4290 serijoje Melka Piotrkui pranešė esanti nėščia – tai jiems buvo džiugi žinia po ankstesnių sudėtingų išgyvenimų. Tačiau vėliau vis dažniau ėmė ryškėti būtinybė atlikti papildomus tyrimus.

    Melka nepasakys Piotrkui tiesos

    Vizitas pas ginekologę Melkai neatneš ramybės – priešingai, po jo ji jausis dar labiau sutrikusi. Ji nebus pasiruošusi iškart dalintis savo baimėmis su Piotrku.

    Todėl Melka nutars pasitikrinti dar kartą kitoje gydymo įstaigoje. Kol kas neaišku, ar antroji konsultacija suteiks jai kitokią informaciją, tačiau akivaizdu, kad ji ieškos atsakymų viena.

    Grįžta Melkos nėštumo tema

    Įtampa augs ir dėl to, kad Piotrekas anksčiau ragino Melką apsilankyti pas gydytoją. 4294 serijoje jis net paprašė Kacpero pagalbos, kad šis įtikintų Melką ryžtis apžiūrai.

    Nors tuomet ji važiavo tikėdamasi gerų naujienų, gauti atsakymai pasirodys gerokai sunkesni, nei ji galėjo įsivaizduoti. Dabar Melka rinksis ne pokalbį su Piotrku, o dar vieną konsultaciją.

    Kada rodoma 4295 serija?

    „Pierwsza meilė“ 4295 serija bus parodyta 2026 metų lapkričio 27 dieną, penktadienį, 18:00 val. per „Polsat“. Serialas rodomas darbo dienomis tuo pačiu metu, o serijas taip pat galima rasti „Polsat Box Go“ platformoje.

  • „M jak miłość“ 1957 serija: Paweł sužinos apie Magdos nėštumą ir netvers džiaugsmu

    1957 serijoje seriale „M jak miłość“ Magdos (Anna Mucha) nėštumas pagaliau nustos būti paslaptimi – ji apie tai prabils ir su artimiausiais žmonėmis.

    Viena pirmųjų, kam Budzyńska pasakys džiugią naujieną, bus Pawełas (Rafał Mroczek) – Magdos bičiulis ir mylimasis iš studijų laikų.

    Prieš išgirsdamas prisipažinimą, Pawełas pastebės, kad Magdos ir jos vyro Andrzejaus santykiuose tvyro įtampa. Tada Magda pati pasakys, kad laukiasi.

    Paweło reakcija bus spontaniška – jis iškart pratrūks džiaugsmu, o Magda nuspręs, kad jų vaikai turėtų augti kartu.

    Nėštumą slėpė dėl sveikatos patikrinimų

    Žinia apie nėštumą tarp draugų pasklis ne iš karto. Magda ir Andrzejus norės įsitikinti, kad su kūdikiu viskas gerai.

    Magda, turinti širdies problemų, iki vizito pas kardiologą ir papildomų tyrimų jaus baimę, ar pavyks išnešioti nėštumą.

    Galiausiai gydytojas neabejos, kad nėštumas vystosi teisingai, kūdikis sveikas, o persileidimo rizikos nėra.

    Kaip Pawełas sureaguos į Magdos naujieną

    Susitikusi su Pawełu, Magda nuspręs naujieną pasakyti asmeniškai. Pawełas jau bus nujautęs, kad jos gyvenime vyksta pokyčiai.

    Išgirdęs, kad draugė laukiasi, Pawełas iškart ją pasveikins ir patikins, kad ji bus puiki mama.

    Magda taip pat primins, kad jau lankėsi pas gydytoją ir po tyrimų žino – viskas yra gerai.

    Magda nori, kad vaikai augtų kartu

    Emocijų neslėps ir Pawełas – jis paminės, kad jo sūnus Antoś (Mikołaj Jankowski) netrukus turės mažą draugą ar draugę.

    Tačiau Magda jo mintį pakreips dar šilčiau: ji norės, kad Paweło sūnus augtų kartu su jos ir Andrzejaus vaiku.

    1957 „M jak miłość“ serija TVP2 eteryje numatyta pirmadienį, 2026 metų lapkričio 16 dieną, 20.50 val.

  • „M jak miłość“ 1957 serijoje: nėščiai Magdai – širdies tyrimų atsakymas ir kardiologo verdiktas

    Serialo „M jak miłość“ 1957 serijoje Magda (aktorė Anna Mucha) sužinos kontrolinių širdies tyrimų rezultatus, kurie gali nulemti, ar jos nėštumas klostysis saugiai.

    Lemiamu momentu taps vizitas pas kardiologą ir galutinė gydytojo išvada, nuo kurios priklausys, ar Budzynskiai galės lengviau atsikvėpti.

    Istorijos įtampa kyla neatsitiktinai: seriale ne kartą pabrėžta, kad Magda daugelį metų dėl širdies problemų girdėdavo gydytojų perspėjimus dėl nėštumo.

    Be to, prieš 12 metų Magdai buvo atlikta širdies transplantacija, todėl ji privalo nuolat būti prižiūrima kardiologų ir vartoti vaistus, padedančius išvengti persodinto organo atmetimo.

    Ką pasakys kardiologas

    1957 serijoje gydytojas įvertins Magdos tyrimų rezultatus ir praneš, kad jie yra geri. Tačiau kartu bus aiškiai pasakyta, jog moteriai ir toliau būtina kardiologinė priežiūra.

    Magda ir Andrzejus atvyks aptarti tyrimų, o specialistas nurodys, kad Magda turi šansų išnešioti kūdikį ir pagimdyti sveiką vaiką, jeigu laikysis rekomendacijų.

    Vis dėlto tai nereikš, kad nerimo neliks. Nors Andrzejus po vizito džiaugsis, Magda neslėps baimės ir norės visiško, raštu patvirtinto užtikrinimo, kad viskas gerai.

    Naujiena draugams – tik po atsakymų

    Gavę tyrimų rezultatus, Budzynskiai nuspręs apie nėštumą pranešti ne tik savo vaikams Aniai ir Maćkui, bet ir kolegoms iš advokatų kontoros.

    Po darbo jų namuose susirinks artimiausi bičiuliai – tarp jų Kinga ir Piotrekas bei Pawełas Zduńskiai. Svečiai ateis su balionais ir dovanomis būsimam „Budzyniątko“.

    Kada rodoma 1957 serija

    1957 serialo „M jak miłość“ serija bus transliuojama pirmadienį, 2026 metų lapkričio 16 dieną, 20.50 val. per TVP2.

  • Trys papildai, kuriuos verta gerti nevalgius: taip jie geriau pasisavinami

    Daugelio maisto papildų etiketėse rašoma, kad juos reikia vartoti su maistu, tačiau kai kuriems vitaminams ir mineralams maistas gali trukdyti pasisavinti. Dietistai išskiria tris papildus, kurie dažnai geriau įsisavinami vartojami nevalgius.

    Kai kuriuose maisto produktuose esantys junginiai gali sumažinti organizmo gebėjimą įsisavinti konkrečias medžiagas, todėl papildai gali veikti silpniau, jei juos išgersite po valgio. Apie tai rašo „EatingWell“, remdamasis dietistų įžvalgomis ir tyrimų duomenimis.

    Svarbu ir tai, kad „nevalgius“ tinka ne visiems: daliai žmonių tam tikri papildai dirgina skrandį ar sukelia pykinimą. Tokiu atveju dažnai geriau rinktis lengvą užkandį, o ne visai praleisti dozę.

    Be to, papildai gali sąveikauti tarpusavyje ir su vaistais, todėl prieš pradedant vartoti ar keičiant režimą verta pasitarti su gydytoju, vaistininku ar dietistu, ypač jei turite nustatytą trūkumą ar vartojate receptinius vaistus.

    Geležis: maistas ir kava gali trukdyti

    Geležies trūkumas yra vienas dažniausių mikroelementų trūkumų pasaulyje, o rizika didesnė, pavyzdžiui, moterims ir sportuojantiems žmonėms. Jei geležies papildas vartojamas nevalgius, jis gali būti geriau pasisavinamas.

    Nurodoma, kad geležies įsisavinimą gali mažinti įvairūs produktai – nuo viso grūdo gaminių, ankštinių, riešutų ir sėklų iki pieno produktų, taip pat kava ir arbata. Viename tyrime fiksuota, kad vartojant geležį su kava pasisavinimas mažėjo, o vartojant kartu su pusryčiais ir kava – dar labiau.

    Vis dėlto geležis ne visiems „tinka“ tuščiu skrandžiu: daliai žmonių ji sukelia pykinimą ar skrandžio skausmus. Tokiu atveju siūloma derinti su vitaminu C – pavyzdžiui, išgerti su apelsinų sultimis arba rinktis vitamino C turintį užkandį, kaip apelsinas, kivis ar braškės.

    Cinkas: įsisavinimui kliudo fitatai

    Cinkas svarbus imuninei sistemai ir žaizdų gijimui, tačiau jo pasisavinimas taip pat gali sumažėti, jei vartojamas su maistu. Ypač minimi fitatai, esantys ankštiniuose ir viso grūdo produktuose – jie gali „surišti“ cinką ir sumažinti, kiek jo organizmas įsisavina.

    Viename nedideliame tyrime vyrai, dvi savaites vartoję cinką nevalgius, turėjo didesnį cinko kiekį kraujyje nei tie, kurie papildą gėrė su pusryčiais. Tiesa, tame pačiame tyrime pastebėta ir kita detalė: vartojant cinką su maistu didėjo tam tikri riebalų rūgščių apykaitos rodikliai, todėl mokslininkai vis dar vertina, koks vartojimo būdas iš tiesų palankiausias.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad cinko ir geležies papildų geriau negerti kartu. Nurodoma, jog vartojant abu nevalgius, geležies papildas (25 miligramų ar didesnės dozės) gali mažinti cinko pasisavinimą.

    Folio rūgštis: beveik visas kiekis pasisavinamas nevalgius

    Foliatas reikalingas visiems, tačiau ypač svarbus moterims, kurios yra nėščios arba gali pastoti – pakankamas foliatų kiekis nėštumo metu siejamas su mažesne nervinio vamzdelio defektų rizika vaisiui. Folio rūgštis yra papildų forma, o foliatų gauname ir su maistu.

    Pateikiama, kad folio rūgšties papildas vartojamas be maisto gali būti pasisavinamas beveik 100 proc., o vartojamas su maistu – mažiau. Vis dėlto, jei folio rūgštis vartojama kaip multivitamino ar nėščiųjų papildo dalis ir be maisto dirgina skrandį, praktinė nauda gali būti mažesnė nei patiriamas diskomfortas.

    Tokiu atveju siūloma orientuotis į nuoseklumą ir papildomai įtraukti foliatų turinčių produktų: praturtintų pusryčių dribsnių ar duonos, lapinių žalumynų, žirnių ar pupelių.

    Kaip saugiau rinktis ir vartoti papildus

    Dietistai pabrėžia, kad papildus verta rinktis turint aiškią priežastį – pavyzdžiui, patvirtintą trūkumą, nustatytą kraujo tyrimais. Tuomet lengviau suprasti, ko tiksliai reikia ir kokia forma bei dozė tinka.

    Taip pat rekomenduojama atkreipti dėmesį į nepriklausomą trečiųjų šalių patikrą (kokybės ir sudėties atitikimą), nes ne visose šalyse papildai tikrinami taip pat griežtai kaip vaistai. Dar vienas svarbus žingsnis – pasitikrinti galimas sąveikas su vartojamais vaistais.

    Galiausiai primenama, kad didesnė dozė ne visada reiškia geresnį rezultatą: kai kurioms medžiagoms nustatytos viršutinės saugios ribos, o vartojant kelis papildus galima netyčia jas viršyti dėl besidubliuojančių sudedamųjų dalių.

  • Prasidėjo RSV sezonas: pirmieji simptomai ir kam infekcija pavojingiausia

    RSV (respiracinis sincitinis virusas) – vienas dažniausių virusų, sukeliančių kvėpavimo takų infekcijas. Juo gali užsikrėsti įvairaus amžiaus žmonės, o persirgus imunitetas nėra ilgalaikis, todėl infekcija gali kartotis.

    Lenkijos Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto duomenimis, 2023 metais šalyje užregistruota apie 12 tūkst. RSV atvejų, 2024 metais – jau apie 41,6 tūkst., o 2025 metais – daugiau nei 94 tūkst. užsikrėtimų.

    Svarbu įvertinti, kad tai – tik registruoti atvejai. Ne visi sergantys pasidaro RSV testą, o lengvesnės infekcijos neretai praeina be vizito pas gydytoją, todėl realus skaičius gali būti didesnis.

    RSV sezonas Lenkijoje paprastai tęsiasi nuo spalio ar lapkričio iki gegužės, o daugiausia susirgimų fiksuojama žiemą. Dėl to rudenį verta prisiminti profilaktikos taisykles ir būti atidesniems, bendraujant su žmonėmis, kuriems komplikacijų rizika didžiausia.

    Kaip plinta RSV ir kada pasireiškia simptomai

    RSV dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu ir per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus kvėpavimo takų išskyromis. Užsikrėsti galima kalbantis, kosint ar čiaudint, taip pat palietus užterštą paviršių ir vėliau – burną, nosį ar akis.

    Inkubacinis laikotarpis paprastai trunka nuo dviejų iki aštuonių dienų. Užsikrėtęs žmogus gali platinti virusą dar iki tol, kol pats aiškiai pajus, kad serga.

    Infekcijos pradžia dažnai primena paprastą peršalimą, todėl vien pagal savijautą patikimai atskirti RSV nuo gripo ar kitų virusų sunku. Simptomai paprastai stiprėja palaipsniui.

    Pirmieji požymiai ir kada reikia skubios pagalbos

    Dažniausiai RSV pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų simptomais, tačiau daliai žmonių infekcija gali progresuoti iki bronchiolito ar plaučių uždegimo.

    Ypač atidūs turėtų būti kūdikių tėvai: mažiausiems vaikams RSV gali pasireikšti ne tik sloga ir kosuliu, bet ir dirglumu, silpnumu, nenoru valgyti, pakitusiu kvėpavimu. Labai mažiems kūdikiams gali pasitaikyti ir apnėjų – trumpų kvėpavimo sustojimų.

    Pavojingi signalai – padažnėjęs ar apsunkintas kvėpavimas, įtraukiami tarpai tarp šonkaulių įkvepiant, pamėlusios lūpos, apnėjos, ryškūs maitinimo sunkumai. Tokiais atvejais reikalinga skubi medicinos pagalba, o esant stipriems kvėpavimo sutrikimams ar pamėlynavimui patariama nedelsiant skambinti numeriu 999.

    Kam RSV kelia didžiausią riziką ir kokia apsauga galima

    Nors RSV gali užklupti bet ką, sunkių komplikacijų rizika skirtingose grupėse nevienoda. Daugiausia rizikuoja kūdikiai, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, taip pat neišnešioti naujagimiai.

    Didesnė rizika nurodoma ir vyresniems nei 60 metų žmonėms, ypač turintiems gretutinių ligų. Tarp labiau pažeidžiamų – sergantieji širdies ir plaučių ligomis (įskaitant LOPL, astmą, širdies nepakankamumą), taip pat žmonės, turintys cukrinį diabetą ar lėtinę inkstų ligą.

    Vienas iš būdų mažinti sunkaus RSV eigos riziką – skiepai. Lenkijoje yra preparatų suaugusiesiems ir vakcina, kuri gali būti skiriama nėščiajai, kad apsauginiai antikūnai būtų perduoti kūdikiui.

    Nėščiųjų skiepijimas, kaip nurodoma, galimas tarp 24 ir 36 nėštumo savaitės, o optimaliu laikotarpiu dažniausiai laikoma 32–36 savaitė – taip kūdikis apsaugomas pirmaisiais šešiais gyvenimo mėnesiais. Tekste pažymima, kad vakcina Lenkijoje nemokama nėščiosioms ir 65 metų bei vyresniems žmonėms, o 60–64 metų amžiaus grupei taikoma 50 proc. kompensacija.

    Skiepai nepakeičia kasdienės profilaktikos: infekcijų sezono metu svarbu reguliariai plauti rankas, vėdinti patalpas, vengti artimo kontakto su sergančiais, prisidengti burną kosint ar čiaudint. Jei vargina sloga, kosulys ar karščiavimas, rekomenduojama riboti kontaktą su kūdikiais ir vyresnio amžiaus žmonėmis.

    Specifinio antivirusinio gydymo, kuris būtų taikomas rutiniškai visais RSV atvejais, paprastai nėra. Daugeliu lengvų atvejų pakanka poilsio, skysčių ir simptomų lengvinimo, o sunkesniais atvejais gali prireikti gydymo ligoninėje, įskaitant deguonies terapiją ir lašinę rehidrataciją.

  • Tyrimai rodo: nėštumas gali „pasendinti“ biologiškai, o per trumpa pertrauka tai gali sustiprinti

    Nėštumas gali laikinai „pasendinti“ moters organizmą pagal biologinio amžiaus testus, tačiau dalis šio efekto po gimdymo, regis, atsitraukia. Vis dėlto mokslininkai kelia klausimą: kas nutinka, jei kitas nėštumas prasideda dar nepasibaigus atsistatymo laikotarpiui?

    Naujoje apžvalgoje, publikuotoje žurnale „Trends in Endocrinology & Metabolism“, svarstoma hipotezė, kad per trumpi tarpai tarp nėštumų gali nutraukti natūralų organizmo atsigavimą, todėl su nėštumu susiję biologinio senėjimo žymenų pokyčiai galėtų kauptis.

    Harvardo medicinos mokyklos tyrėjai mano, kad tai galėtų padėti paaiškinti, kodėl daliai moterų, susilaukusių kelių vaikų, vėlesniame amžiuje stebima prastesnė sveikata, o kitoms – ne. Tiesa, patys autoriai pabrėžia: tai kol kas tik hipotezė, o ne įrodytas priežastinis ryšys.

    Iki šiol sukaupta įrodymų, kad nėštumas laikinai pakeičia biologinio senėjimo žymenis, tačiau ar dažni, arti vienas kito esantys nėštumai sukelia ilgalaikius padarinius, išlieka atviras klausimas.

    Nėštumo metu biologiniai rodikliai keičiasi

    Biologinis amžius nėra tas pats, kas amžius pagal gimtadienius – jis vertinamas pagal įvairius organizmo būklės požymius, pavyzdžiui, DNR pokyčius ar kraujo biocheminius rodiklius. Tokie „laikrodžiai“ bando įvertinti, kaip „senas“ atrodo kūnas pagal jo funkcijas.

    2024 metų Jeilio universiteto vadovautame tyrime, kuriame dalyvavo 119 moterų, DNR pagrindu skaičiuojami biologinio amžiaus rodikliai per maždaug 20 nėštumo savaičių vidutiniškai pasistūmėjo apie dvejus metus. Praėjus trims mėnesiams po gimdymo, dalis šių rodmenų reikšmingai „grįžo atgal“.

    Tai siejama su didžiule fiziologine adaptacija: nėštumo metu kraujo tūris gali padidėti 40–50 proc., persitvarko imuninė sistema, pakyla streso hormonų lygis, laikinai susiformuoja placenta. Tokie pokyčiai nebūtinai reiškia žalą – tai gali būti normalūs prisitaikymo procesai.

    Po gimdymo organizmas neatsistato akimirksniu. 2025 metų analizėje, apėmusioje daugiau nei 300 000 nėštumų ir 76 laboratorinius rodiklius, nustatyta, kad maždaug pusei jų prireikia mėnesių, o kartais – iki metų, kol sugrįžta į įprastą lygį.

    Ką reiškia „atsistatymo laikotarpio“ hipotezė?

    Apžvalgos autoriai idėją vadina atsistatymo laikotarpio hipoteze: kiekvienas nėštumas gali laikinai padidinti su senėjimu siejamus rodiklius, o po gimdymo jie palaipsniui mažėja. Jei kitas nėštumas prasideda anksčiau, nei šis mažėjimas baigiasi, „likutinis“ pokytis gali persidengti su nauju.

    2026 metų tyrimas, kuriame buvo stebėta 130 mamų, pateikė užuominų, kad taip gali būti. Tyrėjai matavo biologinio senėjimo žymenis nėštumo metu, vėliau – praėjus maždaug 6–9 mėnesiams ir dar kartą po 3–4 metų; moterims, kurios pastojo dar kartą, buvo fiksuojamas įprasto biologinio senėjimo tempo rodiklio (DunedinPACE) „sulėtėjimo“ pertrūkis.

    Vis dėlto šis darbas neatsako į praktinį klausimą, kiek laiko turėtų trukti tarpai tarp nėštumų ir ar stebimi pokyčiai virsta ilgalaikiais padariniais vyresniame amžiuje. Patys tyrėjai pabrėžia, kad dabartinių duomenų tam nepakanka.

    Įdomu ir tai, kad ryšys tarp vaikų skaičiaus ir ilgaamžiškumo nėra paprastas. Pavyzdžiui, Suomijoje atliktas beveik 15 000 moterų tyrimas parodė, kad mažiausia mirtingumo rizika stebėta toms, kurios turėjo du ar tris vaikus, o didesnė – neturėjusioms vaikų arba turėjusioms penkis ir daugiau. Šis tyrimas nenagrinėjo, ar tam įtaką turi nėštumų tarpai, tačiau apžvalgos autoriai svarsto, kad būtent atsigavimo laikas galėtų būti vienas iš paaiškinimų.

    Kodėl kalbama ne vien apie kalendorių

    Apžvalgoje akcentuojama, kad po gimdymo organizmo atsigavimą gali veikti ne tik laikas. Su skirtingais biologinio amžiaus „laikrodžių“ rodmenimis siejami tokie veiksniai kaip kūno svoris prieš nėštumą ar žindymas; galimą reikšmę gali turėti ir miegas bei lėtinis stresas, nors jų poveikis šioje srityje dar menkai ištirtas.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja palaukti bent 24 mėnesius po gyvo gimdymo prieš planuojant kitą nėštumą, siekiant mažinti rizikas mamai ir kūdikiui. Tačiau ši rekomendacija nėra paremta biologinio senėjimo tyrimais, todėl mokslininkai kol kas negali įvardyti „teisingo“ laukimo termino būtent iš biologinio amžiaus perspektyvos.

    Ekspertai taip pat primena, kad daugelis biologinio amžiaus „laikrodžių“ buvo kurti žmonėms, kurie nėra nėščios – todėl normalūs nėštumo adaptacijos pokyčiai gali būti klaidingai interpretuojami kaip blogėjimas. Tik ilgi stebėjimo tyrimai, sekantys moteris per kelis nėštumus ir daugelį metų po jų, galės patikimiau atsakyti, ar tai turi ilgalaikių klinikinių pasekmių.

    Kol kas pagrindinė žinutė nėra ta, kad naujas kūdikis „pasendina“ mamą, o veikiau tai, kad atsistatymas po nėštumo gali būti ilgesnis ir biologiškai svarbesnis procesas, nei leidžia manyti įprastas pogimdyminis laikotarpis.

  • Vitamino D trūkumas – dažnesnis, nei manėte: 4 grupėms jos gali reikėti daugiau

    Vitaminas D svarbus kaulams, dantims ir raumenų funkcijai, nes padeda įsisavinti kalcį ir fosforą. Jis taip pat prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos, o ilgalaikis trūkumas siejamas su kaulų minkštėjimu suaugusiesiems ir rachitu vaikams.

    Didžiąją dalį vitamino D organizmas gali pasigaminti odoje veikiant saulės spinduliams, tačiau šaltuoju metų laiku to dažnai nepakanka. Šiaurės platumose, tarp jų ir Lietuvoje, nuo rudens iki pavasario saulės ultravioletinių spindulių intensyvumas dažnai per mažas, todėl trūkumo rizika išauga.

    Įprastai suaugusiesiems rekomenduojamos vitamino D normos priklauso nuo amžiaus, kūno masės, mitybos ir buvimo saulėje. Vis dėlto naujesnėse tarptautinėse rekomendacijose pabrėžiama, kad daliai žmonių standartinių dozių gali nepakakti arba papildymas gali turėti daugiau apčiuopiamos naudos.

    Kam dažniau prireikia didesnių dozių?

    Viena iš grupių yra nėščiosios, nes vitamino D atsargos svarbios ir moters, ir vaisiaus poreikiams. Tyrimų apžvalgos rodo, kad papildomas vitaminas D gali būti siejamas su mažesne preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir dalies naujagimio komplikacijų rizika, tačiau vienos universalios dozės visoms moterims nėra.

    Didesnio dėmesio verti ir vaikai bei paaugliai nuo 1 iki 18 metų, nes šiuo laikotarpiu intensyviai formuojasi kaulų audinys. Kai kurie tyrimai taip pat sieja pakankamą vitamino D kiekį su mažesne kvėpavimo takų infekcijų rizika, nors svarbūs išlieka ir kiti veiksniai, tokie kaip miegas, mityba bei fizinis aktyvumas.

    Trečioji grupė – vyresni nei 75 metų žmonės, nes su amžiumi oda prasčiau sintetina vitaminą D, o mityba ne visada užtikrina pakankamą jo kiekį. Ekspertai pabrėžia, kad šio amžiaus grupėje individualiai parinkta papildoma dozė gali būti siejama su geresnėmis sveikatos baigtimis.

    Ketvirtoji grupė – asmenys, turintys priešdiabetę būklę ir didelę 2 tipo diabeto riziką. Klinikiniai tyrimai rodo, kad vitamino D papildymas kai kuriais atvejais gali sumažinti perėjimo į 2 tipo diabetą tikimybę, tačiau tai nepakeičia mitybos korekcijų, judėjimo ir gliukozės rodiklių stebėsenos.

    Kada verta pasitarti su gydytoju?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad didesnio poreikio gali turėti ir žmonės, sergantys nutukimu, turintys įsisavinimo sutrikimų ar tam tikrų lėtinių ligų. Reikšmės turi ir vartojami vaistai, nes kai kurie jų gali veikti vitamino D apykaitą organizme.

    Svarbu nepamiršti, kad daugiau ne visada reiškia geriau: per didelės dozės gali sukelti per didelę kalcio koncentraciją kraujyje ir didinti inkstų pažeidimo riziką. Todėl, ypač priklausant rizikos grupėms ar planuojant vartoti didesnes dozes, saugiausia sprendimus priimti pasitarus su gydytoju arba vaistininku.

    Nors vitamino D tyrimas kraujyje tapo populiarus, tarptautinės rekomendacijos daugumai sveikų žmonių nesiūlo jo atlikti profilaktiškai be aiškios priežasties. Tačiau esant trūkumo simptomams, rizikos veiksniams ar lėtinėms būklėms, 25(OH)D tyrimas gali padėti tiksliau parinkti papildymo taktiką.

  • Amerikiečiai perbraižė feritino normas: štai koks skaičius išduoda geležies trūkumą

    Kas yra feritinas ir kodėl svarbus

    Geležies trūkumas ir mažakraujystė yra vieni dažniausių mitybos ir sveikatos sutrikimų pasaulyje, ypač tarp menstruojančių moterų, nėščiųjų, vaikų ir žmonių, turinčių virškinamojo trakto ligų. Problema ta, kad pirmieji požymiai dažnai būna neryškūs, todėl liga nustatoma pavėluotai.

    Feritinas yra baltymas, rodantis organizmo geležies atsargas. Net kai hemoglobino rodikliai dar būna normoje, feritinas gali signalizuoti, kad geležies sandėliai jau sekinami ir trūkumas artėja.

    Simptomai dažnai klaidina

    Dažniausi geležies trūkumo požymiai yra nuolatinis nuovargis, silpnumas, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija ir prastesnė koncentracija. Tokie simptomai neretai priskiriami stresui, miego trūkumui ar įtemptam gyvenimo ritmui.

    Ryškėjant trūkumui gali pasireikšti galvos svaigimas, širdies plakimas, dusulys fizinio krūvio metu, odos blyškumas, taip pat plaukų slinkimas ar nagų trapumas. Negydomas geležies trūkumas gali pereiti į mažakraujystę, kai organizmui ima trūkti deguonį pernešančio hemoglobino.

    Naujesni slenksčiai: kada įtarti trūkumą

    Amerikos hematologijos specialistai pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja, kad vien morfologijos nepakanka, o feritino interpretavimas turi būti jautresnis ankstyvam trūkumui. Praktikoje tai reiškia, kad geležies stoka gali būti įtariama anksčiau, dar iki aiškiai sumažėjusio hemoglobino.

    Remiantis naujesnėmis rekomendacijomis, suaugusiesiems dažnai minimas feritino slenkstis yra 30 nanogramų mililitre ar mažiau. Didesnės rizikos grupėse, pavyzdžiui, esant gausioms mėnesinėms, nėštumo metu ar kai jau yra mažakraujystė, klinikinėje praktikoje neretai taikomas atsargesnis vertinimas, kai reikšmingu laikomas 50 nanogramų mililitre ar mažesnis feritinas.

    Esant uždegimui feritinas gali būti klaidinančiai aukštas, nes jis didėja kaip uždegimo žymuo. Tokiais atvejais vien feritino nepakanka, o gydytojai dažniau vertina ir transferrino įsotinimą, kurio mažesnis nei 20 proc. rodiklis gali stiprinti įtarimą dėl geležies stokos.

    „Feritino rodiklis turi būti vertinamas kartu su paciento simptomais, uždegimo žymenimis ir kitais geležies apykaitos tyrimais“, – pabrėžia hematologai.

    Kaip tiriama ir kodėl svarbu rasti priežastį

    Dažniausiai pradedama nuo bendro kraujo tyrimo, įvertinant hemoglobiną ir eritrocitų rodiklius. Tada skiriamas feritinas, serumo geležis, o prireikus ir transferrinas bei transferrino įsotinimas, ypač jei yra lėtinių ligų ar įtariamas uždegimas.

    Nustačius geležies trūkumą svarbiausia išsiaiškinti, kodėl jis atsirado. Priežastys gali būti per maža geležies gausa mityboje, gausios menstruacijos, nėštumas, sutrikęs pasisavinimas ar lėtas, nepastebimas kraujavimas iš virškinamojo trakto.

    Papildų vartojimas be aiškios diagnozės nėra saugus sprendimas, nes per didelės geležies dozės gali sukelti nepageidaujamų poveikių, o užmaskuota priežastis liks neišspręsta. Dėl dozių ir vartojimo trukmės sprendimą turėtų priimti gydytojas, įvertinęs tyrimus.

    Mityba: kas padeda, o kas trukdo įsisavinti

    Geležis gaunama ir iš gyvūninių, ir iš augalinių produktų. Iš gyvūninės kilmės šaltinių geležis paprastai pasisavinama lengviau, tačiau subalansuota mityba gali padėti surinkti reikiamą kiekį ir be didelių kiekių mėsos.

    Geras pasirinkimas yra liesa raudona mėsa, žuvis, kai kurios jūros gėrybės, taip pat ankštiniai, grikiai, avižos, bolivinė balanda, sėklos ir riešutai. Geležies įsisavinimą iš augalinių produktų pagerina vitaminas C, todėl naudinga tokius patiekalus derinti su daržovėmis ar vaisiais.

    Kai kurie įpročiai gali mažinti geležies įsisavinimą, ypač jei geležis vartojama papildų forma. Kava, arbata ir didesnės kalcio dozės gali trukdyti pasisavinimui, todėl dėl laiko tarpų tarp papildų, gėrimų ir maisto verta pasitarti su sveikatos specialistu.

  • Karščio bangos smogia dar įsčiose: mokslininkai įspėja apie rizikas nėštumui ir vaikui

    Klimato kaita didina ekstremalaus karščio bangų dažnį ir trukmę, o medikai vis dažniau atkreipia dėmesį į nėščiųjų pažeidžiamumą. Aukšta temperatūra gali paveikti ne tik moters savijautą, bet ir vaisiaus raidą, todėl karštų dienų rizikos tampa aktualios dar iki gimimo.

    Specialistai aiškina, kad karštyje organizmas bando atvėsti nukreipdamas daugiau kraujo į odą ir galūnes, kad šiluma greičiau pasišalintų. Dalis tyrimų rodo, jog dėl to gali sumažėti kraujotaka placentoje, o vaisius trumpiau ar mažiau gauna deguonies ir maistinių medžiagų, kas siejama su mažesniu naujagimio svoriu.

    Ryšys su priešlaikiniu gimdymu

    Mokslinėje literatūroje ne kartą aprašytas ryšys tarp aukštos temperatūros ir priešlaikinio gimdymo, kai kūdikis gimsta iki 37 nėštumo savaitės. Didelės apimties apžvalgose nurodoma, kad kelių dienų karščio banga paskutinėmis nėštumo savaitėmis gali padidinti priešlaikinio gimdymo tikimybę, o kylant vidutinei temperatūrai rizika taip pat auga.

    Tyrėjai pabrėžia, kad svarbūs ne vien pavieniai rekordai, bet ir ilgiau trunkantis karštis naktimis, kai organizmas neatsigauna. Tokios sąlygos didina dehidratacijos, miego sutrikimų ir širdies bei kraujagyslių apkrovos riziką, o tai gali prisidėti prie gimdymo sužadinimo anksčiau laiko.

    Komplikacijos ir kiti galimi padariniai

    Karštis taip pat siejamas su didesne preeklampsijos rizika, kai nėštumo metu pavojingai sutrinka kraujospūdis ir gali nukentėti organų funkcijos. Kai kuriuose tyrimuose minimos ir kitos dažniau stebimos problemos, tokios kaip gestacinis diabetas, nėščiųjų hipertenzija bei didesnis skubios hospitalizacijos poreikis.

    Atskiruose darbuose keliama prielaida, kad ilgalaikis aukštos temperatūros poveikis ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali būti susijęs su didesne kai kurių įgimtų širdies ydų rizika. Kiti tyrimai ekstremalų karštį nėštumo pabaigoje sieja su didesne negyvo gimimo tikimybe, nors šis ryšys priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant sveikatos būklę ir prieigą prie vėsinimo.

    Ką sako mokslas ir ko dar nežinome

    Dalis publikuotų rezultatų yra stebimieji, todėl jie dažniausiai parodo statistines sąsajas, bet ne visuomet leidžia įrodyti tiesioginę priežastį. Vis dėlto tendencija kartojasi skirtingose šalyse ir populiacijose, o tai stiprina išvadą, kad karščio poveikis nėštumui yra reikšmingas visuomenės sveikatos klausimas.

    Apibendrinamuosiuose tyrimuose dažniau nepalankūs nėštumo baigčių pokyčiai fiksuojami, kai oro temperatūra priartėja prie maždaug 30,5 laipsnio Celsijaus, o esant dar aukštesniems rodikliams rizikos gali ryškėti labiau. Dėl to ekspertai pabrėžia prisitaikymo priemones: aiškias karščio bangų įspėjimo sistemas, galimybę praleisti laiką vėsiose patalpose ir papildomą dėmesį nėščiosioms, kurios neturi kondicionavimo ar gyvena prastai vėdinamuose būstuose.

  • Prenataliniai tyrimai: kodėl testas „Panorama“ tampa vienu dažniausių pasirinkimų būsimoms mamoms

    Prenatalinių tyrimų pasirinkimas šiandien platus, tačiau vis daugiau dėmesio sulaukia neinvazinis genetinis tyrimas „Panorama“. Jis atliekamas iš nėščiosios kraujo mėginio, tiriant vaisiaus DNR fragmentus, cirkuliuojančius motinos kraujyje.

    Tyrimo tikslas – įvertinti tikimybę, kad vaisius gali turėti tam tikrų chromosominių pakitimų. Svarbu suprasti, kad tai yra atrankinis tyrimas, o ne galutinė diagnozė: padidintos rizikos atveju sprendimai dėl tolesnių veiksmų priimami su gydytoju, dažnai prireikia papildomų patvirtinamųjų tyrimų.

    „Panorama“ dažniausiai siejama su dažniausių trisomijų rizikos vertinimu: 21 trisomija (Dauno sindromas), 18 trisomija (Edvardso sindromas) ir 13 trisomija (Patau sindromas). Šie chromosominiai sutrikimai gali lemti reikšmingus vaisiaus vystymosi ir sveikatos pokyčius, todėl ankstyva rizikos įvertinimo informacija daugeliu atvejų padeda planuoti nėštumo priežiūrą.

    Tyrimas taip pat gali apimti 22q11.2 mikrodelecijos sindromo rizikos įvertinimą, kuris siejamas su širdies ydų, imuninės sistemos sutrikimų, gomurio pakitimų ir raidos sunkumų rizika. Prenataliniu laikotarpiu gauta informacija gali padėti laiku suplanuoti išsamesnę vaisiaus širdies diagnostiką ir pasirinkti tinkamiausią gimdymo vietą.

    Kam svarbi ankstyva informacija?

    Ankstyvas rizikos nustatymas dažniausiai aktualus, kai kiti tyrimai rodo neaiškius ar ribinius rezultatus, kai šeimoje buvo genetinių ligų atvejų arba ankstesni nėštumai buvo komplikuoti. Taip pat tai svarstoma, kai nėščioji priklauso amžiaus grupei, kurioje statistiškai didėja kai kurių chromosominių pakitimų tikimybė.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad genetinė atranka nepakeičia prenatalinio ultragarso. Ultragarsas išlieka pagrindiniu tyrimu vertinant vaisiaus anatomiją, augimą ir kai kurias įgimtas struktūrines ydas, kurių genetiniai kraujo tyrimai gali ir neaptikti.

    Kaip veikia NIPT tyrimai?

    „Panorama“ priskiriamas NIPT tyrimams, kurie remiasi laisvos vaisiaus DNR analize iš motinos kraujo. Ši technologija laikoma saugia, nes nereikalauja invazinių procedūrų, todėl nekelia tokios rizikos kaip kai kurie diagnostiniai tyrimai, atliekami imant mėginį iš gimdos.

    „Matome nuoseklų neinvazinių prenatalinių testų svarbos augimą, nes jie leidžia tiksliau įvertinti riziką ir padeda priimti pagrįstus sprendimus dėl tolimesnės nėštumo priežiūros“, – sakė perinatologijos srities ekspertas prof. dr. hab. Mirosław Wielgoś.

    „Panorama“ technologiją sukūrė JAV bendrovės „Natera“ specialistai, derinę genetiką, molekulinę biologiją, statistiką ir bioinformatiką. Tyrimo esmė yra ne tik DNR fragmentų kiekio vertinimas, bet ir jų genetinės informacijos analizė, kuri padeda tikslinti rizikos skaičiavimus.

    „Kurdami technologiją siekėme išnaudoti ne vien DNR fragmentų skaičių, bet ir informaciją, kurią jie perduoda, kad neinvazinis tyrimas būtų pritaikomas plačiau“, – sakė mokslininkas dr. Bernhard Zimmermann.

    Praktikoje tyrimas dažniausiai atliekamas nuo 9 nėštumo savaitės, sprendimą priimant individualiai po pokalbio su gydytoju ir įvertinus klinikinę situaciją. Rezultatai gali padėti nuspręsti, ar reikalinga papildoma, detalesnė diagnostika, ir kaip planuoti nėštumo stebėjimą bei gimdymą.