CP v2

Tag: Nėštumas

  • Mokslininkai atskleidė, kas lemia persileidimus: rizika gali susiformuoti dar prieš moters gimimą

    Mokslininkai atskleidė, kas lemia persileidimus: rizika gali susiformuoti dar prieš moters gimimą

    Persileidimai išlieka viena dažniausių nėštumo komplikacijų visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad apie 15 proc. patvirtintų nėštumų baigiasi persileidimu, tačiau realus skaičius gali būti didesnis, nes dalis nėštumų nutrūksta dar moteriai nespėjus sužinoti, kad laukiasi.

    Naujas plataus masto tyrimas pateikė svarbių įžvalgų, kodėl daliai žmonių rizika patirti nėštumo netektį yra didesnė. Mokslininkai susitelkė į aneuploidiją, kai ląstelėje yra per daug arba per mažai chromosomų, ir tai laikoma viena dažniausių ankstyvo nėštumo nutrūkimo priežasčių.

    Medicinos praktikoje seniai žinoma, kad chromosomų paklaidos dažniau kyla kiaušialąstėje, o jų tikimybė didėja su moters amžiumi. Vis dėlto vien amžius nepaaiškina, kodėl panašaus amžiaus moterų patirtys taip skiriasi, todėl vis daugiau dėmesio skiriama genetiniam fonui ir biologiniams procesams, kurie prasideda labai anksti.

    Tyrėjai išanalizavo beveik 140 000 pagalbinio apvaisinimo embrionų genetinius duomenis ir klinikinius priešimplantacinio genetinio tyrimo rezultatus. Iš viso vertinti 139 416 embrionai, gauti iš 22 850 biologinių tėvų porų, ir identifikuota 92 485 aneuploidinės chromosomos 41 480 embrionų.

    „Šis darbas pateikia iki šiol aiškiausius įrodymus, kokiais molekuliniais keliais žmonėms atsiranda skirtinga chromosomų klaidų rizika“, – sakė Johns Hopkins universiteto kompiuterinės biologijos mokslininkas Rajivas McCoy.

    Mokslininkų teigimu, tokio tipo ryšiams aptikti būtini itin dideli duomenų kiekiai, nes evoliuciškai dažniau paplinta tik nedidelį poveikį turinčios genetinės variacijos. Būtent didelė imtis leido tiksliau įvertinti sąsajas tarp motinos DNR variantų ir didesnės tikimybės, kad embrionas turės chromosomų skaičiaus paklaidų.

    Kas vyksta dar vaisiaus vystymosi metu

    Vienas svarbiausių tyrimo akcentų yra tai, kada iš tiesų prasideda kritiniai procesai. Moterų mejozė, t. y. kiaušialąsčių formavimosi procesas, startuoja dar vaisiaus vystymosi metu, kai chromosomos suporuojamos ir vyksta rekombinacija, o vėliau šis procesas sustoja ilgiems metams.

    Mejozei atsinaujinus suaugus, prieš ovuliaciją ir apvaisinimą, ankstesnių etapų „kokybė“ gali turėti lemiamos reikšmės. Tyrėjų hipotezė tokia, kad dalis paveldėtų genetinių variantų gali lemti, jog per ilgą pertrauką chromosomų ryšiai tampa mažiau stabilūs, o tai padidina neteisingo chromosomų išsiskyrimo riziką.

    Genai, siejami su didesne rizika

    Stipriausios sąsajos nustatytos genuose, kurie valdo chromosomų suporavimą, rekombinaciją ir jų sujungimą mejozės metu. Tyrime išskirtas geno SMC1B variantas, siejamas su mažesniu persikryžiavimų skaičiumi ir didesne motinos mejozinės aneuploidijos tikimybe.

    Analizė taip pat parodė ryšius su kitais genais, svarbiais rekombinacijai ir chromosomų sanglaudai. Mokslininkai pabrėžia, kad šie biologiniai mechanizmai gerai žinomi ir iš tyrimų su modeliniais organizmais, todėl žmonėms nustatytos sąsajos atrodo biologiškai pagrįstos.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad paveldimi skirtumai šiuose mejozės procesuose prisideda prie natūralių aneuploidijos ir nėštumo netekčių rizikos skirtumų tarp žmonių“, – sakė Rajivas McCoy.

    Ką tai keičia vaisingumo medicinoje

    Nors tokie atradimai atveria kelią tikslesniam biologinių priežasčių supratimui, individualios rizikos prognozavimas išlieka sudėtingas. Nėštumo baigtį veikia ne tik genetika, bet ir motinos amžius, sveikatos būklė, hormoniniai veiksniai, aplinkos poveikis, gyvenimo būdas bei kiti, dar ne iki galo ištirti mechanizmai.

    Tyrimo autoriai pažymi, kad rezultatai gali būti svarbūs ilgalaikėje perspektyvoje, kuriant naujas diagnostikos ir gydymo kryptis reprodukcinėje medicinoje. Kartu pabrėžiama, kad ateityje svarbu daugiau dėmesio skirti ne tik motinos, bet ir tėvo genetiniams veiksniams bei jų sąveikai.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Nature“.

  • Tyrimas: daržovės nėštumo metu gali formuoti vaiko skonį iki trejų metų – ką parodė testas

    Tyrimas: daržovės nėštumo metu gali formuoti vaiko skonį iki trejų metų – ką parodė testas

    Naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad daržovių skoniai, su kuriais vaisius susiduria dar nėštumo metu, gali būti atpažįstami ir po kelerių metų. Mokslininkai teigia, kad tai gali padėti paaiškinti, kodėl vieniems vaikams daržovės priimtinesnės nei kitiems.

    Tyrimą atlikę Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Nyderlandų universitetų mokslininkai siekė patikrinti, ar vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu susiformuoja ilgalaikė skonio ar kvapo atmintis. Jie pabrėžia, kad ankstesni darbai jau buvo parodę: vaisius gali „ragauti“ mamos mitybos niuansus per vaisiaus vandenis.

    Kaip vyko eksperimentas

    Nėščiosios buvo suskirstytos į dvi grupes: vienai duotos kapsulės su lapinių kopūstų milteliais, kitai – su morkų milteliais. Vėliau, 32 ir 36 nėštumo savaitę, ultragarsu buvo fiksuojamos vaisių veido išraiškos po šių skonių poveikio.

    Mokslininkai vėliau stebėjo vaikus ir gimus – maždaug trijų savaičių amžiaus. Naujausiame etape dalis vaikų pakartotinai vertinti sulaukus trejų metų, siekiant palyginti ankstyvas reakcijas su vėlesnėmis.

    Trejų metų vaikams po nosimi laikyti vatos tamponėliai, pamirkyti morkų arba lapinių kopūstų milteliuose. Reakcijos buvo filmuojamos ir koduojamos pagal veido išraiškas, kurias tyrėjai apibūdino kaip panašias į juoką arba verkimą.

    Ką parodė rezultatai

    Tyrėjų vertinimu, vaikai, kurie dar prieš gimimą buvo „supažindinti“ su morkomis, trejų metų amžiaus į morkų kvapą reagavo palankiau, o į lapinių kopūstų kvapą – neigiamiau. Panaši tendencija fiksuota ir kitoje grupėje: su lapiniais kopūstais nėštumo metu susidūrę vaikai palankiau reagavo į jų kvapą nei į morkas.

    Pasak mokslininkų, tokie duomenys papildo vis gausėjančius įrodymus, kad maisto pasirinkimai gali pradėti formuotis dar iki gimimo. Tai nereiškia, kad vėliau vaiko mitybos įpročiai nekinta, tačiau ankstyvos patirtys gali suteikti pradinį „skonio rėmą“.

    „Iš šių duomenų galime daryti prielaidą, kad tam tikro skonio patyrimas vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu gali sukurti ilgalaikę skonio ar kvapo atmintį ir formuoti vaiko maisto pasirinkimus praėjus keleriems metams po gimimo“, – sakė tyrimo autorė, Durhamo universiteto psichologė Nadja Reissland.

    Kodėl tai svarbu ir kokie ribojimai

    Praktinė reikšmė paprasta: jei daržovės vaikui atrodo „pažįstamos“, jas gali būti lengviau įtraukti į racioną, ypač kai tėvai susiduria su įprastu ikimokyklinukų išrankumu. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad vieno produkto vartojimas nėštumo metu nėra stebuklinga strategija, o vaiko mitybą lemia ir aplinka, ir įpročiai šeimoje.

    Komanda akcentuoja ir ribojimus: tyrimo imtis buvo nedidelė, todėl rezultatus reikia vertinti atsargiai. Taip pat dar neaišku, ar tokia ankstyva „pažintis“ su skoniu vėliau lemia realų suvalgomo daržovių kiekio padidėjimą, ir kokią dalį gali sudaryti genetiniai veiksniai.

    Tyrimas Do Human Fetuses Form Long-Lasting Chemosensory Memories? publikuotas žurnale Developmental Psychobiology. Autoriai teigia, kad ateities darbai turėtų apimti didesnes grupes ir platesnį skonių spektrą, kad būtų galima tiksliau įvertinti ilgalaikį poveikį vaikų mitybai.

  • Tinstančios kojos: gydytojai įvardijo dažniausias priežastis ir kada tai gali būti rimtas signalas

    Pėdų ar čiurnų tinimas yra dažnas simptomas, kurį gali sukelti tiek kasdieniai įpročiai, tiek rimtesni sveikatos sutrikimai. Medikai pabrėžia, kad tinimas atsiranda tada, kai audiniuose susikaupia per daug skysčio, o jį įprastai „išneša“ veninė ir limfinė sistemos.

    Dažniausiai patinimas sustiprėja vakare, po ilgos dienos sėdint ar stovint, ir sumažėja pakėlus kojas. Vis dėlto staigus, vienos kojos tinimas, skausmas, paraudimas ar dusulys gali reikšti būkles, kurioms reikia skubios gydytojo apžiūros.

    Viena iš įprasčiausių priežasčių yra ilgas nejudrumas, pavyzdžiui, darbas sėdint ar ilga kelionė. Tuomet kraujui ir skysčiams sunkiau grįžti iš kojų į širdį, todėl čiurnos ir pėdos gali patinti, o vakare atsiranda sunkumo jausmas.

    Ne mažiau svarbus veiksnys – per didelis druskos kiekis mityboje. Natris skatina skysčių susilaikymą, todėl patinimas gali būti ryškesnis po sūrių užkandžių, perdirbtų produktų ar gausesnių vakarienių.

    Tinimą gali sukelti ir trauma, pavyzdžiui, patempimas, sausgyslių uždegimas ar lūžis. Tokiais atvejais patinimas dažniausiai būna skausmingas, juntamas jautrumas, o papildomas skystis audiniuose yra dalis natūralios gijimo reakcijos.

    Nėštumo metu organizme natūraliai kaupiasi daugiau skysčių, o auganti gimda didina spaudimą dubens ir kojų kraujagyslėms. Dėl to tinimas dažniausiai ryškėja antroje dienos pusėje, o palengvėjimą gali suteikti saikingas judėjimas, patogi avalynė ir kojų pakėlimas.

    Skysčių susilaikymas gali pasireikšti ir dėl hormoninių svyravimų menstruacinio ciklo metu. Daliai moterų savaitę ar kelias dienas iki menstruacijų tinsta ne tik kojos, bet ir rankos, o situaciją dažnai pagerina aktyvumas, vandens vartojimas ir mažesnis druskos kiekis.

    Dar vienas reikšmingas veiksnys yra antsvoris, kuris gali apsunkinti veninę ir limfinę kraujotaką. Net nedidelis kūno masės sumažinimas kai kuriems žmonėms pastebimai palengvina kojų tinimą, ypač jei kartu didėja kasdienis judėjimas.

    Jei tinimas susijęs su nuovargiu ar ilgu sėdėjimu, dažnai padeda kojų pakėlimas virš širdies lygio, reguliarūs pasivaikščiojimai ir čiurnų mankšta. Kai kuriems žmonėms palengvėjimą suteikia ir kompresinės kojinės, ypač jei tinimas kartojasi bei sustiprėja dienos pabaigoje.

    Vis dėlto gydytojai ragina nedelsti, jei tinimas atsirado staiga, yra ryškus vienoje kojoje, lydimas skausmo, karščio, paraudimo, žaizdelių, karščiavimo ar dusulio. Tokie požymiai gali būti susiję su venų tromboze, infekcija, širdies, inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimais, todėl reikalingas ištyrimas.

    Jeigu kojų tinimas kartojasi dažnai, tęsiasi kelias savaites ar stiprėja, verta kreiptis į šeimos gydytoją. Įvertinus situaciją, gali būti skiriami kraujo tyrimai, šlapimo tyrimas, širdies ir kraujagyslių įvertinimas ar venų echoskopija, kad būtų nustatyta tiksli priežastis.

  • Kava kasdien: vieniems padeda širdžiai, kitiems kelia spaudimą – gydytojai paaiškina, kam saugotis

    Kava kasdien: vieniems padeda širdžiai, kitiems kelia spaudimą – gydytojai paaiškina, kam saugotis

    Kava daugeliui yra kasdienis ritualas, tačiau kartu ir dažnų mitų šaltinis. Vienas populiariausių įsitikinimų – kad kava visada kelia kraujospūdį ir automatiškai kenkia širdžiai. Iš tiesų po stiprios kavos puodelio kraujospūdis gali trumpam padidėti, ypač retai kavą geriantiems ar jautresniems kofeinui žmonėms.

    Vis dėlto moksliniai duomenys rodo, kad reguliariai kavą vartojančių žmonių organizmas dalinai prisitaiko prie kofeino poveikio. Dėl to saikingas vartojimas, dažniausiai siejamas su 2–4 puodeliais per dieną, nebūtinai didina hipertenzijos riziką, o kai kuriose apžvalgose net siejamas su palankesniais širdies ir kraujagyslių rizikos rodikliais.

    „Kavos poveikis nėra vienodas visiems – svarbu įvertinti savo sveikatą, toleranciją kofeinui ir bendrą gyvenimo būdą“, – pabrėžia gydytojai.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad atsargiau kavą reikėtų vartoti žmonėms, kurių kraujospūdis nėra sureguliuotas, kurie jaučia širdies permušimus, turi nerimo sutrikimų, refliuksą arba ryškų jautrumą kofeinui. Tokiais atvejais verta stebėti, kaip organizmas reaguoja, ir aptarti saugų kiekį su sveikatos priežiūros specialistu.

    Dažnai manoma, kad kava vertinga tik dėl kofeino, tačiau joje yra ir kitų bioaktyvių medžiagų, ypač polifenolių. Šie junginiai siejami su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu, todėl kava vis dažniau vertinama ne vien kaip stimuliuojantis gėrimas, bet ir kaip tam tikras kasdienės mitybos elementas.

    Mokslinėse apžvalgose reguliarus kavos vartojimas neretai siejamas su mažesne 2 tipo diabeto rizika ir palankesne gliukozės apykaita. Tačiau svarbi detalė – dauguma galimų naudų aptariamos kalbant apie juodą kavą arba kavą su nedideliu pieno kiekiu, o ne apie gėrimus su gausiu cukraus, sirupų ar riebių priedų kiekiu.

    Atskiras dėmesys skiriamas kavos ryšiui su kepenų sveikata. Tyrimų apžvalgos rodo, kad reguliarus kavos vartojimas gali būti siejamas su mažesne kepenų fibrozės rizika, o kai kuriems žmonėms, sergantiems nealkoholine suriebėjusių kepenų liga, kava gali būti vienas iš palankesnio gyvenimo būdo elementų. Tai nereiškia, kad kava pakeičia gydymą, tačiau ji gali papildyti kitus įpročius, tokius kaip mitybos korekcija ir alkoholio ribojimas.

    Saugumo ribos priklauso nuo individualios tolerancijos, tačiau sveikiems suaugusiesiems dažnai nurodoma iki 400 miligramų kofeino per dieną kaip orientacinė riba. Vienam žmogui keli puodeliai gali nesukelti jokių simptomų, o kitam net vienas puodelis gali pasireikšti nerimu, rankų drebėjimu ar miego sutrikimais, ypač jei kava geriama vėliau dieną.

    Nėštumo laikotarpiu rekomendacijos griežtesnės: dažnai minimas iki 200 miligramų kofeino per dieną limitas iš visų šaltinių, įskaitant arbatą, kolą, energinius gėrimus ir šokoladą. Nėščiosioms kofeinas skaidomas lėčiau ir gali pereiti placentą, todėl jo kiekį patariama kontroliuoti atidžiau.

    Kalbant apie kavos rūšis, daugiausia tyrimų turi malta ir filtruota kava, tačiau tirpi kava savaime nėra „prastesnė“ vien dėl to, kad yra labiau apdorota. Tuo tarpu kava be kofeino gali būti praktiškas pasirinkimas žmonėms, kurie mėgsta kavos skonį, bet prastai toleruoja stimuliuojantį poveikį, nes dalis galimų naudų siejama ne tik su kofeinu, bet ir su kitais kavos junginiais.

  • Nemokama programa besilaukiančioms Kauno rajono šeimoms: nuotoliniai užsiėmimai ir viena gyva sesija

    Kam skirta programa ir kaip vyks užsiėmimai

    Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras kviečia registruotis į nemokamą programą Šiuolaikinė tėvystė: kasdienybės iššūkiai. Ji skirta nėščiosioms ir besilaukiančioms Kauno rajono šeimoms, norinčioms geriau pasiruošti kūdikio atėjimui ir pirmajam tėvystės etapui.

    Organizatoriai pabrėžia, kad laukiami tiek būsimi tėčiai, tiek mamos. Užsiėmimus gali lankyti abu tėvai kartu arba vienas iš jų, priklausomai nuo šeimos galimybių ir grafiko.

    Nuotolinis formatas ir kontaktinis susitikimas

    Didžioji dalis programos numatyta nuotoliniu būdu, derinant teoriją ir praktinius patarimus kasdienėms situacijoms. Toks formatas dažnai pasirenkamas siekiant, kad į užsiėmimus galėtų įsitraukti daugiau šeimų, ypač derinančių darbą, vizitus pas gydytojus ar kitus įsipareigojimus.

    Taip pat planuojamas vienas kontaktinis užsiėmimas liepos 2 dieną vaikų sporto centre Strakaliukas, Savanorių pr. 206, Kaune. Organizatoriai akcentuoja, kad tai bus proga gyvai aptarti praktinius klausimus ir užmegzti ryšį su specialistais.

    Specialistų komanda ir dalyvių įsipareigojimai

    Užsiėmimus ves MYLU.LT platformos specialistai, turintys ilgametę darbo patirtį. Nurodoma, kad programoje dalyvaus vaikų ligų gydytoja, vaikų neurologė, akušerijos ir ginekologijos gydytoja, kineziterapeutė, psichologė bei visuomenės sveikatos ir gyvensenos medicinos specialistė.

    Skelbiama, kad kiekvieno užsiėmimo metu dalyviai gaus praktinių užduočių ir pritaikomų rekomendacijų. Prieš registruojantis prašoma įvertinti galimybę dalyvauti bent 70 proc. visų užsiėmimų, o sėkmingai programą baigusių dalyvių lauks prizai.

    Dėl papildomos informacijos kviečiama kreiptis telefonu 8 671 55409. Registracija vykdoma užpildant organizatorių pateiktą formą.

  • Kava kasryt ir inkstai: gydytojai įspėja, kiek puodelių dar saugu, o kada rizika auga

    Kasdienis kavos puodelis daugeliui tapo įpročiu, tačiau vis daugiau žmonių klausia, kaip tai veikia inkstus. Naujausių tyrimų apžvalgos rodo, kad saikingas kavos vartojimas dažniausiai nėra žalingas, o kai kuriems net siejamas su mažesne lėtinės inkstų ligos rizika.

    Kavoje esantis kofeinas gali veikti kaip lengvas šlapimo išsiskyrimą skatinantis veiksnys, todėl daliai žmonių dažniau norisi šlapintis. Vis dėlto tyrimai rodo, kad reguliariai kavą geriantiems asmenims šis poveikis dažnai sumažėja, o įprastas kavos kiekis paprastai nesukelia kliniškai reikšmingos dehidratacijos, jei kartu gaunama pakankamai skysčių.

    Inkstai kasdien filtruoja kraują ir palaiko skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą, todėl svarbu, kaip organizmas reaguoja į kofeiną. Didesnės dozės gali laikinai didinti kraujospūdį, o tai yra vienas svarbiausių veiksnių, susijusių su inkstų funkcijos blogėjimu ilgalaikėje perspektyvoje, ypač jei žmogus jau turi hipertenziją.

    Kai kurie didelės apimties stebimieji tyrimai kavos vartojimą sieja su mažesne lėtinės inkstų ligos rizika. Manoma, kad tai gali būti susiję ne vien su kofeinu, bet ir su kavoje esančiais antioksidantais bei kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis, galinčiomis mažinti oksidacinį stresą ir uždegiminius procesus.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad saugumas priklauso nuo kiekio ir individualių ypatumų. Daugelyje rekomendacijų sveikiems suaugusiesiems nurodoma neviršyti apie 400 miligramų kofeino per parą, o nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims riba mažesnė, dažnai iki 200 miligramų per parą.

    Praktikoje tai reiškia, kad keli puodeliai kavos per dieną daugumai žmonių yra toleruojami, tačiau jautresniems kofeinui poveikis gali būti stipresnis. Įspėjamieji ženklai, kad kiekį verta mažinti, yra padažnėjęs širdies plakimas, nerimas, miego sutrikimai, ryškiai padidėjęs kraujospūdis ar nuolat varginantis dažnas šlapinimasis.

    Inkstų sveikatai svarbus ir kavos paruošimo bei vartojimo kontekstas. Cukraus ir kaloringų priedų gausa ilgainiui didina metabolinių sutrikimų, įskaitant 2 tipo diabetą, riziką, o tai tiesiogiai didina ir inkstų pažeidimo tikimybę. Be to, daliai žmonių aktualus ir bendras kofeino kiekis iš kitų šaltinių, tokių kaip energiniai gėrimai ar stipri arbata.

    Jei žmogus serga lėtine inkstų liga, turi akmenligės epizodų, nekontroliuojamą hipertenziją ar vartoja šlapimą varančius bei kraujospūdį veikiančius vaistus, dėl kavos kiekio verta pasitarti su gydytoju. Tokiais atvejais sprendimas dažniausiai priklauso nuo inkstų funkcijos rodiklių, kraujospūdžio kontrolės ir individualios tolerancijos.

    Apibendrinant, moksliniai duomenys rodo, kad saikingas kavos vartojimas daugeliui suaugusiųjų yra suderinamas su inkstų sveikata, tačiau persūdymas kofeinu gali tapti rizikos veiksniu, ypač turint gretutinių ligų. Svarbiausia stebėti savo savijautą, nepamiršti vandens ir vertinti bendrą kofeino kiekį per dieną.

  • Tyrimas atskleidė: nėštumas perbraižo moters smegenis – keičiasi beveik visos sritys

    Tyrimas atskleidė: nėštumas perbraižo moters smegenis – keičiasi beveik visos sritys

    Iki maždaug 1970-ųjų buvo manoma, kad suaugusio žmogaus smegenys yra tarsi „kietai sujungtos“ ir jų tinklai beveik nebekinta. Vis daugiau neurovaizdinimo duomenų rodo priešingai: smegenys visą gyvenimą persitvarko, o nėštumas yra vienas ryškiausių šių pokyčių laikotarpių.

    JAV neuromokslininkai 2024 metais pristatė vienos nėštumo istorijos detalią smegenų pokyčių „žemėlapio“ analizę, paremtą kartotiniais magnetinio rezonanso tyrimais prieš nėštumą, jo metu ir po gimdymo. Artėjant gimdymo terminui dalies smegenų struktūrų tūris mažėjo, o šis reiškinys paskatino platesnę programą, vadinamą Maternal Brain Project.

    Projekto vadovė Kalifornijos universitete Santa Barbaroje Emily Jacobs pabrėžia, kad moterų sveikatai smegenų skenavimo tyrimuose ilgą laiką buvo skiriama neproporcingai mažai dėmesio. Pasak jos, nuo 1990 metų tik apie 0,5 proc. smegenų skenavimo studijų kryptingai nagrinėjo moterų sveikatą ir su nėštumu susijusius pokyčius.

    Ką rodo skenavimai nėštumo metu?

    Naujesni projekto duomenys, surinkti jau iš kelių motinų, rodo panašią tendenciją: nėštumo metu bendras smegenų tūris, pilkosios medžiagos tūris ir žievės storis reikšmingai mažėja, o po gimdymo dalis rodiklių bent iš dalies atsistato. Tuo pat metu smegenų skysčio rodikliai kinta priešinga kryptimi, kas leidžia įtarti platesnį persitvarkymą, o ne vien izoliuotą vienos srities efektą.

    Tyrėjai taip pat fiksuoja pokyčius smegenų kraujagyslių sistemoje ir smegenų skysčio tekėjimo ypatumuose. Tai dera su gerai žinomomis nėštumo fiziologinėmis adaptacijomis, kai smarkiai persitvarko visa širdies ir kraujagyslių sistema, kad aprūpintų augantį vaisių.

    „Beveik kiekviena smegenų sritis nėštumo metu reikšmingai keičiasi“, – sakė Emily Jacobs.

    Ar tūrio mažėjimas reiškia prastėjimą?

    Iš pirmo žvilgsnio smegenų tūrio mažėjimas gali skambėti grėsmingai, tačiau mokslininkai ragina jo nesieti su blogėjančia funkcija. Vienas pagrindinių aiškinimų yra efektyvumo hipotezė: smegenys, veikiamos didelių hormoninių ir fiziologinių pokyčių, persitvarko taip, kad geriau prisitaikytų prie naujų užduočių, susijusių su motinyste.

    Ši perspektyva prisideda prie požiūrio į vadinamąjį „mamos smegenų“ fenomeną peržiūros. Vietoj prielaidos, kad tai yra sutrikimas ar neadekvatumas, vis dažniau kalbama apie matrescenciją, tai yra apie biologiškai ir psichologiškai intensyvų virsmą, kai organizmas, įskaitant smegenis, prisitaiko prie naujo gyvenimo etapo.

    Kas toliau ir kodėl tai svarbu medicinai?

    Dabartinė projekto imtis dar nėra didelė, tačiau ji plečiama: įtraukiamos pirmą kartą gimdančios ir pakartotinai gimdančios moterys, taip pat palyginamosios grupės, pavyzdžiui, tėčiai ir nėštumo metu nedalyvaujančios moterys. Dalyviai stebimi apie 18 mėnesių, derinant magnetinio rezonanso tyrimus, kraujo tyrimus ir klausimynus apie miegą, nuotaiką bei sveikatą.

    Vienas ambicingiausių tikslų yra sukurti atvirą ir kuo išsamesnę motinystės smegenų duomenų bazę, kuri leistų ieškoti ankstyvų biologinių žymenų. Praktinė nauda gali būti didelė: geriau suprasti pogimdyminės depresijos riziką, nėštumo komplikacijų, tokių kaip preeklampsija ar gestacinis diabetas, sąsajas su smegenų sveikata, ir galiausiai patikslinti, kokios profilaktikos ar pagalbos priemonės veikia geriausiai.

    „Šie duomenys padeda atsisakyti pasenusių įsitikinimų, kad „mamos smegenys“ yra disfunkcija, ir rodo gebėjimą nuolat prisitaikyti bei išlaikyti neuroplastiškumą“, – sakė Emily Jacobs.

  • Ar paracetamolis nėštumo metu didina autizmo riziką? Psichiatrė paaiškina, kur baigiasi faktai

    Kas žinoma apie ryšį su autizmu

    Diskusijos apie galimą paracetamolio ir autizmo ryšį periodiškai atsinaujina po politikų ar socialinių tinklų pareiškimų, tačiau medicinoje svarbiausia ne antraštės, o įrodymų visuma. Autizmo spektro sutrikimas yra neuroraidos ypatumas, susijęs su ankstyvais smegenų vystymosi procesais, todėl jis nėra liga klasikine prasme ir neturi vienos paprastos priežasties.

    Mokslinėje literatūroje iš tiesų randama tyrimų, kuriuose fiksuojama statistinė sąsaja tarp paracetamolio vartojimo nėštumo metu ir vėliau vaikui nustatomų raidos sunkumų. Vis dėlto tokia sąsaja dar nereiškia priežastinio ryšio, nes rezultatus gali iškreipti vadinamieji klaidinantys veiksniai, pavyzdžiui, pati liga, dėl kurios nėščioji vartojo vaistą, karščiavimas ar uždegimas.

    Didžiausią svorį įprastai turi sisteminės apžvalgos ir metaanalizės, kurios vertina daug skirtingų tyrimų vienu metu. Bendra jų išvada atsargesnė: aiškaus ir patikimai įrodyto priežastinio ryšio tarp paracetamolio vartojimo ir autizmo nėra, o rizikos vertinimas labai priklauso nuo vartojimo aplinkybių, dozių ir tyrimų metodikos.

    Kodėl koreliacija dar nereiškia priežasties

    Vienas dažniausių klaidingų interpretacijų šaltinių yra koreliacijos supainiojimas su priežastimi. Jei du dalykai sutampa statistiškai, tai dar nereiškia, kad vienas iš jų sukelia kitą, nes abu gali būti susiję su trečiu veiksniu, kurio nepavyko tinkamai įvertinti.

    Nėštumo metu svarbus yra ir pats karščiavimas: jis gali būti infekcijos požymis, o infekcijos ir uždegiminiai procesai literatūroje aptariami kaip galimi nepalankūs nėštumo veiksniai. Todėl dalyje tyrimų sunku atskirti, kas labiau siejasi su rezultatu: vaistas, karščiavimas ar priežastis, dėl kurios jis kilo.

    „Yra tyrimų, kurie rodo sąsają, bet didelių apimčių apžvalgos nepatvirtina aiškaus priežastinio ryšio“, – sakė psichiatrė Viktorija Mironiuk-Danko.

    Kas iš tiesų didina riziką ir kodėl diagnozių daugiau

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią įtaką autizmo spektro sutrikimui turi genetiniai veiksniai, o rizikos paveikslas paprastai yra sudėtinis. Prie galimų rizikos veiksnių taip pat priskiriamos kai kurios nėštumo ir gimdymo komplikacijos bei prenataliniai veiksniai, tačiau net ir tokiu atveju dažniau kalbama apie tikimybės pokyčius, o ne apie vieną konkrečią priežastį.

    Kita nuolat aptariama tema yra tai, kodėl visuomenėje atrodo, kad autizmo atvejų daugėja. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad autizmą turi maždaug 1 iš 100 vaikų, o augantis matomumas dažnai siejamas su geresne diagnostika, platesniais kriterijais ir mažėjančia stigma, kai tėvai dažniau kreipiasi pagalbos.

    Psichiatrai taip pat primena, kad autizmas neišsivysto staiga suaugus: tai ankstyvos raidos sutrikimas, nors dalis žmonių diagnozę gauna tik suaugę, kai vaikystėje sunkumai buvo menkai atpažinti arba kompensuoti prisitaikymo strategijomis.

    Ką svarbu žinoti šeimoms

    Autizmo spektro sutrikimo „išgydančių“ vaistų nėra, tačiau egzistuoja veiksmingos pagalbos priemonės, kurios gerina kasdienį funkcionavimą ir socialinius įgūdžius. Dažniausiai taikomos elgesio ir ugdymo intervencijos, taip pat logopedinė pagalba, ergoterapija ir individualiai parenkamos raidos skatinimo programos.

    Ekspertai ragina nepasikliauti interneto skleidžiamais „greitais sprendimais“, žadančiais išgydymą dietomis ar papildais. Svarbiausia yra ankstyvas sunkumų atpažinimas, saugios ir įrodymais grįstos intervencijos bei pagarbi aplinka, mažinanti atskirtį mokykloje ir darbe.

  • Elsa Hosk laukiasi antro vaiko: parodė pavasario hitą – trencą, kuris tinka visoms

    Elsa Hosk laukiasi antro vaiko: parodė pavasario hitą – trencą, kuris tinka visoms

    Švedų modelis ir influencerė Elsa Hosk pranešė laukianti antro vaiko ir socialiniuose tinkluose pasidalijo naujausios fotosesijos kadrais. Nuotraukose ji pozavo su šio pavasario mados klasika laikomu šviesiu trencu, kuris vėl grįžo į daugelio garderobus.

    Elsa Hosk ilgus metus siejama su „Victoria’s Secret“ ir laikoma viena ryškiausių pastarojo dešimtmečio mados scenos figūrų. Jos įrašai dažnai tampa greitai plintančiomis stiliaus nuorodomis, o klasikinių drabužių interpretacijos neretai paskatina išaugusį susidomėjimą panašiais deriniais.

    Pastaruoju metu trencas madoje sustiprino pozicijas dėl praktiškumo ir universalumo, ypač permainingą pavasarį. Stilistai akcentuoja, kad toks paltas lengvai pritaikomas tiek kasdieniams deriniams su sportiškesniais batais, tiek elegantiškesniems įvaizdžiams su suknelėmis.

    Naujose nuotraukose E. Hosk pasirinko trumpą, šviesią suknelę ir šviesų, laisvesnio silueto trencą, o derinį pagyvino ryškesniais aksesuarais. Gerbėjai komentaruose ją vadino stiliaus ikona ir pabrėžė, kad net paprasti sprendimai, tinkamai suderinti, atrodo itin įsimintinai.

    Modelis jau kurį laiką vysto ir savo mados verslą, todėl jos pasirinkimai dažnai vertinami ne tik kaip asmeninis skonis, bet ir kaip aiškus signalas apie tai, kas artimiausiu metu taps paklausiausia. Kol kas ji neatskleidė daugiau detalių apie nėštumą, tačiau akivaizdu, kad ir šį etapą ketina išgyventi išlikdama ištikima savo estetikai.

  • Tyrimas: nėštumo stresas veikia vaiko smegenis, tačiau ankstyvi adaptaciniai įgūdžiai gali sušvelninti

    Tyrimas: nėštumo stresas veikia vaiko smegenis, tačiau ankstyvi adaptaciniai įgūdžiai gali sušvelninti

    Naujas žurnale Developmental Neuroscience publikuotas tyrimas rodo, kad nėštumo metu patiriamas stresas gali būti susijęs su vaiko smegenų raidos pokyčiais, tačiau ankstyvoje vaikystėje ugdomi adaptaciniai įgūdžiai gali padėti šį poveikį sušvelninti. Mokslininkai pabrėžia, kad tai ankstyvi duomenys, tačiau jie papildo vis gausėjančius įrodymus apie prenatalinės aplinkos svarbą.

    Tyrimą atliko Niujorko miesto universiteto Graduate Center ir Queens College komanda, o kaip natūralios nelaimės sukelto prenatalinio streso modelį pasirinko 2012 metais JAV kilusią audrą Superstorm Sandy. Tyrėjai lygino vaikus, kurie nėštumo metu buvo veikiami su audra susijusio streso, su vaikais, kurie tokios ekspozicijos nepatyrė.

    Pilotiniame tyrime dalyvavo 11 vaikų, patyrusių prenatalinį stresą, ir 23 vaikai kontrolinėje grupėje. Nuo 2 iki 6 metų amžiaus buvo periodiškai vertinami kasdieniai įgūdžiai, tokie kaip komunikacija, savitvarka ir socialinis elgesys, dažnai vadinami adaptaciniais įgūdžiais.

    Vaikams sulaukus 8 metų, daliai jų buvo atlikti smegenų vaizdinimo tyrimai ir užduotys, susijusios su emocijų atpažinimu, pavyzdžiui, veido išraiškų interpretavimu. Tokios užduotys aktyvina emocijų apdorojime dalyvaujančius smegenų tinklus, įskaitant limbinę sistemą.

    Kaip adaptaciniai įgūdžiai keičia vaizdą?

    Rezultatai parodė nuoseklų ryšį: vaikai, kurių prenatalinis laikotarpis buvo pažymėtas didesniu stresu, vidutiniškai rodė tendenciją turėti silpnesnius adaptacinius įgūdžius ir mažesnį aktyvumą kai kuriose su emocijomis susijusiose smegenų srityse. Tačiau esminis skirtumas atsirado įvertinus, kokius adaptacinius įgūdžius vaikai buvo įgiję ankstyvoje vaikystėje.

    Vaikų, kurie patyrė prenatalinį stresą, bet anksti išsiugdė stipresnius adaptacinius įgūdžius, smegenų aktyvumo rodikliai buvo artimesni kontrolinės grupės vaikams. Kitaip tariant, ankstyvi kasdieniai įgūdžiai šiame tyrime siejosi su didesniu smegenų atsparumu vėlesniame amžiuje.

    „Iš neurovaizdinimo perspektyvos šie rezultatai išryškina nepaprastą smegenų gebėjimą būti atsparioms“, – sakė CUNY ASRC Neurovaizdinimo branduolio direktorė Duke Shereen.

    Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad mažesni adaptaciniai įgūdžiai buvo susiję su mažesniu aktyvumu srityse, kurios svarbios emocijų reguliavimui, sensorinės informacijos apdorojimui ir atminties formavimui. Nors tokie ryšiai dar nereiškia priežasties ir pasekmės, jie padeda geriau suprasti galimus mechanizmus.

    Kodėl tai svarbu klimato kaitos kontekste?

    Mokslininkų teigimu, klimato kaitos fone dažnėjant ekstremaliems reiškiniams, daugiau nėščiųjų gali atsidurti ilgalaikio streso sąlygomis, o tai kelia papildomų visuomenės sveikatos klausimų. Tokiose situacijose ypač svarbios tampa ankstyvosios pagalbos priemonės, kurios yra realiai pritaikomos šeimoms kasdienybėje.

    Autoriai akcentuoja, kad tyrimas yra nedidelės apimties, todėl išvadoms būtini didesni ir įvairesni tyrimai, kurie patvirtintų ryšius bei leistų tiksliau įvertinti, kokios intervencijos veiksmingiausios. Vis dėlto gauti duomenys palaiko idėją, kad ankstyvas savarankiškumo, bendravimo ir savitvarkos įgūdžių stiprinimas gali būti svarbus ne tik elgesiui, bet ir smegenų sveikatos atsparumui.