Tag: Netflix

  • „Netflix“ atskleidė, kiek serialų jau kuria su DI: skaičius stebina, keičiasi visa industrija

    „Netflix“ atskleidė, kiek serialų jau kuria su DI: skaičius stebina, keičiasi visa industrija

    DI sparčiai įsitvirtina ne tik socialinių tinklų vaizdo įrašuose, bet ir didelio biudžeto filmų bei serialų gamyboje. Naujausio ketvirčio rezultatų pristatyme „Netflix“ atviriau prabilo, kaip ir kokiu mastu šios technologijos jau naudojamos turinio kūrime.

    Bendrovė investuotojams nurodė, kad generatyvinis DI iki šiol buvo pritaikytas maždaug 300 projektų. Dažniausiai tai daroma postprodukcijos etape, kai koreguojamas vaizdas, kuriami efektai ar greitinami techniniai procesai.

    „Mes vis dažniau pasitelkiame šiuos įrankius, kad aukštesnę kokybę pristatytume greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis“, – sakė „Netflix“ vadovybė, kalbėdama apie DI vaidmenį gamybos grandinėje.

    Įmonė įvardijo kelis pavyzdžius, kur DI padėjo kurti sudėtingas sekas, tokias kaip minios, istoriniai mūšių epizodai ar įžanginiai kadrai, formuojantys pasakojimo pasaulį. Tarp paminėtų projektų buvo „The American Experiment“, „Glory“ ir „Brasil 70: A Saga do Tri“.

    „Netflix“ bendrovadovas Tedas Sarandosas investuotojams aiškino, kad projekte „The American Experiment“ panaudota apie 17 minučių DI patobulintos vaizdo medžiagos. Pasak jo, tai leido perpus sumažinti gamybos laiką ir sąnaudas, lyginant su įprastais sprendimais.

    DI naudojimas industrijoje paprastai siejamas su keliais tikslais: greitesniu iteravimu, pigesniu sudėtingų vizualinių elementų kūrimu ir didesniu masteliu, kai reikia daug panašių kadrų ar variacijų. Tokie įrankiai ypač patrauklūs epizoduose, kur didžiausią biudžeto dalį tradiciškai suvalgo vizualiniai efektai.

    Vis dėlto bendrovė pabrėžia, kad DI nėra universalus pakaitalas kūrybinėms komandoms. Praktikoje jis dažniau tampa pagalbine priemone, kuri padeda greičiau atlikti technines užduotis, tačiau scenarijaus, režisūros ir aktorystės sprendimų nepakeičia.

    Pastaraisiais metais augantis DI naudojimas ekrano industrijoje kelia ir daugiau klausimų: nuo autorinių teisių iki aktorių balso ar atvaizdo panaudojimo, taip pat dėl skaidrumo, kada žiūrovas mato realų filmavimą, o kada kompiuteriu kurtą vaizdą. Tikėtina, kad didėjant mastui, tokie standartai ir taisyklės taps vis svarbesne rinkos dalimi.

  • „Netflix“ žengė dar toliau: telefonas tampa valdikliu, o riba tarp žaidimo ir realybės tirpsta

    „Netflix“ žengė dar toliau: telefonas tampa valdikliu, o riba tarp žaidimo ir realybės tirpsta

    „Netflix“ plečia žaidimų kryptį ir pristato interaktyvesnį pasakojimo modelį, kuriame pagrindiniu įrankiu tampa išmanusis telefonas. Nauja patirtis kuriama taip, kad žaidimo įvykiai persikelia į paties žaidėjo ekraną, o pranešimai ar skambučiai gali pasirodyti kaip realūs.

    Toks sprendimas remiasi paprasta idėja: telefone rodomi žaidimo veikėjų skambučiai, žinutės ir kiti signalai, o įrenginio vibracija bei garsai tampa pasakojimo dalimi. Tai sustiprina įsitraukimą ir sąmoningai trina ribą tarp fikcijos ir kasdienybės, ypač siaubo ar trilerio žanruose.

    „Telefonas kaip valdiklis neturi būti kliūtis, jis gali tapti itin smagia ir naujoviška pasakojimo forma“, – sakė Netflix Narrative Games vadovas Seanas Krankelis.

    Anot jo, tokios koncepcijos kūrimas nėra greitas procesas: komandos turi suderinti žaidėjui suteikiamą laisvę su istorijos tempu, aiškiomis užuominomis ir sklandžia eiga. Tikslas yra pasiekti, kad interaktyvumas neatrodytų kaip eksperimentas, o taptų natūralia vartojimo dalimi, nereikalaujančia papildomos įrangos.

    „Netflix“ žaidimų padalinys auga nuo 2021 metų, kai platforma pradėjo siūlyti mobiliuosius žaidimus kaip prenumeratos dalį. Pastaraisiais metais rinka aiškiai rodo tendenciją investuoti į lengvai pasiekiamas patirtis, kur svarbiausia ne techninė galia, o istorija, formatas ir auditorijos įsitraukimas.

    Toks kelias leidžia „Netflix“ konkuruoti ne su tradicinėmis konsolėmis skaičiavimo galia, o dėmesiu kasdieniam naudojimui. Platforma išnaudoja tai, ką beveik visi jau turi kišenėje, ir bando paversti telefoną pažangiu pasakojimo įrankiu, kuris gali atverti naujas interaktyvios pramogos formas.

  • „Disney+“ gali atverti dalį turinio nemokamai: štai ką tai reikštų žiūrovams ir rinkai

    „Disney+“ gali atverti dalį turinio nemokamai: štai ką tai reikštų žiūrovams ir rinkai

    Srautinių transliacijų rinka vis labiau primena kovą dėl kiekvieno žiūrovo: brangstant prenumeratoms ir augant konkurencijai, platformos ieško naujų būdų pritraukti auditoriją. Vienas ryškiausių pastarųjų metų poslinkių yra pigesni planai su reklama, kurie daugeliui vartotojų tapo kompromisu tarp kainos ir patogumo.

    Tokį kelią jau seniau pasirinko „Netflix“, o dabar panašias kryptis svarsto ir kiti. Viešojoje erdvėje pasirodė signalų, kad „Disney+“ gali svarstyti dar drąsesnį modelį: dalį savo turinio atverti nemokamai, mainais į reklamas ir ribotą prieigą.

    „Ieškome būdų, kaip pasiekti daugiau žiūrovų ir suteikti jiems lengvesnį priėjimą prie mūsų turinio“, – sakė „Disney“ produktų ir technologijų plėtros vadovas Adamas Smithas.

    Pagal aptariamus scenarijus, nemokamai galėtų būti siūloma tik dalis katalogo, o visas turinys liktų prieinamas tik mokantiems abonentams. Kai kuriuose modeliuose žiūrėjimas galėtų veikti net be paskyros, kad įėjimo barjeras būtų kuo mažesnis, tačiau tai greičiausiai reikštų griežtesnius reklamos rodymo limitus.

    Toks žingsnis atitiktų platesnę JAV ir Europos rinkų tendenciją, kur sparčiai auga nemokamos, reklama finansuojamos vaizdo platformos. Vartotojų įpročius keičia ir tai, kad dalis auditorijos nebenori turėti kelių mokamų prenumeratų vienu metu, todėl renkasi nemokamą turinį arba rotuoja prenumeratas pagal sezoniškumą.

    Reklamomis paremti planai platformoms patrauklūs dėl paprastos priežasties: jos gauna pajamas ne tik iš prenumeratos, bet ir iš reklamos pardavimo, o tai padeda kompensuoti turinio gamybos ir licencijavimo kaštus. Žiūrovams tai reiškia mažesnę kainą arba nulines išlaidas, tačiau mainais tenka taikstytis su reklamos intarpais ir ribotomis funkcijomis.

    Kol kas neaišku, ar „Disney+“ tikrai pristatys nemokamą prieigą ir kada tai galėtų įvykti. Vis dėlto pats svarstymas rodo, kad srautinių transliacijų rinkoje įsitvirtina nauja realybė: vien tik didelis turinio katalogas nebėra garantija augimui, todėl platformos vis dažniau eksperimentuoja su kainodara ir prieigos modeliais.

  • „Netflix“ nori tapti kaip TV: planuoja 24/7 tiesioginius kanalus ir naują reklamų strategiją

    „Netflix“ nori tapti kaip TV: planuoja 24/7 tiesioginius kanalus ir naują reklamų strategiją

    „Netflix“ svarsto žingsnį, kuris primena tradicinės televizijos modelį: platformoje gali atsirasti visą parą veikiantys tiesioginiai kanalai, nuolat transliuojantys turinį 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Apie tokius planus pranešė The Wall Street Journal, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais.

    Idėja paprasta: žiūrovas įsijungtų konkretų kanalą ir galėtų žiūrėti ar net klausytis turinio fone, nesirinkdamas kiekvieno epizodo atskirai. Tokia patirtis artima linijinei televizijai, kai programą sudėlioja pats transliuotojas, o vartotojui nereikia ilgai naršyti katalogo.

    Ši kryptis siejama su augančia konkurencija transliacijų rinkoje ir vartotojų dėmesio kova. Nemokamos, reklamomis finansuojamos televizijos tipo paslaugos, tokios kaip „Pluto TV“ ar „Tubi“, pastaraisiais metais sustiprino pozicijas ir įpratino dalį auditorijos prie nuolatinio srauto, o ne pasirinkimo iš bibliotekos.

    „Netflix“ atveju tai gali būti ir tiesioginis būdas sustiprinti reklamos verslą. Nuolatinė transliacija reikštų, kad reklaminiai intarpai tampa labiau panašūs į įprastus televizinius blokus, o jų praleisti būtų sunkiau nei žiūrint turinį pagal pareikalavimą.

    Be to, „Netflix“ tariasi ir dėl kitos krypties – galimų paketų su kitais turinio tiekėjais, kai vienu mokėjimu vartotojas gautų prieigą prie kelių paslaugų. Tokį modelį jau naudoja dalis rinkos dalyvių, o tarp minimų galimų partnerių įvardijamas ir „Peacock“.

    Tokie planai siejami ir su pačios platformos iššūkiais. Nors pigesni planai su reklamomis didina pasiekiamumą, „Netflix“ ieško sprendimų, kaip ilgiau išlaikyti žiūrovų dėmesį, kai dalies originalių serialų peržiūros tarp sezonų krenta, o konkurentai agresyviai investuoja į sportą, tiesiogines transliacijas ir reklama finansuojamą turinį.

  • „Netflix“ vėl siūlo nemokamą laikotarpį: kas gali gauti 30 dienų ir kur slypi niuansai?

    „Netflix“ vėl siūlo nemokamą laikotarpį: kas gali gauti 30 dienų ir kur slypi niuansai?

    „Netflix“ Lenkijoje vėl testuoja nemokamą bandomąjį laikotarpį, kuris ilgą laiką buvo dingęs iš pasiūlymų. Platformos puslapyje daliai lankytojų rodomas kvietimas išbandyti paslaugą be mokesčio, tačiau sąlygos gali skirtis priklausomai nuo įrenginio ir paskyros istorijos.

    Skirtingiems vartotojams matomas nevienodas pasiūlymas: vienur minima 30 dienų nemokama prieiga, kitur bandomasis laikotarpis trumpesnis. Tokie skirtumai dažniausiai susiję su A ir B testavimu, kai bendrovė vertina, kurie pasiūlymai geriau skatina registracijas ir sumažina atšaukimų skaičių.

    Nemokami bandymai „Netflix“ rinkodaroje yra tapę retu reiškiniu: daugelyje šalių jų atsisakyta, o naudotojai skatinami jungtis per akcijas ar partnerių paketus. Lenkijoje platforma anksčiau taip pat buvo siūliusi nemokamą išbandymą, tačiau vėliau šią praktiką nutraukė.

    Pasiūlymo sugrįžimas sutampa su tuo, kad pastaraisiais metais visame sektoriuje keitėsi kainodara ir turinio finansavimo modeliai. Transliavimo platformos vis dažniau ieško būdų auginti abonentų skaičių ne tik nauju turiniu, bet ir lankstesniais planais, laikinais pasiūlymais bei trumpais bandomaisiais laikotarpiais.

    Vartotojams, norintiems pasinaudoti nemokamu laikotarpiu, svarbiausia įsivertinti sąlygas prieš patvirtinant registraciją. Dažniausiai tokie pasiūlymai reikalauja pridėti mokėjimo būdą, o bandomajam laikotarpiui pasibaigus mokestis pradedamas skaičiuoti automatiškai, jei prenumerata neatšaukiama laiku.

    Jei „Netflix“ banerio nematote, tai nebūtinai reiškia, kad pasiūlymo nėra visai: jis gali būti rodomas tik daliai auditorijos arba tik konkrečiuose kanaluose. Praktikoje verta patikrinti pasiūlymą skirtinguose įrenginiuose, tačiau galutinės sąlygos visada turi būti aiškiai nurodytos prieš užsakymo patvirtinimą.

  • Ką veikti Europoje šią savaitę: „The Rolling Stones“ naujas albumas, parodos ir siaubo premjera

    Ką veikti Europoje šią savaitę: „The Rolling Stones“ naujas albumas, parodos ir siaubo premjera

    Vasara Europoje dažnai asocijuojasi su lėtesniu tempu, tačiau artimiausių dienų kultūros kalendorius rodo priešingai. Nuo psichikos sveikatos temų parodose iki naujų kino premjerų ir ryškių muzikos sugrįžimų – pasirinkimų netrūks.

    Šios savaitės programoje išsiskiria keli akcentai: Londone atidaroma paroda apie rūpestį ir gydymą, Paryžiuje tęsiama Mažojo princo imersinė patirtis, o kino teatruose pasirodo naujas serijos „Evil Dead“ filmas. Tuo pat metu „The Rolling Stones“ pristato dar vieną studijinį albumą.

    Parodos ir renginiai

    Londono Wellcome Collection pristato dviejų britų menininkų kūrybą, nagrinėjančią psichikos sveikatos realijas ir pagalbos prieinamumo problemą. Parodoje susitinka velionės Audrey Amiss darbai, sukurti asmeninės patirties fone, ir Rudy Loewe kūriniai apie šiandienos pacientų patiriamus stereotipus.

    Šis projektas įsilieja į platesnę Europos muziejų kryptį daugiau dėmesio skirti sveikatos, stigmos ir socialinės atskirties temoms. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama ne tik diagnozė, bet ir aplinkybės, dėl kurių pagalba tampa sunkiai pasiekiama.

    Paryžiuje, Atelier des Lumières erdvėje, iki rudens tęsiama imersinė ekspozicija pagal Antoine de Saint-Exupéry Mažąjį princą. Tokie skaitmeninio meno projektai pastaruoju metu dalija nuomones, tačiau ši erdvė yra iš tų, kurios imersiją bando pateisinti pasakojimu, o ne vien vaizdais.

    Kinas ir serialai

    Kino teatruose Europoje startuoja „Evil Dead Burn“ – nauja demonų apsėdimo franšizės dalis. Siužeto centre – jauna moteris, vykstanti į atokią vietą susitikti su vyro artimaisiais, tačiau kelionė greitai virsta išbandymu, kai įvykiai pasuka antgamtinio siaubo kryptimi.

    Filmas tęsia pastarųjų metų tendenciją siaubo žanrą derinti su traumų, netekties ir šeimos santykių temomis. „Evil Dead“ visata išlaiko atpažįstamą stilių: intensyvų tempą, provokuojantį humorą ir sąmoningai perdėtą brutalumą, kuris šiai serijai jau tapęs parašu.

    Serialų mėgėjams dėmesį gali patraukti „Little House on the Prairie“ nauja ekranizacija „Netflix“ platformoje. Skirtingai nuo ankstesnių šiltesnio tono versijų, naujoji interpretacija labiau remiasi išlikimo istorija ir grubesniu realizmu, atspindinčiu pionierių kasdienybės kainą.

    Muzika: „The Rolling Stones“ sugrįžimas

    Didžiausias savaitės muzikos įvykis – „The Rolling Stones“ naujas studijinis albumas „Foreign Tongues“. Tai jau dvidešimt penktas grupės studijinis darbas, išlaikantis kryptį, kai legendiniai atlikėjai grįžta ne vien dėl nostalgijos, bet ir dėl noro išbandyti skirtingus skambesius.

    Albume – 14 kūrinių, o tarp bendradarbių minimi Robert Smith, Paul McCartney, Chad Smith ir Steve Winwood. Tokie vardai rodo, kad leidinys orientuotas į plačią auditoriją: nuo klasikinio roko gerbėjų iki klausytojų, kuriems svarbios skirtingų kartų muzikos sankirtos.

    Šalia to pasirodo ir kitų atlikėjų naujienos, o bendra kryptis aiški: vasaros viduryje kultūros rinka įsibėgėja, o didieji vardai ir naujos interpretacijos varžosi dėl dėmesio. Jei planuojate savaitę Europoje, ši programa gali tapti patogiu atspirties tašku.

  • Orhanas Pamukas apie Nekaltybės muziejų Stambule: kaip daiktai atgaivina atmintį po „Netflix“ serialo

    Orhanas Pamukas apie Nekaltybės muziejų Stambule: kaip daiktai atgaivina atmintį po „Netflix“ serialo

    Nuo romano iki tikro muziejaus

    Turkų rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Orhano Pamuko romanas Nekaltybės muziejus pasirodė 2008 metais, o 2012 metais Stambule duris atvėrė ir realus muziejus, įkvėptas knygos pasaulio. Pastaraisiais mėnesiais projektas sulaukė naujos dėmesio bangos po „Netflix“ ekranizacijos, į Stambulą atvedusios ir naują lankytojų srautą.

    Interviu, duotame pačiame muziejuje Čukurcumos rajone, Pamukas pasakoja, kad muziejaus idėja nebuvo vėlesnis marketingo sprendimas. Pasak rašytojo, jis apie romaną ir muziejų galvojo lygiagrečiai, o pastatą, vėliau tapusį ekspozicijos erdve, įsigijo dar prieš pradėdamas rašyti romaną.

    Daiktų galia grąžinti prisiminimus

    Pamuko teigimu, romanas ir muziejus remiasi paprasta, bet stipria mintimi: daiktai talpina prisiminimus, net jei jų patys sąmoningai nebešaukiame. Anot rašytojo, kasdieniai objektai gali veikti kaip atminties sužadintojai, grąžinantys ne tik vaizdus, bet ir emocijas, kurias žmogus jau buvo „uždaręs“ savyje.

    „Tikiu daiktų paslaptimi: užtenka vėl rasti seną kino bilietą ir sugrįžta pamiršti jausmai“, – sakė Orhanas Pamukas.

    Ši idėja romane įkūnijama per pagrindinį veikėją Kemalį, kuris, negalėdamas būti su mylimąja, ima kaupti su ja susijusius smulkius daiktus. Muziejuje tai virsta vitrinomis, kuriose kasdienybė, meilė ir netektis pasakojamos ne abstrakčiais apibendrinimais, o konkrečiais, materialiomis istorijos „nuotrupomis“.

    Miesto atmintis ir lankytojų banga

    Rašytojas muziejų apibūdina ne tik kaip literatūrinio pasakojimo tęsinį, bet ir kaip kuklų miesto muziejų, fiksuojantį Stambulo gyvenimo detales nuo praėjusio amžiaus antros pusės. Jo teigimu, ekspozicija leidžia pažvelgti į tuometinę pasaulietinę, vakarietiškėjančią miesto buitį, jos skonį, vartojimo įpročius ir socialines ribas.

    Pasak Pamuko, ankstesniais metais muziejus išsilaikydavo daugiausia iš bilietų pardavimo, o reikšmingą lankytojų dalį sudarydavo užsieniečiai. Dabar, ekranizacijai išpopuliarinus istoriją platesnėje auditorijoje, lankytojų srautai išaugo, o prie įėjimo vis dažniau rikiuojasi eilės.

    Rašytojas pabrėžia, kad muziejų laiko ilgalaike miesto atminties kapsule: erdve, kurioje išliks ne tik jo tekstai, bet ir fizinė kasdienybės kultūra. Tai, anot jo, leidžia muziejui veikti kaip gyvas liudijimas apie laiką, žmones ir jų santykius su daiktais.

  • „Netflix“ paleido žaidimą, kuris priverčia telefoną skambėti iš siaubo trilerio – kas yra „Unhinged“?

    „Netflix“ paleido žaidimą, kuris priverčia telefoną skambėti iš siaubo trilerio – kas yra „Unhinged“?

    „Netflix“ žaidimų kataloge pasirodė naujas interaktyvus trileris „Unhinged“, kuris išnaudoja išmanųjį telefoną ne tik kaip valdymo pultą, bet ir kaip pilnavertę žaidimo dalį. Kūrėjai žada patirtį, kurioje riba tarp ekrane vykstančios istorijos ir realaus įrenginio elgesio sąmoningai tirpinama.

    Pastaraisiais metais „Netflix“ nuosekliai plečia žaidimų kryptį ir vis dažniau kalba apie ją kaip apie papildomą vertę prenumeratoriams. Žaidimai mobiliesiems įtraukiami į prenumeratą, todėl vartotojams nereikia atskiro pirkimo ar papildomo mokesčio, o tai tampa vienu iš būdų mažinti prenumeratos atsisakymą.

    „Unhinged“ išsiskiria tuo, kad pats telefonas tampa istorijos įrankiu: žaidėjas, nuskenavęs QR kodą ekrane, susieja įrenginį su veiksmo eiga. Judesiai realybėje atkartojami žaidime, o telefono sensoriai ir garsas naudojami įtampai kurti, tarsi tai būtų interaktyvi siaubo scenografija.

    Žaidimo eigoje, kai veikėja gauna skambutį ar žinutę, žaidėjas tai pajunta fiziškai: įrenginys gali skambėti, vibruoti, o garsas sklinda iš telefono garsiakalbio. Tokia mechanika remiasi išmaniojo telefono kasdienybe ir paverčia ją įrankiu, kuris stiprina įsitraukimą.

    „Nuo tos akimirkos integracija veikia sklandžiai: telefono judesiai realiame pasaulyje seka Avos rankų judesius, leisdami nukreipti jos žibintuvėlį per šešėlius“, – rašoma žaidimo aprašyme.

    Pasakojimo centre yra Ava, įkalinta gyvenamajame pastate, kuriame, kaip leidžiama suprasti, ji nėra viena. Vienintelis ryšys su išoriniu pasauliu tampa telefonas ir kontaktas su geriausia drauge, gyvenančia kitapus gatvės, o užblokuoti pabėgimo keliai sustiprina klaustrofobinę atmosferą.

    „Unhinged“ siūlo du režimus: siužetinį, kuriame neskaičiuojamas laikas ir akcentuojama istorija, bei standartinį, kuriame sprendimus verčia priimti mažėjanti laiko juosta. Nesuspėjus įvykdyti užduoties veikėja žūsta, o žaidimas grąžina į paskutinį kontrolės tašką.

    Už projektą atsakinga „Night School“, studija, priklausanti „Netflix“ ir žinoma dėl „Oxenfree“ serijos. Tokie eksperimentai atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai transliacijų platformos ieško interaktyvių formatų, galinčių išlaikyti auditorijos dėmesį ne tik filmais ir serialais, bet ir žaidimais.

    „Unhinged“ pozicionuojamas kaip vakarui skirtas įtemptas trileris, kuriame baimė kuriama ne vien vaizdu, bet ir tuo, kaip elgiasi jūsų pačių įrenginys. Jei patinka psichologinės istorijos ir norisi neįprasto interaktyvumo, tai vienas ryškesnių „Netflix“ bandymų žaidimų kataloge.

  • „Netflix“ pristatė šou apie Vonką: Gene’o Wilderio balsas atkurtas DI, dalis gerbėjų piktinasi

    „Netflix“ pristatė šou apie Vonką: Gene’o Wilderio balsas atkurtas DI, dalis gerbėjų piktinasi

    „Netflix“ paskelbė apie naują Willy’io Wonka pasaulio įkvėptą konkursinį šou Wonka’s The Golden Ticket, tačiau anonsas iškart sukėlė diskusijų audrą. Dalis žiūrovų piktinasi, kad pristatyme panaudotas DI atkurtas velionio aktoriaus Gene’o Wilderio balsas.

    Serialo koncepcija remiasi Roaldo Dahlio kūriniu Čarlis ir šokolado fabrikas, o „Netflix“ žada 12 vadinamųjų auksinio bilieto laimėtojų ir jų partnerių kelionę į Vonkos fabriko erdves. Ten dalyvių lauks užduotys ir išbandymai, sukurti taip, kad primintų knygos fantastiką ir nuotaiką.

    Diskusijas pakurstė tai, kad anonso įraše skamba Gene’o Wilderio, 1971 metų filme įkūnijusio Willy’į Wonką, balsą primenanti įgarsinimo versija. „Netflix“ nurodė, kad balsas atkurtas pasitelkus balso sintezės sprendimus, o projekte minėta bendrovė „ElevenLabs“.

    „Pirmą kartą per dešimtmečius atveriu savo mylimą šokolado fabriką. Nauja tikrų auksinių bilietų turėtojų karta varžysis dėl gyvenimą keičiančio prizo arba atsisveikins labai apmaudžiai“, – skamba anonso tekste.

    Socialiniuose tinkluose dalis gerbėjų kritikavo sprendimą ir teigė, kad sintetinis balsas skamba be emocijos bei gilumo. Kiti akcentavo platesnę problemą: DI įrankiai vis dažniau naudojami kūrybos industrijose, o tai kelia klausimų dėl autoriaus teisių, atlikėjų kontrolės ir etikos, ypač kai kalbama apie mirusius aktorius.

    Kartu paaiškėjo, kad Gene’o Wilderio palikimą administruojantys atstovai sutiko, jog balsas būtų naudojamas projekte. Aktoriaus našlė Karen Wilder teigė, kad jo vaidmuo daugelį metų teikė džiaugsmą įvairioms kartoms, o naujas šou esą siekia pagerbti tą šilumą ir vaizduotę, kurią jis atnešė į personažą.

    Vis dėlto kritikos banga rodo, kad vien teisinis sutikimas ne visada užtikrina visuomenės pritarimą. Pastaraisiais metais pramogų industrijoje vis dažniau diskutuojama apie aiškų žymėjimą, kada naudojamas DI, apie aktorių teises į savo balsą bei atvaizdą ir apie tai, kaip tokie sprendimai keičia pasitikėjimą turiniu.

    „Netflix“ skelbia, kad Wonka’s The Golden Ticket premjera numatyta rugsėjo 23 dieną. Ar ginčas dėl DI balso paveiks šou startą, paaiškės artėjant premjerai.

  • „Netflix“ imasi kultinės „Persona“: serialui suburta stipri komanda, bet yra vienas kabliukas

    „Netflix“ imasi kultinės „Persona“: serialui suburta stipri komanda, bet yra vienas kabliukas

    „Netflix“ rengia naują serialą, paremtą kultine japonų vaidmenų žaidimų serija „Persona“. Apie projektą pranešė pramogų industrijos leidinys, tačiau pati platforma šių planų kol kas oficialiai nekomentuoja.

    Teigiama, kad pagrindiniu kūrybiniu vedliu turėtų tapti scenaristas ir prodiuseris Christopheris Monfette, kuriam patikėtas ir showrunnerio vaidmuo. Anot skelbiamų detalių, prie vykdomosios prodiuserių komandos prisideda Shawnas Levy, Danas Levine ir Robertas Atwoodas.

    Prie projekto minima ir „SEGA“ atstovybė, o už kūrybinę žaidimų kryptį istoriškai atsakinga „Atlus“ bei jos komanda „P-Studio“. Tokia sudėtis signalizuoja, kad adaptacija gali būti kuriama glaudžiai prižiūrint teisių turėtojams.

    „Persona“ yra viena ryškiausių jRPG serijų, žinoma dėl paauglių ir jaunų suaugusiųjų istorijų, psichologinių temų ir antgamtiškų elementų. Kiekviena pagrindinės serijos dalis pasakoja savarankišką istoriją, tačiau jas sieja bendri motyvai: tapatybės paieškos, draugystės ryšiai ir pasirinkimų pasekmės.

    Serijos ištakos siejamos su „Shin Megami Tensei“ visata, o pirmasis „Persona“ žaidimas pasirodė 1996 metais. Vėliau franšizė išsiplėtė į kelis pagrindinius leidimus ir gausybę papildomų atšakų, todėl ekranizacijai turėtų netrūkti medžiagos.

    Šis projektas tęsia „Netflix“ kryptį aktyviai investuoti į žaidimų adaptacijas, kurios pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai augančių pramogų industrijos tendencijų. Sėkmę dažnai lemia ne tik žinomumas, bet ir kūrėjų gebėjimas išlaikyti originalo toną, kartu pritaikant pasakojimą platesnei auditorijai.

    Vis dėlto esminis kabliukas išlieka tas, kad kol kas nėra nei oficialaus patvirtinimo, nei premjeros datos, nei aktorių ar formato detalių. Kol „Netflix“ nepateiks viešo pareiškimo, projektas išlieka ankstyvos stadijos ir gali kisti.

    Prodiusavimas siejamas su studija 21 Laps ir „Story Kitchen“, kurios vardas jau ne kartą minėtas kalbant apie žaidimų ekranizacijas. Jei informacija pasitvirtins, „Persona“ gali tapti dar vienu dideliu bandymu perkelti jRPG pasakojimą į serialo formatą.