CP v2

Tag: Norvegija

  • Norvegija pasiekė rekordą: elektromobiliai sudarė 98,7 proc. pardavimų – kas aplenkė „Tesla“?

    Norvegija pasiekė rekordą: elektromobiliai sudarė 98,7 proc. pardavimų – kas aplenkė „Tesla“?

    Rinka beveik tapo vien elektrinė

    Norvegijos naujų lengvųjų automobilių rinka rugpjūtį priartėjo prie istorinio lūžio – beveik visi parduoti automobiliai buvo varomi elektra. Norvegijos kelių eismo informacijos tarybos (OFV) duomenimis, per mėnesį šalyje įregistruotas 13 451 naujas automobilis, tai yra 3,4 proc. mažiau nei prieš metus.

    Iš jų net 98,7 proc. sudarė elektromobiliai. Tai naujas šalies rekordas ir dar vienas ženklas, kad Norvegija praktiškai jau įgyvendino siekį, jog visi nauji lengvieji automobiliai būtų elektriniai.

    „Lengvųjų automobilių rinka šiek tiek traukiasi, tačiau skirtingų gamintojų rezultatai labai nevienodi. Keli dideli prekių ženklai auga, o konkurencija dėl pirkėjų tapo tolygesnė“, – sakė OFV vadovas Geir Inge Stokke.

    Kas iš tiesų laimėjo rugpjūtį

    Nors „Tesla“ vis dar išlieka viena stipriausių metų gamintojų reitinge, rugpjūtį ji nukrito į septintą vietą. „Tesla“ pardavė 627 automobilius ir sudarė 4,7 proc. rinkos.

    Tuo metu geriausiai pasirodė „Volkswagen“: 1 457 parduoti automobiliai ir 10,8 proc. rinkos dalis. Antrą vietą užėmė „Toyota“, pardavusi 1 328 automobilius, arba 9,9 proc. rinkos.

    Pagal atskirus modelius rugpjūčio lyderiu tapo „Volkswagen“ ID.4. Antroje vietoje rikiavosi „Toyota“ bZ4X, o trečioje – „BMW“ iX3; „Tesla“ modeliai į penketuką nepateko, o „Model 3“ buvo septintas.

    Kinijos gamintojų šuolis ir senų automobilių dilema

    OFV statistika rodo, kad konkurenciją ypač aštrina Kinijos gamintojai. Rugpjūtį „Xpeng“ ir „BYD“ kartu daugiau nei padvigubino rinkos dalį iki 11,4 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ji siekė 4,9 proc.

    OFV atkreipia dėmesį, kad pasiekus beveik 99 proc. naujų automobilių elektrifikaciją, tolesnis taršos mažinimas vis labiau priklausys nuo to, kaip greitai iš kelių dings senesni benzininiai ir dyzeliniai automobiliai. Kitaip tariant, naujų automobilių rinka jau beveik išsprendė problemą, tačiau autoparko atsinaujinimas dar užtruks.

    Rugpjūtį norvegai nupirko vos 30 benzininių automobilių, tai sudarė 0,2 proc. rinkos. Buvo įregistruotas ir nedidelis skaičius benzininių hibridų bei įkraunamų hibridų, o dyzeliniai automobiliai sudarė 0,5 proc. lengvųjų automobilių rinkos.

    „Naujų automobilių rinka dabar praktiškai yra vien elektrinė, ir vėl fiksuojamas rekordinis elektromobilių dalies rodiklis. Todėl tolesni išmetamųjų teršalų mažinimo rezultatai vis labiau priklauso nuo to, kaip greitai iš esamo autoparko pasitrauks seni benzininiai ir dyzeliniai automobiliai“, – sakė G. I. Stokke.

    Norvegijos pavyzdys siejamas su nuoseklia politika: ilgą laiką taikytais mokesčių lengvatų ir skatinimo mechanizmais, kurie elektromobilius pavertė konkurencingais kainos ir eksploatacijos prasme. Dėl to elektrinės transporto priemonės čia iš nišinės prekės virto dominuojančiu pasirinkimu, o tradicinių variklių pardavimai sparčiai tirpsta.

  • Europos Komisija dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai: kol kas užtenka, bet abejonių daugėja

    Europos Komisija dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai: kol kas užtenka, bet abejonių daugėja

    90 mlrd. eurų planas ir naujos įtampos

    Europos Komisija kol kas nenori grįžti prie politiškai jautrios diskusijos dėl papildomo finansavimo Ukrainai, nors Briuselyje daugėja abejonių, ar 90 mlrd. eurų paskolos pakaks iki 2027 metų pabaigos. Šią paskolą ES lyderiai patvirtino kaip bendrą finansinį instrumentą, skirtą stabilizuoti Ukrainos viešuosius finansus ir užtikrinti valstybės funkcijų tęstinumą karo sąlygomis.

    Komisija planuoja išmokėti po 45 mlrd. eurų per dvejus metus: 2026 metais ir 2027 metais. Iki šiol, pagal viešai skelbtą informaciją, jau išmokėta 3,2 mlrd. eurų biudžetinės pagalbos ir 8,35 mlrd. eurų karinės paramos.

    „Kalbant apie trukmę, būtent tai ir numatyta: ši 90 mlrd. eurų paskola turi būti išmokėta per dvejus metus“, – sakė Europos Komisijos vyriausioji atstovė spaudai Paula Pinho.

    Ji pabrėžė, kad išmokos yra siejamos su reformomis Ukrainoje, kurios laikomos svarbia sąlyga skaidrumui, atsparumui ir valstybės institucijų stiprinimui. Pasak Komisijos, dabar pagrindinis dėmesys sutelktas į patį išmokėjimo planą, kuris įvardijamas kaip ambicingas.

    Karo eskalacija brangina Ukrainos poreikius

    Tuo pat metu Rusijos karo veiksmai didina Ukrainos finansinę naštą. Pastaraisiais mėnesiais sustiprėję dronų antskrydžiai ir atakos prieš kritinę infrastruktūrą ne tik kelia grėsmę civiliams, bet ir trikdo ekonominę veiklą, didina remonto, energijos ir gynybos išlaidas.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sąjungininkus ragino užpildyti 23 mlrd. eurų spragą Gynybos ministerijos biudžete, akcentuodamas poreikį užtikrinti ginklų tiekimą ir galimybes vykdyti tolimuosius smūgius. Kaip vieną iš variantų jis siūlė dalį kitais metais numatyto finansavimo perkelti į ankstesnį laikotarpį, tačiau tai reikštų mažesnes galimybes 2027 metais.

    „Mums reikia daugiau pinigų, gerokai daugiau“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Komisija nurodė kol kas negavusi oficialaus Kyjivo prašymo dėl tokio finansavimo perstumdymo. Vis dėlto klausimas aptartas ES šalių narių ministrų susitikime Airijoje, kur Ukrainos rėmimas buvo vienas pagrindinių darbotvarkės punktų.

    Grįžta idėja dėl įšaldyto Rusijos turto

    Po diskusijų Airijos užsienio reikalų ministrė Helen McEntee teigė matanti bendrą sutarimą siekti dalį lėšų išmokėti anksčiau, tačiau pripažino, kad Briuselyje prireiks papildomų sprendimų. Praktinis klausimas čia paprastas: pagreitintas finansavimas gali padėti dabar, bet palikti mažiau erdvės vėliau.

    Tuo metu Švedija, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija atgaivino siūlymą papildomai remti Ukrainą pasitelkiant imobilizuotą Rusijos centrinio banko turtą. ES jurisdikcijose laikoma apie 210 mlrd. eurų tokio turto, kuris įšaldytas po plataus masto invazijos pradžios 2022 metais.

    „Matome, kad Ukrainai reikia daugiau paramos ir, atvirai kalbant, jos nesuteikiame pakankamai nei dvišaliai, nei per ES, todėl lieka įšaldytas turtas“, – sakė Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard.

    Komisija šiuo klausimu išlieka atsargi. Anksčiau Briuselis buvo rėmęs idėją panaudoti Rusijos turto generuojamas pajamas ar sukurti finansinį mechanizmą, kuris taptų ilgalaike pagalbos linija Ukrainai, tačiau politinis pasipriešinimas, ypač dėl teisinių rizikų ir pasekmių finansų rinkoms, ne kartą stabdė sprendimus.

    Šįkart atsargumą didina ir tai, kad ES sostinės tuo pat metu įsitraukusios į sudėtingas derybas dėl kito Europos Sąjungos biudžeto. Todėl Komisija papildomai spaudžia Vakarų partnerius, kurių indėlis turėtų padengti maždaug trečdalį Ukrainos poreikių.

    Tarp didesnių ne ES donorų išsiskiria Norvegija: ji įsipareigojo 2027 metais Ukrainai skirti 7,86 mlrd. eurų, išlaikydama tokį patį lygį kaip ir 2026 metais. Tai rodo, kad finansinis krūvis vis labiau tampa ne vien ES vidaus, bet ir platesnės Vakarų koalicijos atsakomybės klausimu.

  • Norvegiškas hot dogas užkariauja virtuves: vietoj bandelės – lompe, o ant viršaus net 6 priedai

    Add Loads Of Flavor To Your Hot Dogs By Making Them Norwegian-Style

    By Erica Martinez


    Road in Norway with Norwegian flag flying

    By-studio/Getty Images

    Add Foodie on Google:

    Google Discover

    In America, there are many ways to dress up a classic hot dog, from a simple squirt of mustard to the loaded-up versions from Chicago and West Virginia, where hot dogs are covered in chili and slaw. But you may not have experienced the wonder that is the Norwegian-style hot dog. Come hungry, as you’ll need quite an appetite to finish one of these fully loaded Scandinavian snacks.

    To make one, first pølse (Norwegian for “sausage”) is wrapped in a lompe instead of a bun. Lompe looks like a round tortilla and is made with a mix of potato and wheat flour. The pølse is either fried in a pan, grilled on a barbecue, or slowly boiled in water. Toppings include mustard, ketchup, fried onions, raw onions, potato salad, and shrimp salad, all of which you can easily access or make in the U.S.

    Now, if you have a hard time envisioning this pile of food on top of a hot dog, don’t worry; not every Norwegian eats their pølse with all six of these toppings at the same time. Most simply choose one of the two types of onions, then one of the two salads (but, admit it, you’re curious how it would taste all together). If you want to go super-authentic at home, you might need to order the Norwegian hot dogs and lompe from a website, but if that’s not such a concern, you can certainly use large tortillas and your favorite high-quality brand of frankfurter.

    Norwegians embraced American hot dogs after World War II

    Norwegian-style hot dog served in Oslo with mustard, ketchup, wrapped in flatbread

    Approved Photography/Shutterstock

    While Norway has its own unique and delicious-looking hot dog with up to a whopping six toppings, its foodie may have never created such a dish had it not been for America. It’s worth noting that Norwegians have been eating sausages for over a thousand years; in fact, Vikings apparently had an affinity for the tubular meats. But the American style of serving a weenie in bread with toppings (called pølse med brød) became en vogue around the 1950s. Following the end of World War II, many American trends and goods became popular in the country, including hot dogs. Today, they are still incredibly common and are often served at event venues, street kiosks, convenience stores, and festivals … much like where they are found in America.

    And, like in the U.S., there are regional hot dog preferences in Norway as well. Around the capital city of Oslo, in the southern part of the country, many people prefer wienerpølse, a type of hot dog that is slowly heated in hot water and is known for its snappy texture. In the central and western parts of Norway, grillpølse is the overall preference; that’s hot dogs grilled or fried in a pan. What’s interesting is that the two types cannot be substituted for each other, as grilling a wienerpølse would ruin the texture and vice versa. Additionally, you can find all kinds of pølse nowadays in the Land of the Midnight Sun, including plant-based chilipølse (made with chili peppers), baconpølse (wrapped in bacon), and ostepølse (cheese sausage).

  • Mokslininkai aptiko jūroje „nematomus“ grybus: jie gali būti svarbūs klimato kovai

    Mokslininkai aptiko jūroje „nematomus“ grybus: jie gali būti svarbūs klimato kovai

    Grybai dažniausiai siejami su miškais ar dirvožemiu, tačiau mokslininkai vis aiškiau mato, kad jie gausiai gyvena ir vandenynuose. Naujas tyrimas parodė, jog jūriniai grybai gali būti reikšmingi pasauliniame anglies apytakos cikle, ypač Arkties fiordų nuosėdose.

    Tyrėjai analizavo Norvegijos Arkties fiordo Kongsfiordo jūros vandenį ir dugno nuosėdas bei lygino jas su greta esančių teritorijų tundros dirvožemiu. Darbe pabrėžiama, kad iki šiol jūrinių grybų vaidmuo dažnai buvo nuvertinamas, nes jie mikroskopiniai ir sunkiau aptinkami nei didesni organizmai.

    Ką tiksliai parodė eksperimentai

    Pirmą kartą kiekybiškai įvertinta, kiek grybai jūrų nuosėdose į savo biomasę įjungia ištirpusių, vandenyje plūduriuojančių aminorūgščių. Tai svarbu todėl, kad aminorūgštys yra lengvai skaidoma organinė medžiaga, kurios virtimas į mikrobų biomasę reiškia anglies ir azoto sulaikymą, o ne greitą grįžimą į aplinką.

    Rezultatai parodė, kad ten, kur organinę medžiagą aktyviau „suvalgo“ grybai, susidaro mažiau anglies dioksido nei tose mėginių dalyse, kuriose vyrauja prokariotiniai mikroorganizmai, tokie kaip bakterijos ir archėjos. Ši tendencija pastebėta tiek fiordo nuosėdose, tiek tundros dirvožemyje, tačiau jūros dugne grybų ir prokariotų biomasės santykis buvo gerokai didesnis.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad Arkties vandenyne grybai gali reikšmingai prisidėti prie anglies kaupimo nuosėdose dėl itin efektyvios jų medžiagų apykaitos“, – sakė geomikrobiologas Williamas Orsi.

    Netikėtas atradimas apie konkurenciją

    Ilgą laiką manyta, kad lengvai skaidomą ištirpusią organinę medžiagą daugiausia įsisavina bakterijos. Vis dėlto nauji duomenys leidžia teigti, kad grybai kai kuriais atvejais gali būti ne tik konkurentai, bet ir efektyvesni šios medžiagos „surinkėjai“, todėl jūrinė anglies apytaka gali būti sudėtingesnė nei manyta.

    „Naujas tyrimas griauna ankstesnę nuostatą, kad lengvai skaidoma ištirpusi organinė medžiaga pirmiausia yra bakterijų niša“, – sakė mokslininkė Marlis Reich, rengusi tyrimą lydintį komentarą.

    Fiordo nuosėdose identifikuota daugiau nei 80 grybų tipų, susijusių su šiuo natūraliu anglies „užrakinimo“ procesu. Dalis jų priskirti vandens aplinkoms būdingoms grupėms, o gretimuose dirvožemiuose aminorūgštis aktyviai vartojančių grybų aptikta gerokai mažiau.

    Kodėl tai svarbu Arkties ateičiai

    Tyrėjai pabrėžia, kad Arkties fiordai yra svarbios anglies kaupimo vietos, tačiau šių ekosistemų mikrobiniai procesai vis dar ištirti nepakankamai. Ypač svarbu tai, kad kai kurios fiordų nuosėdų zonos tampa bedeguonės vos keli milimetrai po paviršiumi, o eksperimentai rodo, kad dalis grybų gali išlikti veiklūs net esant menkam deguonies kiekiui.

    Arkties aplinka šyla sparčiau nei daugelis kitų regionų, todėl kinta ledynų tirpsmo, nuosėdų kaupimosi ir organinės medžiagos srautai. Mokslininkų teigimu, norint tiksliau prognozuoti klimato kaitą, būtina geriau suprasti, kaip tokie mikroorganizmai kaip jūriniai grybai veikia anglies saugojimą jūros dugne.

    „Arktis keičiasi precedento neturinčiu greičiu, o pastangos suprasti jos ekosistemų veikimą vis dar nepakankamos. Ateities tyrimai neturėtų ignoruoti grybų kaip svarbių anglies apytakos dalyvių“, – sakė tyrimo autorius Juanas Carlosas Trejos-Espeleta.

  • Norvegijos naftos ir dujų aukso amžius baigiasi: įspėja, kas laukia jau po 2030 metų

    Norvegijos naftos ir dujų aukso amžius baigiasi: įspėja, kas laukia jau po 2030 metų

    Norvegijos kontinentiniame šelfe naftos ir gamtinių dujų gavyba vis dažniau lenkia naujų telkinių atradimus, todėl šalies energetikos sektoriui siunčiamas aiškus perspėjimas: be papildomų investicijų kritimas gali būti staigus. Naujausiose Norvegijos šelfo institucijos prognozėse teigiama, kad po 2030 metų gavybos kreivė gali pasvirti žemyn greičiau, nei tikėtasi.

    Skaičiai rodo ilgalaikę tendenciją: per kelis dešimtmečius išgauta ir pristatyta apie 9 mlrd. standartinių kubinių metrų naftos ekvivalento, o likę ištekliai vertinami maždaug 7 mlrd. šios apimties. Apie pusė potencialo dar nėra atrasta, tačiau tam reikalingi brangūs žvalgybos darbai ir technologiniai sprendimai, ypač sudėtingesnėse teritorijose.

    Institucija pateikia kelis raidos scenarijus iki 2050 metų, o pesimistiškiausiu atveju naftos ir dujų gavyba gali priartėti prie minimalaus lygio. Lūžis siejamas su tuo, kad didžiausi telkiniai, tarp jų Troll ir Johan Sverdrup, artėja prie natūralios brandos fazės, kai didžiausi gavybos kiekiai lieka praeityje.

    „Sprendimai, kuriuos priimame šiandien, nulems Norvegijos šelfo trajektoriją keliems dešimtmečiams. Pastarųjų metų atradimai per maži, kad pakeistų gavybą iš eksploatuojamų telkinių“, – sakė jūrinių naujų projektų vadovė Kjersti Dahle.

    Dalis senųjų telkinių, tokių kaip Ekofisk, Oseberg ar Statfjord, veikė ilgiau, nei buvo planuota, nes gavybą pavyko pratęsti diegiant naujas technologijas ir papildomus gręžinius. Tačiau naujesniuose telkiniuose erdvės panašiam efektui mažiau, nes modernūs metodai dažnai būna pritaikomi iškart, todėl vėliau galimybių „išspausti“ papildomą apimtį lieka mažiau.

    Papildomą riziką kuria tai, kad daugiau kaip 90 atrastų telkinių dar laukia galutinio sprendimo dėl plėtros. Dalis jų yra nedideli ir ekonomiškai prasmingi tik tada, jei prijungiami prie esamos infrastruktūros, tačiau uždelsus kyla grėsmė, kad pagrindiniai mazgai bus išjungiami, o tuomet prieiga prie šių išteklių gali būti prarasta negrįžtamai.

    Trumpuoju laikotarpiu situaciją iliustruoja ir operaciniai duomenys: birželį vidutinė naftos gavyba siekė apie 1,823 mln. barelių per dieną, o visų skystųjų angliavandenilių produkcija buvo apie 2,021 mln. barelių per dieną. Tai reikštų mažėjimą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, ir primena, kad svyravimai gali sutapti su laikotarpiais, kai Europai svarbus tiekimo stabilumas.

    Norvegijos žaliava Europos rinkoje vertinama dėl geografinio artumo perdirbimo gamykloms ir mažesnės priklausomybės nuo ilgesnių jūrinių maršrutų. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje vis labiau akcentuojama dilema: kaip suderinti naujas žvalgybos investicijas su energetikos transformacija, klimato įsipareigojimais ir augančiu poreikiu mažinti emisijas.

    Dalis neatrastų išteklių, kaip teigiama, yra vietovėse, apie kurias turima mažai geologinių duomenų, o didžiausias potencialas siejamas su Barenco jūra. Norint išlaikyti gavybą po 2030 metų, reikėtų intensyvesnių tyrimų, aukštesnės rizikos projektų ir pažangių technologijų, įskaitant DI taikymą duomenų analizei bei telkinių modeliavimui, tačiau tai didina kaštus ir reikalauja politinio bei reguliacinio aiškumo.

    Ekonominė reikšmė taip pat išlieka didžiulė: mažesnė gavyba paprastai reiškia mažesnes biudžeto pajamas ir spaudimą darbo rinkai, ypač regionuose, susijusiuose su jūrine pramone. Todėl artimiausi metai Norvegijoje gali tapti apsisprendimo laikotarpiu, ar šalis bandys maksimaliai išnaudoti likusį šelfo potencialą, ar gavybos mažėjimą priims kaip neišvengiamą perėjimo prie kitokio energetikos modelio dalį.

  • Šiaurės Norvegijoje 2027 metais atsidarys banginių muziejus su pasivaikščiojamu stogu ir apžvalga

    Šiaurės Norvegijoje 2027 metais atsidarys banginių muziejus su pasivaikščiojamu stogu ir apžvalga

    Naujas traukos objektas Andenes

    Šiaurės Norvegijos Andenes miestelyje planuojama atidaryti naują banginiams skirtą muziejų, pavadintą „The Whale“. Lankytojams duris jis turėtų atverti 2027 metų birželį, o vienu ryškiausių akcentų taps viešai prieinamas stogas, pritaikytas pasivaikščiojimams.

    Vieta pasirinkta neatsitiktinai: Andenes yra prie Arkties vandenyno, o pakrantė laikoma viena patikimiausių banginių stebėjimo krypčių Europoje ištisus metus. Muziejaus kūrėjai siekia sujungti mokslą, pasakojimus, meną ir architektūrą į vieną edukacinę patirtį.

    Kas laukia muziejaus viduje

    Muziejuje numatytos kelios patyriminės erdvės, kurios išeina už tradicinio gamtos istorijos ekspozicijų formato ribų. Tarp eksponatų žadamos natūralaus dydžio medinės žudikų banginių skulptūros, „šiandien gyvenančių“ banginių rūšių galerija ir atskira zona, skirta anatomijai.

    Numatyta ir daugiasensorinė erdvė su banginių garsais, pritemdyta taip, kad primintų gelmėse tvyrančią šviesą. Dalis turinio bus skirta pramoninės banginių medžioklės poveikiui bei pastangoms ją riboti, aptariant ir platesnį jūrų ekosistemų apsaugos kontekstą.

    Muziejaus centre planuojama įrengti pilno mastelio banginio skulptūrą, kuri lankytojus supažindins su šių žinduolių elgsena, komunikacija ir socialiniais ryšiais. Tokiu būdu muziejus akcentuos ne tik biologiją, bet ir sudėtingą gyvūnų elgesio pasaulį.

    Architektūra ir bilietai

    Pastatą suprojektavo danų architektė Dorte Mandrup: numatyta įgaubta forma turėtų „išaugti“ iš uolėtos pakrantės ir vizualiai susilieti su aplinka, pasitelkiant medžiagas ir spalvas, artimas vietos kraštovaizdžiui. Muziejus kuriamas taip, kad pats pastatas taptų traukos objektu, o ne tik ekspozicijų „apvalkalu“.

    Išskirtinis sprendimas – aktyvus eksterjeras: ant stogo bus galima lipti ir vaikščioti kaip apžvalgos take. Iš viršaus žadami panoraminiai vaizdai į vandenyną, kalnus ir horizontą, taip pat ir į Andenes švyturį, kuris pakrantę apšviečia nuo 1859 metų.

    Nors atidarymas dar tik planuojamas, bilietų prekyba turėtų prasidėti rudenį. Pradinė kaina suaugusiesiems skelbiama apie 49 eurus, tačiau galutinės sąlygos gali kisti artėjant atidarymui ir plečiantis paslaugų paketams.

    Ką dar nuveikti už poliarinio rato

    Andenes yra daugiau nei vien muziejaus stotelė: čia ištisus metus organizuojamos banginių stebėjimo išvykos, o sezonai skiriasi pagal rūšis. Vasarą dažniau sutinkami kašalotai, o žiemą – kuprotieji banginiai, todėl kelionę galima planuoti pagal norimą patirtį.

    Kelionėms sausumoje siūlomi trumpesni ir ilgesni žygiai pakrante, leidžiantys pamatyti šiaurinį kraštovaizdį, ruonius ir jūrinius erelius. Vietos turizmas remiasi gamtos stebėjimu, todėl vis dažniau akcentuojamas atsakingas lankymasis: laikytis atstumų, netrikdyti gyvūnų ir rinktis operatorius, dirbančius pagal gamtosaugos principus.

    Po išvykų į jūrą ir žygių keliautojai dažnai ieško vietinės virtuvės, kur dominuoja Arkties jūros gėrybės ir regioniniai produktai. Andenes taip pat turi netradicinių vietų, įsikūrusių istoriniuose pastatuose, kas šiaurietiškai kelionei suteikia papildomo autentiškumo.

  • Norvegija ryžosi istoriniam projektui: statybos tunelio laivams startuos 2027 metais

    Norvegija ryžosi istoriniam projektui: statybos tunelio laivams startuos 2027 metais

    Norvegijoje pasirašyta sutartis dėl Stad laivų tunelio statybos Vestlando regione – tai projektas, kuris turėtų tapti pirmuoju pasaulyje pilno masto tuneliu, skirtu jūriniams laivams. Už darbus atsakingos Norvegijos pakrančių administracija ir bendrovė „AF Gruppen“, kuri vykdys ir projektavimą, ir statybą.

    Planuojama, kad tunelis bus apie 1 700 metrų ilgio, maždaug 50 metrų aukščio ir apie 36 metrų pločio. Statybų pradžia numatyta 2027 metų pradžioje, o visas projektas, vertinant pagal dabartinį grafiką, turėtų užtrukti apie penkerius metus.

    Tunelis bus iškastas siauriausioje Stad pusiasalio vietoje, sujungiant vandens kelius tarp Kjødepollen ties Vanylvsfjorden fiordu ir Moldefjorden ties Selje apylinkėmis. Projektas numato, kad tuneliu galės plaukti laivai iki 21,5 metro pločio ir iki 29,5 metro aukščio.

    Tai reiškia, kad tuneliu galės naudotis ir didesni keleiviniai bei krovininiai laivai, prilygstantys daliai pakrantės maršrutuose plaukiojančių keltų. Pagrindinis tikslas – saugesnis ir patikimesnis susisiekimas, kai laivybą riboja ekstremalios oro sąlygos.

    Stadhavet vandenys vakarinėje Norvegijos pakrantėje laikomi vienais sudėtingiausių regione: audros čia fiksuojamos maždaug 100 dienų per metus. Dėl to laivams tenka laukti palankių sąlygų arba rinktis ilgesnius maršrutus, o tunelis turėtų sumažinti vėlavimus ir rizikas.

    Idėja įrengti laivų tunelį Stad pusiasalyje nėra nauja – ji siekia XIX amžių, tačiau praktinis įgyvendinimas įsibėgėjo tik pastaraisiais dešimtmečiais. Projektas buvo detaliai vertinamas dėl techninių galimybių, poveikio aplinkai ir ekonominio pagrįstumo, nes tokio tipo infrastruktūra pasaulyje yra itin reta.

    Norvegijos pakrančių administracija 2025 metų sausį buvo paskelbusi rangos konkursą, tačiau procesą lydėjo diskusijos dėl biudžeto. 2025 metų birželio 19 dieną Norvegijos parlamentas patvirtino atnaujintą projekto išlaidų ribą – apie 720 000 000 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu, o tai atvėrė kelią galutiniam susitarimui.

    Norvegijos institucijos pabrėžia, kad tai ilgai brandintas sprendimas, kuris turėtų pakeisti laivybos patikimumą viename pavojingiausių pakrantės ruožų. „Tai istorinė diena – projektas buvo planuojamas dešimtmečius, o dabar pasiekėme etapą, kai galime jį realiai statyti“, – sakė Norvegijos pakrančių administracijos vadovas Einar Vik Arset.

  • Elektromobilių bumas Europoje: štai kurios šalys lenkia visus, o kur pokytis stringa

    Elektromobilių bumas Europoje: štai kurios šalys lenkia visus, o kur pokytis stringa

    Europoje sparčiai daugėja naujai registruojamų vien baterijomis varomų lengvųjų automobilių, tačiau bendrame automobilių parke jų dalis daugelyje šalių išlieka nedidelė. Eurostat duomenimis, Europos Sąjungoje 2025 metais įregistruota apie 1,9 mln. tokių automobilių.

    Šis augimas matomas ir naujų registracijų struktūroje. 2025 metais baterijomis varomi elektromobiliai sudarė 17,3 proc. visų ES naujai įregistruotų lengvųjų automobilių, o kai kuriose Europos šalyse jų dalis viršijo trečdalį.

    Vis dėlto elektrifikacija žemyne vyksta netolygiai: dalis valstybių juda itin greitai, o kitose elektromobilių skverbtis išlieka menka. Skirtumus lemia gyventojų pajamos, mokesčių politika, įkrovimo infrastruktūros tankis, įmonių parkų atnaujinimas ir valstybės paramos apimtis.

    Per dešimtmetį – šuolis dešimtimis kartų

    Prieš dešimtmetį, 2015 metais, ES buvo įregistruota apie 47 000 naujų baterijomis varomų lengvųjų automobilių. 2020 metais šis skaičius perkopė pusę milijono, o 2025 metais priartėjo prie 1,9 mln., rodo Eurostat statistika.

    Kartu augo ir jų dalis naujų automobilių rinkoje. 2015 metais ji siekė 0,4 proc., 2019 metais – 1,9 proc., o 2025 metais išaugo iki 17,3 proc.

    Pagal absoliutų naujų registracijų skaičių 2025 metais pirmavo Vokietija – apie 545 000 baterijomis varomų elektromobilių. Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, Jungtinė Karalystė buvo antra su maždaug 473 000, o Prancūzija – trečia su apie 331 000.

    Tarp didesnių rinkų išsiskyrė ir Turkija, kur 2025 metais įregistruota apie 187 000 tokių automobilių. Tuo metu Norvegijoje fiksuota apie 173 000, Nyderlanduose – 156 000, Belgijoje – 144 000, o Danijoje – 126 000 naujų registracijų.

    Kur elektromobiliai jau tapo norma?

    Rinkos transformaciją geriausiai atspindi ne absoliutūs skaičiai, o baterijomis varomų elektromobilių dalis tarp visų naujai registruojamų automobilių. Šiuo požiūriu ryškiausiai išsiskiria Norvegija: 2025 metais daugiau nei 95 proc. naujų lengvųjų automobilių ten buvo varomi vien baterijomis.

    Po Norvegijos rikiuojasi kitos Šiaurės šalys: Danijoje ši dalis siekė 67,8 proc., Islandijoje – 41,2 proc. Daugiau nei trečdalį naujų registracijų elektromobiliai sudarė Maltoje (37,6 proc.), Suomijoje (37,2 proc.), Švedijoje (36,4 proc.) ir Belgijoje (34,1 proc.).

    Tarp didžiausių Europos ekonomikų 2025 metais pirmavo Jungtinė Karalystė, kur baterijomis varomi elektromobiliai sudarė 23,4 proc. naujų registracijų. Prancūzijoje jų dalis siekė 19,6 proc., Vokietijoje – 19,1 proc.

    Kai kurios didelės rinkos atsiliko nuo ES vidurkio. Ispanijoje baterijomis varomi elektromobiliai sudarė 8,7 proc. naujų registracijų, Italijoje – 6,1 proc., rodo Eurostat ir ACEA skelbiami duomenys.

    Mažiausi rodikliai fiksuojami dalyje Rytų Europos ir Balkanų valstybių bei kai kuriose ES kandidatėse. Kroatijoje, Juodkalnijoje, Serbijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje baterijomis varomi elektromobiliai sudarė mažiau nei 2 proc. naujų registracijų, o Turkija išsiskyrė kaip išimtis su 16,7 proc.

    Bendrame parke elektromobilių dar mažai

    Vertinant visą lengvųjų automobilių parką, vaizdas kur kas santūresnis: nė viena šalis 2025 metais neperžengė trečdalio ribos. Lyderė išliko Norvegija, kur baterijomis varomi elektromobiliai sudarė 32 proc. visų lengvųjų automobilių, o Danijoje ši dalis siekė 17,9 proc.

    Toliau rikiuojasi Liuksemburgas (8,7 proc.), Švedija (8,6 proc.) ir Nyderlandai (7,2 proc.). Visos ES mastu baterijomis varomi elektromobiliai sudarė 2,9 proc. lengvųjų automobilių parko.

    Didžiosiose ES ekonomikose elektromobilių dalis bendrame parke taip pat dar palyginti nedidelė. Vokietijoje ji siekė 4,1 proc., Prancūzijoje – 3,9 proc., o Ispanijoje – 1,1 proc. Italijoje baterijomis varomi elektromobiliai sudarė tik 0,9 proc. parko.

    Šie skirtumai rodo, kad net ir sparčiai augant pardavimams, senas automobilių parkas keičiasi lėtai. Ekspertai taip pat pabrėžia, kad artimiausiais metais konkurencija dėl kainos, įkrovimo tinklo plėtra, baterijų technologijų pažanga ir valstybės skatinimo priemonių pokyčiai taps pagrindiniais veiksniais, lemiančiais tolesnę elektromobilių plėtrą Europoje.

  • Norvegijos Smola saloje nudažius vieną vėjo turbinos mentę juodai, erelių žūčių beveik nebeliko

    Norvegijos Smola saloje nudažius vieną vėjo turbinos mentę juodai, erelių žūčių beveik nebeliko

    Norvegijos vakarinėje pakrantėje esančioje Smola saloje ilgą laiką fiksuota viena opiausių vėjo energetikos problemų: po vėjo jėgainių rotoriais randami žuvę didieji plėšrieji paukščiai, ypač jūriniai ereliai. Ši vieta laikoma svarbia jų buveine, todėl kiekvienas žuvęs suaugęs paukštis daro neproporcingai didelę įtaką populiacijai.

    Situaciją pakeitė, atrodytų, paprastas sprendimas: dalyje jėgainių viena iš trijų menčių buvo nudažyta juodai. Idėja rėmėsi prielaida, kad vienoda balta rotoriaus plokštuma paukščio regai greitai besisukant susilieja, o kontrastinga mentė padeda geriau atskirti judesį ir laiku sureaguoti.

    Kodėl mentės paukščiui „dingsta“?

    Greitai besisukančios mentės sudaro vadinamąjį judesio išsiliejimo efektą, kai akis sunkiau fiksuoja aiškią formą. Plėšrieji paukščiai medžiodami neretai žiūri žemyn, todėl priekyje esanti kliūtis gali būti pastebėta per vėlai, ypač kai artėjama kampu, kuriame rotoriaus judesys atrodo mažiau ryškus.

    Vėjo turbinos mentės galuose juda dideliu greičiu, tad net trumpa delsos akimirka gali tapti lemtinga. Dėl to vėjo parkų operatoriai įvairiose šalyse ieško priemonių, kurios mažintų susidūrimų riziką, bet nereikalautų brangių konstrukcinių pakeitimų ar nuolatinių stabdymų.

    Eksperimentas Smola saloje

    Smola vėjo parke juodai nudažyta viena mentė buvo pritaikyta daliai turbinų, o dalis liko nepakeistos palyginimui. Žuvusių paukščių paieška vyko sistemingai, įskaitant apmokytų šunų naudojimą, kad būtų surenkami patikimesni duomenys apie susidūrimus abiejose turbinų grupėse.

    Ilgesnio laikotarpio stebėjimai parodė aiškią tendenciją: turbinose su viena juoda mente paukščių žūčių buvo gerokai mažiau. Viešai aptarti rezultatai rodė maždaug 72 proc. mažėjimą, o jūrinių erelių atveju po nudažytomis turbinomis tam tikru laikotarpiu apskritai nefiksuota žuvusių paukščių.

    „Kontrastinga mentė tikėtina suardo vizualinį judesio išsiliejimą ir suteikia paukščiui papildomas sekundės dalis manevrui“, – sakė tyrimų kryptį komentavę specialistai, aiškindami, kodėl toks paprastas pakeitimas gali duoti apčiuopiamą efektą.

    Ką tai reiškia vėjo energetikai?

    Nors Smola salos rezultatai sulaukė didelio susidomėjimo, mokslininkai pabrėžia, kad vieno objekto duomenų nepakanka universalioms išvadoms. Paukščių elgseną ir susidūrimų riziką lemia reljefas, migracijos keliai, vietinės rūšys, oro sąlygos ir turbinų išdėstymas, todėl kitose vietovėse poveikis gali skirtis.

    Dėl to panašūs sprendimai yra testuojami ir kitose šalyse, o kartu vertinamos alternatyvos: laikini turbinų stabdymai intensyvių migracijų metu, pažangesni aptikimo radarai, teritorijų planavimas atokiau nuo jautrių buveinių. Vis dėlto vienos mentės nudažymas išlieka patrauklus dėl nedidelių sąnaudų ir galimybės pritaikyti esamoms turbinoms be didelių rekonstrukcijų.

    Smola salos istorija rodo, kad vėjo energetikos plėtra ir biologinės įvairovės apsauga nebūtinai turi konfliktuoti: kartais didžiausią pokytį sukuria paprastas, bet moksliškai pagrįstas dizaino koregavimas. Ar tai taps plačiai taikomu standartu, priklausys nuo tolimesnių tyrimų ir rezultatų kituose vėjo parkuose.

  • Plaukiojanti vėjo jėgainė su duomenų centru po vandeniu: Norvegijoje bus bandoma 10 MW DI galia

    Plaukiojanti vėjo jėgainė su duomenų centru po vandeniu: Norvegijoje bus bandoma 10 MW DI galia

    Plaukiojančios jūrinės vėjo jėgainės gali tapti ne tik elektros gamybos, bet ir skaitmeninės infrastruktūros dalimi. JAV startuolis „Aikido Technologies“ pristatė idėją duomenų centrą įrengti pačios jėgainės povandeninėse atramose, taip sprendžiant ir energijos, ir aušinimo iššūkius.

    Projektas orientuotas į DI skaičiavimams reikalingą kompiuterinę galią, kuri pastaraisiais metais sparčiai auga. Didžiausia problema tokiai infrastruktūrai paprastai tampa ne tik elektros poreikis, bet ir šiluma, kurią reikia patikimai pašalinti ištisus metus.

    Kodėl duomenų centrai keliasi nuo kranto?

    Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad duomenų centrai 2022 metais sunaudojo apie 460 teravatvalandžių elektros, o artimiausiais metais šis skaičius gali viršyti 1 000 teravatvalandžių. Augimą skatina debesija, vaizdo transliacijos ir ypač DI modelių mokymas bei naudojimas.

    Kitas jautrus klausimas yra aušinimas: dalis duomenų centrų naudoja didelius gėlo vandens kiekius, o tai kai kuriose vietovėse kelia konfliktus su vietos bendruomenėmis ir didina rizikas sausros metu. Dėl to ieškoma sprendimų, kurie mažintų priklausomybę nuo vandens ir leistų šilumą šalinti efektyviau.

    Duomenų centras jėgainės atramose

    „Aikido Technologies“ siūlomas sprendimas pavadintas AO60DC. Tai plaukiojanti jūrinė vėjo platforma su trimis didelėmis tuščiavidurėmis plieninėmis atramomis, kuriose vietoj įprasto balastinio vandens būtų įrengta serverinė įranga.

    Bendrovė teigia, kad viena tokia konstrukcija galėtų derinti 15–18 megavatų vėjo turbiną, 10–12 megavatų skaičiavimų pajėgumą ir bateriją. Skaičiavimo apkrova būtų maitinama vėju ir baterija, o jungtis su tinklu reikalinga kaip papildoma galimybė, ypač ramesniais periodais.

    Šaltas jūros vanduo kaip aušintuvas

    Pagrindinis sumanymo argumentas yra aušinimas: jūroje šiluma gali būti perduodama per povandeninių atramų plienines sieneles į aplinkinį jūros vandenį. Tokiu būdu būtų mažinamas poreikis aktyvioms aušinimo sistemoms, kurios sausumoje sudaro reikšmingą duomenų centro energijos sąnaudų dalį.

    Teoriškai tai leistų apsieiti beveik be gėlo vandens ir išvengti aušinimo bokštų ar didelių vandens rezervų. Vis dėlto praktikoje tokiam sprendimui reikės aiškiai įrodyti, kad šiluminis poveikis aplinkai yra ribotas ir valdomas.

    Kada bus realus bandymas ir kokios rizikos?

    Pirmasis koncepcijos bandymas numatytas Šiaurės jūroje prie Norvegijos krantų iki 2026 metų pabaigos. Planuojama apie 100 kilovatų demonstracinė sistema, sukurta panaudojant atnaujintą turbiną, kuri turėtų parodyti, ar serveriai patikimai veikia jūrinėje aplinkoje.

    Pilno masto komercinis projektas, kaip skelbiama, taikomas Jungtinei Karalystei ir galėtų startuoti 2028 metais. Bendrovė taip pat nurodo prisijungusi prie „NVIDIA“ startuolių programos, o tai signalizuoja apie orientaciją į didelio našumo skaičiavimus ir DI darbo krūvius.

    Rizikų sąrašas ilgas: druskingas vanduo ir korozija, sudėtingesnė priežiūra atviroje jūroje, kibernetinio saugumo ir patikimumo reikalavimai, taip pat galimas poveikis jūrų ekosistemoms dėl šilumos sklaidos. Prie viso to prisideda ir plaukiojančių vėjo parkų kaštų spaudimas, kuris pastaruoju metu yra viena karščiausių jūrinės energetikos temų Europoje.

    Vis dėlto kryptis atitinka platesnę tendenciją: skaičiavimai vis dažniau planuojami ten, kur yra pigi, mažai anglies dioksido išskirianti energija ir natūraliai efektyvus aušinimas. Jei bandymas prie Norvegijos pasiteisins, dalis būsimų DI duomenų centrų gali atsidurti ne pramoniniuose rajonuose, o ten, kur pučia stipriausias vėjas.