CP v2

Tag: Nuomos rinka

  • Ispanija pratęsė anticrizines priemones: degalų kompensacijos lieka, startuoja 2027 biudžetas

    Ispanija pratęsė anticrizines priemones: degalų kompensacijos lieka, startuoja 2027 biudžetas

    Ispanijos Ministrų Taryba birželio 29 dieną pritarė naujam ekonominių priemonių paketui, kuriuo pratęsiamos anticrizinės apsaugos priemonės ir kartu oficialiai pradedamas 2027 metų valstybės biudžeto rengimo procesas. Vyriausybė atnaujino makroekonomines prognozes, kurios taps atspirties tašku planuojant pajamas ir išlaidas.

    Ankstesnis paramos paketas turėjo galioti iki birželio 30 dienos, tačiau jis pakeistas nauju dekretu. Sprendimas motyvuojamas išliekančiu energijos rinkų nepastovumu ir geopolitine įtampa, kuri, vyriausybės vertinimu, vis dar kelia rizikų kainoms bei verslo sąnaudoms.

    Ekonomikos, prekybos ir verslo ministras Carlosas Cuerpo pabrėžė, kad dabartinė situacija reikalauja atsargumo.

    „Negalime nuleisti rankų, nes ekonomika vis dar veikia didelio geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Tarp tęsiamų priemonių numatomos 0,20 euro už litrą degalų subsidijos vežėjams, ūkininkams ir gyvulininkystės sektoriui. Taip pat paliekami skatinimo mechanizmai, susiję su elektrifikacija ir atsinaujinančios energetikos plėtra, tačiau konkreti taikymo apimtis turi būti detalizuota po posėdžio sprendimų įgyvendinimo.

    Sprendimų paketas sutapo su naujausiais nacionalinės statistikos duomenimis: metinė infliacija birželio mėnesį siekė 3,2 proc. ir išliko tokiame pačiame lygyje kaip ankstesnius du mėnesius. Vyriausybė teigia, kad nuo pavasario taikomos priemonės prisidėjo prie kainų augimo slopinimo, tačiau rinkos dalyviai ir analitikai dėmesį sutelkia į energijos išteklių kainas, kurios labiausiai priklauso nuo tarptautinės padėties.

    Būstas tampa politiniu prioritetu

    Kartu su anticrizinių priemonių pratęsimu Ispanijos vyriausybė stiprina būsto politikos darbotvarkę, kuri išlieka viena svarbiausių šios kadencijos temų. Vyriausybė siekia mažinti nuomos ir įsigijimo barjerus, ypač didmiesčiuose, kur būsto kainos ir nuomos mokesčiai pastaraisiais metais augo sparčiausiai.

    Įtraukties, socialinės apsaugos ir migracijos ministrė bei vyriausybės atstovė spaudai Elma Saiz nurodė, kad liepą ketinama teikti priemonių paketą, kuriuo siekiama platesnio politinio sutarimo parlamente. Tarp svarstomų krypčių minimas sezoninės nuomos reguliavimas ir mokestinės paskatos nuomotojams, kurie mažintų nuomos kainas.

    Taip pat numatoma didinti pridėtinės vertės mokestį turistiniam apgyvendinimui iki 21 proc., tikintis sumažinti spaudimą nuomos rinkai ir skatinti ilgalaikės nuomos pasiūlą. Priemonės daliai regionų ir savivaldybių gali kelti įgyvendinimo bei kompetencijų klausimų, nes būsto politika Ispanijoje dažnai persidengia tarp centrinės ir regioninės valdžios.

    Šios iniciatyvos papildo 2026–2030 metų valstybinį būsto planą, kuriam numatyta 7 000 000 000 eurų investicijų. Pagal planą 60 proc. finansavimo turėtų užtikrinti valstybė, o 40 proc. – regionų vyriausybės, siekiant plėsti viešojo būsto fondą, spartinti renovaciją ir užtikrinti ilgalaikę viešomis lėšomis statomo socialinio būsto apsaugą.

    Startas 2027 metų biudžetui

    Makroekonominių prielaidų atnaujinimas yra pirmas formalus žingsnis rengiant 2027 metų biudžetą. Toliau numatoma tvirtinti išlaidų lubas ir fiskalinio stabilumo tikslus, o pats biudžeto projektas turėtų pasiekti parlamentą po vasaros.

    Vyriausybė kartoja siekį pateikti naują 2027 metų biudžetą po kelių metų, kai buvo tęsiami ankstesni asignavimai. Vis dėlto galutinis sprendimas priklausys nuo politinės aritmetikos parlamente, nes biudžeto priėmimas reikalauja pakankamos daugumos ir derybų su partneriais.

  • Ispanijoje vestuvės brangsta: 2026 metais šventė vidutiniškai kainuos iki 32 000 eurų

    Ispanijoje vestuvės brangsta: 2026 metais šventė vidutiniškai kainuos iki 32 000 eurų

    Ispanijoje tuoktuvių planai vis dažniau atsiremia į realybę: vestuvės brangsta, o pradiniai biudžetai dažnai neišsilaiko. Naujausi tyrimai rodo, kad 2026 metais vidutinė vestuvių kaina šalyje siekia apie 25 000–32 000 eurų, neskaičiuojant medaus mėnesio ar sužadėtuvių žiedo.

    Skirtingi skaičiai atsiranda dėl metodikos: vienas vertinimas remiasi porų, susituokusių 2025 metais, patirtimis, kitas – platesne gyventojų apklausa. Tačiau kryptis ta pati: šventė kainuoja daugiau, o kainų augimas per metus siejamas su paslaugų ir maitinimo brangimu.

    Kodėl biudžetas dažnai „išsiplečia“?

    Duomenys rodo, kad tik apie 41 proc. porų pavyksta laikytis pirminio plano, o reikšminga dalis išleidžia daugiau, nei buvo numatę. Kai kuriuose vertinimuose nurodoma, kad net iki 70 proc. porų viršija biudžetą, o penktadalis išleidžia bent penktadaliu daugiau nei planavo.

    Didžiausia išlaidų dalis tenka šventės vietai ir maitinimui: kai kuriais skaičiavimais ši eilutė sudaro apie 53 proc. viso biudžeto. Vidutinė kaina vienam svečiui siejama su maždaug 225 eurais, o tai, lyginant su ankstesniais metais, reiškia nuoseklų augimą.

    Kateringo sąskaita dominuoja

    Poros įprastai samdo apie devynis tiekėjus – nuo fotografų iki muzikantų ir dekoratorių, tačiau išlaidų struktūroje ryškiausiai išsiskiria kateringas. Viename tyrime jo vidurkis įvertintas maždaug 7 100 eurų, o daugiau nei ketvirtadalis porų šiai kategorijai išleidžia per 10 000 eurų.

    Kai pinigų nepakanka, dažniausiai peržiūrimas svečių sąrašas, nes būtent jis tiesiogiai didina vietos ir maitinimo išlaidas. Skaičiuojama, kad sumažinus dalyvių skaičių, pavyzdžiui, nuo 150 iki 80, galima sutaupyti maždaug 7 000–15 000 eurų, priklausomai nuo vietos ir pasirinkto paslaugų paketo.

    Kaina po šventės: stresas ir atidėtas būstas

    Finansinę įtampą vestuvių planavimo metu jaučia beveik visos poros: nurodoma, kad apie 95 proc. patiria stresą dėl pinigų, o maždaug 65 proc. susiduria su ginčais dėl išlaidų. Daliai tai tampa postūmiu peržiūrėti bendrą šeimos biudžeto planavimą ir taupymo įpročius.

    Ilgesnės trukmės pasekmės dažnai siejamos su didžiaisiais finansiniais tikslais. Apie 30 proc. apklaustųjų nurodo, kad vestuvės tiesiogiai paveikė planus įsigyti būstą, o tai ypač jautru jaunoms šeimoms, kai nuomos ir būsto kainų spaudimas didina atotrūkį iki nuosavo būsto.

    Vestuvės neretai finansuojamos iš santaupų, tačiau svarbi išlieka ir artimųjų parama: daugiau nei pusė porų sulaukia finansinės pagalbos iš tėvų, o dalis biudžeto dengiama ir svečių dovanomis. Skaičiuojama, kad taupymas vestuvėms dažnai trunka apie 25 mėnesius, o daliai porų prireikia ir 3–5 metų.

  • Būstas Europoje tapo neįkandamas: Lisabonoje butui prireiktų beveik 19 metų pajamų

    Būstas Europoje tapo neįkandamas: Lisabonoje butui prireiktų beveik 19 metų pajamų

    Europos būsto rinkoje ryškėja vis gilesnė įtampa: butų ir namų kainos daugelyje didmiesčių auga greičiau nei gyventojų pajamos, o įperkamumo rodikliai artėja prie kritinių ribų. Vienu ryškiausių pavyzdžių įvardijama Lisabona, kur būstas tapo brangesnis vietos gyventojų algoms, nei Paryžiuje ar Londone.

    Pagal vieną plačiausiai taikomų įperkamumo matų, vadinamą kainos ir pajamų santykiu, Lisabonoje tipinio būsto kaina siekia apie 18,7 vidutinio namų ūkio metinių pajamų. Tai reiškia, kad net ir visas pajamas skiriant tik būstui, teoriškai prireiktų beveik 19 metų, kad jis būtų „uždirbtas“.

    Toks pats santykis minimas ir Kroatijos mieste Splite, o tarp daugiausiai išsiskiriančių Europos miestų taip pat įvardijami Praha, Milanas, Tirana, Viena, Belgradas, Paryžius, Londonas ir Brno. Ekonomistai pabrėžia, kad santykis virš 10 jau laikomas aiškiu signalu, jog rinka pirkėjams tampa problemiška.

    Kas slepiasi po skaičiais?

    Kainos ir pajamų santykis lygina tipinio būsto įsigijimo kainą su vidutinėmis namų ūkio pajamomis ir parodo, kiek metų uždarbio reikėtų būstui nusipirkti. Praktikoje reali našta dažnai būna dar didesnė, nes dalis pajamų skiriama mokesčiams, pragyvenimui, vaikų išlaikymui ir kitoms būtinosioms išlaidoms.

    Portugalijoje atotrūkis tarp kainų ir atlyginimų per pastarąjį dešimtmetį ypač išryškėjo. Skaičiuojama, kad būsto kainos šalyje per 10 metų šoktelėjo beveik 240 proc., o vidutiniai atlyginimai augo maždaug 59 proc., tad nekilnojamojo turto vertė kilo kelis kartus sparčiau nei perkamoji galia.

    Lisabonoje situacija dar aštresnė dėl konkrečių kainų lygių. Minima, kad butas miesto centre gali kainuoti apie 6 763 eurus už kvadratinį metrą, o 50 kvadratinių metrų būstas priartėja prie 338 000 eurų ribos, kai vidutinės grynosios pajamos siekia apie 1 416 eurų per mėnesį.

    Kodėl kainos Portugalijoje kyla?

    Dažniausiai minima priežastis yra per maža pasiūla, kuri nespėja paskui paklausą. Tarptautinės institucijos akcentuoja ir struktūrines problemas: reguliavimo barjerus, lėtą būsto statybų prisitaikymą prie paklausos bei silpnesnę nuomos rinką, o labiausiai dėl to nukenčia jauni žmonės ir pirmą kartą būstą perkantys gyventojai.

    Skaičiuojama, kad Portugalijoje per metus užbaigiama apie 25 000–30 000 būstų, nors poreikis, vertinant pramonės ir viešus skaičiavimus, siekia maždaug 45 000–50 000. Taip pat pabrėžiama, kad socialinis būstas sudaro apie 2 proc. būsto fondo, o tai yra vienas mažiausių rodiklių Europoje.

    Kita svarbi dedamoji – finansavimo sąlygos ir pajamų dinamika. Bankų tyrimuose akcentuojama, kad istoriniu požiūriu būsto kainas Europoje labiau veikia pajamų augimas ir palūkanų normų pokyčiai, o ne vien demografija ar statybų apimtys, todėl net ir esant ribotai pasiūlai kainų trajektoriją gali sustiprinti lengviau prieinamas kreditas.

    Protestai ir burbulo klausimas

    Didėjanti būsto našta Portugalijoje tapo ir socialine problema, kuri išėjo į gatves. Nuo 2023 metų sustiprėję protestai siejami su reikalavimais didinti įperkamą būstą, efektyviau naudoti tuščius pastatus ir griežtinti nuomos reguliavimą, argumentuojant, kad būstas yra esminė socialinė teisė.

    Vis dėlto ekonomistai kol kas atsargiai vertina greito kainų griūties scenarijų. Portugalijos centrinis bankas yra atkreipęs dėmesį, kad kainas toliau kelia pasiūlos trūkumas, tačiau griežtesnės skolinimo taisyklės, ribojančios rizikingą kreditavimą, mažina klasikinio burbulo sprogimo riziką.

    Prognozės taip pat rodo, kad kainų augimas gali tęstis: viename iš tyrimų Portugalijos būsto kainų didėjimo prognozė 2026 metais buvo padidinta iki 11,7 proc. Tai leidžia daryti išvadą, kad rinka gali būti itin brangi, bet ne būtinai paremta vien spekuliacija.

    Vis dėlto įperkamumo rodikliai siunčia aiškius įspėjimus. Kainos ir pajamų santykiui artėjant prie 19, o kainoms per dešimtmetį augus kelis kartus sparčiau nei atlyginimams, Lisabona išlieka tarp mažiausiai įperkamų Europos miestų, o vietos gyventojams būsto įsigijimas vis dažniau tampa sunkiai pasiekiamu tikslu.