CP v2

Tag: Nuotolinis darbas

  • DI, vandeniliniai lėktuvai ir darbas be pasų: „Euronews“ sezono prognozės stebina

    DI, vandeniliniai lėktuvai ir darbas be pasų: „Euronews“ sezono prognozės stebina

    Kas baigėsi ir kodėl tai svarbu?

    „Euronews“ verslo tinklalaidės „My Wildest Prediction“ antrasis sezonas baigėsi apžvalginiu epizodu, kuriame sudėtos ryškiausios pastarųjų mėnesių įžvalgos. Laidą vedė inovacijų ekspertas Tom Goodwin, o pašnekovais tapo verslininkai, tyrėjai ir ateities scenarijų kūrėjai.

    Sezono ašis buvo paprasta: kas iš tiesų keičia ekonomiką ir kasdienį gyvenimą čia ir dabar, o kas dar tik artėja. Dalis prognozių skamba drąsiai, bet jos remiasi aiškiomis kryptimis, kurias jau mato technologijų, darbo rinkos ir transporto sektoriai.

    Darbas keičiasi greičiau nei taisyklės

    Laidoje daug dėmesio skirta darbo ateičiai ir psichologinėms rizikoms, kurios kyla, kai rezultatai matuojami vien susitikimais ir nuolatiniu prieinamumu. Vieni pašnekovai piešė niūresnį vaizdą, teigdami, kad artimiausiu metu darbas gali tapti dar labiau alinantis.

    Kiti kėlė mintį, kad artėja lūžis, kai produktyvumo kultas praras prasmę, o įmonės labiau vertins tikslingą darbą, o ne valandų skaičių. Tokios diskusijos dera su tuo, ką pastaraisiais metais akcentuoja ir tarptautinės institucijos: nuotolinis ir hibridinis darbas išlieka, tačiau reikalingos aiškesnės ribos, saugikliai bei peržiūrėtos taisyklės.

    „Pasai taps atgyvena, o žmonės vis dažniau rinksis klajoklišką gyvenimo būdą“, – teigė vienas laidos pašnekovų.

    Nors tai skamba kaip provokacija, kryptis atpažįstama: daugėja skaitmeninių tapatybės sprendimų, plečiasi nuotolinio darbo politika, o valstybės konkuruoja dėl talentų siūlydamos specialias vizas ir mokesčių režimus. Tuo pat metu kyla klausimų dėl duomenų apsaugos, nelygybės ir to, kas valdys skaitmeninės tapatybės infrastruktūrą.

    Miestai auga, o skrydžiai turi keistis

    Laidoje aptartos ir urbanizacijos trajektorijos: prognozuota, kad didžioji dalis žmonių ateityje gyvens miestuose, o tai reikš didesnį spaudimą būstui, transportui ir energijai. Tokios tendencijos atitinka globalų paveikslą, kai miestai tampa pagrindiniais ekonomikos centrais, bet kartu ir taršos bei infrastruktūros įtampos židiniais.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė aviacijos ateitis. Viena ambicingiausių prognozių skelbia, kad iki 2035 metų gali atsirasti komerciniai vandeniliniai lėktuvai, tačiau kelias iki to ilgas: reikalinga kuro gamybos apimtis, oro uostų infrastruktūra, saugos standartai ir aiškus ekonominis pagrindimas.

    Ši tema ypač aktuali Europoje, kur aviacijos dekarbonizacija spaudžiama iš dviejų pusių: griežtėjančių klimato tikslų ir augančio keleivių srauto. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiu metu rinka greičiausiai matys kelių sprendimų mišinį, įskaitant efektyvesnius orlaivius, tvarius degalus ir tik vėliau platesnį alternatyvių technologijų pritaikymą.

    DI: tarp pažado ir rizikos

    DI laidoje įvardytas kaip labiausiai poliarizuojanti tema: vieni mato priemonę atlaisvinti žmones nuo rutinos ir kurti naujas profesijas, kiti akcentuoja saugumo grėsmes ir socialines pasekmes. Diskusijos krypsta nuo personalo valdymo iki dezinformacijos, kibernetinio saugumo ir ekstremizmo rizikų.

    Ekspertų požiūrių skirtumai atspindi realią padėtį: DI plėtra spartėja, tačiau visuomenės atsparumas, teisinė bazė ir skaidrumo standartai vejasi sunkiai. Todėl pagrindinis klausimas šiandien yra ne tik ką DI gali, bet ir kaip greitai valstybės bei įmonės sugebės sukurti aiškias taisykles ir atsakomybę.

    Sezono apžvalga palieka vieną aiškią žinutę: didžiausi pokyčiai ateina ne iš vienos technologijos, o iš kelių procesų sankirtos. Darbo kultūra, miestų augimas, švaresnė aviacija ir DI reguliavimas tampa viena bendra darbotvarke, kuri formuos artimiausią dešimtmetį.

  • Ne tik žaidimams: RGB gaming kėdė gali pakeisti darbą namuose – į ką būtina atkreipti dėmesį

    Ne tik žaidimams: RGB gaming kėdė gali pakeisti darbą namuose – į ką būtina atkreipti dėmesį

    Biuro kėdė seniai nebėra vien tik praktiškas baldas prie stalo. Dabar ji vis dažniau vertinama kaip ilgų darbo valandų komforto ir sveikos laikysenos pagrindas, o kartu ir ryškus interjero akcentas namų darbo vietoje. Dėl to sparčiai populiarėja gaming tipo krėslai, kurie žada ne tik patogumą, bet ir išskirtinį vaizdą.

    Jei prie kompiuterio praleidžiate kelias valandas per dieną, svarbiausia tampa reguliavimas: sėdynės aukštis, porankių padėtis, stabilus pagrindas ir medžiagos atsparumas. Ergonomikos specialistai pabrėžia, kad tinkamai sureguliuota kėdė padeda sumažinti nugaros ir kaklo įtampą, ypač dirbant nuotoliu ar mokantis.

    Gaming kėdė daro daugiau

    Gaming krėslai dažniausiai išsiskiria masyvesnėmis linijomis ir ryškesniu dizainu, todėl pakeičia viso darbo kampo nuotaiką. Jie pasirenkami ne vien žaidimams: tinka ir vaizdo montavimui, ilgoms studijoms ar darbui, kai prie stalo tenka išbūti didžiąją dienos dalį.

    Papildomas elementas, kurį renkasi dalis pirkėjų, yra RGB apšvietimas. Jis labiau kuria atmosferą nei sprendžia ergonomiką, tačiau dera prie monitoriaus, klaviatūros ir kitų periferinių įrenginių, ypač jei namuose formuojama aiški kompiuterinė zona.

    Modelio ribos ir reguliavimas

    Tarp populiarių pasirinkimų minima gaming kėdė MAD DOG GCH800 RGB, kuri pristatoma kaip pritaikyta 160–180 cm ūgio žmonėms, o maksimali rekomenduojama apkrova siekia 150 kg. Nurodoma, kad sėdynės aukštis reguliuojamas maždaug 44–55 cm intervale, o apmušalas pagamintas iš poliesterio.

    Didžiausia tokio tipo kėdžių stiprybė paprastai yra reguliuojami porankiai ir galimybė prisitaikyti prie individualios sėdėsenos. Vis dėlto perkant verta įvertinti ne tik dizainą, bet ir realius poreikius: ar porankiai pasikelia iki patogaus aukščio, ar kėdė stabiliai rieda, ar audinys tiks kasdieniam naudojimui.

    Ką rinktis namų biurui?

    Alternatyvų galima rasti ir klasikinių biuro kėdžių segmente, kuriose dažnai akcentuojamas santūresnis dizainas. Toks sprendimas gali būti patogesnis, jei darbo stalas stovi svetainėje ar miegamajame ir norisi, kad kėdė lengvai įsilietų į bendrą interjerą.

    Renkantis svarbiausia nepamiršti pagrindinės taisyklės: geriausia kėdė yra ta, kurią galima tiksliai sureguliuoti pagal jūsų ūgį ir stalą. Jei įmanoma, verta pasitikrinti sėdėseną dar prieš perkant arba bent jau įsitikinti, kad kėdė turi pakankamai reguliavimo ir aiškiai nurodytas apkrovos ribas.

  • Draugystė už abonementą? Naujos programėlės žada spręsti vienatvę ir kelia klausimų

    Draugystė už abonementą? Naujos programėlės žada spręsti vienatvę ir kelia klausimų

    Po studijų ar mokyklos naujų pažinčių rasti daugeliui tampa gerokai sunkiau: darbo ritmas intensyvus, dalis žmonių dirba nuotoliu, o įprasti socialiniai ratai susitraukia. Dėl to vis dažniau kalbama apie vienatvę, kurią jaučia net aktyvūs socialiniuose tinkluose žmonės.

    Į šią spragą taikosi nauja programėlių banga, kuri siūlo ne romantines pažintis, o draugiškus ryšius. Tokiose platformose akcentuojami bendri interesai, gyvenimo būdas ir noras realiai susitikti, o ne ilgai susirašinėti ar be pabaigos naršyti profilius.

    Skirtingai nei tradiciniai socialiniai tinklai, šios programėlės dažnai kuria patirtį aplink realius renginius: bendras pusrytis, sporto treniruotė, kūrybinės dirbtuvės ar teminis vakaras. Vartotojui siūlomi konkretūs susitikimai, kurie sumažina psichologinę trintį pradėti pokalbį ir padeda greičiau pereiti nuo ekrano prie tikro bendravimo.

    Dalis paslaugų veikia prenumeratos principu. Pavyzdžiui, programėlė PLY už mėnesį prašo apie 23 eurus, o įsipareigojus ilgesniam laikui kaina gali mažėti; atskiri renginiai kartais apmokestinami papildomai, priklausomai nuo formato ir organizavimo kaštų.

    Tokio modelio kūrėjai teigia, kad mokama ne už draugystę, o už atrankos sistemą, moderavimą ir renginių logistiką. Be to, mokestis, jų vertinimu, padidina dalyvių atsakomybę ir sumažina neatvykimų skaičių, nes žmonės labiau linkę laikytis planų, kai jau sumokėjo.

    Vis dėlto šis trendas kelia ir klausimų: ar algoritminis suderinamumas iš tiesų padeda kurti tvarius ryšius, ar tik supaprastina pažinčių procesą iki anketos ir filtrų. Taip pat svarbi duomenų apsauga, nes tokios programėlės renka jautrią informaciją apie pomėgius, rutiną ir socialinius įpročius.

    Ekspertai pabrėžia, kad vienatvę lemia ne vien technologijos, bet ir platesni pokyčiai: mobilumas, didėjantis individualizmas, darbas iš namų ir mažėjantis spontaniškų susitikimų skaičius. Dėl to sprendimai, kurie skatina gyvus susibūrimus, gali tapti reikšminga alternatyva tiems, kuriems trūksta bendruomenės jausmo.

    Ar draugystės prenumeratos taps masiniu įpročiu, dar neaišku, tačiau kryptis akivaizdi: algoritmai vis dažniau daro įtaką ne tik tam, ką perkame ar žiūrime, bet ir tam, su kuo leidžiame laiką. Artimiausiais metais tokios platformos tikėtina bandys įrodyti, kad gali ne įkalinti ekrane, o padėti išeiti į miestą.

  • „Uber“ atleidžia 3 300 žmonių: kas slypi už 10 proc. kirčio ir ką tai žada rinkai?

    „Uber“ atleidžia 3 300 žmonių: kas slypi už 10 proc. kirčio ir ką tai žada rinkai?

    Didžiausias „Uber“ mažinimas po pandemijos

    „Uber“ paskelbė mažinanti apie 10 proc. pasaulinės darbo jėgos ir atsisakysianti maždaug 3 300 darbo vietų. Bendrovė teigia, kad pertvarka skirta sumažinti valdymo sluoksnius, sujungti komandas ir pagreitinti sprendimų priėmimą.

    Pasak įmonės, sutaupytos lėšos bus nukreiptos į augimą, inovacijas ir prioritetines sritis, įskaitant autonominio pavežėjimo kryptį, dažnai siejamą su robotaksi paslaugomis. Kartu žadama daugiau investuoti į vairuotojų, kurjerių ir prekybininkų ekosistemą.

    „Lieknė organizacija reiškia aiškesnę atsakomybę, greitesnius sprendimus ir daugiau laiko kurti, o ne derinti“, – darbuotojams pranešė generalinis direktorius Dara Khosrowshahi.

    Pagal naujausią metinę ataskaitą, 2025 metų pabaigoje „Uber“ turėjo apie 34 000 darbuotojų. Tai reiškia, kad paskelbti atleidimai yra reikšmingi, o didžiausią poveikį, kaip nurodoma, pajus administravimo ir valdymo grandys.

    Kurios pareigybės patenka į rizikos zoną

    Aiškiausiai įvardijama rizika tenka pareigoms, kurios daugiausia susijusios su skirtingų komandų darbo koordinavimu. „Uber“ skelbia mažinanti valdymo lygius, o vadovams priskirianti didesnes komandas, taip mažindama biurokratinę grandinę.

    Bendrovės atstovas nurodė, kad vadovaujančių pozicijų skaičius sumažės apie 20 proc., tačiau dalis vadovų gali būti perkelti į nevadovaujančius vaidmenis. Taip pat akcentuojama, kad mažinamas itin smulkių komandų skaičius, kai vadovai turėjo tik po vieną ar du tiesiogiai pavaldžius žmones.

    „Uber“ taip pat sujungia tris pristatymo operacijų kryptis, apimančias restoranus, mažmeninę prekybą ir tiesioginius pristatymus. Įmonė aiškina, kad atskiras šių sričių valdymas kėlė dubliavimą, lėtino sprendimus ir didino sąnaudas, todėl pereinama prie vieningų komandų globaliu, regioniniu ir nacionaliniu lygiais.

    Biurai, nuotolinis darbas ir Europa

    Kartu su atleidimais „Uber“ griežtina darbo organizavimo politiką ir planuoja sutelkti darbuotojus mažesniame pagrindinių biurų skaičiuje. Globalios komandos daugiausia bus koncentruojamos Niujorke ir San Franciske, o regioniniai bei technologijų padaliniai dirbs pasirinktose „hub“ tipo vietose.

    Daugumai pilnai nuotoliu dirbančių darbuotojų bus siūloma grįžti į biurą, o ateityje, kaip skelbiama, tik apie 1 proc. „Uber“ darbuotojų galės dirbti visiškai nuotoliniu būdu. Taip pat bus griežčiau taikoma hibridinio darbo tvarka, pagal kurią į biurą reikia atvykti tris dienas per savaitę.

    Dėl poveikio Europoje situacija lieka neaiški, nes „Uber“ viešai neskelbia darbuotojų pasiskirstymo pagal regionus. Bendrovė taip pat nenurodė, kiek darbo vietų mažinimas palies Europos biurus, o kai kuriose šalyse galutiniai skaičiai gali paaiškėti tik po nacionaliniuose teisės aktuose numatytų konsultacijų.

    Svarbu pabrėžti, kad šie mažinimai taikomi „Uber“ darbuotojams, o ne vairuotojams ar kurjeriams, kurie daugelyje rinkų laikomi nepriklausomais paslaugų teikėjais. Vis dėlto vidinių komandų pokyčiai gali turėti netiesioginę įtaką tam, kaip greitai bus diegiamos naujos funkcijos programėlėje ir kaip valdoma partnerių kokybė.

    Kodėl „Uber“ daro šį žingsnį dabar

    Rinkos analitikai pertvarką sieja su „Uber“ siekiu greičiau perskirstyti išlaidas į strategines kryptis, ypač autonominio pavežėjimo segmentą. Šioje srityje konkurencija aštrėja, o technologiniai bandymai ir reguliaciniai reikalavimai reiškia dideles, ilgalaikes investicijas.

    Be to, pristatymo rinka daugelyje šalių išlieka itin konkurencinga, o pelningumą spaudžia ir vartotojų kainų jautrumas, ir logistikos kaštai. Tokiomis sąlygomis įmonės vis dažniau renkasi valdymo supaprastinimą, komandų sujungimą bei griežtesnę efektyvumo kontrolę.

    „Uber“ taip pat pranešė apie pasitraukimą iš Nigerijos ir Ugandos, po ankstesnio pasitraukimo iš Tanzanijos. Bendrovės akcijų kaina po pertvarkos paskelbimo, kaip skelbiama, kilo, o tai rodo, kad dalis investuotojų tokius sprendimus vertina kaip signalą apie griežtesnę kaštų discipliną.

    „Uber“ buvo įkurta 2009 metais ir iš pavežėjimo platformos išaugo į platesnę paslaugų ekosistemą, apimančią maisto ir prekių pristatymą bei kurjerines paslaugas. Įmonė į Niujorko vertybinių popierių biržą įžengė 2019 metais, o jos rinkos vertė, pagal viešai skelbtą kainą, siekė apie 135 mlrd. eurų.

  • Darbdaviai ruošia naują kontrolę: DI stebės jūsų mimiką ir nuovargį – ką tai reiškia darbuotojams

    Darbdavių kontrolė darbo vietoje seniai neapsiriboja darbo laiko apskaita. Vis dažniau pasitelkiamos darbuotojų stebėsenos programos, galinčios fiksuoti veiklą kompiuteryje, įrenginių naudojimą ar darbo ritmą, o tai kelia klausimų dėl privatumo ir proporcingumo.

    Analitikų vertinimu, tokios vadinamosios bossware priemonės ypač išplito nuotolinio ir hibridinio darbo laikotarpiu. Kita šios tendencijos kryptis dar jautresnė: įmonės ima domėtis DI sprendimais, kurie iš vaizdo ir garso bando nustatyti žmogaus būseną, pavyzdžiui, nuovargį ar įtampą.

    Didžiosios technologijų bendrovės, tarp jų „Microsoft“, „Amazon“, „Nvidia“ ir „Meta“, yra siejamos su tyrimais ir patentavimo iniciatyvomis, apimančiomis emocijų ar dėmesio požymių atpažinimą pagal balsą, gestus ir mimiką. Praktikoje tokios idėjos dažniausiai pateikiamos kaip saugos, efektyvumo ar darbuotojų gerovės stiprinimo priemonės.

    Vienas dažniausiai minimų taikymo scenarijų yra transportas ir logistika, kur kameros gali būti naudojamos stebėti vairuotojo budrumą. Pavyzdžiui, rinkoje veikiantys sprendimų kūrėjai, tokie kaip „Visage Technologies“, siūlo programinę įrangą, kuri pagal veidą vertina nuovargio ar išsiblaškymo požymius ir gali įspėti apie galimą riziką.

    Tačiau darbuotojų emocijų stebėsena darbo vietoje visuomenėje sutinkama itin skeptiškai. Apklausos rodo, kad didelė dalis žmonių nepritaria idėjai, jog darbdavys rinktų ar interpretuotų duomenis apie emocinę būseną, nes tai gali tapti spaudimo ir vertinimo įrankiu.

    Psichologai ir darbo teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad nuolatinis pojūtis, jog tave vertina algoritmas, gali didinti nerimą ir skatinti perdegimą. Darbuotojai gali pradėti daugiau energijos skirti ne užduotims, o bandymui atrodyti tinkamai, slėpti nuovargį ar kurti pageidaujamą emocinę išraišką.

    Teisinėje plotmėje tokios priemonės neišvengiamai atsiremia į duomenų apsaugą ir darbo teisę. ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas numato, kad biometriniai duomenys, jei jie naudojami asmens identifikavimui ar yra ypatingai jautrūs, reikalauja itin aiškaus pagrindo, tikslo ir proporcingumo, o darbuotojų santykiuose sutikimas dažnai laikomas problemišku dėl galios disbalanso.

    Ekspertai pabrėžia, kad įmonėms, svarstančioms tokį stebėjimą, būtini aiškūs vidaus dokumentai, duomenų minimizavimas, poveikio duomenų apsaugai vertinimas ir skaidrus darbuotojų informavimas. Priešingu atveju technologinis sprendimas, reklamuojamas kaip saugos priemonė, gali virsti pasitikėjimo krize ir reputacine rizika.

    Kol kas labiausiai tikėtina kryptis yra nišiniai sprendimai, orientuoti į saugą, o ne į emocijų vertinimą personalo valdyme. Vis dėlto DI plėtra spartėja, todėl diskusija apie ribas darbo vietoje tik aštrės, o darbuotojams vis svarbesnės taps žinios apie savo teises ir tai, kokie duomenys apie juos renkami.

  • Ar galima gauti nedarbingumą dėl sergančio šuns ar katės? Darbo kodeksas atsako aiškiai

    Ar galima gauti nedarbingumą dėl sergančio šuns ar katės? Darbo kodeksas atsako aiškiai

    Kai suserga šuo ar katė, šeimininkams dažnai tenka rinktis tarp darbo ir būtinos priežiūros namuose ar veterinarijos klinikoje. Vis dėlto Lietuvos darbo teisėje nedarbingumo pažymėjimai siejami su darbuotojo liga arba slauga, kai reikia prižiūrėti vaiką ar šeimos narį.

    Gyvūnai, nors daugeliui yra šeimos dalis, teisės aktuose neprilyginami šeimos nariams, todėl vien dėl augintinio ligos nedarbingumo pažymėjimas paprastai neišduodamas. Tai reiškia, kad oficialiai apmokamas nedarbingumas dėl sergančio augintinio Lietuvoje nėra numatyta praktika.

    Kokios išeitys realiai įmanomos

    Dažniausias sprendimas tokiose situacijose yra kasmetinės atostogos, jei jų dar turite. Nors įprastai atostogos planuojamos iš anksto, staigi liga ar skubus vizitas pas veterinarą dažnai tampa priežastimi tartis su darbdaviu dėl laisvos dienos ar kelių dienų.

    Jei atostogų dienos išnaudotos, kita galimybė yra nemokamos atostogos. Jos suteikiamos darbuotojo prašymu, tačiau svarbu įvertinti, kad už šį laiką darbo užmokestis nemokamas, o sprendimas praktikoje priklauso ir nuo darbdavio pozicijos.

    Dar viena išeitis, kuri vis dažniau taikoma biuruose ir paslaugų sektoriuje, yra nuotolinis darbas arba lankstesnis darbo grafikas. Tokiu atveju darbuotojas gali suderinti skubius vizitus klinikoje, vaistų pirkimą ar slaugą namuose ir kartu išvengti visiško darbo praleidimo.

    Kodėl tema vis dažniau keliama

    Diskusijas kursto tai, kad augintinių laikymas Europoje auga, o kartu stiprėja požiūris į gyvūnų gerovę ir emocinę jų reikšmę žmonėms. Dalis darbdavių jau savanoriškai taiko vadinamąją augintinio netekties ar priežiūros dieną kaip papildomą naudą, tačiau tai nėra visuotinė taisyklė ir dažniausiai priklauso nuo įmonės vidaus politikos.

    Kai kuriose Europos valstybėse viešojoje erdvėje buvo svarstomos platesnės galimybės darbuotojams gauti laisvadienių dėl augintinių priežiūros, tačiau vieningos, visoje Europoje taikomos tvarkos nėra. Lietuvoje ši sritis kol kas remiasi įprastomis darbo teisės priemonėmis: atostogomis, susitarimu su darbdaviu ir darbo organizavimo lankstumu.

    Jei augintinio būklė sunki, verta iš anksto pasiruošti: aptarti su darbdaviu galimus scenarijus, įsivertinti atostogų likutį ir, jei įmanoma, pasitelkti artimuosius ar gyvūnų priežiūros paslaugas. Tai praktiškiausias kelias, kol teisinis reglamentavimas aiškiai nenumato nedarbingumo dėl sergančio gyvūno.

  • Kavos puodelis, vištos ir darbas nuotoliu: jaunimas palieka biurus ir renkasi mikro ūkius

    Kavos puodelis, vištos ir darbas nuotoliu: jaunimas palieka biurus ir renkasi mikro ūkius

    Dar visai neseniai vištidė daugeliui siejosi su atsainiai sukaltomis lentomis, rūdimis ir kvapais, kurių norisi vengti. Tačiau socialiniuose tinkluose vis dažniau matomas visai kitas vaizdas: tvarkingas, estetiškas paukščių namelis, apgalvotos detalės ir aiškiai suplanuota erdvė. Kai kuriems tai tampa beveik dizaino projektu, kuriame svarbu ir patogumas, ir saugumas.

    Kartu keičiasi ir požiūris į pačias vištas. Vietoj įprastų dedeklių vis dažniau renkamasi dekoratyvines veisles, o paukščiai neretai prilyginami naminiams augintiniams. Spalvotų kiaušinių rinkimas ir kasdienė priežiūra tampa gyvenimo būdo dalimi, kuria dalijamasi „Instagram“ ar „TikTok“.

    Šis judėjimas dažnai vadinamas mikro ūkininkavimu, kai auginama ir laikoma nedideliais mastais, orientuojantis ne į masinę gamybą, o į asmeninius poreikius. Tai skiriasi nuo tradicinio prekinio žemės ūkio, kuriame dominuoja dideli ūkiai ir intensyvus darbas nuo ryto iki vakaro. Mikro ūkiuose svarbiausia tampa balansas tarp pastangų, rezultato ir pasitenkinimo.

    Prie populiarėjimo prisideda ir nuotolinio darbo plėtra: dalis žmonių gali derinti darbą prie kompiuterio su kasdieniais rūpesčiais kieme. Toks modelis leidžia ryte dalyvauti vaizdo susitikime, o po kelių minučių jau skinti žoleles pietums ar pamaitinti vištas. Daugeliui tai tampa argumentu, kad karjera ir ramesnis gyvenimo ritmas nebūtinai vienas kitam prieštarauja.

    Keičiasi ir tai, ką vis daugiau žmonių vadina prabanga. Vietoj būsto miesto centre ar dar vieno brangaus pirkinio svarbesni tampa nuosavas daržas, švieži produktai ir galimybė lėtinti tempą neprarandant patogių kasdienybės sprendimų. Šią kryptį stiprina ir augantis dėmesys maisto kilmei bei noras bent dalį jo užsiauginti patiems.

    Vis dėlto kaimo kasdienybė nėra vien gražūs kadrai. Ankstyvas gaidžių giedojimas, technikos triukšmas darbymetyje ir natūralūs ūkio kvapai gali tapti iššūkiu naujakuriams, ypač atvykstantiems iš miesto. Būtent šis lūkesčių ir realybės skirtumas neretai virsta kaimyniniais konfliktais.

    „Aš nepabėgau nuo technologijų: dirbu nuotoliu, bet užvėrusi nebevažiuoju į spūstis, o išeinu į sodą ir pasirūpinu vištomis“, – sakė Marta, prieš kelerius metus iškeitusi butą mieste į namą kaime.

    Diskusijos dėl kaimo specifikos matomos ir viešojoje erdvėje: kai kuriose šalyse svarstoma, kaip aiškiau įtvirtinti, kad persikeliant į kaimiškas vietoves tenka priimti ir ūkinei aplinkai būdingus garsus bei kvapus. Tai dar kartą primena, kad mikro ūkininkavimas nėra vien romantiška idėja, o pasirinkimas, reikalaujantis pasirengimo ir realistinių lūkesčių. Tačiau augančiai žmonių daliai tokia kasdienybė atrodo verta pastangų, nes suteikia daugiau autonomijos ir artumo gamtai.

  • Europos darbuotojai nebeatsijungia po darbo: kas penktą vis dar pasiekia žinutės ir laiškai

    Europos darbuotojai nebeatsijungia po darbo: kas penktą vis dar pasiekia žinutės ir laiškai

    Vėlyvi darbo laiškai, žinutės ir skambučiai po oficialių darbo valandų Europoje tampa nebe išimtimi, o rutina. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo Eurofound tyrimai rodo, kad maždaug kas penktas Europos Sąjungos darbuotojas su darbu susijusių kontaktų už įprastų valandų sulaukia daug kartų per mėnesį.

    Tokia nuolatinio pasiekiamumo kultūra sustiprėjo išplitus nuotoliniam ir hibridiniam darbui, taip pat dėl įtampos darbo rinkoje ir reorganizacijų. Kai darbas persikelia į telefoną, riba tarp laisvalaikio ir pareigų nyksta, o atsigauti tampa sunkiau net po darbo dienos.

    Eurofound fiksuoja aiškią sąsają tarp kontaktų po darbo ir patiriamo streso. Tyrime nurodoma, kad apie 59 proc. apklaustų Europos darbuotojų darbovietėje visada arba beveik visada jaučia stresą, o dažnesni pranešimai po darbo šiuos rodiklius dar padidina.

    Skirtumas ryškus ir pagal darbo organizavimą. Lankstų darbo pradžios ir pabaigos laiką turintys darbuotojai dažniau sulaukia kontaktų už įprastų valandų, kaip ir dirbantieji nuotoliu: tokių atvejų dalis didesnė nei tarp dirbančiųjų tik darbdavio patalpose.

    Jungtinėje Karalystėje situacija taip pat kelia nerimą: personalo dokumentų paslaugas teikiančios bendrovės „MyPerfectCV“ 2026 metais paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad daugiau nei pusė darbuotojų kasdien dirba ilgiau nei numatyta. Nors tai nėra ES statistika, ji atspindi bendrą tendenciją Vakarų darbo rinkose, kur skaitmeninės priemonės prailgina darbo dieną.

    Įtampą didina ir neapmokamas viršvalandinis darbas. Jungtinės Karalystės profesinių sąjungų konfederacija TUC, remdamasi šalies darbo jėgos tyrimo duomenimis, skaičiuoja, kad apie 3,5 milijono darbuotojų reguliariai dirbo neapmokamus viršvalandžius, o jų vertė siekė maždaug 39 milijardus eurų per metus.

    Eurofound įvardija ir pagrindinę priežastį, kodėl darbuotojai pasiekiami po darbo: dideli darbo krūviai. Nuotolinis darbas papildomai skatina nereguliarų grafiką, trumpas reakcijos trukmes ir lūkestį būti pasiekiamam, net jei formaliai tai nėra įrašyta pareigybėje.

    „Lankstų darbo laiką turintys darbuotojai ir dirbantieji nuotoliu dažniau sulaukia kontaktų už įprastų darbo valandų, o tai didina streso riziką“, – teigiama Eurofound tyrimo išvadose.

    Europos šalys bando ieškoti atsakų per teisines ir kolektyvines priemones. Prancūzija, Italija, Belgija, Ispanija, Portugalija, Airija, Graikija ir Liuksemburgas yra įvedusios teisines nuostatas ar praktikos kodeksus, kurie riboja darbdavio kontaktus po darbo ir stiprina darbuotojų teisę į poilsį.

    Vis dėlto praktinis įgyvendinimas išlieka sudėtingas: skirtingose šalyse galioja nevienodos taisyklės, o tarptautinės komandos, darbas skirtingose laiko juostose ir hibridinis modelis apsunkina vienodų ribų nustatymą. Kai kur apsauga labiau taikoma didesnėms įmonėms, todėl mažesnių organizacijų darbuotojai ne visada gauna tokį patį aiškumą.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien teisės aktų nepakanka, jei organizacijose išlieka nerašyta norma atsakyti nedelsiant. Tam įtakos turi baimė atrodyti mažiau įsitraukusiam, nerimas dėl pakeičiamumo, darbo programėlės telefone ir vadovų lūkesčiai, todėl reali kultūros kaita dažnai tampa ilgesniu procesu nei formalūs pokyčiai dokumentuose.

  • Kas buvo gėda, tapo madinga: 8 įpročiai, kuriais šiandien didžiuojamės

    Kas buvo gėda, tapo madinga: 8 įpročiai, kuriais šiandien didžiuojamės

    Dar visai neseniai pirkimas dėvėtų drabužių parduotuvėse daugeliui asocijavosi su pinigų stygiumi, o maišeliai iš tokių vietų būdavo slepiami. Pastaraisiais metais požiūris smarkiai pasikeitė: antrinis vartojimas vis dažniau pristatomas kaip gero skonio, sąmoningumo ir tvarumo ženklas.

    Ši tendencija siejama ir su sparčiai augančia greitosios mados kritika. Vartotojai vis dažniau ieško ilgaamžių drabužių, renkasi vintažą, taisymą ir kokybiškus audinius, o ne trumpalaikes, masiškai gaminamas alternatyvas.

    Gyvenimas už miesto – nebe pralaimėjimas

    Ilgą laiką sėkmė buvo siejama su persikėlimu į didmiestį, darbu biure ir intensyviu tempu. Dabar vis daugiau žmonių vertina ramybę, gamtą ir galimybę dirbti nuotoliu, todėl gyvenimas už miesto ribų tapo sąmoningu pasirinkimu, o ne kompromisu.

    Šį lūžį sustiprino pandemijos laikotarpis, kai nuotolinis darbas tapo įprasta praktika, o būsto pasirinkimas daug kam nebebuvo taip griežtai pririštas prie biuro adreso. Kartu augo ir susidomėjimas mažesnėmis bendruomenėmis bei lėtesniu gyvenimo tempu.

    Taisyti, o ne išmesti – naujas normalumas

    Sudėvėtos kojinės, lopai ant kelnių ar sulūžęs, bet sutaisytas daiktas anksčiau buvo siejami su nepritekliumi. Dabar vis dažniau atsisakoma požiūrio pirkti, sunaudoti ir išmesti: taisymas, restauravimas ir daiktų atnaujinimas tampa vertybe.

    Populiarėja ir matomas taisymas, kai drabužiai lopyti ne slepiant, o paverčiant tai stiliaus detale. Toks požiūris siejamas su tvarumu, mažesniu atliekų kiekiu ir pagarba daiktų ilgaamžiškumui.

    Mažiau socialinių tinklų – daugiau laiko sau

    Interneto ir išmaniųjų telefonų pradžioje nuolatinis buvimas prisijungus buvo tarsi norma, o socialinių tinklų paskyros daugeliui atrodė būtinybė. Dabar situacija keičiasi: vis daugiau žmonių sąmoningai riboja ekranų laiką ir renkasi būti neprisijungę.

    Skaitmeninė higiena tampa vis aktualesnė, ypač kalbant apie dėmesio išskaidymą ir perdegimą. Todėl sprendimas ištrinti kai kurias paskyras ar sumažinti naršymą vis rečiau vertinamas keistai ir vis dažniau laikomas brandžiu pasirinkimu.

    Pasikeitė ir požiūris į maistą: kažkada užsisakomas maistas buvo patogumo bei statuso simbolis, o naminis gaminimas atrodė varginantis. Šiandien vis daugiau žmonių grįžta prie gaminimo namuose, kepa duoną, raugia daržoves ir vertina paprastus, aiškios sudėties produktus.

    Dar viena ryški kryptis – ramesnis laisvalaikis. Vakaro leidimas namuose su knyga, ankstyvas miegas ar hobiai, anksčiau laikyti nuobodžiais, dabar dažnai įvardijami kaip savireguliacija ir rūpinimasis savijauta po įtemptos dienos.

    Keičiasi ir kelionių įpročiai: ilgą laiką geidžiamiausios buvo užsienio atostogos viešbučiuose su viskas įskaičiuota, o stovyklavimas atrodė kaip taupymas. Dabar vis dažniau sąmoningai pasirenkamas buvimas gamtoje, kelionės kemperiais ar nakvynės palapinėse, siekiant tikro poilsio ir mažiau triukšmo.

    Galiausiai grįžta ir pagarba tradiciniam skoniui: kadaise ryškiai reklamuoti saldumynai atrodė prestižo ženklas, o namų kepiniai buvo nuvertinami. Šiandien populiarėja amatininkų kepyklos, natūralesnė sudėtis ir klasikiniai receptai, o žmonės noriai renkasi tai, kas paprasta ir kokybiška.

  • Prieš tampant skaitmeniniu klajokliu – 9 klaidos, kurios Europos verslui kainuoja brangiai

    Prieš tampant skaitmeniniu klajokliu – 9 klaidos, kurios Europos verslui kainuoja brangiai

    Skaitmeninio klajoklio gyvenimo būdas Europoje per kelerius metus tapo nebe nišine svajone, o realiu planu tūkstančiams nuotoliu dirbančių specialistų ir smulkiojo verslo savininkų. Susidomėjimą augina ne tik lankstus darbas, bet ir valstybės, kurios siūlo specialias vizas bei paprastesnes įsikūrimo taisykles.

    Tačiau verslininkams persikėlimas į kitą šalį dažnai būna gerokai sudėtingesnis nei samdomiems darbuotojams. Netinkamai suplanavus, rizika apima mokesčius, teisinius įsipareigojimus, finansų valdymą, draudimą ir kibernetinį saugumą.

    Viza – ne formalumas

    Pirmasis žingsnis planuojant darbą iš užsienio – pasirinkti šalį ir vizos kategoriją, kuri atitinka veiklos modelį. Dalis valstybių turi skaitmeninių klajoklių vizas, tačiau kitur darbas su turistine viza gali būti laikomas pažeidimu, net jei klientai ir pajamos lieka užsienyje.

    Prieš perkant bilietus svarbu pasitikrinti minimalių pajamų reikalavimus, leidžiamą buvimo trukmę, pratęsimo galimybes ir tai, ar viza tinka įmonės savininkui. Praktikoje dažniausiai tikrinama, ar pajamos stabilios ir ar veikla neperžengia vietinės darbo rinkos ribų.

    Mokesčiai, rezidencija ir teisinės rizikos

    Didžiausias pavojus verslui – netyčia tapti apmokestinamam dviejose jurisdikcijose arba sukurti vadinamąją nuolatinę buveinę kitoje šalyje. Tai gali reikšti pareigą registruoti veiklą vietoje, deklaruoti pajamas, mokėti pelno ar pridėtinės vertės mokestį bei vykdyti papildomą apskaitą.

    Ne mažiau svarbi ir asmens mokestinė rezidencija, kuri dažnai priklauso nuo praleistų dienų skaičiaus, gyvenamosios vietos centro ir ekonominių ryšių. Dėl šių priežasčių prieš išvykstant verta konsultuotis su mokesčių ar teisės specialistais ir įvertinti, kaip realiai taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys.

    Finansai, draudimas ir kibernetinis saugumas

    Kasdieniams atsiskaitymams ir verslo operacijoms būtina pasiruošti iš anksto: įvertinti bankų paslaugas, kortelių mokesčius, valiutų konvertavimo sąlygas, mokėjimų surinkimą iš klientų ir tai, kaip bus atskirtos asmeninės ir verslo išlaidos. Tvarkinga finansų struktūra sumažina klaidų tikimybę apskaitoje ir palengvina deklaravimą.

    Draudimas dažnai nuvertinamas, tačiau ilgesniam laikui išvykus ypač svarbu įsitikinti, kad galioja tinkamas sveikatos, kelionės ir verslo draudimas, o darbo įranga ir veiklos nutrūkimo rizika išvis yra įtrauktos į sąlygas. Standartinės kelionių draudimo taisyklės ne visada apima ilgalaikį nuotolinį darbą ar brangią techniką.

    Kita sritis, kuri pastaraisiais metais tapo kritinė, – duomenų sauga. Dirbant iš bendradarbystės erdvių ar jungiantis prie viešo belaidžio interneto didėja sukčiavimo ir duomenų nutekėjimo rizika, todėl verta naudoti VPN, įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, nuolat atnaujinti įrenginius ir riboti jautrių duomenų pasiekimą nesaugiais tinklais.

    Praktiniai iššūkiai apima ir laiko juostas: jei klientai ir komanda lieka Europoje, o bazė persikelia į tolimus regionus, nuolatiniai ankstyvi ar vėlyvi skambučiai gali tiesiogiai paveikti produktyvumą ir sveikatą. Todėl dar prieš persikeliant verta įsivertinti, ar verslo procesai gali veikti kitu grafiku ir ar dalį funkcijų galima automatizuoti naudojant DI sprendimus.

    Galiausiai, svarbiausia taisyklė – turėti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams, pradedant vizų vėlavimais ir baigiant staigiais būsto ar sveikatos išlaidų pokyčiais. Skaitmeninis klajokliškas gyvenimas gali suteikti laisvę, tačiau verslui jis sėkmingas tik tada, kai užtikrinamas pajamų stabilumas ir veiklos tęstinumas.