CP v2

Tag: Nuotolinis darbas

  • Ar galima gauti nedarbingumą dėl sergančio šuns ar katės? Darbo kodeksas atsako aiškiai

    Ar galima gauti nedarbingumą dėl sergančio šuns ar katės? Darbo kodeksas atsako aiškiai

    Kai suserga šuo ar katė, šeimininkams dažnai tenka rinktis tarp darbo ir būtinos priežiūros namuose ar veterinarijos klinikoje. Vis dėlto Lietuvos darbo teisėje nedarbingumo pažymėjimai siejami su darbuotojo liga arba slauga, kai reikia prižiūrėti vaiką ar šeimos narį.

    Gyvūnai, nors daugeliui yra šeimos dalis, teisės aktuose neprilyginami šeimos nariams, todėl vien dėl augintinio ligos nedarbingumo pažymėjimas paprastai neišduodamas. Tai reiškia, kad oficialiai apmokamas nedarbingumas dėl sergančio augintinio Lietuvoje nėra numatyta praktika.

    Kokios išeitys realiai įmanomos

    Dažniausias sprendimas tokiose situacijose yra kasmetinės atostogos, jei jų dar turite. Nors įprastai atostogos planuojamos iš anksto, staigi liga ar skubus vizitas pas veterinarą dažnai tampa priežastimi tartis su darbdaviu dėl laisvos dienos ar kelių dienų.

    Jei atostogų dienos išnaudotos, kita galimybė yra nemokamos atostogos. Jos suteikiamos darbuotojo prašymu, tačiau svarbu įvertinti, kad už šį laiką darbo užmokestis nemokamas, o sprendimas praktikoje priklauso ir nuo darbdavio pozicijos.

    Dar viena išeitis, kuri vis dažniau taikoma biuruose ir paslaugų sektoriuje, yra nuotolinis darbas arba lankstesnis darbo grafikas. Tokiu atveju darbuotojas gali suderinti skubius vizitus klinikoje, vaistų pirkimą ar slaugą namuose ir kartu išvengti visiško darbo praleidimo.

    Kodėl tema vis dažniau keliama

    Diskusijas kursto tai, kad augintinių laikymas Europoje auga, o kartu stiprėja požiūris į gyvūnų gerovę ir emocinę jų reikšmę žmonėms. Dalis darbdavių jau savanoriškai taiko vadinamąją augintinio netekties ar priežiūros dieną kaip papildomą naudą, tačiau tai nėra visuotinė taisyklė ir dažniausiai priklauso nuo įmonės vidaus politikos.

    Kai kuriose Europos valstybėse viešojoje erdvėje buvo svarstomos platesnės galimybės darbuotojams gauti laisvadienių dėl augintinių priežiūros, tačiau vieningos, visoje Europoje taikomos tvarkos nėra. Lietuvoje ši sritis kol kas remiasi įprastomis darbo teisės priemonėmis: atostogomis, susitarimu su darbdaviu ir darbo organizavimo lankstumu.

    Jei augintinio būklė sunki, verta iš anksto pasiruošti: aptarti su darbdaviu galimus scenarijus, įsivertinti atostogų likutį ir, jei įmanoma, pasitelkti artimuosius ar gyvūnų priežiūros paslaugas. Tai praktiškiausias kelias, kol teisinis reglamentavimas aiškiai nenumato nedarbingumo dėl sergančio gyvūno.

  • Kavos puodelis, vištos ir darbas nuotoliu: jaunimas palieka biurus ir renkasi mikro ūkius

    Kavos puodelis, vištos ir darbas nuotoliu: jaunimas palieka biurus ir renkasi mikro ūkius

    Dar visai neseniai vištidė daugeliui siejosi su atsainiai sukaltomis lentomis, rūdimis ir kvapais, kurių norisi vengti. Tačiau socialiniuose tinkluose vis dažniau matomas visai kitas vaizdas: tvarkingas, estetiškas paukščių namelis, apgalvotos detalės ir aiškiai suplanuota erdvė. Kai kuriems tai tampa beveik dizaino projektu, kuriame svarbu ir patogumas, ir saugumas.

    Kartu keičiasi ir požiūris į pačias vištas. Vietoj įprastų dedeklių vis dažniau renkamasi dekoratyvines veisles, o paukščiai neretai prilyginami naminiams augintiniams. Spalvotų kiaušinių rinkimas ir kasdienė priežiūra tampa gyvenimo būdo dalimi, kuria dalijamasi „Instagram“ ar „TikTok“.

    Šis judėjimas dažnai vadinamas mikro ūkininkavimu, kai auginama ir laikoma nedideliais mastais, orientuojantis ne į masinę gamybą, o į asmeninius poreikius. Tai skiriasi nuo tradicinio prekinio žemės ūkio, kuriame dominuoja dideli ūkiai ir intensyvus darbas nuo ryto iki vakaro. Mikro ūkiuose svarbiausia tampa balansas tarp pastangų, rezultato ir pasitenkinimo.

    Prie populiarėjimo prisideda ir nuotolinio darbo plėtra: dalis žmonių gali derinti darbą prie kompiuterio su kasdieniais rūpesčiais kieme. Toks modelis leidžia ryte dalyvauti vaizdo susitikime, o po kelių minučių jau skinti žoleles pietums ar pamaitinti vištas. Daugeliui tai tampa argumentu, kad karjera ir ramesnis gyvenimo ritmas nebūtinai vienas kitam prieštarauja.

    Keičiasi ir tai, ką vis daugiau žmonių vadina prabanga. Vietoj būsto miesto centre ar dar vieno brangaus pirkinio svarbesni tampa nuosavas daržas, švieži produktai ir galimybė lėtinti tempą neprarandant patogių kasdienybės sprendimų. Šią kryptį stiprina ir augantis dėmesys maisto kilmei bei noras bent dalį jo užsiauginti patiems.

    Vis dėlto kaimo kasdienybė nėra vien gražūs kadrai. Ankstyvas gaidžių giedojimas, technikos triukšmas darbymetyje ir natūralūs ūkio kvapai gali tapti iššūkiu naujakuriams, ypač atvykstantiems iš miesto. Būtent šis lūkesčių ir realybės skirtumas neretai virsta kaimyniniais konfliktais.

    „Aš nepabėgau nuo technologijų: dirbu nuotoliu, bet užvėrusi nebevažiuoju į spūstis, o išeinu į sodą ir pasirūpinu vištomis“, – sakė Marta, prieš kelerius metus iškeitusi butą mieste į namą kaime.

    Diskusijos dėl kaimo specifikos matomos ir viešojoje erdvėje: kai kuriose šalyse svarstoma, kaip aiškiau įtvirtinti, kad persikeliant į kaimiškas vietoves tenka priimti ir ūkinei aplinkai būdingus garsus bei kvapus. Tai dar kartą primena, kad mikro ūkininkavimas nėra vien romantiška idėja, o pasirinkimas, reikalaujantis pasirengimo ir realistinių lūkesčių. Tačiau augančiai žmonių daliai tokia kasdienybė atrodo verta pastangų, nes suteikia daugiau autonomijos ir artumo gamtai.

  • Europos darbuotojai nebeatsijungia po darbo: kas penktą vis dar pasiekia žinutės ir laiškai

    Europos darbuotojai nebeatsijungia po darbo: kas penktą vis dar pasiekia žinutės ir laiškai

    Vėlyvi darbo laiškai, žinutės ir skambučiai po oficialių darbo valandų Europoje tampa nebe išimtimi, o rutina. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo Eurofound tyrimai rodo, kad maždaug kas penktas Europos Sąjungos darbuotojas su darbu susijusių kontaktų už įprastų valandų sulaukia daug kartų per mėnesį.

    Tokia nuolatinio pasiekiamumo kultūra sustiprėjo išplitus nuotoliniam ir hibridiniam darbui, taip pat dėl įtampos darbo rinkoje ir reorganizacijų. Kai darbas persikelia į telefoną, riba tarp laisvalaikio ir pareigų nyksta, o atsigauti tampa sunkiau net po darbo dienos.

    Eurofound fiksuoja aiškią sąsają tarp kontaktų po darbo ir patiriamo streso. Tyrime nurodoma, kad apie 59 proc. apklaustų Europos darbuotojų darbovietėje visada arba beveik visada jaučia stresą, o dažnesni pranešimai po darbo šiuos rodiklius dar padidina.

    Skirtumas ryškus ir pagal darbo organizavimą. Lankstų darbo pradžios ir pabaigos laiką turintys darbuotojai dažniau sulaukia kontaktų už įprastų valandų, kaip ir dirbantieji nuotoliu: tokių atvejų dalis didesnė nei tarp dirbančiųjų tik darbdavio patalpose.

    Jungtinėje Karalystėje situacija taip pat kelia nerimą: personalo dokumentų paslaugas teikiančios bendrovės „MyPerfectCV“ 2026 metais paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad daugiau nei pusė darbuotojų kasdien dirba ilgiau nei numatyta. Nors tai nėra ES statistika, ji atspindi bendrą tendenciją Vakarų darbo rinkose, kur skaitmeninės priemonės prailgina darbo dieną.

    Įtampą didina ir neapmokamas viršvalandinis darbas. Jungtinės Karalystės profesinių sąjungų konfederacija TUC, remdamasi šalies darbo jėgos tyrimo duomenimis, skaičiuoja, kad apie 3,5 milijono darbuotojų reguliariai dirbo neapmokamus viršvalandžius, o jų vertė siekė maždaug 39 milijardus eurų per metus.

    Eurofound įvardija ir pagrindinę priežastį, kodėl darbuotojai pasiekiami po darbo: dideli darbo krūviai. Nuotolinis darbas papildomai skatina nereguliarų grafiką, trumpas reakcijos trukmes ir lūkestį būti pasiekiamam, net jei formaliai tai nėra įrašyta pareigybėje.

    „Lankstų darbo laiką turintys darbuotojai ir dirbantieji nuotoliu dažniau sulaukia kontaktų už įprastų darbo valandų, o tai didina streso riziką“, – teigiama Eurofound tyrimo išvadose.

    Europos šalys bando ieškoti atsakų per teisines ir kolektyvines priemones. Prancūzija, Italija, Belgija, Ispanija, Portugalija, Airija, Graikija ir Liuksemburgas yra įvedusios teisines nuostatas ar praktikos kodeksus, kurie riboja darbdavio kontaktus po darbo ir stiprina darbuotojų teisę į poilsį.

    Vis dėlto praktinis įgyvendinimas išlieka sudėtingas: skirtingose šalyse galioja nevienodos taisyklės, o tarptautinės komandos, darbas skirtingose laiko juostose ir hibridinis modelis apsunkina vienodų ribų nustatymą. Kai kur apsauga labiau taikoma didesnėms įmonėms, todėl mažesnių organizacijų darbuotojai ne visada gauna tokį patį aiškumą.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien teisės aktų nepakanka, jei organizacijose išlieka nerašyta norma atsakyti nedelsiant. Tam įtakos turi baimė atrodyti mažiau įsitraukusiam, nerimas dėl pakeičiamumo, darbo programėlės telefone ir vadovų lūkesčiai, todėl reali kultūros kaita dažnai tampa ilgesniu procesu nei formalūs pokyčiai dokumentuose.

  • Kas buvo gėda, tapo madinga: 8 įpročiai, kuriais šiandien didžiuojamės

    Kas buvo gėda, tapo madinga: 8 įpročiai, kuriais šiandien didžiuojamės

    Dar visai neseniai pirkimas dėvėtų drabužių parduotuvėse daugeliui asocijavosi su pinigų stygiumi, o maišeliai iš tokių vietų būdavo slepiami. Pastaraisiais metais požiūris smarkiai pasikeitė: antrinis vartojimas vis dažniau pristatomas kaip gero skonio, sąmoningumo ir tvarumo ženklas.

    Ši tendencija siejama ir su sparčiai augančia greitosios mados kritika. Vartotojai vis dažniau ieško ilgaamžių drabužių, renkasi vintažą, taisymą ir kokybiškus audinius, o ne trumpalaikes, masiškai gaminamas alternatyvas.

    Gyvenimas už miesto – nebe pralaimėjimas

    Ilgą laiką sėkmė buvo siejama su persikėlimu į didmiestį, darbu biure ir intensyviu tempu. Dabar vis daugiau žmonių vertina ramybę, gamtą ir galimybę dirbti nuotoliu, todėl gyvenimas už miesto ribų tapo sąmoningu pasirinkimu, o ne kompromisu.

    Šį lūžį sustiprino pandemijos laikotarpis, kai nuotolinis darbas tapo įprasta praktika, o būsto pasirinkimas daug kam nebebuvo taip griežtai pririštas prie biuro adreso. Kartu augo ir susidomėjimas mažesnėmis bendruomenėmis bei lėtesniu gyvenimo tempu.

    Taisyti, o ne išmesti – naujas normalumas

    Sudėvėtos kojinės, lopai ant kelnių ar sulūžęs, bet sutaisytas daiktas anksčiau buvo siejami su nepritekliumi. Dabar vis dažniau atsisakoma požiūrio pirkti, sunaudoti ir išmesti: taisymas, restauravimas ir daiktų atnaujinimas tampa vertybe.

    Populiarėja ir matomas taisymas, kai drabužiai lopyti ne slepiant, o paverčiant tai stiliaus detale. Toks požiūris siejamas su tvarumu, mažesniu atliekų kiekiu ir pagarba daiktų ilgaamžiškumui.

    Mažiau socialinių tinklų – daugiau laiko sau

    Interneto ir išmaniųjų telefonų pradžioje nuolatinis buvimas prisijungus buvo tarsi norma, o socialinių tinklų paskyros daugeliui atrodė būtinybė. Dabar situacija keičiasi: vis daugiau žmonių sąmoningai riboja ekranų laiką ir renkasi būti neprisijungę.

    Skaitmeninė higiena tampa vis aktualesnė, ypač kalbant apie dėmesio išskaidymą ir perdegimą. Todėl sprendimas ištrinti kai kurias paskyras ar sumažinti naršymą vis rečiau vertinamas keistai ir vis dažniau laikomas brandžiu pasirinkimu.

    Pasikeitė ir požiūris į maistą: kažkada užsisakomas maistas buvo patogumo bei statuso simbolis, o naminis gaminimas atrodė varginantis. Šiandien vis daugiau žmonių grįžta prie gaminimo namuose, kepa duoną, raugia daržoves ir vertina paprastus, aiškios sudėties produktus.

    Dar viena ryški kryptis – ramesnis laisvalaikis. Vakaro leidimas namuose su knyga, ankstyvas miegas ar hobiai, anksčiau laikyti nuobodžiais, dabar dažnai įvardijami kaip savireguliacija ir rūpinimasis savijauta po įtemptos dienos.

    Keičiasi ir kelionių įpročiai: ilgą laiką geidžiamiausios buvo užsienio atostogos viešbučiuose su viskas įskaičiuota, o stovyklavimas atrodė kaip taupymas. Dabar vis dažniau sąmoningai pasirenkamas buvimas gamtoje, kelionės kemperiais ar nakvynės palapinėse, siekiant tikro poilsio ir mažiau triukšmo.

    Galiausiai grįžta ir pagarba tradiciniam skoniui: kadaise ryškiai reklamuoti saldumynai atrodė prestižo ženklas, o namų kepiniai buvo nuvertinami. Šiandien populiarėja amatininkų kepyklos, natūralesnė sudėtis ir klasikiniai receptai, o žmonės noriai renkasi tai, kas paprasta ir kokybiška.

  • Prieš tampant skaitmeniniu klajokliu – 9 klaidos, kurios Europos verslui kainuoja brangiai

    Prieš tampant skaitmeniniu klajokliu – 9 klaidos, kurios Europos verslui kainuoja brangiai

    Skaitmeninio klajoklio gyvenimo būdas Europoje per kelerius metus tapo nebe nišine svajone, o realiu planu tūkstančiams nuotoliu dirbančių specialistų ir smulkiojo verslo savininkų. Susidomėjimą augina ne tik lankstus darbas, bet ir valstybės, kurios siūlo specialias vizas bei paprastesnes įsikūrimo taisykles.

    Tačiau verslininkams persikėlimas į kitą šalį dažnai būna gerokai sudėtingesnis nei samdomiems darbuotojams. Netinkamai suplanavus, rizika apima mokesčius, teisinius įsipareigojimus, finansų valdymą, draudimą ir kibernetinį saugumą.

    Viza – ne formalumas

    Pirmasis žingsnis planuojant darbą iš užsienio – pasirinkti šalį ir vizos kategoriją, kuri atitinka veiklos modelį. Dalis valstybių turi skaitmeninių klajoklių vizas, tačiau kitur darbas su turistine viza gali būti laikomas pažeidimu, net jei klientai ir pajamos lieka užsienyje.

    Prieš perkant bilietus svarbu pasitikrinti minimalių pajamų reikalavimus, leidžiamą buvimo trukmę, pratęsimo galimybes ir tai, ar viza tinka įmonės savininkui. Praktikoje dažniausiai tikrinama, ar pajamos stabilios ir ar veikla neperžengia vietinės darbo rinkos ribų.

    Mokesčiai, rezidencija ir teisinės rizikos

    Didžiausias pavojus verslui – netyčia tapti apmokestinamam dviejose jurisdikcijose arba sukurti vadinamąją nuolatinę buveinę kitoje šalyje. Tai gali reikšti pareigą registruoti veiklą vietoje, deklaruoti pajamas, mokėti pelno ar pridėtinės vertės mokestį bei vykdyti papildomą apskaitą.

    Ne mažiau svarbi ir asmens mokestinė rezidencija, kuri dažnai priklauso nuo praleistų dienų skaičiaus, gyvenamosios vietos centro ir ekonominių ryšių. Dėl šių priežasčių prieš išvykstant verta konsultuotis su mokesčių ar teisės specialistais ir įvertinti, kaip realiai taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys.

    Finansai, draudimas ir kibernetinis saugumas

    Kasdieniams atsiskaitymams ir verslo operacijoms būtina pasiruošti iš anksto: įvertinti bankų paslaugas, kortelių mokesčius, valiutų konvertavimo sąlygas, mokėjimų surinkimą iš klientų ir tai, kaip bus atskirtos asmeninės ir verslo išlaidos. Tvarkinga finansų struktūra sumažina klaidų tikimybę apskaitoje ir palengvina deklaravimą.

    Draudimas dažnai nuvertinamas, tačiau ilgesniam laikui išvykus ypač svarbu įsitikinti, kad galioja tinkamas sveikatos, kelionės ir verslo draudimas, o darbo įranga ir veiklos nutrūkimo rizika išvis yra įtrauktos į sąlygas. Standartinės kelionių draudimo taisyklės ne visada apima ilgalaikį nuotolinį darbą ar brangią techniką.

    Kita sritis, kuri pastaraisiais metais tapo kritinė, – duomenų sauga. Dirbant iš bendradarbystės erdvių ar jungiantis prie viešo belaidžio interneto didėja sukčiavimo ir duomenų nutekėjimo rizika, todėl verta naudoti VPN, įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, nuolat atnaujinti įrenginius ir riboti jautrių duomenų pasiekimą nesaugiais tinklais.

    Praktiniai iššūkiai apima ir laiko juostas: jei klientai ir komanda lieka Europoje, o bazė persikelia į tolimus regionus, nuolatiniai ankstyvi ar vėlyvi skambučiai gali tiesiogiai paveikti produktyvumą ir sveikatą. Todėl dar prieš persikeliant verta įsivertinti, ar verslo procesai gali veikti kitu grafiku ir ar dalį funkcijų galima automatizuoti naudojant DI sprendimus.

    Galiausiai, svarbiausia taisyklė – turėti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams, pradedant vizų vėlavimais ir baigiant staigiais būsto ar sveikatos išlaidų pokyčiais. Skaitmeninis klajokliškas gyvenimas gali suteikti laisvę, tačiau verslui jis sėkmingas tik tada, kai užtikrinamas pajamų stabilumas ir veiklos tęstinumas.

  • Darbo stalas taps patogesnis per dieną: 4 daiktai, kurie sumažina nuovargį ir chaosą

    Darbo stalas taps patogesnis per dieną: 4 daiktai, kurie sumažina nuovargį ir chaosą

    Vis daugiau žmonių dirba nuotoliu arba didelę dienos dalį praleidžia prie kompiuterio biure. Ilgas sėdėjimas dažniau siejamas su nugaros, kaklo įtampa ir mažesniu darbingumu, todėl vis daugiau dėmesio skiriama darbo vietos ergonomikai.

    Specialistai pabrėžia, kad vien tik galingo nešiojamojo kompiuterio nepakanka, jei darbo pozicija verčia nuolat palenkti galvą ar įtempti pečius. Nedideli darbo vietos pakeitimai dažnai duoda greitesnį efektą nei žmonės tikisi: mažiau nuovargio, daugiau tvarkos ir paprastesnė kasdienė rutina.

    Elektrinis stalas ir judėjimas

    Vienas praktiškiausių sprendimų ilgam darbui prie kompiuterio – elektrinis reguliuojamo aukščio stalas. Jis leidžia per kelias sekundes keisti padėtį iš sėdimos į stovimą, nepertraukiant skambučių ar rašymo darbų.

    Reguliarus padėties keitimas padeda sumažinti stuburo apkrovą ir raumenų sustingimą, kuris dažnai atsiranda po kelių valandų nejudant. Darbo dieną verta planuoti taip, kad stovėjimas būtų trumpas ir dažnas, o ne ilgas ir varginantis.

    Nešiojamojo kompiuterio aukštis

    Nešiojamasis kompiuteris ant stalo dažnai priverčia žiūrėti žemyn, todėl ilgainiui apkraunamas kaklas ir pečiai. Nešiojamojo kompiuterio stovas pakelia ekraną į patogesnį aukštį, o reguliuojami modeliai leidžia prisitaikyti kampą ir padėtį.

    Didžiausia nauda atsiskleidžia tuomet, kai stovas derinamas su išorine klaviatūra ir pele. Taip rankos laikomos natūraliau, o laikysena tampa artimesnė rekomenduojamai darbui prie ekrano.

    Mažiau laidų, daugiau tvarkos

    Ant stalo dažnai kraunamas telefonas, belaidės ausinės ir išmanusis laikrodis, o keli įkrovikliai greitai sukuria laidų raizgalynę. Daugiafunkcė belaidė įkrovimo stotelė leidžia krauti kelis įrenginius vienoje vietoje ir sumažina vizualinį chaosą.

    Tvarką sustiprina kabelių organizatorius, kuris laidus paslepia po stalviršiu arba suveda į vieną trajektoriją. Tai palengvina valymą, mažina riziką netyčia ištraukti jungtį ir apsaugo nuo nuolatinio laidų tampymo, kuris trumpina jų tarnavimo laiką.

  • Karščiai sulėtino internetą namuose? Ekspertai paaiškina, ką daro įkaitęs maršrutizatorius

    Karščiai sulėtino internetą namuose? Ekspertai paaiškina, ką daro įkaitęs maršrutizatorius

    Nuotolinis darbas daugeliui tapo kasdienybe, todėl stabilus internetas namuose dažnai yra būtina sąlyga. Tačiau vasarą dalis žmonių pastebi, kad ryšys ima strigti, o vaizdo skambučiai ar failų siuntimas sulėtėja. Ne visada dėl to kaltas ryšio tiekėjas ar tinklo gedimas.

    Oro sąlygos iš tiesų gali turėti įtakos ryšiui, bet tai labiau būdinga mobiliajam arba palydoviniam internetui. Stiprus lietus, audros ar intensyvūs krituliai gali silpninti signalą, o perkūnijos metu gedimus kartais lemia ir elektros tiekimo sutrikimai. Tokiais atvejais nesklandumai dažniausiai pasireiškia ne tik viename įrenginyje.

    Jei internetas į namus atvestas kabeliu ar šviesolaidžiu, pati temperatūra ryšio paprastai „neišjungia“. Vis dėlto ekstremalūs reiškiniai gali sukelti išorinius pažeidimus: nukenčia elektros linijos, lauko įranga, paskirstymo dėžės ar kabeliai. Tuomet ryšio problemos atsiranda dėl infrastruktūros gedimų, o sprendimas dažniausiai prasideda nuo konsultacijos su operatoriumi.

    Vidinis namų „Wi-Fi“ nuo lietaus ar vėjo tiesiogiai nepriklauso, tačiau karštis gali paveikti svarbiausią grandį – maršrutizatorių. Šis įrenginys veikdamas pats skleidžia šilumą, o aukšta aplinkos temperatūra gali lemti perkaitimą, našumo kritimą, atsitiktinius persikrovimus ar trumpesnį įrenginio tarnavimo laiką. Elektronikai tai vienas nepalankiausių režimų, ypač kai namuose vienu metu prisijungia daug įrenginių.

    Dažniausias scenarijus – maršrutizatorius pastatytas ant saulėtos palangės arba uždarytas spintelėje, kur prasta oro cirkuliacija. Tokiose vietose temperatūra kyla greičiau, todėl ryšys gali tapti nestabilus net ir esant geram interneto planui. Paprastas sprendimas – perkelti maršrutizatorių į pavėsį, atviresnę vietą ir palikti jam daugiau erdvės „kvėpuoti“.

    Jei karštis neatrodo pagrindinė priežastis, verta įvertinti ir namų aplinką. Signalo kokybę dažnai blogina storos sienos, metalinės konstrukcijos, veidrodžiai, buitinė technika ar net netinkama maršrutizatoriaus vieta buto gale. Tokiais atvejais internetas gali būti geras prie įrenginio, bet silpnas ten, kur jo labiausiai reikia.

  • Vienišumo epidemijai priešnuodis? „WeRoad“ įkūrėjas atskleidė, kaip kelionės kuria draugystes

    Vienišumo epidemijai priešnuodis? „WeRoad“ įkūrėjas atskleidė, kaip kelionės kuria draugystes

    Vienišumas vis dažniau įvardijamas kaip viena didžiausių šiuolaikinio gyvenimo problemų, o ją stiprina nuotolinis darbas, įtempti grafikai ir socialinių ryšių persikėlimas į ekranus. 2023 metais Pasaulio sveikatos organizacija vienišumą įvardijo pasauline visuomenės sveikatos problema, skaičiuodama, kad su juo susiduria maždaug vienas iš šešių žmonių.

    Šiame kontekste sparčiai auga vadinamosios socialinės kelionės, kai į keliones vyksta nepažįstami žmonės, o pagrindinis tikslas tampa ne tik kryptis, bet ir ryšiai. Tokią kryptį kuria ir „WeRoad“, save pristatanti kaip kelionių bendruomenę, suvedančią panašaus amžiaus solo keliautojus į mažas grupes.

    „WeRoad“ bendraįkūrėjas ir rinkodaros vadovas Fabio Bin pasakoja, kad idėja gimė iš labai praktiško poreikio. Jo teigimu, sulaukus brandesnio amžiaus tampa sudėtinga rasti bendrakeleivių, nes nesutampa atostogų laikai, biudžetai ar kelionės stilius, o draugų ratas dažnai nebesiplečia taip natūraliai kaip studijų metais.

    „Iš pradžių manėme, kad sprendžiame kelionių kompanijos problemą, bet netrukus supratome, jog žmonėms labiausiai reikia ryšio“, – sakė Fabio Bin.

    Pasak jo, kelionės formatas paremtas paprasta logika: keliolika ar kelios dešimtys nepažįstamų žmonių 10 dienų praleidžia vienoje programoje, todėl ryšiai užsimezga greičiau nei kasdienybėje. Nors pirmos dienos, anot jo, gali būti nejaukios, vėliau grupė ima veikti kaip bendruomenė, o dalis keliautojų sugrįžta vėl, kartais net su tais pačiais žmonėmis.

    Įmonė taip pat akcentuoja bandymą mažinti skaitmeninių platformų įtaką pažintims. „WeRoad“ atstovai teigia nesirenkantys poravimo algoritmų, nes svarbiausia dalis yra atsitiktinumas ir galimybė išeiti už įprasto socialinio burbulo ribų, o kelionės kryptis tampa natūraliu bendrumo tašku.

    Kitas svarbus sprendimas buvo kalba: kelionės dažnai organizuojamos vietinėmis Europos rinkų kalbomis, kad žmonėms būtų lengviau bendrauti ir kurti ryšius. Nors dalis maršrutų siūlomi tarptautinėms grupėms, įmonė pabrėžia, kad komfortas kalbant sava kalba daugeliui yra esminis, ypač pirmą kartą keliaujant su nepažįstamais.

    Kelionių industrijai vis labiau spaudžiant tvarumo temai, „WeRoad“ atstovai teigia ieškantys mažesnio poveikio sprendimų ten, kur tai įmanoma. Skirtingose šalyse pasirenkamos skirtingos schemos, pavyzdžiui, viešasis transportas, naktiniai traukiniai ar maršrutai, kai grupė juda vienu planu ir mažina perteklinį važinėjimą.

    Įmonės ambicijos neapsiriboja vien kelionėmis. Pasak Fabio Bin, „WeRoad“ jau plečia veiklą į kasdienes pažintis miestuose, organizuodama gyvus susitikimus ir bendruomenės renginius dešimtyse Europos miestų, kad žmonės galėtų megzti ryšius ne tik atostogų metu, bet ir įprastame ritme.

    Diskusijose atsiranda ir amžiaus ribų tema. Įmonė šiuo metu dažniausiai dirba su aiškiomis amžiaus grupėmis, tačiau pripažįsta matanti augantį 50 metų ir vyresnių žmonių susidomėjimą, todėl svarstomi atskiri sprendimai šiai auditorijai.

    Ekspertai pabrėžia, kad vienišumą lemia ne vien asmeninės aplinkybės, bet ir platesni socialiniai pokyčiai, todėl vieno sprendimo visiems nėra. Vis dėlto auganti socialinių kelionių ir bendruomeninių patirčių paklausa rodo aiškią kryptį: žmonės vis dažniau ieško ne dar vienos nuotraukos iš atostogų, o realaus ryšio, kurį lengviau užmegzti bendroje patirtyje.

  • Lenkijoje vis daugiau moterų renkasi šį sprendimą: kas keičiasi šeimose ir darbo rinkoje

    Lenkijoje vis daugiau moterų renkasi šį sprendimą: kas keičiasi šeimose ir darbo rinkoje

    Lenkijoje vis dažniau viešojoje erdvėje aptariama tema, kaip kinta moterų sprendimai dėl šeimos, karjeros ir finansinio savarankiškumo. Pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kad dalis moterų sąmoningai atideda motinystę arba jos atsisako, o prioritetą teikia stabilumui, išsilavinimui ir geriau apmokamam darbui.

    Šią kryptį stiprina ir ekonominės aplinkybės: būsto įperkamumo iššūkiai, brangstančios paslaugos bei didesnė atsakomybė už asmeninius finansus. Darbo rinkoje augant konkurencijai ir reikalavimams, moterims vis svarbesnė tampa galimybė planuoti gyvenimą ilgesnėje perspektyvoje, turėti santaupų ir aiškų karjeros kelią.

    Kas stumia pokyčius?

    Vienas ryškiausių veiksnių yra demografinė realybė: daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lenkijoje, mažėja gimstamumas, o pirmojo vaiko susilaukiama vis vėlesniame amžiuje. Tam įtakos turi ir išsilavinimo augimas, ir noras įsitvirtinti profesijoje dar iki šeimos kūrimo.

    Kita svarbi priežastis yra vaikų priežiūros ir kasdienės logistikos našta, kuri vis dar neretai tenka moterims. Kai trūksta lanksčių darbo sąlygų, o darželio ar auklės kaina tampa rimta biudžeto eilute, sprendimas laukti ar keisti planus tampa praktiškas, o ne emocinis.

    Kaip tai atsiliepia darbo rinkai?

    Darbdaviai vis dažniau susiduria su lūkesčiu siūlyti aiškesnes karjeros galimybes, skaidresnį atlygio augimą ir lankstesnį darbo organizavimą. Nuotolinio ir hibridinio darbo praktikos, paplitusios po pandemijos, tapo svarbiu argumentu renkantis darbą, ypač auginant vaikus arba planuojant šeimą.

    Kartu auga ir moterų dalyvavimas aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose, kur svarbios skaitmeninės kompetencijos. Šioje vietoje vis didesnį vaidmenį atlieka ir DI sprendimai, keičiantys darbo turinį: dalis rutininių užduočių automatizuojamos, o darbuotojams reikia daugiau analitinių, komunikacinių ir valdymo įgūdžių.

    Ko tikisi šeimos?

    Šeimų lūkesčiai taip pat keičiasi: daugiau porų sprendimus priima atsižvelgdamos į ilgalaikį saugumą, santaupas, būsto situaciją ir paramos priemones. Dėl to didesnę reikšmę įgauna valstybės politika: vaiko priežiūros infrastruktūra, išmokos, mokesčių sistema ir realios galimybės derinti darbą su šeima.

    Galutinis pasirinkimas dažniausiai nėra vien tik „už“ ar „prieš“ vaikų turėjimą. Daugeliui tai tampa klausimu apie laiką, sąlygas ir stabilumą, o visuomenėje vis labiau įsitvirtina požiūris, kad skirtingi gyvenimo scenarijai yra normalūs ir socialiai priimtini.

  • Karštis dirbant iš namų: ar priklauso laisvadienis ir ką privalo darbdavys, kai termometrai lipa?

    Karštis dirbant iš namų: ar priklauso laisvadienis ir ką privalo darbdavys, kai termometrai lipa?

    Užsitęsęs karštis darbo dieną ypač išryškina nuotolinio darbo paradoksą: žmogus dirba namuose, bet klausimai dėl saugių sąlygų niekur nedingsta. Vis dažniau darbuotojai klausia, ar pakilus temperatūrai virš 30 laipsnių galima reikalauti laisvadienio ir kokios darbdavio pareigos tokiu atveju galioja.

    Pagal dabar galiojančius darbo saugos principus darbdavys privalo organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintos saugios ir sveikatai nekenksmingos sąlygos. Tačiau automatinio laisvadienio vien dėl karščio teisės aktai paprastai nenumato, nepriklausomai nuo to, ar darbas atliekamas biure, ar nuotoliu.

    Darbdavio pareigos karščio metu dažniausiai siejamos su rizikos valdymu: darbo režimo koregavimu, papildomomis pertraukomis, darbo laiko planavimu, galimybe laikinai keisti darbo organizavimą. Biuruose tai gali reikšti sprendimus dėl vėdinimo, temperatūros mažinimo ar kitų priemonių, kad darbo aplinka būtų tinkama.

    Nuotolinio darbo atveju situacija sudėtingesnė, nes darbo vieta yra darbuotojo namuose. Prieš pradėdamas dirbti nuotoliu darbuotojas paprastai patvirtina, kad jo darbo vieta atitinka saugos ir sveikatos reikalavimus, todėl atsakomybės pasiskirstymas tampa mišrus.

    Praktikoje tai reiškia, kad darbdavys paprastai neprivalo įrengti namuose kondicionieriaus ar nupirkti ventiliatoriaus vien todėl, kad darbuotojas dirba nuotoliu. Vis dėlto darbdavys, žinodamas apie realią riziką sveikatai, turėtų ieškoti proporcingų sprendimų: susitarti dėl lankstesnių valandų, darbo intensyvumo mažinimo ar laikino darbo iš vėsesnės vietos, jei tai įmanoma.

    Atkreipiamas dėmesys ir į aprūpinimą gėrimais bei profilaktinėmis priemonėmis: tam tikrais atvejais darbdavys turi pareigą užtikrinti gėrimus darbuotojams, dirbantiems ypač sunkiomis sąlygomis. Tačiau nuotoliniame darbe ši pareiga ne visuomet aiškiai taikoma, nes teisės aktai gali nenumatyti konkretaus mechanizmo, kaip tai užtikrinti dirbant iš namų.

    Diskusijos dėl aiškesnių ribų karščių metu tęsiasi: įvairiose šalyse ir instituciniu lygmeniu svarstomos maksimalios temperatūros darbo vietose ir privalomos priemonės, kai jos viršijamos. Tokie siūlymai paprastai apima darbo stabdymą esant ekstremalioms temperatūroms, taip pat pareigą diegti techninius sprendimus ar taikyti organizacines priemones biuruose, tačiau jų įsigaliojimas priklauso nuo politinių sprendimų.

    Darbuotojams, kurie per karščius dirba nuotoliu, svarbiausia fiksuoti realias aplinkybes ir kalbėtis su darbdaviu kuo anksčiau. Jei dėl karščio prastėja savijauta ar kyla rizika sveikatai, racionalu tartis dėl laikino darbo režimo pakeitimo, papildomų pertraukų ar kito sprendimo, o ne remtis prielaida, kad laisvadienis priklauso automatiškai.