Tag: Nuotolinis darbas

  • Tyrimas: narciziški vadovai dažniau priešinasi nuotoliniam darbui – jiems svarbi kontrolė

    Vadovų raginimai grįžti į biurą ne visada susiję vien su produktyvumu ar komandos kultūra. Naujas tyrimas rodo, kad dalį pasipriešinimo nuotoliniam darbui gali lemti vadovo asmeninės savybės – ypač narciziškos tendencijos.

    Pensilvanijos universiteto Wharton mokyklos mokslininkai nustatė, kad lyderiai, turintys ryškesnių narciziškų bruožų, dažniau nepalankiai vertina darbą iš namų. Tyrimo autoriai kelia prielaidą: tokie vadovai nuotolinį darbą gali laikyti grėsme jų įtakai darbuotojams.

    Darbo iš namų galimybės ypač išryškėjo per COVID-19 pandemiją, kai paaiškėjo, kad nemaža dalis pareigų gali būti atliekamos nuotoliniu būdu. Vis dėlto ne visi vadovai su tokiu pokyčiu susitaikė – ir tyrimas siekė išsiaiškinti, kas labiausiai priešinasi lankstumui.

    Autoriai pabrėžia: argumentai apie bendradarbiavimą, mokymą ar inovacijas gali būti pagrįsti, tačiau kai kuriais atvejais už jų gali slypėti ir psichologinis motyvas – noras išlaikyti galią bei kontrolę.

    Didesnis ego – didesnis pasipriešinimas

    Pirmoje tyrimo dalyje mokslininkai analizavo didžiųjų JAV įmonių vadovus. Jie vertino 259 vadovų viešus pasisakymus apie nuotolinį darbą ankstyvuoju pandemijos laikotarpiu – nuo 2020 metų kovo iki 2021 metų gegužės.

    Kadangi tiesiogiai įvertinti vadovų asmenybės testais praktiškai neįmanoma, tyrėjai pasitelkė netiesioginius rodiklius, dažnai naudojamus tyrimuose kaip galimus narciziškų bruožų signalus. Tarp jų – vadovo nuotraukos dydis metinėse ataskaitose, parašo dydis, taip pat vadovo atlygio santykis su antru daugiausiai uždirbančiu įmonės vadovu.

    Šiuos rodiklius palyginus su vadovų požiūriu į nuotolinį darbą, išryškėjo dėsningumas: labiau narciziškas tendencijas atitinkantys vadovai dažniau reiškė nepritarimą darbui iš namų ir pateikė daugiau argumentų, kodėl tai esą netinka.

    Kodėl nuotolinis darbas gali nepatikti?

    Tyrime aptariama, kad tradiciniame biure vadovui lengviau pabrėžti savo autoritetą: nuo fizinės erdvės ir hierarchijos iki kasdienių situacijų, kai galima stebėti, pertraukti ar kviesti darbuotojus į susitikimus.

    Nuotoliniame darbe tokie signalai susilpnėja. Vaizdo skambučiuose vadovas tėra vienas langelis ekrane, darbuotojai gali išjungti kamerą, nutildyti mikrofoną, atsakyti savo tempu – o fizinė aplinka nebetenka psichologinio svorio.

    Autoriai primena, kad psichologijoje dažnai skiriami du motyvai: galia (noras kontroliuoti kitus) ir statusas (noras būti žavimam, pripažintam). Tyrimo išvada: narciziški bruožai ypač siejasi su siekiu išlaikyti galios jausmą, o nuotolinis darbas šį jausmą gali mažinti.

    Apklausos ir eksperimentas: kontrolės motyvas ryškiausias

    Antroje tyrimo dalyje mokslininkai apklausė 359 įvairių lygių vadovus trimis etapais. Šį kartą narciziški bruožai ir motyvai buvo vertinami klausimynais, o ne netiesioginiais požymiais.

    Pasak tyrėjos Marissos Shandell, narcizizmas buvo vienintelis bruožas, kuris nuosekliai prognozavo pasipriešinimą nuotoliniam darbui. Ji teigė, kad tokį ryšį labiausiai aiškino vadovų siekis galios ir statuso.

    Trečioje dalyje dalyvavo 546 vadovai. Eksperimente dalis dalyvių buvo nukreipiami į mąstyseną, sustiprinančią narcizišką savęs vertinimą, o vėliau buvo vertinamas jų požiūris į nuotolinį darbą. Tie, kuriems buvo sužadinta labiau narciziška mąstysena, demonstravo didesnį priešiškumą nuotoliniam darbui.

    Rezultatai parodė ir tai, kad didesnį pasipriešinimą labiau paaiškino sustiprėjęs noras turėti galią, o statuso paaiškinimas buvo silpnesnis. Kitaip tariant, svarbiausias veiksnys šiuo atveju – kontrolė, o ne vien poreikis sulaukti dėmesio.

    Ar biuras visada geriau? Atsakymas – ne vienareikšmis

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad biuras kai kuriais atvejais išties gali būti naudingas: kai reikalingas fizinis darbas, kai naujiems darbuotojams svarbi gyva mentorystė ar kai konkretiems procesams būtinas tiesioginis kontaktas.

    Tačiau jie atkreipia dėmesį, kad pats argumentas „biuras visada produktyvesnis“ nėra universali taisyklė. Todėl sprendimai dėl darbo lankstumo, anot tyrėjų, neturėtų priklausyti vien nuo vieno vadovo požiūrio – ypač jei jį gali veikti asmeniniai motyvai.

    Tyrimas siūlo organizacijoms plačiau įtraukti darbuotojus ir skirtingus vadovavimo lygius sprendžiant dėl darbo modelio. Esminis klausimas, pasak autorių, turėtų būti ne tai, ar darbuotojai fiziškai matomi biure, o tai, ar jie savo darbą atlieka kokybiškai.

    Tyrimas publikuotas žurnale „Organizational Behavior and Human Decision Processes“.

  • Ar lapkričio 11-ąją Lenkijoje galima dirbti: kas leidžiama per Nepriklausomybės šventę

    Lenkijoje lapkričio 11-oji – Nepriklausomybės diena – yra įstatymu nustatyta nedarbo diena, tačiau tai nereiškia, kad tądien dirbti negalima jokiomis aplinkybėmis. Taisyklės priklauso nuo darbo pobūdžio, sutarties formos ir to, ar veikla patenka į įstatyme numatytas išimtis.

    Kaip pažymima originaliame tekste, daugumai dirbančiųjų tai yra garantuotas poilsio laikas, o darbas šventinę dieną turi būti vertinamas kaip išimtis. Todėl svarbiausias klausimas – kada darbas laikomas teisėtu ir kokia kompensacija priklauso, jei vis dėlto tenka dirbti.

    Lenkijos Darbo kodeksas numato atvejus, kai darbas per valstybines šventes galimas, pavyzdžiui, kai būtina užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą ar visuomenės saugumą. Tokiose situacijose darbdavys gali planuoti pamainas ir skirti darbuotojams pareigas ir šventinę dieną.

    Praktiškai tai aktualu ne tik dirbantiems pagal darbo sutartį, bet ir tiems, kurie dirba nuotoliu ar savarankiškai: šventinė diena ne visada reiškia vienodas pareigas ir vienodą apsaugą. Be to, atskirai aptariami ir buitiniai darbai – remontas ar darbai kieme – kai svarbus ne tiek „ar galima“, kiek triukšmo ir viešosios rimties ribos.

    Kas gali dirbti per šventę

    Bendra taisyklė dirbantiems pagal darbo sutartį – per Nepriklausomybės dieną dirbti negalima, nebent pareigos patenka į Darbo kodekse numatytas išimtis. Tekste minimos sritys, kuriose darbas šventinę dieną leidžiamas: gelbėjimo tarnybos, sveikatos apsauga, transportas ir ryšiai, maitinimas, apgyvendinimo paslaugos, turto apsauga, taip pat darbai, kuriems būtinas nepertraukiamas procesas.

    Atskirai akcentuojama prekyba: šią dieną didelės parduotuvės ir prekybos centrai Lenkijoje nedirba. O aptarnauti klientus gali tik pats prekybos vietos savininkas, veikiantis savo vardu.

    Jei darbdavys teisėtai paskiria dirbti šventinę dieną, jis privalo kompensuoti. Pirmiausia turėtų būti suteikiama kita poilsio diena per galiojantį apskaitinį laikotarpį, o jei to padaryti neįmanoma dėl organizacinių priežasčių, už kiekvieną šventinę dieną dirbtą valandą priklauso 100 proc. priedas prie atlyginimo.

    Nuotolinis darbas ir savarankiška veikla

    Nuotolinis darbas gali klaidinti – atrodo, kad „prisijungti trumpam“ nieko tokio, bet dirbantiems pagal darbo sutartį šventinė diena išlieka poilsio diena. Tekste pabrėžiama, kad vadovas neturėtų reikalauti tądien jungtis prie sistemų ar atlikti darbo užduočių.

    Kitaip vertinama situacija, kai žmogus dirba pagal individualią veiklą (B2B) ar pagal paslaugų sutartis (pvz., civilines sutartis). Tokiais atvejais Darbo kodekso taisyklės dėl šventinių dienų netaikomos, o sprendimas dirbti priklauso nuo paties asmens ir susitarimo su užsakovu.

    Remontas, statybos ir darbai kieme: ką riboja triukšmas

    Statybų ir remonto darbams įmonėse, kurios samdo darbuotojus pagal darbo sutartį, šventinę dieną galioja draudimas dirbti, išskyrus skubius atvejus – pavyzdžiui, avarijų šalinimą ar gelbėjimo veiksmus. Tačiau savarankiškai dirbantys meistrai ar žmonės, besitvarkantys savo būstą, formaliai gali imtis darbų.

    Vis dėlto tekste primenama apie svarbų apribojimą – triukšmą. Garsiai veikiantys įrankiai, tokie kaip perforatoriai ar kampiniai šlifuokliai, šventinę dieną gali būti vertinami kaip viešosios rimties trikdymas.

    Analogiškai ir su darbais sode ar kieme: rami veikla (pvz., grėbimas, tvarkymasis) paprastai problemų nekelia, tačiau triukšminga įranga – lapų pūstuvai, grandininiai pjūklai ar vejapjovės – gali tapti konflikto su kaimynais priežastimi. Tokiais atvejais kaimynai turi teisę kviesti policiją ar municipalinę tarnybą.

  • Grįžus į biurą – ką rinktis kasdieniams 600 km: benzininį ar elektromobilį?

    Grįžus į biurą – ką rinktis kasdieniams 600 km: benzininį ar elektromobilį?

    Grįžus iš nuotolinio darbo į biurą, kasdienės kelionės vėl tampa realiomis išlaidomis – todėl vis daugiau žmonių svarsto, kokį automobilį rinktis. Vienas skaitytojas, priverstas vėl važinėti į darbą, ieško nedidelio automobilio ir dvejoja: pirkti benzininį ar elektrinį.

    Lenkijos portale „Interia“ buvo palyginti keli maži benzininiai ir elektriniai modeliai, skaičiuojant, kiek kainuotų nuvažiuoti 600 km per mėnesį. Skaičiavimai rodo, kad elektra varomas automobilis gali būti gerokai pigesnis eksploatuoti, tačiau lemiamas veiksnys – kur jis įkraunamas.

    Net jei mėnesinis „kuras“ elektromobiliui kainuoja mažiau, tai dar nereiškia, kad pirkimas atsipirks greitai. Mažų elektromobilių pradinė kaina dažnai didesnė, todėl sutaupomus pinigus reikia „atsilošti“ per laiką.

    Praktinis skirtumas ypač ryškus tiems, kurie gyvena daugiabutyje ir neturi savo vietos su galimybe patogiai įkrauti namuose. Tokiu atveju tenka kliautis viešomis įkrovimo stotelėmis, o jų tarifai gali gerokai „suvalgyti“ sutaupymą.

    Kiek kainuoja 600 km per mėnesį?

    Skaičiavimui pasirinktas paprastas scenarijus: 30 km per dieną į abi puses, penkias darbo dienas per savaitę, iš viso 20 darbo dienų per mėnesį. Taip gaunama 600 km mėnesio rida – būtent tokia, kokią turi nemaža dalis į biurą važinėjančių žmonių.

    Skaičiuota pagal benzino 95 kainą 6,45 zl už litrą ir kelis elektros kainų scenarijus: namų tarifą 1,10 zl/kWh bei vidutines viešo įkrovimo kainas – 1,96 zl/kWh (AC) ir 2,69 zl/kWh (DC).

    Tarp benzinių modelių kaip vienas pigiausių pavyzdžių minimas „Dacia Sandero“ TCe 100 (nuo 64 400 zl), o jo faktinės degalų sąnaudos teste siekė apie 5,3 l/100 km. Panašiame kainų segmente pateikiamas ir „MG3“ 1.5 MT5 (nuo 64 500 zl), o jo sąnaudos – apie 6,1 l/100 km.

    Skaičiuojant mėnesio 600 km, „Dacia Sandero“ atveju išeina apie 31,8 litro benzino, o mėnesio išlaidos – maždaug 205 zl. „MG3“ būtų apie 236 zl per mėnesį. Palyginimui paminėti ir kiti modeliai: „Kia Picanto“ – apie 205–225 zl, „Citroen C3“ – apie 217–221 zl per mėnesį.

    Elektromobilis pigesnis, bet tik su tinkama įkrova

    Elektrinių modelių pavyzdžiuose minimas „Dacia Spring“ (apie 81 000 zl), „Leapmotor T03“, „Citroen e-C3“ ir „BYD Dolphin Surf“. Skaičiavimai rodo, kad namuose įkraunamas elektromobilis gali smarkiai sumažinti mėnesio išlaidas energijai.

    Pavyzdžiui, „Dacia Spring“ su 12,4 kWh/100 km sąnaudomis 600 km per mėnesį pareikalautų apie 74,4 kWh. Įkraunant namuose tai kainuotų apie 82 zl per mėnesį, įkraunant viešose AC stotelėse – apie 146 zl, o naudojant greitą DC įkrovimą – jau apie 200 zl.

    „Leapmotor T03“ (16,3 kWh/100 km) mėnesiui būtų reikia apie 97,8 kWh: namuose tai išeitų apie 108 zl, AC stotelėse – apie 192 zl, DC – apie 263 zl. Panaši logika taikoma ir „Citroen e-C3“ bei „BYD Dolphin Surf“: namuose pigiau, viešai – brangiau, o greitas DC įkrovimas dažnai būna brangiausias.

    Išvada paprasta: elektromobilis gali sumažinti mėnesio energijos išlaidas net daugiau nei perpus, bet tik tada, kai realiai yra galimybė krauti pigiau – dažniausiai namuose.

    Ar sutaupymas padengia didesnę pirkimo kainą?

    Mėnesio sąskaitų palyginimas – tik dalis vaizdo. Skaičiavimuose pateikiamas aiškus pavyzdys su „Dacia Sandero“ ir „Dacia Spring“: benzininis modelis kainuoja nuo 64 400 zl, o elektrinis – apie 81 000 zl, tad pradinis skirtumas siekia 16 600 zl.

    Jei „Sandero“ mėnesiui „suvalgo“ apie 205 zl benzino, o „Spring“ namuose kainuoja apie 82 zl elektros, sutaupymas sudaro apie 123 zl per mėnesį. Esant tokioms kainoms, skirtumas pirkimo kainoje atsipirktų tik po maždaug 135 mėnesių, tai yra daugiau nei po 11 metų.

    Jei „Spring“ kraunamas tik viešose AC stotelėse, mėnesio išlaidos būtų apie 146 zl, o sutaupymas prieš benzininį variantą sumenktų iki maždaug 59 zl. Tokiu atveju atsipirkimo laikotarpis išsitęstų iki daugiau nei 23 metų.

    O kraunant vien tik greitu DC įkrovimu, „Spring“ mėnesio kaštai priartėja prie benzininio automobilio – ekonominis argumentas praktiškai išnyksta.

    Šis palyginimas supaprastintas: jame nevertinamas draudimas, aptarnavimas, finansavimo kaina, vertės kritimas ar energijos ir degalų kainų pokyčiai. Vis dėlto jis aiškiai parodo pagrindinę taisyklę: mažo elektromobilio ekonomiškumas labiausiai priklauso nuo to, kur ir už kiek jis įkraunamas.

    Tiems, kurie gyvena daugiabutyje ir neturi galimybės krauti namuose, verta pasidomėti alternatyvomis – pavyzdžiui, ar įkrovimo vietos yra prie darbovietės. Jei darbdavys turi įrengtą infrastruktūrą ar taikomos palankesnės sąlygos, kasdienės kelionės gali kainuoti gerokai mažiau.

    Dar vienas niuansas – esant 30 km kasdieniam maršrutui, elektromobilio nebūtina krauti kiekvieną dieną. Tačiau realus nuvažiuojamas atstumas priklausys nuo oro, šildymo, vairavimo stiliaus, todėl kataloginiai skaičiai ne visada atspindi kasdienybę.

    Galiausiai renkantis automobilį kasdieniams važiavimams vieno klausimo nepakanka – ar „elektra pigiau“. Lygiai taip pat svarbu įvertinti, ar įkrovimas bus patogus ir nebrangus, nes nuo to priklauso, ar skaičiai tikrai veiks jūsų situacijoje.

  • Europos Parlamentas kerta per perdegimą: siūlo teisę atsijungti ir griežtesnę darbdavių atsakomybę

    Europos Parlamentas kerta per perdegimą: siūlo teisę atsijungti ir griežtesnę darbdavių atsakomybę

    Europos Parlamentas spalio 6 dieną paragino Europos Komisiją imtis griežtesnių priemonių prieš perdegimą, stresą ir kitas su darbu susijusias psichikos sveikatos problemas. Europarlamentarai pabrėžė, kad spartėjanti skaitmenizacija ir DI diegimas darbo vietose keičia darbo tempą bei lūkesčius, o tai didina psichosocialines rizikas.

    Rezoliucijoje akcentuojama, kad psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip priekabiavimas, pertekliniai darbo krūviai ir nenuspėjamas darbo laikas, turi būti aiškiai pripažįstami galimomis profesinių ligų priežastimis. Tai reikštų, kad darbuotojų sveikatos sutrikimai, susiję su ilgalaikiu stresu, būtų vertinami panašiai kaip kitos su darbu susijusios ligos.

    „Ligos, susijusios su psichosocialinėmis rizikomis, pavyzdžiui, perdegimas, turi būti pripažįstamos profesinėmis ligomis“, – sakė Belgijos socialistė Estelle Ceulemans.

    Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros EU-OSHA duomenimis, 2025 metais 29 proc. ES darbuotojų patyrė stresą, depresiją ar nerimą, kuriuos sukėlė arba paaštrino darbas. Tarp 25–39 metų darbuotojų šis rodiklis siekė 32 proc., o tai siejama ir su intensyvesniu skaitmeninių priemonių naudojimu, ir su didesniu darbo nesaugumu.

    Europos Parlamentas ragina suvienodinti apsaugą visoje ES, nes šiuo metu taisyklės skirtingose valstybėse narėse gerokai varijuoja. Rezoliucijoje išskiriamas poreikis nustatyti įpareigojančias darbdavių pareigas, stiprinti darbo inspekcijų vaidmenį ir įtvirtinti darbuotojų teisę atsijungti nuo darbo ne darbo metu.

    Taip pat siūloma keisti įrodinėjimo naštą profesinių ligų bylose. Idėja tokia: jei darbuotojas pateikia pagrįstų įrodymų apie patirtas psichosocialines rizikas ir su tuo suderinamus sveikatos sutrikimus, darbdavys turėtų įrodyti, kad būklė nebuvo sukelta darbo aplinkos.

    Dar vienas akcentas – nuotolinis darbas turėtų būti savanoriškas. Europarlamentarai pripažįsta, kad darbas iš namų gali didinti lankstumą, tačiau kartu gali ištrinti ribą tarp darbo ir privataus gyvenimo, ypač jei tokia forma primetama ir kai lūkesčiai dėl pasiekiamumo lieka neapibrėžti.

    Rezoliucijai nepritarė dalis kraštutinių dešiniųjų frakcijų, teigusių, kad siūlymai darbdaviams sukurtų per didelę administracinę naštą. Europos Parlamente pabrėžta, kad būtina rasti pusiausvyrą tarp tinkamų darbo sąlygų ir įmonių galimybių organizuoti veiklą.

    Tolimesni sprendimai dabar priklausys Europos Komisijai, kuri raginama pateikti teisėkūros pasiūlymus dėl psichosocialinių rizikų, streso ir psichikos sveikatos darbe. Iki šiol ES mastu jau yra nustatyti minimalūs poilsio laiko standartai, siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą ir saugą, tačiau psichosocialinių rizikų reguliavimas tebėra fragmentiškas.

  • DI, vandeniliniai lėktuvai ir darbas be pasų: „Euronews“ sezono prognozės stebina

    DI, vandeniliniai lėktuvai ir darbas be pasų: „Euronews“ sezono prognozės stebina

    Kas baigėsi ir kodėl tai svarbu?

    „Euronews“ verslo tinklalaidės „My Wildest Prediction“ antrasis sezonas baigėsi apžvalginiu epizodu, kuriame sudėtos ryškiausios pastarųjų mėnesių įžvalgos. Laidą vedė inovacijų ekspertas Tom Goodwin, o pašnekovais tapo verslininkai, tyrėjai ir ateities scenarijų kūrėjai.

    Sezono ašis buvo paprasta: kas iš tiesų keičia ekonomiką ir kasdienį gyvenimą čia ir dabar, o kas dar tik artėja. Dalis prognozių skamba drąsiai, bet jos remiasi aiškiomis kryptimis, kurias jau mato technologijų, darbo rinkos ir transporto sektoriai.

    Darbas keičiasi greičiau nei taisyklės

    Laidoje daug dėmesio skirta darbo ateičiai ir psichologinėms rizikoms, kurios kyla, kai rezultatai matuojami vien susitikimais ir nuolatiniu prieinamumu. Vieni pašnekovai piešė niūresnį vaizdą, teigdami, kad artimiausiu metu darbas gali tapti dar labiau alinantis.

    Kiti kėlė mintį, kad artėja lūžis, kai produktyvumo kultas praras prasmę, o įmonės labiau vertins tikslingą darbą, o ne valandų skaičių. Tokios diskusijos dera su tuo, ką pastaraisiais metais akcentuoja ir tarptautinės institucijos: nuotolinis ir hibridinis darbas išlieka, tačiau reikalingos aiškesnės ribos, saugikliai bei peržiūrėtos taisyklės.

    „Pasai taps atgyvena, o žmonės vis dažniau rinksis klajoklišką gyvenimo būdą“, – teigė vienas laidos pašnekovų.

    Nors tai skamba kaip provokacija, kryptis atpažįstama: daugėja skaitmeninių tapatybės sprendimų, plečiasi nuotolinio darbo politika, o valstybės konkuruoja dėl talentų siūlydamos specialias vizas ir mokesčių režimus. Tuo pat metu kyla klausimų dėl duomenų apsaugos, nelygybės ir to, kas valdys skaitmeninės tapatybės infrastruktūrą.

    Miestai auga, o skrydžiai turi keistis

    Laidoje aptartos ir urbanizacijos trajektorijos: prognozuota, kad didžioji dalis žmonių ateityje gyvens miestuose, o tai reikš didesnį spaudimą būstui, transportui ir energijai. Tokios tendencijos atitinka globalų paveikslą, kai miestai tampa pagrindiniais ekonomikos centrais, bet kartu ir taršos bei infrastruktūros įtampos židiniais.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė aviacijos ateitis. Viena ambicingiausių prognozių skelbia, kad iki 2035 metų gali atsirasti komerciniai vandeniliniai lėktuvai, tačiau kelias iki to ilgas: reikalinga kuro gamybos apimtis, oro uostų infrastruktūra, saugos standartai ir aiškus ekonominis pagrindimas.

    Ši tema ypač aktuali Europoje, kur aviacijos dekarbonizacija spaudžiama iš dviejų pusių: griežtėjančių klimato tikslų ir augančio keleivių srauto. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiu metu rinka greičiausiai matys kelių sprendimų mišinį, įskaitant efektyvesnius orlaivius, tvarius degalus ir tik vėliau platesnį alternatyvių technologijų pritaikymą.

    DI: tarp pažado ir rizikos

    DI laidoje įvardytas kaip labiausiai poliarizuojanti tema: vieni mato priemonę atlaisvinti žmones nuo rutinos ir kurti naujas profesijas, kiti akcentuoja saugumo grėsmes ir socialines pasekmes. Diskusijos krypsta nuo personalo valdymo iki dezinformacijos, kibernetinio saugumo ir ekstremizmo rizikų.

    Ekspertų požiūrių skirtumai atspindi realią padėtį: DI plėtra spartėja, tačiau visuomenės atsparumas, teisinė bazė ir skaidrumo standartai vejasi sunkiai. Todėl pagrindinis klausimas šiandien yra ne tik ką DI gali, bet ir kaip greitai valstybės bei įmonės sugebės sukurti aiškias taisykles ir atsakomybę.

    Sezono apžvalga palieka vieną aiškią žinutę: didžiausi pokyčiai ateina ne iš vienos technologijos, o iš kelių procesų sankirtos. Darbo kultūra, miestų augimas, švaresnė aviacija ir DI reguliavimas tampa viena bendra darbotvarke, kuri formuos artimiausią dešimtmetį.

  • Ne tik žaidimams: RGB gaming kėdė gali pakeisti darbą namuose – į ką būtina atkreipti dėmesį

    Ne tik žaidimams: RGB gaming kėdė gali pakeisti darbą namuose – į ką būtina atkreipti dėmesį

    Biuro kėdė seniai nebėra vien tik praktiškas baldas prie stalo. Dabar ji vis dažniau vertinama kaip ilgų darbo valandų komforto ir sveikos laikysenos pagrindas, o kartu ir ryškus interjero akcentas namų darbo vietoje. Dėl to sparčiai populiarėja gaming tipo krėslai, kurie žada ne tik patogumą, bet ir išskirtinį vaizdą.

    Jei prie kompiuterio praleidžiate kelias valandas per dieną, svarbiausia tampa reguliavimas: sėdynės aukštis, porankių padėtis, stabilus pagrindas ir medžiagos atsparumas. Ergonomikos specialistai pabrėžia, kad tinkamai sureguliuota kėdė padeda sumažinti nugaros ir kaklo įtampą, ypač dirbant nuotoliu ar mokantis.

    Gaming kėdė daro daugiau

    Gaming krėslai dažniausiai išsiskiria masyvesnėmis linijomis ir ryškesniu dizainu, todėl pakeičia viso darbo kampo nuotaiką. Jie pasirenkami ne vien žaidimams: tinka ir vaizdo montavimui, ilgoms studijoms ar darbui, kai prie stalo tenka išbūti didžiąją dienos dalį.

    Papildomas elementas, kurį renkasi dalis pirkėjų, yra RGB apšvietimas. Jis labiau kuria atmosferą nei sprendžia ergonomiką, tačiau dera prie monitoriaus, klaviatūros ir kitų periferinių įrenginių, ypač jei namuose formuojama aiški kompiuterinė zona.

    Modelio ribos ir reguliavimas

    Tarp populiarių pasirinkimų minima gaming kėdė MAD DOG GCH800 RGB, kuri pristatoma kaip pritaikyta 160–180 cm ūgio žmonėms, o maksimali rekomenduojama apkrova siekia 150 kg. Nurodoma, kad sėdynės aukštis reguliuojamas maždaug 44–55 cm intervale, o apmušalas pagamintas iš poliesterio.

    Didžiausia tokio tipo kėdžių stiprybė paprastai yra reguliuojami porankiai ir galimybė prisitaikyti prie individualios sėdėsenos. Vis dėlto perkant verta įvertinti ne tik dizainą, bet ir realius poreikius: ar porankiai pasikelia iki patogaus aukščio, ar kėdė stabiliai rieda, ar audinys tiks kasdieniam naudojimui.

    Ką rinktis namų biurui?

    Alternatyvų galima rasti ir klasikinių biuro kėdžių segmente, kuriose dažnai akcentuojamas santūresnis dizainas. Toks sprendimas gali būti patogesnis, jei darbo stalas stovi svetainėje ar miegamajame ir norisi, kad kėdė lengvai įsilietų į bendrą interjerą.

    Renkantis svarbiausia nepamiršti pagrindinės taisyklės: geriausia kėdė yra ta, kurią galima tiksliai sureguliuoti pagal jūsų ūgį ir stalą. Jei įmanoma, verta pasitikrinti sėdėseną dar prieš perkant arba bent jau įsitikinti, kad kėdė turi pakankamai reguliavimo ir aiškiai nurodytas apkrovos ribas.

  • Draugystė už abonementą? Naujos programėlės žada spręsti vienatvę ir kelia klausimų

    Draugystė už abonementą? Naujos programėlės žada spręsti vienatvę ir kelia klausimų

    Po studijų ar mokyklos naujų pažinčių rasti daugeliui tampa gerokai sunkiau: darbo ritmas intensyvus, dalis žmonių dirba nuotoliu, o įprasti socialiniai ratai susitraukia. Dėl to vis dažniau kalbama apie vienatvę, kurią jaučia net aktyvūs socialiniuose tinkluose žmonės.

    Į šią spragą taikosi nauja programėlių banga, kuri siūlo ne romantines pažintis, o draugiškus ryšius. Tokiose platformose akcentuojami bendri interesai, gyvenimo būdas ir noras realiai susitikti, o ne ilgai susirašinėti ar be pabaigos naršyti profilius.

    Skirtingai nei tradiciniai socialiniai tinklai, šios programėlės dažnai kuria patirtį aplink realius renginius: bendras pusrytis, sporto treniruotė, kūrybinės dirbtuvės ar teminis vakaras. Vartotojui siūlomi konkretūs susitikimai, kurie sumažina psichologinę trintį pradėti pokalbį ir padeda greičiau pereiti nuo ekrano prie tikro bendravimo.

    Dalis paslaugų veikia prenumeratos principu. Pavyzdžiui, programėlė PLY už mėnesį prašo apie 23 eurus, o įsipareigojus ilgesniam laikui kaina gali mažėti; atskiri renginiai kartais apmokestinami papildomai, priklausomai nuo formato ir organizavimo kaštų.

    Tokio modelio kūrėjai teigia, kad mokama ne už draugystę, o už atrankos sistemą, moderavimą ir renginių logistiką. Be to, mokestis, jų vertinimu, padidina dalyvių atsakomybę ir sumažina neatvykimų skaičių, nes žmonės labiau linkę laikytis planų, kai jau sumokėjo.

    Vis dėlto šis trendas kelia ir klausimų: ar algoritminis suderinamumas iš tiesų padeda kurti tvarius ryšius, ar tik supaprastina pažinčių procesą iki anketos ir filtrų. Taip pat svarbi duomenų apsauga, nes tokios programėlės renka jautrią informaciją apie pomėgius, rutiną ir socialinius įpročius.

    Ekspertai pabrėžia, kad vienatvę lemia ne vien technologijos, bet ir platesni pokyčiai: mobilumas, didėjantis individualizmas, darbas iš namų ir mažėjantis spontaniškų susitikimų skaičius. Dėl to sprendimai, kurie skatina gyvus susibūrimus, gali tapti reikšminga alternatyva tiems, kuriems trūksta bendruomenės jausmo.

    Ar draugystės prenumeratos taps masiniu įpročiu, dar neaišku, tačiau kryptis akivaizdi: algoritmai vis dažniau daro įtaką ne tik tam, ką perkame ar žiūrime, bet ir tam, su kuo leidžiame laiką. Artimiausiais metais tokios platformos tikėtina bandys įrodyti, kad gali ne įkalinti ekrane, o padėti išeiti į miestą.

  • „Uber“ atleidžia 3 300 žmonių: kas slypi už 10 proc. kirčio ir ką tai žada rinkai?

    „Uber“ atleidžia 3 300 žmonių: kas slypi už 10 proc. kirčio ir ką tai žada rinkai?

    Didžiausias „Uber“ mažinimas po pandemijos

    „Uber“ paskelbė mažinanti apie 10 proc. pasaulinės darbo jėgos ir atsisakysianti maždaug 3 300 darbo vietų. Bendrovė teigia, kad pertvarka skirta sumažinti valdymo sluoksnius, sujungti komandas ir pagreitinti sprendimų priėmimą.

    Pasak įmonės, sutaupytos lėšos bus nukreiptos į augimą, inovacijas ir prioritetines sritis, įskaitant autonominio pavežėjimo kryptį, dažnai siejamą su robotaksi paslaugomis. Kartu žadama daugiau investuoti į vairuotojų, kurjerių ir prekybininkų ekosistemą.

    „Lieknė organizacija reiškia aiškesnę atsakomybę, greitesnius sprendimus ir daugiau laiko kurti, o ne derinti“, – darbuotojams pranešė generalinis direktorius Dara Khosrowshahi.

    Pagal naujausią metinę ataskaitą, 2025 metų pabaigoje „Uber“ turėjo apie 34 000 darbuotojų. Tai reiškia, kad paskelbti atleidimai yra reikšmingi, o didžiausią poveikį, kaip nurodoma, pajus administravimo ir valdymo grandys.

    Kurios pareigybės patenka į rizikos zoną

    Aiškiausiai įvardijama rizika tenka pareigoms, kurios daugiausia susijusios su skirtingų komandų darbo koordinavimu. „Uber“ skelbia mažinanti valdymo lygius, o vadovams priskirianti didesnes komandas, taip mažindama biurokratinę grandinę.

    Bendrovės atstovas nurodė, kad vadovaujančių pozicijų skaičius sumažės apie 20 proc., tačiau dalis vadovų gali būti perkelti į nevadovaujančius vaidmenis. Taip pat akcentuojama, kad mažinamas itin smulkių komandų skaičius, kai vadovai turėjo tik po vieną ar du tiesiogiai pavaldžius žmones.

    „Uber“ taip pat sujungia tris pristatymo operacijų kryptis, apimančias restoranus, mažmeninę prekybą ir tiesioginius pristatymus. Įmonė aiškina, kad atskiras šių sričių valdymas kėlė dubliavimą, lėtino sprendimus ir didino sąnaudas, todėl pereinama prie vieningų komandų globaliu, regioniniu ir nacionaliniu lygiais.

    Biurai, nuotolinis darbas ir Europa

    Kartu su atleidimais „Uber“ griežtina darbo organizavimo politiką ir planuoja sutelkti darbuotojus mažesniame pagrindinių biurų skaičiuje. Globalios komandos daugiausia bus koncentruojamos Niujorke ir San Franciske, o regioniniai bei technologijų padaliniai dirbs pasirinktose „hub“ tipo vietose.

    Daugumai pilnai nuotoliu dirbančių darbuotojų bus siūloma grįžti į biurą, o ateityje, kaip skelbiama, tik apie 1 proc. „Uber“ darbuotojų galės dirbti visiškai nuotoliniu būdu. Taip pat bus griežčiau taikoma hibridinio darbo tvarka, pagal kurią į biurą reikia atvykti tris dienas per savaitę.

    Dėl poveikio Europoje situacija lieka neaiški, nes „Uber“ viešai neskelbia darbuotojų pasiskirstymo pagal regionus. Bendrovė taip pat nenurodė, kiek darbo vietų mažinimas palies Europos biurus, o kai kuriose šalyse galutiniai skaičiai gali paaiškėti tik po nacionaliniuose teisės aktuose numatytų konsultacijų.

    Svarbu pabrėžti, kad šie mažinimai taikomi „Uber“ darbuotojams, o ne vairuotojams ar kurjeriams, kurie daugelyje rinkų laikomi nepriklausomais paslaugų teikėjais. Vis dėlto vidinių komandų pokyčiai gali turėti netiesioginę įtaką tam, kaip greitai bus diegiamos naujos funkcijos programėlėje ir kaip valdoma partnerių kokybė.

    Kodėl „Uber“ daro šį žingsnį dabar

    Rinkos analitikai pertvarką sieja su „Uber“ siekiu greičiau perskirstyti išlaidas į strategines kryptis, ypač autonominio pavežėjimo segmentą. Šioje srityje konkurencija aštrėja, o technologiniai bandymai ir reguliaciniai reikalavimai reiškia dideles, ilgalaikes investicijas.

    Be to, pristatymo rinka daugelyje šalių išlieka itin konkurencinga, o pelningumą spaudžia ir vartotojų kainų jautrumas, ir logistikos kaštai. Tokiomis sąlygomis įmonės vis dažniau renkasi valdymo supaprastinimą, komandų sujungimą bei griežtesnę efektyvumo kontrolę.

    „Uber“ taip pat pranešė apie pasitraukimą iš Nigerijos ir Ugandos, po ankstesnio pasitraukimo iš Tanzanijos. Bendrovės akcijų kaina po pertvarkos paskelbimo, kaip skelbiama, kilo, o tai rodo, kad dalis investuotojų tokius sprendimus vertina kaip signalą apie griežtesnę kaštų discipliną.

    „Uber“ buvo įkurta 2009 metais ir iš pavežėjimo platformos išaugo į platesnę paslaugų ekosistemą, apimančią maisto ir prekių pristatymą bei kurjerines paslaugas. Įmonė į Niujorko vertybinių popierių biržą įžengė 2019 metais, o jos rinkos vertė, pagal viešai skelbtą kainą, siekė apie 135 mlrd. eurų.

  • Darbdaviai ruošia naują kontrolę: DI stebės jūsų mimiką ir nuovargį – ką tai reiškia darbuotojams

    Darbdavių kontrolė darbo vietoje seniai neapsiriboja darbo laiko apskaita. Vis dažniau pasitelkiamos darbuotojų stebėsenos programos, galinčios fiksuoti veiklą kompiuteryje, įrenginių naudojimą ar darbo ritmą, o tai kelia klausimų dėl privatumo ir proporcingumo.

    Analitikų vertinimu, tokios vadinamosios bossware priemonės ypač išplito nuotolinio ir hibridinio darbo laikotarpiu. Kita šios tendencijos kryptis dar jautresnė: įmonės ima domėtis DI sprendimais, kurie iš vaizdo ir garso bando nustatyti žmogaus būseną, pavyzdžiui, nuovargį ar įtampą.

    Didžiosios technologijų bendrovės, tarp jų „Microsoft“, „Amazon“, „Nvidia“ ir „Meta“, yra siejamos su tyrimais ir patentavimo iniciatyvomis, apimančiomis emocijų ar dėmesio požymių atpažinimą pagal balsą, gestus ir mimiką. Praktikoje tokios idėjos dažniausiai pateikiamos kaip saugos, efektyvumo ar darbuotojų gerovės stiprinimo priemonės.

    Vienas dažniausiai minimų taikymo scenarijų yra transportas ir logistika, kur kameros gali būti naudojamos stebėti vairuotojo budrumą. Pavyzdžiui, rinkoje veikiantys sprendimų kūrėjai, tokie kaip „Visage Technologies“, siūlo programinę įrangą, kuri pagal veidą vertina nuovargio ar išsiblaškymo požymius ir gali įspėti apie galimą riziką.

    Tačiau darbuotojų emocijų stebėsena darbo vietoje visuomenėje sutinkama itin skeptiškai. Apklausos rodo, kad didelė dalis žmonių nepritaria idėjai, jog darbdavys rinktų ar interpretuotų duomenis apie emocinę būseną, nes tai gali tapti spaudimo ir vertinimo įrankiu.

    Psichologai ir darbo teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad nuolatinis pojūtis, jog tave vertina algoritmas, gali didinti nerimą ir skatinti perdegimą. Darbuotojai gali pradėti daugiau energijos skirti ne užduotims, o bandymui atrodyti tinkamai, slėpti nuovargį ar kurti pageidaujamą emocinę išraišką.

    Teisinėje plotmėje tokios priemonės neišvengiamai atsiremia į duomenų apsaugą ir darbo teisę. ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas numato, kad biometriniai duomenys, jei jie naudojami asmens identifikavimui ar yra ypatingai jautrūs, reikalauja itin aiškaus pagrindo, tikslo ir proporcingumo, o darbuotojų santykiuose sutikimas dažnai laikomas problemišku dėl galios disbalanso.

    Ekspertai pabrėžia, kad įmonėms, svarstančioms tokį stebėjimą, būtini aiškūs vidaus dokumentai, duomenų minimizavimas, poveikio duomenų apsaugai vertinimas ir skaidrus darbuotojų informavimas. Priešingu atveju technologinis sprendimas, reklamuojamas kaip saugos priemonė, gali virsti pasitikėjimo krize ir reputacine rizika.

    Kol kas labiausiai tikėtina kryptis yra nišiniai sprendimai, orientuoti į saugą, o ne į emocijų vertinimą personalo valdyme. Vis dėlto DI plėtra spartėja, todėl diskusija apie ribas darbo vietoje tik aštrės, o darbuotojams vis svarbesnės taps žinios apie savo teises ir tai, kokie duomenys apie juos renkami.

  • Ar galima gauti nedarbingumą dėl sergančio šuns ar katės? Darbo kodeksas atsako aiškiai

    Ar galima gauti nedarbingumą dėl sergančio šuns ar katės? Darbo kodeksas atsako aiškiai

    Kai suserga šuo ar katė, šeimininkams dažnai tenka rinktis tarp darbo ir būtinos priežiūros namuose ar veterinarijos klinikoje. Vis dėlto Lietuvos darbo teisėje nedarbingumo pažymėjimai siejami su darbuotojo liga arba slauga, kai reikia prižiūrėti vaiką ar šeimos narį.

    Gyvūnai, nors daugeliui yra šeimos dalis, teisės aktuose neprilyginami šeimos nariams, todėl vien dėl augintinio ligos nedarbingumo pažymėjimas paprastai neišduodamas. Tai reiškia, kad oficialiai apmokamas nedarbingumas dėl sergančio augintinio Lietuvoje nėra numatyta praktika.

    Kokios išeitys realiai įmanomos

    Dažniausias sprendimas tokiose situacijose yra kasmetinės atostogos, jei jų dar turite. Nors įprastai atostogos planuojamos iš anksto, staigi liga ar skubus vizitas pas veterinarą dažnai tampa priežastimi tartis su darbdaviu dėl laisvos dienos ar kelių dienų.

    Jei atostogų dienos išnaudotos, kita galimybė yra nemokamos atostogos. Jos suteikiamos darbuotojo prašymu, tačiau svarbu įvertinti, kad už šį laiką darbo užmokestis nemokamas, o sprendimas praktikoje priklauso ir nuo darbdavio pozicijos.

    Dar viena išeitis, kuri vis dažniau taikoma biuruose ir paslaugų sektoriuje, yra nuotolinis darbas arba lankstesnis darbo grafikas. Tokiu atveju darbuotojas gali suderinti skubius vizitus klinikoje, vaistų pirkimą ar slaugą namuose ir kartu išvengti visiško darbo praleidimo.

    Kodėl tema vis dažniau keliama

    Diskusijas kursto tai, kad augintinių laikymas Europoje auga, o kartu stiprėja požiūris į gyvūnų gerovę ir emocinę jų reikšmę žmonėms. Dalis darbdavių jau savanoriškai taiko vadinamąją augintinio netekties ar priežiūros dieną kaip papildomą naudą, tačiau tai nėra visuotinė taisyklė ir dažniausiai priklauso nuo įmonės vidaus politikos.

    Kai kuriose Europos valstybėse viešojoje erdvėje buvo svarstomos platesnės galimybės darbuotojams gauti laisvadienių dėl augintinių priežiūros, tačiau vieningos, visoje Europoje taikomos tvarkos nėra. Lietuvoje ši sritis kol kas remiasi įprastomis darbo teisės priemonėmis: atostogomis, susitarimu su darbdaviu ir darbo organizavimo lankstumu.

    Jei augintinio būklė sunki, verta iš anksto pasiruošti: aptarti su darbdaviu galimus scenarijus, įsivertinti atostogų likutį ir, jei įmanoma, pasitelkti artimuosius ar gyvūnų priežiūros paslaugas. Tai praktiškiausias kelias, kol teisinis reglamentavimas aiškiai nenumato nedarbingumo dėl sergančio gyvūno.