CP v2

Tag: Nvidia

  • Donaldas Trumpas pristatė DI „konstituciją“: ką žada „superintelekto“ susitarimas

    Kas paskelbta Vašingtone?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas po susitikimo su didžiųjų technologijų bendrovių vadovais pranešė pasirašęs dokumentą dėl dirbtinio intelekto plėtros principų, kurį jis pats pavadino tarsi DI „konstitucija“. Susitarimas pristatytas kaip Baltųjų rūmų iniciatyva, tačiau akcentuota, kad įsipareigojimai būtų vykdomi savanoriškai, be naujų valstybės reguliavimo priemonių.

    Pasak Trumpo, dokumentą pasirašė šešių bendrovių vadovai: „Google“, „Meta“, „OpenAI“, „Anthropic“, „xAI“ ir „Nvidia“. Jis taip pat pareiškė, kad oficialiu sprendimu siekiama keisti terminiją ir vietoje dirbtinio intelekto viešajame diskurse dažniau vartoti „superintelekto“ sąvoką.

    Ką apima DI „konstitucija“?

    Paskelbta, kad susitarime numatyti keturi kontrolės sluoksniai, kuriais bendrovės turėtų pačios prižiūrėti pažangiausių DI modelių kūrimą ir diegimą. Tarp akcentuotų krypčių – nuolatinis modelių stebėjimas, vidiniai testavimo pajėgumai, išoriniai nepriklausomi auditai ir atskiras priežiūros komitetas, sudarytas iš įmonių valdymo organų atstovų.

    Vienas iš viešai minimų tikslų – užtikrinti, kad kuriami modeliai neperžengtų saugumo ribų, pavyzdžiui, nebandytų neteisėtai skverbtis į kitų sistemų infrastruktūrą. Taip pat kalbėta apie periodinius susitikimus, kuriuose būtų derinami bendri standartai ir gerosios praktikos, paliekant galimybę, kad laikui bėgant dalis principų gali virsti teisės normomis.

    Verslo argumentai ir rizikų fonas

    Technologijų sektoriaus lyderiai viešai kartojo, kad saugumo didinimas esą gali vykti lygiagrečiai su spartėjančia inovacija, o aiškesni įsipareigojimai turėtų stiprinti visuomenės pasitikėjimą. Tuo pačiu pripažinta, kad DI plėtra kelia realių rizikų, o apsaugos mechanizmai dar tobulinami.

    Diskusijose nuolat grįžta ir darbo rinkos klausimas: generatyviniai modeliai jau dabar automatizuoja dalį užduočių, kurios anksčiau buvo laikomos „žmogiškomis“, todėl įmonės ir valdžios institucijos vis dažniau kalba apie perkvalifikavimą, produktyvumo šuolį ir galimą nelygybės augimą. Dalis rinkos dalyvių pabrėžia, kad savireguliacija gali būti greitesnė už įstatymų leidybą, tačiau kritikai atkreipia dėmesį į interesų konfliktą, kai prižiūrėtojas ir prižiūrimasis yra tas pats sektorius.

    „Jei kas nors nepavyks, aš apie tai pasakysiu pasauliui“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kol kas iniciatyva atrodo kaip politinis ir reputacinis signalas: technologijų įmonės demonstruoja, kad saugumas joms rūpi, o Baltieji rūmai – kad siekia lyderystės DI varžybose. Vis dėlto tikrasis poveikis priklausys nuo to, ar įsipareigojimai bus įgyvendinti praktikoje, ar bus skaidriai vertinami, ir kaip į tai reaguos Kongresas bei reguliuotojai.

  • DI bumas pakėlė „AMD“ į trilijono klubą: akcijos šovė, o duomenų centrai nebespėja

    DI bumas pakėlė „AMD“ į trilijono klubą: akcijos šovė, o duomenų centrai nebespėja

    JAV lustų gamintoja „AMD“ pasiekė simbolinę vieno trilijono JAV dolerių vertės ribą, kuri eurais sudaro apie 850 mlrd. eurų. Tokį šuolį paskatino investuotojų entuziazmas dėl dirbtinio intelekto plėtros ir augančios duomenų centrų paklausos.

    Prekybos sesijos metu „AMD“ akcijos vienu metu brango apie 9,4 proc., o įmonės vertė per savaitę padidėjo maždaug 170 mlrd. eurų. Rinkose tai vertinama kaip dar vienas signalas, kad DI infrastruktūros ciklas tebėra įsibėgėjęs.

    Kas stumia augimą?

    „AMD“ pastaraisiais ketvirčiais pabrėžia duomenų centrų segmentą, kuris tapo pagrindiniu augimo varikliu. Įmonė pranešė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šoktelėjo apie 50 proc. ir pasiekė maždaug 9,8 mlrd. eurų.

    Didžiausią įtaką tam turėjo daugiau nei dvigubai augusios duomenų centrų pajamos. „AMD“ taip pat nurodė, kad 2026 metų antroje pusėje tikisi dar spartesnio duomenų centrų pardavimų tempo.

    Partnerystės DI rinkoje

    Įmonė siekia stiprinti pozicijas DI ekosistemoje bendradarbiaudama su ryškiausiais šios srities žaidėjais. Tarp skelbtų partnerių minimos „OpenAI“ ir „Anthropic“, o tokie ryšiai investuotojams signalizuoja apie didesnę galimybę patekti į stambius infrastruktūros užsakymus.

    Rinka šiuo metu ypač jautriai reaguoja į bet kokius ženklus, rodančius, kad įmonės gali didinti DI skaičiavimo pajėgumus. Duomenų centrai, aptarnaujantys didelius kalbos modelius ir kitus DI sprendimus, reikalauja ne tik galingų lustų, bet ir stabilaus tiekimo bei programinės ekosistemos.

    Vis dar pavijimo lenktynės

    Nors „AMD“ prisijungė prie trilijono vertės bendrovių klubo, pagal rinkos kapitalizaciją ji vis dar atsilieka nuo pagrindinės varžovės „Nvidia“. Pastarosios vertė, remiantis viešai skelbiamais rinkos vertinimais, artėja prie maždaug 4,7 trln. eurų.

    Analitikų vertinimu, investuotojai šiuo metu perka ne vien dabartinius rezultatus, bet ir lūkesčius, kad DI paklausa išliks aukšta kelerius metus. Tačiau kartu rinkoje auga ir rizikos, susijusios su itin dideliais vertinimais, konkurencija bei užsakymų ciklų nepastovumu.

  • „Basecamp Research“ pritraukė apie 130 mln. eurų: DI vaistams kurti remia Nvidia ir Anthropic

    „Basecamp Research“ pritraukė apie 130 mln. eurų: DI vaistams kurti remia Nvidia ir Anthropic

    Jungtinės Karalystės gyvybės mokslų startuolis „Basecamp Research“ pritraukė apie 130 mln. eurų C serijos investiciją. Prie finansavimo raundo prisijungė „Nvidia“ ir naujas investuotojas „Anthropic“, o sandoris išsiskiria kaip vienas stambesnių tokios stadijos biotechnologijų rinkoje.

    Londone įkurta bendrovė kuria dirbtinio intelekto sprendimus, kurie, pasitelkdami biologinės įvairovės ir genomikos duomenis, turėtų pagreitinti naujų vaistų kūrimą. Įmonė orientuojasi į onkologinių, autoimuninių ir kitų sudėtingų ligų gydymo kryptis, kuriose didelę reikšmę turi tikslus biologinių taikinių parinkimas ir molekulių dizainas.

    Finansavimo raundui vadovavo S32, Kalifornijos rizikos kapitalo fondas, įkurtas Billo Mariso, anksčiau vadovavusio „Google“ patronuojamos grupės „Alphabet“ investiciniam padaliniui GV. Į raundą taip pat investavo „Nvidia“ rizikos kapitalo padalinys NVentures bei „Anthropic“ „Anthology Fund“, kurį „Anthropic“ vykdo kartu su rizikos kapitalo bendrove „Menlo Ventures“.

    Tarp kitų investuotojų minimi „Catalio“, NATO Innovation Fund, „Rockefeller“, European Tech Collective ir Jungtinės Karalystės vyriausybės Sovereign AI Fund. Bendrovė skelbia, kad tai leis spartinti naujos kartos jos modelių mokymą ir plėsti DI suprojektuotų terapijų kūrimo programą, artinant ją prie klinikinės plėtros etapų.

    „Basecamp Research“ teigia kurianti biologinius pagrindinius modelius, vadinamus „Eden“, kurie taikomi terapiniam dizainui. Viena prioritetinių krypčių yra in vivo ląstelių terapija, kai paciento ląstelės perprogramuojamos organizme, o ne laboratorijoje, taip siekiant paprastesnio pritaikymo ir mažesnių kaštų.

    Bendrovės vertinimu, šiuo metu dalį ląstelių terapijų riboja ne tik jų „krovinio“ sudėtingumas, bet ir brangus gamybos procesas, kai vienam pacientui išlaidos gali siekti šimtus tūkstančių eurų. Įmonė tikisi, kad DI sugebėjimas projektuoti ilgas ir sudėtingas DNR sekas, derinamas su specializuotais fermentais, galinčiais tiksliai pristatyti genetinę informaciją, padės kurti labiau pritaikomas ir lengviau administruojamas terapijas.

    Startuolį 2019 metais įkūrė gydytojai Glenas Gowersas ir Oliveris Vince’as. Bendrovė pabrėžia, kad jos modeliai mokomi naudojant didelės apimties nuosavą genomikos duomenų rinkinį, surinktą per partnerystes daugiau nei 30 šalių, o naujas kapitalas turėtų sustiprinti tiek duomenų, tiek skaičiavimo infrastruktūros pajėgumus.

    „Tikime, kad medicinos ateitis yra kūno perprogramavimas, kad jis pats galėtų save taisyti“, – sakė Glenas Gowersas.

    „Glenas ir Oliveris susipažino studijuodami Oksforde ir, užuot pasirinkę akivaizdų kelią, į Arktį nusigabeno nešiojamą laboratoriją ir atliko tai, ko niekas anksčiau nebuvo padaręs: DNR sekoskaitą visiškai neprisijungus prie tinklų“, – sakė Sovereign AI atstovė Joséphine Kant.

    Pastaraisiais metais DI taikymas vaistų kūrime tapo viena aktyviausių biotechnologijų investicijų temų, tačiau investuotojai vis dažniau reikalauja aiškaus kelio nuo modelių demonstracijų iki realių ikiklinikinių ir klinikinių rezultatų. „Basecamp Research“ teigimu, papildomas finansavimas gautas po daug žadančių ikiklinikinių rezultatų keliose ligų srityse, o kuriamas terapijų portfelis juda klinikinės plėtros link.

  • „Nvidia“ vadovas prabilo apie DI: ar 2030-ieji gali tapti pasaulio pabaiga?

    „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas atmeta apokaliptinius scenarijus, esą dėl dirbtinio intelekto jau šio dešimtmečio pabaigoje gali ištikti pasaulio pabaiga. Pasak jo, DI plėtra yra valdoma, o 2030 metai neturėtų tapti civilizacijos lūžio tašku.

    Interviu CBS jis sulaukė klausimo apie prognozes, kurios numato globalią katastrofą dar iki dešimtmečio pabaigos. J. Huangas pabrėžė, kad technologijų sektorius turi pareigą kurti atsakingai, tačiau baimė neturėtų tapti priežastimi stabdyti pažangą.

    Diskusijos dėl DI rizikų kaista

    Pastaruoju metu DI saugumas vėl atsidūrė dėmesio centre po viešų ginčų ir skambių perspėjimų technologijų bendruomenėje. Kai kurie tyrėjai kalba apie mažą, bet ne nulinę egzistencinę riziką, o kiti didžiausią grėsmę sieja su piktnaudžiavimu, klaidomis ir netinkamu pritaikymu.

    Šiame kontekste J. Huangas akcentuoja atsakomybę rinkai neteikti neparuoštų produktų. Jo teigimu, įmonės neturėtų diegti sistemų, kurios gali veikti neprognozuojamai arba sudaryti sąlygas pavojingiems scenarijams realiame pasaulyje.

    Ar įmanomas DI „išjungimo mygtukas“?

    Viena dažniausiai kartojamų idėjų viešose diskusijose yra vadinamasis išjungimo mechanizmas, kuris leistų sustabdyti pavojingai besielgiančią sistemą. Kibernetinio saugumo specialistai atkreipia dėmesį, kad tai nėra vien techninis klausimas, nes pažangios sistemos gali veikti paskirstytai, priklausyti nuo išorinių paslaugų ir būti integruotos į kritinius procesus.

    Praktikoje saugumas dažniau remiasi kelių sluoksnių priemonėmis: prieigos kontrole, testavimu, ribojimais, incidentų valdymu ir auditu. Augant DI galimybėms, svarbesnis tampa ne vienas „jungiklis“, o aiškūs atsakomybės standartai ir stebėsena visame gyvavimo cikle.

    Didžiausia grėsmė gali būti priklausomybė

    Dalis mokslininkų ir politikos formuotojų pabrėžia, kad šiandien realesnės rizikos yra žemiškesnės: dezinformacija, sukčiavimo automatizavimas, kibernetinės atakos, privatumo pažeidimai ir sprendimų šališkumas. Tokios problemos jau dabar daro poveikį rinkimams, finansams ir visuomenės pasitikėjimui.

    Kita dažnai minima kryptis yra visuomenės ir verslo priklausomybės nuo DI augimas, kai kritinės funkcijos vis labiau perduodamos automatizuotoms sistemoms. Ekspertai akcentuoja, kad kartu turi augti ir atsparumas, gebėjimas dirbti sutrikimų metu bei aiškios taisyklės, kada žmogaus kontrolė yra būtina.

    J. Huangas laikosi pozicijos, kad pažanga neturėtų būti dirbtinai lėtinama, tačiau ji privalo būti atsakinga. Technologijų lyderių pareiga, jo vertinimu, yra į rinką leisti tik patikrintas sistemas ir aktyviai mažinti rizikas, kurios kyla iš realaus pritaikymo, o ne vien iš hipotetinių scenarijų.

  • „Lucid“ ir „Bolt“ užmojis stebina: į Europos kelius nori išleisti daugiau nei 25 000 robotaksi

    „Lucid“ ir „Bolt“ užmojis stebina: į Europos kelius nori išleisti daugiau nei 25 000 robotaksi

    JAV elektromobilių gamintoja „Lucid“ ir pavežėjimo platforma „Bolt“ paskelbė apie partnerystę, kurios tikslas – per artimiausius metus Europos miestuose pradėti diegti daugiau nei 25 000 elektrinių autonominių taksi. Šios transporto priemonės būtų integruotos į „Bolt“ programėlę, kuria kasdien naudojasi milijonai keleivių.

    Įmonės teigia, kad planuojamas parkas taptų dalimi platesnės „Bolt“ ambicijos iki 2035 metų įvairiose rinkose turėti 100 000 autonominių automobilių. Vis dėlto realus įgyvendinimo tempas priklausys nuo technologinio pasirengimo, miestų infrastruktūros ir reguliavimo sprendimų kiekvienoje šalyje.

    Planuojamas modelis ir technologijos

    Partnerystei numatytas „Lucid“ kuriamas vidutinio dydžio elektrinis krosoveris, skirtas masiškesnei rinkai. Jis turėtų tapti pagrindu robotaksi paslaugai, todėl akcentuojamas ne tik nuvažiuojamas atstumas ar įkrovimas, bet ir patikimas jutiklių bei programinės įrangos darbas mieste.

    Skelbiama, kad autonominio vairavimo sistemai planuojama taikyti „Nvidia“ „Hyperion“ platformą, apimančią tiek aparatinę, tiek programinę dalį. Tokie sprendimai paprastai kuriami taip, kad būtų galima apdoroti didelius kamerų, radarų ir kitų jutiklių duomenų srautus realiuoju laiku.

    Kas yra ketvirtas autonomijos lygis

    „Lucid“ ir „Bolt“ kalba apie SAE ketvirto lygio autonomiją, kai automobilis gali važiuoti be vairuotojo apibrėžtose zonose ir sąlygose. Skirtumas nuo pažangių pagalbos sistemų yra esminis: ketvirtame lygyje žmogaus įsikišimas nėra būtinas įprastam važiavimui, jei laikomasi veikimo ribų.

    Tai kartu kelia atsakomybės klausimą. Jei avarija ar incidentas įvyksta autonominio režimo metu, didesnė atsakomybės našta paprastai tenka transporto priemonės gamintojui, programinės įrangos tiekėjui ar parko operatoriui, o ne keleiviui.

    Didžiausias barjeras – leidimai ir taisyklės

    Europos rinka robotaksi paslaugoms laikoma sudėtingesne nei kai kurios JAV valstijos dėl skirtingų nacionalinių taisyklių, griežtesnių duomenų apsaugos reikalavimų ir atsargaus požiūrio į eismą be vairuotojo. Dėl to net ir techniškai paruoštos sistemos dažnai pradedamos nuo pilotinių projektų su saugos operatoriais.

    Įmonės tikina ketinančios glaudžiai dirbti su reguliuotojais ir miestų administracijomis, kad būtų suderintos veikimo sąlygos. Praktikoje tai reiškia leidimus konkrečioms teritorijoms, reikalavimus nuotoliniam stebėjimui, incidentų valdymo procedūras ir aiškias taisykles, kas atsako už sprendimus kelyje.

    „Autonominis vairavimas Europoje reikalauja, kad duomenys, programinė įranga, automobiliai ir operacijos veiktų kaip viena sistema, pritaikyta Europos keliams ir reguliavimui“, – sakė „Bolt“ įkūrėjas ir vadovas Markusas Villigas.

    Robotaksi segmentas pastaraisiais metais sparčiai vystosi, tačiau didelio masto plėtrą lemia ne vien technologijos. Kuo daugiau automobilių planuojama išleisti į miestus, tuo svarbesnės tampa saugos įrodymų bazės, draudimo modeliai, infrastruktūra įkrovimui ir aiškus pasitikėjimas, kad sistema veiks stabiliai įvairiomis oro ir eismo sąlygomis.

  • „Nvidia“ vadovas J. Huangas po pokalbio su Trumpu: dirbtiniam intelektui naujų įstatymų nereikia

    „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas San Franciske vykusioje „Dreamforce“ konferencijoje pareiškė, kad dirbtinio intelekto sričiai nereikia naujų įstatymų ar papildomo reguliavimo. Jo žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai dalis technologijų lyderių ir tyrėjų ragina spartų DI vystymą stabdyti ir griežtinti saugumo patikras.

    Vadovas savo poziciją siejo su idėja, kad už saugumą pirmiausia turi atsakyti pačios įmonės, o ne įstatymų leidėjai, kurių sprendimai dažnai atsilieka nuo technologinės realybės. Huangas pabrėžė, kad jei bendrovė nėra tikra dėl produkto patikimumo ar saugumo, ji neturėtų jo išleisti į rinką.

    „Mums nereikia naujų įstatymų. Mums nereikia naujų reguliavimų“, – sakė Jensenas Huangas.

    Huangas taip pat atmetė nuogąstavimus, kad DI masiškai atims darbo vietas, tokius argumentus pavadindamas nepagrįstais. Ši diskusija pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių technologijų politikoje, nes DI įrankiai vis plačiau taikomi biuruose, klientų aptarnavime, programavime ir kūrybinėse industrijose.

    Jo pasisakymai išryškino vis ryškesnį susiskaldymą tarp didžiųjų rinkos žaidėjų. Vieni akcentuoja savireguliaciją ir inovacijų greitį, kiti ragina kurti bendrus standartus, įtvirtinti nepriklausomus saugumo vertinimus ir numatyti aiškią atsakomybę už žalą, kuri gali kilti dėl klaidingų ar piktybiškai panaudotų DI sistemų.

    Pranešama, kad Huangas neseniai bendravo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir vėliau viešai kartojo panašias mintis, jog egzistencinės grėsmės dėl DI esą dažnai perdedamos. Tuo pat metu JAV politikoje stiprėja nuomonė, kad per griežtas reguliavimas galėtų pristabdyti amerikietiškų technologijų konkurencingumą, ypač varžantis su Kinijos DI ekosistema.

    Diskusijos dėl DI taisyklių vyksta ne tik JAV. Europos Sąjunga yra patvirtinusi DI aktą, kuriuo numatomas rizika grįstas požiūris: griežčiausios taisyklės taikomos aukštos rizikos sistemoms, o kai kurie naudojimo atvejai apskritai draudžiami. Šis modelis dažnai minimas kaip alternatyva savireguliacijai, tačiau verslas nuogąstauja dėl administracinės naštos ir inovacijų tempo.

    „Dreamforce“ scenoje kalbėję technologijų vadovai iš esmės sutaria dėl vieno: DI rinka yra itin dinamiška, o sprendimai dėl saugumo ir atsakomybės turės tiesioginę įtaką ne tik vartotojų pasitikėjimui, bet ir investicijoms. Skirtingos pozicijos dėl to, ar taisykles turi kurti valstybė, ar pati industrija, artimiausiais metais greičiausiai tik aštrės.

  • „Microsoft“ skelbia didelę konferenciją San Franciske: ko laukti iš „Windows“ ir „Surface“?

    „Microsoft“ skelbia didelę konferenciją San Franciske: ko laukti iš „Windows“ ir „Surface“?

    „Microsoft“ pranešė rengianti didelį renginį, kuriame žada atskleisti, kur link juda „Windows“ ir „Surface“ ekosistema. Konferencija numatyta spalio 7 dieną, o jos vieta – San Franciskas.

    Į renginį turėtų įsitraukti „Microsoft“ vadovas Satya Nadella bei už „Windows“ ir „Surface“ kryptį atsakingas Pavan Davuluri. Taip pat laukiama „Nvidia“ vadovo Jensen Huang, todėl daug dėmesio gali tekti partnerystėms ir kompiuterių aparatinės įrangos planams.

    DI kryptis ir „Windows“ planai

    „Microsoft“ pastaraisiais metais vis labiau akcentuoja DI funkcijų integravimą į operacinę sistemą ir kasdienius įrankius. Tikėtina, kad konferencijoje bus daugiau aiškumo, kaip vadinamasis vietinis DI, kai dalis užduočių vykdoma pačiame įrenginyje, keis „Windows“ patirtį.

    Tai svarbu ir dėl privatumo, ir dėl greičio, nes daliai funkcijų nebereikia nuolatinio ryšio su debesija. Rinka taip pat spaudžia gamintojus siūlyti efektyvesnius nešiojamuosius kompiuterius, galinčius vykdyti DI užduotis taupant energiją.

    Ko tikėtis iš „Surface“

    Renginyje daug dėmesio turėtų tekti „Surface“ įrenginiams ir jų techninėms naujovėms. Žiniasklaidoje jau aptariama, kad artėjantį sezoną „Microsoft“ gali pateikti daugiau detalių apie galingesnius modelius ir jų konfigūracijas, įskaitant vaizdo plokščių pasirinkimus.

    Jei „Microsoft“ stiprins „Surface“ pozicijas našumo segmente, tai reikštų dar aiškesnį bandymą konkuruoti su kūrybai ir darbui skirtais aukštesnės klasės nešiojamaisiais kompiuteriais. Tokiu atveju svarbiausi klausimai bus kaina, baterijos veikimo laikas ir reali DI funkcijų nauda kasdienėse užduotyse.

    Ar bus „Windows 12“?

    Diskusijos apie „Windows 12“ pastaruoju metu netyla, tačiau kol kas nėra patvirtinimų, kad konferencijoje bus pristatyta nauja „Windows“ versija su kitu numeriu. Tikėtinesnis scenarijus – dėmesys „Windows 11“ vystymui ir didesniam atnaujinimui 26H2.

    „Microsoft“ viešai kalba apie siekį gerinti vartotojų patirtį, mažinti klaidų ir stabilizuoti naujinimų procesą. Todėl šio renginio esmė gali būti ne naujas pavadinimas, o aiškus planas, kaip „Windows“ taps patikimesnė ir naudingesnė tiek vartotojams, tiek verslui.

  • Bondo hitas gavo Path Tracing: atskleidė, kokios „Nvidia“ vaizdo plokštės realiai reikės

    Bondo hitas gavo Path Tracing: atskleidė, kokios „Nvidia“ vaizdo plokštės realiai reikės

    Naujausiam žaidimui apie Jamesą Bondą 007 First Light išleistas vizualinis atnaujinimas, papildantis grafiką Path Tracing režimu. Kūrėjai tikina, kad tai viena ryškiausių technologinių naujovių nuo žaidimo starto, tačiau kartu ji smarkiai išaugina aparatinės įrangos poreikius.

    Path Tracing laikomas pažangesne spindulių sekimo forma, kai apšvietimas, šešėliai ir atspindžiai skaičiuojami detaliau, artėjant prie kino lygio vaizdo. Praktikoje tai reiškia natūralesnį šviesos sklidimą patalpose, tikslesnius atspindžius ir realistiškesnes spalvas, bet už tai dažniausiai mokama mažesniu kadrų skaičiumi per sekundę.

    Atnaujinimą parengusi IO Interactive pabrėžia, kad didžiausią skirtumą pajus turintys aukštos klasės „Nvidia“ vaizdo plokštes. Studija kartu paskelbė rekomenduojamus reikalavimus, nes įjungus Path Tracing našumo rezervas tampa kritiškai svarbus net ir galinguose kompiuteriuose.

    Pagal pateiktą informaciją, norint žaisti Full HD raiška ir taikytis į 60 kadrų per sekundę, minimaliai nurodoma RTX 5070. Kylant raiškai kartelė keliama dar aukščiau: 1440p režimui minimas RTX 5080, o 4K kokybei įvardijamas RTX 5090, taip pat iki 32 GB vaizdo atminties ir operatyviosios atminties poreikis.

    Toks šuolis gerai iliustruoja bendrą rinkos tendenciją: pažangiausi apšvietimo sprendimai vis dažniau tampa premium klasės funkcija, kurią realiai išnaudoja tik naujausios kartos vaizdo plokštės. Kita vertus, kūrėjai akcentuoja, kad ir be Path Tracing 007 First Light išlieka vizualiai stiprus, o žaidėjai gali rinktis kompromisą tarp vaizdo kokybės ir stabilaus našumo.

    Žaidimas, pasak kūrėjų ir rinkos stebėtojų, po pasirodymo sulaukė didelio dėmesio dėl siužetinės kampanijos, lokacijų ir veikėjų. Vasarą buvo skelbiama, kad pardavimai perkopė 4 milijonus kopijų, o tai dar labiau didina lūkesčius dėl techninių atnaujinimų ir ilgalaikio palaikymo.

  • DI bendrovė „Anthropic“ rengia IPO „Nasdaq“: tikslas pritraukti apie 93 mlrd. eurų

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ pateikė dokumentus pirmajam viešam akcijų siūlymui ir planuoja debiutą „Nasdaq“ biržoje 2026 metų spalio pabaigoje. Iš pateiktos informacijos matyti, kad įmonė siekia pritraukti apie 93 mlrd. eurų iš investuotojų.

    Pagal prospekte nurodomus tikslus, „Anthropic“ vertė galėtų siekti maždaug 1 860 mlrd. eurų. Tokia suma DI sektoriuje iškart iškeltų bendrovę į didžiausių pasaulio technologijų žaidėjų gretas, tačiau galutinė vertė priklausys nuo rinkos sąlygų ir investuotojų paklausos siūlymo metu.

    Kalbos apie „Nvidia“ dalyvavimą

    Skelbiama, kad „Anthropic“ veda derybas su „Nvidia“, kuri galėtų tapti vienu stambiausių investuotojų. Aptariamas scenarijus, pagal kurį „Nvidia“ per IPO įsigytų akcijų už mažiausiai apie 9,3 mlrd. eurų, taip sustiprindama savo pozicijas DI ekosistemoje.

    Tokio tipo sandoriai DI rinkoje tampa vis dažnesni, nes lustų gamintojai ir debesijos infrastruktūros tiekėjai siekia užsitikrinti ilgalaikius klientus bei partnerystes. DI modelių mokymas ir diegimas reikalauja didelių skaičiavimo pajėgumų, todėl kapitalo ir infrastruktūros ryšiai tampa strategiškai svarbūs.

    Kas augina „Anthropic“ pajamas?

    Įmonė veikia sparčiai augančiame debesijos paslaugų segmente, orientuotame į dideles įmones. Be to, reikšmingą dalį sudaro B2B sprendimai, kai kuriamos vidinės informacinės sistemos konkretiems klientams, pritaikant DI įrankius jų procesams.

    Prospekte nurodoma, kad „Anthropic“ pajamos per maždaug dvejus metus šoktelėjo nuo 0,93 mlrd. eurų 2024 metų gruodį iki apie 60,5 mlrd. eurų 2026 metais. Toks augimo tempas rodo išskirtinę paklausą, tačiau kartu didina investuotojų dėmesį tvarumui: ar pajamos išlaikomos pelningai, kokia klientų koncentracija ir kokios išlaidos infrastruktūrai.

    Kodėl IPO gali tapti sektoriaus lakmuso popierėliu?

    „Anthropic“ IPO laikas sutampa su DI rinkos branda, kai investuotojai vis labiau skiria dėmesį ne tik technologiniams pažadams, bet ir komercinei grąžai. Viešas siūlymas gali tapti signalu, kaip rinka vertina DI bendroves, kurių verslo modelis remiasi tiek debesijos paslaugomis, tiek įmonių vidinių sprendimų diegimu.

    Jei planuojama emisija bus sėkminga, tai gali paskatinti ir kitas DI įmones rinktis „Nasdaq“ bei spartinti kapitalo pritraukimą infrastruktūrai, modelių kūrimui ir tarptautinei plėtrai. Nesėkmės atveju sektoriuje gali sustiprėti spaudimas mažinti sąnaudas ir aiškiau įrodyti ilgalaikį pelningumą.

  • Volstritas savaitę pradėjo nuosmukiu: silpsta DI euforija, investuotojus neramina nafta ir FED

    Pagrindiniai Volstrito indeksai savaitę pradėjo nuosmukiu, o investuotojų dėmesys krypo į JAV obligacijų pajamingumų šuolį ir brangstančią naftą. Rinkose išryškėjo didesnis atsargumas po diskusijų, kad dirbtinis intelektas turėtų būti vystomas lėčiau dėl saugumo rizikų.

    Sesijos pabaigoje Dow Jones Industrial Average smuko 0,29 proc. iki 52 421,20 punkto, S&P 500 krito 0,48 proc. iki 7 619,98 punkto. Nasdaq Composite nusileido 0,56 proc. iki 26 186,41 punkto.

    Mažesnių bendrovių Russell 2000 indeksas prarado 0,40 proc. ir siekė 2 892,24 punkto. Rinkos baimės indeksas VIX šoktelėjo 7,95 proc. iki 17,10 punkto, signalizuodamas didesnę trumpalaikę įtampą.

    DI sektoriui smogė korekcija

    Ryškiausiai krito su dirbtiniu intelektu siejamų įmonių akcijos, nes investuotojai perskaičiavo rizikas, kai viešojoje erdvėje sustiprėjo raginimai stabdyti pažangiausių modelių kūrimo tempą. Tokios kalbos jautriai paliečia bendroves, kurių vertinimai pastaraisiais metais augo lūkesčiais apie didžiules DI investicijas ir būsimą pelningumą.

    Rinkos lyderei „Nvidia“ sesijos metu teko apie 2 proc. kritimas, o „Broadcom“, „Intel“ ir „Advanced Micro Devices“ akcijos traukėsi maždaug po 4 proc. „Marvell Technology“ smuko apie 6 proc., atspindėdama bendrą rizikos mažinimą technologijų segmente.

    „Vasaros viduryje tvyrojo kiek iracionali euforija, kuri dabar atslūgo“, – sakė Chrisas Armstrongas iš Berenberg.

    Analitikų vertinimu, DI istorija išlieka patraukli, tačiau rinka tampa jautresnė klausimams apie reguliavimą, saugumo standartus ir kapitalo išlaidų tvarumą. Ypač svarbu, kiek ilgai įmonės galės išlaikyti milžinišką investicijų tempą, jei konkurencija ir geopolitika skatins „lenktynes“ dėl pajėgiausių modelių.

    Nafta, obligacijos ir FED

    Nuotaikas slėgė ir energijos kainos: nafta brango po žinių, kad Saudo Arabija uždarė svarbų naftotiekį, leidžiantį apeiti Ormuzo sąsiaurį. Geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose didina tiekimo sutrikimų riziką ir palaiko aukštesnių kainų scenarijų.

    JAV naftos kaina anksčiau buvo perkopusi 100 JAV dolerių ribą už barelį, tai atitinka maždaug 92 eurus. Brangesnė energija finansų rinkoms reiškia dvigubą spaudimą: didesnę infliacijos riziką ir mažesnę tikimybę, kad palūkanos greitai ims mažėti.

    Šią savaitę investuotojai laukia JAV centrinio banko posėdžio ir signalų dėl palūkanų normų trajektorijos. Pagal CME „FedWatch“ įrankį, rinkos kainodaroje matoma apie 90 proc. tikimybė, kad palūkanos bus keliamos.

    Papildomą įtampą sukėlė JAV 10 metų obligacijų pajamingumo šuolis iki aukščiausio lygio nuo 2023 metų spalio, nes didesnis pajamingumas mažina akcijų patrauklumą. Tuo metu dalis rinkos strategų perspėja, kad silpstantys techniniai signalai gali padidinti korekcijos tikimybę artimiausiu 1–3 mėnesių laikotarpiu.