CP v2

Tag: Nvidia

  • DLSS 4.5 gelbsti, bet problemų neišsprendžia: Hell Let Loose: Vietnam RT testas nustebino

    DLSS 4.5 gelbsti, bet problemų neišsprendžia: Hell Let Loose: Vietnam RT testas nustebino

    Rugpjūčio 13 dieną debiutavęs Hell Let Loose: Vietnam turėjo tapti vienu ryškiausių šių metų tinklo šaudyklių startų, tačiau žaidėjų nuotaikos greitai atšalo. Dalis bendruomenės skundžiasi prastu našumu, ryškiais kadrų dažnio kritimais ir techninėmis problemomis.

    Situacija ypač jautri tokio tipo žaidimams, nes konkurenciniuose mūšiuose stabilus FPS dažnai svarbesnis už maksimalias grafikos detales. Dėl to spindulių sekimas (Ray Tracing) šaudyklių žaidimuose įprastai paliekamas išjungtas, net jei vaizdas tampa kiek įspūdingesnis.

    Kas parodė RT bandymas?

    Internete išplitęs MxBenchmarkPC bandymas atkreipė dėmesį į tai, kaip Ray Tracing veikia Hell Let Loose: Vietnam ir kiek kainuoja našumo prasme. Teste naudota „Nvidia“ vaizdo plokštė RTX 5080, todėl rezultatai atspindi aukščiausios klasės kompiuterio galimybes.

    Skelbiama, kad 4K raiškoje įjungus Hardware Lumen, kuris čia siejamas su Ray Tracing, be papildomo kadrų generavimo pavyko išspausti mažiau nei 50 kadrų per sekundę. Tokie skaičiai rodo, kad RT įjungimas šiuo metu gali būti per didelė prabanga net ir galingam kompiuteriui.

    DLSS 4.5 pakeičia vaizdą

    Didžiausias lūžis fiksuotas įjungus „Nvidia“ technologiją „DLSS 4.5“ su kadrų generavimu. Teigiama, kad keturgubas FPS generavimas 4K raiškoje gali pakelti rezultatą iki maždaug 150 kadrų per sekundę, net ir su įjungtu Ray Tracing.

    2K raiškoje, remiantis tuo pačiu bandymu, skaičiai dar palankesni: su RT ir „DLSS 4.5“ kokybės režimu minimi net iki 280 kadrų per sekundę. Praktikoje tai reiškia, kad DI paremti vaizdo atkūrimo ir kadrų generavimo metodai gali „užmaskuoti“ sunkiai optimizuotų scenų kainą.

    Kodėl daliai žaidėjų tai nepadės

    Vis dėlto šie rezultatai turi aiškių ribų. RTX 5080 yra nišinis, brangus sprendimas, o dauguma žaidėjų naudoja gerokai silpnesnes vaizdo plokštes, todėl realus FPS dažnai bus žemesnis net ir su panašiomis nustatymų kombinacijomis.

    Dar viena problema ta, kad „DLSS 4.5“ veikia tik su „Nvidia“ aparatine įranga. Tai reiškia, kad žaidėjai su AMD vaizdo plokštėmis, apie kurių našumo problemas šiuo metu kalbama garsiausiai, iš šio „gelbėjimosi rato“ dažniausiai negaus jokios tiesioginės naudos.

    Kūrėjams teks spręsti klasikinę naujų leidimų dilemą: vien tik pažangios vaizdo technologijos neužtikrina gero starto, jei bazinė optimizacija stringa. Artimiausi atnaujinimai parodys, ar Hell Let Loose: Vietnam pavyks atsigauti ir susigrąžinti pasitikėjimą, kurį serija buvo užsitarnavusi ankstesnėmis dalimis.

  • „Nvidia“ ir Volstritas meta 433 mlrd. eurų: DI bumas persikelia į finansų inžineriją

    „Nvidia“ ir Volstritas meta 433 mlrd. eurų: DI bumas persikelia į finansų inžineriją

    433 mlrd. eurų DI infrastruktūrai

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ kartu su šešiais didžiausiais Volstrito turto valdytojais sutarė dėl schemos, kuri DI infrastruktūrai galėtų sutelkti daugiau nei 433 mlrd. eurų. Tikslas paprastas: padėti technologijų bendrovėms statyti duomenų centrus ir pirkti skaičiavimo įrangą taip, kad išlaidos kuo mažiau slėgtų jų balansus.

    Pagal susitarimo logiką kuriamos vadinamosios skaičiavimo finansavimo platformos, į kurias būtų pritraukiami institucinių investuotojų, draudikų ir privataus kredito pinigai. Iš šių lėšų DI kūrėjai galėtų finansuoti ne tik „Nvidia“ vaizdo plokštes, bet ir serverius, tinklo įrangą, pastatus bei elektros tiekimo infrastruktūrą.

    Kas dalyvauja ir kaip tai veikia

    Memorandumus su „Nvidia“ pasirašė „Apollo Global Management“, „Blackstone“, „BlackRock“, „Brookfield Asset Management“, „Goldman Sachs“ ir KKR. Esminė idėja ta, kad skola ir rizika būtų laikoma specialiuose finansavimo vienetuose, o ne tiesiogiai didžiųjų technologijų įmonių apskaitoje.

    „Nvidia“ šiame modelyje turi papildomą svertą: įmonė gali garantuoti iki ketvirtadalio kiekvieno sandorio. Tokia garantija mažina palūkanas klientams, tačiau didžioji kredito rizikos dalis vis tiek lieka skolintojams.

    „Tai dabar yra pajamas generuojantis turtas“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, aiškindamas, kad GPU tampa produktyvia, ilgiau tarnaujančia ir tarp klientų perleidžiama infrastruktūra.

    Kodėl atsirado poreikis „iškelti“ sąnaudas

    Ši finansavimo schema atsiranda tuo metu, kai DI lenktynės jau persikelia iš vien technologinio į finansinį lygmenį. Didžiausi debesijos žaidėjai, tokie kaip „Microsoft“, „Amazon“, „Alphabet“ ir „Meta“, viešai signalizuoja šimtų milijardų eurų investicijas į duomenų centrus, lustus ir energijos pajėgumus.

    Kuo didesnės kapitalo išlaidos, tuo didesnis spaudimas laisviems pinigų srautams ir kredito reitingams. Dėl to investuotojai vis dažniau vertina ne vien DI produktų perspektyvas, bet ir tai, ar tokio masto infrastruktūros plėtra gali būti finansuojama neperžengiant skolos ir pelningumo ribų.

    Rizika slypi viename klausime

    Rinkos reakcija į 433 mlrd. eurų planą buvo nevienareikšmė, nes didelis skaičius savaime negarantuoja, kad DI investicijų grąža bus tokia, kokios tikimasi. Kredito rinkose svarbiausias klausimas yra užstato kokybė: ar įranga, kuri technologijų cikluose sensta greitai, gali būti traktuojama kaip ilgalaikė infrastruktūra.

    Kritikai pabrėžia, kad lustai nuvertėja vos pasirodžius naujai kartai, todėl skolinti prieš tokį turtą saugu tik tada, jei jo vertė ir paklausa išlieka. Kita rizikos pusė yra interesų susikirtimas: „Nvidia“ iš dalies padeda finansuoti pirkimus savo pačios produkcijai, o tai didina sektoriaus uždaros grandinės efektą.

    Vis dėlto susitarimas aiškiai parodo, kur dabar yra DI bumo „butelio kaklelis“: ne vien talentų ar algoritmų trūkumas, o kapitalo, elektros ir duomenų centrų pajėgumų kaina. Artimiausiais metais investuotojams lemiamas taps vienas rodiklis: kiek vertas šiandienos GPU bus po penkerių metų ir ar jis dar generuos pajamas.

  • „Lenovo“ meta iššūkį rinkai: „Yoga 9n“ – pirmasis 2 viename su „Nvidia“ „RTX Spark“

    „Lenovo“ meta iššūkį rinkai: „Yoga 9n“ – pirmasis 2 viename su „Nvidia“ „RTX Spark“

    „Lenovo“ ruošiasi pristatyti naują konvertuojamą kompiuterį „Yoga 9n“, kuris, pagal nutekėjusią informaciją ir spaudos vizualizacijas, turėtų tapti pirmuoju 2 viename tipo nešiojamuoju su „Nvidia“ platforma „RTX Spark“. Šis žingsnis rodo, kad „Nvidia“ siekia sparčiau plėsti savo naujos kartos nešiojamųjų kompiuterių ekosistemą ne tik klasikiniuose modeliuose, bet ir transformuojamuose įrenginiuose.

    Skelbiama, kad „Yoga 9n“ dizainu bus artimas ankstesniems „Yoga“ serijos premium klasės sprendimams, o didžiausias akcentas – apie 15 colių pasukamas ekranas. Tokia konstrukcija leidžia įrenginį naudoti keliomis padėtimis: kaip tradicinį nešiojamąjį, planšetę, pristatymų režimu ar palapinės tipo forma, o vizualizacijose taip pat matomas rašiklio palaikymas.

    Garsui „Lenovo“ esą parinko išskirtinai gausią konfigūraciją: minima net šešių garsiakalbių sistema su erdvinio garso „Dolby Atmos“ palaikymu. Tai signalizuoja orientaciją ne vien į produktyvumą, bet ir į multimediją, ypač jei įrenginys bus pozicionuojamas kaip aukštesnės klasės 2 viename sprendimas.

    Nutekėjusi informacija taip pat sufleruoja praktišką jungčių rinkinį: turėtų būti HDMI, USB-A, USB-C ir SD kortelių skaitytuvas. Operacine sistema įvardijamas „Windows 11“, tačiau pilna techninė specifikacija kol kas nėra patvirtinta, todėl svarbiausi klausimai lieka atviri: ekrano raiška, baterijos talpa, aušinimo sprendimas ir galutinės našumo konfigūracijos.

    Kas yra „RTX Spark“ platforma

    „Nvidia“ „RTX Spark“ pristatoma kaip nauja nešiojamiesiems kompiuteriams skirta platforma, jungianti procesoriaus ir vaizdo posistemės galimybes į vieną stipriai integruotą sprendimą. Skelbiama, kad architektūriškai tai apima „Grace“ centrinio procesoriaus branduolius ir „Blackwell“ grafikos dalį, o tikslas – pasiūlyti didelę spartą tiek kūrybiniams darbams, tiek DI užduotims.

    Viešai minima, kad platforma gali palaikyti iki 128 GB operatyviosios atminties, o DI skaičiavimams nurodomas našumas, siejamas su FP4 tipo skaičiavimais. Praktikoje tai reiškia, kad gamintojai galės taikyti tokią platformą ne tik žaidimams ar vaizdo apdorojimui, bet ir didesnėms vietinėms DI užduotims, pavyzdžiui, turinio generavimui, transkribavimui ar vaizdo analizės procesams.

    Kada laukti ir ką tai keičia rinkoje

    Skelbiama, kad pirmieji įrenginiai su „RTX Spark“ prekyboje turėtų pasirodyti rudenį, o daugiau partnerių modelių tikimasi išvysti Berlyne vykstančioje IFA parodoje. Tai tradiciškai yra vienas svarbiausių sezoninių renginių, kuriame gamintojai atskleidžia pagrindines naujienas prieš intensyviausią metų pirkimų laikotarpį.

    Jeigu „Yoga 9n“ specifikacijos pasitvirtins, tai gali tapti reikšmingu signalu 2 viename segmentui, kuriame dažnai dominuoja energiją taupantys, bet ribotesnės galios sprendimai. „Nvidia“ platformos atėjimas į konvertuojamus įrenginius gali paskatinti naują bangą modelių, orientuotų į kūrėjus, studentus ir profesionalus, kuriems svarbus ir mobilumas, ir grafikos bei DI užduočių našumas.

  • „Nvidia“ DLSS 4.5 „Marvel’s Spider-Man 2“: ar naujas režimas vėl išgelbėja FPS 4K?

    „Nvidia“ DLSS 4.5 „Marvel’s Spider-Man 2“: ar naujas režimas vėl išgelbėja FPS 4K?

    „Marvel’s Spider-Man 2“ ilgą laiką buvo išskirtinis „PlayStation 5“ žaidimas, tačiau vėliau pasiekė ir kompiuterių rinką. Tokia strategija būdinga Sony Interactive Entertainment, kai dalis didžiųjų projektų po kurio laiko perleidžiami PC platformoje, siekiant praplėsti auditoriją ir pardavimus.

    Net ir praėjus nemažai laiko po PC versijos pasirodymo, žaidimas išlieka paklausus. Remiantis „SteamDB“ duomenimis, pastaruoju metu fiksuojamos maždaug 11 000 žaidėjų vienu metu viršūnės, o tai rodo stabilų susidomėjimą ir aktyvią bendruomenę.

    Kas yra DLSS 4.5?

    DLSS yra „Nvidia“ technologijų šeima, skirta didinti našumą, naudojant vaizdo rekonstrukciją ir kadrų generavimą. CES parodoje Las Vegase buvo pristatytas DLSS 4 atnaujinimas, įvardijamas kaip 4.5, kuris, pasak gamintojo ir ankstyvų bandymų, gali suteikti dar didesnį spartos šuolį, palyginti su ankstesnėmis versijomis.

    Pagrindinė idėja paprasta: sistema siekia pasiekti daugiau kadrų per sekundę nepaukojant vaizdo kokybės tiek, kiek tai būtų daroma vien tik mažinant grafikos nustatymus. Tai ypač aktualu žaidžiant 4K raiška, kur apkrova vaizdo plokštei išauga itin smarkiai.

    Testai 4K ir 1440p raiška

    Internete pasirodė bandymai, kuriuose tikrinama, kaip „Marvel’s Spider-Man 2“ veikia su DLSS 4.5 skirtingais nustatymais. Testuota 1440p ir 4K raiškomis, keičiant DLSS kokybės režimus ir kadrų generavimo lygį, taip pat vertinant, kaip rezultatą veikia Ray Tracing įjungimas.

    Skelbiamuose rezultatuose teigiama, kad naudojant labai galingą sistemą su „Nvidia“ RTX 5080 vaizdo plokšte 4K raiškoje, pasirinkus subalansuotą DLSS režimą ir įjungus keturgubą kadrų generavimą, galima peržengti 160 kadrų per sekundę ribą. Mažesnėje raiškoje skaičiai gali dar labiau augti, kai kuriuose scenarijuose artėjant prie 200 kadrų per sekundę.

    Ką tai reiškia žaidėjams?

    Tokie rodikliai rodo, kad DLSS 4.5 gali būti itin reikšmingas įrankis tiems, kurie nori sklandaus žaidimo 4K raiška, ypač jei įjungtas Ray Tracing. Vis dėlto reali patirtis priklauso ne tik nuo vaizdo plokštės, bet ir nuo procesoriaus, RAM, žaidimo nustatymų, tvarkyklių bei konkrečių scenų apkrovos.

    Praktikoje DLSS ir kadrų generavimas dažniausiai tampa kompromisu tarp maksimalaus sklandumo ir natūralios vaizdo išvaizdos, todėl daliai žaidėjų svarbiausia rasti jiems priimtiną balansą. Augant 4K monitorių ir didelio atsinaujinimo dažnio ekranų populiarumui, tokios technologijos rinkoje tampa vis svarbesnės.

    Vertinant tendencijas, žaidimų industrija toliau juda link vis sudėtingesnių apšvietimo ir atspindžių modelių, todėl našumo didinimo sprendimai, įskaitant DI pagrįstus metodus, greičiausiai išliks vienu pagrindinių būdų pasiekti aukštą kadrų dažnį nepereinant prie drastiškų grafikos nuolaidų.

  • DI aukso karštinė kelia kainas: RAMaggedon smogia kompiuteriams, netrukus gali brangti ir automobiliai

    DI aukso karštinė kelia kainas: RAMaggedon smogia kompiuteriams, netrukus gali brangti ir automobiliai

    Spartėjanti dirbtinio intelekto plėtra vis labiau jaučiama ir paprastų pirkėjų piniginėse: brangsta nešiojamieji kompiuteriai, išmanieji telefonai, o gamintojai įspėja, kad spaudimas gali persikelti ir į automobilių rinką. Priežastis – aštrėjantis atminties lustų trūkumas, kurį rinkoje jau praminė RAMaggedon.

    Atminties kainas aukštyn stumia tai, kad lustų gamintojai vis daugiau pajėgumų nukreipia į didelės spartos HBM atmintį, reikalingą DI sistemoms mokyti ir paleisti duomenų centruose. Tuo pat metu tradicinės RAM ir DRAM pasiūla auga lėčiau, todėl įprasti kompiuterių komponentai tampa deficitu.

    „Kai kainos taip staiga šokteli, pirkėjams atsiranda psichologinis barjeras“, – sakė Honkonge individualius kompiuterius komplektuojančios parduotuvės vadovas Kenas Tamas.

    Jo teigimu, dalis klientų vis tiek perka, jei atnaujinimas būtinas, tačiau kiti laukia arba renkasi silpnesnius komponentus. Pasak pardavėjų, ši tendencija jau mažina surenkamų kompiuterių paklausą, o vartotojai dažniau ieško pigesnių alternatyvų arba atnaujina senesnius įrenginius.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad DI bumas atnešė rekordinį pelningumą didžiausiems atminties gamintojams, tokiems kaip „Samsung Electronics“, SK hynix ir „Micron“, o jų investicijos pirmiausia keliauja į HBM. Dėl to įprastų atminties lustų segmentas kurį laiką gali išlikti įtemptas, ypač jei DI serverių paklausa ir toliau augs.

    „Jei pakanka atnaujinti atmintį, dažnas pirkėjas atideda naujo kompiuterio įsigijimą“, – pasakojo Honkonge kalbintas klientas Henry Wongas, pasirinkęs patobulinti senesnį nešiojamąjį kompiuterį.

    Augančias sąnaudas jau mini ir automobilių gamintojai: šiuolaikiniai automobiliai turi vis daugiau valdymo blokų bei informacijos ir pramogų sistemų, kurios remiasi atminties ir kitais puslaidininkių komponentais. Jei atminties trūkumas užsitęs, brangimas gali pasiekti ir naujų automobilių kainas, nes elektronikos dalis jų savikainoje nuolat didėja.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad vartotojų elgesys keičiasi: dalis žmonių renkasi pigesnius nešiojamuosius kompiuterius vietoje stacionarių, nors pastarieji dažnai tarnauja ilgiau ir lengviau atnaujinami. Tai gali skatinti trumpesnį įrenginių gyvavimo ciklą ir didinti elektronikos atliekų problemą, kurią ES jau sieja su tvarumo politikos tikslais.

    Prognozės dėl pasiūlos išlieka atsargios. „Samsung Electronics“ finansų vadovas yra įspėjęs, kad atminties lustų trūkumas gali gilėti 2027 metais ir išlikti juntamas iki 2028 metų, jei pramonė nespės subalansuoti gamybos tarp DI reikalingų sprendimų ir masinių vartotojų įrenginių komponentų.

  • „SK hynix“ pelnas pašoko 1 242 proc., bet akcijos smuko: ar DI bumas pradeda slopti?

    „SK hynix“ pelnas pašoko 1 242 proc., bet akcijos smuko: ar DI bumas pradeda slopti?

    Rekordinis šuolis, bet birža nusivylė

    Pietų Korėjos lustų gamintoja „SK hynix“ pranešė, kad antrąjį ketvirtį grynasis pelnas per metus šoktelėjo 1 242 proc., o pagrindiniu varikliu tapo išaugusi dirbtinio intelekto infrastruktūros paklausa. Bendrovė tiekia pažangius atminties lustus, ypač didelio pralaidumo atmintį, kuri reikalinga DI skaičiavimams duomenų centruose.

    Vis dėlto investuotojų reakcija buvo priešinga: akcijos Seule sesijos pabaigoje smuko 9,6 proc., nes pajamos ir veiklos pelnas nepasiekė rinkos lūkesčių. Rinkoje vis labiau vertinama ne tik augimo sparta, bet ir tai, ar dabartinis DI paklausos tempas bus tvarus dar kelis ketvirčius.

    Skaičiai įspūdingi, bet ne visi vienkartiniai veiksniai

    „SK hynix“ teigimu, ketvirčio grynasis pelnas siekė 56,9 mlrd. eurų, o tai įvardyta kaip visų laikų aukščiausias ketvirčio rezultatas. Veiklos pelnas balandžio–birželio laikotarpiu, lyginant su pernai, pašoko 557 proc. ir sudarė 36,6 mlrd. eurų.

    Pajamos siekė 48 mlrd. eurų, tačiau dalį grynojo pelno, anot bendrovės, sustiprino vienkartinis pelnas pardavus dalį turėto paketo Japonijos atminties gamintojo „Kioxia“ įmonėje. Tokie sandoriai gali trumpam pagerinti finansinį vaizdą, todėl rinkos dalyviai dažnai daugiausia dėmesio skiria veiklos rezultatų kokybei ir paklausos dinamikai.

    DI bumas keičiasi: ne vien daugiau serverių

    Per pokalbį su investuotojais bendrovės atstovas Park Joon-deok pripažino, kad rinkoje girdimos kalbos apie galimą DI infrastruktūros investicijų lėtėjimą. Jis išskyrė kelias priežastis: dalis įmonių renkasi nuomotis duomenų centrų pajėgumus, o ne statyti savo objektus, taip pat atsiranda efektyvesni DI modeliai, galintys mažinti kai kurių resursų poreikį.

    „Mes šiuos pokyčius vertiname ne kaip DI investicijų mažinimą, o kaip procesą, kai maksimaliai išnaudojama iki šiol sukurta didžiulė DI infrastruktūra ir spartinama jos monetizacija“, – sakė Park Joon-deok.

    Rinkoje tai reiškia, kad konkurencija persikelia nuo paprasto pajėgumų didinimo prie efektyvumo, apkrovų optimizavimo ir realių pajamų iš DI paslaugų. Tokiomis sąlygomis atminties lustų paklausa gali augti nevienodai: vienuose segmentuose sparčiau, kituose labiau cikliškai, priklausomai nuo konkrečių duomenų centrų architektūrų ir DI užduočių pobūdžio.

    Investicijos, JAV planai ir platesnis sektoriaus spaudimas

    „SK hynix“ nurodė, kad šiemet planuoja investuoti apie 24,2 mlrd. eurų. Bendrovė pabrėžė, kad didesnės DI infrastruktūros investicijos ir vis sudėtingesni sprendimai didina didelio pralaidumo atminties poreikį, todėl papildomų tiekimo prašymų rinkoje netrūksta.

    Tuo pat metu sektoriui spaudimą daro ir geopolitinės rizikos bei nuotaikų pokyčiai akcijų rinkoje. Straipsnyje pažymima, kad per mėnesį iki antradienio „SK hynix“ ir didesnė konkurentė „Samsung Electronics“ buvo smukusios atitinkamai 33 proc. ir 41 proc., o analitikai dalį šio kritimo siejo su abejonėmis dėl DI paklausos tvarumo ir įtampa Artimuosiuose Rytuose.

    Motininė SK Group taip pat paskelbė apie planuojamą maždaug 438,6 mlrd. eurų vertės bendradarbiavimą su „Nvidia“ DI infrastruktūros srityje. Be to, „SK hynix“ anksčiau pritraukė apie 22,8 mlrd. eurų per platinimą JAV, o tai signalizuoja ambicijas stiprinti pozicijas tarptautinėje kapitalo rinkoje ir finansuoti agresyvią plėtrą.

  • „Aurora“ žada proveržį: autonominių vilkikų įranga taikosi į 1 600 000 km ribą

    „Aurora“ žada proveržį: autonominių vilkikų įranga taikosi į 1 600 000 km ribą

    JAV autonominio vairavimo startuolis „Aurora“ pristatė antros kartos autonominių vilkikų techninės įrangos paketą „Aurora Driver 2“. Bendrovė teigia, kad nauja sistema sukurta taip, kad be esminių gedimų atlaikytų iki 1 600 000 kilometrų, o pačios įrangos savikaina, lyginant su ankstesne karta, turėtų sumažėti maždaug perpus.

    Esminis atnaujinimas – į priekį nukreiptas naujos kartos lidaras, skirtas patikimiau matyti greitkelyje tiek ryškioje saulėje, tiek naktį. „Aurora“ tikina, kad šis jutiklis gali aptikti objektus maždaug 800 metrų atstumu, o tai autonominiam vilkikui suteikia daugiau laiko saugiai įvertinti situaciją ir priimti sprendimus.

    Patvarumas tampa svarbiausiu argumentu

    Autonominių sunkvežimių rinkoje pažadai apie nuvažiuojamą atstumą neatsiejami nuo realios eksploatacijos: vilkikai dirba dulkėse, lietuje, vibracijoje, dideliuose temperatūrų svyravimuose. Dėl to „Aurora“ akcentuoja, kad antros kartos komplektas „sustiprintas“ darbui skirtingomis oro ir kelių sąlygomis, o jutikliams įdiegta atnaujinta valymo sistema.

    Valymo sprendimai, naudojant vandens ir oro sroves, praktikoje yra kritiški, nes purvas, druska ar vabzdžiai gali suprastinti sensorių matomumą ir didinti klaidų riziką. Krovinių vežimo sektoriuje bet koks prastovų sumažinimas tiesiogiai reiškia mažesnes sąnaudas ir stabilesnį pristatymų grafiką.

    Naujas kompiuteris ir „Nvidia“ lustai

    Naujojo paketo šerdis – atnaujintas kompiuteris su „Nvidia“ lustais, skirtas apdoroti didelius duomenų srautus iš kelių tipų jutiklių ir sprendimus priimti per milisekundes. „Aurora“ pabrėžia ir redundanciją: tokiose sistemose dubliavimas yra vienas svarbiausių saugos principų, kad gedimo atveju vilkikas galėtų saugiai pereiti į atsarginį režimą.

    Bendrovė taip pat skelbia sumažinusi kompiuterio korpuso dydį maždaug 40 proc., kas turėtų palengvinti integraciją į skirtingus vilkikų modelius. Autonominių sistemų diegime tai svarbu ne tik dėl vietos kabinoje ar važiuoklėje, bet ir dėl remonto, aušinimo bei laidų trasų paprastumo.

    Kodėl vežėjams tai svarbu

    „Aurora“ argumentas vežėjams paprastas: autonominis vilkikas teoriškai gali važiuoti ilgiau be pertraukų, nes nėra privalomų poilsio sustojimų, taikomų vienam vairuotojui. Bendrovė netgi teigia, kad tam tikrais maršrutais pristatymo laiką būtų galima sumažinti apie 40 proc., o vilkiko sugeneruojamas pajamas – padidinti, nes mažėja prastovos.

    Vis dėlto reali nauda priklausys nuo to, kaip greitai bus pasiektas leidimų ir reguliavimo stabilumas, kaip sklandžiai veiks nuotolinės priežiūros procesai ir kaip rinkoje bus sprendžiami atsakomybės klausimai avarijų ar gedimų atvejais. Autonominių vilkikų plėtra pasaulyje juda etapais, todėl patvarumas ir kaina tampa vienais svarbiausių kriterijų, lemiančių, ar technologija pereis nuo bandymų prie masinio diegimo.

    „Aurora“ skelbia, kad su pirmos kartos įranga aprūpinti vilkikai jau nuvažiavo beveik 440 000 kilometrų be vairuotojo. Tolimesniam mastelio didinimui bendrovė bendradarbiauja su „Roush“ ir kelia tikslą pasiekti 1 000 autonominių aštuntos klasės vilkikų per metus paruošimo apimtį.

    Startuolis nurodo, kad naują „Aurora Driver 2“ paketą teoriškai būtų galima montuoti įvairiuose vilkikuose, tačiau šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama „International LT“ ir „Volvo VNL Autonomous“ platformoms. Rinkai tai signalas, kad po demonstracijų etapo vis daugiau dėmesio skiriama pramoninei gamybai, standartizacijai ir ilgalaikei eksploatacijai.

  • Forza Horizon 6 grafika šokiruoja: 4K vaizdas su „Nvidia“ RTX 5090 atrodo beveik kaip realybė

    Forza Horizon 6 grafika šokiruoja: 4K vaizdas su „Nvidia“ RTX 5090 atrodo beveik kaip realybė

    Lenktynių žaidimas „Forza Horizon 6“ dar nuo pristatymo buvo įvardijamas kaip vienas laukiamiausių 2026 metų žaidimų, o po pasirodymo susidomėjimas tik augo. Žaidėjų bendruomenėje vis dažniau aptariama ne tik pati karjera ir atviras pasaulis, bet ir tai, kaip toli galima nueiti su maksimaliais grafikos nustatymais.

    Pastarosiomis savaitėmis internete išplito vaizdo įrašas, kuriame „Forza Horizon 6“ rodoma 4K raiška su visais nustatymais pakeltais iki aukščiausio lygio. Įrašą paskelbė „Youtube“ kūrėjas DubStepZz, kuris garsėja tuo, kad demonstruoja žaidimus su itin aukštos klasės kompiuterių konfigūracijomis ir kruopščiai suderinta vaizdo kokybe.

    Šį kartą jis naudojo „Nvidia“ RTX 5090 vaizdo plokštę, kuri daugeliui žaidėjų dėl kainos ir riboto prieinamumo vis dar yra sunkiai pasiekiama. Būtent tokio lygio įranga leidžia stabiliai išlaikyti aukštą kadrų dažnį 4K raiškoje, kai įjungti brangiausi vaizdo efektai, įskaitant sudėtingą apšvietimą, šešėlių skaičiavimus ir aukštos raiškos tekstūras.

    Vaizdo įraše ypač krinta į akis automobilių kėbulų atspindžiai, smulkios interjero detalės ir realistiškiau atrodantis apšvietimas skirtingomis oro sąlygomis. Tokie demonstraciniai testai taip pat parodo, kodėl moderniuose žaidimuose vis didesnį vaidmenį ima atlikti vaizdo rekonstrukcijos technologijos ir kiti sprendimai, padedantys išlaikyti kokybę neaukojant našumo.

    Žaidimų industrijoje tai atspindi platesnę tendenciją: fotorealizmas vis dažniau pasiekiamas ne vien žaidimo variklio pažanga, bet ir galingu aparatu bei pažangiais vaizdo apdorojimo metodais. Dėl to įspūdingiausi vaizdai dažnai tampa savotiška vitrina, kuri labiausiai atsiskleidžia su brangiausiais komponentais, o daugumai žaidėjų tenka ieškoti kompromiso tarp raiškos, sklandumo ir detalių lygio.

  • „Apple“ aplenkė „Nvidia“ ir vėl tapo brangiausia pasaulyje: kas iš tiesų vyksta rinkoje

    „Apple“ aplenkė „Nvidia“ ir vėl tapo brangiausia pasaulyje: kas iš tiesų vyksta rinkoje

    „Apple“ trumpam susigrąžino brangiausios pasaulio bendrovės titulą, aplenkdama „Nvidia“. Investuotojai teigiamiau įvertino „Apple“ DI kryptį ir tvirtus „iPhone“ pardavimus, o dalis rinkos tuo pat metu suabejojo DI bendrovių įkainojimais.

    Prekybos metu „Nvidia“ akcijos buvo smukusios iki maždaug 4 proc., todėl jos rinkos vertė laikinai nusileido žemiau „Apple“. Vėliau kritimas sumažėjo, o abi bendrovės dar kartą atsidūrė beveik vienoje linijoje, rinkai svyruojant dėl lūkesčių ir rizikų.

    Skaičiuojant pagal straipsnyje minimus vertinimus, „Nvidia“ kapitalizacija siekė apie 4,2 trilijono eurų, o „Apple“ buvo vertinama apie 4,3 trilijono eurų. Tokie skirtumai rinkoje gali greitai išnykti, nes juos lemia ne tik rezultatai, bet ir nuotaikos dėl artimiausių ketvirčių.

    DI bumo variklis ir abejonės

    „Nvidia“ šuolis tapo viena ryškiausių DI eros istorijų: nuo 2023 metų pradžios jos akcijos pabrango daugiau nei 1 200 proc. Bendrovės grafikos procesoriai, kadaise siejami daugiausia su vaizdo žaidimais, tapo pagrindine infrastruktūra DI duomenų centruose.

    Didžiausią paklausą kuria didelių kalbos modelių mokymas ir jų diegimas komerciniuose produktuose, todėl įrangos ir programinės ekosistemos svarba tik išaugo. Tačiau pastaruoju metu analitikai vis dažniau klausia, ar milžiniškos investicijos į lustus ir DI platformas atsipirks taip greitai, kaip tikimasi.

    Rinkos diskusijas kaitina ir tai, kad DI sektoriaus lyderiai siekia pritraukti dar daugiau kapitalo. Pavyzdžiui, „ChatGPT“ kūrėja „OpenAI“ ir konkurentė „Anthropic“ paskelbė apie planus žengti į biržą, o tai dažnai padidina jautrumą vertinimų temai visame sektoriuje.

    „Apple“ strategija: mažiau triukšmo, daugiau stabilumo

    „Apple“ atvejis kitoks: ji nėra žinoma kaip pati kurianti didelius kalbos modelius, tačiau investuotojai vis dažniau palankiai vertina atsargesnį ir labiau į produktus orientuotą kelią. Šis požiūris rinkoje interpretuojamas kaip bandymas DI integruoti taip, kad tai duotų apčiuopiamą naudą vartotojams ir nepakenktų įrenginių ekosistemos stabilumui.

    Pastarosiomis savaitėmis „Apple“ akcijos, kaip nurodoma tekste, pakilo apie 20 proc., o papildomo dėmesio sulaukė atnaujinta „Siri“ versija. Ankstyvosios apžvalgos buvo gana palankios, o tai sustiprino lūkesčius, kad DI funkcijos gali tapti nauju „iPhone“ atnaujinimo ciklo katalizatoriumi.

    Investuotojų akyse ši dvikova tampa platesne istorija apie tai, kas artimiausiais metais kurs didžiausią vertę: DI infrastruktūros tiekėjai ar vartotojų technologijų milžinai, gebantys greitai paversti DI funkcijas masiniu produktu. Kol kas rinka rodo, kad lyderystė gali keistis net per vieną prekybos sesiją.

  • „TSMC“ pelnas šovė 77 proc.: žada dar 87 mlrd. eurų JAV lustų gamykloms

    „TSMC“ pelnas šovė 77 proc.: žada dar 87 mlrd. eurų JAV lustų gamykloms

    Taivano bendrovė „TSMC“, didžiausia pasaulyje sutartinė puslaidininkių gamintoja, paskelbė rekordinį 2026 metų antrojo ketvirčio grynąjį pelną. Bendrovė nurodė, kad pelnas per metus išaugo 77 proc., o pagrindiniu augimo varikliu išlieka lustų paklausa DI sistemoms.

    Įmonė pranešė uždirbusi 706,6 mlrd. Taivano dolerių, tai yra apie 19,1 mlrd. eurų grynojo pelno. Pajamos siekė 1,27 trln. Taivano dolerių, arba apie 36,8 mlrd. eurų, ir buvo 36 proc. didesnės nei prieš metus.

    Rezultatai viršijo analitikų lūkesčius: ketvirčio pajamos sudarė apie 36,8 mlrd. eurų, kai rinkoje buvo tikėtasi maždaug 34,6 mlrd. eurų. „TSMC“ rezultatai dažnai laikomi viso sektoriaus barometru, nes įmonė gamina pažangius lustus daugeliui didžiųjų dizainerių.

    DI paklausa ir prognozės

    „TSMC“ vadovas Che-Chia Wei teigė, kad DI susijusi paklausa yra itin stipri, o šis ciklas, bendrovės vertinimu, gali išlikti labai intensyvus iki 2029 ar 2030 metų. Dėl to „TSMC“ pakėlė 2026 metų pajamų augimo prognozę iki kiek daugiau nei 40 proc. per metus, anksčiau kalbėta apie daugiau nei 30 proc.

    Pastaraisiais ketvirčiais rinkoje daug diskutuojama apie galimą DI akcijų burbulą, tačiau „TSMC“ skaičiai rodo, kad realus užsakymų portfelis vis dar plečiasi. Įmonės gaminami pažangūs procesoriai ir atminties sprendimai yra būtini duomenų centrams, kurie aptarnauja didelius DI modelius.

    Dar 87 mlrd. eurų JAV

    Kartu su finansiniais rezultatais „TSMC“ paskelbė planuojanti papildomai investuoti apie 87,4 mlrd. eurų į gamybos pajėgumų plėtrą Jungtinėse Valstijose. Šios lėšos būtų pridėtos prie anksčiau įsipareigotų apie 144 mlrd. eurų, skirtų šešioms gamykloms Arizonoje, tad bendra pažadėtų investicijų suma priartėtų prie 231 mlrd. eurų.

    Pasak bendrovės, naujos investicijos turėtų finansuoti dar keturias gamyklas Arizonoje, orientuotas į pažangiausius, 2 nanometrų ir mažesnius, technologinius procesus. Bendrovė pabrėžia, kad plėtra reikalinga siekiant patenkinti ilgalaikę JAV klientų paklausą ir mažinti tiekimo grandinių rizikas.

    Didėja ir kapitalo išlaidos

    „TSMC“ taip pat pakėlė 2026 metų kapitalo išlaidų planą: dabar numatoma investuoti nuo 52,4 iki 55,9 mlrd. eurų, kai anksčiau planuotas 45,4–48,9 mlrd. eurų intervalas. Tokie biudžetai atspindi brangų perėjimą prie vis smulkesnių technologinių procesų, kuriems reikia itin sudėtingos įrangos ir didelio energijos bei vandens infrastruktūros pasirengimo.

    JAV plėtros planai sutampa su Vašingtono pastangomis grąžinti dalį kritinės puslaidininkių gamybos į šalį, ypač po pastarųjų metų tiekimo sutrikimų ir geopolitinių įtampų Azijoje. Rinkai tai signalas, kad kova dėl pažangiausių lustų gamybos pajėgumų persikelia iš vien tik technologijų įmonių lygmens į valstybių strateginių interesų lauką.