CP v2

Tag: Nvidia

  • „Google“ nuomojasi „SpaceX“ skaičiavimo galią už 920 mln. eurų per mėnesį: ką tai keičia?

    „Google“ nuomojasi „SpaceX“ skaičiavimo galią už 920 mln. eurų per mėnesį: ką tai keičia?

    „Google“ sudarė daugiametį susitarimą su „SpaceX“ dėl didelės apimties skaičiavimo pajėgumų nuomos, už kurią mokės apie 920 mln. eurų per mėnesį. Pagal viešai skelbiamą informaciją, sutartis apima 32 mėnesių laikotarpį iki 2029 metų birželio, tad bendra vertė siekia apie 29,4 mlrd. eurų.

    Toks žingsnis išryškina sparčiai augantį skaičiavimo galios poreikį, kurį skatina DI modelių kūrimas ir jų diegimas verslo paslaugose. Rinka vis dažniau juda link ilgalaikių infrastruktūros sutarčių, nes įmonėms svarbu užsitikrinti stabilų GPU ir atminties komponentų prieinamumą, kai pasiūla ribota, o kainos svyruoja.

    Kas numatyta sutartyje?

    Reguliaciniuose dokumentuose nurodoma, kad „Google“ planuoja naudoti apie 110 000 „Nvidia“ GPU bei susijusių procesorių ir atminties komponentų, įdiegtų „SpaceX“ duomenų centruose. Naudojimo laikotarpis numatomas nuo 2026 metų spalio iki 2029 metų birželio, o tai sutampa su laikotarpiu, kai dauguma technologijų bendrovių didina DI produktų apimtį.

    Sutartyje taip pat įtvirtintos apsaugos sąlygos: jei „SpaceX“ iki 2026 metų rugsėjo 30 dienos nesuteiktų prieigos prie įsipareigoto GPU kiekio, „Google“ galėtų nutraukti susitarimą nedelsiant arba priimti mažesnį pajėgumą už atitinkamai mažesnį mokestį po vieno mėnesio pereinamojo laikotarpio.

    Kodėl tai svarbu prieš IPO?

    Susitarimas paskelbtas prieš „SpaceX“ planuojamą pirminį viešą akcijų siūlymą, todėl investuotojams jis siunčia aiškią žinutę apie naują, pasikartojančių pajamų srautą iš infrastruktūros paslaugų. Tokie kontraktai paprastai vertinami kaip mažinantys pajamų nepastovumą, nes fiksuoti mėnesiniai mokėjimai yra lengviau prognozuojami nei, pavyzdžiui, vienkartiniai užsakymai.

    Pastaraisiais metais duomenų centrų ekonomika smarkiai pasikeitė: DI darbo krūviai reikalauja ne tik daugiau GPU, bet ir didesnio energijos tiekimo, aušinimo, tinklo pralaidumo. Todėl didelės apimties nuoma tampa alternatyva lėtesniam nuosavos infrastruktūros plėtimui, ypač kai statybų terminai užsitęsia, o elektros įvadai ne visur prieinami laiku.

    Platesnis kontekstas: skaičiavimo galios karas

    Pranešimuose taip pat minimas ankstesnis vaidmenų pasikeitimas: maždaug prieš penkerius metus „Google“ pati buvo ta, kuri tiekė skaičiavimo išteklius „SpaceX“ projektams, susijusiems su palydovinio interneto paslaugomis. Dabar, augant „SpaceX“ duomenų centrų mastui, situacija apsiverčia, o „Google“ renkasi papildomą išorinį pajėgumą greitesniam DI plėtros tempui.

    Technologijų sektoriuje tai atspindi bendrą tendenciją: DI paslaugų paklausa didėja greičiau nei naujų duomenų centrų pasiūla, todėl įmonės konkuruoja dėl ilgalaikių GPU tiekimo ir nuomos sutarčių. Tuo pat metu reguliuotojai įvairiose šalyse didina dėmesį su DI susijusioms rizikoms, įskaitant neteisėto turinio generavimą, privatumo ir duomenų apsaugos pažeidimus, kurie gali turėti ir finansinių pasekmių.

    „Manome, kad mūsų skaičiavimo infrastruktūra ir su ja susijusi strategija suteikia mums didelį lankstumą, kaip paskirstyti ir monetizuoti pajėgumus“, – rašė „SpaceX“ IPO dokumentuose, aptardama skaičiavimo paslaugų sutartis su trečiosiomis šalimis.

    Rinkai tai signalizuoja, kad DI infrastruktūra tampa atskira, komerciškai išnaudojama verslo kryptimi, o didieji žaidėjai vis dažniau jungia jėgas ne tik programinėje įrangoje, bet ir fiziniuose pajėgumuose. „Google“ atveju tai gali padėti užtikrinti DI paslaugų stabilumą, o „SpaceX“ – sustiprinti investuotojų pasitikėjimą, kad bendrovė turi tvarų augimo scenarijų ir už kosmoso verslo ribų.

  • Computex 2026 apdovanojimai: „Acer“ ir „Nvidia“ naujienos, kurios jau dabar kaitina rinką

    Computex 2026 apdovanojimai: „Acer“ ir „Nvidia“ naujienos, kurios jau dabar kaitina rinką

    Birželio 1–4 dienomis Taipėjuje, Taivane, vykusi Computex 2026 paroda dar kartą priminė, kad Azijos technologijų rinka diktuoja tempą visam pasauliui. Šių metų renginio tema buvo „AI Together“, kuri iš esmės atspindi dabartinę kryptį, kai DI tampa ne priedu, o standartu.

    Nors Computex tradiciškai nėra didžiausių „Android“ naujienų scena, parodos salėse netrūko įrenginių, orientuotų į kasdienį naudojimą, kūrybą ir žaidimus. Dėmesį traukė planšetės, monitoriai, nešiojamos žaidimų konsolės ir itin lengvi nešiojamieji kompiuteriai, o svarbiausia gija buvo galingesnis darbas vietoje, be debesijos.

    „Acer“ taikosi į kūrėjus

    „Acer“ pristatė naujas „Android“ planšetes, skirtas kūrybiniams naudotojams, o prabangesniu modeliu įvardijo „Iconia Duo S14“. Gamintojas ją pozicionuoja kaip centrą dizaineriams ir vadovams, kuriems svarbus didelis ekranas ir mobilumas.

    Planšetė turi 14,2 colio 2,8K OLED ekraną su 2 880 x 1 840 raiška, „MediaTek Dimensity 8300“ lustą ir 256 GB vidinės atminties konfigūraciją. Atmintį galima plėsti iki 1 TB su „microSD“, o jungčių pasiūla išsiskiria „DisplayPort“ įvestimi ir išvestimi bei dviem „USB-C“ prievadais.

    Kainos „Acer“ dar neįvardijo, tačiau nurodė, kad įrenginys Šiaurės Amerikoje turėtų pasirodyti rugsėjį. Tokie didelio formato „Android“ įrenginiai rodo tendenciją: planšetės vis dažniau stumiamos į nišą tarp nešiojamojo kompiuterio ir kūrybinės darbo stoties.

    Monitorių lenktynės persikelia į 360 Hz

    „Samsung Display“ Computex metu demonstravo 16 OLED ir QD-OLED sprendimų, skirtų žaidimams, nuo 8,8 colio iki 49 colių. Didžiausio ažiotažo sulaukė gamintojo teiginys apie pirmąjį pasaulyje 4K 360 Hz QD-OLED monitorių.

    Akcentuojamas ir „Dual Mode“ režimas, leidžiantis pasiekti iki 680 Hz 1080p raiškoje, kai svarbiausia ne detalumas, o reakcijos laikas. Gamintojas taip pat pabrėžė geresnį teksto aiškumą dėl vertikalių subpikselių struktūros ir VESA „DisplayHDR True Black 600“ sertifikavimą, kuriuo siekiama išlaikyti labai žemą juodos spalvos ryškį ir aukštą pikinį šviesumą.

    Tokie skaičiai atspindi platesnę rinkos realybę: aukšto atnaujinimo dažnio monitoriai iš entuziastų segmento slenka į masinį, o OLED ir QD-OLED technologijos vis dažniau konkuruoja ne tik vaizdo kokybe, bet ir praktišku naudojimu kasdien.

    Nešiojami žaidimai ir DI vietoje

    Nešiojamų žaidimų įrenginių kategorijoje išsiskyrė „MSI Claw 8 EX AI Plus“, kurio forma primena ergonomišką valdiklį su dideliu ekranu. Įrenginys turi 8 colių 16:10 formato 120 Hz ekraną, gamintojo nurodomą iki 12 valandų baterijos veikimą, „Intel Arc G3 Extreme“ procesorių ir sustiprintą vibracijos sistemą.

    Kaina, nurodyta kaip 1 500 JAV dolerių, perskaičiavus sudaro apie 1 400 eurų, tad tai akivaizdžiai premium segmentas. Tokie įrenginiai rodo, kad riba tarp konsolės ir kompiuterio nyksta, o naudotojai vis dažniau renkasi pagal ekosistemą, našumą ir patogumą kelionėse.

    DI tema ryškiai matėsi ir „Nvidia“ pristatytame „RTX Spark“, kurį bendrovė vadina superlustu. Esminė žinutė buvo orientacija į vietinį DI vykdymą, kai dalis užduočių atliekamos pačiame įrenginyje, mažiau remiantis debesijos paslaugomis, taip sprendžiant delsos, privatumo ir ryšio stabilumo problemas.

    Paroda taip pat priminė, kad ploni ir lengvi nešiojamieji kompiuteriai išlieka itin konkurencinga niša, kurioje gamintojai varžosi ne tik dizainu, bet ir realia baterijos trukme bei našumu. Rinkoje stiprėjant vietinio apdorojimo poreikiui, DI tampa argumentu ne tik reklamoje, bet ir pasirinkimo kriterijumi.

  • „Nvidia“ meta iššūkį humanoidams: Computex parodė H2 Plus, DI šerdyje – „Blackwell“

    „Nvidia“ meta iššūkį humanoidams: Computex parodė H2 Plus, DI šerdyje – „Blackwell“

    „Nvidia“ per Computex 2026 parodą Taipėjuje pristatė humanoidinių robotų kryptį stiprinančią platformą H2 Plus, kuri sukurta kartu su „Unitree“ ir „Sharpa“. Bendrovė akcentuoja, kad tai ne vienas gatavas produktas, o atskaitos taškas gamintojams, kuriantiems naujos kartos humanoidus.

    H2 Plus pagrindu pasirinkta „Nvidia“ aparatinė platforma „Jetson Thor“, o pagrindiniu našumo akcentu įvardijamas „Blackwell“ architektūros lustas. Tokia komplektacija skirta tam, kad skaičiavimai, reikalingi dirbtiniam intelektui, būtų atliekami pačiame robote, o ne vien debesijoje.

    „Dirbtinis intelektas robotuose turi veikti realiu laiku ir vietoje, kad humanoidai galėtų saugiai judėti, orientuotis ir dirbti tarp žmonių“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas.

    Programinę dalį „Nvidia“ sieja su robotikai orientuota platforma „Isaac GR00T“, kuri sutelkta į humanoidų suvokimo, planavimo ir veiksmų mokymą. Tokios sistemos paprastai apjungia judesių planavimą, regą, jutiklių duomenų sintezę ir valdymą, kad robotas gebėtų atlikti užduotis kintančioje aplinkoje.

    Partnerių vaidmenys taip pat aiškiai išskiriami: „Unitree“ suteikia humanoidinio roboto bazę, o „Sharpa“ tiekia mechanines rankas su keliais laisvės laipsniais. Būtent rankų miklumas laikomas vienu svarbiausių barjerų, jei humanoidai turi pereiti nuo demonstracijų prie realių darbų sandėliuose, gamyklose ar paslaugų sektoriuje.

    „Nvidia“ pastaraisiais metais vis labiau pristato save ne tik kaip vaizdo plokščių gamintoją, bet ir kaip infrastruktūros tiekėją DI skaičiavimams, įskaitant vadinamąjį fizinį DI. Computex renginyje bendrovė kartojo žinutę, kad humanoidinė robotika gali tapti viena didžiausių ateities rinkų, nes DI modeliai ir specializuoti lustai sparčiai mažina praktinio pritaikymo kainą.

    Tuo pat metu rinka išlieka ankstyvoje stadijoje: humanoidams būtini saugumo sertifikavimai, patikimumas, energijos sąnaudos ir priežiūros kaštai kol kas riboja masinį diegimą. Vis dėlto „Nvidia“ pasirinkta strategija rodo aiškų tikslą užimti centrinę vietą ekosistemoje, kur susitinka aparatinė įranga, DI modeliai ir robotų kūrėjai.

  • „Microsoft“ smogia su „Surface Laptop Ultra“: naujas „Nvidia“ RTX Spark žada perversmą

    „Microsoft“ smogia su „Surface Laptop Ultra“: naujas „Nvidia“ RTX Spark žada perversmą

    Dawid Długosz

    Surface Laptop Ultra to nowy komputer, który Microsoft zaprezentował w trakcie targów Computex 2026 w Tajpej. Maszyna jest potężna i jest jedną z pierwszych z procesorów Nvidia RTX Spark, czyli nowym układem dla Windows na architekturze ARM. Ceny Surface Laptop Ultra nie są znane, ale pewnie nie będą niskie.

    Microsoft w trakcie targów Computex 2026 w Tajpej zaprezentował najpotężniejszy komputer we własnej ofercie. Tą maszyną jest Surface Laptop Ultra z chipem Nvidia RTX Spark, który ma pozwolić notebookom z Windows dla architektury ARM dorównać Apple Silicon.

    Targi Computex 2026 to duża impreza branżowa poświęcona technologiom, która odbywa się w Tajpej. Microsoft doszedł do wniosku, że to dobra okazja do zaprezentowania najszybszego notebooka we własnej ofercie.

    Surface Laptop Ultra został zapowiedziany jako najpotężniejszy komputer w historii Microsoftu. Jego sercem jest nowym procesor Nvidia RTX Spark, ale kompletna specyfikacja techniczna nie została na razie ujawniona. Podobnie jest z cenami, które poznamy bliżej rynkowej premiery, a ta ma odbyć się później w tym roku.

    Sercem Surface Laptop Ultra jest chip RTX Spark, który Nvidia zaprojektowała z myślą o Windows dla architektury ARM. Jest to w zasadzie połączenie CPU z kartą graficzną. “Zieloni” twierdzą, że każdy klient otrzyma w ten sposób wielofunkcyjny “komputer osobisty z AI” o wielu zastosowaniach. Praca, granie w gry czy obsługa lokalnych agentów SI. Nowy układ nie będzie miał z tym żadnego problemu.

    Surface Laptop Ultra ma również 15-calowy ekran dotykowy mini LED PixelSense o rozdzielczości 262 ppi i jasności sięgającej 2000 nitów. Microsoft nie poskąpił także interfejsów. Znajdziemy tu HDMI, USB-C, USB-A, złącze audio 3,5 mm oraz czytnik kart pamięci. Komputer ma również duży gładzik i zaoferuje do 128 GB zunifikowanej pamięci RAM.

    Przy okazji wiemy, że nowy Surface Laptop Ultra ma baterię mającą zapewnić cały dzień pracy. Komputer trafi do sprzedaży w dwóch wariantach kolorystycznych obudowy – platynowym i ciemnoszarym.


  • „Nvidia“ suplaka kortas: Taivanas skelbiamas DI revoliucijos epicentru, skaičiai stulbina

    „Nvidia“ suplaka kortas: Taivanas skelbiamas DI revoliucijos epicentru, skaičiai stulbina

    „Nvidia“ vis garsiau įvardija Taivaną kaip vieną svarbiausių pasaulio vietų, kur koncentruojasi dirbtinio intelekto proveržiui būtina infrastruktūra. Bendrovė pranešė planuojanti Taipėjuje kurti naują globalią bazę, kuri turėtų veikti iki 2030 metų ir įdarbinti apie 4 000 žmonių.

    Įmonės vadovas Jensenas Huangas renginyje Taipėjuje akcentavo, kad Taivane gimsta esminės DI tiekimo grandinės dalys: lustai, sistemos ir superkompiuteriai. Tai glaudžiai siejasi su faktu, jog būtent Taivanas yra pasaulinės puslaidininkių gamybos centras, o pažangiausius lustus masiškai gamina „TSMC“.

    „Taivanas šiandien yra dirbtinio intelekto revoliucijos epicentras“, – sakė Jensenas Huangas.

    Didžiausią dėmesį kelia investicijų mastas. Remiantis viešai cituotais vadovo teiginiais, „Nvidia“ planuoja Taivane išleisti iki maždaug 140 milijardų eurų per metus, kai prieš kelerius metus išlaidos regione buvo keliskart mažesnės.

    Tokie skaičiai atspindi ne tik „Nvidia“ plėtrą, bet ir viso sektoriaus kryptį: DI modelių mokymui ir diegimui reikia milžiniškų duomenų centrų pajėgumų, o jų širdis yra GPU ir pažangūs akceleratoriai. Dėl to pasaulinė konkurencija dėl gamybos pajėgumų ir tiekimo grandinių stabilumo aštrėja, o Taivano vaidmuo tik didėja.

    „Nvidia“ glaudžiai bendradarbiauja su Taivano technologijų ekosistema, kuri apima ne tik „TSMC“, bet ir serverių bei infrastruktūros gamintojus. Rinkos dalyviai paprastai mini tokius partnerius kaip „Foxconn“, „Wistron“ ir „Quanta“, kurie dalyvauja kuriant ir surenkant duomenų centrų įrangą.

    Investuotojai į tokius pranešimus reaguoja greitai. Po naujienų apie „Nvidia“ ambicijas Taivane finansų rinkose fiksuotas „TSMC“ akcijų brangimas, o tai dar kartą parodė, kaip glaudžiai susieti DI paklausos lūkesčiai ir puslaidininkių gamintojų vertinimai.

    Taivane savo projektus didina ir kiti lustų bei skaičiavimo sprendimų kūrėjai. Konkurentai, įskaitant AMD, taip pat skelbia apie dideles investicijas DI infrastruktūroje, nes pasaulinės bendrovės lenktyniauja, kas greičiau pasiūlys galingesnius sprendimus debesijai, robotikai ir pramonės automatizavimui.

  • DI bumas kelia Pietų Korėjos akcijas: „SK Hynix“ peržengė 1 trln. eurų ribą

    DI bumas kelia Pietų Korėjos akcijas: „SK Hynix“ peržengė 1 trln. eurų ribą

    Pietų Korėjos lustų gamintojos „SK Hynix“ akcijos trečiadienį šoktelėjo iki 11 proc., o bendrovės rinkos vertė pirmą kartą peržengė 1 trilijono eurų ribą. Investuotojai ir toliau aktyviai perka su dirbtiniu intelektu susijusių puslaidininkių bendrovių akcijas, tikėdamiesi ilgalaikio paklausos augimo.

    Nuo metų pradžios „SK Hynix“ akcijų kaina, remiantis rinkos duomenimis, buvo pakilusi maždaug 250 proc. Pagrindinis variklis yra sparčiai auganti didelio pralaidumo atminties lustų paklausa, nes tokie komponentai reikalingi DI serveriams ir skaičiavimo greitintuvams duomenų centruose.

    Esminis vaidmuo DI tiekimo grandinėje

    „SK Hynix“ laikoma viena svarbiausių didelio pralaidumo atminties tiekėjų pasaulinėje DI ekosistemoje, o rinkos dalyviai tai sieja su bendrovės pozicijomis tarp pagrindinių DI lustų gamintojų partnerių. Dėl šios priežasties įmonės rezultatai vis dažniau vertinami kaip indikacija, kokiu tempu plečiasi duomenų centrų investicijos.

    Tą pačią prekybos dieną brango ir kitos sektoriaus akcijos: „Samsung Electronics“ fiksavo nuosaikesnį kilimą. Ralis tęsiasi po to, kai „Samsung Electronics“ pastarosiomis savaitėmis taip pat buvo pasiekusi 1 trilijono eurų rinkos vertės ribą.

    Rizika: per didelė indeksų koncentracija

    „SK Hynix“ ir „Samsung Electronics“ kartu sudaro daugiau nei 40 proc. pagrindinio Pietų Korėjos akcijų indekso „Kospi“ svorio. Tai reiškia, kad viso indekso kryptis tampa ypač priklausoma nuo pasaulinės DI infrastruktūros ciklo ir atminties bei puslaidininkių kainodaros.

    Analitikai įspėja, kad tokia koncentracija gali padidinti rinkos svyravimus: bet koks tiekimo grandinių sutrikimas ar lėtesnis duomenų centrų plėtros tempas gali stipriau atsiliepti ne tik atskiroms bendrovėms, bet ir visam indeksui. Papildomu veiksniu išlieka geopolitinė įtampa, galinti paveikti technologijų komponentų prekybą ir gamybos planus.

    Ar augimas dar turi erdvės?

    Rinkoje akcentuojama, kad pastarųjų mėnesių kainų šuolį lydi ir gerėjančios pelno prognozės. Strategai teigia, kad kai kuriais atvejais analitikų keliami uždarbio lūkesčiai auga sparčiau nei akcijų kainos, todėl vertinimai gali atrodyti santykinai patrauklesni, nei sufleruoja vien antraštės apie rekordines kapitalizacijas.

    „Pagrindiniai verslo rodikliai ir vertinimai išlieka tvirti“, – sakė KB Financial Group strategas Peteris Kimas, kalbėdamas apie „SK Hynix“ ir „Samsung Electronics“.

    Vis dėlto artimiausiais ketvirčiais investuotojai labiausiai stebės, ar DI serverių ir greitintuvų paklausa išliks tokia pat intensyvi, bei kaip keisis atminties lustų kainos. Nuo to priklausys, ar euforiją biržoje pakeis tvaresnis, rezultatais pagrįstas augimas.

  • „Nvidia“ skelbia 140 mlrd. eurų planą Taivane: rinkos šoka, o Kinijai žinutė aiški

    „Nvidia“ skelbia 140 mlrd. eurų planą Taivane: rinkos šoka, o Kinijai žinutė aiški

    Taivano technologijų sektoriaus akcijos kilo po to, kai „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas Taipėjuje pristatė gerokai išaugusias bendrovės išlaidų ir plėtros ambicijas saloje. Rinka tai įvertino kaip dar vieną signalą, kad pasaulinė lustų ir DI infrastruktūros paklausa išlieka itin didelė.

    Pasak „Nvidia“, metinės išlaidos Taivane turi pasiekti apie 150 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 140 mlrd. eurų, kai prieš kelis metus jos siekė 10–15 mlrd. JAV dolerių. Investicijų šuolis siejamas su spartėjančiu duomenų centrų ir DI skaičiavimų pajėgumų didinimu.

    4 000 darbuotojų kompleksas Taipėjuje

    „Nvidia“ taip pat paskelbė apie naujo biurų komplekso „Constellation“ statybas šiaurinėje Taipėjaus dalyje. Bendrovė nurodė, kad kompleksas turėtų priimti apie 4 000 darbuotojų ir, planuojama, duris atverti 2030 metais.

    Vadovo teigimu, tai reikštų keliskart didesnį „Nvidia“ darbuotojų skaičių Taivane nei dabar. Tokia plėtra rodo, kad bendrovė čia mato ne tik gamybos partnerių bazę, bet ir ilgalaikį inžinerinių kompetencijų centrą.

    Kas laimėjo biržose ir kodėl

    Po naujienų brango didžiųjų Taivano puslaidininkių grandinės dalyvių akcijos, tarp jų ir TSMC, kuri gamina „Nvidia“ projektuojamus lustus. Taivano akcijų indeksas taip pat fiksavo augimą, investuotojams vertinant žinią kaip papildomą impulsą regiono tiekimo grandinei.

    Rinkos reakciją sustiprino ir platesnis kontekstas: su DI susijusių lustų bei atminties produktų paklausą augina naujos kartos duomenų centrai. Pastaraisiais metais didžiausi technologijų žaidėjai vis dažniau skelbia daugiametes investicijas į skaičiavimo pajėgumus, energijos infrastruktūrą ir tiekimo saugumą.

    Kinijos faktorius ir eksporto ribojimai

    „Nvidia“ sprendimai skelbiami tuo metu, kai bendrovė susiduria su griežtesniais reguliaciniais barjerais pardavimams į žemyninę Kiniją. Dėl eksporto kontrolės taisyklių keitėsi ir „Nvidia“ regioninių pajamų struktūra, o Taivano vaidmuo tiekimo grandinėje dar labiau išryškėjo.

    „Taivanas yra DI revoliucijos epicentras“, – sakė Jensenas Huangas.

    Ekspertai pažymi, kad investicijos Taivane yra ir technologinis, ir geopolitinis signalas: „Nvidia“ siekia užsitikrinti gamybos pajėgumus, talentus bei artimą bendradarbiavimą su partneriais, kol pasaulis varžosi dėl pažangiausių lustų. Tuo pat metu didėjantis dėmesys alternatyvioms gamybos geografijoms rodo, kad tiekimo grandinės diversifikavimas išlieka strateginis prioritetas.

  • „Nvidia“ vertė pralenkė Vokietijos ekonomiką: penki JAV gigantai jau lenkia Europos lyderius

    „Nvidia“ vertė pralenkė Vokietijos ekonomiką: penki JAV gigantai jau lenkia Europos lyderius

    JAV lustų gamintojos „Nvidia“ rinkos vertė gegužės viduryje pasiekė apie 4,9 trilijono eurų ir, remiantis analitikų bei Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis, pralenkė Vokietijos 2026 metų bendrojo vidaus produkto apimtį. Tai dar vienas ženklas, kaip sparčiai DI bumas kelia didžiausių technologijų bendrovių įvertinimus.

    Pagal skaičiavimus, Vokietijos 2026 metų BVP turėtų siekti maždaug 4,7 trilijono eurų. Tokia proporcija iš pirmo žvilgsnio atrodo stulbinanti, tačiau ji nereiškia, kad viena įmonė „uždirba“ daugiau nei valstybė, nes lyginami du skirtingi rodikliai.

    Kodėl šie skaičiai skiriasi?

    BVP parodo, kokią prekių ir paslaugų vertę šalis sukuria per metus. Tuo metu rinkos kapitalizacija atspindi biržoje esančių akcijų vertę, kurią lemia investuotojų lūkesčiai dėl ateities pajamų, pelningumo ir augimo.

    DI infrastruktūros paklausa šiandien yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl „Nvidia“ tapo viena brangiausių pasaulio bendrovių. Jos grafikos ir duomenų centrų lustai plačiai naudojami tiek DI modelių mokymui, tiek jų veikimui, o tai didina rinkos dalyvių prognozes dėl būsimų užsakymų.

    Europa atsilieka nuo JAV gigantų

    Kai „Nvidia“ rinkos vertė aplenkia Vokietiją, tai reiškia ir tai, kad ji tampa didesnė už bet kurios kitos Europos šalies ekonomiką pagal nominalų BVP. Panašioje pozicijoje atsiduria ir kitos JAV technologijų milžinės, kurių įvertinimai kai kuriais atvejais prilygsta didžiausių Europos valstybių metinei produkcijai.

    Skaičiuojama, kad penkių didžiausių JAV bendrovių „Nvidia“, „Alphabet“, „Apple“, „Microsoft“ ir „Amazon“ bendra rinkos vertė siekia apie 17,8 trilijono eurų. Tai viršija penkių didžiausių Europos ekonomikų Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos bendrą BVP, kuris sudaro apie 15,6 trilijono eurų.

    Kas arčiausiai priartėjo Europoje?

    Europos kontekste aukščiausiai tarp įmonių paprastai minima Nyderlandų puslaidininkių pramonės įrangos gamintoja ASML, kurios rinkos vertė siekia apie 524 milijardus eurų. Vis dėlto net ir ji išlieka gerokai mažesnė už JAV technologijų lyderius, o tai paryškina struktūrinį skirtumą tarp JAV ir Europos kapitalo rinkų masto.

    Analitikų vertinimu, JAV technologijų sektoriui papildomą pagreitį suteikia didesnė rizikos kapitalo pasiūla, platesnė akcijų rinkų investuotojų bazė ir globalūs platformų verslo modeliai. Europoje tuo metu ryškesnę kapitalizacijos dalį sudaro pramonė, finansai ir farmacijos sektorius, kurie paprastai auga nuosaikiau.

    Šis palyginimas tampa ne tik investuotojų diskusija, bet ir politinės darbotvarkės dalimi, nes DI bei puslaidininkių grandinės vis dažniau laikomos strateginiu saugumo ir konkurencingumo klausimu. Sparčiai augant DI poreikiui, rinka tikisi, kad investicijos į duomenų centrus, energijos infrastruktūrą ir lustų gamybą išliks vienu svarbiausių pasaulio ekonomikos variklių.

  • „Arm“ akcijos šovė į viršų: Cramerio fondas fiksuoja pelną po 80 proc. šuolio

    „Arm“ akcijos šovė į viršų: Cramerio fondas fiksuoja pelną po 80 proc. šuolio

    Netrukus po prekybos sesijos pradžios investuotojas ir televizijos laidų vedėjas Jimas Crameris pranešė mažinantis „Arm Holdings“ poziciją savo valdomame labdaros fonde. Jo teigimu, planuojama parduoti 55 akcijas, kai kaina siekia apie 290 eurų už vienetą.

    Po šio sandorio fonde liktų 130 „Arm“ akcijų, o bendrovės svoris portfelyje sumažėtų iki maždaug 1 proc. nuo apie 1,44 proc. Toks žingsnis aiškinamas rizikos valdymu po itin staigaus akcijos brangimo.

    „Mes neperkame parabolinių šuolių, mes fiksuojame pelną“, – sakė J. Crameris.

    Pastarosiomis savaitėmis „Arm“ akcija demonstravo išskirtinį kilimą: per vieną savaitę ji pašoko apie 46 proc., o nuo balandžio pabaigoje pradėtos pozicijos vertė, pasak fondo, buvo išaugusi maždaug 80 proc. J. Cramerio komanda pabrėžia, kad tokie šuoliai gali apsiversti taip pat greitai, kaip ir prasidėjo.

    Ralis sustiprėjo po to, kai „Nvidia“ savo rezultatų pristatyme daugiau dėmesio skyrė „Arm“ architektūra paremtai „Vera“ procesoriaus krypčiai ir jos komercinėms perspektyvoms. Rinkos dalyviai tai sieja su platesne duomenų centrų investicijų banga, kai dėl DI plėtros didėja tiek skaičiavimo pajėgumų, tiek energijos efektyvumo poreikis.

    „Arm“ verslo modelis dažnai vertinamas kaip itin jautrus technologijų ciklams, nes bendrovė pajamas generuoja licencijuodama architektūrą ir gaudama honorarus nuo parduotų lustų. Kai rinkoje auga aukštos pridėtinės vertės procesorių paklausa, investuotojai tikisi didesnio licencijų ir honorarų srauto, tačiau kartu stiprėja ir vertinimo svyravimų rizika.

    Fondas aiškina, kad pozicijos sumažinimas iki artimesnio pradiniam svoriui leidžia stabilizuoti portfelį ir sukaupti grynųjų kitoms investicijoms. Taip pat paliekama galimybė ateityje vėl didinti „Arm“ dalį, jei kaina patirtų reikšmingesnę korekciją.

  • „Nvidia“ akcijos priėjo lemtingą ribą: analitikai įspėja, kas gali nutikti jau šią savaitę

    „Nvidia“ akcijos priėjo lemtingą ribą: analitikai įspėja, kas gali nutikti jau šią savaitę

    „Nvidia“ akcijos šią savaitę atsidūrė ties techniniu lygiu, kurį rinkos dalyviai vadina kritiniu: maždaug 215 JAV dolerių riba. Pastarosiomis dienomis kaina traukėsi po stipraus šuolio ir investuotojai stebi, ar ši zona taps tvirta atrama, ar virs nauju pasipriešinimu.

    Tekstinėje analizėje dažnai taikomas poliariškumo principas: buvęs pasipriešinimas, pramuštas į viršų, vėliau turi tapti atrama. „Nvidia“ atveju 210–215 JAV dolerių ruožas per pastaruosius metus kelis kartus sustabdė kilimą, tačiau galiausiai buvo įveiktas, o kaina pakilo iki naujų rekordų.

    Riba, kuri keičia nuotaikas

    Iki rezultatų paskelbimo „Nvidia“ buvo pasiekusi visų laikų aukštumas, tačiau po jų sekė korekcija, kuri sugrąžino kainą arčiau anksčiau pramušto lygio. Jei akcijos užsidarys žemiau ir kritimas taps tvarus, daliai investuotojų tai būtų signalas, kad rinka vėl grįžta į ankstesnį, sunkiai įveikiamą intervalą.

    Priešingu atveju, jei pirkėjai apgins šį lygį ir kaina vėl kils, tai sustiprintų scenarijų apie naują augimo etapą. Tokiose situacijose techniniai signalai dažnai tampa savaime išsipildančiais, nes daug pavedimų sutelpa ties tais pačiais lygiais.

    Fundamentai stiprūs, bet investuotojai nori rezultato

    Fundamentinė istorija išlieka palanki: „Nvidia“ laikoma viena svarbiausių bendrovių, kurių lustai ir skaičiavimo platformos maitina dirbtinis intelektas sprendimus. DI infrastruktūros paklausa, ypač duomenų centruose, pastaraisiais metais yra viena svarbiausių temų technologijų sektoriuje.

    Vis dėlto rinkoje galioja paprasta taisyklė: net ir stiprios įmonės akcija gali ilgesnį laiką nejudėti investuotojams palankia kryptimi. Kai po įspūdingo šuolio kaina grįžta prie ankstesnių lygių, dalis rinkos dalyvių ima vertinti ne tai, ar istorija teisinga, o tai, ar kapitalas šiuo metu dirba efektyviausiai.

    Diskusijos dėl grąžos akcininkams

    Viena iš idėjų, kuri periodiškai iškyla kalbant apie dideles technologijų bendroves, yra akcijų supirkimo masto didinimas. Akcijų supirkimai mažina apyvartoje esančių akcijų skaičių, o tai teoriškai didina likusių akcijų dalį įmonėje ir gali palaikyti kainą, jei kiti veiksniai nesikeičia.

    Rinkos komentatoriai taip pat atkreipia dėmesį į pasirinkimo sandorių rinką, kuri gali „pririšti“ kainą prie tam tikrų lygių, kai daug pozicijų sutampa tame pačiame intervale. Tokiais atvejais trumpuoju laikotarpiu kainos judėjimas gali būti labiau susijęs su pozicijų balansu nei su naujomis žiniomis apie veiklą.

    Artimiausiomis dienomis investuotojams svarbiausia bus atsakymas į paprastą klausimą: ar 215 JAV dolerių zona „Nvidia“ akcijai taps tvirta atrama. Nuo to priklausys, ar rinka labiau tikės nauju kilimo etapu, ar pradės ruoštis gilesnei korekcijai.