CP v2

Tag: Nvidia

  • „Microsoft“ ruošia DI lustų sandorį su „Anthropic“: po 4,4 mlrd. eurų investicijos – naujas posūkis

    „Microsoft“ ruošia DI lustų sandorį su „Anthropic“: po 4,4 mlrd. eurų investicijos – naujas posūkis

    „Microsoft“ derasi su DI bendrove „Anthropic“ dėl galimo jos pačios kurtų specializuotų DI lustų tiekimo, patvirtino su situacija susipažinę šaltiniai. Jei susitarimas įvyktų, tai būtų reikšmingas žingsnis „Microsoft“ bandant konkuruoti su „Amazon“ ir „Google“ DI infrastruktūros rinkoje.

    Kalbama apie „Microsoft“ „Maia“ šeimos lustus, kurie skirti dirbtinio intelekto modeliams apmokyti ir paleisti duomenų centruose. Bendrovė sausio mėnesį pristatė antros kartos „Maia 200“ procesorių, tačiau jo prieinamumas per „Azure“ klientams kol kas išlieka ribotas.

    Pasak šaltinių, galutinis susitarimas dar nėra pasiektas, o derybos gali užtrukti. „Anthropic“ šio klausimo nekomentavo, „Microsoft“ į užklausą iš karto neatsakė.

    Praėjusių metų lapkritį „Microsoft“ paskelbė investuosianti į „Anthropic“ 5 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,4 mlrd. eurų. Tuo pat metu „Anthropic“ įsipareigojo „Azure“ debesijos paslaugoms išleisti 30 mlrd. JAV dolerių, arba apie 26,4 mlrd. eurų, taip dar labiau pririšdama savo plėtrą prie skaičiavimo pajėgumų.

    „Anthropic“ poreikis skaičiavimo resursams pastaruoju metu auga ypač sparčiai, didėjant jos „Claude“ asistento ir programavimo įrankių naudojimui. Bendrovės vadovai viešai yra pripažinę, kad patiria skaičiavimo pajėgumų trūkumą, o tai DI sektoriuje tampa konkurenciniu barjeru net ir gerai finansuojamiems žaidėjams.

    Šią savaitę paaiškėjo ir dar vienas signalas, kiek brangiai kainuoja DI skaičiavimai: „Anthropic“ įsipareigojo iki 2029 metų gegužės kas mėnesį mokėti po 1,25 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 1,1 mlrd. eurų, už skaičiavimo galią. Tokie mastai rodo, kad vien modelių kūrimas vis labiau tampa infrastruktūros ir kapitalo lenktynėmis.

    Iki šiol „Anthropic“ daugiausia rėmėsi „Nvidia“ grafikos procesoriais, tačiau lygiagrečiai diversifikuoja tiekėjus. Balandžio mėnesį bendrovė paskelbė apie 10 metų trukmės planą naudoti „Amazon Web Services“ „Trainium“ lustus, kurio vertė viršija 100 mlrd. JAV dolerių, arba apie 88 mlrd. eurų, o anksčiau pranešė ir apie „Google“ debesijos TPU lustų naudojimą.

    „Microsoft“ savo ruožtu siekia įrodyti, kad gali pasiūlyti konkurencingą alternatyvą trečiųjų šalių lustams. „Microsoft“ vadovas Satya Nadella balandį teigė, kad „Maia 200“ suteikia daugiau nei 30 proc. geresnį žetonų skaičių vienam doleriui, palyginti su naujausiais bendrovės naudojamais sprendimais, o lustai jau veikia „Microsoft“ duomenų centruose Arizonoje ir Ajovoje.

    Jei „Anthropic“ pradėtų naudoti „Microsoft“ lustus, tai būtų svarbi reputacinė pergalė „Maia“ programai ir „Azure“ ekosistemai. Kartu tai dar labiau paaštrintų konkurenciją tarp didžiųjų debesijos tiekėjų, kurie DI bumo metu kovoja ne tik dėl klientų, bet ir dėl kritiškai svarbaus komponento, skaičiavimo galios.

  • „Microsoft“ žengia netikėtą žingsnį: „Anthropic“ svarsto „Maia“ DI lustus po 5 mlrd. eurų sandorio

    „Microsoft“ žengia netikėtą žingsnį: „Anthropic“ svarsto „Maia“ DI lustus po 5 mlrd. eurų sandorio

    „Microsoft“ derasi su „Anthropic“ dėl galimybės tiekti savo kuriamus dirbtinio intelekto lustus ir taip sustiprinti pozicijas prieš pagrindinius debesijos konkurentus. Jei susitarimas būtų pasiektas, tai būtų reikšmingas signalas rinkai, kad „Microsoft“ siekia ne tik kurti DI modelius, bet ir kontroliuoti jiems reikalingą aparatinę įrangą.

    Kalbama apie „Microsoft“ kurtą „Maia“ linijos lustą, kurį bendrovė pristatė kaip antrąją kartą ir kuris kol kas daugiausia naudojamas jos pačios duomenų centruose. Bendrovė viešai yra teigusi, kad toks procesorius skirtas didelio masto DI darbams, kai svarbiausia tampa našumas ir sąnaudos.

    Milžiniškas poreikis skaičiavimo galios

    „Anthropic“ pastaraisiais mėnesiais sparčiai augino produktų, tokių kaip „Claude“ ir programavimui skirtų įrankių, apimtis, todėl jos skaičiavimo galios poreikis tapo kritiniu. Rinkoje tai matoma kaip viena pagrindinių priežasčių, kodėl DI bendrovės vis aktyviau ieško alternatyvų tradiciniams grafikos procesoriams.

    „Anthropic“ vadovas Dario Amodei viešai yra užsiminęs, kad įmonei trūko skaičiavimo išteklių, o tai ribojo plėtrą. Tokios aplinkybės paprastai didina spaudimą užsitikrinti ilgalaikius kontraktus, net jei jie reiškia technologinių partnerių diversifikavimą.

    Vienas ryškiausių skaičių, atskleidžiančių paklausą, yra įsipareigojimas mokėti maždaug 1,1 mlrd. eurų per mėnesį už skaičiavimo pajėgumus iki 2029 metų gegužės. Tokios sumos rodo, kad DI lenktynėse įmonės konkuruoja ne vien modelių kokybe, bet ir tuo, kas greičiau užsitikrina lustus, serverius ir elektros infrastruktūrą.

    Kas laimėtų iš „Maia“ sandorio

    „Microsoft“ toks susitarimas būtų strateginis laimėjimas, nes leistų įrodyti, kad jos specializuoti lustai gali tapti komerciškai patrauklūs ir išorės klientams. Debesijos rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama tam, kas pasiūlys geresnį našumo ir kainos santykį, ypač tada, kai DI užklausos skaičiuojamos milijardais.

    „Microsoft“ vadovas Satya Nadella anksčiau yra sakęs, kad „Maia“ lustai gali pagerinti sugeneruojamų žetonų kiekį už dolerį daugiau nei 30 proc., lyginant su naujausiais tuo metu naudojamais sprendimais. Konvertuojant į eurus, esmė išlieka ta pati: kiekvienas efektyvumo procentas tiesiogiai mažina vienos užklausos savikainą ir didina maržą.

    „Anthropic“ šiuo metu remiasi kelių tiekėjų infrastruktūra ir, be kita ko, yra skelbusi apie ilgalaikius planus naudoti specializuotus kitų debesijos žaidėjų lustus. Todėl „Microsoft“ derybos būtų dar vienas ženklas, kad DI ekosistemoje formuojasi mišrūs modeliai, kai viena įmonė vienu metu naudoja skirtingus tiekėjus, kad sumažintų rizikas ir kainų spaudimą.

    Ką tai reiškia DI lustų rinkai

    DI lustų rinka sparčiai keičiasi: didieji debesijos tiekėjai investuoja į nuosavus procesorius, kad mažintų priklausomybę nuo „Nvidia“ ir stabilizuotų tiekimą. Tokios iniciatyvos paprastai pasiteisina tik tada, kai lustai pritaikomi ne vien vidiniams poreikiams, bet tampa pakankamai patrauklūs ir dideliems klientams iš šalies.

    Kol kas viešai nepatvirtinta, kad „Anthropic“ ir „Microsoft“ sandoris jau suderintas, o abi bendrovės vengia detalių. Tačiau pats derybų faktas rodo augantį spaudimą DI sektoriuje: laimi tie, kurie pirmi užsitikrina skaičiavimo pajėgumus, o lustai tampa ne mažiau svarbūs nei patys modeliai.

  • „Nvidia“ vėl nustebino Volstritą: pajamos šovė 85 proc., bet akcijos smuktelėjo

    „Nvidia“ vėl nustebino Volstritą: pajamos šovė 85 proc., bet akcijos smuktelėjo

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ dar kartą pranoko Volstrito lūkesčius: ketvirčio rezultatus pakėlė išaugusi aukštos klasės lustų paklausa, kurią kursto dirbtinio intelekto sprendimų bumas. Vis dėlto po prekybos valandų investuotojų nuotaikas prigesino konkurencijos didėjimas ir klausimai, ar augimo tempas išliks toks pats.

    Bendrovė pranešė, kad vasario–balandžio laikotarpiu grynasis pelnas siekė apie 53,7 mlrd. eurų, kai prieš metus tuo pačiu metu buvo apie 17,3 mlrd. eurų. Pelnas vienai akcijai sudarė 2,20 euro, o atmetus vienkartinius veiksnius – apie 1,72 euro.

    Pajamos per metus šoktelėjo 85 proc. iki maždaug 75,1 mlrd. eurų, kai prieš metus siekė apie 40,5 mlrd. eurų. Analitikų apklausose buvo prognozuojama, kad pajamos sudarys apie 72,6 mlrd. eurų, tad „Nvidia“ ir šį kartą viršijo rinkos kartelę.

    Kas verčia rinką nerimauti?

    Nors skaičiai įspūdingi, bendrovės veiklos sąnaudos išaugo 49 proc. iki maždaug 7,1 mlrd. eurų. Investuotojai stebi, ar milžiniškos investicijos į produktų kūrimą, infrastruktūrą ir tiekimo grandinę netaps spaudimu pelningumui, kai rinka ims vėsti.

    „DI fabrikų plėtra – didžiausias infrastruktūros plėtros etapas žmonijos istorijoje – įsibėgėja neįtikėtinu greičiu“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas.

    Rinkos dalyviai taip pat vertina augančią konkurenciją: konkurentai ir dalis didžiųjų klientų kuria alternatyvas savo viduje, siekdami mažinti priklausomybę nuo „Nvidia“ sprendimų. Tokie žingsniai gali ilgainiui paveikti kainodarą ir maržas, net jei paklausa trumpuoju laikotarpiu išlieka labai aukšta.

    Prognozės stiprios, bet kartelė aukšta

    Einamajam ketvirčiui „Nvidia“ prognozuoja apie 83,7 mlrd. eurų pajamų, o rinka tikėjosi maždaug 80,3 mlrd. eurų. Kitaip tariant, bendrovė ir toliau mato paklausą, kuri gerokai viršija įprastus puslaidininkių ciklus.

    Vis dėlto investuotojus veikia ir palyginimo bazė: per pastaruosius trejus metus „Nvidia“ kapitalizacija šoktelėjo nuo maždaug 368 mlrd. eurų 2022 metų pabaigoje iki apie 5 trln. eurų. Kai lūkesčiai tokie aukšti, net ir geri rezultatai nebūtinai garantuoja akcijų kainos kilimą.

    Po reguliarios prekybos sesijos, kai akcija užsidarė ties maždaug 206 eurais, po prekybos valandų kaina nežymiai smuktelėjo iki maždaug 205 eurų. Rinka signalizuoja, kad svarbiausia tampa ne vien dabartinis šuolis, o tai, kaip „Nvidia“ išlaikys pranašumą, kai DI infrastruktūros rinka bręs.

    Bendrovė taip pat paskelbė planus grąžinti daugiau kapitalo akcininkams: patvirtinta iki maždaug 73,6 mlrd. eurų vertės akcijų supirkimo programa ir padidintas ketvirtinis dividendas. Nors dividendų lygis išlieka simbolinis, tokie sprendimai dažnai interpretuojami kaip signalas apie brandesnį įmonės kapitalo valdymo etapą.

  • „Bloom Energy“ ir „Nebius“ sandoris už 2,3 mlrd. eurų: DI centrams žada greitesnę elektrą Europoje

    „Bloom Energy“ ir „Nebius“ sandoris už 2,3 mlrd. eurų: DI centrams žada greitesnę elektrą Europoje

    JAV kuro elementų technologijų bendrovės „Bloom Energy“ akcijos kilo po žinios apie partnerystę su Europoje veikiančia DI debesijos paslaugų bendrove „Nebius“. Įmonės paskelbė susitarimą, kuriuo siekiama greičiau užtikrinti elektros tiekimą augantiems duomenų centrams Europoje.

    Pagal SEC pateiktą informaciją „Nebius“ per visą sutarties laikotarpį gali sumokėti iki maždaug 2,3 mlrd. eurų paslaugų mokesčių, tačiau galutinės sumos priklausys nuo sąlygų ir įgyvendinimo apimties. Sutartyje numatytas kelių etapų diegimas per 10 metų laikotarpius.

    Kaip veiks partnerystė?

    „Nebius“ planuoja pirkti elektrą, kurią generuos „Bloom Energy“ vietoje įrengiamos kuro elementų sistemos, o pati „Bloom Energy“ turėtų įrangą sumontuoti ir prižiūrėti. Tokia schema leidžia duomenų centrams greičiau gauti reikalingą galią, nelaukiant ilgo prisijungimo prie tinklo ar jo stiprinimo.

    Skelbiama, kad projektas numato apie 250 megavatų garantuotos galios ir 328 megavatus įdiegtos galios. Šie skaičiai reikšmingi, nes DI užduotys, ypač modelių mokymas ir didelės apimties skaičiavimai, reikalauja stabilaus, nuolatinio elektros tiekimo.

    „Elektra išlieka vienu pagrindinių DI infrastruktūros plėtros ribojimų, todėl pasirinkome sprendimą, kuris gali būti įdiegtas vietoje ir per klientams reikalingus terminus“, – sakė „Nebius“ produktų ir infrastruktūros vadovas Andrejus Korolenka.

    Kodėl Europoje tai tampa kritiška?

    Europos duomenų centrų rinka plečiasi, tačiau projektams vis dažniau kliūva tinklo pajėgumų stoka, ilgi prijungimo terminai ir aukštesnės elektros kainos nei JAV. Dėl to didieji skaičiavimo pajėgumų planai neretai susiduria su realybe: vien serverių nepakanka, jei nėra aiškaus ir greito kelio iki patikimos energijos.

    Šiame kontekste vietoje diegiami energijos šaltiniai tampa alternatyva, leidžiančia bent dalį galios užsitikrinti greičiau. Kuro elementų technologija dažnai pristatoma kaip sprendimas, galintis sumažinti lokalią taršą, tačiau jos poveikis klimatui priklauso ir nuo naudojamo kuro, tiekimo grandinės bei veikimo režimo.

    „Nebius“ ambicijos ir platesnis fonas

    „Nebius“ pastaruoju metu stiprina pozicijas kaip skaičiavimo pajėgumų tiekėja Europoje ir skelbia apie didelės apimties projektus. Bendrovė taip pat yra pranešusi apie planus Suomijoje statyti didelio masto DI duomenų centrą, kurio galia siektų 310 megavatų, o veiklos startas numatomas 2027 metais.

    Tokie projektai rodo, kad konkurencija dėl DI infrastruktūros Europoje pereina į etapą, kuriame lemiamu veiksniu tampa ne tik lustai ar serveriai, bet ir energijos prieinamumas. Rinka vis dažniau ieško modelių, kurie sutrumpintų kelią nuo projekto paskelbimo iki realiai veikiančių skaičiavimo pajėgumų.

  • „Nvidia“ vėl fiksuoja rekordą: pajamos viršijo prognozes, bet investuotojų nerimas nemažėja

    Rekordinis ketvirtis, bet reakcija mišri

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ paskelbė dar vieną rekordinį ketvirtį: 2026 finansinių metų pirmąjį ketvirtį bendrovės pajamos siekė apie 71,9 mlrd. eurų ir viršijo analitikų lūkesčius. Vis dėlto rinkos nuotaikos išliko atsargios, nes investuotojai vis dažniau vertina, ar spartus dirbtinio intelekto bumas gali išlaikyti dabartinį tempą.

    Bendrovė daugiausia auga dėl duomenų centrų paklausos, kur jos spartintuvai ir susijusi infrastruktūra tapo pagrindiniu pasirinkimu treniruojant ir diegiant didžiuosius DI modelius. Ši sritis išlieka kertiniu „Nvidia“ varikliu ir svarbiausiu rodikliu, pagal kurį rinkos vertina viso sektoriaus pulsą.

    Duomenų centrai tempia į priekį

    Didžiausią pajamų dalį ir toliau generavo duomenų centrų segmentas: jo pardavimai sudarė apie 66,2 mlrd. eurų, taip pat viršydami rinkos prognozes. Tai rodo, kad didieji debesijos ir platformų žaidėjai dar neatsisako investicijų į skaičiavimo galią, kuri reikalinga tiek modelių mokymui, tiek inferencijai.

    „Nvidia“ taip pat nurodė augantį su debesija susijusių sutarčių portfelį, o tai signalizuoja, kad klientai planuoja išlaidas ne vienam ketvirčiui į priekį. Tuo pačiu rinkoje stiprėja signalai, kad pirkimų struktūra gali keistis: dalis išlaidų juda nuo treniravimo infrastruktūros į efektyvesnį modelių diegimą ir aptarnavimą.

    Kodėl akcijos smuko

    Nepaisant geresnių rezultatų, „Nvidia“ akcijos po ataskaitos smuktelėjo apie 1,6 proc. Tokia reakcija dažnai reiškia, kad dalis gerų naujienų jau buvo įskaičiuotos į kainą, o investuotojai daugiau dėmesio skyrė rizikoms: konkurencijai, maržoms ir ilgalaikiam DI infrastruktūros ciklui.

    Bendrovė pateikė ir antrojo ketvirčio pajamų prognozę, kuri taip pat viršijo Volstryto lūkesčius: tikimasi apie 80,1 mlrd. eurų pajamų. Vis dėlto rinkos dalyviai vertina ne tik augimą, bet ir tai, ar „Nvidia“ išlaikys pranašumą, kai vis daugiau didžiųjų klientų bando mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

    Augantis spaudimas iš konkurentų

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad konkurencija DI lustų rinkoje aštrėja: alternatyvas aktyviai siūlo AMD ir „Intel“, o debesijos gigantai „Google“ ir „Amazon“ vis intensyviau vysto nuosavus sprendimus. Tai gali reikšti didesnį kainų spaudimą arba lėtesnį augimą, jei dalis užsakymų bus nukreipta į vidinius klientų projektus.

    „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas investuotojams pabrėžė, kad augimą turėtų palaikyti plati klientų bazė ir naujos produktų kartos, tačiau rinka vis dažniau klausia, kaip atrodys paklausa 2027–2028 metais. Šiame etape svarbia tampa ne vien treniravimo pajėgumų plėtra, bet ir tai, kaip greitai DI sprendimai generuos apčiuopiamą grąžą verslams.

    „„Nvidia“ vėl pagerino rekordą, tačiau dabar tai iš esmės jau įskaičiuota į kainą, nes ketvirtis po ketvirčio rezultatai gerėja“, – sakė „eMarketer“ analitikas Jacobas Bourne’as.

    Jo teigimu, esminis klausimas išlieka investuotojų įtikinimas, kad DI plėtra turi potencialo ne tik artimiausiais ketvirčiais, bet ir ilgesnėje perspektyvoje, kai dėmesys vis labiau krypsta į inferencijos apkrovas ir alternatyvius lustus.

  • Jim Cramer: technologijų investavimo era pasikeitė – puslaidininkiai perima valdžią iš programinės įrangos

    Jim Cramer: technologijų investavimo era pasikeitė – puslaidininkiai perima valdžią iš programinės įrangos

    DI bumas keičia rinkos lyderius

    JAV finansų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad technologijų investavimo pasaulyje įvyko esminė permaina: į rinkos centrą iš programinės įrangos persikėlė puslaidininkių sektorius. Anot jo, DI plėtra didžiausią paklausą kuria ne prenumeruojamoms verslo platformoms, o skaičiavimo infrastruktūrai.

    Ši mintis nuskambėjo po „Nvidia“ paskelbtų ketvirčio rezultatų, kurie pranoko Volstrito lūkesčius. Bendrovė pranešė apie 81,62 mlrd. JAV dolerių pajamas, tai yra apie 75 mlrd. eurų, ir 1,87 JAV dolerio pelną akcijai, tai yra apie 1,7 euro.

    Programinei įrangai – naujas spaudimas

    Iki generatyvinio DI išpopuliarėjimo technologijų sektoriuje dominavo programinė įranga, ypač prenumeratos modeliu grįstas SaaS. Įmonėms tai reiškė stabilias, pasikartojančias pajamas, o investuotojams – prognozuojamą augimą ir aukštas maržas.

    Vis dėlto J. Crameris pabrėžia, kad DI įrankiai ir modeliai mažina tradicinės programinės įrangos kainodaros galią. Dalis funkcijų, už kurias anksčiau buvo mokama brangiomis licencijomis, dabar gali būti kuriamos viduje, pasitelkiant DI ir debesų kompiuterijos infrastruktūrą.

    „Tai nauja era. Dabar vadovauja puslaidininkiai, o programinė įranga traukiasi į antrą planą“, – sakė J. Crameris.

    Puslaidininkiai tampa nauju rinkos gravitacijos centru

    Pasak J. Cramerio, DI revoliucijai reikalingi skaičiavimo resursai yra materialioji technologijų pusė, kurią sudaro lustai, serveriai, duomenų centrų įranga ir tinklo sprendimai. Būtent dėl to investuotojų dėmesys krypsta į bendroves, kurios tiekia infrastruktūrą DI modeliams mokyti ir paleisti.

    Jis išskyrė ne tik „Nvidia“, bet ir kitus ekosistemos dalyvius, tokius kaip „AMD“, „Arm“, „Intel“ ir „Broadcom“. Tokios bendrovės, jo vertinimu, tiesiogiai laimi iš didėjančių investicijų į duomenų centrus ir DI skaičiavimo galią.

    „Pasaulis pasikeitė. Mes nebegrįšime į tai, kaip buvo anksčiau“, – sakė J. Crameris.

    Kartu jis pripažino, kad senosios programinės įrangos bendrovės niekur nedings, tačiau klientai vis dažniau persvarstys, kiek yra pasirengę mokėti. Tai reiškia didesnę konkurenciją, lėtesnį augimą dalyje segmentų ir didesnę reikšmę DI funkcijų integravimui į esamus produktus.

    Rinkoje ši tendencija jau atsispindi per investuotojų rotaciją: DI infrastruktūros grandis dažniau vertinama kaip pagrindinis trumpalaikio ir vidutinio laikotarpio augimo variklis, o programinės įrangos sektoriui tenka įrodyti, kad jis gali išlaikyti maržas ir paklausą naujomis sąlygomis.

  • „Samsung Electronics“ akcijos šovė 6 proc.: profsąjunga stabdo streiką po preliminaraus algų susitarimo

    „Samsung Electronics“ akcijos šovė 6 proc.: profsąjunga stabdo streiką po preliminaraus algų susitarimo

    Streikas pristabdytas paskutinę minutę

    „Samsung Electronics“ akcijos pakilo daugiau nei 6 proc., kai bendrovės darbuotojų profsąjunga sustabdė planuotą 18 dienų streiką. Investuotojai tai įvertino kaip signalą, kad artimiausiu metu mažėja rizika dėl trikdžių puslaidininkių gamyboje.

    Streikas buvo planuotas po to, kai tarpininkaujant valdžiai vykusios derybos buvo įstrigusios. Vis dėlto vėlesnis derybų raundas, kuriam vadovavo Pietų Korėjos užimtumo ir darbo ministras, atvedė prie preliminaraus susitarimo.

    Kas numatyta preliminariame susitarime

    Profsąjunga pranešė, kad visi nariai balsuos dėl preliminaraus atlyginimų ir premijų susitarimo nuo gegužės 22 dienos iki gegužės 27 dienos. Kol vyksta balsavimas, visuotinis streikas yra sustabdytas.

    Pietų Korėjos darbo ministras viešai pabrėžė, kad tai dar nėra galutinis susitarimas ir iki jo dar laukia ilgas kelias. Pasak jo, abiejų pusių pozicijos suartėjo, o profsąjunga derybose padarė reikšmingų nuolaidų.

    Vietos žiniasklaida skelbė, kad itin pelningam lustų padaliniui būtų skirta 40 proc. bendro premijų fondo, o kitiems verslo padaliniams atitektų 60 proc. Tuo pat metu ginčytas premijų paskirstymas nuostolingiems padaliniams, kaip pranešta, būtų atidėtas vieneriems metams.

    Rinka reagavo ir į viso sektoriaus foną

    Akcijų šuolį sustiprino ir bendras optimizmas puslaidininkių sektoriuje, kilęs po „Nvidia“ paskelbtų stiprių ketvirčio rezultatų. Tokios naujienos dažnai pakelia viso segmento bendrovių vertinimus, nes rinkos dalyviai pervertina paklausos perspektyvas.

    Tuo pačiu streiko rizika „Samsung Electronics“ atveju investuotojams buvo jautri dėl bendrovės vaidmens atminties lustų ir pažangių gamybos pajėgumų grandinėje. Bet kokie sutrikimai gali turėti efektą ne tik tiekimo terminams, bet ir sutarčių vykdymui su didžiaisiais klientais.

    Diskusijos dėl premijų sistemos tapo esmine ginčo ašimi, nes darbuotojai siekė aiškesnio ryšio tarp bendrovės veiklos rezultatų ir išmokų. Žiniasklaidos pranešimuose taip pat minėta galimybė dalį specialių premijų finansuoti bendrovės akcijomis ilgesniu laikotarpiu, susiejant jas su ambicingais pelningumo tikslais.

    Pietų Korėjos politinė vadovybė anksčiau yra akcentavusi, kad darbuotojų teisė ginti interesus turi ribas, ypač kai rizikuojama strateginių sektorių stabilumu. Skaičiuota, kad užsitęsęs streikas galėjo lemti reikšmingus tiesioginius nuostolius ir dar didesnę žalą, jei būtų sutrikusi lustų gamyba.

  • „Nvidia“ pripažino pralaimėjimą Kinijoje: DI lustų rinką perima „Huawei“, kas bus toliau?

    „Nvidia“ pripažino pralaimėjimą Kinijoje: DI lustų rinką perima „Huawei“, kas bus toliau?

    „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas pripažino, kad bendrovė „iš esmės nusileido“ Kinijos dirbtinio intelekto lustų rinką „Huawei“. Jo teigimu, JAV eksporto ribojimai pakeitė jėgų balansą, o vietos gamintojai Kinijoje sustiprėjo būtent dėl to, kad „Nvidia“ negali laisvai tiekti pažangiausių sprendimų.

    Šie komentarai nuskambėjo „Nvidia“ paskelbus dar vieną itin stiprų ketvirtį: bendrovės pajamos per metus šoktelėjo iki maždaug 75,6 mlrd. eurų. Kartu pristatyta iki maždaug 74,1 mlrd. eurų siekianti akcijų supirkimo programa ir padidintas dividendų dydis.

    Kinija ilgą laiką buvo vienas svarbiausių „Nvidia“ duomenų centrų verslo regionų: anksčiau jai priskirta mažiausiai penktadalis šio segmento pajamų. Tačiau po naujų JAV reikalavimų, pagal kuriuos pažangių lustų eksportui į Kiniją reikia licencijų, „Nvidia“ realiai buvo išstumta iš didelės dalies rinkos.

    Eksporto kontrolė keičia rinką

    J. Huangas pabrėžė, kad paklausa Kinijoje išlieka didelė, tačiau būtent čia greitai stiprėja vietiniai žaidėjai, pirmiausia „Huawei“. Pasak jo, „Huawei“ turi stiprią ekosistemą, o vietos lustų įmonėms atsirado daugiau erdvės augti, nes tarptautiniai tiekėjai susiduria su apribojimais.

    „Aš neturiu jokių lūkesčių, todėl investuotojams sakiau: tikėkitės nieko“, – sakė J. Huangas.

    Ši situacija atspindi platesnę tendenciją: JAV eksporto kontrolės priemonės skatina Kiniją spartinti technologinį savarankiškumą, ypač puslaidininkių ir didelio našumo skaičiavimo srityse. Rinkoje tai reiškia, kad pažangūs DI akceleratoriai tampa ne tik technologijų, bet ir geopolitinės įtakos objektu.

    Ar „Nvidia“ dar grįš į Kiniją?

    Nors „Nvidia“ vadovas viešai kalba atsargiai, jis kartu nurodė, kad bendrovė norėtų sugrįžti, jei sąlygos pasikeistų. „Nvidia“ Kinijoje turi ilgametę istoriją, partnerius ir klientus, todėl bet koks licencijų režimo sušvelninimas bendrovei būtų reikšmingas.

    Vis dėlto artimiausiu metu didelio posūkio rinkoje gali ir nebūti. JAV pareigūnai yra signalizavę, kad lustų eksporto kontrolė ne visada tampa derybų objektu, todėl įmonėms lieka planuoti veiklą remiantis griežtesniais scenarijais.

    DI bumas kelia ir kitą iššūkį

    Tuo pat metu „Nvidia“ aktyviai plečia tiekimo grandinę ir investuoja į pajėgumus, nes DI paklausa už Kinijos ribų išlieka milžiniška. J. Huangas šią ekonomiką apibūdina kaip kelių sluoksnių struktūrą, kur svarbūs ne tik lustai, bet ir energija, infrastruktūra, modeliai bei praktiniai pritaikymai.

    Augant mastui, bendrovė siekia užtikrinti, kad tiekėjai spėtų įgyvendinti užsakymus ir didinti gamybos apimtis. Tai tampa kritiniu faktoriumi, nes DI duomenų centrų plėtra vis dažniau ribojama ne vien lustų, bet ir elektros, aušinimo, serverinių komponentų bei gamybinių pajėgumų trūkumo.

  • „SoftBank Group“ akcijos šovė beveik 20 proc.: „Nvidia“ rezultatai įkaitino DI euforiją

    „SoftBank Group“ akcijos šovė beveik 20 proc.: „Nvidia“ rezultatai įkaitino DI euforiją

    Japonijos investicijų milžinės „SoftBank Group“ akcijos ketvirtadienį pabrango beveik 20 proc., investuotojams sureagavus į itin stiprius lustų gamintojos „Nvidia“ finansinius rezultatus. Rinka tai interpretavo kaip signalą, kad DI bumas toliau įgauna pagreitį.

    Staigus šuolis nutraukė kelias iš eilės trukusį „SoftBank Group“ akcijų smukimą ir reikšmingai padidino bendrovės rinkos vertę. Tokie judesiai dažnai rodo, kad investuotojai vėl aktyviai pervertina su DI susijusius aktyvus.

    Ryšys su „Arm“ ir „OpenAI“

    „SoftBank Group“ rezultatai ir akcijų kaina glaudžiai siejami su DI plėtra per jos turimas pozicijas „Arm Holdings“ bei investicijas į „OpenAI“. „Arm“ technologijos plačiai naudojamos duomenų centruose ir serveriuose, kuriuose diegiami „Nvidia“ sprendimai.

    Remiantis viešai skelbta informacija, „SoftBank Group“ į „OpenAI“ yra investavusi daugiau kaip 30 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 27 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat nurodė, kad per finansinius metus iki kovo pabaigos su „OpenAI“ susietas prieaugis siekė apie 45 mlrd. JAV dolerių, arba apie 41 mlrd. eurų.

    Lūkesčiai dėl „OpenAI“ akcijų platinimo

    Rinkoje atsinaujino optimizmas, kad „OpenAI“ ateityje gali žengti į biržą, o tokie lūkesčiai paprastai kelia ir su šia ekosistema susijusių investuotojų vertinimus. Dėl to šalia „SoftBank Group“ dėmesio sulaukė ir „Arm Holdings“ akcijos, kurios JAV prekybos metu taip pat kilo dviženkliu tempu.

    „SoftBank Group“ yra laikoma viena ryškiausių DI investavimo istorijų Azijoje, todėl „Nvidia“ ataskaitos dažnai tampa katalizatoriumi platesniam sentimentui. Kuo aukštesnė „Nvidia“ paklausa duomenų centrų rinkoje, tuo daugiau kapitalo nukreipiama į visą DI tiekimo grandinę.

    Banga per visą puslaidininkių sektorių

    Kartu su „SoftBank Group“ kilo ir kitos su „Nvidia“ tiekimo grandine siejamos puslaidininkių bendrovės. Tarp jų išsiskyrė Taivano TSMC, Japonijos „Renesas Electronics“, taip pat įrangos gamintoja „Tokyo Electron“ ir testavimo sprendimų tiekėja „Advantest“.

    Stiprų impulsą rinkoms suteikė tai, kad „Nvidia“ paskelbė dar vieną ypač sėkmingą ketvirtį: pajamos šoktelėjo 85 proc. ir pasiekė 81,62 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 74 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat pranešė apie 80 mlrd. JAV dolerių, arba apie 73 mlrd. eurų, akcijų supirkimo programą ir padidino dividendus.

    Vis dėlto po prekybos valandų „Nvidia“ akcijų kaina svyravo, nes įmonės vadovas Jensenas Huangas pripažino, kad bendrovė iš esmės nusileido Kinijos DI lustų rinkoje konkurentams, ypač „Huawei“. Tai priminė, kad geopolitiniai ribojimai ir eksporto kontrolė išlieka vienu didžiausių rizikos veiksnių sektoriuje.

    Analitikai pabrėžia, kad DI infrastruktūros ciklas kol kas rodo tvarumo ženklus, tačiau investuotojams svarbūs ir tokie klausimai kaip duomenų centrų investicijų tempas, atminties lustų pasiūla bei tiekimo grandinės pajėgumai. Būtent todėl „Nvidia“ rezultatai dažnai turi grandininį poveikį tiek „SoftBank Group“, tiek platesnei technologijų rinkai.

  • „AMD“ skelbia milžinišką planą Taivane: apie 9 mlrd. eurų investicijų į DI lustus

    „AMD“ skelbia milžinišką planą Taivane: apie 9 mlrd. eurų investicijų į DI lustus

    JAV puslaidininkių gamintoja „AMD“ paskelbė planuojanti daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 9 mlrd. eurų, investicijas Taivane. Bendrovė teigia, kad lėšos bus nukreiptos į puslaidininkių ir dirbtinio intelekto ekosistemą, siekiant paspartinti pažangiausių lustų kūrimą ir didinti jų našumą.

    Taivanas yra vienas svarbiausių pasaulio mikroschemų gamybos centrų, o jo reikšmę lemia didžiausi pasaulyje kontraktiniai lustų gamintojai ir pažangios gamybos grandinės. Dėl to čia koncentruojasi technologijos, kompetencijos ir tiekėjai, reikalingi naujos kartos DI infrastruktūrai.

    Kur keliaus investicijos

    „AMD“ nurodo, kad investicijų kryptis apims ne tik lustų projektavimą, bet ir pažangias gamybos bei surinkimo technologijas. Ypatingas dėmesys skiriamas pakavimui ir skirtingų mikroschemų sujungimo sprendimams, kurie tampa kritiškai svarbūs didelio našumo DI sistemoms.

    Bendrovė taip pat pranešė apie bendradarbiavimą su Taivano partneriais, įskaitant „ASE“ ir „SPIL“. Tokie sprendimai, kai keli lustai sujungiami į vieną modulį, paprastai leidžia efektyviau didinti našumą, mažinti energijos sąnaudas ir gerinti duomenų perdavimo spartą.

    DI serverių lenktynės įgauna pagreitį

    Investicijų planas skelbiamas tuo metu, kai didžiosios technologijų bendrovės ir debesijos paslaugų teikėjai toliau agresyviai didina išlaidas DI skaičiavimo infrastruktūrai. Rinka vis labiau orientuojasi į serverius, pritaikytus generatyviniams modeliams ir DI agentams, kuriems reikia didžiulių skaičiavimo išteklių.

    „AMD“ teigia, kad naujos technologijos turėtų prisidėti prie spartesnio DI sistemų diegimo ir didesnio efektyvumo. Bendrovė taip pat siekia sustiprinti konkurencingumą aukščiausios klasės akceleratorių segmente, kuriame šiuo metu dominuoja „Nvidia“.

    „Helios“ planai ir partneriai

    „AMD“ pranešė, kad inovacijos Taivano partnerių grandinėje turėtų padėti diegti „Helios“ DI serverių sistemą 2026 metų antroje pusėje. Tokios platformos paprastai remiasi ne vien atskirais lustais, bet ir viso serverio architektūra, įskaitant aušinimą, maitinimą, tinklo komponentus ir programinę ekosistemą.

    Tarp „Helios“ kūrime minimų partnerių įvardijamos įmonės „Sanmina“, „Wiwynn“, „Wistron“ ir „Inventec“. Tokios partnerystės rodo, kad „AMD“ siekia didesnių gamybos apimčių ir greitesnio tiekimo, nes DI serverių paklausa pasaulyje išlieka itin aukšta.

    „Dirbdama su strateginiais partneriais Taivane ir visame pasaulyje, „AMD“ tobulina pažangiausias silicio, pakavimo ir gamybos technologijas, kurios leidžia didesnį našumą, efektyvumą ir greitesnį DI sistemų diegimą“, – teigiama bendrovės pranešime.