CP v2

Tag: Nvidia

  • „Anthropic“ derasi dėl 30 mlrd. eurų debesijos sandorio: ką tai sako apie DI centrų duomenų bumą

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ tariasi dėl didelės apimties debesijos paslaugų sutarties su įmone Lambda, kurios vertė, kaip skelbia tarptautinė žiniasklaida, siektų apie 30 mlrd. eurų. Sandoris dar nėra oficialiai patvirtintas, tačiau jis atspindi sparčiai augantį skaičiavimo galios poreikį, kurį kursto generatyvinio DI plėtra.

    Šios derybos vyksta tuo metu, kai technologijų rinkoje vis labiau dominuoja investicijos į duomenų centrus ir specializuotą įrangą. DI modeliams mokyti ir paleisti reikia itin daug elektros bei aukštos klasės lustų, todėl debesijos tiekėjai ir jų partneriai skuba plėsti infrastruktūrą, kad spėtų su paklausa.

    Duomenų centrai tampa strategine rinka

    Projektas, siejamas su naujais pajėgumais, turi būti įgyvendinamas Teksase, Nueces apygardoje, o jo vystymu rūpinasi bendrovė Hut 8. Pastaraisiais metais ji keitė veiklos kryptį ir iš kriptovaliutų kasimo verslo vis labiau persiorientavo į duomenų centrų operatoriaus vaidmenį, aptarnaujantį DI darbo krūvius.

    Skelbiama, kad planuojamos infrastruktūros galia gali siekti apie 350 megavatų. Tokios apimties projektai tampa vis dažnesni, nes generatyvinio DI paslaugoms reikalingi duomenų centrai veikia ne tik kaip IT, bet ir kaip energetikos planavimo objektai, kur svarbios tiek elektros įvado galimybės, tiek tinklo patikimumas.

    „Anthropic“ plečia skaičiavimo resursus

    „Anthropic“, kuri, pasak pranešimų, ruošiasi viešam akcijų platinimui, aktyviai didina skaičiavimo resursus, kad galėtų aptarnauti augantį produktų naudojimą. Tarp jų minimas ir programavimo įrankis „Claude Code“, kuris didina poreikį nuolatiniam, stabiliai pasiekiamam skaičiavimo pajėgumui.

    Įmonė anksčiau yra pranešusi apie kitą didelės apimties skaičiavimo galios nuomos planą JAV, Vakarų Virdžinijoje. Tokie sprendimai rodo rinkos kryptį: DI kūrėjams vis dažniau svarbiau ne nuosavi duomenų centrai, o ilgalaikės sutartys, garantuojančios prieigą prie reikalingų pajėgumų.

    „Nvidia“ vaidmuo ir ilgalaikės sutartys

    Pasak pranešimų, ši sutartis Lambda leistų įjungti resursus, paremtus „Nvidia“ technologijomis, kurios šiuo metu yra de facto standartas didžiajai daliai generatyvinio DI darbo krūvių. Taip pat viešai buvo minima, kad atskiruose projektuose nuomininku gali būti pati „Nvidia“, kas pabrėžia, jog tiekėjas kartais dalyvauja ne tik kaip aparatūros gamintojas, bet ir kaip tiesioginis infrastruktūros pajėgumų pirkėjas.

    Rinkoje daugėja 10–15 metų trukmės susitarimų, kurie užtikrina pastovias pajamas duomenų centrų vystytojams ir stabilų pajėgumų rezervą didiesiems klientams. Toks modelis mažina riziką, bet kartu dar labiau didina konkurenciją dėl elektros, sklypų ir tinklų prijungimo galimybių regionuose, kur statomi nauji kampusai.

    Nors derybų detalės kol kas nepatvirtintos oficialiai, pati sandorio apimtis signalizuoja apie dar vieną DI infrastruktūros ciklo etapą, kai skaičiavimo galia tampa panaši į strateginį išteklių. Tai ypač svarbu įmonėms, kurios kuria ir komercializuoja didelius modelius, nes jų sėkmė vis dažniau priklauso ne tik nuo algoritmų, bet ir nuo prieigos prie patikimų, ilgalaikių debesijos pajėgumų.

  • Nutekėjo „Nvidia“ DLSS 5: aptiko NBA 2K27 failuose, modderis įjungė „Control“ – štai kas pasikeitė

    Nutekėjo „Nvidia“ DLSS 5: aptiko NBA 2K27 failuose, modderis įjungė „Control“ – štai kas pasikeitė

    Žaidimo NBA 2K27 failuose aptikta biblioteka nvngx_dlssnr.dll, pažymėta kaip Nvidia DLSSNR. Šis pavadinimas siejamas su Neural Rendering kryptimi, kurią „Nvidia“ pristatė kaip kitą DLSS evoliucijos žingsnį.

    Gamintojas viešai yra nurodęs, kad DLSS 5 premjera planuojama 2026 metų rudenį. Todėl failų atsiradimas dar neišleistame ar ankstyvame žaidimo pakete vertinamas kaip nutekėjimas, o ne oficiali funkcija vartotojams.

    Kaip DLSS 5 paleido modderis

    Po bibliotekos aptikimo bendruomenė greitai pradėjo tikrinti, ar ją įmanoma pritaikyti už NBA 2K27 ribų. Modifikacijų kūrėjas RenoDX pranešė sugebėjęs paleisti modelį žaidime „Control“.

    Šiuo metu, pagal viešai aprašytą bandymą, apdorojami daugiausia veikėjų modeliai, o ne visa scena. Tai reiškia, kad rezultatas dar nėra lygiavertis pilnai, kūrėjų paruoštai integracijai, kokios tikimasi oficialiuose DLSS diegimuose.

    Kas keičiasi vaizde ir kodėl tai svarbu

    Skirtingai nei iki šiol plačiausiai žinomos DLSS funkcijos, orientuotos į raiškos atkūrimą ar kadrų generavimą, DLSS 5 siejamas su vaizdo išvaizdos keitimu realiuoju laiku. Idėja tokia, kad dirbtinis intelektas gali koreguoti apšvietimą, medžiagiškumą ir paviršių vaizdą.

    RenoDX demonstruotame variante matyti nustatymai, leidžiantys reguliuoti stilių, intensyvumą, toną ir struktūros išsaugojimo stiprumą. Dėl to technologija gali paveikti ne tik „aštrumą“, bet ir bendrą meninį vaizdo charakterį, o tai kelia klausimų dėl kūrėjų kontrolės ir nuoseklumo.

    Pirmi našumo skaičiai dar neatsako į svarbiausią klausimą

    Pirmasis aprašytas našumo testas atliktas su „GeForce RTX 5070 Ti“ 4K raiška. Pasak autoriaus, „Control“ veikė apie 71 kadrą per sekundę, o įjungus DLSS 5 rezultatas krito iki maždaug 35 kadrų per sekundę.

    Vis dėlto šių skaičių negalima laikyti reprezentatyviais, nes nebuvo pateikta kritiškai svarbi informacija apie vidinę renderinimo raišką ir tikslius modelio parametrus. Be to, naudojama biblioteka, rasta iki oficialaus išleidimo, todėl jos optimizacija ir veikimo logika gali būti nepabaigta.

    RenoDX taip pat teigia, kad sprendimas kol kas veikia tik su „Blackwell“ architektūros vaizdo plokštėmis, tačiau oficialių reikalavimų „Nvidia“ dar nepaskelbė. Galutinį suderinamumą, realią spartą ir vaizdo kokybę bus galima vertinti tik tada, kai DLSS 5 pasirodys su oficialiomis, žaidimų kūrėjų integracijomis.

  • „Bybit“ startuoja su akcijų „perpetual“ opcionais 24/7: pirmieji – „SpaceX“ ir „Nvidia“

    „Bybit“ startuoja su akcijų „perpetual“ opcionais 24/7: pirmieji – „SpaceX“ ir „Nvidia“

    Kriptovaliutų birža „Bybit“ paskelbė pradedanti prekybą nauju produktu – opcionais, susietais su akcijų „perpetual“ (neterminuotais) kontraktais. Pasak bendrovės, tai pirmasis toks sprendimas, leidžiantis prekiauti opcionais visą parą, neprisirišant prie tradicinių JAV akcijų rinkos darbo valandų.

    Nauji kontraktai startuoja rugsėjo 17 dieną 20 valandą UTC. Pirmieji siūlomi opcionai bus susieti su „SpaceX“ (SPCX) ir „Nvidia“ (NVDA) akcijų „perpetual“ instrumentais, o atsiskaitymas vyks USDT.

    „Bybit“ teigia, kad produktas orientuotas į mažesnę įėjimo kartelę: numatyti daliniai lotai, todėl prekybai nereikalinga tipinė opcionams būdinga 100 akcijų bazė. Kontraktai taip pat integruojami į „Unified Trading Account“ ir, anot biržos, palaikys portfelio maržą.

    Birža nurodo, kad bus galima taikyti įprastas opcionų strategijas, įskaitant pirkimą ir pardavimą, „spread“, „straddle“ bei „covered call“ tipo sandorius. Tai reiškia, kad kriptovaliutų platformų aplinkoje vis dažniau perkeliamas profesionalių finansų rinkų instrumentų „arsenalas“, anksčiau dažniausiai pasiekiamas per tradicinius brokerius.

    „Tai sukurta tam, kad vartotojai galėtų pasiekti JAV akcijų opcionų logiką be rinkos valandų apribojimų ir be standartinio 100 akcijų minimumo“, – sakė „Bybit“.

    „Bybit“ planuoja reguliariai pridėti naujų galiojimo terminų ir plėsti bazinių aktyvų sąrašą. Tarp įvardytų krypčių – „Tesla“, „QQQ“, „SOXL“ ir „Micron“, tačiau konkretūs terminai ir sąlygos gali kisti priklausomai nuo paklausos bei reguliacinių aplinkybių skirtingose jurisdikcijose.

    Šis žingsnis atspindi platesnę tendenciją: kriptovaliutų platformos vis aktyviau kuria produktus, kurie imituoja ar atkuria tradicinių rinkų ekspoziciją, o prekyba „visą parą“ tampa pagrindiniu konkurenciniu argumentu. Pastaraisiais metais rinkoje daugėja sprendimų, susijusių su tokenizuotomis akcijomis ir jų naudojimu kaip užstatu ar baziniu aktyvu išvestinėms priemonėms.

    Vis dėlto tokie instrumentai paprastai turi ir papildomų rizikų: kainodara priklauso nuo pasirinktų indeksavimo mechanizmų, likvidumo, maržos taisyklių bei konkrečios platformos rizikos valdymo. Investuotojams tai reiškia, kad prieš prekiaujant verta įvertinti, kaip formuojama bazinio aktyvo kaina, kokie galimi „gap“ ir likvidavimo scenarijai bei kokios taikomos apsaugos priemonės.

  • DLSS 5 audra „Cyberpunk 2077“: žaidėjai įsiutę dėl DI, bet kiti sako – taip turi atrodyti

    DLSS 5 audra „Cyberpunk 2077“: žaidėjai įsiutę dėl DI, bet kiti sako – taip turi atrodyti

    Po to, kai „Nvidia“ pristatė penktos kartos DLSS technologiją, žaidėjų bendruomenėje kilo karštos diskusijos. Sprendimas žadėjo didesnį našumą ir sklandesnį vaizdą generuojant papildomus kadrus per sekundę, tačiau daliai žaidėjų labiausiai kliūva ne sparta, o pasikeitęs vaizdo stilius.

    Kritikos epicentre atsidūrė DI naudojimas vaizdui „pagerinti“: žaidėjai teigia, kad technologija ne tik sumažina trūkčiojimą, bet ir keičia originalią kūrėjų viziją. Pastaruoju metu internete pasirodė ir neoficialūs failai bei ankstyvi bandymai, kurie leido kai kuriems vartotojams DLSS 5 išmėginti anksčiau nei numatyta plačiai prieiga.

    Didžiausią ažiotažą sukėlė testai su „Cyberpunk 2077“, kuriuose, anot kritikų, DLSS 5 agresyviai įsikiša į veikėjų veidų detales. Lyginamuosiuose vaizduose matyti, kad kai kuriais atvejais pasikeičia bruožai, oda atrodo pernelyg glotninama, o mimikos detalės tampa mažiau natūralios.

    Socialiniuose tinkluose, ypač „Reddit“, išplitę ekrano vaizdai surinko daug dėmesio ir paskatino ginčus, ar toks „gražinimas“ yra pažanga, ar žingsnis per toli. Tuo pat metu „Youtube“ pasirodę ilgesni įrašai daliai žiūrovų paliko priešingą įspūdį: jie giria ryškesnį apšvietimą, švaresnes tekstūras ir bendrą vaizdo stabilumą.

    Praktikoje DLSS technologijos vertinimas dažnai priklauso nuo to, ko žaidėjas tikisi: vieniems svarbiausia maksimalus kadrų skaičius ir mažesnės vėlavimo rizikos, kitiems svarbiau autentiškas vaizdas be DI „spėjimų“. Dėl to DLSS 5 „Cyberpunk 2077“ atveju tapo ne tik našumo, bet ir kūrybinio vientisumo klausimu, kuris, panašu, dar ilgai skaldys bendruomenę.

  • Pranešimai apie „Nvidia“ derybas dėl „Hugging Face“ ir 445 mln. eurų investicijų savaitė Europoje

    Pranešimai apie „Nvidia“ derybas dėl „Hugging Face“ ir 445 mln. eurų investicijų savaitė Europoje

    Europoje per pastarąją savaitę fiksuota daugiau nei 35 technologijų sektoriaus finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 475 mln. eurų. Kartu rinkoje skaičiuota ir daugiau nei penki išėjimai bei susiję įsigijimų ar susijungimų pranešimai.

    Tarp labiausiai aptariamų naujienų išsiskyrė pranešimai, kad „Nvidia“ svarsto galimą „Hugging Face“ įsigijimą. Viešumoje minima suma siekia apie 12 mlrd. eurų, tačiau kol kas tai vertinama kaip nepatvirtinta informacija, kurią rinka seka dėl jos galimo poveikio DI ekosistemai.

    Jei toks sandoris įvyktų, jis sustiprintų „Nvidia“ pozicijas ne tik kaip lustų tiekėjos, bet ir kaip visos DI programinės įrangos grandinės dalyvės. „Hugging Face“ bendruomenė ir jos platforma yra tapusios svarbiu kanalu atviriems modeliams, duomenų rinkiniams ir DI diegimui, ypač kūrėjų bei tyrėjų aplinkoje.

    Investicijų fronte dėmesio sulaukė ir „Einride“ įkūrėjų inicijuotas rizikos kapitalo fondas, kuris, kaip skelbiama, siekia pritraukti apie 450 mln. eurų Europos „deep tech“ projektams. Tokie planai atspindi tęsiamą kapitalo persiorientavimą į gilesnes technologijas, kur svarbus ne vien augimas, bet ir mokslinis bei inžinerinis pranašumas.

    Pastebima, kad vis daugiau investuotojų akcentuoja DI pritaikymą ne tik programinėje įrangoje, bet ir fizinėje infrastruktūroje, pramonėje bei sveikatos technologijose. Kartu auga susidomėjimas sprendimais, kurie DI diegia kaip produktyvumo įrankį, pavyzdžiui, automatizuojant rizikos kapitalo patikras ar sutrumpinant analizės laiką.

    Sveikatos inovacijų srityje minima ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostikos problema, kurią kai kurie startuoliai bando spręsti greitesniais kvėpavimo testais. Rinkoje tai siejama su platesne tendencija: medicinoje ieškoma sprendimų, kurie pagreitintų atranką, sumažintų diagnostikos klaidas ir leistų efektyviau paskirstyti sveikatos sistemos resursus.

    Bendras savaitės paveikslas rodo, kad Europa išlaiko aktyvumą nepaisant griežtesnių kapitalo sąlygų. Didžiausio dėmesio sulaukia sandoriai, kuriuose susikerta DI infrastruktūra, atvirojo kodo ekosistemos, gynybos ir pramonės technologijos bei vis labiau įrodymais grindžiamos sveikatos inovacijos.

  • Pranešama: „Nvidia“ sutiko įsigyti „Hugging Face“ už 12 mlrd. eurų – ką tai keistų DI rinkoje

    Pranešama: „Nvidia“ sutiko įsigyti „Hugging Face“ už 12 mlrd. eurų – ką tai keistų DI rinkoje

    JAV technologijų žiniasklaida „The Information“ pranešė, kad „Nvidia“ esą sutiko įsigyti DI platformą „Hugging Face“ už maždaug 12 mlrd. eurų. Sandoris kol kas nėra patvirtintas nei „Nvidia“, nei „Hugging Face“, todėl rinkoje tai vertinama kaip ankstyvas, neoficialus signalas.

    Jei informacija pasitvirtintų, tai būtų vienas didžiausių „Nvidia“ įsigijimų per visą bendrovės istoriją. Toks žingsnis reikštų, kad lustų gamintoja dar stipriau persiorientuoja nuo vien tik aparatinės įrangos prie visos DI ekosistemos, apimančios ir programinę infrastruktūrą.

    Kas yra „Hugging Face“?

    „Hugging Face“ dažnai vadinama DI modelių ir duomenų rinkinių saugykla, panašia į „GitHub“ principą, tik pritaikyta mašininio mokymosi bendruomenei. Čia kūrėjai gali rasti atvirojo kodo modelius, jų paleidimo įrankius, mokymui skirtus duomenų rinkinius bei bendradarbiavimo aplinką.

    Bendrovė įkurta trijų prancūzų verslininkų ir veikia iš Niujorko, tačiau jos platforma yra globali ir tapusi vienu svarbiausių kanalų, per kurį DI sprendimai pasiekia kūrėjus, tyrėjus ir įmones. Praktikoje „Hugging Face“ yra ir technologijų katalogas, ir bendruomenė, kuri formuoja, kas DI srityje laikoma standartu.

    Kodėl „Nvidia“ to gali siekti?

    Pastaraisiais metais „Nvidia“ nuosekliai investuoja į DI srities žaidėjus, nes rinka vis labiau vertina ne tik skaičiavimo galią, bet ir greitą kelią nuo modelio sukūrimo iki jo pritaikymo produktuose. Įsigijimas leistų „Nvidia“ priartėti prie vietos, kur pasirenkami ir platinami modeliai, o tai strategiškai svarbu, kai konkurencija vyksta ne vien tarp lustų, bet ir tarp platformų.

    „Nvidia“ jau anksčiau rėmė „Hugging Face“ investicijų raunde 2023 metais, kai bendrovė buvo vertinama apie 4 mlrd. eurų. Jeigu dabar kalbama suma artima 12 mlrd. eurų, tai reikštų reikšmingą vertės šuolį ir signalizuotų, kad investuotojai DI infrastruktūrą vertina kaip ilgalaikę, o ne trumpalaikio bumo istoriją.

    Sandorio kontekstas siejamas ir su pačios „Nvidia“ finansiniais rodikliais: pastaruoju metu bendrovės pajamos augo dėl sparčiai didėjančio DI sprendimų naudojimo, ypač vadinamųjų DI agentų, kurie automatizuoja užduotis ir didina skaičiavimo išteklių paklausą. Kuo daugiau tokių sistemų diegiama įmonėse, tuo svarbesnės tampa platformos, kuriose modeliai randami, testuojami ir integruojami.

    Ką tai reikštų rinkai?

    Jei „Nvidia“ iš tiesų perimtų „Hugging Face“, daliai rinkos tai atrodytų kaip vertikalios integracijos pavyzdys, kai aparatinė įranga, programinė įranga ir kūrėjų ekosistema atsiduria vienose rankose. Viena vertus, tai galėtų pagreitinti įrankių vystymą ir optimizavimą „Nvidia“ infrastruktūrai, kita vertus, kiltų klausimų dėl neutralumo atvirojo kodo bendruomenėje ir konkurentų galimybių veikti toje pačioje platformoje.

    Kol kas svarbiausia aplinkybė ta, kad oficialaus patvirtinimo nėra, todėl detalių apie sandorio struktūrą, sąlygas ir galimus reguliuotojų vertinimus trūksta. Vis dėlto pati žinia parodo, kokio masto vertės dabar priskiriamos DI infrastruktūros sluoksniui, kuris jungia modelių kūrėjus, įrankius ir jų platinimą.

  • „Nvidia“ skelbia ambicingą planą iki 2028: 70 proc. šuolis ir įspėjimas dėl priklausomybės

    „Nvidia“ skelbia ambicingą planą iki 2028: 70 proc. šuolis ir įspėjimas dėl priklausomybės

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ paskelbė įspūdingus ketvirčio rezultatus ir pakėlė kartelę ateičiai: bendrovė nurodė, kad ketina augti sparčiau, nei tikisi analitikai, o 2028 finansiniais metais taikosi į maždaug 70 proc. pajamų augimą. Tokios prognozės sumažino dalį rinkos nuogąstavimų, kad dirbtinio intelekto bumas gali būti perkaistas, tačiau kartu priminė apie bendrovės pažeidžiamumą.

    Per ketvirtį „Nvidia“ pajamos siekė apie 82,4 mlrd. eurų, kai rinka prognozavo maždaug 79 mlrd. eurų. Kitos ketvirčio gairės taip pat pranoko lūkesčius: bendrovė nurodė, kad tikisi apie 92,5 mlrd. eurų pajamų, kai prognozės buvo kuklesnės.

    „Dirbtinis intelektas pasiekė lūžio tašką. Jis atlieka naudingą darbą, o skaičiavimai tampa pajamomis, todėl paklausa spartėja“, – sakė Jensenas Huangas.

    Bendrovės pakoreguotas pelnas, skaičiuojant vienai akcijai, taip pat viršijo analitikų prognozes. Nors po rezultatų paskelbimo akcijos trumpam smuktelėjo, vėliau rinkos nuotaikos apsivertė, investuotojams sureagavus į optimistišką vadovybės toną ir ateities gaires.

    Rizika slypi ne augime

    Didžiausias klausimas, lydintis „Nvidia“, vis dažniau siejamas ne su tuo, ar ji gali augti, o su tuo, kam ji auga. Didelė dalis pajamų vis dar priklauso nuo kelių didžiųjų debesų kompiuterijos ir technologijų žaidėjų, tokių kaip „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“, kurie tuo pat metu investuoja į nuosavų lustų kūrimą, siekdami mažinti priklausomybę nuo „Nvidia“.

    Šią tendenciją stiprina ir platesnė rinkos dinamika: kuo daugiau duomenų centrų statoma, tuo aktualiau tampa tiekimo grandinės stabilumas, energijos sąnaudos ir alternatyvūs aparatinės įrangos sprendimai. Tai reiškia, kad „Nvidia“ augimas gali būti jautrus tam, kaip greitai didieji klientai sugebės perkelti dalį darbo krūvio į savo vidinius sprendimus.

    Milžiniški duomenų centrų pinigai

    „Nvidia“ pastaruoju metu aktyviai dalyvauja ir pačioje infrastruktūros plėtroje, kuri maitina dirbtinio intelekto paklausą. Bendrovė prisidėjo prie maždaug 428 mlrd. eurų kapitalo telkinio, skirto duomenų centrų projektams, o taip pat įsipareigojo skirti iki maždaug 90 mlrd. eurų paramos vienam dideliam duomenų centro projektui JAV, kurio pradinė galia siektų 4,25 gigavato su galimybe ją didinti.

    Toks modelis rodo, kad dirbtinio intelekto ekonomika vis labiau persikelia į ilgalaikę infrastruktūrą: skaičiavimo pajėgumai tampa strateginiu resursu, panašiai kaip energija ar ryšio tinklai. Tačiau kartu tai didina jautrumą palūkanų normoms, elektros kainoms ir reguliavimui, nes duomenų centrų projektai yra kapitalo imlūs ir lėtai atsiperkantys.

    Kinijos klausimas išlieka atviras

    Dar vienas sudėtingas veiksnys yra prekybos ribojimai su Kinija. „Nvidia“ patvirtino, kad per ketvirtį Kinijos klientams pardavė nedidelį kiekį H200 lustų, tačiau šie pardavimai sudarė mažiau nei 1 proc. duomenų centrų pajamų, o bendrovė teigė negalėjusi išnaudoti viso leistino kiekio dėl kliūčių Kinijos pusėje.

    Per pastaruosius šešis mėnesius „Nvidia“ taip pat užfiksavo maždaug 342 mln. eurų nurašymą dėl perteklinių H200 atsargų, kai paklausa pasirodė silpnesnė nei tikėtasi. Tuo pat metu bendri pardavimai Kinijoje, įskaitant žaidimų ir kitą ne DI aparatinę įrangą, pasiekė apie 6,75 mlrd. eurų ir buvo beveik dvigubai didesni nei prieš metus, tačiau įmonė ir toliau viešai kartoja, kad duomenų centrų segmente ateityje iš Kinijos gali negauti pajamų.

    Augimą šiuo metu labiausiai kelia „Nvidia“ „Blackwell“ karta, kuri yra vienas svarbiausių variklių moderniuose dirbtinio intelekto duomenų centruose. Bendrovė taip pat ruošia naujos kartos architektūrą „Vera Rubin“, kurios siuntos, kaip tikimasi, turėtų prasidėti antroje metų pusėje, o tai taps dar vienu testu, ar paklausa išlieka tokia pat karšta.

    Investuotojams šie rezultatai yra signalas, kad dirbtinio intelekto rinka dar nepasiekė piko, tačiau kartu priminimas, jog ilgalaikį „Nvidia“ pranašumą lems ne tik rekordai, bet ir gebėjimas diversifikuoti klientų bazę, valdyti geopolitines rizikas bei išlaikyti technologinį tempą.

  • „Nvidia“ taikosi į „Hugging Face“: rinkoje kalbama apie beveik 12 mlrd. eurų vertės sandorį

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ esą derasi dėl dirbtinio intelekto platformos „Hugging Face“ įsigijimo. Apie tai pranešė „Reuters“, remdamasi „The Information“ informacija, o rinkos dalyviai vertina, kad sandoris galėtų būti užbaigtas artimiausiu metu.

    Minima kaina siekia apie 11,9 mlrd. eurų, jei būtų patvirtinti viešojoje erdvėje skelbiami skaičiai. Nei „Nvidia“, nei „Hugging Face“ šių pranešimų oficialiai nekomentavo, todėl galutinės sąlygos ir terminas kol kas nėra aiškūs.

    Kodėl „Hugging Face“ svarbi?

    „Hugging Face“ laikoma vienu svarbiausių atvirojo kodo dirbtinio intelekto ekosistemos centrų: platformoje talpinami dideli kalbos modeliai, mokymui skirti duomenų rinkiniai ir įrankiai, leidžiantys kūrėjams bei įmonėms greitai diegti DI sprendimus.

    Toks „Nvidia“ žingsnis logiškai įsipaišytų į platesnę bendrovės strategiją parduoti ne tik lustus, bet ir visą infrastruktūros grandinę: nuo programinės įrangos iki sprendimų, skirtų DI kūrimui, diegimui ir valdymui duomenų centruose.

    Rinka: apetitas DI infrastruktūrai nemažėja

    „Nvidia“ pastaraisiais ketvirčiais nuosekliai pabrėžia, kad paklausa skaičiavimo ištekliams, reikalingiems DI modelių mokymui ir veikimui, išlieka itin aukšta. Bendrovė taip pat yra paskelbusi apie reikšmingas kapitalo investicijas, kurios rodo, jog duomenų centrų plėtra laikoma ilgalaike tendencija, o ne trumpu technologijų ciklu.

    Pranešimuose primenama, kad „Nvidia“ jau anksčiau buvo tarp „Hugging Face“ investuotojų. 2023 metais „Hugging Face“ finansavimo etape dalyvavo ir kiti stambūs rinkos žaidėjai, o tuo metu įmonė buvo vertinama maždaug 4,1 mlrd. eurų suma.

    Jei įsigijimas įvyktų, tai būtų vienas ryškiausių pastarojo meto sandorių, atspindinčių kovą dėl DI ekosistemos kontrolės: kas valdys ne tik skaičiavimo galią, bet ir įrankius bei bendruomenes, kurios kuria modelius ir juos paverčia produktais.

  • „Nvidia“ ataskaita, kurios laukia rinka: skaičiai milžiniški, bet viską lems Jensenas Huangas

    „Nvidia“ ataskaita, kurios laukia rinka: skaičiai milžiniški, bet viską lems Jensenas Huangas

    „Nvidia“ trečiadienį po JAV prekybos sesijos pabaigos skelbia antrojo ketvirčio rezultatus, o investuotojai juos vertina kaip testą visam DI pakilimui. Analitikai prognozuoja apie 78,8 mlrd. eurų pajamų, tačiau didžiausią įtaką rinkoms turės ne praeities skaičiai, o bendrovės gairės.

    Rinka pastarosiomis savaitėmis jautriai reagavo į abejones, ar milžiniškos investicijos į DI infrastruktūrą generuos pakankamą grąžą. Dėl to „Nvidia“ prognozės ir generalinio direktoriaus Jenseno Huango komentarai tampa tarsi nuosprendis, ar augimo istorija dar turi pagreitį.

    Prieš ataskaitą „Nvidia“ akcijos buvo patyrusios ilgiausią nuosmukio seriją nuo 2022 metų, nors vėliau dalį kritimo atsigavo. Vis dėlto investuotojų nuotaika išlieka įtempta, nes lūkesčių kartelė pakelta labai aukštai.

    Pagal rinkos prognozes, pakoreguotas pelnas turėtų siekti apie 1,79 euro akcijai, o metinis pajamų augimas galėtų priartėti prie 96 proc. „Nvidia“ pati anksčiau nurodė apie 78 mlrd. eurų pajamų, su 2 proc. paklaida, todėl analitikų konsensusas yra tik nežymiai aukštesnis.

    Toks nedidelis skirtumas reiškia, kad net ir šiek tiek geresnis rezultatas gali neįtikinti investuotojų, jei ateities gairės pasirodys atsargesnės. Pastaraisiais metais rinka priprato prie ryškių „Nvidia“ viršijamų prognozių, o tai mažina toleranciją bet kokiems ženklams, kad augimas lėtėja.

    Kur slypi didžiausia rizika

    Didžiausias klausimas susijęs su pajamų koncentracija ir priklausomybe nuo kelių didžiųjų klientų. „Nvidia“ didelę dalį pardavimų sieja su „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“, kurios lygiagrečiai kuria ir nuosavus lustus, siekdamos mažinti priklausomybę nuo tiekėjų.

    Pastaruoju metu „Nvidia“ pakeitė ataskaitų struktūrą ir pradėjo aiškiau išskirti pardavimus hiperskalės debesų kompiuterijos įmonėms bei DI debesims nuo pramonės ir verslo klientų. Investuotojams tai svarbu, nes leidžia tiksliau įvertinti, ar DI paklausą palaiko platus ratas pirkėjų, ar ji išlieka sutelkta keliuose milžinuose.

    Prognozuojama, kad duomenų centrų segmentas gali viršyti 73,1 mlrd. eurų ir augti apie 105 proc. būtent ši veikla laikoma pagrindiniu DI paklausos barometru, nes „Nvidia“ lustai yra kertinė infrastruktūros dalis modelių mokymui ir diegimui.

    Europa taip pat stebi

    „Nvidia“ rezultatai gali paveikti ne tik Volstritą, bet ir Europos puslaidininkių ekosistemą. Ypatingas dėmesys tenka Nyderlandų grupei ASML, kurios litografijos įranga yra kritiškai svarbi pažangių lustų gamybos grandinei, taip pat kitoms su įranga ir optika susijusioms bendrovėms.

    Rinkose pastebima tendencija, kad „Nvidia“ komentarai apie paklausą dažnai persiduoda visam sektoriui, nes investuotojai juos naudoja vertindami kapitalo išlaidų ciklą duomenų centruose. Kitaip tariant, tai tampa vienu svarbiausių signalų, ar pasaulis toliau sparčiai statys DI infrastruktūrą.

    Savaitė, kupina katalizatorių

    „Nvidia“ ataskaita sutampa su kitais rinkoms svarbiais įvykiais JAV. Investuotojai laukia asmeninio vartojimo išlaidų kainų indekso, kuris laikomas pagrindiniu JAV Federalinio rezervo infliacijos rodikliu, taip pat atnaujinto antrojo ketvirčio BVP įverčio.

    Vėliau dėmesys persikelia į Džeksono Holą, kur vyksta JAV centrinio banko simpoziumas, dažnai nulemiantis rinkos lūkesčius dėl palūkanų normų. Tokia įvykių koncentracija didina svyravimų tikimybę, o „Nvidia“ prognozės gali tapti vienu svarbiausių šios savaitės impulsų akcijų rinkoms.

  • Revolut kuria DI tyrimų padalinį ir pristato PRAGMA: vienas modelis sukčiavimui, kreditui ir aptarnavimui

    Revolut kuria DI tyrimų padalinį ir pristato PRAGMA: vienas modelis sukčiavimui, kreditui ir aptarnavimui

    Skaitmeninis bankas Revolut paskelbė įkuriantis naują padalinį, skirtą dirbtinio intelekto tyrimams finansinių paslaugų srityje. Bendrovė teigia sieksianti kuo didesnę DI kūrimo grandinės dalį vystyti savo viduje, o ne remtis trečiųjų šalių sprendimais.

    Naujasis padalinys pavadintas Revolut Research. Pasak įmonės, jis taps centru, kuris koordinuos nuosavus DI ir mašininio mokymosi projektus bei bendradarbiaus su akademinėmis ir technologijų institucijomis.

    Vienas pagrindinis modelis finansams

    Revolut nurodo sukūrusi nuosavą DI modelį, pritaikytą plačiam finansų laukui. Įmonė tvirtina, kad dalis finansų sektoriaus žaidėjų dažniau naudoja paruoštus įrankius arba kuria atskirus modelius skirtingoms sritims, pavyzdžiui, sukčiavimo prevencijai ar klientų aptarnavimui.

    Bendrovės teigimu, jos modelis PRAGMA „mokosi“ iš visos kliento kelionės duomenų ir sukuria vieną DI pagrindą, kurį galima panaudoti sukčiavimo aptikimui, kredito sprendimams, produktų rekomendacijoms ir klientų aptarnavimui.

    Testų rezultatai ir partnerystė

    Revolut skelbia, kad PRAGMA kuriamas bendradarbiaujant su „Nvidia“. Anot įmonės, ankstyvi bandymai parodė 65 papildomus atpažintus sukčiavimo atvejus, 2,3 karto didesnį tikslumą vertinant kredito neįvykdymo riziką ir 41 proc. daugiau produktų rekomendacijų.

    Įmonė taip pat akcentuoja masto efektą: teigiama, kad Revolut aptarnauja apie 80 mln. klientų, o per platformą vykdomi milijardai tarptautinių operacijų, todėl realiu laiku susidaro labai įvairių finansinių elgsenų duomenų rinkiniai.

    „Didėjant duomenų rinkiniui, modeliai eksponentiškai gerėja aptikdami sukčiavimą, vertindami riziką ir prognozuodami naudotojų poreikius, taip sukurdami nuosavą intelekto pranašumą, kurį tradiciškai struktūruotiems bankams sunku pasivyti“, – teigia Revolut.

    „Norint lyderiauti išmanaus bankininkystės ateityje, negalima remtis trečiųjų šalių brėžiniais. Įkūrėme Revolut Research, kad įtvirtintume principą kurti, o ne tik prijungti. Treniruodami pagrindinius modelius su mūsų pasauliniais veiklos duomenimis, suteikiame inžinierių komandoms neregėtą variklį greičiau diegti išmanesnes funkcijas, mažinti sisteminę trintį ir pasiūlyti klientams saugesnę, iš esmės geresnę finansinę patirtį“, – sako Revolut DI padalinio vadovas Pavel Nesterov.

    Tokios iniciatyvos rodo augančią konkurenciją dėl nuosavų DI sprendimų finansų sektoriuje, kur ypač svarbūs duomenų saugos, modelių patikimumo ir reguliacinių reikalavimų klausimai. Jei Revolut pavyks realiai sujungti skirtingas funkcijas į vieną pagrindinį modelį, tai gali pagreitinti produktų kūrimą ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.