Tag: Nvidia

  • Londono startuolis „Fractile“ pritraukė 649 mln. eurų DI lustams ir taikosi į „Nvidia“

    Londone įsikūręs startuolis „Fractile“, kuriantis pažangius lustus ir sistemas dirbtiniam intelektui, pritraukė 649 mln. eurų „Series C“ investiciją. Po šio etapo bendrovės vertė po investicijos siekia 6,3 mlrd. eurų.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“. Investiciją bendrai vedė „Thrive Capital“, „Founders Fund“, „Lightspeed“ ir „Redpoint“, o prie raundo prisijungė ir daugiau investuotojų, tarp jų „CapitalG“, „DST Global“, „BlackRock“, „Bain Capital Ventures“ bei kiti.

    „Fractile“ tikslas – į rinką atvesti DI inferencijai skirtą aparatinę įrangą. Inferencija – tai procesas, kai jau apmokyti DI modeliai generuoja atsakymus, prognozes ar kitus rezultatus, o didėjant modelių sudėtingumui šiai daliai reikia vis daugiau skaičiavimo resursų.

    Bendrovė teigia, kad didžiausias pažangaus DI apribojimas vis dažniau tampa ne „protas“, o laikas ir kaina, kurių reikia naudingiems rezultatams gauti. Dėl to įmonė kuria specializuotus inferencijos procesorius, siekdama didesnio greičio ir efektyvumo.

    Kas yra „Fractile“ ir ką ji kuria

    „Fractile“ įkurta 2022 metais Walterio Goodwino ir Yuhango Songo, pagrindinė būstinė yra Londone, o veikla vykdoma ir Bristolyje. W. Goodwinas, einantis vadovo pareigas, anksčiau Oksfordo universitete atliko doktorantūros tyrimus robotikos ir dirbtinio intelekto srityje.

    Įmonė vysto procesorius, specialiai pritaikytus DI inferencijai. Pastaruoju metu, augant vadinamiesiems samprotaujantiems modeliams ir autonominiams DI agentams, didėja poreikis greičiau apdoroti užklausas ir generuoti išvestis.

    Pagrindinė „Fractile“ technologijos idėja – trimačio tipo architektūra, kai dinaminė operatyvioji atmintis (DRAM) sudedama tiesiai ant skaičiavimo logikos. Toks sprendimas turėtų sumažinti laiką ir energiją, reikalingą duomenims perkelti tarp atminties ir skaičiavimo komponentų – tai laikoma vienu iš našumo „butelio kakliukų“ esamuose DI spartintuvuose.

    Pasak bendrovės, ši architektūra gali užtikrinti gerokai didesnį atminties pralaidumą nei įprasta didelės spartos atmintis (HBM) ir suteikti didesnę talpą nei statinė operatyvioji atmintis (SRAM). Tarp įvardijamų ambicijų – tūkstančių žetonų per sekundę inferencijos spartos siekis net ir su dideliais modeliais bei plačiais konteksto langais.

    Investicijų bumas Europoje

    „Fractile“ raundas vyksta 2026 metais Europoje išaugus investicijoms į specializuotą DI skaičiavimo aparatinę įrangą ir infrastruktūrą. Straipsnyje minimi ir kiti to paties laikotarpio sandoriai, susiję su inferencijos lustais, individualiai pritaikytu siliciu ar optiniais tinklais DI duomenų centrams.

    Šie sandoriai rodo, kad konkurencija DI puslaidininkių rinkoje aštrėja, o „Nvidia“ išlieka vienu pagrindinių procesorių tiekėjų pažangių DI modelių mokymui ir veikimui. Įmonės, kuriančios inferencijos spartintuvus, ieško greitesnių ir energiškai efektyvesnių alternatyvų.

    Pažymima, kad „Fractile“ gegužę jau buvo pritraukusi 198 mln. eurų „Series B“ investiciją, o 2024 metais – apie 13 mln. eurų pradiniame etape. Dabartinis finansavimas turėtų pagreitinti kelią iki komercinio produkto.

    Kada pasirodys pirmasis lustas

    Kitas svarbiausias „Fractile“ etapas – komercinis aparatinės įrangos diegimas. Bendrovė planuoja pristatyti pirmąjį komercinį lustą 2027 metais.

    Įmonės žadami našumo ir efektyvumo patobulinimai, kaip nurodoma, dar turės būti patvirtinti platesniu realios gamybos ir naudojimo mastu. Vis dėlto pritraukta suma rodo, kad investuotojai mato potencialą DI inferencijos „butelio kakliuką“ spręsti nauja aparatinės įrangos architektūra.

  • NVIDIĄ sukrėtė Jenseno Huango atsistatydinimas: akcijos krito daugiau nei 10 proc.

    NVIDIĄ sukrėtė Jenseno Huango atsistatydinimas: akcijos krito daugiau nei 10 proc.

    NVIDIA ilgametis vadovas ir vienas įkūrėjų Jensenas Huangas atsistatydino iš generalinio direktoriaus pareigų, o rinkoje kilo stipri reakcija – bendrovės akcijos smuko daugiau nei 10 proc.

    Kaip rašoma „Interia“, sprendimas įsigaliojo nedelsiant lapkričio 12 dieną. Huangas NVIDIĄ valdė nuo 1993 metų – nuo pat įmonės įkūrimo kartu su Chrisu Malachowsky’iu ir Curtisu Priemu.

    Pranešime teigiama, kad atsistatydinimas siejamas su keliais pastarųjų dienų viešumoje aptartais asmeniniais skandalais. Pats Huangas prisipažino turėjęs romaną su Alice Huang, užimančia vadovaujančias pareigas bendrovėje „Megaspeed“.

    Publikacijoje taip pat minimos spekuliacijos, esą ši moteris galėjo būti susijusi su Kinijos žvalgyba, o tai papildomai pakurstė kalbas apie galimą geopolitinę riziką ir poveikį bendrovės veiklai.

    Laikinai NVIDIAi vadovaus Colette Kress

    Laikinosios vadovės pareigos patikėtos ilgametei finansų direktorei Colette Kress. Ji prie NVIDIA prisijungė 2013 metais ir ilgą laiką buvo viena svarbiausių vadovų, atsakingų ir už santykius su investuotojais.

    Pranešama, kad naujuoju valdybos pirmininku tapo buvęs „Synopsys“ vadovas Harvey C. Jonesas. Jis tvirtino, kad valdyba pasitiki C. Kress ir vadovų komanda, o įmonės veikla, įsipareigojimai klientams ir produktų planai turėtų būti tęsiami be trikdžių.

    Tuo pat metu pradedama ieškoti nuolatinio J. Huango įpėdinio – svarstomi tiek vidiniai kandidatai, tiek žmonės iš išorės.

    Rinkos reakcija: smukusios akcijos ir investuotojų nerimas

    Tekste pažymima, kad po atsistatydinimo NVIDIA akcijos krito daugiau nei 10,3 proc. Taip pat skelbiama, jog bendra išpardavimo banga galėjo „išgarinti“ iš bendrovės kapitalizacijos net iki 1 trilijono JAV dolerių.

    Investuotojus neramina ne vien skandalai, bet ir tai, kaip įmonė bus valdoma po staigaus lyderio pasitraukimo. Publikacijoje atkreipiamas dėmesys, kad NVIDIA ilgus metus rėmėsi specifiniu valdymo modeliu, kuriame J. Huangas asmeniškai prižiūrėjo esminius sprendimus ir didelį skaičių aukšto lygio vadovų.

    Be to, įtarimų šešėlis dėl galimų ryšių su Kinijos žvalgyba, pasak teksto autorių, gali didinti riziką, kad JAV administracija imtųsi griežtesnės eksporto kontrolės ar kitų reguliacinių ribojimų technologijų milžinei.

  • „Nvidia“ po Jenseno Huango atsistatydinimo: laikina vadovė ir klausimai dėl ateities

    „Nvidia“ po Jenseno Huango atsistatydinimo: laikina vadovė ir klausimai dėl ateities

    DI lustų milžinė „Nvidia“ atsidūrė neįprastoje situacijoje – iš pareigų pasitraukus ilgamečiui vadovui ir vienam iš įkūrėjų Jensenui Huangui, bendrovei tenka spręsti, kaip atrodys jos veikla be žmogaus, su kuriuo ji buvo siejama daugiau nei tris dešimtmečius.

    Apie tai praneša „Euronews“. J. Huangas pasitraukė ketvirtadienį po to, kai pripažino turėjęs romaną su moterimi, kurią JAV pareigūnai laiko dirbusia Kinijos žvalgybai, taip pat pasirodžius pranešimams apie dar vienus santykius su pavaldine.

    Kol kas „Nvidia“ vairą perima finansų direktorė Colette Kress – ji paskirta laikinąja generaline direktore ir tuo pat metu išsaugo finansų vadovės pareigas. Tuo metu valdybos pirmininku tampa Harvey C. Jonesas, anksčiau vadovavęs mikroschemų projektavimo programinės įrangos bendrovei „Synopsys“.

    Rinkos dalyviams tai signalas, kad „Nvidia“ gali tekti atsakyti į klausimą, kurio iki šiol vengė: kas yra aiškus įpėdinis. Straipsnyje pabrėžiama, jog viešai žinomo paveldėjimo plano bendrovė neturėjo, o J. Huangas esą ne kartą vengė įvardyti būsimą lyderį.

    Laikinoji vadovė ir įpėdinio paieškos

    C. Kress prie „Nvidia“ prisijungė 2013 metais, prieš tai beveik 25 metus dirbo įvairiose technologijų bendrovėse, tarp jų – „Cisco“ ir „Microsoft“. Dėl patirties ji dažnai minima kaip viena realiausių vidinių kandidačių vadovauti įmonei ilguoju laikotarpiu.

    Vis dėlto ekspertai, cituojami publikacijoje, atkreipia dėmesį, kad įpėdinystės klausimas bendrovėje nėra aiškiai išspręstas. Buvusi vyresnioji DI patarėja Baltųjų rūmų administracijoje Carmem Domingues teigė nematanti žmogaus, kuris būtų akivaizdžiai paruoštas „kitas eilėje“.

    Technologijų leidinio „The Information“ atstovas Martinas Peersas, kurio komentarai pateikiami straipsnyje, sako, kad viduje nėra „akivaizdžių kandidatų“, ir nurodo galimus išorinius pasirinkimus: AMD vadovę Lisą Su (ji įvardijama kaip J. Huango giminaitė) bei britų lustų kūrėjo „Arm“ vadovą Rene Haasą. Kitas analitikas minėjo ir „Intel“ vadovą Lip-Bu Taną.

    Publikacijoje taip pat pažymima, kad J. Huango vaikai Madison ir Spencer užima vadovaujančias pareigas bendrovėje, tačiau, pasak C. Domingues, neaišku, ar jie būtų pasirengę perimti aukščiausią postą.

    Investuotojų „Huango premija“ ir artimiausias testas

    Straipsnyje teigiama, kad investuotojai ilgą laiką „mokėjo daugiau“ už „Nvidia“ akcijas, vertindami ne tik technologijas, bet ir J. Huango viziją. SPI Asset Management atstovas Stephenas Innesas cituojamas sakantis, jog rinka dabar gali perskaičiuoti, kiek šios vertės buvo susieta su vienu žmogumi.

    „Bloomberg Intelligence“ technologijų tyrimų vadovas Mandeepas Singhas mano, kad pasikeitus lyderystei „Nvidia“ gali tapti mažiau agresyvi – o tai svarbu įmonei, kuri varžosi dėl kiekvienos naujos DI lustų kartos pristatymo tempo.

    Tuo pat metu konkurentai gali pasinaudoti momentu, jei klientai nuspręstų labiau paskirstyti užsakymus. „Saxo Markets“ atstovė Charu Chanana teigė, kad DI lyderystė gali „išsiplėsti“, ir kaip galimus laimėtojus įvardijo AMD, „Broadcom“, „Alphabet“ ir „Samsung“.

    Pirmasis ryškesnis rinkos ir bendrovės valdymo stabilumo išbandymas, anot publikacijos, ateis jau lapkričio 17 dieną, kai „Nvidia“ turėtų skelbti ketvirčio rezultatus jau laikinosios vadovybės laikotarpiu.

    Rizikos DI ekosistemai ir įtaka Europai

    Publikacijoje pabrėžiama, kad „Nvidia“ užima itin svarbią vietą DI rinkoje, todėl didžiausias nerimas – galimas „užkrato“ efektas visai ekosistemai. C. Domingues teigimu, daugelis DI bendrovių arba yra finansiškai susijusios su „Nvidia“, arba nuo jos priklauso, o vienos grandies suklupimas gali turėti poveikį kitiems.

    Ch. Chanana taip pat akcentuoja, jog didesnė rizika gali būti ne vienos bendrovės reputacijos ar valdymo krizė, bet galimi sutrikimai DI investicijose apskritai. Tarp veiksnių minimi finansavimo klausimai, debesijos gigantų išlaidų mastas ir vis griežčiau vertinama DI investicijų grąža.

    Straipsnyje atskirai aptariama ir Europa. Teigiama, kad J. Huangas asmeniškai rėmė kelis didelius „Nvidia“ projektus žemyne, tačiau dabar lieka neaišku, ar jo įpėdinis turės tokį pat entuziazmą. Tarp minimų iniciatyvų – DI partnerystė Vokietijoje ir 2025 metais beveik 1 mlrd. JAV dolerių (apie 900 mln. eurų) siekusios „Nvidia“ investicijos šioje šalyje, taip pat spalį paskelbtas DI startuolių centras Stokholme.

    Silpnesnė pozicija Vašingtone ir Kinijos faktorius

    Publikacijoje rašoma, kad J. Huangas buvo neformalus JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas DI klausimais ir ilgą laiką lobavo prieš pažangių lustų eksporto į Kiniją ribojimus. Minima, kad praėjusiais metais D. Trumpas leido eksportuoti „Nvidia“ H200 lustus į Kiniją, nepaisant griežtesnės pozicijos šalininkų abiejose politinėse stovyklose.

    Autorių teigimu, J. Huangui pasitraukus, o virš bendrovės pakibus šnipinėjimo įtarimų šešėliui, „Nvidia“ įtaka Vašingtone gali mažėti. Demokratų senatoriai Elizabeth Warren ir Chrisas Coonsas esą jau paprašė administracijos išsaugoti dokumentus, susijusius su „Nvidia“ lustų eksportu į Kiniją.

    Kinija neigia šnipinėjimo teiginius ir kaltina Vašingtoną bandant technologijomis „blokuoti“ šalį. Tuo pat metu kinų bendrovės mėgina mažinti priklausomybę nuo JAV tiekėjų, o „Huawei“ save pristato kaip Kinijos atsaką „Nvidia“.

  • „Nvidia“ valdyba svarsto Jenseno Huango ateitį: žiniasklaida praneša apie antrą romaną

    „Nvidia“ valdyba svarsto Jenseno Huango ateitį: žiniasklaida praneša apie antrą romaną

    „Nvidia“ valdyba svarsto bendrovės vadovo Jenseno Huango ateitį po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų apie galimą antrą nesantuokinį romaną. JAV žiniasklaida teigia, kad dėl situacijos ruošiama valdybos diskusija.

    Kaip skelbia „Euronews“, ši istorija pasirodė netrukus po ankstesnių pranešimų, kad Huangas turėjo ryšių su Alice Huang – Singapūre įsikūrusios duomenų centrų bendrovės „Megaspeed“ vadove, kuri, kaip teigiama, buvo įtariama šnipinėjimu Kinijai.

    „The Wall Street Journal“, remdamasis su situacija susipažinusiais asmenimis, rašė, kad valdyba ruošiasi susitikti ir priimti sprendimą. Kol kas nėra aišku, kokie konkretūs scenarijai svarstomi.

    Tuo metu „The New York Times“ pranešė, kad vaizdo įrašuose 63 metų vadovas matomas rodantis dėmesį „Nvidia“ sveikatos priežiūros viceprezidentei Kimberly Powell. Leidinio teigimu, tai būtų antrasis nesantuokinis romanas.

    Kas žinoma apie antrąjį epizodą

    Pasak „The New York Times“, Kimberly Powell (48) buvo viena ryškesnių figūrų „Nvidia“ pastangose plėsti mikroschemų technologijų pritaikymą aukštajame moksle ir sveikatos priežiūroje.

    Leidinio teigimu, incidentas esą buvo pastebėtas San Chosė (Kalifornija) vykusios konferencijos metu, kur liudininkai tvirtino matę juos elgiantis meiliai viešbutyje.

    Ankstesni pranešimai ir tyrimas valdyboje

    Antrojo romano istorija pasirodė po to, kai pats Huangas, kaip pranešama, darbuotojams siųstame laiške pripažino turėjęs santykių su Alice Huang ir teigė buvęs neištikimas žmonai.

    „The Wall Street Journal“ taip pat skelbė, kad Jensen Huang ir Alice Huang buvo fotografuoti kartu Taipėjuje 2024 ir 2025 metais.

    Pranešimuose teigiama, kad JAV žvalgyba praėjusį pavasarį išplatino pažymą, kurioje Alice Huang įvardyta kaip galimai susijusi su Kinijos Valstybės saugumo ministerija.

    Tą pačią dieną „Nvidia“ direktorių valdyba paskelbė inicijavusi nepriklausomą tyrimą, atsižvelgiant į pastarąjį viešą informacijos srautą apie galimą užsienio žvalgybos veiklą, nukreiptą į bendrovės įkūrėją ir vadovą.

    Politinis fonas ir spaudimas iš Kongreso

    Pasak pranešimų, JAV Kongreso nariai taip pat ragino Huangą uždarame posėdyje paaiškinti savo ryšius su Alice Huang.

    Tekste pažymima, kad dirbtinio intelekto bumas pastaraisiais metais iškėlė „Nvidia“ akcijas į rekordines aukštumas, o pats Huangas vis dažniau pasirodydavo viešuose renginiuose kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

    Taip pat primenama, kad praėjusį mėnesį jis iš Respublikonų partijos prezidento gavo Nacionalinį mokslo medalį.

    Kol kas „Nvidia“ galutinių sprendimų viešai neskelbia, o situacijos baigtis priklausys nuo valdybos sprendimų ir vykstančio nepriklausomo tyrimo.

  • Europos lustų akcijos smuko po žinių, kad „Nvidia“ valdyba svarsto atleisti Jenseną Huangą

    Europos lustų akcijos smuko po žinių, kad „Nvidia“ valdyba svarsto atleisti Jenseną Huangą

    Europos lustų gamintojų akcijos ketvirtadienį smuko po to, kai „Nvidia“ akcijos prekyboje po biržos krito 8,6 proc., pasirodžius pranešimams apie galimus pokyčius bendrovės vadovybėje.

    „The Wall Street Journal“ paskelbė, kad „Nvidia“ valdyba esą ruošiasi nušalinti generalinį direktorių Jenseną Huangą, o „Reuters“, remdamasi su situacija susipažinusiu asmeniu, pranešė apie vėlai trečiadienį JAV laiku vykusį valdybos posėdį.

    Ketvirtadienį prieš prasidedant oficialiai prekybai JAV „Nvidia“ akcijos buvo kritusios 7,2 proc. Investuotojai laukė aiškesnių žinių dėl bendrovės ateities, todėl pradiniai nuostoliai Europos rinkoje dalinai buvo atpirkti.

    Frankfurte 11:26 Vidurio Europos laiku „ASML“ akcijos buvo nusileidusios 1,9 proc., o „ASM International“ ir „STMicroelectronics“ smukimas siekė mažiau nei 0,3 proc.

    Rinkose – nevienodos nuotaikos

    Nors technologijų sektoriuje tvyrojo įtampa, platesnė Europos rinka kilo. Vokietijos DAX indeksas ryte augo daugiau nei 1 proc. ir pirmą kartą perkopė 27 000 punktų ribą.

    Prie DAX šuolio prisidėjo „Siemens“ – pramonės grupės akcijos pakilo daugiau nei 4 proc., bendrovei paskelbus apie rekordinius pelnus, kuriuos, anot pranešimų, skatino duomenų centrų paklausa.

    Londono FTSE 100 kilo 0,3 proc., Paryžiaus CAC 40 – 0,7 proc. Ankstesnė įtampa dėl „Nvidia“ persidavė ir Azijai: dauguma regiono indeksų ketvirtadienį leidosi žemyn.

    Kas žinoma apie „Nvidia“ vadovo situaciją

    J. Huangas, vienas iš „Nvidia“ įkūrėjų, kompanijai vadovauja nuo 1993 metų ir yra tapęs jos viešuoju veidu. „Nvidia“ pozicijos lustų, naudojamų DI modeliams apmokyti, rinkoje pavertė bendrovę vienu ryškiausių DI bumo simbolių.

    Sekmadienį „Nvidia“ valdyba pranešė apie nepriklausomą tyrimą po žiniasklaidos publikacijų, kad J. Huangas esą buvo tapęs užsienio žvalgybos taikiniu. Pats vadovas taip pat yra pripažinęs turėjęs romaną ne santuokoje.

    Be to, „The New York Times“, remdamasis penkiais buvusiais „Nvidia“ darbuotojais, trečiadienį pranešė apie dar vieną J. Huango romaną – su Kimberly Powell, bendrovės sveikatos priežiūros viceprezidente.

    Įpėdinio klausimas ir platesnis poveikis

    Rinkas neramina ir tai, kad „Nvidia“ neturi aiškaus įpėdinio. Pasak „Quilter Cheviot“ technologijų tyrimų vadovo Beno Barringerio, valdyba į įtarimus žiūri labai rimtai ir esą pasitelkė išorinę paieškos bendrovę galimiems kandidatams vertinti.

    B. Barringeris teigė, kad akivaizdžiausia kandidatė galėtų būti finansų direktorė Colette Kress, tačiau kartu neatmetė scenarijaus, kad J. Huangas galėtų likti prezidentu su gerokai sumažintu vaidmeniu, išlaikydamas tam tikrą įtaką.

    Anot jo, vadovo pasikeitimas galėtų turėti atgarsį visai industrijai, nes J. Huangas yra įtakingas diskusijose dėl DI reguliavimo ir finansavimo, o susilpnėjęs jo balsas gali reikšti mažesnį „Nvidia“ svorį šiose debatose.

    Kiti signalai iš pasaulio rinkų

    JAV akcijų ateities sandoriai Europoje vėlų rytą rodė mišrias nuotaikas – „Nasdaq 100“ ateities sandoriai smuko 0,7 proc. Tuo metu trečiadienį Volstryte „Nasdaq Composite“ kilo 1,6 proc., S&P 500 – 1,3 proc., o „Dow Jones“ pridėjo 0,5 proc.

    Naftos kainos ketvirtadienį taip pat leidosi: JAV etaloninė nafta smuko daugiau nei 0,7 proc. iki 85,87 JAV dolerio už barelį, o „Brent“ – beveik 0,8 proc. iki 92 JAV dolerių. Aukso ateities sandoriai krito daugiau nei 1 proc.

    Valiutų rinkoje doleris nežymiai silpnėjo jenos atžvilgiu, o euras kiek stiprėjo dolerio atžvilgiu. Investuotojai toliau vertina, ar DI paklausa atneš pakankamai pelno, kad pateisintų dideles sektoriaus investicijas.

  • „Nvidia“ vadovą Jenseną Huangą užgriuvo DI memų banga – po viešo prisipažinimo ir tyrimų

    „Nvidia“ vadovą Jenseną Huangą užgriuvo DI memų banga – po viešo prisipažinimo ir tyrimų

    „Nvidia“ vadovui Jensenui Huangui pastarosios dienos tapo itin sudėtingos: jis viešai pripažino neištikimybę žmonai, o jo vardas minimas ir dviejuose tyrimuose.

    Kaip rašo „Euronews“, tiek pati bendrovė, tiek FTB aiškinasi, kiek artimi galėjo būti Huango ryšiai su Kinijos žvalgyba.

    Situaciją dar labiau kaitina socialiniai tinklai – internete ėmė plisti DI sugeneruotų memų lavina, nukreipta į „Nvidia“ vadovą.

    Ironiška tai, kad memams kuriamas turinys naudojant technologijas, kurias pats Huangas siejamas su DI proveržiu padėjus išpopuliarinti.

    DI memai – nuo romantinių komedijų iki šnipų trilerių

    Socialinių tinklų vartotojai Huango istoriją ėmė perkurti į įvairius žanrus – nuo romantinių komedijų iki šnipų trilerių, pasitelkdami DI įrankius vaizdams ir įrašams generuoti.

    Tarp plintančių pokštų atsirado ir aliuzijų į popkultūrą, įskaitant vadinamąją „kiss cam“ temą, kuri šįkart taip pat išnaudojama memų kūrėjų.

    Tekste pažymima, kad būtent šis „DI šlamšto“ turinio efektas – kai greitai ir masiškai generuojami vaizdai, įrašai ar jų parodijos – tapo dar vienu smūgiu Huangui viešųjų ryšių požiūriu.

    Straipsnyje tai palyginama su Frankenšteino istorija: technologinis „monstras“ atsisuka prieš žmogų, prisidėjusį prie jo išpopuliarėjimo.

  • „OpenAI“ pajamos šoktelėjo 50 proc., bet nuostoliai išaugo iki 10,9 mlrd. dolerių

    „OpenAI“ pajamos šoktelėjo 50 proc., bet nuostoliai išaugo iki 10,9 mlrd. dolerių

    „OpenAI“ trečiąjį ketvirtį padidino pajamas maždaug 50 proc. iki 10 mlrd. JAV dolerių, tačiau toliau patiria didelius veiklos nuostolius.

    Kaip skelbia „The Wall Street Journal“, investuotojams pateiktuose dokumentuose bendrovė nurodė, kad jos koreguota veiklos marža gerėjo – nuo -150 proc. ankstesnį ketvirtį iki -109 proc.

    Vis dėlto veiklos nuostoliai per tą patį laikotarpį dar labiau išaugo: nuo 10,1 mlrd. iki 10,9 mlrd. JAV dolerių (apie 9,72 mlrd. eurų), teigiama publikacijoje.

    Šie skaičiai pasirodė tuo metu, kai investuotojai itin atidžiai vertina dirbtinio intelekto (DI) bendrovių finansus ir tai, kiek kainuoja sparčiai plečiama infrastruktūra bei skaičiavimo pajėgumai.

    Investuotojų dėmesys krypsta į DI bendroves

    Ataskaitos kontekste minimas ir „OpenAI“ konkurentas „Anthropic“, kuris ruošiasi pirminiam viešam akcijų siūlymui (IPO) ir siekia vertinimo, kuris galėtų tapti reikšmingu signalu visam DI sektoriui.

    „Anthropic“ dokumentuose JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC) nurodė, kad planuoja parduoti 825 mln. akcijų po 70–78 JAV dolerius už vienetą (apie 62,44–69,58 euro). Akcijos turėtų būti kotiruojamos simboliu „ANT“.

    Taip pat skelbiama, kad septynios technologijų bendrovės, tarp jų „Google“, „Nvidia“, AMD ir „Microsoft“, atskiru privačiu sandoriu sutiko įsigyti už 26 mlrd. JAV dolerių (apie 23,2 mlrd. eurų) nebalso teisę turinčių akcijų už IPO kainą.

    Šios bendrovės įvardijamos kaip „Anthropic“ investuotojos arba svarbūs skaičiavimo galios tiekėjai.

    Volatilumas biržose ir politinis fonas

    Publikacijoje pažymima, kad biržose pastaruoju metu išaugo svyravimai įmonių, siejamų su DI bumu, akcijose. Ypatingas dėmesys krypsta į lustų gamintoją „Nvidia“.

    Taip pat nurodoma, kad situaciją rinkose veikia ir JAV politinis fonas: po vidurio kadencijos rinkimų demokratai perėmė abiejų Kongreso rūmų kontrolę ir žadėjo pristabdyti prezidento Donaldo Trumpo darbotvarkę.

    Tuo pat metu investuotojai bando atsakyti į esminį klausimą: kiek ilgai gali tęstis DI išlaidų bumas ir kokia kaina jis bus finansuojamas, ypač sparčiai augančioms, bet vis dar nuostolingoms bendrovėms.

  • DI bendrovė „Anthropic“ ruošiasi IPO: akcijos kaina 70–78 doleriai, siekiama 90,4 mlrd.

    Amerikiečių technologijų bendrovė „Anthropic“ žengia į biržą: JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC) ji pateikė prospektą, susijusį su artėjančiu pirminiu viešu akcijų siūlymu (IPO).

    Dokumentuose nurodoma, kad investuotojams bus siūloma 825 mln. akcijų, o vienos akcijos kaina numatyta 70–78 dolerių intervale.

    Įmonė planuoja per IPO pritraukti 90,4 mlrd. dolerių. Akcijų platinimas bus padalintas į tris dalis, kiekvienoje jų taikant skirtingas akcijų paskirstymo sąlygas.

    Kartu tai laikoma svarbiu testu rinkoms, kurios pastaruoju metu atsargiau vertina investicijas į dirbtinį intelektą, debesijos sprendimus ir duomenų centrų infrastruktūrą.

    Kaip bus paskirstytas akcijų paketas

    Dideli akcijų paketai numatyti ir esamiems akcininkams, kurie anksčiau dalyvavo kapitalo didinimo procedūrose. Šiai grupei skiriama akcijų už 26 mlrd. dolerių.

    Tarp minimų dabartinių akcininkų – „Microsoft“, „Broadcom“, „Google“ (Alphabet), AMD, „Micron“, „Nvidia“, TSMC ir kelios kitos bendrovės.

    Taip pat dalis institucinių ir individualių akcininkų planuoja parduoti 23,65 mln. jiems priklausančių akcijų – tai, kaip skaičiuojama, turėtų atnešti apie 1,83 mlrd. dolerių.

    Be to, pati „Anthropic“ ketina išleisti 801,35 mln. naujų akcijų, o gautas lėšas skirti plėtrai ir naujų DI projektų finansavimui.

    Vertinimas ir rinkų fonas

    Nustatytas 70–78 dolerių kainos intervalas reikštų įmonės vertinimą kiek daugiau nei 1 trln. dolerių. Tekste pabrėžiama, kad tai mažiau, nei tikėtasi rugsėjo pradžioje, kai buvo kalbama apie 1,2 trln. dolerių vertę.

    Platesniame kontekste ši emisija vyksta tuo metu, kai dalies technologijų sektoriaus lyderių vertinimai yra sumažėję šimtais milijardų dolerių. Tai atvėsino investuotojų, fondų ir bankų nuotaikas, kurios kelis pastaruosius ketvirčius buvo palankios technologijų bendrovėms.

    Dėl to „Anthropic“ debiutas biržoje gali tapti vienu ryškesnių signalų, kaip rinka šiuo metu vertina didelės apimties DI projektus ir jų finansavimo perspektyvas.

  • ES: dirbtinio intelekto lustams reikia „labai patikimų partnerių“ – įtampa po „Nvidia“ skandalo

    ES: dirbtinio intelekto lustams reikia „labai patikimų partnerių“ – įtampa po „Nvidia“ skandalo

    Europos Sąjunga dirbtinio intelekto mikroschemų srityje turėtų dirbti tik su „labai patikimais partneriais“, sako už technologijų suverenumą atsakinga Europos Komisijos vicepirmininkė Henna Virkkunen. Jos teigimu, kalbant apie kritines technologijas svarbiausia užkirsti kelią jautrių žinių nutekėjimui.

    Kaip ji antradienį Lisabonoje vykusiame „Web Summit“ renginyje sakė interviu „POLITICO“, tokio atsargumo reikia DI puslaidininkių, kvantinių technologijų, kibernetinio saugumo bei palydovų srityse. Pasak Virkkunen, tikslas – „išlaikyti verslo paslaptis Europoje“.

    Šie komentarai nuskambėjo praėjus kelioms dienoms po to, kai rinkos lyderė „Nvidia“ pranešė pradėjusi vidinį tyrimą dėl to, ar jos vadovas galėjo tapti Kinijos žvalgybos operacijos taikiniu. Skandalas dar labiau atkreipė dėmesį į jautriausių technologijų tiekimo grandinių saugumą.

    Paklausta, ką laiko patikimais partneriais, Virkkunen JAV įvardijo kaip tradiciškai artimiausią ES partnerę saugumo ir technologijų srityje. Ji leido suprasti, kad ES nenusiteikusi kaltinti JAV, tačiau siektų glaudesnio bendradarbiavimo užpildant saugumo spragas.

    Europos priklausomybė nuo „Nvidia“ lustų

    Europa šiuo metu stipriai priklauso nuo „Nvidia“ lustų, nes pati turi nedaug DI mikroschemų kūrimo ar gamybos pajėgumų. Būtent todėl ES siekia ilgainiui sumažinti priklausomybę nuo kelių JAV bendrovių.

    Virkkunen pabrėžė, kad per artimiausius metus svarbu stiprinti Europos gebėjimus pačiai projektuoti ir gaminti pažangius lustus, įskaitant DI mikroschemas. Šį tikslą ES bando pasiekti ir per pramoninės politikos iniciatyvas, tokias kaip Europos lustų aktas.

    Pašnekovė taip pat akcentavo, kad kai kuriose „ribotose“ technologijų srityse būtina užtikrinti, jog nevyktų technologijų nutekėjimas. Tokie nutekėjimai, ES požiūriu, gali kelti riziką tiek pramonei, tiek bendram saugumui.

    Įmonė komentarų iškart nepateikė

    Tekste nurodoma, kad „Nvidia“ iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti. Tuo pat metu pripažįstama, kad Europa kol kas neturi namuose užaugintos alternatyvos, galinčios greitai pakeisti „Nvidia“ vaidmenį DI infrastruktūroje.

  • Londono startuolis „PORT“ pritraukė 14,5 mln. eurų autonominiams pristatymo robotams su DI

    Londone įsikūręs startuolis „PORT“ pritraukė 14,5 mln. eurų investicijų ir žada spartinti autonominių pristatymo robotų bei vadinamojo DI vairuotojo kūrimą.

    Bendrovė teigia, kad naujas finansavimas leis remtis jau veikiančiu mikrocentrų (microhub) tinklu Jungtinėje Karalystėje, kuriame kaupiami duomenys ir organizuojama kasdienė kurjerių logistika.

    „PORT“ akcentuoja, kad robotizuota logistika prasideda ne nuo paties roboto, o nuo infrastruktūros, operacijų ir duomenų sluoksnio, be kurio autonominės sistemos realiomis sąlygomis neįmanomos.

    Šis projektas įdomus tuo, kad duomenys autonominiam vairavimo sprendimui renkami ne atskiroje bandomojoje programoje, o per jau naudojamą e. dviračių parką, kuris kasdien dirba miesto gatvėse.

    Kaip „PORT“ renka duomenis DI

    Bendrovė nurodo, kad dalis jos e. dviračių aprūpinti „NVIDIA“ sprendimais paremtomis kameromis ir lidarais, kurie fiksuoja realias pristatymo situacijas Londono gatvėse.

    Surinkta medžiaga atrenkama taip, kad būtų panaudojama DI vairuotojo mokymui: nuo kasdienių epizodų, tokių kaip borteliai ar dviratininkai, iki retesnių „kraštinių“ atvejų.

    Grįžus į „PORT“ centrus, duomenys automatiškai įkeliami per šviesolaidį, o kiekvienas pristatymas papildo mokymo rinkinius, kurie vėliau turėtų valdyti pačios bendrovės robotus.

    Mikrocentrų tinklas ir plėtra už JK ribų

    Įkurta 2020 metais, „PORT“ kuria vertikaliai integruotą miestų logistikos sistemą: infrastruktūrą, nuosavą DI ir robotiką. Bendrovė teigia turinti 24 mikrocentrus visoje JK ir daugiau nei 50 000 kurjerių tinklą.

    Mikrocentrai įrengiami panaudojant ne iki galo išnaudojamas miesto erdves – pavyzdžiui, požemines automobilių stovėjimo aikšteles, sandėlius ar geležinkelio arkų patalpas. Iš viso, įmonės duomenimis, taip įdarbinta 52 000 kv. pėdų ploto.

    „PORT“ pabrėžia, kad tokia centrų vieta yra kritiška autonominei ateičiai: robotus reikia laikyti, pakrauti ir įkrauti netoli pristatymo adresų.

    Įmonė taip pat skelbia, kad iki 2026 metų pabaigos planuoja atidaryti mikrocentrą Paryžiaus centre – tai būtų pirmasis „PORT“ startas už JK ribų.

    Partnerystė su „Royal Mail“ ir rezultatai

    „PORT“ teigia artimiausiu metu pradedanti naują plėtros etapą – kuriamą robotizuoto pristatymo sistemą ji vysto bendradarbiaudama su „Royal Mail“.

    2025 metų rugsėjį įmonė pristatė priekabas, leidusias e. dviračių kurjeriams teikti siuntų pristatymo paslaugas.

    Iki šiol, bendrovės duomenimis, „PORT“ krovininiais dviračiais pristatyta daugiau nei 300 000 siuntų, o vieno pristatymo emisijos esą yra maždaug 90 proc. mažesnės nei analogiško pristatymo dyzeliniu furgonu.

    Apie investicijų etapą pranešė „EU-Startups“.