Tag: Nvidia

  • Daugiau nei 170 tūkst. pasirašė peticiją grąžinti Jenseną Huangą į „Nvidia“ vadovus

    Daugiau nei 172 tūkst. „Nvidia“ darbuotojų, akcininkų ir technologijų sektoriaus atstovų pasirašė peticiją, kuria reikalaujama į buvusį postą grąžinti Jenseną Huangą. Tarp pasirašiusiųjų minimas ir Elonas Muskas.

    Peticija adresuota bendrovės valdybai ir ragina panaikinti sprendimą, priimtą po žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie J. Huango romaną. Tekste taip pat prašoma, kad vadovas būtų grąžintas bent iki nepriklausomas tyrimas galutinai nustatys faktus.

    Skandalo centre atsidūrė verslininkė Alice Huang, su kuria, kaip teigiama, J. Huangas turėjo romaną. Ji įvardijama kaip tariama Kinijos žvalgybos agentė, galėjusi gauti prieigą prie jautrios informacijos.

    Publikacijoje nurodoma, kad kalbama apie duomenis, susijusius su galimybe apeiti JAV draudimą tiekti naujausios kartos lustus ir pažangias technologijas į Kiniją. Ši tema ypač jautri dėl DI sprendimų ir jų eksporto ribojimų.

    Kas nutiko „Nvidia“ vadovybei

    Po kilusios kritikos ir spaudimo Jenseną Huangą siejamos istorijos fone jis pasitraukė iš „Nvidia“ prezidento ir generalinio direktoriaus pareigų, o įmonės valdyba atsistatydinimą priėmė.

    Laikinąja vadove paskirta bendrovės finansų direktorė Colette Kress. Peticijos autoriai pabrėžia, kad toks sprendimas turi būti peržiūrėtas, kol nėra pateiktos galutinės nepriklausomo tyrimo išvados.

    Peticijos tikslas – sustabdyti kritimą biržoje

    Peticiją pasirašę asmenys teigia, kad pagrindinis jų tikslas – stabilizuoti bendrovės padėtį po personalinio sukrėtimo. Straipsnyje teigiama, kad po šių įvykių „Nvidia“ akcijų kaina krito daugiau nei 20 proc.

    Pateikiami ir konkretūs skaičiai: spalio 21 dieną viena akcija uždarymo metu kainavo 222,17 JAV dolerio, o lapkričio 16 dieną prieš prekybos sesiją – 162,85 JAV dolerio.

    Taip pat nurodoma, kad bendrovės rinkos kapitalizacija smuko žemiau 4 trln. JAV dolerių ribos, kai vėlyvą pavasarį siekė daugiau nei 5 trln. JAV dolerių. Per pastaruosius tris mėnesius vertė, teigiama, sumažėjo maždaug 23 proc.

  • Wall Street indeksose – daugiau nuosmukio, „Nvidia“ akcijos per savaitę smuko apie 11 proc.

    Penktadienio sesija Volstrite baigėsi nevienareikšmiai: „Dow Jones“ nežymiai kilo, tačiau platesni rinkos indeksai leidosi žemyn. Rinkoms ir toliau spaudimą darė krentančios lustų gamintojos „Nvidia“ akcijos.

    „Dow Jones Industrial“ užsidarė pakilęs 0,10 proc. iki 52 347,55 punkto. Tuo metu „S&P 500“ smuko 0,40 proc. iki 7 561,67 punkto, o „Nasdaq Composite“ krito 0,91 proc. iki 25 136,27 punkto.

    Investicijų strategas Rossas Mayfieldas (Baird) teigė, kad dalis blogų žinių jau gali būti įkainota, tačiau rinkose jis vis tiek tikisi didesnio svyravimo. Jo vertinimu, investuotojai gali ir toliau perskirstyti lėšas iš su dirbtiniu intelektu siejamų sektorių į kitas rinkos dalis, nepriklausomai nuo naujausių įvykių aplink „Nvidia“.

    Anot stratego, lustų bendrovių akcijos spaudimą jautė dar iki pastarųjų įvykių: rinkoje buvo nerimo dėl ankstesnės augimo bangos tvarumo ir dėl to, kokią grąžą atneš didelės investicijos. Jo teigimu, tai iš esmės nepakeitė bendros rinkos krypties.

    Silpnesnė diena, bet geriausia savaitė nuo rugpjūčio

    Nors penktadienis daugeliui investuotojų nebuvo sėkmingas, per visą savaitę pagrindiniai Volstrito indeksai fiksavo augimą. „Nasdaq“ paaugo maždaug 2 proc., „S&P 500“ – daugiau nei 2 proc., o „Dow Jones“ – beveik 2 proc.; tai geriausi savaitiniai rezultatai nuo rugpjūčio pradžios.

    Rinkos dalyviai taip pat vertino naujausius JAV gamintojų kainų indekso (PPI) duomenis. Spalį PPI, palyginti su ankstesniu mėnesiu, pakilo 0,3 proc., o metinis augimas siekė 6,5 proc.

    Neįtraukus maisto ir energijos kainų, PPI didėjo 0,3 proc. per mėnesį ir 5 proc. per metus. Buvo prognozuota, kad bendras PPI augs 0,4 proc. per mėnesį, o „bazinis“ rodiklis – 0,3 proc.

    „Nvidia“ spaudžia vadovo pasitraukimas ir nerimas dėl DI sektoriaus

    „Nvidia“ akcijos penktadienį krito apie 2 proc., o per savaitę – apie 11 proc. Investuotojų nuotaikas pablogino žinia, kad laikina generaline direktore paskirta Colette Kress po to, kai iš pareigų pasitraukė Jensenas Huangas.

    Tekste teigiama, kad J. Huango pasitraukimas susijęs su pranešimais apie dvejus metus trukusius santykius su kinų verslininke Alice Huang, kuri įtariama ryšiais su Pekino žvalgyba. Nurodoma, kad ji vadovavo „Megaspeed“ – „Nvidia“ rangovei, kuri kaltinama eksporto kontrolės apėjimu, nukreipiant didelius „Nvidia“ lustų kiekius Kinijos įmonėms.

    Dalies rinkos dalyvių nuotaikas iliustruoja ir Ranmore Fund Management įkūrėjo bei portfelio valdytojo Seano Peche pozicija – jis nepalankiai vertina su dirbtiniu intelektu susijusias bendroves ir įspėja, kad didelės „bangos“ gali baigtis staigiu koregavimusi.

    „Microsoft“ akcijos kilo, bet pasaulį sutrikdė paslaugų gedimas

    Tarp didžiųjų technologijų bendrovių „Microsoft“ akcijos brango 0,17 proc. Tą pačią dieną fiksuotas vienas rimčiausių bendrovės gedimų: neveikė „Outlook“, „Teams“ ir „Copilot“, o sutrikimas truko ilgiau nei 12 valandų ir paveikė įmonių bei valstybinio sektoriaus komunikaciją visame pasaulyje.

    Rinkos foną palaikė ir įmonių rezultatų sezonas: pagal LSEG Data and Analytics, iš 450 „S&P 500“ indekso bendrovių, kurios iki ketvirtadienio paskelbė ataskaitas, 83,6 proc. pelną ar pajamas pranešė geresnius, nei tikėtasi.

  • „Nvidia“ neteko apie 1,8 trln. dolerių vertės: rinkos svarsto, kas bus po Jenseno Huango

    „Nvidia“ neteko apie 1,8 trln. dolerių vertės: rinkos svarsto, kas bus po Jenseno Huango

    „Nvidia“ per kiek daugiau nei mėnesį prarado apie 1,8 trln. JAV dolerių rinkos vertės, o investuotojai dabar vertina, kiek bendrovės sėkmė buvo susieta su ilgamečiu vadovu Jensenu Huangu.

    Po to, kai ketvirtadienį paskelbta apie J. Huango atsistatydinimą, Volstryto analitikai ėmė perskaičiuoti bendrovės perspektyvas ir DI industrijos dinamiką, apie tai praneša „Euronews“.

    63 metų J. Huangas buvo vienas ryškiausių DI bumo veidų: „Nvidia“ pažangūs lustai tapo infrastruktūros pagrindu, o pati bendrovė investavo į klientus ir tiekėjus, kad šie galėtų plėsti duomenų centrus ir DI pajėgumus.

    Laikinąja vadove paskirta finansų direktorė Colette Kress, šias pareigas einanti nuo 2013 metų. Nors investuotojams tai suteikia tęstinumo ženklą, rinkoje kyla klausimas, ar bus išlaikytas ankstesnis augimo ir sandorių tempas, kuris padėjo „Nvidia“ tapti DI rinkos lydere.

    Kas nutiko akcijoms ir vertei

    Bendrovės vertės kritimas fiksuotas po kelių įvykių sekos. Tekste minima, kad savaitgalio pranešimai apie J. Huango neištikimybę prisidėjo prie staigių nuostolių biržoje: tarp penktadienio uždarymo ir ketvirtadienio dienos žemiausio taško buvo „nubraukta“ apie 900 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės.

    Iš viso nuo rekordinio uždarymo spalio 6 dieną, kai akcijos dieną baigė ties 239,24 JAV dolerio, „Nvidia“ neteko apie 1,8 trln. JAV dolerių (apie 1,6 trln. eurų) rinkos vertės.

    Po žinios apie atsistatydinimą ketvirtadienį akcijos smuko 4,3 proc. iki 166,19 JAV dolerio ir priartėjo prie 52 savaičių žemumų.

    Kiek rinkoje buvo „Jensen premium“

    Rinkos dalyviai iš esmės sprendžia du klausimus: kokią kainą verta mokėti už „Nvidia“ būsimą pelną su nauju vadovu ir kiek bendrovė uždirbs, jei klientai sulėtins investicijas į DI.

    Minima, kad dalis analitikų nemato būtinybės nedelsiant keisti pelno prognozių 2027 ir 2028 finansiniams metams, tačiau įvardija ilgalaikes rizikas – vadovų kaitą, sandorių politiką ir didesnį dėmesį veiklai, susijusiai su Kinija.

    Rinkoje taip pat skaičiuojamas vadinamasis „Jensen premium“ – priedas prie vertės, kurį investuotojai siejo su J. Huango asmeniu ir jo vaidmeniu nuo produktų strategijos iki santykių su vyriausybėmis ir DI laboratorijomis.

    Dar iki atsistatydinimo kai kurie analitikai buvo bandę įvertinti, kaip pasikeistų „Nvidia“ akcijos vertė be J. Huango: tekste nurodoma 225 JAV dolerių už akciją įvertinimas be jo, palyginti su 300 JAV dolerių, kai jis vadovauja.

    Į ką investuotojai žiūrės toliau

    Esminis artimiausias taškas investuotojams – bendrovės finansinių rezultatų skelbimas antradienį, lapkričio 17 dieną, po JAV rinkų uždarymo.

    Per ketvirtį iki liepos 26 dienos „Nvidia“ pajamos, kaip teigiama, išaugo daugiau nei dvigubai iki 96,2 mlrd. JAV dolerių (apie 86,8 mlrd. eurų), o duomenų centrų segmentas sudarė daugiau nei 90 proc. pardavimų.

    Įmonė prognozavo apie 108 mlrd. JAV dolerių (apie 97,5 mlrd. eurų) pajamas už ketvirtį, apie kurį bus pranešta, o analitikų lūkesčiai, remiantis apklausos duomenimis, siekė 109,3 mlrd. JAV dolerių (apie 98,6 mlrd. eurų).

    Rinkai svarbiausia bus kito ketvirčio pardavimų ir pelningumo gairės: jos parodys, kokio augimo „Nvidia“ tikisi po staigių vertės svyravimų ir vadovų pasikeitimo, bei ar didžiosios debesijos bendrovės laikosi savo investicijų planų.

    Taip pat bus stebima, ar „Nvidia“ pavyks laiku pristatyti naująsias „Vera Rubin“ sistemas ir ar finansavimo susitarimai su DI klientais tęsis jau vadovaujant C. Kress, kol bus rastas nuolatinis generalinis direktorius.

    Ši situacija parodė, kad net technologijų milžinams investuotojų pasitikėjimas priklauso ne tik nuo užsakymų ir produktų planų, bet ir nuo aiškaus vadovavimo tęstinumo.

    Šis straipsnis nėra finansinis patarimas – prieš investuodami įvertinkite rizikas ir priimkite sprendimus pagal savo situaciją.

  • DI bendrovės „Anthropic“ IPO gali tapti didžiausiu JAV istorijoje – paklausa viršijo pasiūlą 6 kartus

    JAV dirbtinio intelekto bendrovės „Anthropic“ planuojamas debiutas biržoje sulaukė milžiniško investuotojų susidomėjimo – akcijų paklausa gerokai viršijo numatytą pasiūlą. Skelbiama, kad tai gali tapti didžiausiu IPO JAV biržų istorijoje.

    Kaip nurodoma pateiktoje informacijoje, pavedimų akcijoms esą buvo apie 600 proc. daugiau nei riba, skirta akcininkams. Dėl tokio paklausos šuolio akcijos turėtų būti siūlomos už maksimalią prospekte numatytą kainą – 78 JAV dolerius už vieną akciją.

    Prospekte buvo nurodytas kainos intervalas 70–78 JAV doleriai. Didelė paklausa reiškia, kad daliai investuotojų gali būti priskirta mažiau akcijų, nei jie tikėjosi, nes pirmenybė paprastai teikiama esamiems akcininkams.

    Atviroje transzoje numatyta 825 mln. akcijų: 801,35 mln. jų turėtų sudaryti nauja emisija, o dar 23,65 mln. akcijų parduotų dabartiniai bendrovės akcininkai.

    Akcininkai ir planuojama emisijos vertė

    Tarp „Anthropic“ akcininkų minimos tokios bendrovės kaip „Google“, AMD, TSMC, „Broadcom“ ir „Nvidia“. Teigiama, kad per lygiagrečią emisiją esami akcininkai ketina įsigyti akcijų už 26 mlrd. JAV dolerių, o „Nvidia“ deklaravo 10 mlrd. JAV dolerių.

    Pagal pateiktus skaičius, visas IPO sandoris esą turėtų siekti 90,4 mlrd. JAV dolerių. Tai reikštų naują rekordą JAV rinkoje ir pranoktų ankstesnį, siejamą su Elono Musko „SpaceX“ IPO, kuris, kaip teigiama, buvo vertinamas 75 mlrd. JAV dolerių.

    Tekste taip pat nurodoma, kad iš šio platinimo bendrovė planuoja gauti lėšų technologijų plėtrai ir dalies įsipareigojimų grąžinimui.

    Kinijos ir Honkongo investuotojams – ribojimai

    Agentūros „Bloomberg“ perduota informacija teigia, kad emisiją aptarnaujantys JAV bankai atsisako priimti pavedimus iš klientų Kinijoje ir Honkonge.

    Nors prospekte tai esą nebuvo aiškiai išdėstyta, tokie ribojimai siejami su ITAR (International Traffic in Arms Regulations) nuostatomis, kurios taikomos nacionalinio saugumo kontekste.

  • DI bendrovės „Anthropic“ IPO JAV gali tapti didžiausias istorijoje – paklausa viršijo pasiūlą 600 proc.

    JAV dirbtinio intelekto bendrovės „Anthropic“ planuojamas akcijų platinimas sulaukė milžiniško investuotojų susidomėjimo ir, panašu, gali tapti didžiausiu JAV biržų istorijoje.

    Bendrovė skelbia, kad užsakymai akcijoms gerokai viršijo siūlomą kiekį: paklausa buvo maždaug 600 proc. didesnė nei akcijų limitas, numatytas pasiūloje.

    Toks perteklius reiškia, kad daliai norinčiųjų akcijų gali tekti mažesnis kiekis, nei tikėtasi – ypač jei pirmenybė bus teikiama esamiems akcininkams. Apie tokią tikėtiną situaciją cituojamas su procesu susipažinęs šaltinis.

    Prospekte buvo numatytas 70–78 JAV dolerių kainos rėžis už akciją, o esant dabartinei paklausai, akcijos, tikėtina, bus siūlomos viršutine riba – 78 JAV doleriais.

    Didelis perteklius ir planuojama emisijos struktūra

    Atviroje tranšoje numatyta 825 mln. akcijų, tačiau užsakymų apimtis šį skaičių, kaip teigiama, viršijo beveik šešis kartus. Tai reiškia didelę „redukciją“ – ne visi norintieji gaus pilną pageidautą kiekį.

    Iš minėtos dalies 801,35 mln. akcijų turi būti išleidžiamos naujai, o 23,65 mln. akcijų – parduodamos dabartinių akcininkų.

    Tekste nurodoma, kad pritrauktos lėšos būtų skirtos technologijų plėtrai ir dalies įsipareigojimų padengimui. Kartu pateikiamas ir siekiamos sumos vertinimas JAV doleriais, susietas su pasirinkta maksimalia akcijos kaina.

    Kas investuoja ir kuo šis IPO išskirtinis

    Tarp dabartinių „Anthropic“ akcininkų minimos tokios bendrovės kaip „Google“, AMD, TSMC, „Broadcom“ ir „Nvidia“. Taip pat teigiama, kad jie per lygiagrečią emisiją ketina įsigyti akcijų už 26 mlrd. JAV dolerių, o „Nvidia“ deklaruota suma – 10 mlrd. JAV dolerių.

    Skelbiama, kad visa emisija, jei bus įgyvendinta pagal planą, galėtų siekti 90,4 mlrd. JAV dolerių vertę. Tokiu atveju, teksto teigimu, ji pranoktų ankstesnį rekordą, siejamą su Elono Musko „SpaceX“ IPO, vertintu 75 mlrd. JAV dolerių.

    Apribojimai Kinijos ir Honkongo investuotojams

    Kaip rašo „Bloomberg“, JAV bankai, aptarnaujantys „Anthropic“ akcijų platinimą, atsisako priimti pavedimus iš klientų Kinijoje ir Honkonge.

    Nors tokia informacija, kaip nurodoma, prospekte nėra išsamiai paskelbta, tekste aiškinama, kad situacija siejama su ITAR (International Traffic in Arms Regulations) nuostatomis, taikomomis nacionalinio saugumo kontekste.

  • „Nvidia“ akcijos smuko: bendrovės vadovas Jensenas Huangas traukiasi iš generalinio direktoriaus pareigų

    „Nvidia“ akcijos smuko: bendrovės vadovas Jensenas Huangas traukiasi iš generalinio direktoriaus pareigų

    JAV lustų gamintojos „Nvidia“ akcijos ketvirtadienį atsidarymo metu smuko daugiau nei 13 proc., kai bendrovė pranešė, jog jos įkūrėjas ir generalinis direktorius Jensenas Huangas traukiasi iš pareigų.

    Kaip skelbia „Euronews“, bendrovės valdyba patvirtino, kad J. Huangas iš karto nebeina prezidento, generalinio direktoriaus ir valdybos nario pareigų.

    Laikina bendrovės vadove paskirta finansų direktorė Colette Kress – ji šias pareigas eis kartu su finansų vadovės darbu, kol bus ieškomas nuolatinis vadovas. Valdyba svarstys tiek vidinius, tiek išorinius kandidatus.

    Rinkas sukrėtusi žinia iškart atsiliepė platesniam technologijų sektoriui: investuotojai vertino, ką lyderio pasikeitimas gali reikšti ne tik „Nvidia“, bet ir platesniam dirbtinio intelekto (DI) bumui.

    Kas vyko rinkose po pranešimo

    Netrukus po prekybos pradžios „Nvidia“ nuosmukis kiek sumažėjo – akcijos buvo kritusios apie 7 proc. Vis dėlto kritimas prisidėjo prie bendrai silpnesnio JAV rinkų starto.

    S&P 500 indeksas ketvirtadienį smuko 0,7 proc. Tuo metu technologijų bendrovių jautrumą DI naujienoms atspindintis „Nasdaq Composite“ krito 1,5 proc., o „Dow Jones Industrial Average“ pakilo 127 punktais.

    Tekste pažymima, kad įvykiai „Nvidia“ paskatino judesius ir tarp konkurentų: kai kurių varžovų, įskaitant AMD ir „Broadcom“, akcijos ūgtelėjo.

    Laikinas vadovės paskyrimas ir galimas poveikis

    Technologijų tyrimų vadovas Benas Barringeris iš „Quilter Cheviot“ situaciją įvardijo kaip svarbų momentą finansų rinkoms, pabrėždamas J. Huango įtaką ir jo vaidmenį paverčiant „Nvidia“ viena svarbiausių bendrovių DI bumo laikotarpiu.

    Kalbėdamas apie C. Kress, analitikas ją įvardijo kaip akivaizdžiausią vidinę kandidatę: anot jo, ji gerai pažįsta bendrovę ir gali šį laikotarpį išnaudoti įrodydama, kad verta posto nuolat.

    Tuo pačiu jis teigė nesitikintis trumpalaikio poveikio, jei bendrovė ir toliau turės stiprų užsakymų portfelį bei pasieks veiklos tikslus. Vis dėlto, jo vertinimu, ilgalaikėje perspektyvoje žinia gali paveikti platesnę DI ekosistemą.

    Europos lustų sektoriuje – taip pat spaudimas

    Investuotojams nerimaujant dėl galimų pasekmių pasaulinei DI tiekimo grandinei, ketvirtadienį smuko ir kai kurios Europos lustų bendrovių akcijos.

    Popietę buvo fiksuojami nuosmukiai, tarp jų – ASML akcijos Amsterdame krito 2,8 proc., ASM International – 0,7 proc., o Paryžiuje kotiruojama STMicroelectronics buvo 1,7 proc. žemiau.

    Vis dėlto pagrindiniai Europos indeksai tuo metu laikėsi teigiamoje teritorijoje: Vokietijos DAX buvo pakilęs 0,3 proc., Londono FTSE 100 – nežymiai aukščiau, o Paryžiaus CAC 40 augo 0,4 proc.

  • Web Summit finale – dėmesio centre „Nvidia“ vadovo J. Huango pasitraukimas ir DI burbulo rizika

    Web Summit finale – dėmesio centre „Nvidia“ vadovo J. Huango pasitraukimas ir DI burbulo rizika

    Lisabonoje vykusio „Web Summit“ paskutinę dieną daugiausia dėmesio sulaukė netikėtas „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango pasitraukimas, dirbtinio intelekto (DI) burbulo rizika ir auganti JAV skola.

    Kaip skelbia „Euronews“, šios temos dominavo diskusijoje, kurioje nuskambėjo įspėjimų, kad būtent viešosios skolos rinka gali tapti kitos finansų krizės katalizatoriumi.

    Panelėje dalyvavo kapitalo rinkų naujienlaiškio „The Kobeissi Letter“ įkūrėjas Adamas Kobeissi ir ekonomistas Jamesas Galbraithas, dėstantis Teksaso universitete Ostine.

    Renginio programa buvo itin sutankinta, nes trečiadienio sesijos buvo atšauktos Portugalijos vyriausybei prieš audrą „Charles“ paskelbus nepaprastąją padėtį. Galiausiai Lisaboną pasiekė smarkus lietus ir nedidelis užtvindymas, tačiau prognozuotas smūgis miestui neįvyko.

    „Nvidia“ vadovo pasitraukimas ir reakcija rinkose

    J. Huangas iš generalinio direktoriaus pareigų pasitraukė ketvirtadienį, paviešinus informaciją apie du nesantuokinius romanus. Pranešama, kad JAV žvalgyba įtaria, jog viena iš moterų galėjo šnipinėti Kinijai, o Pekinas tokius kaltinimus neigia.

    Kol valdyba ieško nuolatinio įpėdinio, laikina „Nvidia“ vadove paskirta finansų direktorė Colette Kress.

    Pasak publikacijos, „Nvidia“ akcijos ketvirtadienio prekybos pradžioje krito maždaug 15 proc., vėliau nuostoliai sumažėjo iki kiek daugiau nei 5 proc., o kaina buvo apie 164 JAV dolerius už akciją. Nuo spalio 5 dieną pasiekto rekordo – 243 JAV dolerių – akcijos vertė sumenkusi daugiau nei 30 proc.

    A. Kobeissi teigė, kad, jo nuomone, J. Huangas neturėjo trauktis, o pasitraukimą jis vertino kaip neigiamą signalą investuotojams artimiausiems keleriems metams, nors „Nvidia“ atžvilgiu išliko optimistiškas.

    DI lenktynės ir JAV skolos šešėlis

    Ekonomistas J. Galbraithas svarstė, kad ilgainiui Kinijos technologijos gali nurungti „Nvidia“ sprendimus. Tai, jo vertinimu, verstų iš naujo klausti apie milžiniškas investicijas, kurias į DI infrastruktūrą pila didžiosios technologijų bendrovės.

    Jis globalią ekonomiką apibūdino kaip dviejų sistemų varžybas: JAV, kur lengviau greitai pritraukti privačių pinigų, ir Kinijos, galinčios labiau centralizuoti tyrimus, technologijų kūrimą bei diegimą ir aktyviau įsikišti į ekonomiką.

    Dėl šių priežasčių J. Galbraithas teigė atsargiai linkstantis manyti, kad DI lenktynėse pranašumą gali įgyti Kinija, o per kelis dešimtmečius ji galėtų tapti didžiausia pasaulio ekonomika.

    Kita didžioji diskusijos tema – viešosios skolos rinka. A. Kobeissi aiškino, kad reikšminga JAV biudžeto išlaidų dalis tenka vien palūkanoms už skolą, o ne pačiai skolai mažinti, ir perspėjo, jog aukštesnių palūkanų laikotarpis gali užsitęsti.

    Vis dėlto jis pabrėžė nematantis „artėjančios 2008 metų situacijos“, tačiau teigė, kad 10–20 metų perspektyvoje tendencijos kelia nerimą, nors JAV ekonomikos atsparumą ir inovacijų tempą vertino palankiai.

    Diskusijos pabaigoje J. Galbraithas priminė, kad finansų krizių esmė – jų neįmanoma tiksliai numatyti, tačiau, jo vertinimu, nerimą keliančių ženklų rinkose pakanka.

  • Europos biržos smuko po „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango pasitraukimo: investuotojai pervertina DI bumą

    Europos biržos smuko po „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango pasitraukimo: investuotojai pervertina DI bumą

    Europos ir Azijos akcijų rinkos penktadienį daugiausia krito, investuotojams vertinant, ką pasaulinei dirbtinio intelekto (DI) industrijai gali reikšti Jenseno Huango pasitraukimas iš „Nvidia“ vadovo pareigų.

    Kaip praneša „Euronews“, Europos indeksai sesiją pradėjo žemiau: Londono FTSE 100 atsidarymo metu buvo smukęs 0,2 proc., o Paryžiaus ir Frankfurto pagrindiniai indeksai – apie 0,3 proc. Žemyn kryptelėjo ir JAV ateities sandoriai, įskaitant technologijų sektoriui jautrų „Nasdaq 100“.

    JAV ketvirtadienį „Nvidia“ akcijos užsidarė kritusios 4,3 proc. Tuo metu „S&P 500“, „Nasdaq Composite“ ir „Dow Jones“ indeksai kiekvienas smuko maždaug po 0,4 proc., o „Dow Jones“ sesiją baigė ties 52 297,09 punkto.

    „Nvidia“ paskelbė, kad Huangas nedelsdamas atsistatydino iš prezidento, generalinio direktoriaus ir valdybos nario pareigų. Laikina vadove paskirta ilgametė finansų direktorė Colette Kress.

    Kas įvyko „Nvidia“ ir kodėl tai svarbu rinkoms

    Bendrovės teigimu, sprendimas priimtas po pranešimų apie du Huango romanus, įskaitant vieną su moterimi, įtarta šnipinėjimu Kinijai, o tai esą sukėlė JAV nacionalinio saugumo susirūpinimą.

    Huango pasitraukimas rinkoms reikšmingas ir dėl jo vaidmens: jis buvo vienas „Nvidia“ įkūrėjų, ilgą laiką laikytas pagrindiniu bendrovės DI strategijos architektu ir vienu ryškiausių veidų platesniame pasauliniame DI pakilime.

    „Quilter Cheviot“ technologijų tyrimų vadovas Benas Barringeris sakė nesitikintis trumpalaikio poveikio įmonei, jei užsakymų portfelis išliks stiprus, o „Nvidia“ ir toliau pasieks numatytus veiklos tikslus.

    Vis dėlto, jo vertinimu, ši žinia gali kelti rizikų ilgesniam laikotarpiui: Huangas buvo labai įtakingas DI reguliavimo diskusijose ir prisidėjo prie „Nvidia“ lyderystės DI investicijų bei finansavimo srityje, todėl jo nebuvimas gali pakeisti jėgų balansą ekosistemoje.

    Azijoje lustų sektorius – nevienodas vaizdas

    Azijoje dalis su DI aparatine įranga susijusių bendrovių, kaip pažymima, stipriai priklauso nuo DI infrastruktūros plėtros tempo JAV, todėl nuotaikos regione taip pat išliko įtemptos.

    Japonijos „Nikkei 225“ pakilo 0,5 proc. iki 61 142,35, tačiau Pietų Korėjos „Kospi“ krito 1,0 proc. iki 5 290,53. Šanchajaus indeksas nusileido 0,6 proc. iki 3 634,35, o Honkongo „Hang Seng“ apie 09:00 GMT buvo smukęs daugiau nei 1,5 proc. iki 23 637,60.

    Lustų gamintojų akcijos judėjo skirtingomis kryptimis: Tokijuje „Tokyo Electron“ brango 1,7 proc., „Kioxia“ krito 2,2 proc., o „SoftBank Group“ (įvardijama kaip „OpenAI“ investuotoja) prarado 5,1 proc. Seule „Samsung Electronics“ smuko 1,0 proc., „SK Hynix“ – 3,2 proc.

    Taiwan’o „Taiex“ indeksas užsidarė 1,35 proc. aukščiau – ties 43 675,12; TSMC pakilo 0,43 proc. Australijos „S&P/ASX 200“ tuo metu krito 0,7 proc. iki 9 082,20.

    Naftos brangimas didino spaudimą akcijoms

    Rinkas papildomai slėgė augusios naftos kainos po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad Vašingtonui „nereikia susitarimo su Iranu“, nors konfliktas Artimuosiuose Rytuose tęsiasi.

    Apie 07:00 GMT „Brent“ nafta brango 0,7 proc. iki 96,48 JAV dolerio už barelį. Palyginimui, prieš Irano karą, prasidėjusį vasario pabaigoje, kaina siekė apie 72 JAV dolerius už barelį.

    JAV etaloninė „West Texas Intermediate“ nafta kilo 0,2 proc. iki 88,91 JAV dolerio už barelį. Tuo metu JAV aukso ateities sandoriai gruodžio pristatymui europinėje prekyboje kiek paaugo iki 3 899 JAV dolerių už Trojos unciją.

    Valiutų rinkoje euras šiek tiek stiprėjo iki 1,1061 JAV dolerio (nuo 1,1055), taip pat kilo iki 83,60 penso (nuo 83,53). Svaras smuktelėjo iki 1,3229 JAV dolerio (nuo 1,3235), o doleris silpnėjo iki 159,79 jenos (nuo 159,84).

  • „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas traukiasi: akcijos smuko, įmonės vertė krito žemiau 4 trln. dolerių

    „Nvidia“ vadovas ir bendrovės bendraįkūrėjas Jensenas Huangas ketvirtadienį nedelsdamas atsistatydino iš prezidento, generalinio direktoriaus (CEO) ir valdybos nario pareigų. Ši žinia iškart smogė rinkai – bendrovės akcijos smuko, o kapitalizacija nusileido žemiau 4 trln. JAV dolerių.

    Kaip skelbiama, sprendimas priimtas po viešumoje aptariamo skandalo dėl Huango asmeninio gyvenimo ir ryšių su moterimi, kuri, žiniasklaidos teigimu, siejama su įtarimais dėl šnipinėjimo Kinijos naudai. Dėl situacijos bendrovės valdyba buvo susirinkusi svarstyti jo nušalinimo.

    „Nvidia“ valdybą sudaro 11 narių, iš jų 10 – nepriklausomi. Huango atšaukimui būtų pakakę paprastos daugumos, tačiau, nurodoma, CEO pats pasirinko pasitraukti.

    Laikinojo generalinio direktoriaus pareigos patikėtos finansų direktorei (CFO) Colette Kress. Ji laikinai eis šias pareigas kartu su savo įprastomis funkcijomis.

    Rinkų reakcija: per savaitę minus 20 proc.

    Rinkos nuotaikos dėl „Nvidia“ krypties ir reputacijos susvyravo itin greitai. Per savaitę bendrovės akcijų kaina sumažėjo maždaug 20 proc., o išpardavimas tęsėsi ir ketvirtadienį.

    Prekybai ketvirtadienį prasidėjus, „Nvidia“ akcijos krito daugiau nei 10 proc. Dėl to bendrovės vertė smuko iki maždaug 3,96 trln. JAV dolerių.

    Tekste pažymima, kad nuotaikas dar labiau pablogino papildomos publikacijos apie Huango privatų gyvenimą: trečiadienį pasirodė informacija apie dar vieną jo nesantuokinį ryšį.

    Nepriklausomas tyrimas ir FBI dėmesys

    Dar anksčiau, lapkričio 8 dieną, valdyba sudarė nepriklausomą komitetą, turintį ištirti Huango ryšį su Alice Huang – Singapūro bendrovės „Megaspeed“ vadove, kuri minima kaip įtariama turinti ryšių su Kinijos žvalgyba.

    Nurodoma, kad šia istorija domisi ir JAV Federalinis tyrimų biuras (FBI). Žiniasklaida ją sieja su atskiru tyrimu dėl lustų eksporto į Kiniją kontrolės, kurio vertė minima 7,5 mlrd. JAV dolerių.

    Kol kas nėra aišku, kiek ši situacija turės ilgalaikių pasekmių „Nvidia“ strategijai bei jos vadovybės sudėčiai, tačiau trumpuoju laikotarpiu investuotojų reakcija jau matoma akcijų kainoje.

  • SpaceX ir „Tesla“ svarsto fuziją: kliūtimi gali tapti veikla Kinijoje, minimas ir Jensen Huang

    Elono Musko valdomos „SpaceX“ ir „Tesla“ daro pažangą derybose dėl galimo susijungimo. Pagal vieną iš svarstomų scenarijų, dviejų didžiausių verslininko įmonių fuzija galėtų būti užbaigta dar šiais metais.

    Vis dėlto susijungimo kelias nėra paprastas: įmonėms reikėtų suderinti skirtingus verslo modelius ir įveikti saugumo bei reguliavimo klausimus. Apie derybų eigą ir galimus terminus praneša agentūra „Bloomberg“.

    Galimas susijungimas rinkoje būtų vertinamas kaip vienas stambiausių pastarųjų metų sandorių technologijų ir finansų pasaulyje. Naujas konglomeratas apimtų elektromobilius, energijos kaupimo sistemas, raketas ir palydovų infrastruktūrą.

    Kaip akcentuojama, pagrindinis argumentas, jungiant šiuos verslus, būtų bendros ambicijos spartinti dirbtinio intelekto pritaikymą kosmoso technologijose, autonominiame transporte ir humanoidinių robotų srityje.

    Dirbtinis intelektas jungia, saugumas skiria

    Pasak publikacijoje cituojamo „JPMorgan“ analitiko Rajat Gupta, didžiausios įtampos kyla dėl dviejų faktorių, kurie tarpusavyje kertasi. Vienas jų – „SpaceX“ kontraktai JAV vyriausybei ir gynybos sektoriui, keliantys nacionalinio saugumo reikalavimus.

    Kitas – reikšminga ir pelninga „Tesla“ gamybinė veikla Kinijoje. Tai, vertinant rizikas, gali apsunkinti kelią gauti reguliuotojų pritarimą ir įtikinti akcininkus, ypač jei tektų aiškiai atskirti veiklas ar keisti jų struktūrą.

    Taip pat neatmetama, kad apie sandorį gali būti paskelbta ne iškart: svarstomas scenarijus, pagal kurį pranešimas galėtų nusikelti į 2027 metų pradžią. Tuo metu abiejų įmonių valdybos ir patarėjai, kaip skelbiama, dirba ties valdymo modeliu ir kitomis susijungimo detalėmis.

    Politinis fonas ir planuojami terminai

    Tekste pabrėžiama, kad susijungimas būtų ir politinių nuotaikų išbandymas JAV, ypač atsižvelgiant į tai, jog demokratai perėmė Kongreso kontrolę ir yra viešai signalizavę, kad gali atidžiau vertinti Musko verslo interesus bei politinius ryšius.

    Spalį pats E. Muskas pranešė, kad abiejų bendrovių valdybos sudarė specialius komitetus iš nepriklausomų narių, kurie nagrinėja susijungimo galimybes. Nurodoma, kad „SpaceX“ rinkos vertė po debiuto biržoje viršija 1,9 trilijono JAV dolerių, o „Tesla“ vertinama maždaug 1,5 trilijono JAV dolerių.

    Taip pat pranešama, kad „Tesla“ metinis akcininkų susirinkimas numatytas gruodžio 3 dieną. Viena iš praktinių derybų temų – kiek akcijų „SpaceX“ galėtų pasiūlyti „Tesla“ investuotojams kaip sandorio dalį.

    Minimas ir buvęs „Nvidia“ vadovas

    Publikacijoje aptariama ir galimybė, kad būsimame jungtiniame darinyje galėtų atsirasti vietos buvusiam „Nvidia“ vadovui Jensen Huang. Teigiama, kad jis lapkričio 12 dieną pasitraukė iš vienos didžiausių pasaulio bendrovių vadovo pareigų.

    Nurodoma, kad jo pasitraukimo priežastimi tapo viešojoje erdvėje aptartos aplinkybės, susijusios su asmeniniu gyvenimu ir įtarimais dėl galimų ryšių su Kinijos žvalgyba. Pats E. Muskas dar prieš oficialų pasitraukimo patvirtinimą tinkle „X“ rašė, kad J. Huang įdarbinimas būtų „garbė“.

    Tuo pat metu primenama, kad „SpaceX“ ir „Tesla“ jau turi bendrų verslo sąsajų – jos bendradarbiauja, be kita ko, įgyvendinant puslaidininkių gamybos projektą Teksase, vadinamą „Terafab“, ir ruošia pagrindą glaudesnėms bendroms operacijoms.