Tag: Nyderlandai

  • Nyderlandų premjeras Robas Jettenas tęsia krizines derybas: koalicijai gresia žlugimas

    Nyderlandų premjeras Robas Jettenas tęsia krizines derybas: koalicijai gresia žlugimas

    Nyderlandų premjeras Robas Jettenas savaitgalį pratęsė krizines derybas su koalicijos partneriais, siekdamas užkirsti kelią vyriausybės žlugimui. Penktadienį kelias valandas trukęs susitikimas baigėsi be susitarimo.

    Kaip praneša „Euronews“, įtampa kilo dėl nesutarimų Jetteno vadovaujamoje mažumos koalicijoje – centristų D66, centro dešiniųjų CDA ir dešiniųjų VVD – rengiant šalies biudžeto planus.

    Krizę dar labiau įkaitino situacija parlamente, kai D66 ir CDA pritarė dviem centro kairės opozicinėms partijoms – PRO ir Volt – pasiūlytoms pataisoms, kad mokesčių paketas būtų priimtas itin nedidele persvara.

    Susitarimo sąlygos, kurias PRO lyderis Jesse Klaveris viešai vadino „milijonierių mokesčiu“, supykdė VVD ir tapo lūžio tašku trapiai koalicijai.

    „Milijonierių mokesčio“ ginčas

    Ginčijama priemonė numato didesnį – 38,5 proc. – tarifą investicijų ar santaupų grąžai, viršijančiai 60 000 eurų. Tiems, kurių pajamos iš turto nepasiekia 60 000 eurų, šis didesnis tarifas nebūtų taikomas.

    VVD nepritarė net pačios vyriausybės mokesčių planui. Partijos lyderė Dilan Yeşilgöz-Zegerius teigė buvusi užklupta netikėtai.

    VVD: mažumos kabinetas – „nepavykęs eksperimentas“

    Po daugiau nei septynias valandas trukusių penktadienio derybų Jettenas pareiškė, kad koalicija kol kas išsilaikys. Vis dėlto VVD vadovė žurnalistams sakė mananti, jog mažumos kabinetas yra „nepavykęs eksperimentas“.

    Ji paragino iš esmės „perkrovti“ koalicijos darbą. Panašiai kalbėjo ir pats Jettenas, pripažinęs, kad reikalinga „rimta nauja pradžia“.

    Premjeras teigė, kad artimiausiomis dienomis tęs išsamias derybas su trimis koalicijos partijomis „ramiai ir apgalvotai“. Jo teigimu, pokalbis dar nebaigtas.

    Galimi pirmalaikiai rinkimai

    Šis konfliktas – naujausia krizė fragmentuotoje Nyderlandų politinėje aplinkoje, kur per dešimtmetį įvyko ketveri visuotiniai rinkimai, o visuomenės pasitikėjimas politikais mažėjo.

    Naujausias ginčas vėl iškėlė pirmalaikių rinkimų tikimybę – praėjus vos devyniems mėnesiams nuo Jetteno vyriausybės darbo pradžios.

    Apklausos rodo, kad pirmalaikiuose rinkimuose galėtų laimėti kairioji PRO partija, o antroje vietoje atsidurtų kraštutinių dešiniųjų politikas Geertas Wildersas.

  • „Land Rover“ stoja į teismą su BYD dėl „Defender“ kopijos: Nyderlanduose atliktos kratos

    „Land Rover“ stoja į teismą su BYD dėl „Defender“ kopijos: Nyderlanduose atliktos kratos

    „Jaguar Land Rover“ (JLR) pradėjo teisinį ginčą su Kinijos automobilių gamintoju BYD, įtardama, kad šis galėjo pažeisti intelektinės nuosavybės teises, kurdamas modelį Ti7. Ginčo epicentre – įtarimai, kad BYD visureigis pernelyg panašus į „Land Rover Defender“.

    Kaip skelbia „The Times“, dar rugpjūtį Nyderlanduose buvo atliktos kratos dviejuose BYD biuruose. Teismo paskirti antstoliai rinko skaitmeninius įrašus, susijusius su Ti7 kūrimu.

    Pranešime teigiama, kad Nyderlandų teismas vėliau šią savaitę spręs, ar JLR ieškinys gali būti nagrinėjamas toliau. Šis procesinis žingsnis sutampa su tuo, kad Ti7 kaip tik pasirodo Europos salonuose.

    Nei BYD, nei JLR situacijos komentuoti nepanoro. Vis dėlto ginčo kontekstas aiškus: kalbama ne tik apie panašų dizainą, bet ir apie įtarimus dėl galimo „Defender“ išardymo bei atvirkštinės inžinerijos (reverse engineering) tyrimų ir plėtros etape.

    Kuo remiasi JLR įtarimai

    Vizualūs Ti7 ir „Land Rover Defender“ panašumai, anot publikacijos, krenta į akis, tačiau JLR įtarimai esą platesni. Teigiama, kad JLR mano, jog BYD inžinieriai galėjo išardyti „Defender“ ir jį „išnarstyti“ tam, kad geriau suprastų konstrukcinius sprendimus.

    Pats konkurentų modelių analizavimas automobilių pramonėje nėra išskirtinis reiškinys – gamintojai dažnai lygina ir testuoja vieni kitų automobilius. Tačiau jei kuriant Ti7 būtų panaudotos saugomos technologijos ar kiti intelektinės nuosavybės elementai, tai jau galėtų tapti rimtesniu pažeidimu.

    Teismo sprendimas Nyderlanduose gali nulemti, ar JLR pretenzijos taps pilnaverčiu teisiniu procesu. Tai ypač aktualu dabar, kai BYD Ti7 planuojama netrukus pristatyti Europos pirkėjams.

    Ti7 kainos ir debiutas Europoje

    Ti7 pirmiausia buvo pristatytas Kinijoje – pranešama, kad 2025 metų rugsėjį jo kaina prasidėjo nuo mažiau nei 27 000 JAV dolerių. Vėliau, balandį, BYD pristatė baterijomis varomą (elektrinę) versiją už 29 900 JAV dolerių.

    Europoje, pasak publikacijos, Ti7 startinė kaina siekia apie 64 500 JAV dolerių, o panašios 7 vietų „Land Rover Defender 110“ versijos kaina – beveik 92 000 JAV dolerių. Toks kainų skirtumas leidžia suprasti, kodėl JLR į Europos rinką ateinantį konkurentą vertina jautriai.

    Taip pat nurodoma, kad BYD planavo Ti7 pristatymą Europos klientams pradėti jau nuo sausio. Teisinis ginčas, prasidėjęs būtent dabar, gali tapti papildomu iššūkiu įsitvirtinant regione.

    JLR jau yra bandžiusi ginti savo dizainą

    Pranešime primenama, kad tai nėra pirmas kartas, kai JLR teisinėmis priemonėmis bando apginti savo intelektinę nuosavybę. Gamintojas anksčiau buvo įsitraukęs į ginčus su kitais prekių ženklais.

    Pavyzdžiui, JLR pralaimėjo bylą prieš britų gamintoją „Ineos“, tačiau 2019 metais laimėjo teisinę kovą prieš Kinijos prekės ženklą Jiangling – tuomet teismas pripažino, kad „Landwind X7“ buvo pernelyg panašus į „Range Rover Evoque“.

    Ši istorija rodo, kad automobilių dizaino ir technologijų ginčai tarptautinėje rinkoje nėra retenybė – ypač tada, kai į Europą sparčiai ateina nauji konkurentai su agresyvia kainodara.

  • Į aukcioną Nyderlanduose pateko retas „Volkswagen XL1“: 261 mpg ir kaina apie 140 tūkst. dolerių

    Į aukcioną Nyderlanduose pateko retas „Volkswagen XL1“: 261 mpg ir kaina apie 140 tūkst. dolerių

    Nyderlanduose aukcione parduodamas vienas rečiausių „Volkswagen“ eksperimentų – itin taupus dyzelinis įkraunamas hibridas „XL1“, kurių pagaminta vos 250.

    Šis futuristinis dvivietis modelis debiutavo 2013 metais ir, kaip rašo „InsideEVs“, Europos bandymų cikle pasiekė net 261 mpg (apie 0,9 litro 100 kilometrų).

    Aukcione siūlomas 2016 metų automobilis turi kiek daugiau nei 1 000 mylių ridą (apie 1 600 kilometrų) ir, teigiama, yra puikios būklės.

    Vertinimo suma – apie 140 000 JAV dolerių. Tai reiškia, kad „XL1“ labiau primena kolekcinį inžinerijos eksponatą nei būdą sutaupyti degalams kasdienėse kelionėse.

    Projektas, kuriam prireikė 12 metų

    „XL1“ kūrimas truko apie 12 metų. Projektui vadovavo tuometinis „Volkswagen“ vadovas Ferdinandas Piëchas, siekęs vadinamojo „vieno litro“ automobilio – tokio, kuris 100 kilometrų sunaudotų tik vieną litrą degalų.

    Gamintojas dėl efektyvumo ėmėsi sprendimų, kurie labiau būdingi superautomobiliams: aerodinamiškas „ašaros“ formos kėbulas, itin mažas pasipriešinimo koeficientas ir lengvos konstrukcijos medžiagos.

    Skelbiama, kad kėbulas ir važiuoklė pagaminti iš anglies pluošto. Automobilis taip pat išsiskiria „drugelio“ tipo durimis, o dvi sėdynės sumontuotos ne simetriškai – tai padaryta dėl aerodinamikos.

    Ką gali įkraunamas dyzelinis hibridas

    „XL1“ jėgainę sudaro 800 kubinių centimetrų darbinio tūrio, dviejų cilindrų turbodyzelinis variklis, sumontuotas už vairuotojo, ir įkraunamo hibrido sistema su 5,5 kilovatvalandės baterija.

    Vien elektra automobilis gali nuvažiuoti 31 mylią (apie 50 kilometrų). Tai leidžia dalį trumpų kasdienių maršrutų įveikti be degalų, tačiau modelis vis tiek naudoja dyzeliną, kurio kainos kai kuriais laikotarpiais kilo sparčiai.

    Efektyvumo rodikliai įspūdingi ir dėl itin mažo svorio – 1 852 svarų (apie 840 kilogramų) – bei aerodinamikos. „Volkswagen“ tuo metu teigė, kad pastoviam 62 mph (apie 100 km/h) greičiui palaikyti automobiliui pakanka maždaug 8 arklio galių.

    Įspūdinga ekonomija, bet kuklus greitis

    Didžiausias „XL1“ kompromisas – dinamika. Bendra galia siekia 68 arklio galias, o iki 60 mph (apie 97 km/h) automobilis įsibėgėja per beveik 13 sekundžių.

    Todėl dabartinėje rinkoje „XL1“ greičiausiai vilioja ne kaip racionalus pasirinkimas, o kaip reta automobilių istorijos detalė: neįprasta technologijų kombinacija, mažas tiražas ir išskirtinė konstrukcija.

  • Buvusi Nyderlandų gimnastikos žvaigždė pasirinko suaugusiųjų industriją: atvira istorija

    Nyderlanduose išgarsėjusi gimnastė Verona van de Leur po sportinės karjeros pabaigos pasirinko netikėtą kryptį – ėmė kurti turinį suaugusiesiems. Sportininkė anksčiau skynė pergales tarptautinėse varžybose ir buvo įvertinta gimtinėje.

    Jos kelias pasikeitė po traumų ir ilgainiui susikaupusio psichologinio nuovargio, apie kurį sporte vis dažniau kalbama atvirai. Elitiniame sporte spaudimas rezultatui, griežta kontrolė ir vieši lūkesčiai neretai veda į perdegimą bei ankstyvą pasitraukimą.

    Traumos ir perdegimas sporte

    Gimnastika laikoma viena reikliausių sporto šakų, kur ankstyvas amžius ir didelis krūvis dažnai tampa kasdienybe. Specialistai pabrėžia, kad ilgalaikės traumos ir nuolatinis skausmas gali veikti ne tik fizinę būklę, bet ir psichikos sveikatą.

    Pastaraisiais metais sporto organizacijos vis daugiau dėmesio skiria saugumo, psichologinės pagalbos ir sportininkų gerovės temoms. Vis dėlto daugeliui atletų karjeros pabaiga reiškia ir finansinį neapibrėžtumą, ypač jei sportas nebuvo pakankamai pelningas.

    Nauja karjera ir viešumas

    Verona van de Leur atvejis išsiskiria tuo, kad ji pasirinko itin viešą ir kontraversiškai vertinamą industriją. Suaugusiųjų turinys šiandien dažnai platinamas per prenumeratos platformas, kur kūrėjai patys valdo turinį, auditoriją ir pajamas.

    Tokia veikla kai kuriems tampa būdu atgauti kontrolę po griežtų sporto sistemos rėmų, tačiau kartu didina riziką patirti stigmatizaciją. Viešas statusas reiškia, kad sprendimai greitai tampa aptarinėjami, o privatumo ribas išlaikyti sudėtinga.

    Ką tai pasako apie sportą?

    Ši istorija primena, kad už medalių ir titulų slypi realūs žmonės, susiduriantys su traumomis, spaudimu ir karjeros trapumu. Vis dažniau akcentuojama, kad sportininkams būtinos ne tik treniruotės, bet ir ilgalaikės pagalbos sistemos.

    Ekspertai pabrėžia ir karjeros planavimo svarbą, kad pasitraukimas iš sporto nereikštų staigaus kritimo į nežinomybę. Vieši buvusių atletų pasirinkimai, net ir kontroversiški, iškelia klausimą, ar sporto pasaulis pakankamai pasirūpina tais, kurie jį palieka.

  • Nyderlandai apsisuko ir traukiasi iš „Eurovizijos“ 2027: dalyvauti neleidžia įtampa dėl Izraelio

    Nyderlandai apsisuko ir traukiasi iš „Eurovizijos“ 2027: dalyvauti neleidžia įtampa dėl Izraelio

    Nyderlandai nusprendė nedalyvauti „Eurovizijos“ dainų konkurse 2027 metais, nors dar visai neseniai buvo pranešta apie sugrįžimą. Sprendimą patvirtino šalies visuomeninių transliuotojų skėtine organizacija NPO, argumentuodama, kad dėl jautrios situacijos nepavyko sutelkti pakankamo palaikymo dalyvavimui.

    Šis posūkis užbaigė kelis mėnesius trukusią vidaus diskusiją Nyderlandų visuomeninėje žiniasklaidoje. Anksčiau transliuotojas AVROTROS buvo signalizavęs apie pasitraukimą, kritiką siejant su Izraelio dalyvavimu konkurse, tačiau vėliau NPO buvo paskelbusi, kad grįžimas vis dėlto svarstomas.

    Kas nulėmė sprendimą?

    NPO teigimu, koordinuojant procesą buvo kalbamasi su įvairiais transliuotojais ir ieškota partnerio, galinčio organizuoti Nyderlandų atstovo atranką bei pasirengimą. Vis dėlto galutinai konstatuota, kad šiuo metu neatsirado transliuotojo, pasirengusio prisiimti atsakomybę už dalyvavimą.

    „Atlikdami koordinavimo vaidmenį kalbėjomės su transliuotojais, ar kuris nors jų galėtų užtikrinti Nyderlandų atlikėjo dalyvavimą. Iš pradžių atrodė, kad palaikymo pakanka, tačiau dabar matome, jog 2027 metams dar per anksti“, – sakė NPO vadovė Jet de Ranitz.

    NPO pabrėžė, kad „Eurovizijos“ transliacijos šalyje nenutrauks ir konkursą rodys, kaip įprasta. Tai reiškia, kad auditorija Nyderlanduose išliks viena iš konkurso rinkų, tačiau šalis neturės savo atlikėjo.

    Platesnė boikotų banga Europoje

    Nyderlandų sprendimas nėra pavienis: 2027 metais apie nedalyvavimą jau buvo paskelbusi Airija, o Ispanijoje viešojo transliuotojo vadovybė viešai rėmė boikoto kryptį. Tuo metu Čekija pasitraukimą siejo su biudžeto ribojimais, pabrėždama išlaidų mažinimo būtinybę.

    Pastaraisiais metais „Eurovizija“ vis dažniau atsiduria politinių ir reputacinių ginčų epicentre, o diskusijos dėl Izraelio dalyvavimo dalyje šalių tapo principiniu klausimu. Visuomeniniai transliuotojai, priklausantys Europos transliuotojų sąjungai, tokius sprendimus dažnai grindžia pareiga atsižvelgti į auditorijos nuotaikas ir vidines redakcijų bendruomenes.

    „Labai apgailestaujame, kad Nyderlandai nedalyvaus, tačiau suprantame jų sprendimą ir gerbiame už jo slypinčius jausmus“, – sakė „Eurovizijos“ vadovas Martin Green.

    Jis taip pat pabrėžė, kad konkurso organizatoriai mato „Euroviziją“ kaip retą progą europiečiams susiburti bendram kultūriniam įvykiui, tačiau pripažino, jog nuomonės dėl konkurso šiandien ryškiai išsiskiria tiek šalių viduje, tiek tarp pačių valstybių.

    Organizatorių duomenimis, 2026 metų konkursą stebėjo apie 131 mln. žiūrovų, tai yra mažiau nei ankstesniais metais. „Eurovizija“ 2027 metais numatyta Burgase, Bulgarijoje, o renginio finalas planuojamas gegužės 15 dieną.

  • Trans Polonia taikosi į daug didesnį olandų konkurentą: sandorio vertė apie 400 mln. eurų

    Lenkijos logistikos grupė Trans Polonia iki 2027 metų vidurio siekia įsigyti didelę Vakarų Europos bendrovę, veikiančią degalų ir skystosios chemijos pervežimo segmente. Įmonė, kurią planuojama perimti, yra registruota Nyderlanduose ir turi tvirtas pozicijas Beniliukso šalyse, Jungtinėje Karalystėje bei Vokietijoje.

    Skelbiama, kad potencialaus sandorio objektas yra maždaug keturis kartus didesnis už pačią Trans Polonia pagal apyvartą. Vienas svarbiausių klausimų dabar yra finansavimas, nes numatoma įsigijimo vertė siekia apie 400 mln. eurų.

    Kas žinoma apie tikslą

    Trans Polonia vadovo Dariauszo Cegielskio pristatymuose investuotojams nurodyta, kad Nyderlandų įmonė specializuojasi degalų, skystosios chemijos ir susijusių produktų logistikoje. Taip pat akcentuojama papildoma kompetencija techninių dujų pervežime, kuri Trans Polonia portfelyje laikoma svarbia plėtros kryptimi.

    Įsigyjama bendrovė turi didelę veiklos bazę Vakarų Europoje: tūkstančius darbuotojų, plačią infrastruktūrą ir specializuotą parką, įskaitant cisternas bei tankkonteinerius. Šie pajėgumai leistų Lenkijos grupei iš esmės padidinti veiklos mastą ir geografinį pasiekiamumą.

    Finansavimas ir sinergijos

    Trans Polonia nurodo planuojanti finansuoti sandorį mišriu būdu: vyresniuoju bankiniu skolinimu ir subordinuota skola, kurią paprastai teikia investiciniai fondai. Pastaroji dalis įprastai kainuoja brangiau, tačiau suteikia daugiau lankstumo struktūruojant didelės vertės įsigijimus.

    „Tikimybių, kad finansavimas bus galutinai sudėliotas, yra labai daug“, – sakė Trans Polonia vadovas Dariuszas Cegielskis.

    Grupė pabrėžia, kad pagrindinė įsigijimo nauda būtų ne vien didesnis mastas, bet ir perimama klientų bazė. Degalų ir chemijos logistikoje ilgalaikiai kontraktai bei istoriniai ryšiai dažnai lemia įėjimo į rinką barjerus, todėl įsigijimas laikomas greičiausiu keliu į aukštesnį segmentą.

    Kodėl įmonė parduodama

    Sandorio kontekste išskiriama ir pardavimo priežastis: nepavykusi šeimos verslo tąsa. Nurodoma, kad bendrovė šeimos rankose buvo apie šimtą metų, tačiau galiausiai įpėdiniai nusprendė nebetęsti veiklos, todėl kontrolė perėjo privataus kapitalo fondui.

    Pasak Trans Polonia atstovų, tokios situacijos Vakarų Europoje tampa vis dažnesnės, kai kitos kartos šeimos nariai renkasi karjerą už tradicinio šeimos verslo ribų. Transporto ir logistikos sektoriuje tai ypač juntama dėl augančių reguliavimo, darbo jėgos ir kapitalo poreikių.

    Rizikos ir laikas sandoriui

    Rinkos dalyviai šį sektorių sieja su didesniu jautrumu geopolitikai ir energijos kainų svyravimams, tačiau Trans Polonia pabrėžia turinti vadinamąsias kuro indeksavimo nuostatas, kurios frachto kainą sieja su dyzelino kainomis. Tai, bendrovės teigimu, mažina staigių energijos kainų šuolių poveikį veiklos rezultatams.

    Grupė taip pat signalizuoja, kad, be pagrindinio tikslo Nyderlanduose, nagrinėja dar du potencialius įsigijimus, tačiau prioritetu išlieka didžiausias sandoris. Būtent jo baigtis turėtų nulemti, kokiu tempu bus judama toliau konsoliduojant veiklą Vakarų Europoje.

  • Mokslininkai perkėlė 306 kv. m druskingos pelkės ir sukėlė audrą: rezultatai šokiruoja

    Mokslininkai perkėlė 306 kv. m druskingos pelkės ir sukėlė audrą: rezultatai šokiruoja

    Nyderlandų mokslininkai ryžosi neįprastam eksperimentui, kad realistiškai patikrintų, kaip pakrančių ekosistemos atlaiko ekstremalias audras. Į didžiausią pasaulyje bangų generatorių Delta Flume jie perkėlė 306 kvadratinių metrų druskingos pakrančių pelkės plotą ir sukėlė ilgai trunkantį audros bangavimą.

    Tyrėjų komanda, vadovaujama vandens inžinieriaus Pimo Willemseno, pelkės blokus paėmė iš Wadden jūros pakrantės saugomos teritorijos Peazemerlannen. Kiekvienas blokas svėrė apie 3 000–6 000 kilogramų, nes kartu buvo perkeltas 0,4–0,7 metro gylio grunto sluoksnis su augalija.

    Norint išlaikyti natūralią struktūrą, krovinys į Delftą buvo gabentas uždaru sunkvežimiu, saugant nuo vėjo ir išdžiūvimo. Atvykus į Delta Flume, pelkė buvo įrengta kaip pilno masto fizinis modelis, kad bangos veiktų ją kuo panašiau kaip tikroje pakrantėje.

    21 valanda audros bangų

    Eksperimento metu druskinga pelkė 21 valandą buvo daužoma audros bangomis, o bangų aukštis palaipsniui didintas nuo 0,75 iki 2 metrų. Tokios sąlygos, pasak mokslininkų, gamtoje pasitaiko retai, todėl laukti realios tokio masto audros būtų nepraktiška ir per lėta.

    „Pasirinkome šį neįprastą metodą, nes sąlygos, kurias norėjome patikrinti, lauko sąlygomis pasitaiko labai retai“, – sakė Pimas Willemsenas.

    „Užtvankos ir pylimai Nyderlanduose projektuojami atlaikyti audras, kurios statistiškai gali pasitaikyti kartą per tūkstančius metų, todėl audrą turėjome atgabenti į laboratoriją“, – sakė Pimas Willemsenas.

    Rezultatai nustebino net pačius tyrėjus: po 21 valandos nuolatinio bangavimo pelkė neteko tik apie 7 milimetrų nuosėdų. Tai rodo, kad natūrali augalija ir gruntas gali būti gerokai atsparesni, nei dažnai manoma planuojant pakrančių apsaugą.

    Augalija nukenčia, bet atsigauna

    Nors grunto praradimas buvo minimalus, viršžeminė augalijos masė patyrė didelę žalą. Po pirmojo bangų etapo prarasta apie 33 proc. viršžeminės biomasės, o eksperimento pabaigoje liko maždaug 20–25 proc. pradinio kiekio, stiebų ilgis sumažėjo apie 47 proc.

    Vis dėlto esminis skirtumas nuo betoninių konstrukcijų tas, kad augalija po audros gali atželti. Dėl to druskingos pakrančių pelkės vertinamos kaip vadinamosios gamta grįstos priemonės, kurios gali papildyti tradicinę infrastruktūrą, o ne ją visiškai pakeisti.

    Kada pelkės veiksmingiausios?

    Tyrimas parodė, kad pelkės efektyviausios mažesnės energijos bangavime, kai bangos siekia iki 1 metro. Tokiais atvejais bangų energija gali būti sumažinama iki 50 proc., tačiau didesnės energijos sąlygomis, kai bangos viršija 1 metrą, slopinimas siekė ne daugiau kaip 10 proc.

    Nyderlandams tai ypač aktualu, nes reikšminga šalies dalis yra žemiau jūros lygio ir ilgą laiką remiasi pylimų, užtvankų bei barjerų sistema, vadinama Delta Works. Klimato kaitai didinant audrų intensyvumo ir jūros lygio kilimo rizikas, vis dažniau ieškoma mišrių sprendimų, kai pilkosios priemonės derinamos su ekosistemomis.

    Mokslininkų teigimu, druskingų pelkių atkūrimas ir apsauga gali sumažinti bangų poveikį pylimams, o ilgainiui leisti rečiau kelti jų aukštį ar mažinti brangius rekonstrukcijų mastus. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale Nature.

  • Europos pensijos tarp geriausių pasaulyje, bet ekspertai perspėja: kas laukia po 10 metų?

    Europos pensijos tarp geriausių pasaulyje, bet ekspertai perspėja: kas laukia po 10 metų?

    Naujausias Marsh CFA Institute Global Pension Index reitingas rodo, kad Europos pensijų sistemos daug kur priskiriamos prie stipriausių pasaulyje, tačiau kelių didžiųjų ekonomikų perspektyvos kelia rimtų klausimų. Vertinant 55 šalis, daug dėmesio skirta ne tik dabartinėms išmokoms, bet ir tam, ar jas bus įmanoma išlaikyti ilgą laiką.

    Pirmą vietą reitinge 2026 metais vėl užėmė Nyderlandai, surinkę 85,8 balo iš 100. Antroje vietoje liko Danija su 84,1 balo, trečioje – Islandija su 84,0 balo, o tai vienintelės Europos šalys, gavusios aukščiausią įvertinimo kategoriją.

    Indeksas apima šalis, kuriose gyvena apie 66 proc. pasaulio gyventojų, ir pensijų sistemas vertina trimis pjūviais: išmokų pakankamumu, tvarumu bei valdymo ir apsaugų patikimumu. Šis metodas leidžia pamatyti, kur sistemos atrodo dosnios šiandien, bet rizikingos rytoj.

    Kas lemia lyderių pranašumą

    Nyderlandų modelis išsiskiria tuo, kad valstybės pensija užtikrina bazines pajamas, o papildomos profesinės pensijos dengia didžiąją dalį darbuotojų. Reitinge pabrėžiama ir tai, kad šalyje sukauptas didelis investuojamo pensijų turto fondas, o reguliavimas bei dalyvių apsauga kuria pasitikėjimą sistema.

    Vis dėlto Nyderlandai patys pripažįsta, kad senasis modelis nebuvo atsparus ilgesniam žemų palūkanų laikotarpiui ir greitai kintančiai darbo rinkai. Šalis pereina nuo iš anksto pažadėtų išmokų prie labiau įmokomis ir investicijų grąža grindžiamų individualių pensijų „krepšelių“, o pereinamąjį laikotarpį planuojama užbaigti iki 2028 metų.

    Reitingas parodo ir tai, kad aukštas balas nėra vien tik didelės išmokos. Norint būti viršūnėje, būtina suderinti pakankamas pensijas su tvariu finansavimu ir patikima priežiūra, todėl vieni lyderiauja pagal pakankamumą, kiti – pagal tvarumą ar sistemos skaidrumą.

    Europa stipri, bet kai kur – įtampa

    Vertinant 19 Europos šalių, po Nyderlandų, Danijos ir Islandijos geriausiai įvertintos Švedijos, Suomijos ir Norvegijos sistemos, taip pat aukštai rikiuojasi Šveicarija ir Jungtinė Karalystė. Šios valstybės dažniausiai gauna B arba B+ įvertinimus: tai reiškia, kad struktūra tvirta, tačiau matyti aiškios vietos tobulinimui.

    Kita grupė, gavusi C ar C+ įvertinimus, apima ir dideles, politiškai jautrias sistemas, kuriose kartu egzistuoja dosnios išmokos ir prastas ilgalaikis balansas. Šiame kontekste išskiriamos Ispanija, Italija ir Austrija, kurioms reitingas priskiria didesnį pažeidžiamumą dėl demografinių pokyčių ir viešųjų finansų spaudimo.

    Ypač ryškus kontrastas Ispanijoje: pakankamumo rodiklis siekia 83 balus, tačiau tvarumo įvertinimas – tik 33 balai. Prancūzija taip pat išsiskiria panašia dilema: pakankamumas vertinamas 85 balais, bet tvarumas – 49,3 balo, todėl išmokų lygis pats savaime dar negarantuoja sistemos saugumo ateityje.

    Ką keičia demografija ir darbo rinka

    Reitinge akcentuojama bendra tendencija, kuri neaplenkia ir Europos: žmonės vidutiniškai gyvena ilgiau, o gimstamumas daugelyje šalių mažėja, todėl dirbančiųjų ir pensininkų santykis prastėja. Dėl to didėja spaudimas sistemoms, paremtoms einamuoju finansavimu, kai dabartinių darbuotojų įmokos tiesiogiai finansuoja dabartines išmokas.

    „Vienas pagrindinių iššūkių nefinansuojamoms pensijų sistemoms yra tai, kad artimiausiais dešimtmečiais reikšmingai didės pensininkų dalis, palyginti su dirbančiaisiais“, – sakė Grahamas Pearce’as.

    Europos institucijos ir centriniai bankai pastaraisiais metais taip pat vis dažniau kalba apie papildomo kaupimo svarbą ir riziką, kad daliai žmonių pensijoje gali tekti susidurti su staigesniu pajamų kritimu. Reitingo logika paprasta: jei viešasis „ramstis“ spaudžiamas demografijos ir biudžetų, didesnę reikšmę įgyja profesinės ir privačios pensijos, skaidrus jų valdymas bei platesnė aprėptis, įskaitant savarankiškai dirbančius.

    Ataskaitoje nurodoma, kad be papildomų sprendimų šalims gali tekti rinktis iš politiškai sudėtingų alternatyvų: didinti pensinį amžių, kelti mokesčius ar socialinio draudimo įmokas, arba peržiūrėti išmokų dosnumą. Ekspertai pabrėžia, kad anksčiau pradėti pokyčiai paprastai leidžia išvengti staigių ir skausmingų sprendimų ateityje.

  • Amsterdamo „Huppa“ pritraukė 1 mln. eurų: kuria sporto klubams operacinę sistemą treniruotėms ir pajamoms

    Amsterdamo „Huppa“ pritraukė 1 mln. eurų: kuria sporto klubams operacinę sistemą treniruotėms ir pajamoms

    Amsterdame įsikūręs SportTech startuolis „Huppa“ pritraukė 1 mln. eurų išankstinės sėklos investiciją. Bendrovė kuria viskas viename platformą sporto klubams, „CrossFit“ salėms ir įvairioms studijoms, kuriose veikla paremta grupinėmis treniruotėmis.

    Investicijų raundą vedė patyrusių Nyderlandų verslininkų ir investuotojų grupė, susijusi su technologijų įmonėmis „Sentia“, „Keylane“, „TicketSwap“, „Moneybird“ ir „Revue“. Prie finansavimo taip pat prisidėjo ankstyvos stadijos fondas NL SportTech Ventures, orientuotas į sporto technologijų kūrėjus.

    „Daugelis sporto klubų ir studijų vis dar dirba su pasenusia programine įranga: administravimas atima per daug laiko, duomenys išsibarstę, o pajamų galimybės lieka nepastebėtos“, – teigiama „Huppa“ pranešime.

    „Huppa“ įkurta 2024 metais, kai jos steigėjai Shariefas Mohamedas ir Gino Arendszas nusprendė spręsti problemą, su kuria patys susidūrė savo sporto erdvėse. Jų tikslas paprastas: sporto verslams reikia modernesnių įrankių nei tie, kurie dažnai palieka procesus suskaidytus per kelias sistemas.

    Platformos esmė yra vienoje vietoje sujungti kasdienes operacijas ir finansus, kad klubų vadovai matytų aiškesnį vaizdą apie veiklos rezultatus. „Huppa“ žada apjungti narių valdymą, užsiėmimų tvarkaraščius, mokėjimus, finansines ataskaitas ir automatizavimą.

    Sprendimas taip pat apima planavimo įrankius veiklai per kelias lokacijas, KPI suvestines ir skirtingus prieigos lygius treneriams, vadovams bei administracijai. Startuolis pabrėžia kainodaros skaidrumą, kai mokama pagal aktyvių klientų skaičių, taip siekiant išvengti netikėtų papildomų mokesčių už modulius ar atnaujinimus.

    „Huppa“ integruojasi su mokėjimų partneriu „Mollie“ ir platformų agregatoriais, tarp jų „Urban Sports Club“ ir „ClassPass“. Įmonė teigia, kad artimiausiuose etapuose ketina plėsti automatizavimą ir diegti DI paremtas įžvalgas, kurios padėtų ne tik rinkti duomenis, bet ir pasiūlyti veiksmus.

    Praktinis siekis yra padėti sporto verslams greičiau pastebėti, kurie narystės planai veikia geriausiai, kurios treniruotės galėtų generuoti didesnes pajamas ir kur slypi augimo rezervai. Pasak startuolio, tai ypač aktualu augančiai grupinių treniruočių rinkai, kur vienu metu reikia valdyti narystes, papildomus pardavimus ir integracijas su trečiosiomis šalimis.

    Gautas lėšas bendrovė planuoja skirti platformos vystymui ir komandos plėtrai. Pagrindinis dėmesys artimiausiu metu bus sutelktas į Nyderlandus ir Belgiją, o iki 2027 metų pabaigos „Huppa“ tikisi aptarnauti mažiausiai 150 sporto verslų.

  • Olandai vėl pamišo dėl šio deserto: gatvėse pasirodo rudenį, o dingsta vos prasidėjus sausį

    Nyderlanduose kasmet, vos atvėsus orams, į gatves sugrįžta oliebollen – tradiciniai saldūs tešlos rutuliukai, tapę žiemos sezono simboliu. Jų sezonas trumpas: prekiaujama nuo vėlyvo rudens, o dauguma prekybos vietų užsidaro netrukus po Naujųjų metų, dažnai dar per pirmąją sausio savaitę.

    Oliebollen gaminami iš mielinės tešlos, dažniausiai su kvietiniais miltais, pienu, kiaušiniais ir mielėmis, o pagardinimui neretai dedama razinų, kartais ir smulkintų kietesnių obuolių. Tešla šaukštu arba specialiu samteliu metama tiesiai į įkaitintus riebalus, todėl išorė tampa traški, o vidus – minkštas ir drėgnas.

    Skirtingai nei daugeliui įprastos spurgos, oliebollen dažniausiai neturi įdaro, o priedai būna išmaišyti visoje masėje. Patiekiami jie iškart karšti, supakuoti į popierinius maišelius ir dosniai apibarstyti cukraus pudra.

    Tradicija, siejama su metų sandūra

    Šis patiekalas Nyderlanduose ypač stipriai siejamas su metų pabaiga ir Naujųjų metų sutikimu. Gruodžio 30 ir 31 dieną prie populiariausių prekystalių dažnai nusidriekia ilgos eilės, nes oliebollen perkami ne po vieną, o dešimtimis, dalijami šeimose ir draugų rate.

    Istoriškai riebūs, sotūs patiekalai buvo valgomi per žiemos saulėgrįžą, o vėliau tradicija natūraliai įsiliejo į Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpį. Pats pavadinimas oliebollen plačiau prigijo palyginti vėlai, o ankstesniuose šaltiniuose minimi ir kiti, panašūs pavadinimai.

    Kodėl jų nebus galima nusipirkti visus metus?

    Dalis oliebollen prekystalių veikia kaip sezoninis gatvės maistas ir remiasi laikinais savivaldybių leidimais. Tokie leidimai dažniausiai baigiasi metų pradžioje, todėl prekyba natūraliai užsidaro, o laukti kito sezono tenka iki rudens.

    Prie populiarumo prisideda ir sezoniškumo efektas: kuo trumpiau trunka pasiūla, tuo labiau ji vilioja. Nyderlanduose ilgus metus oliebollen reputaciją formavo ir vieši kokybės vertinimai, kuriuose daug dėmesio skirta tešlos iškilimui, traškumui bei tam, kiek riebalų sugeria kepinys.

    Gatvės maisto klasika ir šiandien

    Nors receptas iš esmės paprastas, skirtingose vietose oliebollen skonis ir tekstūra gali smarkiai skirtis: nuo lengvesnių ir puresnių iki sotesnių, su ryškesniu prieskonių ar vaisių poskoniu. Dėl to žmonės neretai turi savo mėgstamus prekystalius, prie kurių sugrįžta kasmet.

    Oliebollen Nyderlanduose išlieka neatsiejama žiemos kasdienybės dalimi: karšti, ką tik išvirti riebaluose, su cukraus pudra ant pirštų ir skruostų, jie daugeliui reiškia tikrą šaltojo sezono pradžią.