CP v2

Tag: Nyderlandai

  • Nyderlanduose iš ežero nuosėdų supiltos Marker Wadden salos: kaip jos tapo tūkstančių paukščių namais

    Nyderlandai Markermeere įgyvendino išskirtinį gamtos atkūrimo projektą: iš ežero dugne susikaupusių nuosėdų buvo supiltas dirbtinių salų archipelagas Marker Wadden. Naujas kraštovaizdis sukurtas tam, kad pagerintų žmogaus smarkiai pakeisto ežero ekologinę būklę ir sugrąžintų prarastas buveines.

    Markermeer yra didelis gėlavandenis telkinys, susiformavęs po ilgalaikių hidrotechnikos sprendimų, kurie istorines jūrines įlankas pavertė uždarytais ežerais. Tokie pokyčiai turėjo šalutinių pasekmių: dėl drumzlių, maistmedžiagių apykaitos ir buveinių skurdėjimo ekosistemai prireikė aktyvios priežiūros bei atkūrimo priemonių.

    Salose suformuotos skirtingos, natūralioms šlapynėms būdingos aplinkos: smėlingi paplūdimiai, seklumos, dumblingos salpos, lagūnos, pelkėtos vietos ir kiek aukštesnės sausumos juostos, kuriose gali įsitvirtinti augalija. Kanalai ir sąsiauriai leidžia vandeniui cirkuliuoti, todėl buveinės kinta, o sąlygos tampa palankesnės įvairiems organizmams.

    Greitis, kuriuo naują teritoriją „atrado“ laukinė gamta, nustebino net dalį projekto stebėtojų. Pirmieji čia pradėjo rastis paukščiai, o saloms dar formuojantis pastebėta, kad jos tampa patrauklia vieta maitinimuisi, poilsiui ir perėjimui atokiau nuo atvirų Markermeer vandenų.

    Per kelerius metus paukščių įvairovė ir gausa išaugo: iki 2021 metų čia fiksuota perinti 47 rūšys, o migracijų metu buvo stebima apie 60 000 migruojančių paukščių. Tarp minimų lankytojų išsiskiria ir didieji flamingai, o svarbiu signalu laikomas ir storasnapės kragės sugrįžimas, nes ši rūšis Nyderlanduose ilgą laiką nebuvo perėjusi.

    Vis dėlto didelė dalis pokyčių vyko po vandeniu, nors labiausiai matomi tapo paukščiai. Seklios, nuo bangavimo labiau apsaugotos zonos sudarė sąlygas vandens augalams, bestuburiams ir kitiems smulkiesiems organizmams, kurie yra maisto grandinės pagrindas.

    Tyrimuose aplink salas fiksuotos įvairios žuvų rūšys ir jų mailius, o tai rodo, kad seklumos gali tapti svarbiomis jauniklių augimo vietomis. Tokios teritorijos paprastai didina visos sistemos atsparumą, nes atsiranda daugiau „tarpinių“ buveinių, kurių anksčiau ežere trūko.

    Šis projektas dažnai minimas kaip gamtos atkūrimo pavyzdys, kai inžinerija pasitelkiama ne vien infrastruktūrai, bet ir biologinei įvairovei stiprinti. Marker Wadden atvejis rodo, kad atkuriant šlapynes svarbiausia sukurti buveinių įvairovę ir leisti ekosistemai pačiai pamažu užpildyti naujai atsiradusias nišas.

  • Lenkijos žvaigždė pamilo Nyderlandų kaimą: sako, kad iš Giethoorn grįš su višta

    Lenkijos žvaigždė pamilo Nyderlandų kaimą: sako, kad iš Giethoorn grįš su višta

    Lenkijos televizijos veidas ir socialinių tinklų žvaigždė Małgorzata Rozenek-Majdan šeimos kelionei pasirinko Nyderlandus. Ji su vyru, sūnumi ir augintiniais po šalį keliauja kemperiu, o kasdienes akimirkas fiksuoja socialiniuose tinkluose.

    Didžiausią įspūdį jai paliko Giethoorn miestelis, dažnai vadinamas vandens kanalų kaimu. Pasak Rozenek-Majdan, vietovė atrodo tarsi pasaka, o ramus gyvenimo ritmas paskatino ją dalintis įspūdžiais trumpais vaizdo įrašais.

    „Čia taip gražu, kad prisiekiu: jei kada nors gyvenčiau kaime, tai būtų būtent čia“, – sakė M. Rozenek-Majdan.

    Ypač daug emocijų jai sukėlė pakeliui matyti ūkių gyvūnai. Ji pasakojo, kad pakrantėse ir pievose netrūksta karvių, o vištas pavadino gražiausiomis, kokias yra mačiusi, ir pajuokavo, kad iš kelionės grįš su višta.

    Giethoorn išskirtinumas – istoriniame centre beveik nėra įprastų automobilių gatvių. Vietoje jų vyrauja kanalai, o judėjimas dažniausiai vyksta pėsčiomis, dviračiais arba valtimis, todėl vietovė tapo viena labiausiai fotografuojamų ir turistų pamėgtų Nyderlandų krypčių.

    Tokio tipo kelionės kemperiu pastaraisiais metais išgyvena pakilimą visoje Europoje: žmonės ieško lankstesnių maršrutų, mažesnių miestelių ir gamtos. Giethoorn, kuriame derinami vandens keliai, dviratininkams pritaikyta infrastruktūra ir tvarkingas kraštovaizdis, idealiai atitinka šią lėtesnio turizmo kryptį.

  • Roterdame sulaikytas 26-erių įtariamasis po virtinės, atsitiktinėmis vadinamų, išpuolių peiliu

    Roterdame sulaikytas 26-erių įtariamasis po virtinės, atsitiktinėmis vadinamų, išpuolių peiliu

    Kas įvyko Roterdame?

    Nyderlandų policija pranešė Roterdame sulaikiusi 26 metų vyrą, įtariamą keliomis atakomis peiliu, per kurias sužeisti mažiausiai du žmonės. Pareigūnai nurodė, kad aukos buvo vyrai, o išpuoliai kol kas vertinami kaip atsitiktiniai.

    Pasak Roterdamo policijos, pirmieji pranešimai gauti šeštadienio rytą: dūriai fiksuoti Schaepmanstraat gatvėje ir Marconiplein rajone į vakarus nuo miesto centro. Vienas sužeistasis išgabentas į ligoninę, kitam pagalba suteikta įvykio vietoje.

    Dar vienas bandymas po pusvalandžio

    Policija taip pat nurodė, kad maždaug po 30 minučių įvyko dar vienas bandymas peiliu sužaloti žmogų ties Brug Van Cyrene tiltu miesto šiaurės vakaruose. Šis epizodas, kaip teigiama, gali būti susijęs su tuo pačiu įtariamuoju.

    „Su šiais dūrimais siejamas vienas įtariamasis, kuris, manoma, judėjo automobiliu“, – pranešė Nyderlandų policija.

    Ką žino policija ir kas dar neaišku

    Pareigūnai kol kas nepateikė daugiau detalių apie įtariamojo tapatybę, galimą motyvą ar tai, ar aukos tarpusavyje buvo susijusios. Taip pat nepatikslinta, ar išpuoliai galėjo būti nukreipti į konkrečią vietą ar pasirenkami spontaniškai.

    Tokiais atvejais tyrėjai paprastai tikrina kelias versijas: nuo asmeninių konfliktų iki psichikos sveikatos krizės ar kitų rizikos veiksnių, tačiau ankstyvoje stadijoje išvados dažnai būna preliminarios. Policija ragina gyventojus, turinčius vaizdo įrašų ar mačiusius įtartiną automobilį, bendradarbiauti su tyrimu.

    Institucijos pabrėžia, kad informacija dar tikslinama, o tyrimas tęsiamas. Tikimasi, kad artimiausiu metu bus paskelbta daugiau duomenų apie sulaikymo aplinkybes ir įtariamojo ryšį su visais epizodais.

  • Nyderlandų karalienė Maksima įeis į istoriją: nustebino „WorldPride“ ir įspūdingu laurų kepurės akcentu

    Nyderlandų karalienė Maksima įeis į istoriją: nustebino „WorldPride“ ir įspūdingu laurų kepurės akcentu

    Nyderlandų karalienė Maksima Amsterdame vykstančiame WorldPride 2026 renginyje ne tik atkreipė dėmesį išskirtine apranga, bet ir, kaip teigiama organizatorių bei žiniasklaidos, tapo pirmąja istorijoje monarche, viešai dalyvavusia šiame tarptautiniame LGBTQIA+ bendruomenės renginyje. Karalienės pasirodymas sutapo su reikšminga sukaktimi Nyderlandams.

    Didžiausią dėmesį prikaustė jos pasirinktas aksesuaras – įspūdinga laurų lapų kepurė, kurią specialiu užsakymu sukūrė Nyderlandų skrybėlių dizaineris Berry Rutjes. Įkvėpimu tapo graikų mitas apie Apoloną ir Dafnę, o laurų motyvas mados pasaulyje dažnai siejamas su pergale, garbe ir simboline šlove.

    Karalienė Maksima šią kepurę jau buvo pasirinkusi anksčiau, pirmą kartą ją pademonstravusi 2019 metais Anglijoje, karališkosiose žirgų lenktynėse Askote. Tąkart aksesuaras tapo vienu ryškiausių jos stiliaus akcentų, o vėliau įsitvirtino kaip vienas labiausiai atpažįstamų karalienės įvaizdžių.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė ir faktas, kad karalienė nevengia pakartotinai dėvėti išskirtinių drabužių. WorldPride 2026 ji derino tą pačią suknelę, kurią vilkėjo 2019 metais Askote ir 2021 metais oficialaus vizito Vokietijoje metu.

    Kreacija priskiriama aukštosios mados linijai ir sukurta Belgijos mados namų „Natan“, kurie laikomi vienu mėgstamiausių karalienės pasirinkimų oficialiems pasirodymams. Suknelė sudaryta iš dviejų sluoksnių, turi ilgomis rankovėmis uždarą siluetą, o netaisyklingas raštas mados apžvalgininkų neretai aiškinamas kaip abstrakti gyvūnų motyvų interpretacija.

    WorldPride yra tarptautinis renginių ciklas, skirtas įvairovei, lygybei, tolerancijai ir LGBTQIA+ bendruomenės matomumui. Jis rengiamas kas kelerius metus skirtinguose miestuose, o pirmasis WorldPride įvyko 2000 metais Romoje.

    WorldPride 2026 Amsterdame prasidėjo liepos 25 dieną ir tęsis iki rugpjūčio 8 dienos. Renginys sutampa su 25 metų sukaktimi nuo tos dienos, kai Nyderlandai tapo pirmąja valstybe pasaulyje, įteisinusia tos pačios lyties asmenų santuoką, tai įsigaliojo 2001 metų balandžio 1 dieną.

    Europos karališkosiose šeimose palaikymo gestų anksčiau taip pat pasitaikė, tačiau jie ne visada buvo fizinis dalyvavimas renginiuose. Pavyzdžiui, Švedijos sosto įpėdinė Viktorija 2020 metais išreiškė paramą Stokholmo „Pride“ iniciatyvai, tačiau dėl pandemijos renginys vyko nuotoliniu būdu.

  • Roterdame planuojamas Rotterdam Rocks: futuristinis pastatas su viešbučiu ir klimato idėja

    Nyderlanduose pristatytas futuristinio pastato projektas Rotterdam Rocks, kuris turėtų tapti nauja Roterdamo architektūrine traukos vieta ir kartu simboliškai priminti apie klimato kaitos iššūkius. Kompleksą numatoma statyti Roterdame, pietinėje Maso upės pakrantėje, naujai vystomame Waterkant rajone.

    Projekto iniciatore įvardijama socialinė iniciatyva Shift, surengusi tarptautinį konkursą savo būsimai būstinei. Konkursą laimėjo Nyderlandų architektų biuras MVRDV, plačiai žinomas dėl konceptualių, miestų transformaciją akcentuojančių projektų.

    Pagrindinė idėja yra pastatas, vizualiai primenantis septynias milžiniškas akmens luitų formas, tarsi sukrautas vieną ant kitos. Tokia architektūrinė kompozicija pasirinkta ne vien dėl įspūdingo vaizdo, bet ir siekiant sukurti aiškiai atpažįstamą miesto simbolį.

    Planuojama, kad lankytojams bus suformuoti trys atskiri maršrutai. Vienas vestų į viešbučio ir restorano zoną, kitas nukreiptų į ekspozicines erdves, o trečiasis driektųsi išoriniu serpantinu palei fasadą iki apžvalgos aikštelės.

    Pastato išorėje numatomos specialios įdubos, kuriose galėtų kauptis dirvožemis ir vanduo, taip sudarant sąlygas augalams, vabzdžiams ir smulkiai faunai. Tokie sprendimai pastaraisiais metais vis dažniau integruojami į miestų architektūrą, siekiant didinti biologinę įvairovę ir mažinti karščio salų efektą tankiai urbanizuotose teritorijose.

    Vienas svarbiausių komplekso elementų būtų interaktyvi paroda Elysium, kurios plotas siektų apie 5 000 kvadratinių metrų. Joje planuojama pasitelkti meną ir multimedijos instaliacijas, kad lankytojai galėtų geriau suprasti galimus ateities scenarijus ir asmeninį vaidmenį prisidedant prie tvaresnių sprendimų.

    Be parodos erdvių, projekte numatytas viešbutis su 200 kambarių, edukacinėms programoms skirti plotai, erdvės verslo renginiams, susitikimams ir bendruomenių veikloms, maitinimo erdvės, restoranas bei apžvalgos aikštelė. Organizatoriai tikisi, kad užbaigus statybas kompleksas kasmet pritrauks šimtus tūkstančių lankytojų.

    „Rotterdam Rocks drąsus ir atpažįstamas dizainas kviečia žmones permąstyti, kur link judame ir ką kiekvienas galime padaryti dėl planetos ateities“, – sakė Shift įkūrėjas Donas Ritzensas.

    Roterdamo miesto atstovai projektą sieja su platesnėmis miesto ambicijomis stiprinti žaliąją infrastruktūrą ir prisitaikymą prie klimato kaitos. „Malonu matyti, kad Shift dalijasi šiomis ambicijomis ne tik architektūroje, bet ir programoje, kuri turėtų įkvėpti gyventojus bei miesto svečius“, – sakė Roterdamo miesto tarybos narė Chantal Zeegers.

    Kol kas tai yra pristatytas koncepcinis projektas, todėl galutiniai sprendimai dėl įgyvendinimo etapų, terminų ir tikslių techninių parametrų gali keistis. Vis dėlto pati kryptis atspindi ryškią tendenciją Europoje, kai dideli urbanistiniai objektai projektuojami ne vien kaip komercinės ar reprezentacinės erdvės, bet ir kaip platformos edukacijai, tvarumo komunikacijai bei miesto viešajam gyvenimui.

  • Kur ES dirbama ilgiausiai: vienoje šalyje – beveik 46 metai, kitur atotrūkis pribloškia

    Kur ES dirbama ilgiausiai: vienoje šalyje – beveik 46 metai, kitur atotrūkis pribloškia

    Europos Sąjungoje daugėjant diskusijų dėl pensinio amžiaus, išryškėja ir kitas rodiklis – kiek metų žmonės realiai praleidžia darbo rinkoje. Eurostato duomenimis, 2025 metais tikėtina vidutinė darbo trukmė ES gyventojams nuo 15 metų siekė 37,5 metų ir toliau pamažu auga.

    Šis rodiklis parodo, kiek metų 15 metų amžiaus žmogus, esant dabartinėms sąlygoms, tikėtinai bus darbo rinkoje. Jis apima ir užimtumą, ir nedarbą, todėl tai nėra pensinio amžiaus matas, bet gerai atskleidžia dalyvavimo darbo rinkoje tendencijas.

    Šiaurė aiškiai lenkia pietus

    Eurostatas fiksuoja ryškų skirtumą tarp ES šalių: kai kuriose valstybėse tikėtina darbo trukmė viršija 40 metų, o kitose nesiekia 35. Ilgiausias vidutinis darbo gyvenimas 2025 metais buvo Nyderlanduose – 44 metai.

    Po Nyderlandų rikiuojasi Švedija su 43,3 metų ir Danija su 42,6 metų. Daugiau nei 40 metų ribą taip pat peržengė Estija, Airija, Vokietija ir Suomija, o tai rodo gana stabilų šių šalių gyventojų dalyvavimą darbo rinkoje.

    Trumpiausia tikėtina darbo trukmė 2025 metais buvo Rumunijoje – 32,7 metų. Nedaug atsiliko Italija su 33 metų ir Bulgarija su 34,6 metų, o tai siejama su žemesniu užimtumo lygiu, didesniais neaktyvumo mastais ir skirtinga socialine bei demografine struktūra.

    Vyrai dirba ilgiau nei moterys

    ES mastu išlieka ryški lyčių atskirtis: vyrų tikėtina darbo trukmė 2025 metais siekė 39,5 metų, moterų – 35,4 metų. Skirtumas dažniausiai aiškinamas vaikų priežiūros pertraukomis, nepilno etato darbu, mažesniu vyresnio amžiaus moterų užimtumu ir skirtingomis profesinėmis trajektorijomis.

    Ilgiausia vyrų darbo trukmė fiksuota Nyderlanduose – 45,9 metų, taip pat Švedijoje ir Danijoje – po 44,5 metų. Tuo metu trumpiausiai vyrai tikėtinai dirba Bulgarijoje, Rumunijoje ir Kroatijoje, kur rodikliai tesiekia apie 36 metus.

    Moterų grupėje lyderiauja Švedija su 42,3 metų, Nyderlandai su 41,9 metų ir Estija su 41,8 metų. Trumpiausi moterų darbo gyvenimai 2025 metais fiksuoti Italijoje – 28,4 metų, Rumunijoje – 29,1 metų ir Graikijoje – 31,8 metų.

    Kodėl tema kaitina visuomenes?

    Pastaraisiais metais daugelyje Europos valstybių pensijų sistemos atsidūrė politinių ginčų centre, nes ilgėja gyvenimo trukmė ir mažėja gimstamumas. Tai reiškia, kad dirbančiųjų dalis, išlaikanti pensininkus ir sveikatos apsaugos sistemą, daugelyje šalių spaudžiama vis labiau.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – Prancūzija, kur 2023 metais bandymas kelti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų sukėlė masines demonstracijas ir streikus. Vėliau reformos įgyvendinimas buvo atidėtas, siekiant sumažinti politinę įtampą.

    Rumunijoje pensijų reformos apima moterų pensinio amžiaus didinimą iki 65 metų iki 2035 metų, sulyginant jį su vyrų. Danija tuo metu yra priėmusi sprendimą valstybės pensinį amžių iki 2040 metų palaipsniui didinti iki 70 metų, susiejant jį su gyvenimo trukmės pokyčiais.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien pensinio amžiaus didinimas problemų neišsprendžia, jei neauga užimtumas, negerėja sveikatos rodikliai ir nėra mažinamas nedarbingumas vyresniame amžiuje. Vis dažniau akcentuojamos priemonės, kurios padeda žmonėms ilgiau išlikti darbo rinkoje: perkvalifikavimas, lankstesnis darbas ir sveikatos prevencija.

    Eurostatas pažymi, kad tikėtinos darbo trukmės rodikliai nėra normatyvas, kiek žmonės turėtų dirbti. Tačiau jie aiškiai parodo, kuriose šalyse darbo rinka žmones išlaiko ilgiausiai, o kur dalyvavimą riboja struktūrinės problemos ir socialinės realijos.

  • Skolos Europoje apvertė stereotipus: labiausiai prasiskolinę ne pietūs, o turtinga šiaurė

    Skolos Europoje apvertė stereotipus: labiausiai prasiskolinę ne pietūs, o turtinga šiaurė

    Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad Europoje vis dar gajus stereotipas apie pietiečius, gyvenančius ne pagal išgales, neatlaiko faktų patikros. Didžiausias namų ūkių įsiskolinimas fiksuojamas ne pietuose, o turtingesnėse šiaurės ir vakarų Europos šalyse.

    Eurostato skaičiavimu, 2025 metais Europos Sąjungos namų ūkių skola siekė 49,4 proc. bendrojo vidaus produkto, o euro zonoje – 50,7 proc. Abu rodikliai mažėja kasmet nuo 2020 metų, kai viršijo 60 proc., tačiau šalių skirtumai išlieka ryškūs.

    Kaip skaičiuojama namų ūkių skola

    Namų ūkių skola apima įsipareigojimus, tokius kaip būsto paskolos, vartojimo kreditai ir kitos skolos. Šis rodiklis pateikiamas kaip BVP dalis, kad būtų galima palyginti skirtingo dydžio ekonomikas ir įvertinti, kiek privataus skolinimosi tenka šalies sukuriamai vertei.

    Svarbu tai, kad šis santykis neparodo, kiek skolingas yra konkretus žmogus ar šeima. Jis apibūdina bendrą namų ūkių sektoriaus finansinį svertą, o 50 proc. reikštų, kad bendra namų ūkių skola prilygsta maždaug pusei metinės šalies ekonomikos produkcijos.

    Kodėl didelė skola kelia riziką

    Didelė namų ūkių skola savaime nereiškia krizės. Aukštesni rodikliai dažnai būdingi šalims su išvystyta hipotekos rinka, plačiu skolinimusi būstui ir brandžia finansų sistema, kur skolintis yra įprasta ir palyginti pigu.

    Vis dėlto per didelis įsiskolinimas gali sustiprinti ekonomikos nuosmukius, kai didėja palūkanos ar krenta pajamos. Europos Komisija 55 proc. BVP ribą dažnai vertina kaip lygį, nuo kurio namų ūkių skola gali tapti makroekonomine rizika, nes būtent privatus skolinimasis istorijoje ne kartą tapo kreditų krizių katalizatoriumi.

    Kur įsiskolinę labiausiai

    Europos žemėlapyje ryškėja paradoksas: šalių, kuriose namų ūkių skola viršija 55 proc. BVP, dauguma yra šiaurėje ar vakaruose. Tuo metu pietų Europoje, kuri anksčiau dažnai sieta su skolų krizėmis, namų ūkiai paprastai skolinasi santūriau.

    Italijoje namų ūkių skola sudaro 35,9 proc. BVP, Graikijoje – 38,0 proc., Ispanijoje – 42,9 proc., tad visos šios valstybės yra žemiau ES vidurkio. Tai išryškina kitą tendenciją: pietuose dažniau akcentuojami valdžios sektoriaus įsipareigojimai, o ne gyventojų skolos.

    Tarp labiausiai įsiskolinusių šalių pagal šį rodiklį išsiskiria Nyderlandai, kur namų ūkių skola siekia 93,5 proc. BVP, Danija – 84,1 proc., Švedija – 82,3 proc. Aukštus rodiklius taip pat rodo Suomija su 62,9 proc. ir Liuksemburgas su 60,5 proc.

    Ekspertai šiuose pavyzdžiuose dažnai akcentuoja būsto paskolų svarbą. Nyderlanduose didelė skola siejama su politika, kuri skatinanti skolintis būstui, o Danijoje ir Švedijoje reikšminga dalis įsipareigojimų tenka būsto finansavimui, todėl namų ūkiai gali būti jautresni palūkanų normų pokyčiams.

    Tuo metu Vokietija, nors yra viena turtingiausių ES ekonomikų, pagal rodiklį artima vidurkiui – 49,0 proc. Tai aiškinama didesne nuomos rinkos svarba ir mažesniu poreikiu finansuoti būstą itin didelėmis paskolomis, palyginti su šalimis, kuriose būsto įsigijimas beveik visada remiasi hipotekiniu skolinimusi.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad palūkanų normų kilimo laikotarpis išryškino skirtingus nacionalinių rinkų pažeidžiamumus. Šalyse, kur vyrauja kintamų palūkanų būsto paskolos, namų ūkių biudžetai palūkanų pokyčiams yra jautresni, todėl ekonominės politikos sprendimai ir bankų taikomos skolinimo sąlygos tampa ypač svarbios.

  • Ispanija siūlo ES skolintis bendrai: iki 850 mlrd. eurų per metus ir 5 trln. per penkmetį

    Ispanija siūlo ES skolintis bendrai: iki 850 mlrd. eurų per metus ir 5 trln. per penkmetį

    Ambicingas planas Briuseliui

    Ispanija pateikė siūlymą sukurti naują bendro Europos Sąjungos skolinimosi mechanizmą, kurio apimtis, dalyvaujant visoms šalims, galėtų siekti iki 850 mlrd. eurų per metus. Idėja pristatoma prieš euro zonos finansų ministrų susitikimą Briuselyje.

    Siūlymą ketina pristatyti Ispanijos ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo. Dokumente teigiama, kad tikslas būtų sukurti bendrą saugią finansinę priemonę, kuri taptų orientyru Europos įmonėms ir mažintų jų skolinimosi kainą.

    Ko tikimasi iš bendros skolos

    Ispanijos argumentas remiasi tuo, kad didesnis ir likvidesnis bendras skolos instrumentas galėtų mažinti rinkos susiskaldymą ir padėti sparčiau integruoti kapitalo rinkas. Kartu būtų stiprinamas euro vaidmuo tarptautinėje finansų sistemoje.

    Dokumente nurodoma, kad labiau centralizuota skolos emisija galėtų generuoti apie 5 mlrd. eurų sutaupymų per metus, jei skolinimosi sąlygos priartėtų prie Vokietijos lygio. Skaičiuojama, kad sukaupus 5 trln. eurų emisijų portfelį, sutaupymai galėtų viršyti 25 mlrd. eurų per metus.

    Kas būtų Europos suvereni priemonė

    Ispanija siūlo steigti Europos suverenią priemonę, kurioje dalyvavimas būtų savanoriškas. Pagal modelį Europos Komisija centralizuotų dalį valstybių finansavimo programų, o prisijungusios šalys turėtų laikytis ES fiskalinių taisyklių.

    Jei prisidėtų visos 27 ES valstybės narės, taip pat Europos stabilumo mechanizmas ir Europos finansinio stabilumo priemonė, metinė emisija galėtų siekti 850 mlrd. eurų. Tokiu tempu bendras skolos likutis, kaip teigiama, per penkerius metus galėtų pasiekti 5 trln. eurų.

    Numatoma ir tarpinė alternatyva, jei vieningo sprendimo pasiekti nepavyktų: pradėti nuo norinčiųjų koalicijos. Tačiau dokumente pabrėžiama, kad prasmingam startui turėtų dalyvauti bent penkios didžiausios euro zonos skolos emitentės, nes tuomet metinė emisija siektų apie 540–550 mlrd. eurų.

    Politinis pasipriešinimas ir biudžeto fonas

    Bendras ES skolinimasis Briuselyje išlieka viena labiausiai skaldančių temų. Tradiciškai skeptiškai žiūrinčios šalys, tarp jų Vokietija ir Nyderlandai, nepritaria naujam bendros skolos plėtimui, o Prancūzija ir Graikija yra viešai rėmusios panašias iniciatyvas.

    Siūlomo mechanizmo garantijos būtų dvejopos: paskolos dalyvaujančioms valstybėms ir ES biudžetas. Diskusija vyksta tuo metu, kai ES valstybės jau derasi dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos, kurią planuojama galutinai suderinti iki 2026 metų pabaigos, o vienas pagrindinių ginčų yra finansavimo šaltiniai.

    Ekonomistai dažnai pabrėžia, kad platesnis bendros skolos instrumentų naudojimas gali padėti mažinti palūkanų normų skirtumus tarp šalių ir sustiprinti finansinį stabilumą, tačiau kartu kelia klausimų dėl rizikos pasidalijimo ir fiskalinės drausmės. Būtent šis balansas, tikėtina, ir taps pagrindine politinių derybų ašimi artimiausiais mėnesiais.

  • Plaukiojantys saulės moduliai Nyderlandų ežere: kas po jais pakeitė žuvų ir bestuburių gyvenimą

    Nyderlanduose, netoli Zvolės, įrengta plaukiojančių saulės modulių elektrinė netikėtai tapo papildoma buveine vandens organizmams. Ekologinio monitoringo duomenys rodo, kad po moduliais aptinkama daugiau žuvų ir kitų vandens gyvūnų nei anksčiau.

    Svarbiausias pokytis siejamas ne vien su pačiais moduliais, o su papildomomis žmogaus sukurtomis struktūromis po vandeniu. Po elektrine buvo įrengtos vadinamosios biobuveinės, kurios imituoja natūralius slėptuvių ir maitinimosi plotus.

    Nuo 2020 metų pavasario po plaukiojančia elektrine pradėjo veikti apie 20 dirbtinių povandeninių buveinių iš natūralių medžiagų. Tokios konstrukcijos suteikia prieglobstį žuvų mailiui ir smulkiai faunai, taip pat sudaro paviršius, prie kurių gali prisitvirtinti bestuburiai.

    Stebėjimuose fiksuota, kad laikui bėgant didėjo biologinė įvairovė: daugiau mikroorganizmų ir bestuburių reiškė daugiau maisto grandinės pradžioje, o tai pritraukė ir stambesnes rūšis. Iki 2023 metais atliktų vertinimų buvo nurodoma šimtai žuvų rūšių stebėjimų ir beveik 2 000 bestuburių rūšių, įskaitant moliuskus ir gėlavandenius organizmus.

    Ekologai pabrėžia, kad tokios biobuveinės gali kompensuoti dalį prarastų natūralių slėptuvių, kurios nyksta dėl krantų tvarkymo, dugno darbų ar intensyvesnės rekreacijos. Vis dėlto tai nėra automatinis sprendimas kiekvienam vandens telkiniui.

    Ankstesni tyrimai, atlikti šiame projekte, nurodė, kad ryškaus neigiamo poveikio vandens kokybei nepastebėta, o fiksuoti pokyčiai buvo nedideli. Tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį, kad plaukiojančios saulės elektrinės teoriškai gali keisti šviesos patekimą į vandenį, vandens temperatūrą ir deguonies pasiskirstymą.

    Praktinis poveikis gali smarkiai skirtis priklausomai nuo gylio, telkinio dydžio, uždengto ploto, vietinės floros ir faunos bei vandens apykaitos. Dėl to ekologinis monitoringas laikomas būtina sąlyga, ypač jei planuojama uždengti didesnę ežero ar tvenkinio dalį.

    Tarptautinė energetikos agentūra yra akcentavusi, kad plaukiojančios saulės elektrinės leidžia gaminti daugiau atsinaujinančios energijos neišnaudojant papildomų žemės plotų. Jos dažniausiai diegiamos karjerų vandens telkiniuose, tvenkiniuose, vandens saugyklose ar kituose dirbtiniuose telkiniuose.

    Vanduo taip pat natūraliai vėsina modulius, todėl karštuoju sezonu jų efektyvumas gali būti didesnis nei ant žemės įrengtų sistemų. Vis dėlto ekspertai ragina vertinti kiekvieną projektą atskirai, nes ekologinės pasekmės priklauso nuo konkrečių vietos sąlygų ir pasirinkto įrengimo sprendimo.

  • Nyderlandai šią vasarą siūlo neribotas keliones traukiniais už 49 eurus per mėnesį

    Nyderlandai šią vasarą siūlo neribotas keliones traukiniais už 49 eurus per mėnesį

    Nyderlanduose šią vasarą pristatytas pigus traukinių abonementas, leidžiantis keliauti beveik po visą šalį už 49 eurus per mėnesį. Pasiūlymas taikomas kelionėms ne piko metu, taip pat savaitgaliais ir per valstybines šventes.

    Abonementą „NS Flex Dal Vrij“ pradėjo nacionalinis vežėjas „Nederlandse Spoorwegen“ (NS) kartu su valstybės institucijomis. Skelbiama, kad jis parduodamas ribotam laikui ir galioja iki dviejų mėnesių, o įprastai panašus mėnesio planas kainuotų apie 128 eurus.

    „Kiekvienas, įsigijęs abonementą iki birželio 30 dienos, galės neribotai keliauti traukiniu už piko ribų“, – teigė NS atstovai.

    Kaip veikia abonementas

    Abonementas galioja darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.00 valandos ir nuo 18.30 iki 6.30 valandos. Savaitgaliais neribotos kelionės numatytos nuo penktadienio 18.30 valandos iki pirmadienio 4.00 valandos.

    Juo galima naudotis NS ir kitų šalies vežėjų traukiniuose vietiniais maršrutais, tačiau tarptautinių reisų taisyklės gali skirtis. Planuojant kelionę svarbu pasitikrinti, ar konkretus bilietas galioja maršrutams, kuriuos aptarnauja tarptautiniai operatoriai, pavyzdžiui, „Eurostar“.

    Nyderlandų geležinkelių tinklas apima apie 400 stočių, o didžiuosiuose mazguose, tokiuose kaip Amsterdamas ar Utrechtas, keliautojai dažnai randa patogumų, būdingų šiuolaikiniam viešajam transportui. Dėl tankaus tvarkaraščio šalį lengva tyrinėti dienos išvykomis, o atvykus į miestą patogu tęsti kelionę tramvajumi, metro ar autobusu už įprastą kainą.

    Kodėl tai svarbu keliautojams

    Toks modelis atliepia vis labiau Europoje pastebimą lėtesnio keliavimo kryptį, kai turistai renkasi ilgiau apsistoti vienoje šalyje ir ją pažinti neskubant. Traukiniai šioje strategijoje dažnai laikomi praktišku pasirinkimu: jie leidžia pasiekti centrines miestų dalis ir mažina priklausomybę nuo nuomojamo automobilio.

    Nyderlanduose galima suplanuoti maršrutus nuo šiaurinio Groningeno iki pietinio Mastrichto ar nuo pajūrio Den Helderio iki Zelandijos regiono. Keliautojai dažnai išnaudoja traukinių tinklą lankydami istorinius miestus ir mažesnes stotis, kurios tampa kelionės tikslais ne tik dėl patogaus susisiekimo, bet ir dėl architektūros.

    Kur dar Europoje ieškoti pigių traukinių

    Nyderlandų pasiūlymas nėra vienintelis: Europoje daugėja sezoninių nuolaidų ir abonementų, skatinančių keliauti bėgiais. Vokietijoje „Deutsche Bahn“ periodiškai siūlo riboto kiekio ar paskutinės minutės bilietus, o Ispanijoje „Renfe“ turi turistams skirtus kelionių planus, pritaikytus ne rezidentams.

    Jungtinėje Karalystėje keliautojai dažnai renkasi „BritRail“ pasus, leidžiančius per pasirinktą laiką lanksčiai keliauti Nacionalinio geležinkelio tinklu. Palyginant skirtingus variantus verta įvertinti, ar jūsų kelionės planas labiau atitinka neribotų važiavimų principą, ar pigiausią kainą duoda iš anksto perkami konkretūs bilietai.