CP v2

Tag: Nyderlandai

  • „Epic Games“ į kampą spaudžia olandai: dėl „Fortnite“ prašoma 100 mln. eurų kompensacijų

    „Epic Games“ į kampą spaudžia olandai: dėl „Fortnite“ prašoma 100 mln. eurų kompensacijų

    „Fortnite“ parduotuvė vėl po lupa

    Žaidimo „Fortnite“ kūrėja „Epic Games“ Nyderlanduose atsidūrė naujo kolektyvinio ieškinio epicentre. Vartotojų organizacija Stichting Massaschade & Consument siekia, kad bendrovė atlygintų žalą jauniems žaidėjams dėl, kaip teigiama, klaidinančių pirkimų mechanizmų ir nepilnamečių duomenų tvarkymo.

    Organizacija atstovauja Nyderlandų žaidėjams, kurie „Fortnite“ žaidė nesulaukę 21 metų. Ieškinyje kalbama apie iki 100 mln. eurų siekiantį reikalavimą, apimantį pirkinių grąžinimus, kompensacijas ir galimą žalą dėl asmens duomenų rinkimo be tėvų ar globėjų sutikimo.

    Kuo grindžiami priekaištai?

    Skunde akcentuojama, kad žaidimo parduotuvė naudoja skubos jausmą kuriančius sprendimus, pavyzdžiui, riboto laiko pasiūlymus. Taip pat keliami klausimai dėl sąsajos sprendimų, kurie gali paskatinti netyčinius paspaudimus ir neplanuotus pirkimus virtualia valiuta.

    Vartotojų grupės cituojami tyrimai rodo, kad daliai paauglių sunku aiškiai susieti pirkinius žaidime su realiais pinigais. Teigiama, jog šeši iš dešimties 16–19 metų jaunuolių nejaučia, kad leidžia tikrus pinigus, o nemaža dalis vėliau gailisi pirkinių, atliktų laiko spaudimo sąlygomis.

    Kas bus toliau ir ką sako „Epic Games“?

    Stichting Massaschade & Consument „Epic Games“ pateikė formalų pranešimą ir pasiūlė derėtis dėl taikaus susitarimo. Jei bendrovė nereaguos arba nesutars, ginčas gali persikelti į teismą, o procesas užtrukti.

    „Epic Games“ viešai akcentuoja, kad žaidime įdiegta tėvų kontrolė ir pirkimų apsaugos priemonės. Vis dėlto vartotojų gynėjai teigia, kad vien techninių įrankių nepakanka, jei pati parduotuvės logika sukurta taip, kad didintų impulsyvių pirkimų tikimybę.

    Šis ginčas vyksta platesniame kontekste, kai Europos reguliuotojai vis griežčiau vertina skaitmeninę ekonomiką, ypač kai kalbama apie nepilnamečius, tamsiuosius šablonus ir asmens duomenų apsaugą. Nyderlandų institucijos jau anksčiau buvo nubaudusios „Epic Games“ už, jų vertinimu, nesąžiningas praktikas „Fortnite“ parduotuvėje, tad naujas ieškinys gali tapti dar vienu svarbiu testu visai žaidimų industrijai.

  • Eurovizija 2027: Airija antrus metus traukiasi iš konkurso, Nyderlandai jau paskelbė boikotą

    Eurovizija 2027: Airija antrus metus traukiasi iš konkurso, Nyderlandai jau paskelbė boikotą

    Sprendimas: nedalyvaus ir netransliuos

    Airijos visuomeninis transliuotojas RTÉ pranešė, kad šalis nedalyvaus Eurovizijoje 2027 metais ir konkurso netransliuos. RTÉ sprendimą aiškina protestu prieš Izraelio dalyvavimą ir su tuo siejama humanitarine krize Gazos Ruože.

    Transliuotojo teigimu, Airijos dalyvavimo neįmanoma pagrįsti, kol tęsiasi civilių aukos ir humanitarinė padėtis regione. RTÉ taip pat akcentavo nepriklausomų tarptautinių žurnalistų prieigos prie teritorijos ribojimą.

    „RTÉ mano, kad Airijos dalyvavimas negali būti pateisinamas dėl baisių ir besitęsiančių žūčių Gazoje ir humanitarinės krizės, kuri kelia pavojų daugybei civilių“, – sakė RTÉ.

    Nyderlandai pasitraukė anksčiau

    Airijos žingsnis seka po Nyderlandų sprendimo: transliuotojas AvroTros dar anksčiau paskelbė, kad Euroviziją 2027 metais boikotuos. Nyderlandai argumentavo, jog konkursas esą nebeatitinka patikimumo, nepriklausomumo ir žmogiškumo principų.

    AvroTros pozicija grindžiama teiginiu, kad konkurso neutralumas kelia abejonių, kai dalyvaujanti šalis yra įsitraukusi į plataus masto karinį konfliktą. Kol kas nėra aišku, ar prie boikoto prisijungs ir kitos valstybės.

    Kontekstas ir ką tai reiškia konkursui

    RTÉ priminė, kad Airija pasitraukė ir iš Eurovizijos 2026 metais Vienoje, kai Europos transliuotojų sąjunga patvirtino Izraelio transliuotojo KAN dalyvavimą. Anot publikacijoje pateikiamos informacijos, 2026 metais nedalyvavo ir Ispanija, Islandija bei Slovėnija.

    Eurovizijos direktorius Martinas Greenas teigė apgailestaujantis dėl RTÉ sprendimo, tačiau pabrėžė jį gerbiantis. Airija Euroviziją yra laimėjusi 7 kartus ir yra viena rekordininkių, todėl pasitraukimas konkurso organizatoriams būtų reikšmingas.

    „Apgailestauju dėl RTÉ pozicijos, tačiau visiškai gerbiu jų sprendimą“, – sakė Martinas Greenas.

    Pagal pateikiamą informaciją, Eurovizija 2027 metais vyks Bulgarijoje, Burgase, o finalas numatytas gegužės 15 dieną. Artimiausiais mėnesiais daug dėmesio turėtų tekti Europos transliuotojų sąjungos sprendimams, kaip konkursas valdys politinio spaudimo ir reputacijos rizikas.

  • Nyderlandai grįžta į „Euroviziją“ 2027 metais, o Ispanija dar sprendžia dėl boikoto tęsimo

    Nyderlandai grįžta į „Euroviziją“ 2027 metais, o Ispanija dar sprendžia dėl boikoto tęsimo

    Nyderlandų sprendimas pasikeitė

    Nyderlandai patvirtino, kad sugrįš į „Eurovizijos“ dainų konkursą 2027 metais, nors anksčiau už šalies dalyvavimą atsakingas transliuotojas AVROTROS buvo paskelbęs, kad konkurse nedalyvaus. Pagrindinė priežastis, dėl kurios AVROTROS traukėsi, buvo teiginys, kad konkursas nebegali būti laikomas politiškai neutralus dėl Izraelio dalyvavimo ir karo Gazos Ruože.

    Šįkart šalies paraišką koordinuos viešojo transliavimo sistemos prižiūrėtojas NPO. Konkursą Nyderlanduose nušvies transliuotojas NOS, o šalies atstovą, kaip skelbiama, rinks nepriklausoma ekspertų komanda.

    AVROTROS kritika ir NPO argumentai

    AVROTROS pozicija išlieka kritiška: transliuotojas teigia, kad tarptautiniai konfliktai vis dažniau persikelia į konkurso erdvę ir tai silpnina „Eurovizijos“ neutralumo principą. Dalis Europos transliuotojų pastaraisiais metais vis garsiau kelia klausimus dėl to, kaip Europos transliuotojų sąjunga vertina narių atitiktį konkurso taisyklėms.

    „Neabejotina, kad tarptautiniai konfliktai vis labiau veikia konkursą ir griauna jo neutralų pobūdį. Todėl „Eurovizija“ tampa susipriešinimo platforma“, – sakė AVROTROS vadovas Taco Zimmermanas.

    NPO savo ruožtu pabrėžia kitą argumentą: viešasis transliuotojas turi išlikti dalimi didžiausio Europoje muzikos televizijos renginio, kuris tradiciškai pristatomas kaip vienijantis. NPO atstovai akcentuoja, kad būtent įtampų laikotarpiu ryšio su auditorija ir europinio kultūrinio dialogo svarba tik didėja.

    „Svarbu, kad kaip viešasis transliuotojas šiuo metu išliktume šio vienijančio Europos renginio dalimi“, – sakė NPO žiniasklaidos direktorius Jurre Bosmanas.

    Ispanija dar svarsto, o boikoto tema lieka gyva

    Nyderlandų sugrįžimas vyksta tuo metu, kai dalies šalių boikoto diskusijos neslūgsta. Skelbiama, kad Ispanijos transliuotojas RTVE dar nėra priėmęs galutinio sprendimo, ar šalis dalyvaus 2027 metų konkurse, ir svarsto boikoto tęsimo variantą.

    Tuo metu Airija jau patvirtino, kad ir 2027 metais konkurse nedalyvaus, argumentuodama humanitarinės situacijos Gazos Ruože mastu ir tolesnėmis civilių gyventojų žūtimis. Šie sprendimai rodo, kad „Eurovizijos“ organizatoriams teks toliau spręsti, kaip išlaikyti konkurso apolitinį įvaizdį, kai dalyvių atrankas ir transliuotojų sprendimus vis labiau veikia geopolitinis kontekstas.

    2027 metų „Eurovizija“ vyks Bulgarijos Burgaso mieste, „Arena Burgas“ arenoje. Organizatoriai tikisi, kad sugrįžtant Nyderlandams pavyks stabilizuoti dalyvių sudėtį, tačiau Ispanijos sprendimas gali tapti vienu svarbiausių artimiausių mėnesių signalų dėl boikoto tendencijos ateities.

  • Degalų kainų rekordai ES: kur už benziną sumokate daugiausia mokesčių ir kodėl?

    Degalų kainų rekordai ES: kur už benziną sumokate daugiausia mokesčių ir kodėl?

    Degalų kainos Europos Sąjungoje pastarosiomis savaitėmis pasiekė rekordines aukštumas, o didelę galutinės benzino kainos dalį sudaro mokesčiai. Europos Komisijos stebima svertinė ES „Euro-super 95“ benzino kaina rugsėjo 14 dieną pakilo iki 2,063 euro už litrą – aukščiausio lygio nuo 2005 metais renkamų duomenų pradžios.

    Kainų šuolį skatino keli veiksniai vienu metu. Energijos tiekimo grandines sukrėtė konfliktas Irano regione, dėl kurio sutriko srautai per Hormūzo sąsiaurį, o naftos rinkoje pabrango „Brent“ rūšies nafta. Prie spaudimo prisidėjo ir perdirbėjų maržos, kurios, Europos Centrinio Banko ekspertų vertinimu, euro zonoje pastebimai didino tiek benzino, tiek dyzelino kainą.

    Kaip susidaro mokesčiai

    Didžiojoje dalyje ES valstybių benzino mokesčių sąskaita susideda iš dviejų pagrindinių dalių. Pirmiausia taikomas akcizas, kuris paprastai yra fiksuotas mokestis už litrą ir automatiškai nedidėja kartu su naftos kaina, nors kai kur papildomai taikomi anglies dioksido ar kiti aplinkosauginiai mokesčiai.

    Antra dalis – pridėtinės vertės mokestis, skaičiuojamas nuo galutinės kainos, į kurią jau įtraukti akcizai ir kiti priedai. Tai reiškia, kad vairuotojai moka PVM ir nuo akcizo, todėl galutinis mokestinis „svoris“ išauga net ir tais atvejais, kai akcizas nekinta.

    Europos Komisijos duomenimis, visoje ES mokesčiai vidutiniškai sudarė 0,976 euro už litrą, arba 47,3 proc. galutinės benzino kainos. Septyniose valstybėse mokesčiai viršijo 1 euro ribą, todėl beveik kas antras centas degalinėje keliauja į biudžetą.

    10 valstybių, kur mokesčiai didžiausi

    Didžiausią mokestinę naštą už litrą benzino, Europos Komisijos skelbiamais skaičiais, turėjo Nyderlandai – 1,270 euro. Šioje šalyje ypač aukštas akcizas, o papildomai taikomas mokestis strateginėms naftos atsargoms, prie kurio prisideda ir 21 proc. PVM.

    Antroje vietoje – Danija, kur mokesčiai siekė 1,230 euro už litrą. Nors Danijoje benzino kaina buvo pati didžiausia ES, mokesčių dalį didino ne tik PVM, bet ir keli skirtingi energetiniai bei taršos mokesčiai, įskaitant anglies dioksido komponentą.

    Toliau rikiavosi Suomija su 1,193 euro mokesčiais ir Vokietija su 1,179 euro. Suomijoje išsiskiria aukštas 25,5 proc. PVM tarifas, o Vokietijoje, be energijos mokesčio, reikšmingą dalį sudaro anglies dioksido kainodara, kuri į galutinę kainą įneša papildomą priedą.

    Į didžiausių mokesčių penketuką taip pat pateko Graikija, kur bendra mokesčių suma siekė 1,133 euro už litrą ir sudarė apie 52,5 proc. kainos degalinėje. Prancūzijoje ir Italijoje mokesčiai buvo panašaus lygio – atitinkamai 1,052 ir 1,049 euro, tačiau šių šalių praktika skyrėsi dėl skirtingų sprendimų laikinai koreguoti dyzelino apmokestinimą.

    Dešimtuką užbaigė Portugalija, Estija ir Latvija, kur mokesčiai siekė atitinkamai 0,978, 0,963 ir 0,960 euro už litrą. Portugalijoje svarbią dalį sudaro anglies dioksido mokestis, o Latvijoje ir kai kuriose kitose šalyse papildomai prisideda įmokos, skirtos privalomoms strateginėms naftos atsargoms finansuoti.

    Ką tai reiškia vairuotojams

    Rekordinės kainos rodo, kad degalų čekį lemia ne tik naftos barelio kaina, bet ir perdirbimo maržos, mokesčių struktūra bei PVM tarifai. Praktikoje tai reiškia, kad net ir stabilizavusis naftos kainoms galutinė kaina gali išlikti aukšta, jei brangūs perdirbimo pajėgumai ar dideli mokestiniai komponentai nesikeičia.

    Kita vertus, kai kurios valstybės taiko laikinas priemones, kurios sumažina šuolių poveikį, pavyzdžiui, automatiškus mechanizmus, grąžinančius dalį papildomai surenkamo PVM. Tačiau bendra ES kryptis, susijusi su taršos mažinimu ir klimato politika, reiškia, kad anglies dioksido kainodara ir toliau liks reikšmingu degalų kainos veiksniu.

  • Europos dujų atsargos tirpsta: Vokietija ir Nyderlandai įžengia į šildymo sezoną su rekordiškai mažais rezervais

    Artėjant naujiems dujų metams Europa į šildymo sezoną žengia su neįprastai menkomis atsargomis. Didžiausią nerimą kelia padėtis Vokietijoje ir Nyderlanduose, nes būtent šios šalys daro itin didelę įtaką visam regiono dujų balansui.

    Po 2022 metų krizės Europos Sąjunga siekė, kad saugyklos prieš žiemą būtų užpildytos kuo labiau, o orientyras daugelyje diskusijų – 90 proc. Vis dėlto šių metų dinamika rodo, kad rinką spaudžia ne vien fizinis dujų trūkumas, bet ir kainų bei rizikų derinys, stabdantis pirkimus.

    Kur slypi didžiausia rizika?

    Europos dujų saugyklų užpildymas šiuo metu siekia apie 69,92 proc., tai yra kiek daugiau nei 80 mlrd. kubinių metrų. Tai prasčiausias rodiklis šiuo laikotarpiu per mažiausiai pastarąjį dešimtmetį, o vidurkis neatskleidžia visų skirtumų tarp valstybių.

    Vokietijos saugyklos užpildytos tik maždaug 56,55 proc., o Nyderlandų – apie 55,06 proc. Abiem atvejais tai išskirtinai žemas lygis, turint omenyje jų vaidmenį Europos dujų vartojime ir srautuose per tarpvalstybinius tinklus.

    Jei didžiausiam Europos vartotojui prireiktų skubiai pirkti didelius kiekius rinkoje, tai galėtų pakelti kainas ir apsunkinti situaciją kaimynams. Tuo labiau, kad per Vokietiją dujas importuoja ir kitos šalys, o Nyderlandai svarbūs ne tik kaip vartotojas, bet ir kaip tranzito mazgas.

    Kainos stabdo pirkimus

    Vienas pagrindinių veiksnių, mažinančių užpildymo tempą, yra aukštos dujų kainos. Europos etaloninėje TTF rinkoje dujų kaina siekia apie 76,48 euro už megavatvalandę, kai prieš metus ji buvo apie 31,46 euro už megavatvalandę.

    Tokia kainų disproporcija verčia tiekėjus ir energetikos bendroves elgtis atsargiai: brangiai supirktos dujos saugyklose gali virsti finansiniais nuostoliais, jei geopolitinė įtampa atslūgtų ir kainos kristų. Įmonės baiminasi, kad vėliau klientai reikalaus mažesnių tarifų, o patirtų nuostolių niekas nekompensuos.

    Dėl to vis dažniau keliama valstybės garantijų ar rizikos pasidalijimo klausimas, ypač ten, kur saugyklų užpildymas atsilieka nuo įprasto sezoniškumo. Be aiškaus mechanizmo dalis rinkos dalyvių linkę laukti, o tai didina riziką, kad šaltesnė žiema ar sutrikę tiekimo srautai sukels naują kainų šuolį.

    Kodėl Lietuva atrodo saugesnė?

    Regiono kontekste Lenkija išsiskiria itin aukštu atsargų lygiu – apie 98,42 proc., o tai yra vienas didžiausių rodiklių Europoje. Tai svarbu ir Baltijos šalims, nes didesnis saugumo jausmas regione mažina poreikį skubiems pirkimams piko metu.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien užpildymo procentas neparodo visko: kai kurių valstybių saugyklų talpa yra santykinai maža, todėl ilgesniam šaltam laikotarpiui gali nepakakti vien vidinių rezervų. Dėl to Europos energetinis saugumas ir toliau priklausys nuo importo, infrastruktūros pralaidumo ir kainų stabilumo.

  • „Eurovizija“ 2027: Airija antrus metus boikotuos konkursą, Nyderlandai jau pasitraukė

    „Eurovizija“ 2027: Airija antrus metus boikotuos konkursą, Nyderlandai jau pasitraukė

    Airijos nacionalinis transliuotojas RTÉ paskelbė, kad šalis antrus metus iš eilės nedalyvaus „Eurovizijoje“. Sprendimas siejamas su protestu prieš Izraelio dalyvavimą konkurse ir, kaip teigiama RTÉ pareiškime, su „siaubingomis ir besitęsiančiomis civilių žūtimis Gazos Ruože“ bei humanitarine krize.

    RTÉ taip pat nurodė esanti susirūpinusi dėl ribojamų nepriklausomų tarptautinių žurnalistų galimybių dirbti Gazos Ruože. Transliuotojas pranešė ne tik atsisakantis siųsti atlikėją, bet ir neplanuojantis rodyti konkurso per savo kanalus.

    Boikotas plečiasi Europoje

    Airijos sprendimas priimtas po to, kai anksčiau apie pasitraukimą iš „Eurovizijos“ 2027 metų leidimo pranešė Nyderlandų transliuotojas AvroTros. Olandai argumentavo, kad konkursas, jų vertinimu, nebeatitinka patikimumo, nepriklausomumo ir žmogiškumo principų, o politinis neutralumas karo kontekste kelia vis daugiau klausimų.

    Abi šalys jau buvo tarp tų, kurios nedalyvavo ir 2026 metais, kai Europos transliuotojų sąjunga patvirtino, kad Izraelio visuomeninis transliuotojas KAN gali likti konkurse. Tuomet pasitraukusiųjų sąraše buvo minima ir daugiau valstybių, o diskusijos dėl „Eurovizijos“ taisyklių bei vertybinės krypties tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų kultūrinių ginčų Europoje.

    Ką sako konkurso organizatoriai

    „Eurovizijos“ vadovybė pabrėžia gerbianti nacionalinių transliuotojų sprendimus, tačiau viešai apgailestauja dėl atsitraukimo. Konkurso organizatoriai tradiciškai akcentuoja, kad „Eurovizija“ yra ne politinis renginys, o tarptautinė muzikos šventė, tačiau praktikoje kultūriniai renginiai vis dažniau atsiduria geopolitinių konfliktų kryžkelėje.

    Platesniame kontekste, konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir toliau kelia aštrias reakcijas tiek visuomenėje, tiek tarptautinėse organizacijose. Jungtinių Tautų institucijos ir žmogaus teisių organizacijos pastaraisiais metais skelbė vertinimus, kuriuose kritikuojami Izraelio veiksmai, o Izraelis tokius kaltinimus atmeta.

    2027 metų konkursas vyks Bulgarijoje

    Pagal šiuo metu skelbiamą informaciją, „Eurovizija“ 2027 metais turėtų vykti Bulgarijoje, Burgase, o didysis finalas planuojamas gegužės 15 dieną. Jei daugiau šalių nuspręstų sekti Airijos ir Nyderlandų pavyzdžiu, tai galėtų paveikti ne tik dalyvių sąrašą, bet ir paties konkurso reputaciją, auditorijas bei santykį su transliuotojais.

    Airija yra viena sėkmingiausių „Eurovizijos“ valstybių: per konkurso istoriją ji laimėjo septynis kartus ir dalijasi rekordą su Švedija. Todėl RTÉ pasitraukimas iš karto tapo signalu, kad vertybiniai ginčai dėl konkurso krypties gali turėti ilgalaikių pasekmių.

  • Nyderlandų technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: 10 įmonių pritraukė daugiausia lėšų

    Nyderlandų technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: 10 įmonių pritraukė daugiausia lėšų

    Nyderlandų technologijų įmonės 2026 metų pirmąjį pusmetį pritraukė apie 1,9 mlrd. eurų investicijų, o didžioji dalis kapitalo susitelkė keliuose stambiuose sandoriuose. Trys didžiausi finansavimo raundai sudarė apie 44 proc. visos sumos, o šešios bendrovės per laikotarpį pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų.

    Tokia struktūra atspindi platesnę Europos rizikos kapitalo tendenciją: investuotojai dažniau renkasi vėlesnės stadijos įmones, turinčias aiškesnį augimo planą ir pajamų trajektoriją. Ankstyvos stadijos finansavimas išlieka aktyvus, tačiau paprastai skaidomas į mažesnius raundus ir didesnį skaičių projektų.

    Kur keliavo didžiausios sumos

    Daugiausia lėšų Nyderlanduose surinko puslaidininkių sektorius – apie 570,5 mln. eurų. Tai dera su ES ir nacionalinėmis pastangomis stiprinti mikroschemų tiekimo grandines ir technologinį savarankiškumą, todėl investuotojai palankiai vertina metrologijos, gamybos įrangos ir komponentų ekosistemą.

    Antras pagal pritrauktą sumą buvo kelionių ir svetingumo technologijų segmentas – apie 292,5 mln. eurų, tačiau kapitalas čia iš esmės koncentravosi keliuose sandoriuose. Tuo pat metu sveikatos technologijos išsiskyrė didžiausiu sandorių skaičiumi, rodydamos nuoseklų investuotojų susidomėjimą klinikiniu efektyvumu ir procesų automatizavimu.

    Dešimt daugiausia pritraukusių įmonių

    Didžiausią raundą 2026 metų pirmąjį pusmetį užfiksavo „Nearfield Instruments“, pritraukusi apie 328 mln. eurų. Įmonė kuria didelio pralaidumo matavimo ir inspektavimo sprendimus puslaidininkių pramonei, kurie padeda valdyti vis sudėtingesnius gamybos procesus.

    Antra pagal pritrauktas lėšas – „Mews“, surinkusi apie 259 mln. eurų. Bendrovė vysto debesijos pagrindu veikiančią svetingumo operacinę sistemą, apjungiančią turto valdymą, atsiskaitymus ir kitus viešbučių procesus, o gautas kapitalas nukreiptas plėtrai ir DI sprendimų diegimui.

    Trečioje vietoje rikiuojasi „Axelera AI“, pritraukusi apie 216 mln. eurų ir besikoncentruojanti į DI inferencijos lustus bei programinę įrangą, skirtą užduotims vykdyti arčiau duomenų šaltinio. Ketvirta – kvantinių procesorių kūrėja „QuantWare“, surinkusi 152 mln. eurų, investuojanti į modulinius kvantinius procesorius ir gamybos pajėgumų plėtrą.

    Toliau seka „RIFT“, pritraukusi 113,8 mln. eurų ir vystanti pramoninės šilumos sprendimus, paremtus geležies kuro ciklu, siekiant mažinti tiesiogines anglies dioksido emisijas. Tarp ryškesnių sveikatos technologijų projektų – „Vitestro“, surinkusi apie 60 mln. eurų autonominei kraujo paėmimo robotikai, ir „Leyden Labs“, pritraukusi 40 mln. eurų nosies purškalų, skirtų apsaugai nuo kvėpavimo takų virusų, plėtrai.

    Į dešimtuką taip pat pateko vaizdo jutiklių technologijas kurianti „Eyeo“, pritraukusi 40 mln. eurų, ir verslo kelionių atitikties automatizavimo platforma „WorkFlex“, surinkusi 37 mln. eurų. Dešimtuką papildo „Wonderful“, pritraukusi apie 130 mln. eurų ir kurianti DI agentų valdymo platformą verslui, skirtą procesų automatizavimui per pokalbius, balsą ir el. paštą.

    Ką rodo 2026 metų dinamika

    2026 metų pirmojo pusmečio vaizdas Nyderlanduose rodo mišrų rinkos modelį: keli vėlyvos stadijos mega sandoriai sukuria didžiąją dalį kapitalo, o likusi investicijų dalis pasiskirsto per platesnį ankstyvos ir augimo stadijos projektų spektrą. Tai leidžia sektoriams, tokiems kaip puslaidininkiai ar kvantinės technologijos, greičiau didinti pajėgumus, tačiau kartu išryškina finansavimo koncentracijos riziką.

    Investuotojų dėmesys, sprendžiant pagal daugiausia lėšų pritraukusias įmones, krypsta į infrastruktūrines ir „giliąsias“ technologijas, kurios turi aiškias industrines taikymo sritis. Lygiagrečiai matyti ir praktinis DI pritaikymas – nuo svetingumo iki įmonių procesų automatizavimo – kur DI tampa ne atskiru produktu, o integruota vertės grandinės dalimi.

  • Nyderlandai skubiai permestė 86 tonas aukso į Londoną: atskleidė, ko baiminasi

    Nyderlandai skubiai permestė 86 tonas aukso į Londoną: atskleidė, ko baiminasi

    Kas ir kodėl perkelta

    Nyderlandų centrinis bankas DNB pranešė trečiadienį dalį šalies aukso atsargų perkėlęs iš JAV ir Kanados į Londoną. Iš viso į Jungtinę Karalystę nukreiptos 86 tonos, kaip nurodoma, dėl augančios geopolitinės įtampos.

    DNB pabrėžė, kad Londone laikomas auksas yra lengviau ir greičiau realizuojamas tarptautinėje rinkoje nei atsargos Niujorke ar Otavoje. Banko teigimu, tai didina galimybes operatyviai panaudoti rezervą krizės atveju.

    „Šiuo žingsniu pagerinome aukso atsargų panaudojamumą. Tikimės, kad jo niekada neprireiks, tačiau privalome stiprinti atsparumą ir pasirengimą“, – sakė DNB prezidentas Olafas Sleijpenas.

    Kiek aukso turi Nyderlandai

    Pasak DNB, bendra Nyderlandų aukso atsargų apimtis 2025 metų pabaigoje siekė 612,4 tonos. Tuo metu jos buvo įvertintos 72,2 milijardo eurų verte.

    Iki sprendimo dalis aukso buvo laikoma JAV ir Kanadoje, o dalis Nyderlanduose ir Londone. Perkėlus 86 tonas, Londono dalis padidėjo iki 32,1 proc., o JAV ir Kanados dalys sumažėjo iki po 18,5 proc.

    Kaip vyko operacija

    DNB nurodė, kad aukso perkėlimas atliktas ne vien fiziniu transportavimu. Dalis pokyčio pasiekta derinant pirkimo ir pardavimo sandorius, taip sumažinant riziką, susijusią su didelių kiekių tauriųjų metalų gabenimu.

    Bankas taip pat paaiškino, kad daugiau nei 27 tonos fizinio aukso buvo perkelta iš JAV ir Kanados į Zeistą Nyderlanduose. Tokia pat apimtis iš Zeisto nukeliavo į Londoną, kad nereikėtų lydyti ir iš naujo formuoti aukso luitų.

    DNB teigimu, pasirinktas mišrus modelis leidžia išskaidyti logistikos ir saugumo rizikas, kartu išlaikant aukso atsargų standartizaciją. Londonas laikomas vienu svarbiausių pasaulio aukso prekybos ir atsiskaitymų centrų, todėl tokia vieta bankui suteikia daugiau lankstumo ekstremaliomis aplinkybėmis.

  • Nyderlanduose – raudonas įspėjimas dėl Trumpą primenančių ekstazio tablečių: jose rasta PMMA

    Nyderlanduose – raudonas įspėjimas dėl Trumpą primenančių ekstazio tablečių: jose rasta PMMA

    Kas nustatyta Nyderlanduose

    Nyderlandų priklausomybių ir psichikos sveikatos institutas Trimbos paskelbė vadinamąjį raudoną įspėjimą dėl galimai mirtinai pavojingų ekstazio tablečių, kurios savo forma primena JAV prezidento Donaldo Trumpo galvą. Įspėjimas pasirodė po to, kai kelios tokios tabletės neseniai buvo pristatytos į narkotikų testavimo centrų tinklą.

    Institutas paviešino nuotrauką, kurioje matyti skirtingų spalvų tabletės, o kitoje pusėje įspausti ženklai NL ir Trump. Specialistai pabrėžė, kad vien tik išvaizda ar pavadinimas neleidžia spręsti apie sudėtį, o rinkoje pasitaiko partijų, kurios smarkiai skiriasi pavojingumu.

    „Jokiomis aplinkybėmis nevartokite šių tablečių“, – perspėjo Trimbos institutas.

    Kuo pavojinga PMMA

    Pasak Trimbos, tirtose tabletėse nustatyta didelė PMMA, arba para-metoksimetamfetamino, koncentracija. Ši medžiaga savo poveikiu gali būti panaši į MDMA, dažniausiai siejamą su ekstazio poveikiu, tačiau jos veikimas paprastai pasireiškia lėčiau.

    Dėl uždelsto poveikio didėja rizika, kad žmogus, manydamas, jog pirmoji dozė neveikia, pavartos papildomai ir perdozuos. Institutas įspėja, kad tokiais atvejais kyla pavojus patirti stiprų organizmo perkaitimą, kuris gali baigtis itin sunkiomis pasekmėmis, įskaitant mirtį.

    Ką žinoma apie situaciją ir kontekstą

    Trimbos atstovė Anniek Groothuis nurodė, kad šiuo metu institucija neturi patvirtintų pranešimų apie sunkiai susirgusius ar mirusius asmenis, kurių kraujyje būtų aptikta PMMA. Vis dėlto pabrėžiama, kad tai nėra saugumo garantija, nes pavojingos partijos gali plisti greitai, o simptomai ne visada iškart susiejami su konkrečia medžiaga.

    Ekstazio gamyba, prekyba ir vartojimas Nyderlanduose yra neteisėti, tačiau ši medžiaga išlieka plačiai paplitusi, ypač klubinėje kultūroje ir muzikos festivaliuose. 2024 metais Nyderlandų vyriausybinėje ataskaitoje buvo skelbiama, kad per metus ekstazį vartojo apie 550 000 žmonių.

    Tai ne pirmas kartas, kai rinkoje pasirodo tabletės, susietos su politinėmis ar popkultūros figūromis. 2017 metais Vokietijos policija buvo konfiskavusi tūkstančius oranžinių tablečių, kurios taip pat buvo suformuotos Trumpo galvos pavidalu.

  • „Gasunie“ perspėja: Nyderlandams gali neužtekti dujų žiemai – kas brangins šildymą?

    „Gasunie“ perspėja: Nyderlandams gali neužtekti dujų žiemai – kas brangins šildymą?

    Nyderlandai šią žiemą gali nepasiekti dujų atsargų lygio, kuris laikomas pakankamu itin šaltam sezonui, perspėja valstybei priklausanti dujų infrastruktūros bendrovė „Gasunie“. Įmonės vertinimu, be papildomų priemonių šalis būtų prasčiau pasirengusi vienam atšiauriausių žiemos scenarijų.

    „Gasunie“ nurodo, kad anksčiau numatytas nacionalinis tikslas žiemai sukaupti 115 TWh dujų tampa nepasiekiamas. Toks kiekis, kaip skaičiuoja bendrovė, sudarytų maždaug pusę Nyderlandų metinio dujų vartojimo, todėl atsargų planas buvo siejamas su ekstremaliai šaltos žiemos rizika.

    Problemos šaknis, pasak „Gasunie“, yra rinkos kainodara: vasaros dujų kainos išaugo, o žiemos ateities sandoriai kai kuriais laikotarpiais signalizuoja mažesnę kainą. Toks skirtumas mažina motyvaciją pirkti dujas dabar, jas kaupti saugyklose ir parduoti žiemą, nes tai tampa nepelninga.

    Europos biržose dujų kainos rugpjūčio pabaigoje laikėsi apie 64 eurus už megavatvalandę, o tai yra daugiau nei dvigubai aukščiau nei metų pradžioje. Rinkas pastaruoju metu taip pat veikia geopolitinė įtampa ir tiekimo trikdžių baimė, įskaitant rizikas susijusias su Kataro suskystintų gamtinių dujų krovinių vėlavimais.

    Papildomą spaudimą sukuria ir orai: karščio bangos didina elektros paklausą dėl vėsinimo, o sausros bei karštis kai kur riboja hidroenergijos ir dalies branduolinių elektrinių gamybą. Kai elektros sistemai trūksta kitų šaltinių, dažniau įjungiamos dujinės elektrinės, o tai gali sumažinti dujų kiekį, kuris galėtų keliauti į saugyklas.

    Kaip sparčiai pildomos saugyklos?

    Rugpjūčio 23 dieną Nyderlandų dujų saugyklos buvo užpildytos 44,26 proc., kai nacionalinis orientyras lapkričio 1 dienai siekia apie 80 proc. „Gasunie“ pabrėžia, kad atsilikimas nuo grafiko savaime nereiškia neišvengiamo trūkumo, tačiau didina pažeidžiamumą, jei sutaptų šaltis ir tiekimo sutrikimai.

    Nyderlandams galioja ir Europos Sąjungos nustatyti saugyklų užpildymo reikalavimai, tačiau šalis yra nusistačiusi griežtesnį nacionalinį tikslą. Ministerija, atsakinga už klimato ir žaliąją plėtrą, pripažįsta, kad visoje Europoje įmonės saugyklas pildo ribotai, nes tai ekonomiškai nepatrauklu, o per agresyvus pildymas gali dar labiau stumti kainas į viršų.

    Ką daro valdžia ir ko tikisi vartotojai?

    Nyderlandų vyriausybė yra įgaliojusi valstybinę bendrovę Energie Beheer Nederland kaupti iki 80 TWh dujų tais atvejais, kai komerciniai rinkos dalyviai nepripildo saugyklų pakankamai. „Gasunie“ patvirtina, kad ši programa vykdoma, tačiau pabrėžia, kad bendras pildymo tempas vis tiek išlieka per lėtas.

    Ministerija viešai teigia šiuo metu nesitikinti tiesioginio dujų trūkumo ir žada toliau stebėti situaciją. Sprendimai dėl galimų papildomų paramos ar reguliavimo priemonių, „Gasunie“ teigimu, priklausys nuo politinių pasirinkimų ir rizikų vertinimo artėjant šildymo sezonui.

    Vartotojams ir verslui ši dinamika svarbi dėl galimos įtakos sąskaitoms: dujų kainų šuoliai paprastai persiduoda šilumos gamybai, pramonei ir elektros kainodarai, ypač piko valandomis. Net jei fizinio trūkumo pavyktų išvengti, žemesnės atsargos ir įtempta rinka dažniau reiškia didesnį kainų nepastovumą.