CP v2

Tag: Nyderlandai

  • Amsterdamas uždraudė mėsos ir iškastinio kuro reklamas: sprendimas sukėlė audrą

    Amsterdamas uždraudė mėsos ir iškastinio kuro reklamas: sprendimas sukėlė audrą

    Gegužės 1 dieną Amsterdame įsigaliojo naujos taisyklės, pagal kurias miesto viešosiose erdvėse nebeliko reklamos, siejamos su mėsos vartojimu ir iškastinio kuro naudojimu. Tai reiškia, kad gatvėse, metro stotyse ir geležinkelio stotyse nebeturėtų būti plakatų, reklamuojančių, pavyzdžiui, skrydžius, automobilius su vidaus degimo varikliais ar greitojo maisto mėsainius.

    Sprendimą miesto taryba priėmė dar sausį, argumentuodama klimato politikos tikslais. Amsterdamo valdžia pabrėžia, kad siekiant ilgalaikio klimato neutralumo negalima skatinti vartojimo, kuris didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir prieštarauja pačios savivaldybės strategijai.

    Kas konkrečiai pasikeitė?

    Naujos taisyklės orientuotos į reklamą viešose, savivaldybės kontroliuojamose erdvėse, o ne į pačių produktų draudimą. Kitaip tariant, mėsos ar degalų pirkti nedraudžiama, tačiau savivaldybė riboja, kaip šie produktai ir paslaugos gali būti reklamuojami miesto infrastruktūroje.

    Amsterdamo atstovai yra anksčiau akcentavę, kad reklama formuoja socialines normas ir daro įtaką vartojimo įpročiams, todėl laikoma viešojo intereso klausimu. Tokia logika dažnai lyginama su anksčiau taikytais ribojimais tabako reklamai, kai visuomenės sveikatos argumentai tapo pagrindu griežtesnei reguliacijai.

    Sprendimą palaikė ir reklamos sektorius

    Įdomu tai, kad dalis reklamos industrijos atstovų Amsterdame viešai parėmė ribojimus. Kartu su organizacija „Creatives for Climate“ jie teigė, kad iškastiniu kuru paremtų paslaugų ir produktų reklama prisideda prie ilgalaikės žalos klimatui, o kūrybos industrija neturėtų ignoruoti šio poveikio.

    Kita vertus, pačiame mieste tokio tipo reklamos, kaip skelbiama, ir anksčiau nebuvo itin daug. Vietos duomenimis, mėsos reklama sudarė apie 0,1 proc. lauko reklamos plotų, o su iškastiniu kuru siejama reklama apie 4 proc., tad diskusija kilo labiau dėl precedento ir principo, o ne dėl apimties.

    Kritika, teismai ir platesnė Europos kryptis

    Sprendimas sulaukė kritikos iš dalies verslo ir interesų grupių. Olandijos mėsos gamintojams atstovaujanti organizacija tvirtino, kad ribojimai pernelyg kišasi į vartotojų pasirinkimus, o mėsos produktai esą yra svarbūs mitybai ir neturėtų būti išstumiami iš viešos erdvės.

    Turizmo sektoriaus atstovai taip pat bandė stabdyti sprendimo įsigaliojimą, tačiau teismas palaikė savivaldybę, remdamasis tuo, kad vietos valdžia gali taikyti reklamos ribojimus, jei tai siejama su viešuoju interesu, pavyzdžiui, sveikata ar klimato apsauga. Šis verdiktas tapo svarbiu signalu kitoms savivaldybėms, svarstančioms panašius žingsnius.

    Amsterdamas nėra vienintelis miestas, kuris renkasi griežtesnę reklamos politiką klimato kontekste. Nyderlanduose panašūs sprendimai jau buvo priimti Haarleme, Utrechte, o kai kur ribojimai išplėsti ir pieno produktų reklamai. Europoje analogiškų iniciatyvų imasi ir kiti miestai, o kai kuriose valstybėse svarstomi platesni, nacionaliniu mastu taikomi apribojimai.

    Klimato aktyvistai tikisi, kad reklamos ribojimai ilgainiui pakeis vartojimo įpročius ir taps vienu iš įrankių šalia transporto elektrifikacijos, energijos taupymo bei atsinaujinančių išteklių plėtros. Kritikai atkerta, kad tokie sprendimai gali sukurti slidų precedentą ir kelti klausimų dėl saviraiškos bei komercinės komunikacijos ribų.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: du sergantys keleiviai evakuojami į Nyderlandus, terminas neaiškus

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: du sergantys keleiviai evakuojami į Nyderlandus, terminas neaiškus

    Evakuacija ir laivo maršrutas

    Kruiziniame laive MV Hondius, atsidūrusiame tarptautinio sveikatos pavojaus centre dėl įtariamo hantaviruso protrūkio, du susirgę asmenys bus evakuojami į Nyderlandus. Laivo operatorius „Oceanwide Expeditions“ pranešė, kad tam pasitelkiami du specializuoti orlaiviai, tačiau tikslaus grafiko kol kas nenurodė.

    Įmonės teigimu, į Nyderlandus taip pat bus skraidinamas asmuo, susijęs su keleiviu, kuris gegužės 2 dieną mirė. Kai evakuojami keleiviai bus pakeliui, laivas turėtų išplaukti Kanarų salų kryptimi ir per maždaug tris dienas pasiekti Gran Kanariją arba Tenerifę.

    Kodėl protrūkis kelia nerimą?

    Laivas nuo savaitgalio kelia nerimą institucijoms po to, kai paaiškėjo, kad reta infekcija gali būti susijusi su trijų keleivių mirtimis. Hantavirusai dažniausiai plinta nuo užsikrėtusių graužikų, o žmogus užsikrečia įkvėpęs dalelių iš išdžiūvusio šlapimo, išmatų ar seilių, taip pat per kontaktą su užterštais paviršiais.

    Nors dauguma hantaviruso atvejų siejami su aplinkos veiksniais, situacija laive vertinama ypač atidžiai ir dėl galimos žmogaus užkrato perdavimo tikimybės uždaroje erdvėje. Laivas tuo metu buvo netoli Žaliojo Kyšulio, kur, institucijų teigimu, vykdomos rizikos vertinimo ir visuomenės sveikatos priemonės.

    PSO ieško galimų kontaktų skrydyje

    Pasaulio sveikatos organizacija pranešė pradėjusi kontaktų paiešką dėl skrydžio iš Šventosios Elenos salos į Johanesburgą, kuriuo skrido viena iš vėliau mirusių keleivių. Pietų Afrikoje veikianti oro bendrovė „Airlink“ nurodė, kad 2026 metų balandžio 25 dieną vykusiame skrydyje buvo 82 keleiviai ir 6 įgulos nariai.

    PSO teigimu, Nyderlandų pilietė su virškinamojo trakto simptomais balandžio 24 dieną išlipo Šventojoje Elenoje, kitą dieną skrido į Johanesburgą ir 2026 metų balandžio 26 dieną mirė ligoninės priėmimo skyriuje. Gegužės 4 dieną atlikti tyrimai patvirtino teigiamą hantaviruso rezultatą.

    „Skrydžio keleivių kontaktų paieška jau pradėta“, – teigiama PSO pranešime.

    Pagal pateikiamą informaciją, be Nyderlandų poros, mirė ir Vokietijos pilietis. Nurodoma, kad yra du patvirtinti ir penki įtariami atvejai, o sveikatos specialistai vertina, kiek plačiai galėjo išsiplėsti galimi kontaktai laive ir krante.

    Šventojoje Elenoje, kur gyvena apie 4 400 žmonių, vietos valdžia informavo, kad dalis MV Hondius keleivių buvo išlipę į krantą, o kai kurių vietos bendruomenės narių paprašyta izoliuotis. Administracija pabrėžė, kad saloje ligos atvejų nenustatyta, tačiau tęsiamas rizika pagrįstas kontaktų nustatymas ir informavimas.

  • „Quantum Machines“ įsigijo „QHarbor“ ir atidarė biurą Delfte: stiprina kvantinių technologijų plėtrą Europoje

    „Quantum Machines“ įsigijo „QHarbor“ ir atidarė biurą Delfte: stiprina kvantinių technologijų plėtrą Europoje

    Hibridinių kvantinių ir klasikinių valdymo sprendimų kūrėja „Quantum Machines“ pranešė įsigijusi Nyderlandų bendrovę „QHarbor“ ir atidariusi naują biurą Delfte. Šis žingsnis įtvirtina įmonės buvimą viename stipriausių Europos kvantinių technologijų centrų ir turėtų paspartinti jos programinės įrangos platformos plėtrą regione.

    „Quantum Machines“ kuria aparatinės ir programinės įrangos sistemas, kurios leidžia realiu laiku valdyti kvantinius procesorius bei koordinuoti eksperimentus. Bendrovė akcentuoja, kad jos platforma orientuota į pramonės perėjimą prie hibridinio kvantinio ir klasikinio skaičiavimo, kai skirtingos skaičiavimo architektūros naudojamos kartu tam, kad užduotys būtų sprendžiamos efektyviau.

    Delftas – vienas svarbiausių centrų

    Naujas biuras Delfte kuriamas remiantis „QHarbor“ komanda, kuri turėtų tapti vietos padalinio pagrindu. Įmonė tikisi, kad tai padės greičiau pritraukti talentus, stiprinti ryšius su vietos akademine ir technologijų bendruomene bei artimiau bendradarbiauti su Nyderlandų kvantinių technologijų ekosistema.

    Delftas laikomas vienu ryškiausių Europos kvantinių technologijų židinių dėl sutelkto mokslo ir verslo potencialo, infrastruktūros bei aktyvių tarptautinių partnerysčių. Tokiose ekosistemose įmonėms paprasčiau sparčiau testuoti sprendimus, jungti skirtingų sričių kompetencijas ir kurti bendrus projektus su tyrimų centrais bei pramonės partneriais.

    Platforma skirtingoms kubitų technologijoms

    „Quantum Machines“ nurodo, kad jos valdymo ir orkestravimo sprendimai pritaikomi įvairioms kubitų technologijoms, įskaitant superlaidžius kubitus, neutralių atomų, įkalintų jonų ir sukinio (spin) platformas. Skirtingi metodai turi savų privalumų ir ribojimų, todėl įrankiai, galintys palaikyti kelias architektūras, tampa ypač svarbūs tiek moksliniams tyrimams, tiek prototipų kūrimui.

    „QHarbor“ komanda prisidės prie programiškai apibrėžiamų eksperimentų, duomenų valdymo ir sisteminio lygmens integracijos krypčių. Tokie komponentai yra būtini siekiant didesnio kvantinių sistemų mastelio, kai auga kubitų skaičius, sudėtingėja kalibravimas ir didėja realaus laiko valdymo reikalavimai.

    „Kaip JAV įmonė, šiuo žingsniu parodome savo ilgalaikę investiciją į Europos kvantinę ateitį ir siekį tapti neatsiejama šios ekosistemos dalimi“, – sakė „Quantum Machines“ vadovas ir vienas įkūrėjų Itamaras Sivanas.

    „Prisijungę prie „Quantum Machines“ galime savo darbą išplėsti ir integruoti į platesnę platformą, kuri naudojama visoje kvantinių technologijų ekosistemoje“, – sakė vienas „QHarbor“ bendraįkūrėjų Alberto Tosato.

    Plėtra Europoje tęsiasi

    „Quantum Machines“ teigia, kad Delfto padalinys papildys jau esamą bendrovės tinklą Europoje, įskaitant veiklą Danijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Pasak bendrovės, tokia geografinė plėtra leidžia būti arčiau svarbiausių tyrimų ir komercinių iniciatyvų, o taip pat palengvina bendrus projektus su vietos partneriais.

    Sandoris ir naujo biuro atidarymas atspindi platesnę tendenciją, kai kvantinių technologijų rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien procesorių kūrimui, bet ir visam „aplinkiniam“ sluoksniui: valdymui, programinei įrangai, duomenų grandinėms bei integracijai su klasikiniais skaičiavimo resursais. Būtent šios sritys dažnai lemia, kaip greitai laboratoriniai pasiekimai virsta patikimais ir kartojamais sprendimais.

  • Kruiziniame laive Atlante įtariamas hantavirusas: mirė trys, dar keli izoliuoti

    Kruiziniame laive Atlante įtariamas hantavirusas: mirė trys, dar keli izoliuoti

    Atlante plaukusiame Nyderlandų vėliava registruotame kruiziniame laive fiksuojamas galimas hantaviruso protrūkis. Pietų Afrikos institucijos pranešė, kad mirė trys žmonės, o keli kiti asmenys susirgo ir yra stebimi.

    Skelbiama, kad 70 metų Nyderlandų pilietis mirė laivui atvykus į Šv. Elenos salą, o jo 69 metų žmona vėliau mirė po hospitalizacijos Johanesburge. Trečioji mirtis taip pat siejama su įtariama infekcija, o 69 metų Jungtinės Karalystės pilietis gydomas intensyviosios terapijos skyriuje.

    Laive dirba sveikatos specialistai

    Laivybos bendrovė informavo, kad vietos sveikatos priežiūros tarnybos įlipo į laivą ir apžiūri asmenis, kuriems pasireiškė simptomai. Taip pat pranešta, jog serga du laivo įgulos nariai.

    Laivas šiuo metu yra prišvartuotas netoli Žaliojo Kyšulio prie vakarų Afrikos krantų, o keleiviams kol kas neleidžiama išlipti. Laive yra apie 150 keleivių ir 70 įgulos narių, maršrutas driekėsi iš Argentinos per Antarktidą ir Folklando salas Kanarų salų link.

    Kas yra hantavirusas ir kaip jis plinta?

    Hantavirusai dažniausiai plinta per kontaktą su graužikų šlapimu, seilėmis ar išmatomis, ypač kai išdžiūvusios dalelės pakyla į orą ir yra įkvepiamos. Kai kuriais atvejais infekcija siejama su hemoragine karštine ar sunkiu kvėpavimo nepakankamumu, o rizika didėja uždarose, prastai vėdinamose patalpose, kur gali būti graužikų.

    Australų virusologas Paulas Griffinas naujienų agentūrai teigė, kad pasaulyje kasmet nustatoma maždaug 150 000–200 000 hantaviruso infekcijų. Jis pabrėžė, kad perdavimas nuo žmogaus žmogui laikomas labai retu, tačiau tokios situacijos kaip kruizinis laivas išlieka jautrios dėl glaudaus kontakto ir bendrų erdvių.

    „Tai, ką matome laive, kelia įtarimų, kad galėjo vykti tam tikras tolesnis perdavimas“, – sakė Paulas Griffinas.

    Kodėl atvejis kelia klausimų?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad kruiziniuose laivuose infekcijų valdymas yra sudėtingas dėl ribotos erdvės, bendrų valgymo ir poilsio zonų, taip pat dėl to, kad daliai keleivių gali būti sunkiau greitai gauti išsamią diagnostiką. Dėl šios priežasties protrūkių valdymas paprastai remiasi greita izoliacija, kontaktų nustatymu ir griežtesne higienos kontrole.

    Kol kas oficialiai nepatvirtinta, kaip tiksliai žmonės galėjo užsikrėsti, ir ar atvejai yra susiję su vienu infekcijos šaltiniu. Situaciją aiškinantis tyrimas turėtų atsakyti, ar infekcija galėjo būti susijusi su galimu graužikų poveikiu laive, ar su užkratu, įgytu dar prieš kelionę.

  • Amsterdamas uždraudė mėsos ir iškastinio kuro reklamą: nuo gegužės 1 dienos keičiasi gatvių vaizdas

    Amsterdamas uždraudė mėsos ir iškastinio kuro reklamą: nuo gegužės 1 dienos keičiasi gatvių vaizdas

    Nauja tvarka viešajai erdvei

    Amsterdamas tapo pirmąja sostine pasaulyje, kuri viešojoje erdvėje uždraudė reklamuoti mėsos produktus ir iškastinį kurą. Miesto valdžios patvirtintos taisyklės įsigaliojo gegužės 1 dieną ir apima įvairius lauko reklamos formatus.

    Draudimas taikomas reklamai ant stendų, plakatuose ir miesto infrastruktūroje, pavyzdžiui, viešojo transporto stotelėse bei metro stotyse. Tai reiškia, kad iš gatvių palaipsniui dingsta reklamos, skatinančios pirkti mėsainius, rinktis automobilius su vidaus degimo varikliais ar ieškoti pigių skrydžių.

    Kodėl pasirinkta reklama?

    Miesto sprendimas siejamas su klimato politika ir siekiu mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Amsterdamas viešai deklaruoja tikslą iki 2050 metų artėti prie klimato neutralumo, o kartu skatinti gyventojus keisti vartojimo įpročius, įskaitant mažesnį mėsos vartojimą.

    Politikai, rėmę draudimą, argumentuoja, kad miestas neturėtų uždirbti iš reklamos, kuri prieštarauja jo pačio strateginėms kryptims. Pasak jų, reklama formuoja socialines normas, todėl viešosiose erdvėse norima daugiau vietos kultūros ir vietos bendruomenių renginių komunikacijai.

    „Klimato krizė yra skubi problema“, – sakė viena iš sprendimą palaikiusių Amsterdamo politikos atstovių.

    Verslo kritika ir platesnis Europos kontekstas

    Kai kurie verslo atstovai sprendimą vertina kritiškai ir teigia, kad tai yra nepageidaujamas bandymas daryti įtaką vartotojų pasirinkimams. Mėsos pramonės organizacijos pabrėžia maistinę produktų vertę ir ragina neskubėti riboti informacijos matomumo viešose vietose.

    Kritikos sulaukė ir kelionių reklamos ribojimas, nes dalis turizmo sektoriaus atstovų tai mato kaip pernelyg didelį įsikišimą į ūkinę veiklą. Kita vertus, draudimo šalininkai šį žingsnį lygina su anksčiau Europoje įsitvirtinusia tabako reklamos ribojimo logika, kai viešoji erdvė naudojama mažinti žalingų įpročių normalizavimą.

    Amsterdamas šiame kelyje nėra visiškai vienišas. Panašūs sprendimai jau buvo priimti kituose Nyderlandų miestuose, o iškastinio kuro reklamos ribojimų įvairiomis formomis imasi ir dalis kitų Europos miestų, siekiančių greičiau įgyvendinti klimato tikslus.

  • Pirmasis klimato viršūnių susitikimas už JT ribų: 57 šalys sutarė dėl iškastinio kuro mažinimo

    Kolumbijos Santa Martoje surengtas pirmasis klimato viršūnių susitikimas, vykęs už Jungtinių Tautų (JT) proceso ribų, subūrė 57 valstybes, pasiryžusias greičiau mažinti iškastinio kuro naudojimą. Renginio organizatoriai tikina, kad tikslas buvo pereiti nuo ilgų derybų prie praktinių sprendimų, kurie realiai keistų energetikos ir ekonomikos kryptį.

    Susitikime daug dėmesio skirta vadinamajam teisingam perėjimui, kai klimato politika derinama su socialinėmis garantijomis, darbo vietų transformacija ir regionų, priklausomų nuo anglies, naftos ar dujų, persitvarkymu. Skirtingai nei JT klimato konferencijose, šįkart siekta suformuoti valstybių branduolį, kuris sutaria dėl krypties ir nori veikti greičiau.

    Kas sutarta ir kodėl tai svarbu

    Pagrindinė politinė žinutė – būtinybė mažinti iškastinio kuro vaidmenį energetikoje, kartu spartinant investicijas į švarią energiją ir energijos vartojimo efektyvumą. Tačiau jau dabar aišku, kad sudėtingiausia dalis prasideda po deklaracijų: kaip įsipareigojimus paversti teisės aktais, finansavimo programomis ir konkrečiais projektais.

    Nyderlandų klimato ir žaliojo augimo ministrė Stientje van Veldhoven akcentavo, kad perėjimas neišvengiamai bus sunkus, nes daugelio šalių biudžetai ir darbo rinka vis dar remiasi iškastinio kuro pajamomis.

    „Tai sunku. Mes to neišspręsime per vieną naktį, bet turime pradėti šį procesą“, – sakė Stientje van Veldhoven.

    Didžiausias iššūkis – ekonomikos perstatymas

    Susitikime dalyvavo labai skirtingos šalys – nuo iškastinio kuro importuotojų iki naftą išgaunančių valstybių. Pavyzdžiui, Nigerijos atstovai pabrėžė, kad šaliai reikės alternatyvių pajamų šaltinių, nes nafta ir dujos ilgą laiką buvo vienas svarbiausių biudžeto ramščių.

    Ganos atstovai atvirai pripažino dilemą: klimato krizę didina iškastinis kuras, tačiau valstybės viešosios paslaugos ir infrastruktūra taip pat finansuojamos iš šio sektoriaus pajamų. Tokia padėtis reiškia, kad vien technologinių sprendimų nepakanka – būtina ekonomikos diversifikacija, persikvalifikavimo programos ir aiški mokesčių bei reguliavimo politika.

    Ar įmanoma progresuoti be didžiųjų teršėjų?

    Šis formatas išsiskyrė tuo, kad jame nedalyvavo kai kurios didžiausią įtaką pasaulinėms emisijoms turinčios valstybės, o organizatoriai tai pateikė kaip galimybę išvengti derybų blokavimo. Vis dėlto klausimas lieka atviras: ar tokios koalicijos pajėgios pakeisti pasaulinę trajektoriją, jei svarbiausi teršėjai ir didžiausios energetikos rinkos lieka už proceso ribų.

    Mažos salų valstybės pabrėžė, kad praktiniai susitarimai turi pasiekti ir platesnę darbotvarkę, įskaitant JT klimato konferencijas (COP). Jų argumentas paprastas: kuo daugiau šalių prisijungs prie konkrečių sprendimų, tuo mažesnė rizika, kad pažanga liks tik regioniniu eksperimentu.

    Susitikimo organizatoriai jau planuoja kitą renginį Tuvalu ir žada stiprinti finansinius instrumentus, kurie padėtų šalims pereiti prie švarios energijos ne tik deklaracijomis, bet ir investicijomis. Artimiausias testas – ar dalyvavusios valstybės pristatys aiškius veiksmų planus, terminus ir finansavimo modelius, kad perėjimas nuo iškastinio kuro taptų apčiuopiamu politikos rezultatu.

  • Nyderlanduose siaučia miškų gaisrai: Prancūzija ir Vokietija atsiuntė ugniagesius, aiškinamasi priežastis

    Nyderlanduose siaučia miškų gaisrai: Prancūzija ir Vokietija atsiuntė ugniagesius, aiškinamasi priežastis

    Nyderlanduose keliose vietovėse įsiplieskus miškų ir krūmynų gaisrams, šaliai prireikė tarptautinės pagalbos. Į pagalbą penktadienį atvyko ugniagesių pajėgos iš Prancūzijos ir Vokietijos, mobilizuotos per Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą.

    Nyderlandų tarnybos nurodė, kad dalis gaisrų židinių kilo šalies pietuose, teritorijose, kurios naudojamos kariniams mokymams. Tarp jų minima ir artilerijos poligono zona, todėl paraleliai su gesinimu pradėtas aiškintis galimas ryšys tarp vykdytos veiklos ir gaisrų kilmės.

    Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez pranešė, kad šalis į Nyderlandus išsiuntė 41 civilinės saugos pareigūną ir 10 transporto priemonių. Papildomos pajėgos į regioną atvyko siekiant sustiprinti vietos ugniagesių darbą ir užtikrinti greitesnį židinių suvaldymą.

    Iš Vokietijos, Bono ugniagesių tarnybos duomenimis, į Nyderlandus buvo nusiųsti 67 ugniagesiai, 21 transporto priemonė ir trys priekabos. Tokie skaičiai rodo, kad situacija vertinama kaip didelės apimties incidentas, kai vietiniams resursams reikia pastiprinimo iš kaimyninių valstybių.

    Nyderlandų kariuomenės atstovas majoras Mike Hofman patvirtino, kad gaisrų pradžios metu mokymų teritorijos buvo naudojamos. Pasak jo, vyksta tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti, ar karinės operacijos galėjo turėti įtakos gaisrų kilimui.

    „Tiriame, ar yra ryšys tarp karinės veiklos ir gaisrų kilmės“, – sakė majoras Mike Hofman.

    Nyderlandų ginkluotųjų pajėgų vadas ketvirtadienį teigė, kad dėl šalį alinamos sausros mokymų teritorijose taikomos papildomos atsargumo priemonės. Vis dėlto pabrėžta, kad vykdomos pratybos kol kas nebus stabdomos, o rizikos valdymas bus griežtinamas atsižvelgiant į meteorologines sąlygas.

    Gaisrų gesinimas ir tarptautinių pajėgų įtraukimas vyksta per ES civilinės saugos mechanizmą, kuris skirtas greitai koordinuoti valstybių pagalbą, kai nacionaliniai pajėgumai patiria didelį krūvį. Tokiais atvejais šalys gali operatyviai dalintis technika, specialistais ir logistika, ypač kai gaisrų plitimą skatina sausra bei vėjas.

  • Kur Europoje vasarą pabėgti nuo kaitros: 5 kryptys, kur dažniau prireiks megztinio nei kondicionieriaus

    Europoje karščio bangos pastaraisiais metais kartojasi vis dažniau, o kai kuriose pietų šalyse vasaros dienomis temperatūra peržengia ribą, kai kelionės tampa varginančios. Todėl dalis keliautojų ieško alternatyvų: vietų, kur oras išlieka švelnesnis, o miestuose mažiau perkaitusių gatvių ir tvankių naktų.

    Keliautojų rekomendacijose vis dažniau dominuoja šiaurės kryptys ir aukštikalnės, kur vėsesnį klimatą lemia Atlanto įtaka arba didelis aukštis virš jūros lygio. Tai nereiškia, kad ten visada bus šalta, tačiau tikimybė pataikyti į alinantį karštį gerokai mažesnė nei Viduržemio jūros regione.

    Invernesas, esantis Škotijos aukštumose, dažnai vadinamas vartais į kalnuotus kraštovaizdžius ir ežerų regioną. Vasarą čia paprastai būna vėsiau nei didžiojoje Europos dalyje, o vakarais temperatūra neretai krenta tiek, kad praverčia šiltesnis drabužis.

    Miestas patogus kaip bazė dienos išvykoms: nuo pasivaikščiojimų Ness upės pakrantėmis iki maršrutų link Loch Neso apylinkių. Netoliese esantys istoriniai objektai ir pėsčiųjų takai aukštumose leidžia suderinti miestą ir gamtą vienoje kelionėje.

    Tinjis Prancūzijos Alpėse išsiskiria dideliu aukščiu, todėl net vidurvasarį čia dažnai vyrauja gaivesnis oras. Tokiose vietovėse klimatas keičiasi greitai: saulėtos valandos gali būti šiltos, bet šešėlyje ir vakare juntamas kalnų vėsumas.

    Vasarą regionas tampa žygių ir aktyvaus poilsio centru: populiarūs pasivaikščiojimai aplink kalnų ežerus, panoraminiai keltuvai ir dviračių maršrutai. Didesnis aukštis taip pat reiškia, kad būtina pasiruošti permainingiems orams ir turėti sluoksniuojamus drabužius.

    Alandų salos Baltijos jūroje vilioja ramesniu tempu ir jūrine vėsa, kuri vasarą dažnai sušvelnina karščio pikus. Tai kryptis tiems, kas nori vandens, žalumos ir kelionių dviračiu, bet nenori didmiesčių spūsčių.

    Archipelagas garsėja pakrančių maršrutais, miškais ir nedideliais miesteliais, kuriuose dominuoja medinė architektūra. Dėl salų geografijos čia natūraliai daugiau vėjo, o vakarai gali būti pastebimai vėsesni nei diena.

    Kristiansanas pietų Norvegijoje laikomas vienu šiltesnių šalies miestų, tačiau net ir čia vasaros karščiai paprastai būna saikingesni nei pietų Europoje. Jūrinis klimatas padeda išlaikyti komfortiškesnę temperatūrą, ypač vakare.

    Miestas žinomas uosto atmosfera, baltais mediniais namais ir galimybe derinti miestą su pakrantės išvykomis. Aplink esantis Sørlandet regionas dažnai pasirenkamas norint ramios atostogų nuotaikos, bet be tvankaus karščio.

    Groningenas Nyderlandų šiaurėje yra mažiau turistinis nei Amsterdamas, tačiau išlaiko gyvą miestietišką pulsą dėl studentų bendruomenės. Vasarą čia dažnai vyrauja švelnesnė šiluma, palanki ilgoms dienos išvykoms pėsčiomis ar dviračiu.

    Kanalai, istorinė architektūra ir kompaktiškas centras leidžia daug pamatyti be didelių atstumų. Šiaurinė šalies dalis taip pat dažniau dovanoja gaivesnį vėją, todėl net šiltesnė diena gali būti lengviau pakeliama.

    Renkantis vėsesnes kryptis verta prisiminti, kad kalnuose ir prie jūros orai kinta greičiau, todėl patogiausia keliauti sluoksniuojant aprangą. Taip pat pravartu iš anksto pasitikrinti sezoninius temperatūrų vidurkius ir kritulių tikimybę, nes vėsa dažnai ateina kartu su didesne drėgme.

    Keliautojai, norintys išvengti minios, gali planuoti atostogas ankstyvą vasarą arba rugsėjį, kai daugelyje regionų išlieka malonus oras, bet mažėja turistų srautai. Toks pasirinkimas dažnai leidžia sutaupyti ir apgyvendinimui, ir skrydžiams.

  • Nuo tvarių mokyklų iki tvarių bendruomenių: ko Šiauliai gali perimti iš Nyderlandų

    Nuo tvarių mokyklų iki tvarių bendruomenių: ko Šiauliai gali perimti iš Nyderlandų

    2026 metais balandžio 13–18 dienomis Nyderlanduose vyko stažuotė, organizuota Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros „LINEŠA“, įgyvendinant projektą „Tvari mokykla 2030“. Joje dalyvavo ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Badaukienė, koordinuojanti projektą Šiauliuose.

    Stažuotės tikslas buvo praktiškai susipažinti, kaip tvarumo principai Nyderlanduose integruojami ne tik į ugdymo turinį, bet ir į kasdienę mokyklos veiklą bei bendruomenės gyvenimą. Dalyviai lankėsi švietimo įstaigose ir vietose, kur tvarumas veikia kaip nuosekli sistema, o ne pavienės iniciatyvos.

    Mokykla kaip tvarumo laboratorija

    Vienas ryškiausių akcentų stažuotėje buvo ugdymo aplinkos, kuriose mokymasis sąmoningai perkeltas už tradicinės klasės ribų. Lankytose mokyklose, tarp jų Amity International School Amsterdam ir The International School of The Hague, didelis dėmesys skiriamas atviroms erdvėms, įtraukumui ir mokymuisi per patirtį.

    Gamtinė aplinka ir tyrinėjimas čia suprantami kaip ugdymo dalis: mokiniai skatinami stebėti, eksperimentuoti, priimti sprendimus ir reflektuoti savo veiksmų poveikį. Toks modelis padeda tvarumą formuoti kaip įprotį ir vertybinę laikyseną, o ne kaip atskirą temą pamokų plane.

    Dalyviai taip pat išskyrė nuolatinio tobulinimo metodologijos principus, nukreiptus į mokinio asmeninę pažangą ir atsakomybę už mokymosi rezultatą. Šie principai, anot stažuotės dalyvių, vis dažniau taikomi ir Šiaulių mokyklose, stiprinant savarankiškumą bei mokymosi motyvaciją.

    Kaip kuriamos tvarios bendruomenės

    Stažuotėje daug dėmesio skirta ir tam, kaip tvarumo sprendimai veikia už mokyklos ribų, gyvenamojoje aplinkoje. Nyderlanduose paplitęs bendruomeninis modelis, kai gyventojai sąmoningai telkiasi, kartu sprendžia energijos vartojimo, aplinkosaugos ir socialinio gyvenimo klausimus.

    Vienu įsimintiniausių pavyzdžių tapo Schoonschip Amsterdam rajonas Amsterdame, dažnai minimas kaip inovatyvus, ekologiškas ir socialiai tvarus kvartalas. Čia naudojamos saulės baterijos, šilumos siurbliai, išmanieji tinklai, o pagaminta energija gali būti paskirstoma tarp kaimynų, mažinant priklausomybę nuo išorinių išteklių.

    Gyvenimas ant vandens šiame rajone vertinamas ir kaip praktinis atsakas į klimato kaitos keliamus iššūkius, ypač kylančio jūros lygio rizikas, su kuriomis Nyderlandai susiduria istoriškai. Kartu tai laikoma ir vienu iš būdų reaguoti į būsto trūkumą tankiai apgyvendintose vietovėse.

    Ką tai reiškia Šiauliams?

    Stažuotės įžvalgos rodo, kad tvari mokykla gali būti ne tik pastatas ar atskiri aplinkosauginiai projektai, bet ir bendruomenę telkianti praktika. Kai tvarumo principai nuosekliai perkeliami į kasdienius sprendimus, jie tampa matomi mokyklos kultūroje ir vaikų elgsenoje.

    Šiauliams ši patirtis aktuali ir dėl to, kad tvarumo klausimai vis labiau siejami su švietimo kokybe, mokinių įsitraukimu ir bendruomenės stiprinimu. Nyderlandų pavyzdžiai leidžia į tvarumą žvelgti kaip į ilgalaikę kryptį, kuri gali jungti ugdymą, infrastruktūrą ir vietos žmonių bendradarbiavimą.

    Stažuotės dalyvių vertinimu, tokie pavyzdžiai skatina ieškoti sprendimų, kurie pritaikomi vietos kontekste, atsižvelgiant į mokyklų galimybes ir bendruomenių poreikius. Kartu tai kvietimas tvarumą matyti kaip kasdienę praktiką, o ne vien deklaruojamą tikslą.

  • Stažuotė Nyderlanduose parodė, kaip tvari mokykla ir bendruomenė keičia miestų kasdienybę

    Stažuotė Nyderlanduose parodė, kaip tvari mokykla ir bendruomenė keičia miestų kasdienybę

    Pagėgių savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų atstovai, dalyvaujantys Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) projekte „Tvari mokykla 2030“, stažuotėje Nyderlanduose ieškojo praktinių idėjų, kurias būtų galima pritaikyti Lietuvoje. Kelionė buvo skirta ne vien teorijai: dėmesys sutelktas į tai, kaip švietimas, savivalda ir aktyvios bendruomenės kartu kuria tvarius sprendimus.

    Stažuotės dalyviai lankėsi įvairiuose objektuose Amsterdame, Hagoje, Utrechte ir kituose miestuose, kur tvarumas integruotas į kasdienį planavimą. Nuo mokyklų infrastruktūros iki gyvenamųjų kvartalų pavyzdžių matėsi, kad ilgalaikiai tikslai pasiekiami tada, kai sprendimai planuojami nuosekliai ir į juos įtraukiami gyventojai.

    Švietimo erdvės, kurios augina atsakomybę

    Stažuotės metu didelis dėmesys skirtas švietimo infrastruktūrai ir ugdymo kultūrai. Aplankyta „Amity International School“ Amsterdame ir Hagos tarptautinė mokykla ISH leido iš arti pamatyti, kaip mokyklų aplinka gali skatinti mokinių savarankiškumą, kūrybiškumą ir kritinį mąstymą.

    Šiose mokyklose tvarumas suprantamas plačiai: tai ir atsakingas vartojimas, ir mokinių įtraukimas į sprendimų priėmimą, ir kasdieniai įpročiai, susieti su aplinkosauga. Praktiniai pavyzdžiai parodė, kad tvarumo ugdymas veikia geriausiai tada, kai jis tampa mokyklos gyvenimo dalimi, o ne atskiru projektu.

    Stažuotėje akcentuota ir bendruomeniškumo svarba, ypač kalbant apie vertybinį ugdymą bei globalų pilietiškumą. Dalyviai aptarė, kaip mokyklos gali stiprinti ryšius su vietos bendruomene, o iniciatyvos gali gimti iš pačių mokinių ir tėvų poreikių.

    Kaip pramonės teritorijos tampa žaliomis erdvėmis

    Nyderlandų miestų transformacijos pavyzdžiai atskleidė, kad net apleistos pramoninės teritorijos gali būti pritaikytos šiuolaikiniams poreikiams. Amsterdame aplankyta „De Ceuvel“ erdvė, kur buvusi laivų statykla prikelta naujam gyvenimui: panaudotos antrinės žaliavos, o teritorijoje taikomi dirvožemio valymo sprendimai.

    Šalia to pristatyta ir „Schoonschip“ iniciatyva, laikoma vienu pažangiausių Europoje plaukiojančių kvartalų pavyzdžių. Stažuotės dalyviai susipažino su bendruomenės valdomo energijos vartojimo principais, kai gyventojai dalijasi saulės energija ir koordinuoja jos naudojimą bendrame tinkle.

    Šie pavyzdžiai parodė, kad tvarumas nėra vien technologija: svarbiausias veiksnys yra žmonių bendradarbiavimas, susitarimai ir aiškūs tikslai. Tokia patirtis ypač aktuali savivaldybėms, ieškančioms būdų, kaip įtraukti bendruomenes į pokyčius.

    Mokslas, kultūra ir tapatybė šalia tvarumo

    Kelionės programoje buvo ir erdvės, kurios priminė, kad tvari aplinka neatsiejama nuo mokslo bei kultūros. Utrechto universiteto botanikos sodo patirtis ir Leideno miesto pavyzdys išryškino, kaip biologinės įvairovės saugojimas, švietimas ir miesto tapatybė gali būti plėtojami kartu.

    Įspūdį paliko ir mokslo muziejus NEMO Amsterdame, kuriame interaktyvios erdvės skatina jaunimą domėtis technologijomis, gamtos mokslais ir tvarumo sprendimais. Stažuotės dalyviai aptarė, kad tokio pobūdžio erdvės gali būti svarbus impulsas mokinių motyvacijai, nes leidžia mokytis per patirtį.

    Emociškai reikšminga kelionės dalis tapo susitikimas su Utrechto lituanistinės mokyklos įkūrėju Pauliumi Davydavičiumi. Pokalbis priminė, kad tvarumas glaudžiai siejasi ir su socialiniu atsparumu, bendruomenės ryšiais bei kultūrinės tapatybės puoselėjimu gyvenant svetur.

    Stažuotės dalyvius lydėjo LINEŠA tvarumo plėtros skyriaus vadovas Almantas Kulbis ir specialistė Eleonora Gelažnikaitė, kurie koordinavo programą ir padėjo susieti pamatytus pavyzdžius su projekto „Tvari mokykla 2030“ tikslais. Įgytos įžvalgos, dalyvių vertinimu, gali virsti konkrečiais sprendimais mokyklų kasdienybėje ir savivaldybės iniciatyvose.

    Projekto koordinatorė Loreta Zinovjevienė

    Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė