CP v2

Tag: Obligacijų pajamingumas

  • Bitkoinas šovė iki maždaug 67 000 eurų: geriausia savaitė nuo 2023 metų, bet rizika išlieka

    Bitkoino kaina 2026 metų rugpjūčio 21 dieną pakilo iki maždaug 67 000 eurų ir per dieną šoktelėjo apie 6 proc. Tai tapo geriausia savaite šiai kriptovaliutai nuo 2023 metų, rodo tarptautinių rinkų duomenys.

    Dar savaitės pradžioje bitkoinas kainavo apie 55 000 eurų, tad augimas per kelias dienas buvo ryškus. Investuotojų nuotaikas papildomai palaikė ir su kriptovaliutomis susijusių bendrovių akcijų brangimas JAV biržose.

    Kas pastūmėjo kainą?

    Vienas svarbiausių impulsų atėjo iš obligacijų rinkos: JAV iždo obligacijų pajamingumams smukus, rinkoje sumažėjo spaudimas rizikingesniam turtui. Tokiose sąlygose dalis kapitalo dažniau grįžta į akcijas ir kriptovaliutas.

    Prie judėjimo prisidėjo ir vadinamasis trumpųjų pozicijų „išspaudimas“, kai kainai staigiau kylant investuotojai priversti uždaryti statymus dėl kritimo. Tai sustiprina augimą, nes uždarymui reikia pirkti turtą rinkoje.

    Rekordai dar toli

    Nors savaitė įspūdinga, bitkoinas vis dar gerokai žemiau ankstesnių aukštumų. 2026 metų sausį kaina buvo pakilusi iki maždaug 83 000 eurų, o 2025 metų spalio 6 dieną buvo pasiektas apie 111 000 eurų istorinis maksimumas.

    Tokia dinamika reiškia, kad pastarasis šuolis labiau primena atšokimą po silpnesnio laikotarpio, o ne naują aiškiai patvirtintą ilgalaikę augimo bangą. Rinkoje išlieka jautrumas palūkanų normų lūkesčiams, reguliavimo naujienoms ir likvidumo pokyčiams.

    Ekspertai perspėja dėl korekcijos

    Dalis rinkos dalyvių tikisi, kad kriptovaliutų rinka artėja prie ilgesnės trukmės nuosmukio pabaigos, tačiau prieš tvirtesnį atsigavimą galimas dar vienas išpardavimas. Toks scenarijus dažnai minimas remiantis ankstesnių ciklų istorija.

    „Tikimės paskutinės išsipardavimo bangos ir dar maždaug 20 proc. kritimo, kad tai atitiktų ankstesnius ciklus“, – sakė Token Bay Capital įkūrėja ir vadovė Lucy Gazmararian.

    Analitikai primena, kad staigūs kilimai kriptovaliutų rinkoje dažnai būna lydimi ir staigių korekcijų. Dėl to investuotojams rekomenduojama vertinti ne vien dienos ar savaitės pokyčius, o riziką planuoti ilgesniam laikotarpiui.

  • Amerika peržengė 36,8 trilijono eurų skolą: kas ją augina ir kada palūkanos taps nepakeliamos?

    Amerika peržengė 36,8 trilijono eurų skolą: kas ją augina ir kada palūkanos taps nepakeliamos?

    JAV iždas šią savaitę pirmą kartą istorijoje fiksavo, kad šalies bendroji federalinė skola peržengė 40 trilijonų JAV dolerių ribą, tai yra apie 36,8 trilijono eurų. Skolos augimą lemia nuolatiniai biudžeto deficitai, o didelę dalį išlaidų sudaro gynyba, socialinės programos ir palūkanos.

    Rinkose šis slenkstis sutapo su išaugusiais ilgo laikotarpio JAV obligacijų pajamingumais, kurie rodo investuotojų jautrumą infliacijos rizikoms, geopolitinei įtampai ir fiskalinei drausmei. Kuo didesnės palūkanos, tuo brangiau aptarnauti seną skolą ir tuo labiau didėja naujo skolinimosi poreikis.

    Ką reiškia 36,8 trilijono eurų?

    Minima suma apima vadinamąją bendrąją federalinę skolą, kuri susideda iš dviejų dalių: skolos, laikomos visuomenės, ir tarpinstitucinės skolos, kai viena federalinė institucija yra kitos kreditorė. Į šį skaičių neįtraukiamos atskirų valstijų, savivaldybių ar namų ūkių skolos.

    Didžiausia dalis yra skola, laikoma visuomenės, tai yra vertybiniai popieriai, priklausantys investuotojams už federalinės valdžios ribų, įskaitant pensijų fondus, bankus, draudikus, namų ūkius, Federalinį rezervą ir užsienio investuotojus. JAV iždo duomenys rodo, kad didžioji skolos dalis yra laikoma šalies viduje, o užsienio dalis sudaro mažesnę, bet reikšmingą segmentą.

    Kodėl skola taip greitai auga?

    Esminė priežastis paprasta: federalinė valdžia išleidžia daugiau, nei surenka pajamų, todėl skirtumą dengia skolinimusi. Kongreso biudžeto biuras prognozuoja, kad 2026 fiskaliniais metais deficitas sieks apie 1,9 trilijono JAV dolerių, tai yra maždaug 1,75 trilijono eurų, o tai prilygsta 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Išlaidų struktūroje didžiausią svorį turi Social Security, didžiosios sveikatos programos, gynyba ir sparčiai augančios grynosios palūkanų išlaidos. Vien palūkanų našta, pagal JAV biudžeto projekcijas, tampa viena didžiausių eilutų, nes pastarųjų metų aukštesnės palūkanų normos didina naujai išleidžiamų obligacijų kainą.

    „40 trilijonų skola nėra tik skaičius apskaitos lentelėse, ji vienaip ar kitaip pasiekia žmonių pinigines“, – sakė Maya MacGuineas.

    Ar JAV turi didžiausią skolą ir kas toliau?

    Nominaliai JAV skola yra didžiausia pasaulyje, tačiau finansinę riziką tiksliau atspindi skolos ir BVP santykis. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2026 metais JAV bendrosios valdžios skola gali siekti apie 40,7 trilijono JAV dolerių, o skolos ir BVP santykis priartėti prie 125,8 proc., kai 2012 metais jis buvo apie 103,7 proc.

    Kongreso biudžeto biuras perspėja, kad be mokesčių didinimo, išlaidų mažinimo arba reikšmingo ekonomikos augimo fiskalinė trajektorija išlieka sunkiai tvari. Pagal CBO scenarijus bendroji federalinė skola iki 2036 metų pabaigos gali išaugti iki maždaug 64 trilijonų JAV dolerių, tai yra apie 58,9 trilijono eurų, o brangstantis finansavimas gali didinti spaudimą tiek verslo skolinimuisi, tiek būsto paskolų palūkanoms.

    Trumpuoju laikotarpiu investuotojai paprastai nevertina JAV kaip artimo nemokumo rizikos, tačiau rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus, kad deficitai išlieka dideli, o politinis sutarimas dėl konsolidacijos tolsta. Dėl to obligacijų pajamingumų svyravimai vis dažniau tampa ne tik finansų, bet ir kasdienės ekonomikos, nuo vartojimo iki būsto įperkamumo, veiksniu.

  • JAV iždas meta gelbėjimo ratą: po 34,4 trln. eurų skolos žada dar didesnius obligacijų supirkimus

    JAV iždas meta gelbėjimo ratą: po 34,4 trln. eurų skolos žada dar didesnius obligacijų supirkimus

    JAV iždas vos per parą nuo sprendimo padvigubinti valstybės skolos supirkimus vėl buvo priverstas raminti rinkas. Ilgesnio termino obligacijų pajamingumai pakilo ir panaikino trumpalaikį palengvėjimą, kurį buvo sukėlęs supirkimų planas.

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas viešai leido suprasti, kad nustatyta 3,4 mlrd. eurų riba vienai supirkimo operacijai nėra griežtas limitas. Jo teigimu, tai veikiau atskaitos taškas, kurį prireikus būtų galima didinti.

    „Mes reguliariai vykdome supirkimus ir didinsime jų apimtį. Reikėtų suprasti, kad vienai emisijai tai gali būti daugiau nei 3,4 mlrd. eurų“, – sakė Scottas Bessentas.

    Pasak jo, dalis šio žingsnio yra signalas rinkai, kad dabartiniai pajamingumai esą neatspindi fundamentų. Papildomą įtampą didina geopolitiniai veiksniai, tarp jų ir konfliktas su Iranu, kuris, anot sekretoriaus, didina neapibrėžtumą.

    Bessentas išskyrė prastesnį likvidumą 30 metų obligacijų segmente, kur, jo vertinimu, įtampa matoma ryškiausiai. Jis pabrėžė, kad iždas toliau stebės sąlygas ir sprendimus derins prie rinkos dinamikos.

    Publikavimo metu 30 metų JAV obligacijų pajamingumas siekė apie 5,25 proc., prieš tai buvęs pakilęs iki 5,33 proc. 10 metų obligacijų pajamingumas buvo apie 4,7 proc., po ankstesnės viršūnės ties 4,75 proc. Tokie lygiai investuotojams svarbūs, nes jie daro įtaką ir platesnėms skolinimosi kainoms.

    Skola perkopė 34,4 trln. eurų

    Interviu metu iždo sekretorius taip pat užsiminė apie artimiausiu metu planuojamą fiskalinės konsolidacijos krypties pristatymą. Jo teigimu, dėmesys būtų skiriamas tiek pajamų, tiek išlaidų pusei, o iždas esą turi daugiau priemonių nei vien supirkimai.

    JAV nacionalinei skolai pasiekus maždaug 34,4 trln. eurų ribą, Bessentas stengėsi sumenkinti simbolinę šio skaičiaus reikšmę ir akcentavo augimo svarbą. Kartu jis kritikavo ankstesnės administracijos deficitą, tačiau pripažino, kad dabartinį skolinimosi poreikį didina išaugusios išlaidos.

    Ką sako investuotojai?

    Rinkos dalyviai vertinimus pateikė nevienareikšmiškai. Dalies investuotojų nuomone, aktyvesni supirkimai gali padėti sušvelninti kainų svyravimus, ypač mažesnio likvidumo ruožuose, tačiau kyla klausimas, ar tai nepasiųs priešingo signalo.

    „Evercore ISI“ atstovas Krishna Guha planą pavadino silpna Operacijos „Twist“ versija ir perspėjo, kad jis gali atsisukti prieš pačią politiką, jei bus suprastas kaip ženklas, kad Vašingtonui darosi sunkiau skolintis pigiai. Jo teigimu, vien pasisakymai obligacijų rinkos reikšmingai nepajudino.

    „JPMorgan“ strategė Maia Crook buvo dar kategoriškesnė ir įspėjo, kad intervencija slepia gilesnius struktūrinius iššūkius, bet jų nesprendžia. Pasak jos, ilgalaikė rizika yra reputacinė: rinka gali pradėti abejoti įprasta, nuspėjama JAV skolos išleidimo politika, jei ją keis ad hoc sprendimai.

    Analitikai primena, kad tokios priemonės dažniausiai veikia per lūkesčius ir likvidumo gerinimą, tačiau nepašalina pagrindinės problemos, jei didelis deficitas išlieka. Todėl artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, ar fiskaliniai planai realiai mažins skolinimosi poreikį, ar apsiribos retorika.

  • Auksas ir sidabras šauna į viršų: JAV skola perkopė 34,4 trln. eurų, rinkos dreba

    Auksas ir sidabras šauna į viršų: JAV skola perkopė 34,4 trln. eurų, rinkos dreba

    Rugpjūtį taurieji metalai tapo viena ryškiausių rinkų temų: auksas ir sidabras brango, investuotojams ieškant saugesnių užuovėjų. Šį judėjimą stiprino silpnėjantis JAV doleris, auganti JAV valstybės skola ir mažėjančios palūkanų kėlimo prognozės.

    Auksas po metų pradžios šuolio buvo patyręs ryškesnę korekciją, tačiau vasarą atsigavo, o didžioji dalis kilimo įvyko būtent rugpjūtį. Investuotojai paprastai palankiau vertina auksą, kai mažėja obligacijų pajamingumai, nes šis aktyvas neneša palūkanų.

    Sidabro kainų svyravimai buvo dar aštresni: po staigaus kritimo vasaros viduryje metalas smarkiai atšoko ir rugpjūtį demonstravo spartesnį kilimą nei auksas. Dalis rinkos dalyvių sidabrą vertina ir kaip pramoninį metalą, todėl jo kaina dažniau reaguoja į lūkesčius dėl ekonomikos ciklo.

    Skola peržengė 34,4 trln. eurų

    Impulsą tauriųjų metalų brangimui sustiprino žinios apie JAV iždo sprendimą didinti 10–30 metų trukmės skolos vertybinių popierių supirkimus antrinėje rinkoje. Vienos operacijos apimtis padidinta iki mažiausiai 3,4 mlrd. eurų, o tikslas – raminti įsitempusią obligacijų rinką.

    Beveik tuo pat metu paskelbta, kad JAV nacionalinė skola pirmą kartą viršijo 34,4 trln. eurų ribą. Toks derinys atgaivino diskusijas apie ilgalaikį skolos poveikį pasitikėjimui valiuta ir paskatino dalį investuotojų grįžti prie vadinamosios apsidraudimo nuo valiutos nuvertėjimo strategijos.

    Palūkanų lūkesčiai keičia kainas

    Rinkos nuotaikas pakeitė ir silpnesni JAV makroekonominiai rodikliai: darbo rinkos bei mažmeninės prekybos duomenys, taip pat nuosaikesnė infliacijos dinamika. Dėl to prekybininkai sumažino tikimybę, kad artimiausiame posėdyje JAV centrinis bankas dar kartą didins palūkanas.

    Krintant ilgalaikių obligacijų pajamingumams, didėja tauriųjų metalų patrauklumas, nes mažėja alternatyvių, palūkanas generuojančių investicijų grąža. Papildomą paklausą rinkoje palaiko ir institucinių investuotojų srautai, o centriniai bankai bei fondai pastaraisiais metais dažnai didino tauriųjų metalų dalį rezervuose.

  • Cramerio įspėjimas „Arm“ investuotojams: laikas apkarpyti poziciją prieš kitą smūgį?

    Cramerio įspėjimas „Arm“ investuotojams: laikas apkarpyti poziciją prieš kitą smūgį?

    CNBC laidų vedėjas ir investuotojų bendruomenės „CNBC Investing Club“ veidas Jimas Crameris ragina atsargiau vertinti lustų dizainerės „Arm Holdings“ akcijas ir po pastarojo šuolio sumažinti turimą poziciją. Pasak jo, bendrovės akcijų kaina po rezultatų paskelbimo tapo pernaininga, o rinka jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie augimo tempų lėtėjimą.

    „Su „Arm“ reikia būti labai atsargiems, nes šis kursas jau buvo per daug įkaitęs“, – sakė J. Crameris.

    Jo vertinimu, dalis investuotojų per greitai įkainavo optimistinį scenarijų, kai „Arm“ sugebėtų sparčiai didinti pajamas iš naujų procesorių architektūrų ir DI bangos. Tačiau trumpuoju laikotarpiu lūkesčiai susiduria su realybe: technologijų sektoriuje pakanka vieno atsargesnio vadovų komentaro ar silpnesnių prognozių, kad akcija patirtų staigų išsipardavimą.

    J. Crameris taip pat atkreipė dėmesį į gamybos grandinės klausimus, kurie lustų rinkoje išlieka kritiniai. Nors „Arm“ pati negamina lustų, jos partnerių ir klientų planai priklauso nuo pažangiausių gamybos pajėgumų, o dėl jų pasaulyje konkuruoja daugybė didžiųjų žaidėjų.

    Platesniame kontekste investuotojų nuotaikas penktadienį blogino ir makroekonomika: augęs JAV 10 metų obligacijų pajamingumas tradiciškai didina spaudimą augimo akcijoms, ypač toms, kurių vertinimai paremti ateities pelnais. Be to, dalis rinkos dalyvių po stipraus technologijų ralio linko rotuoti kapitalą į nuvertintas sritis, o su puslaidininkiais ir DI susiję pavadinimai laikinai traukėsi.

    Tą pačią dieną didesniu nepastovumu išsiskyrė ir kitos technologijų bei puslaidininkių įmonės, o investuotojai stebėjo, ar korekcija netaps gilesne. Tokiose situacijose analitikai dažnai primena, kad po greito brangimo rizika didėja ne tik dėl rezultatų, bet ir dėl lūkesčių kartelės, kurią bendrovėms tenka nuolat peršokti.

    Rinkos dalyviai, vertinantys „Arm“, šiuo metu paprastai seka kelis pagrindinius veiksnius: licencijavimo ir autorinių mokesčių dinamiką, augimą mobiliųjų įrenginių ir duomenų centrų segmentuose, DI infrastruktūros paklausos tvarumą bei bendrą rizikos apetito kryptį, kurią stipriai veikia palūkanų normų lūkesčiai. Dėl šių priežasčių J. Cramerio žinutė paprasta: ilgalaikis potencialas gali išlikti, tačiau po nepastovaus šuolio verta sumažinti riziką ir nepervertinti trumpalaikių pažadų.

  • Auksas krenta jau antrą savaitę: investuotojų nuotaikas keičia brangstanti nafta ir JAV palūkanos

    Auksui nepadeda nei infliacija

    Pasaulio žaliavų rinkose pastarosiomis dienomis ryškėja priešingos kryptys: auksas smunka, o naftos kainos kyla. Investuotojų dėmesį labiausiai veikia geopolitinė įtampa ir signalai, kad JAV palūkanų normos gali išlikti aukštos ilgiau, nei tikėtasi.

    Rizikos nuotaikas palaiko neapibrėžtumas dėl JAV ir Irano santykių bei platesnio saugumo situacijos Artimuosiuose Rytuose. Tokie veiksniai įprastai didina naftos tiekimo sutrikimų rizikos priedą ir kelia naftos ateities sandorių kainas.

    Naftos kainai įtakos turi ir tai, kad Kinija išlieka vienu svarbiausių Irano naftos pirkėjų. Rinkos vertina, ar politiniai sprendimai gali pakeisti prekybos srautus ir spaudimą Teheranui, o tai tiesiogiai atsispindi lūkesčiuose dėl pasiūlos.

    Nafta brangsta, auksas traukiasi

    Naftos brangimas siejamas su rizika dėl gabenimo maršrutų ir galimų trikdžių regione, kuris svarbus pasaulinei energetikos logistikai. Kai investuotojai labiau vertina fizinės pasiūlos riziką, naftos kainos gali kilti net ir esant mišriems signalams dėl paklausos.

    Tuo metu auksui nepalankus stipresnis JAV doleris ir didesni JAV valstybės obligacijų pajamingumai. Tai didina alternatyviąsias laikymo sąnaudas, nes auksas palūkanų nemoka, todėl dalis kapitalo persiskirsto į pajamingumą siūlančius instrumentus.

    Fed lūkesčiai keičia žaidimo taisykles

    Rinkose itin svarbūs infliacijos rodikliai JAV: kai kainų augimas išlieka aukštesnis, didėja tikimybė, kad Federalinė rezervų sistema palūkanų normų neskubės mažinti. Tokie lūkesčiai paprastai stiprina dolerį ir spaudžia tauriuosius metalus.

    Ši dinamika matoma ir tauriųjų metalų segmente: auksas per trumpą laiką prarado dalį ankstesnio augimo, o investuotojai, pirkę aukštesnėmis kainomis, fiksuoja nuostolius. Panašios nuotaikos persiduoda ir sidabrui, kuris dažnai juda kartu su auksu, nors jam papildomą įtaką daro ir pramonės paklausos lūkesčiai.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad trumpuoju laikotarpiu kainų kryptį toliau lems dvi dedamosios: geopolitinės naujienos, darančios įtaką naftos pasiūlai, ir JAV makroekonominiai duomenys, formuojantys palūkanų trajektorijos lūkesčius. Kol palūkanų mažinimas atidedamas, auksui sudėtinga susigrąžinti pagreitį, o naftai išlieka palanki rizikos premija.