Rugpjūtį taurieji metalai tapo viena ryškiausių rinkų temų: auksas ir sidabras brango, investuotojams ieškant saugesnių užuovėjų. Šį judėjimą stiprino silpnėjantis JAV doleris, auganti JAV valstybės skola ir mažėjančios palūkanų kėlimo prognozės.
Auksas po metų pradžios šuolio buvo patyręs ryškesnę korekciją, tačiau vasarą atsigavo, o didžioji dalis kilimo įvyko būtent rugpjūtį. Investuotojai paprastai palankiau vertina auksą, kai mažėja obligacijų pajamingumai, nes šis aktyvas neneša palūkanų.
Sidabro kainų svyravimai buvo dar aštresni: po staigaus kritimo vasaros viduryje metalas smarkiai atšoko ir rugpjūtį demonstravo spartesnį kilimą nei auksas. Dalis rinkos dalyvių sidabrą vertina ir kaip pramoninį metalą, todėl jo kaina dažniau reaguoja į lūkesčius dėl ekonomikos ciklo.
Skola peržengė 34,4 trln. eurų
Impulsą tauriųjų metalų brangimui sustiprino žinios apie JAV iždo sprendimą didinti 10–30 metų trukmės skolos vertybinių popierių supirkimus antrinėje rinkoje. Vienos operacijos apimtis padidinta iki mažiausiai 3,4 mlrd. eurų, o tikslas – raminti įsitempusią obligacijų rinką.
Beveik tuo pat metu paskelbta, kad JAV nacionalinė skola pirmą kartą viršijo 34,4 trln. eurų ribą. Toks derinys atgaivino diskusijas apie ilgalaikį skolos poveikį pasitikėjimui valiuta ir paskatino dalį investuotojų grįžti prie vadinamosios apsidraudimo nuo valiutos nuvertėjimo strategijos.
Palūkanų lūkesčiai keičia kainas
Rinkos nuotaikas pakeitė ir silpnesni JAV makroekonominiai rodikliai: darbo rinkos bei mažmeninės prekybos duomenys, taip pat nuosaikesnė infliacijos dinamika. Dėl to prekybininkai sumažino tikimybę, kad artimiausiame posėdyje JAV centrinis bankas dar kartą didins palūkanas.
Krintant ilgalaikių obligacijų pajamingumams, didėja tauriųjų metalų patrauklumas, nes mažėja alternatyvių, palūkanas generuojančių investicijų grąža. Papildomą paklausą rinkoje palaiko ir institucinių investuotojų srautai, o centriniai bankai bei fondai pastaraisiais metais dažnai didino tauriųjų metalų dalį rezervuose.
Leave a Reply