CP v2

Tag: Odos senėjimas

  • Dauguma moterų taip tepa paakių kremą: viena klaida, o oda greitai „atsilygina“

    Dauguma moterų taip tepa paakių kremą: viena klaida, o oda greitai „atsilygina“

    Paakių oda yra viena ploniausių veide, todėl greičiau parodo nuovargį, patinimą ir smulkias raukšleles. Dermatologai pabrėžia, kad svarbu ne tik kremo sudėtis, bet ir tai, kaip bei kiek jo užtepame kasdienėje rutinoje.

    Viena dažniausių klaidų yra per didelis paakių kremo kiekis. Storas sluoksnis dažnai ne pagerina, o apsunkina situaciją, nes produktas nespėja susigerti, gali kauptis odos paviršiuje ir prisidėti prie rytinio patinimo ar sudirginimo.

    Per didelis kiekis apsunkina

    Paakių zonai paprastai užtenka labai mažo produkto kiekio abiem akims, maždaug mažo žirnio dydžio. Toks kiekis leidžia kremą paskirstyti tolygiai, o aktyviosioms medžiagoms lengviau įsigerti, nepaliekant perteklinės plėvelės.

    Ypač atsargiai reikėtų elgtis su sodresnės tekstūros naktiniais kremais. Paliktas storas sluoksnis per naktį ne visada duoda geresnį rezultatą, o jautresniems žmonėms gali sukelti sunkumo pojūtį ir padidinti paakių paburkimą.

    Trinti nereikia, tai kenkia

    Kita klaida yra energingas įtrinimas. Paakių oda lengvai tempiasi, todėl skubant ir stipriai trinant galima prisidėti prie mimikos raukšlių ryškėjimo ir sudirgimo, ypač jei oda sausesnė arba jautresnė.

    Švelnesnei aplikacijai dažnai rekomenduojama naudoti bevardį pirštą, nes jis natūraliai daro mažiausią spaudimą. Vietoje trynimo verta kremą lengvai įtapšnoti, taip mažiau tempiama oda ir produktas pasiskirsto tolygiau.

    Kur tepti, kad nedirgintų?

    Kremą saugiausia tepti po akimi ir po antakiu, palei kaulinę akiduobės liniją, vengiant judriosios voko dalies. Užtepus per arti blakstienų linijos arba ant judriojo voko, produktas gali patekti į akis ir sukelti perštėjimą ar ašarojimą.

    Jei priemonė naudojama ryte, svarbu leisti jai susigerti prieš makiažą. Neskubant mažėja tikimybė, kad priemonė pradės „vyniotis“, o maskuoklis ar pudra nusės netolygiai ir dar labiau išryškins smulkias raukšleles.

    Serumas ir kremas turi eiti iš eilės

    Vis dažniau paakių zonoje naudojamos kelios priemonės, pavyzdžiui, serumas ir kremas. Lengvesnės konsistencijos serumas paprastai tepamas pirmas, o tuomet verta palaukti apie 2 minutes, kad jis įsigertų ir nesusidarytų produktų sluoksniavimosi efektas.

    Tuomet tepamas kremas, kuris padeda „užrakinti“ drėgmę ir sukuria apsauginį barjerą. Geriausią rezultatą dažniausiai duoda ne agresyvumas ar didelis kiekis, o reguliarumas, saikingas naudojimas ir švelnūs judesiai.

  • Gydytoja įspėja: ši miego poza gali spartinti odos senėjimą ir gilinti raukšles

    Miego poza gali turėti įtakos ne tik poilsio kokybei, bet ir veido odos būklei. Gydytoja Radž Arora atkreipia dėmesį, kad vienas populiariausių įpročių miegoti gali prisidėti prie greitesnio odos senėjimo požymių.

    Anot jos, miegas ant šono daugeliui atrodo patogiausias, tačiau ilgalaikis veido spaudimas į pagalvę sukuria nuolatinę trintį ir mechaninį stresą. Dėl to gali formuotis vadinamosios miego raukšlės, kurios iš pradžių ryte matomos tik laikinai, bet laikui bėgant gali tapti gilesnės.

    Gydytoja pabrėžia, kad didesnė rizika kyla tuomet, kai žmogus metų metus miega vis ant tos pačios pusės. Tokiu atveju gali ryškėti veido asimetrija, nes viena pusė patiria daugiau spaudimo, o odai senstant ir prarandant elastingumą šie pokyčiai tampa labiau pastebimi.

    Ką keisti, jei ant šono miegoti patogu?

    Specialistė ragina nepanikuoti, o įpročius koreguoti palaipsniui. Jei pakeisti miego pozos nepavyksta, verta atkreipti dėmesį į pagalvės užvalkalo medžiagą, nes nuo jos priklauso trintis ir odos dirginimas.

    Šilkiniai ar atlasiniai užvalkalai, palyginti su įprasta medvilne, dažnai būna slidesni ir gali sumažinti trintį, todėl oda mažiau glamžoma. Taip pat svarbu, kad pagalvė nebūtų pernelyg aukšta ar kieta, nes tai didina spaudimą veidui ir kaklui.

    Senėjimą lemia ne vien miegas

    Dermatologai ir visuomenės sveikatos institucijos nuolat pabrėžia, kad vienas svarbiausių priešlaikinio odos senėjimo veiksnių yra ultravioletiniai spinduliai. Kasdienė apsauga nuo saulės priemonėmis su SPF padeda mažinti fotosenėjimo riziką, kuri siejama su raukšlėmis, pigmentacija ir kolageno irimu.

    Ne mažiau reikšmingas ir bendras gyvenimo būdas. Pakankamas skysčių vartojimas padeda palaikyti odos barjerinę funkciją, o žalingi įpročiai, įskaitant nikotino vartojimą, siejami su prastesne odos kraujotaka ir lėtesniais atsinaujinimo procesais.

    Gydytoja primena, kad greito sprendimo, kuris iš karto panaikintų raukšles, paprastai nėra, tačiau nuoseklūs įpročių pokyčiai duoda rezultatų. Jei veido odos pokyčiai ryškėja, o kartu vargina prasta miego kokybė, vertėtų pasitarti su šeimos gydytoju ar dermatologu.

  • Kolageno trūkumas spartina senėjimą: ką daryti po 25-erių ir kokie produktai iš tiesų padeda

    Kolageno trūkumas spartina senėjimą: ką daryti po 25-erių ir kokie produktai iš tiesų padeda

    Kolagenas – pagrindinis žmogaus jungiamojo audinio baltymas, svarbus odai, sąnariams, kaulams, kraujagyslėms ir dantims. Specialistai pabrėžia, kad natūrali kolageno sintezė pradeda lėtėti jau po 25-erių, o ryškesni pokyčiai dažniau pastebimi po 40–50 metų, ypač moterims menopauzės laikotarpiu.

    Mažėjant kolageno kiekiui, oda gali prarasti stangrumą, didėja raukšlių ryškumas, o sąnariai tampa jautresni krūviui. Tam įtakos turi ne tik amžius, bet ir gyvenimo būdas: rūkymas, dažnas alkoholis, daug pridėtinio cukraus, itin perdirbtas maistas, miego trūkumas ir intensyvi UV spinduliuotė siejami su spartesniu kolageno irimu.

    Kas yra kolagenas ir kodėl svarbus?

    Kolagenas sudaro didelę dalį organizmo baltymų ir veikia kaip struktūrinis karkasas, suteikiantis audiniams tvirtumo ir elastingumo. Jis ypač svarbus kremzlėms, sausgyslėms ir raiščiams, todėl jo mažėjimas neretai siejamas su didesniu sustingimu ir lėtesniu atsistatymu po fizinio krūvio.

    Kolageno skaidulos formuojamos iš aminorūgščių, ypač glicino ir prolino, o jų sintezei būtini ir vadinamieji kofaktoriai. Vienas svarbiausių – vitaminas C, todėl kolageno tema praktiškai visada neišvengiamai susijusi su visavertės mitybos kontekstu, o ne vienu stebuklingu produktu.

    Produktai, kurie realiai papildo racioną

    Maisto produktai, kuriuose natūraliai yra kolageno, dažniausiai yra gyvūninės kilmės – ypač oda, kremzlės, sausgyslės ir kaulų sultiniai. Ilgai verdant kaulus ir kremzles susidaro želatina ir kolageno peptidai, todėl tradiciniai sultiniai dažnai minimi kaip praktiškas būdas papildyti racioną.

    Geri šaltiniai gali būti ir žuvis bei jūros gėrybės, nes kolagenas gaunamas iš odos, žvynų ir kaulų, o kartu įprastai gaunami omega-3 riebalų rūgščių bei vitamino D šaltiniai. Renkantis baltymų šaltinius, sveikatos rekomendacijos dažnai ragina riboti perdirbtą ir dažną raudonos mėsos vartojimą, dažniau renkantis žuvį ir augalinį maistą.

    „Kolageno didintojai“: be jų naudos mažiau

    Augaliniai produktai kolageno neturi, tačiau jie svarbūs kolageno sintezei ir apsaugai nuo oksidacinio streso. Praktikoje tai reiškia, kad prie baltymingų patiekalų verta derinti vitamino C šaltinius, tokius kaip citrusiniai vaisiai, paprikos, brokoliai ar uogos, taip pat užtikrinti pakankamą baltymų kiekį iš įvairių šaltinių.

    Didelę reikšmę turi ir kasdieniai įpročiai: pakankamas miegas, jėgos pratimai, streso valdymas ir odos apsauga nuo saulės. Jei svarstomi papildai, dažniausiai aptariami hidrolizuoto kolageno peptidai, tačiau jų poveikis priklauso nuo dozės, vartojimo trukmės ir bendro raciono, todėl racionalu pasitarti su gydytoju arba dietologu, ypač turint lėtinių ligų.

    Galiausiai, kolageno tema nėra vien apie grožį – tai ir judėjimo komfortas, atsistatymas, burnos sveikata bei bendra audinių būklė. Todėl didžiausią naudą paprastai duoda nuoseklus planas: subalansuota mityba, mažiau cukraus ir rūkymo, daugiau judėjimo ir kasdienė apsauga nuo UV.