CP v2

Tag: Onkologija

  • Šie terminai painiojami nuolat: sužinokite, kuo iš tiesų skiriasi vėžys ir navikas

    Šie terminai painiojami nuolat: sužinokite, kuo iš tiesų skiriasi vėžys ir navikas

    Kasdienėje kalboje žodžiai vėžys ir navikas dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau medicinoje tai nėra tas pats. Navikas yra bendras terminas, apibūdinantis nenormaliai susiformavusį audinį, kuris auga dėl sutrikusios ląstelių kontrolės ir dauginimosi mechanizmų.

    Navikai gali būti gerybiniai arba piktybiniai, o jų elgesys organizme skiriasi iš esmės. Nuo pirmosios pakitusios ląstelės atsiradimo iki pastebimų simptomų neretai praeina daug laiko, kartais net dešimtmečiai, todėl ankstyvos stadijos gali būti nepastebimos.

    Navikas: gerybinis ar piktybinis?

    Gerybiniai navikai paprastai auga lėčiau, neplinta į kitus organus ir dažniau būna aiškiai apriboti nuo aplinkinių audinių. Vis dėlto jie gali kelti grėsmę, jei spaudžia gyvybiškai svarbias struktūras, pavyzdžiui, galvos smegenyse ar kvėpavimo takuose.

    Piktybiniai navikai pasižymi agresyvesniu biologiniu augimu, gebėjimu įaugti į aplinkinius audinius ir formuoti metastazes tolimuose organuose. Šios savybės dažnai lemia sudėtingesnį gydymą ir didesnę riziką sveikatai.

    Kodėl ne kiekvienas piktybinis navikas yra vėžys?

    Vėžys yra piktybinio naviko rūšis, kuri atsiranda iš epitelinių ląstelių. Epitelis dengia kūno paviršių ir iškloja daugelį vidaus organų, todėl vėžys gali vystytis, pavyzdžiui, plaučiuose, storojoje žarnoje, odoje ar kai kuriuose liaukiniuose audiniuose.

    Tuo tarpu piktybiniai navikai, kilę iš kitų audinių, vadinami kitaip. Iš raumenų, kaulų ar jungiamojo audinio kilę piktybiniai navikai yra sarkomos, o kraujodaros sistemos ligos, tokios kaip leukemijos ar limfomos, taip pat priskiriamos piktybinėms, bet nėra vėžys epitelio kilmės prasme.

    Simptomai dažnai vėluoja

    Svarbu žinoti, kad navikas, įskaitant piktybinį, ne visada sukelia aiškius požymius anksti. Tokie simptomai kaip nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis nuovargis, kraujavimas, užsitęsęs skausmas ar pakitimai odoje gali pasirodyti tik ligai pažengus.

    Dėl to gydytojai pabrėžia profilaktikos ir ankstyvos diagnostikos svarbą: dalis dažnų onkologinių ligų gali būti aptinkamos atliekant patikras, kol simptomų dar nėra. Jei atsiranda užsitęsusių, neįprastų ar progresuojančių nusiskundimų, svarbu neatidėlioti konsultacijos.

    „Kiekvienas vėžys yra piktybinis navikas, tačiau ne kiekvienas piktybinis navikas yra vėžys“, – pabrėžia onkologijoje taikomas klasifikavimo principas.

  • Tai nustebins: vaisiai ir daržovės siejami su plaučių vėžio rizika – kaltinami pesticidai

    Plaučių vėžys ilgą laiką buvo siejamas su amžiumi ir rūkymu, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia atvejai tarp jaunesnių nerūkančių žmonių. Naujas tyrėjų aptariamas paaiškinimas nukreipia žvilgsnį į galimą, bet sunkiai pastebimą veiksnį – pesticidų likučius maiste.

    Pietų Kalifornijos universiteto Norriso kompleksinio vėžio centro mokslininkai pristatė hipotezę, kad didesnis neekologiškų vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų vartojimas kai kuriais atvejais gali būti susijęs su didesne plaučių vėžio rizika. Tyrėjai pabrėžia, kad svarbiausias įtariamas mechanizmas yra ilgalaikis žemų dozių pesticidų poveikis.

    „Matome augantį plaučių vėžio atvejų skaičių tarp nerūkančių jaunų žmonių, todėl ieškome aplinkos veiksnių, kurie galėtų prisidėti prie rizikos“, – sakė tyrimui vadovavęs gydytojas onkologas Jorge Nieva.

    Pasak tyrėjų, neekologiškai užaugintuose produktuose dažniau nustatomi didesni pesticidų likučių kiekiai nei kitose maisto grupėse. Tai nebūtinai reiškia, kad pats vaisių ar daržovių vartojimas yra problema, tačiau keliama prielaida, jog daliai žmonių lemiamas gali būti būtent cheminių medžiagų foninis poveikis ilgą laiką.

    Tyrime taip pat atkreiptas dėmesys į profesinę riziką: žmonės, kurie dirba žemės ūkyje ar kituose sektoriuose ir reguliariai kontaktuoja su pesticidais, kai kuriuose ankstesniuose stebėjimuose turėjo didesnius plaučių vėžio rodiklius. Tyrėjai tai vertina kaip papildomą argumentą, kad pesticidų poveikis gali būti vienas iš veiksnių, vertų gilesnio nagrinėjimo.

    Atskira tyrimo dalis pabrėžia lyčių skirtumus: nerūkančioms moterims plaučių vėžys nustatomas dažniau nei to paties amžiaus vyrams. Tyrėjai pažymi, kad analizuotoje imtyje moterys vidutiniškai vartojo daugiau vaisių ir daržovių, tačiau tai savaime dar neįrodo priežastinio ryšio.

    Mokslininkai pabrėžia, kad kol kas kalbama apie galimą sąsają, o ne įrodytą priežastį. Kad ryšys būtų patikimai patvirtintas, reikalingi išsamesni tyrimai, įskaitant tiesioginį pesticidų poveikio vertinimą žmonėms, pavyzdžiui, matuojant metabolitų ar kitų žymenų kiekius kraujo ar šlapimo mėginiuose.

  • DI įrankis iš veido nuotraukų vertina biologinį amžių: tyrėjai aiškina ryšį su vėžio išgyvenamumu

    DI įrankis iš veido nuotraukų vertina biologinį amžių: tyrėjai aiškina ryšį su vėžio išgyvenamumu

    Ką siūlo „FaceAge“ metodas?

    JAV sveikatos priežiūros tinklo Mass General Brigham mokslininkai pristatė DI įrankį „FaceAge“, kuris iš veido nuotraukos įvertina žmogaus biologinį amžių. Biologinis amžius apibūdina organizmo būklę ir senėjimo tempą, o ne kalendorinius metus.

    Tyrėjai remiasi idėja, kad ligos, stresas ir gyvenimo būdas palieka pėdsakų veide, todėl nuotraukos gali tapti papildomu, neinvaziniu sveikatos rodikliu. Pasak komandos, toks vertinimas gali padėti geriau suprasti, kaip pacientai reaguoja į onkologinį gydymą.

    Kaip nuotraukos siejamos su prognoze?

    Naujame darbe daugiausia dėmesio skirta veido senėjimo greičiui, kuris apskaičiuojamas lyginant kelias to paties žmogaus nuotraukas per laiką. Šis rodiklis, vadinamas Face Aging Rate, siekia fiksuoti, kaip sparčiai kinta žmogaus „FaceAge“ įverčiai.

    Tyrėjai išanalizavo 2 276 pacientų, sirgusių įvairiais vėžiais, nuotraukas iš Brigham and Women’s Hospital radioterapijos gydymo etapų. Duomenys apėmė laikotarpį nuo 2012 iki 2023 metų, o nuotraukos buvo darytos įprastos klinikinės eigos metu.

    Rezultatai parodė, kad medianiškai pacientų veido senėjimas buvo apie 40 proc. spartesnis nei jų chronologinis senėjimas. Didesnis Face Aging Rate buvo siejamas su prastesniu išgyvenamumu, o ryšys ryškiausias, kai nuotraukos darytos didesniu nei dvejų metų intervalu.

    Kuo skiriasi vienos nuotraukos ir pokyčio įvertis?

    Be senėjimo greičio, tyrime vertintas ir FaceAge Deviation, kai iš vienos nuotraukos skaičiuojama, kiek žmogus atrodo „biologiškai“ vyresnis ar jaunesnis už savo amžių. Mokslininkai nurodo, kad pacientams, kurių tiek nuokrypis, tiek senėjimo greitis buvo dideli, išgyvenamumo rodikliai buvo prasčiausi.

    Vis dėlto didesnę prognozinę vertę, ypač ilgesniu laikotarpiu, parodė būtent dinaminis rodiklis, paremtas keliomis nuotraukomis. Tai sustiprina prielaidą, kad vienkartinis „momentinis“ vertinimas gali būti mažiau patikimas nei pokyčių stebėjimas.

    „FaceAge vertinimo sekimas per laiką gali patikslinti individualų gydymo planavimą, pagerinti paciento konsultavimą ir padėti spręsti dėl stebėsenos dažnio bei intensyvumo“, – sakė radiacijos onkologas Raymondas Makas.

    Kur tai gali būti pritaikyta ir kokios ribos?

    Tokio tipo sprendimai patrauklūs tuo, kad jie yra neinvaziniai ir potencialiai pigesni už dalį laboratorinių ar vaizdinių tyrimų, nes remiasi jau klinikoje daromomis nuotraukomis. Tyrėjai tikisi, kad tolesni tyrimai parodys, ar metodas gali būti naudingas ne tik onkologijoje, bet ir vertinant kitas lėtines ligas ar bendrą sveikatos būklę.

    Komanda taip pat pristatė viešą internetinį portalą, kuriame žmonės gali įkelti savo nuotrauką ir gauti „FaceAge“ įvertį, prisidėdami prie tolesnių tyrimų. Tuo pačiu specialistai pabrėžia, kad tokie įrankiai negali pakeisti gydytojo sprendimo: nuotraukų analizė yra statistinis signalas, kuriam būtina klinikinė interpretacija, duomenų apsauga ir šališkumo kontrolė.

  • Mokslininkai nustebino: niekada nesusituokę turi gerokai didesnę riziką susirgti vėžiu

    Nauja didelės apimties analizė rodo, kad šeiminė padėtis gali būti susijusi su vėžio rizika. Tyrėjai pastebėjo, kad žmonės, kurie niekada nebuvo susituokę, dažniau susiduria su onkologinėmis ligomis nei tie, kurie yra arba buvo santuokoje.

    Tyrime vertinti 30 metų ir vyresni suaugusieji, o duomenys apėmė 2015–2022 metų laikotarpį. Palygintos dvi grupės: santuokoje esantys arba anksčiau susituokę (įskaitant išsiskyrusius ir našlius) bei niekada nesusituokę asmenys.

    „Rezultatai parodė, kad niekada nesusituokę žmonės susidūrė su reikšmingai didesniais vėžio rodikliais, o padidėjusi rizika matyta beveik visiems pagrindiniams vėžio tipams“, – teigė tyrėjai.

    Skaičiai išsiskyrė ir pagal lytį: niekada nesusituokę vyrai turėjo apie 70 proc. didesnę tikimybę susirgti vėžiu nei susituokę vyrai. Moterims skirtumas buvo dar didesnis – niekada neištekėjusios moterys turėjo apie 85 proc. didesnę riziką, palyginti su tomis, kurios turi arba turėjo šeimą.

    „Kai kurių specifinių vėžio rūšių atvejais skirtumai dar ryškesni: vyrams, kurie niekada nebuvo santuokoje, analinio kanalo vėžio rodikliai buvo apie penkis kartus didesni, o moterims, kurios niekada nebuvo santuokoje, gimdos kaklelio vėžio rodikliai buvo beveik tris kartus didesni“, – pažymėjo autoriai.

    Tyrėjai pabrėžia, kad ryšys nebūtinai reiškia tiesioginę priežastį, tačiau išryškėjo galimi paaiškinimai. Santuokoje ar stabilioje partnerystėje gyvenantys žmonės dažniau sulaukia paskatinimo laiku tikrintis sveikatą, greičiau reaguoja į simptomus ir nuosekliau laikosi gydytojų rekomendacijų.

    Taip pat akcentuojami socialiniai ir ekonominiai veiksniai: didesnė finansinė stabilumo tikimybė, kasdienė emocinė parama ir praktinė pagalba gali palengvinti sveikų įpročių laikymąsi. Be to, tyrime pabrėžta, kad labiau išsiskyrė vėžiai, siejami su modifikuojamais rizikos veiksniais, tokiais kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, infekcijos ar reprodukcinės sveikatos aspektai.

    Specialistai primena, kad svarbiausia išlieka prevencija ir ankstyva diagnostika, nepriklausomai nuo šeiminės padėties. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai, skiepai nuo žmogaus papilomos viruso, žalingų įpročių atsisakymas ir dėmesys simptomams gali reikšmingai sumažinti riziką ir pagerinti gydymo rezultatus.