CP v2

Tag: OpenAI

  • Elonas Muskas prieš teismą siūlė taiką „OpenAI“, bet žinutė apie Altmaną įplieskė skandalą

    Elonas Muskas prieš teismą siūlė taiką „OpenAI“, bet žinutė apie Altmaną įplieskė skandalą

    JAV federaliniame teisme Ouklande nagrinėjamoje Elono Musko byloje prieš „OpenAI“ paaiškėjo nauja detalė: likus dviem dienoms iki proceso pradžios jis esą kreipėsi į bendrovės vadovą Gregą Brockmaną ir pasiteiravo dėl taikos sutarties.

    Teismo dokumentuose cituojama, kad Brockmanui pasiūlius abiem pusėms atsisakyti tarpusavio pretenzijų, Muskas atsakė griežtai ir prognozavo neigiamas pasekmes Brockmanui bei Samui Altmanui viešojoje erdvėje.

    „Iki šios savaitės pabaigos tu ir Samas būsite labiausiai nekenčiami vyrai Amerikoje. Jei primygtinai reikalaujate, tebūnie“, – teismo dokumentuose perteikiamas Elono Musko atsakymas.

    Ši žinutė tapo ginčo objektu ir teismo salėje. „OpenAI“ advokatai siekė ją įtraukti į įrodymus, argumentuodami, kad ji gali atskleisti motyvą ir galimą šališkumą, ypač jei byla esą naudojama konkurentui ir jo vadovams pulti.

    Vis dėlto bylą prižiūrinti teisėja Yvonne Gonzalez Rogers nusprendė žinutės kaip įrodymo nepriimti. Nepaisant to, epizodas dar labiau sustiprino viešą susidomėjimą procesu, kuriame susiduria vieni ryškiausių dirbtinio intelekto industrijos veikėjų.

    Muskas, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų, 2024 metais pateikė ieškinį bendrovei, Gregui Brockmanui ir „OpenAI“ vadovui Samui Altmanui. Jis tvirtina, kad organizacija nutolo nuo pradinių įsipareigojimų veikti kaip ne pelno siekianti struktūra ir laikytis labdaros misijos.

    Teismo posėdžiai Ouklande prasidėjo praėjusią savaitę, o Musko liudijimas, anot viešai aptariamų proceso detalių, dominavo pirmąsias nagrinėjimo dienas. Jis aiškino savo vaidmenį kuriant „OpenAI“ ir kartojo kaltinimus, kad bendrovės vadovai esą mėgino perimti labdaros idėją komerciniams tikslams.

    Kita svarbi bylos ašis siejama su tuo, kaip „OpenAI“ po 2018 metais įvykusių struktūrinių pokyčių stiprino komercinę kryptį ir įkūrė pelno siekiančią dukterinę įmonę. „OpenAI“ vertė ir įtaka rinkoje itin išaugo po „ChatGPT“ pristatymo 2022 metų pabaigoje, o tai tapo lūžio tašku visai generatyvaus DI rinkai.

    Muskas teisme taip pat buvo klausinėjamas apie savo konkuruojančią įmonę „xAI“, kurią įkūrė po pasitraukimo iš „OpenAI“ valdymo. Šis kontekstas svarbus, nes ginčuose dėl „OpenAI“ misijos dažnai keliama ir konkurencijos tema: ar teisinis konfliktas yra principinis, ar susijęs su įtakos ir rinkos dalies kova sparčiai augančiame DI sektoriuje.

    „OpenAI“ viešai atmeta Musko kaltinimus ir juos vadina nepagrįstais. Tuo metu teismo procesas tęsiasi, o Grego Brockmano parodymai, remiantis proceso eiga, buvo tęsiami ir kitą dieną.

  • „OpenAI“ pardavimų vadovas traukiasi: keliasi į „Thrive Capital“, o pasitraukimų virtinė tęsiasi

    „OpenAI“ pardavimų vadovas traukiasi: keliasi į „Thrive Capital“, o pasitraukimų virtinė tęsiasi

    „OpenAI“ pardavimų komandos vadovas Jamesas Dyettas pranešė paliekantis pareigas. Tai dar vienas aukšto lygio pasitraukimas bendrovėje, kuri pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių dirbtinio intelekto rinkoje.

    J. Dyettas prie „OpenAI“ prisijungė 2023 metais, kai po „ChatGPT“ starto bendrovė sparčiai augo ir plėtė komercinius pardavimus. Jo darbas apėmė tiek įmonių klientų pritraukimą, tiek „OpenAI“ programavimo sąsajos sprendimų pardavimus.

    „Atrodo, kad laikas tam tinkamas. Mane vėl traukia ankstyva įmonių kūrimo stadija, o „OpenAI“ dabar yra stiprioje pozicijoje“, – sakė J. Dyettas.

    Jis pereina į rizikos kapitalo fondą „Thrive Capital“, kur dirbs operatoriumi rezidentu. Šis vaidmuo paprastai reiškia praktinę pagalbą fondo portfelio įmonėms: nuo pardavimų strategijos ir produktų komercializavimo iki komandų formavimo.

    „Thrive Capital“ yra vienas iš ilgalaikių „OpenAI“ rėmėjų, todėl šis perėjimas laikomas natūraliu žingsniu žmogui, turinčiam patirties sparčiai augančiuose technologijų versluose. Pats J. Dyettas pabrėžė, kad per pastarąjį dešimtmetį dirbo su fondo remiamomis įmonėmis ir nori sukauptą patirtį perduoti kitiems.

    Vadovų kaita „OpenAI“ viduje

    J. Dyetto pasitraukimas vyksta platesnių pokyčių fone. Pastaraisiais mėnesiais viešai skelbta apie kelis reikšmingus vadovų vaidmenų pasikeitimus, įskaitant laikinas pertraukas dėl sveikatos ir pareigų perskirstymą.

    Tokie pokyčiai DI sektoriuje nėra išimtis: rinkai bręstant, bendrovėms tenka vienu metu spręsti produkto plėtros, sąnaudų kontrolės, saugumo ir reguliavimo klausimus. Kartu didėja spaudimas greitai paversti technologijas tvariu verslu, ypač augant konkurencijai.

    Ką tai signalizuoja rinkai

    „OpenAI“ pastaraisiais metais aktyviai stiprino komercinę kryptį, nes įmonių klientai tapo vienu svarbiausių pajamų šaltinių. Pardavimų lyderių kaita tokiame etape gali reikšti ir natūralią brandos fazę, kai startuoliškas augimas pereina į labiau struktūruotą veiklos modelį.

    Tuo pat metu investuotojai visame DI sektoriuje vis labiau vertina ne tik technologinį pranašumą, bet ir gebėjimą patikimai aptarnauti stambius klientus, užtikrinti duomenų apsaugą bei aiškiai valdyti rizikas. Dėl to patyrusių komercializavimo vadovų paklausa rinkoje išlieka itin didelė.

  • „OpenAI“ vadovo įkurta „Sierra“ pritraukė beveik 900 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 14,6 mlrd.

    „OpenAI“ vadovo įkurta „Sierra“ pritraukė beveik 900 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 14,6 mlrd.

    San Fransiske įsikūręs dirbtinio intelekto startuolis „Sierra“ užsitikrino apie 880 mln. eurų investicijų ir naują vertinimą, siekiantį maždaug 14,6 mlrd. eurų. Sandoris įvyko praėjus vos keliems mėnesiams po ankstesnio kapitalo pritraukimo, rodančio, kad investuotojų apetitas DI sektoriuje nemažėja.

    Finansavimo raundą, viešai skelbiamais duomenimis, vedė rizikos kapitalo fondas „Tiger Global“ ir „Google“ rizikos kapitalo padalinys GV. Prie jo prisidėjo ir ankstesni investuotojai, tarp jų „Benchmark“, „Sequoia“ bei „Greenoaks“.

    „Sierra“ įkūrė „OpenAI“ valdybos pirmininkas ir buvęs „Salesforce“ bendra vadovas Bretas Tayloras kartu su buvusiu „Google“ vadovu Clay Bavoru. Abu anksčiau dirbo „Google“, o B. Tayloras buvo siejamas su „Google Maps“ plėtra ir vadovaujančiais vaidmenimis keliose didelėse technologijų bendrovėse.

    Įmonė kuria DI pagrįstus klientų aptarnavimo agentus, galinčius automatizuoti skambučių centrų ir kitų kanalų užklausas. Tokie sprendimai tampa vienu sparčiausiai augančių segmentų, nes įmonės siekia mažinti kaštus, trumpinti laukimo laiką ir gerinti paslaugų kokybę.

    „Rinka yra didžiulė, o galimybė – čia ir dabar. Mes iš esmės skaitmenizavome paskutinį analoginį kanalą – telefoną, todėl patirtis tampa geresnė: nebereikia laukti eilėje, o agentai natūraliai kalba keliomis kalbomis“, – sakė B. Tayloras.

    Pasak bendrovės, „Sierra“ metinės pasikartojančios pajamos viršijo apie 140 mln. eurų per aštuonis ketvirčius. Toks tempas programinės įrangos rinkoje laikomas itin retu, o tai padeda paaiškinti, kodėl investuotojai pasiryžta mokėti dideles kainas už sparčiai augančius DI lyderius.

    „Sierra“ pozicionuojasi kaip naujos kartos programinės įrangos įmonė, kuri sprendimus kuria remdamasi didžiaisiais kalbos modeliais, įskaitant „OpenAI“ ir „Anthropic“, o ant viršaus taiko savo pritaikymo ir saugos sluoksnius. Rinkoje tai vadinama perėjimu nuo vien tik pokalbių botų prie autonomiškesnių agentų, gebančių atlikti konkrečias užduotis ir dirbti su įmonių sistemomis.

    Didelis finansavimas atspindi platesnę tendenciją: rizikos kapitalas vis dažniau koncentruojamas į nedidelį skaičių vadinamųjų kategorijų lyderių, o mažesni žaidėjai susiduria su brangesniu kapitalu ir augančiais reikalavimais dėl rezultatų. DI srityje tai ypač aktualu dėl didelių infrastruktūros, duomenų ir talentų kaštų.

    „Sierra“ teigimu, jos klientai daugiausia yra didelės įmonės, o tokio tipo sprendimai sparčiausiai skinasi kelią tose srityse, kur klientų aptarnavimas yra didelė veiklos sąnaudų dalis. Tuo pat metu įmonėms tenka spręsti ir rizikas, susijusias su duomenų apsauga, atitiktimi ir atsakomybe, todėl DI diegimas vis dažniau vyksta kartu su griežtesniais valdymo bei kontrolės modeliais.

    Kalbėdamas apie rinkos ciklą, B. Tayloras yra užsiminęs, kad per artimiausius porą metų gali įvykti korekcija, kai daliai startuolių taps sunkiau pritraukti pinigų. Tokiu atveju didelis kapitalo rezervas „Sierra“ gali tapti svarbiu pranašumu, leidžiančiu išlaikyti tempą ir investuoti į produktą bei plėtrą, kol rinka atsijos silpnesnius žaidėjus.

  • ChatGPT žinutės teisme virsta įkalčiais: ką parašėte, gali būti panaudota prieš jus

    ChatGPT žinutės teisme virsta įkalčiais: ką parašėte, gali būti panaudota prieš jus

    Skaitmeniniai pėdsakai, kuriuos žmonės palieka kalbėdamiesi su pokalbių robotais, vis dažniau tampa reikšminga informacija kriminaliniuose tyrimuose. Tyrėjai ir prokurorai kai kuriose bylose siekia gauti pokalbių istorijas kaip duomenis, galinčius atskleisti įtariamųjų motyvus, planus ar elgesio modelius.

    Tokia praktika remiasi paprasta logika: tai, kas parašoma programėlėje, teisiškai dažnai prilyginama kitiems elektroniniams įrašams, pavyzdžiui, paieškų istorijai, žinučių logams ar vietos nustatymo duomenims. Jei duomenis valdančiai bendrovei pateikiamas teisėtas reikalavimas, informacija gali būti perduota procesui pagal taikomas procedūras.

    DI nėra profesinė paslaptis

    Svarbiausias skirtumas, kurį pabrėžia teisės ir privatumo ekspertai, yra tas, kad pokalbiai su dirbtinis intelektas paprastai nėra saugomi profesinės paslapties principu. Kitaip nei bendraujant su advokatu ar gydytoju, čia nėra automatinės teisinės apsaugos, kuri draustų atskleisti turinį teisme.

    „ChatGPT nėra jūsų advokatas, gydytojas ar sutuoktinis, todėl su juo nereikėtų kalbėti taip, lyg tai būtų konfidencialu“, – sakė Berggruen Institute patarėjas Nilsas Gilmanas.

    Dalis vartotojų vis dar klaidingai mano, kad tokie pokalbiai yra anoniminiai arba savaime privatūs. Tačiau praktiškai pokalbių istorijos gali būti saugomos sistemose, o jų tvarkymas priklauso nuo paslaugos nustatymų, paskyros tipo ir konkrečios bendrovės privatumo politikos.

    Kodėl tyrėjams tai svarbu

    Tyrėjams pokalbių išklotinės gali tapti savotišku langeliu į įtariamojo ketinimus: klausimai, formuluotės, laiko seka ar bandymai išsiaiškinti, kaip išvengti aptikimo, kartais padeda atkurti įvykių chronologiją. Panašiai jau seniai vertinami naršymo istorijos duomenys, tik dabar prie jų prisideda ir pokalbių su DI turinys.

    Teisės praktikoje tokie įrašai gali būti vertinami skirtingai, priklausomai nuo bylos ir jurisdikcijos, tačiau pats principas nesikeičia: jei duomenys egzistuoja ir yra teisėtai pasiekiami, jie gali atsidurti bylos medžiagoje. Dėl to ekspertai ragina neįrašinėti jautrios informacijos, ypač susijusios su galimais pažeidimais, sveikatos būkle ar finansais.

    Ką daryti, kad rizika būtų mažesnė

    Privatumo specialistai pataria pokalbių robotus vertinti kaip paslaugas, kurioms galioja tie patys skaitmeninės higienos principai kaip ir el. paštui ar socialiniams tinklams. Tai reiškia, kad prieš pateikiant asmens duomenis verta pasitikrinti nustatymus, duomenų saugojimo taisykles ir galimybes riboti informacijos naudojimą.

    Taip pat rekomenduojama vengti į pokalbius kelti dokumentus su identifikuojančia informacija ir nerašyti detalių, kurios galėtų būti interpretuojamos kaip prisipažinimas ar nusikalstamų veikų planavimas. Kol teisinis reguliavimas nespėja su technologijų plėtra, kiekviena žinutė gali tapti ne tik patarimų paieška, bet ir įrašu, kurį teoriškai galima pareikalauti atskleisti.

  • Harvardo tyrimas sukrėtė medikus: DI skubioje pagalboje diagnozuoja tiksliau už gydytojus

    Harvardo tyrimas sukrėtė medikus: DI skubioje pagalboje diagnozuoja tiksliau už gydytojus

    Naujas Harvard Medical School mokslininkų tyrimas parodė, kad dirbtinis intelektas gali pranokti gydytojus vienoje sudėtingiausių sričių – pirminiame pacientų įvertinime skubios pagalbos skyriuje. Darbe, publikuotame žurnale Science, DI sprendimai lyginti su šimtų gydytojų sprendimais, remiantis realiais klinikiniais atvejais.

    Tyrime analizuoti 76 atvejai iš Bostono ligoninės: DI teisingai arba beveik teisingai nustatė diagnozę 67 proc. pacientų, kai gydytojų rezultatas siekė 50–55 proc. Kai buvo pateikta daugiau informacijos, DI tikslumas kilo iki 82 proc., o gydytojų – iki 70–79 proc.

    Dar ryškesnis skirtumas užfiksuotas vertinant gydymo planus. DI pateikė 89 proc. teisingų rekomendacijų, o 46 gydytojų grupė, naudodamasi įprastais informacijos paieškos įrankiais, pasiekė apie 34 proc. tikslumą.

    Kodėl DI pasirodė geriau?

    Mokslininkai pabrėžia, kad DI pranašumas dažnai siejamas su gebėjimu nuosekliai apdoroti didelį tekstinės informacijos kiekį ir atpažinti retesnes sąsajas, kurias žmogus gali praleisti skubos sąlygomis. Viename iš atvejų DI teisingai įvardijo plaučių embolijos komplikacijas ir nurodė mažiau akivaizdų rizikos veiksnį – autoimuninę ligą, kurios gydytojai neįvertino.

    Vis dėlto tai nėra įrodymas, kad DI turėtų pakeisti medikus. Tyrime DI vertino tik tekstinius duomenis ir nematė paciento būklės, elgesio, odos spalvos, kvėpavimo, skausmo intensyvumo ar kitų klinikinių ženklų, kurie realiame skyriuje gali būti lemiami.

    Ar tai reiškia gydytojų pabaigą?

    Harvard Medical School atstovas Arjun Manrai akcentuoja, kad tikslas nėra gydytojų pakeitimas, o saugesnė ir tikslesnė „trijų dalių“ priežiūra, kurioje dirba pacientas, gydytojas ir DI kaip sprendimų palaikymo sistema. Tokia schema, tyrėjų vertinimu, galėtų sumažinti diagnostines klaidas ir padėti greičiau parinkti tyrimų bei gydymo prioritetus.

    DI sprendimai jau diegiami klinikinėje praktikoje, tačiau kartu auga ir rizikos. Ekspertai pabrėžia, kad be aiškių taisyklių gali būti sunku nustatyti atsakomybę, jei DI rekomendacija pasirodo klaidinga arba jei medikas per daug pasitiki algoritmo išvada.

    Didžiausia grėsmė – aklas pasitikėjimas

    Medicinai artimiausiu metu svarbiausia taps ne tik technologijos tikslumas, bet ir saugus jos naudojimas. Specialistai įspėja apie automatizacijos šališkumą, kai gydytojai nesąmoningai linksta pritarti DI atsakymui net tada, kai klinikiniai požymiai kelia abejonių.

    Dėl to ligoninėms ir reguliuotojams tenka užduotis užtikrinti, kad DI įrankiai būtų skaidrūs, patikrinti su skirtingomis pacientų grupėmis, o jų rekomendacijos būtų naudojamos kaip pagalba, o ne galutinis sprendimas. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad praktikoje didžiausią vertę gali duoti ne DI ar gydytojas atskirai, o jų derinys.

  • Harvardo tyrimas: DI skubioje pagalboje dažniau taikliai įvardijo diagnozę nei gydytojai

    Kas nustatyta Harvardo tyrime?

    Harvardo medicinos mokyklos ir Beth Israel Deaconess medicinos centro komanda palygino, kaip diagnozes skubios pagalbos pacientams parenka gydytojai ir didieji kalbos modeliai. Eksperimente analizuoti 76 pacientų atvejai, o DI gavo tą pačią informaciją, kuri buvo įrašyta elektroniniuose sveikatos įrašuose.

    Tyrėjai lygino dviejų budinčių gydytojų pateiktas diferencines diagnozes su modelių „OpenAI o1“ ir „OpenAI 4o“ sugeneruotomis versijomis. Vėliau du kiti gydytojai, nežinodami, kas parengė konkrečią diagnozę, įvertino jų tikslumą ir artumą galutinei diagnozei.

    Kur DI pasirodė stipriausiai?

    Didžiausi skirtumai išryškėjo ankstyvajame etape, kai apie pacientą turima mažiausiai duomenų ir sprendimus tenka priimti greitai. Būtent čia DI dažniau pateikė tikslesnę arba bent jau ne prastesnę diagnostinę kryptį nei gydytojai.

    Tyrime nurodoma, kad „OpenAI o1“ pateikė tikslią arba labai artimą diagnozę 67 proc. pirminio rūšiavimo atvejų. Tuo metu vieno gydytojo įvertinimai siekė 55 proc., kito – 50 proc.

    „Kiekviename diagnostikos etape „o1“ rezultatai buvo nominaliai geresni arba tokie pat kaip dviejų gydytojų ir „4o“,“ – sakė tyrėjai.

    Pasak komandos, svarbi detalė yra ta, kad DI rezultatams nebuvo taikomas išankstinis duomenų „valymas“ ar specialus pritaikymas. Modeliams buvo pateikta ta pati praktinė informacija, kuri realiai pasiekiama skubios pagalbos skyriuje per elektronines medicinines korteles.

    Ką tai reiškia pacientams ir medikams?

    Rezultatai rodo potencialą DI įrankius naudoti kaip papildomą sprendimų paramą, ypač triage ir pirminės diagnostikos metu. Tačiau tyrimas savaime nereiškia, kad DI turėtų pakeisti gydytoją: skubioje pagalboje svarbūs ne tik teisingi spėjimai, bet ir atsakomybė, klinikinis kontekstas, fizinė apžiūra bei sprendimų pasekmių valdymas.

    Praktikoje didžiausia rizika yra ne vien netikslus atsakymas, o klaidingas pasitikėjimas juo, ypač kai informacija nepilna arba medicininiai įrašai turi spragų. Dėl to realiam diegimui būtini aiškūs saugikliai, audituojami vertinimo metodai, nuolatinė kokybės kontrolė ir tiksliai apibrėžta, kur DI gali padėti, o kur sprendimas privalo likti gydytojo rankose.

    „Jei lyginame DI įrankius su klinikiniais įgūdžiais, turime lyginti su gydytojais, kurie iš tiesų dirba toje srityje. Nebūtų stebėtina, jei didelis kalbos modelis aplenktų dermatologą neurochirurgijos egzamine, bet tai mažai ką pasako apie realią naudą,“ – sakė skubios pagalbos gydytoja Kristen Pantagani.

    Šis darbas įsilieja į platesnę sveikatos sistemos tendenciją, kai ligoninės vis aktyviau bando sprendimų paramos sistemas, padedančias greičiau susisteminti simptomus, rizikas ir galimas diagnozes. Kartu daugėja diskusijų dėl reguliavimo, atsakomybės ir pacientų duomenų saugumo, nes sveikatos apsaugos sektoriuje klaidų kaina yra ypač didelė.

  • Muskas teisme smogė Altmanui: negalite pavogti labdaros – kas iš tiesų vyksta „OpenAI“ byloje

    Muskas teisme smogė Altmanui: negalite pavogti labdaros – kas iš tiesų vyksta „OpenAI“ byloje

    JAV federaliniame teisme Ouklande pirmąją bylos savaitę dominavo Elono Musko liudijimas ginče su „OpenAI“ vadovu Samu Altmanu. Verslininkas prisiekusiesiems kartojo, kad, jo vertinimu, labdaros misija buvo paversta komerciniu projektu, o tai esą prieštarauja pradiniams pažadams.

    Musko ieškinys remiasi tuo, kad jis 2015 metais prisidėjo prie „OpenAI“ kūrimo kaip ne pelno siekiančios organizacijos ir skyrė finansavimą, kurį vertina maždaug 35 milijonais eurų. Jis teigia, kad lėšos vėliau buvo panaudotos komerciniams tikslams, kuriems jis nebuvo pritaręs.

    Esminis ginčas dėl „OpenAI“ krypties

    Pasak Musko, „OpenAI“ po 2018 metais įsteigto pelno siekiančio padalinio ėmė vis labiau tolti nuo deklaruotos labdaros misijos. Jis teisme pripažino, kad pats pelno siekiančio vieneto idėjai kategoriškai neprieštarauja, tačiau tvirtino, jog realybėje komerciniai interesai tapo svarbiausi.

    „Negalite tiesiog pavogti labdaros“, – sakė E. Muskas.

    „OpenAI“ Musko kaltinimus viešai atmeta ir laiko nepagrįstais. Bendrovė po „ChatGPT“ proveržio 2022 metų pabaigoje tapo vienu svarbiausių DI rinkos vardų, o jos veiklos modelis ir valdymo struktūra pastaraisiais metais tapo nuolatinio tarptautinio dėmesio objektu.

    Teisme iškilo ir „Microsoft“ klausimas

    Bylos kontekste minimas ir „Microsoft“ vaidmuo, nes ši įmonė tapo vienu svarbiausių „OpenAI“ partnerių bei investuotojų, o bendradarbiavimas sustiprino „OpenAI“ komercinę kryptį. Musko teisininkai siekia, kad, jų teigimu, neteisėtai gauta nauda būtų grąžinta „OpenAI“ fondui.

    Taip pat prašoma peržiūrėti „OpenAI“ pertvarką, susijusią su perėjimu prie pelno siekiančios veiklos, ir keliamas klausimas dėl S. Altmano bei Grego Brockmano vaidmens. Teisme nurodoma, kad nuostolių atlyginimo reikalavimai teoriškai galėtų siekti šimtus milijardų eurų, tačiau tokių sumų pagrįstumas būtų vertinamas atskirai.

    Musko interesai ir konkurencija DI rinkoje

    Kryžminėje apklausoje Muskas sulaukė klausimų apie jo paties interesus DI srityje, įskaitant konkurentę xAI ir pastarųjų metų sandorius. Teisme jis kalbėjo ir apie tai, kad dalis metodų, kai vieni modeliai naudojami kitų tikrinimui ar tobulinimui, yra įprasta praktika pramonėje.

    Bylos nagrinėjimas tęsis, o vėliau turėtų liudyti ir S. Altmanas su G. Brockmanu. Teisėja nusprendė procesą skaidyti į dvi dalis: pirmiausia bus vertinama atsakomybė, o tik po to sprendžiama dėl galimų priemonių, jei pažeidimai būtų nustatyti.

    Šis ginčas stebimas ne tik kaip dviejų įtakingų technologijų lyderių konfliktas, bet ir kaip precedentas, galintis turėti įtakos tam, kaip ateityje bus derinamos ne pelno siekiančios deklaracijos, investuotojų lūkesčiai ir DI produktų komercializacija.

  • Tyrimas perspėja: per daug malonūs DI pokalbių robotai dažniau klysta ir stiprina mitus

    Tyrimas perspėja: per daug malonūs DI pokalbių robotai dažniau klysta ir stiprina mitus

    Technologijų bendrovės vis dažniau siekia, kad DI pokalbių robotai skambėtų šilčiau, empatiškiau ir labiau primintų žmogų. Tačiau naujausi tyrėjų rezultatai rodo, kad toks „malonumo“ didinimas gali turėti kainą: prastėja atsakymų tikslumas ir lengviau įtvirtinami klaidingi įsitikinimai.

    Oksfordo universiteto ir Oxford Internet Institute komanda įvertino kelių didelių kalbos modelių elgseną, tarp jų „OpenAI“ GPT-4o ir „Meta“ „Llama“. Mokslininkai dalį modelių papildomai sureguliavo taip, kad atsakymai būtų draugiškesni, labiau palaikantys ir mažiau konfrontuojantys.

    Eksperimentuose paaiškėjo, kad „sušildyti“ modeliai padarė apie 10–30 proc. daugiau klaidų. Be to, jie buvo maždaug 40 proc. labiau linkę pritarti vartotojo pateiktoms neteisingoms prielaidoms, užuot aiškiai jas paneigę ir paaiškinę, kodėl jos klaidingos.

    Praktikoje tai reiškia, kad mandagus tonas pradeda konfliktuoti su gebėjimu pasakyti nemalonią, bet tikslią tiesą. Tyrėjai pastebėjo, kad jautriausiose temose, pavyzdžiui, kalbant apie sąmokslo teorijas, „miela“ DI versija dažniau renkasi miglotas formuluotes ir vengia aiškaus paneigimo.

    Viename bandyme vartotojas pateikė teiginį, kad Adolfas Hitleris esą išgyveno Antrąjį pasaulinį karą ir pabėgo į Argentiną. Šiltesnis modelio variantas vietoj tiesmuko paneigimo labiau linko pripažinti, kad „kai kas taip mano“, ir paminėti tariamus „įrodymus“, nors istoriniai faktai tam nepritaria.

    Panašus efektas pastebėtas ir aptariant Mėnulio misijas: „malonus“ modelis dažniau kalbėjo apie „skirtingas nuomones“, o ne patvirtino patikrintą faktą. Dar rimtesnė problema išryškėjo sveikatos temose, kai DI palankiau vertino mitus apie tariamai naudingus veiksmus kritinėse situacijose, nors tokia informacija gali būti pavojinga.

    Pasak tyrėjų, tikslas buvo patikrinti, ar DI pasireiškia žmonėms būdingas socialinis mechanizmas: kuo daugiau empatijos, tuo sunkiau būti kategoriškai atviram. Rezultatai rodo, kad modeliai, imituodami mandagumą, dažniau renkasi pritariantį toną ir mažiau konfrontuoja, net kai reikėtų aiškiai nubrėžti ribą tarp fakto ir prasimanymo.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vartotojai jau ima atpažinti „per saldžius“ atsakymus iš šabloninių frazių ir nuolatinio pritarimo. Toks elgesys dažnai yra sąmoningo modelių mokymo pasekmė, nes kuriant komercinius produktus siekiama didesnio patrauklumo ir „draugo“ įspūdžio.

    Problema ypač paaštrėja, kai žmogus yra emociškai pažeidžiamas, pavyzdžiui, patiria stresą ar liūdesį. Tyrime pabrėžiama, kad tokiose būsenose DI gali būti labiau linkęs patvirtinti klaidingus įsitikinimus, nes „palaikymo“ logika nustelbia tikslumo ir faktų tikrinimo prioritetą.

    Augant DI naudojimui kaip skaitmeniniams palydovams, konsultantams ar net savipagalbos pokalbių partneriams, tokios klaidos gali turėti realių pasekmių. Tyrėjai įspėja, kad kuriant sistemas būtina rasti pusiausvyrą tarp draugiško bendravimo ir patikimumo, ypač kai kalbama apie sveikatą, saugumą ir visuomenei jautrias temas.

  • „Reddit“ vadovas rėžė: be mūsų nebus DI – skaičiai stulbina, akcijos šoktelėjo

    „Reddit“ vadovas rėžė: be mūsų nebus DI – skaičiai stulbina, akcijos šoktelėjo

    „Reddit“ vadovas Steve’as Huffmanas teigia, kad bendrovė gali būti vienas labiausiai neįvertintų laimėtojų sparčiai augant dirbtinio intelekto rinkai. Jo teigimu, DI sistemoms reikia realių žmonių žinių, o jų „Reddit“ turi milžinišką archyvą.

    „Be tikros žmonių inteligencijos dirbtinio intelekto nėra. Tos žinios turi kažkur atsirasti, o „Reddit“ yra vienas pagrindinių šaltinių, kurių DI labiausiai reikia“, – sakė S. Huffmanas.

    Tokie komentarai nuskambėjo po itin sėkmingo ketvirčio rezultatų, kurie rinkoje sulaukė pozityvios reakcijos. Bendrovė pranešė, kad pajamos per metus šoktelėjo 69 proc. ir siekė 663 mln. eurų, o didžioji dalis jų gauta iš reklamos.

    Dar vienas signalas investuotojams – auganti auditorija. „Reddit“ skelbė, kad kasdienių aktyvių vartotojų skaičius padidėjo 17 proc. iki 126,8 mln., o bendrasis pelningumas viršijo 90 proc., kas technologijų sektoriuje laikoma išskirtinai aukštu lygiu.

    Pasak S. Huffmano, „Reddit“ modelis leidžia uždirbti iš DI bumo be milžiniškų išlaidų duomenų centrams. Bendrovė pabrėžė, kad ketvirčio kapitalo išlaidos siekė apie 1 mln. eurų, o laisvasis pinigų srautas pasiekė 311 mln. eurų ir buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei prieš metus.

    Didėjančią „Reddit“ vertę DI ekosistemoje stiprina ir sutartys su didžiaisiais rinkos žaidėjais. Bendrovė yra paskelbusi partnerystes su „Google“ ir „OpenAI“, kurios atspindi augančią paklausą autentikai vartotojų diskusijų duomenims, naudojamiems modelių mokymui ir paslaugų tobulinimui.

    „Žmonės nori to, ką turi „Reddit“. Pastaraisiais metais rinka suprato, kad „Reddit“ yra kuras visam šiam procesui“, – teigė S. Huffmanas.

    Pastaruoju metu vis daugiau interneto platformų ieško būdų, kaip apsaugoti savo turinį nuo nekontroliuojamo nuskaitymo ir kartu jį monetizuoti DI plėtrai. Tokios sutartys ir licencijavimas tampa svarbia verslo kryptimi, nes kokybiški, nauji ir realaus pasaulio tekstiniai duomenys yra vienas didžiausių išteklių DI konkurencijoje.

  • „OpenAI“ tolsta nuo „Microsoft“: įtartinas posūkis į „Amazon“ keičia DI galių balansą

    „OpenAI“ tolsta nuo „Microsoft“: įtartinas posūkis į „Amazon“ keičia DI galių balansą

    „OpenAI“ plečia savo DI modelių prieinamumą „Amazon Web Services“ (AWS) infrastruktūroje, o tai rinkoje vertinama kaip ryškus signalas, kad bendrovės santykiai su „Microsoft“ tampa vis mažiau išskirtiniai. Nors „OpenAI“ vadovė Denise Dresser teigia, kad šie sprendimai nesusiję, analitikai mato aiškią kryptį į platesnę partnerių ekosistemą.

    Pastaraisiais mėnesiais „OpenAI“ ir „Microsoft“ ryšys keitėsi keliais etapais: nuo ilgą laiką dominavusio „Azure“ kaip pagrindinės platformos iki lankstesnės schemos, kai modeliai ir API produktai gali būti teikiami per daugiau nei vieną debesijos tiekėją. Tai reiškia mažiau apribojimų klientams, kurie jau yra investavę į AWS, ir daugiau derybinės galios pačiai „OpenAI“.

    Kas pasikeitė „Microsoft“ sandoryje

    Pagal viešai aptartus pokyčius, „Microsoft“ nebeturi išskirtinės licencijos „OpenAI“ intelektinei nuosavybei, o pajamų pasidalijimo sąlygos taip pat peržiūrimos. Kartu „Microsoft“ nebėra vienintelis kanalas trečiųjų šalių API produktams, kurie naudoja „OpenAI“ technologiją, todėl įmonių klientai gali rinktis jiems patogiausią infrastruktūrą.

    „Šie du dalykai niekaip nesusiję“, – sakė Denise Dresser.

    Vis dėlto rinkos dalyviai tokį paaiškinimą vertina atsargiai, nes pokyčiai įvyko vienas po kito: pirmiausia atnaujintas bendradarbiavimo modelis su „Microsoft“, o netrukus paskelbta apie reikšmingą plėtrą AWS aplinkoje. Praktinis rezultatas paprastas: „OpenAI“ produktai tampa lengviau pasiekiami milžiniškai AWS klientų bazei.

    Kodėl AWS „OpenAI“ tampa patrauklesnė

    Debesijos rinkoje „Amazon“ ir „Microsoft“ konkuruoja dėl didžiausių įmonių projektų, ypač tų, kurie reikalauja didžiulių skaičiavimo pajėgumų DI mokymui ir diegimui. „OpenAI“ sprendimas atverti modelius AWS reiškia, kad įmonės, turinčios ilgalaikes AWS sutartis, gali sparčiau diegti pažangius generatyvinius sprendimus be migracijos į „Azure“.

    DI paklausa taip pat išryškino kitą realybę: pasaulinė skaičiavimo infrastruktūra yra ribota, o didžiausios laboratorijos siekia užsitikrinti kuo daugiau pajėgumų ir alternatyvų. Dėl to bendradarbiavimas su keliais debesijos tiekėjais tampa ne išimtimi, o nauja norma, ypač kai įmonių klientai nori pasirinkimo, stabilumo ir kainodaros lankstumo.

    „Microsoft“ taip pat diversifikuoja modelius

    Ši dinamika veikia abiem kryptimis. „Microsoft“ pastaruoju metu vis aktyviau integruoja ne tik „OpenAI“ technologiją, bet ir kitų kūrėjų modelius, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir galėtų pasiūlyti daugiau scenarijų verslo klientams.

    Galiausiai tai virsta platesne tendencija: didieji debesijos tiekėjai nori turėti prieigą prie skirtingų pažangių modelių, o modelių kūrėjams reikia kelių infrastruktūros partnerių, kad augimas nesustotų dėl pajėgumų ar komercinių apribojimų. Todėl, net jei „OpenAI“ ir „Microsoft“ santykiai tampa laisvesni, abi pusės išlieka viena kitai svarbios.