CP v2

Tag: OpenAI

  • JAV kyla gigantiškas DI duomenų centras: 15 mlrd. eurų investicija ir vietinių įtūžis

    JAV kyla gigantiškas DI duomenų centras: 15 mlrd. eurų investicija ir vietinių įtūžis

    JAV Mičigano valstijoje, Saline Township savivaldybėje, įsibėgėja Stargate projekto duomenų centro kampuso statybos. Skelbiama, kad projektą vysto „Related Digital“, generalinis rangovas yra „Walbridge“, o pagrindiniai užsakovai – „Oracle“ ir „OpenAI“.

    Bendra investicijų vertė siekia apie 15 mlrd. eurų, todėl tai laikoma viena didžiausių tokio tipo infrastruktūros plėtros bangų regione. Pasak projekto vykdytojų, objektas skirtas naujos kartos dirbtinio intelekto sistemų skaičiavimo pajėgumams užtikrinti.

    Gigavatiška galia ir trys milžiniški pastatai

    Skelbiama, kad kampusas projektuojamas taip, kad galėtų tiekti daugiau nei 1 gigavatą galios skaičiavimo operacijoms. Tokie poreikiai atspindi visame pasaulyje ryškėjančią tendenciją: DI modeliams mokyti ir aptarnauti reikia vis daugiau elektros ir modernios aušinimo infrastruktūros.

    Projekte numatyti trys vieno aukšto pastatai, kurių kiekvieno plotas siekia apie 50 000 kvadratinių metrų. Taip pat planuojama LEED sertifikacija, uždaro ciklo aušinimo sprendimai, kurie turėtų mažinti vandens naudojimą, ir energijos kaupimo sistemos.

    Protestai ir susitarimas su bendruomene

    Projektas sulaukė dalies vietos gyventojų pasipriešinimo, o diskusijų centre atsidūrė triukšmo, infrastruktūros apkrovos, kraštovaizdžio ir išteklių naudojimo klausimai. Galiausiai pasiektas susitarimas, kuriame numatyta finansinė parama vietos reikmėms.

    Viešai minima, kad bendruomenei gali būti skirta apie 13 mln. eurų vietos tikslams, įskaitant priešgaisrinę saugą ir žemės apsaugos iniciatyvas. Nepaisant įtampos, projekto vykdytojai tvirtina, kad finansavimas užtikrintas, o statybos darbai tęsiami.

    Kada gali būti užbaigtas projektas?

    Remiantis skelbiamais vertinimais, kampuso statybos gali būti užbaigtos 2027 metų pabaigoje arba 2028 metais. Projekto mastą rodo ir tai, kad „Walbridge“ jį vadina didžiausiu per visą daugiau nei šimtmetį trunkančią įmonės istoriją.

    Duomenų centrų plėtra pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių technologijų sektoriaus krypčių: didėjant DI poreikiams, auga ir konkurencija dėl energijos, tinklų pajėgumų bei leidimų. Mičigano projektas yra ryškus šios globalios lenktynių dėl skaičiavimo galios pavyzdys.

    „Kampusas, sukurtas „Related Digital“ išskirtinai „Oracle“ ir „OpenAI“, yra vienas techniškai sudėtingiausių tokio tipo projektų šalyje“, – teigiama rangovo pranešimuose.

  • „Anthropic“ „Mythos“ sukėlė kibernetinę paniką: ekspertai sako, kad grėsmė jau seniai reali

    „Anthropic“ „Mythos“ sukėlė kibernetinę paniką: ekspertai sako, kad grėsmė jau seniai reali

    „Anthropic“ pristatytas DI modelis „Mythos“ pastarosiomis savaitėmis sukėlė nerimą bankams, technologijų bendrovėms ir valdžios institucijoms. Modeliui priskiriama galimybė masiškai aptikti iki šiol nežinomas programinės įrangos spragas, kurios gali tapti atakų vartais.

    Tačiau kibernetinio saugumo tyrėjai pabrėžia, kad pati esmė nėra nauja: panašias spragas jau dabar galima rasti pasitelkiant viešai prieinamus modelius ir automatizuotas darbo sekas. Kitaip tariant, panika kilo dėl pavadinimo ir masto, o ne dėl visiškai naujai atsiradusios technikos.

    Kas iš tikrųjų gąsdina?

    Didžiausias susirūpinimas siejamas su vadinamosiomis nulinės dienos spragomis, kai pažeidžiamumas dar nėra pataisytas, o užpuolikai turi laiko jį išnaudoti. Ekspertų teigimu, DI vis labiau mažina barjerą ne tik spragas rasti, bet ir jas įvertinti bei pritaikyti atakai.

    „Šiandien turimi modeliai jau yra pakankamai galingi nulinės dienos spragoms aptikti dideliu mastu, ir to visiškai pakanka, kad būtų baisu“, – sakė kibernetinio saugumo bendrovės Vidoc vadovė Klaudia Kloc.

    Pasak tyrėjų, lemiamas veiksnys dažnai yra ne vienas ypač pažangus modelis, o orkestravimas, kai užduotys skaidomos į dalis, o keli įrankiai ar modeliai lygiagrečiai tikrina kodą ir rezultatus. Toks metodas leidžia pasiekti panašų efektą net ir naudojant senesnius ar pigesnius sprendimus.

    Gynyba nespėja paskui puolimą

    Įmonės jau seniai susiduria su problema, kad spragos išnaudojamos per valandas, o pataisymai diegiami dienomis ar savaitėmis, ypač kai reikia stabdyti kritines sistemas. DI tik pagreitina šį disbalansą, nes padidina atrandamų pažeidžiamumų skaičių ir sutrumpina laiką iki realios atakos.

    „Industrija panikuoja dėl spragų kiekio, bet net ir be „Mythos“ daug kas nespėja jų tvarkyti pakankamai greitai“, – sakė kibernetinio saugumo bendrovės watchTowr vadovas Benas Harrisas.

    Ši dinamika, pasak ekspertų, suteikia pradinį pranašumą puolimui: užpuolikai gali greičiau rasti, patikrinti ir pritaikyti pažeidžiamumus, o gynybos komandos dažnai įstringa tarp prioritetų, atnaujinimų rizikos ir ribotų resursų.

    Rizika ir reguliavimo spaudimas

    „Anthropic“ „Mythos“ platinimą ribojo, suteikdama prieigą tik atrinktoms JAV bendrovėms, tarp jų „Apple“, „Amazon“ ir „JPMorgan Chase“, taip pat „Palo Alto Networks“. Tokia strategija aiškinama siekiu sumažinti tikimybę, kad pažangūs pajėgumai greitai pateks piktavaliams.

    Kartu tai sustiprino diskusijas dėl valdžios priežiūros DI modeliams, ypač tiems, kurie gali būti pritaikyti išnaudojimų kūrimui ar automatizuotam pažeidžiamumų ieškojimui. Kritikai atkreipia dėmesį, kad pernelyg uždaras platinimas gali riboti nepriklausomą vertinimą ir lėtinti gynybinių priemonių kūrimą platesnėje bendruomenėje.

    Ekspertai sutaria dėl vieno: kibernetinė rizika sparčiai auga ne todėl, kad atsirado vienas konkretus modelis, o todėl, kad DI ir automatizavimas tapo prieinami, lengvai derinami tarpusavyje ir greitai pritaikomi. Organizacijoms tai reiškia būtinybę investuoti į pažeidžiamumų valdymą, greitesnį atnaujinimų diegimą ir nuolatinį sistemų stebėjimą, nes grėsmė jau veikia dabar.

  • Muskas teisme: liudininkė teigia, kad Altmanui siūlyta vieta „Tesla“ valdyboje

    Muskas teisme: liudininkė teigia, kad Altmanui siūlyta vieta „Tesla“ valdyboje

    Kalifornijoje vykstančiame Elono Musko ieškinio prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną teisme nuskambėjo nauji teiginiai apie ankstyvuosius bendrovės struktūros svarstymus. Liudininkė Shivon Zilis, buvusi „OpenAI“ valdybos narė, pareiškė, kad Muskas vienu metu siekė „OpenAI“ prijungimo prie „Tesla“ ir esą siūlė Altmanui vietą „Tesla“ valdyboje.

    Bylos esmė susijusi su Musko teiginiu, kad „OpenAI“ nukrypo nuo pradinės misijos veikti visuomenės labui kaip ne pelno organizacija. Ieškinyje akcentuojama, kad vėliau sukurta pelno siekianti struktūra, pasak Musko, tapo dominuojančia ir pakeitė pirminius įsipareigojimus.

    Kas liudyta apie 2017–2018 metus?

    Teisme Zilis pasakojo, kad apie „OpenAI“ valdymo ir finansavimo modelį 2017–2018 metais vyko ilgos diskusijos, svarstant įvairias alternatyvas. Jos teigimu, vienas iš variantų buvo glaudesnis ryšys su „Tesla“, o derybų kontekste nuskambėjo ir idėja Altmanui pasiūlyti vaidmenį „Tesla“ valdyboje.

    Liudininkė nurodė, kad jos vaidmuo tuo metu buvo tarpininkauti tarp Musko, Altmano, Grego Brockmano ir Ilyos Sutskeverio. Teisme taip pat aptarta, kad svarstant skirtingus veiklos modelius, įtampa tarp vizijų galėjo augti, ypač dėl pinigų pritraukimo ir kontrolės klausimų.

    Žinutės ir įtarimai dėl darbuotojų viliojimo

    Procese buvo pristatyta ir susirašinėjimų bei elektroninių laiškų, kurie, anot publikacijose aprašytų teismo epizodų, rodo Musko pastangas pervilioti talentus iš „OpenAI“ į „Tesla“. Tai kontrastuoja su ankstesniais viešais aiškinimais, kad darbuotojų perėjimai esą nebuvo aktyviai skatinami.

    Zilis, atsakinėdama į klausimus, pripažino, kad bent vienu atveju iniciatyva kreiptis į specialistą dėl darbo „Tesla“ pusėje buvo Musko. Kitas teismo aptartas aspektas buvo finansavimo sprendimai, kai „OpenAI“ viduje galėjo būti juntama nežinomybė dėl pažadėtų lėšų tęstinumo.

    Kodėl ši byla svarbi DI rinkai?

    Ginčas vyksta tuo metu, kai DI sektoriuje ryškėja įtampa tarp viešojo intereso, saugumo ir komercinio mastelio. Sparčiai augant DI infrastruktūros ir modelių kūrimo kaštams, bendrovės vis dažniau renkasi hibridines struktūras, partnerystes su didžiosiomis technologijų įmonėmis ir naujus kapitalo pritraukimo kelius.

    Ši byla vertinama kaip precedento galinti turėti istorija, nes ji kelia klausimus, kaip turi būti apibrėžiami steigėjų pažadai, valdymo kontrolė ir misijos laikymasis, kai organizacija iš ne pelno modelio pereina prie pelno siekiančių mechanizmų. Teisme minėta, kad liudyti dar gali ir daugiau aukšto rango vadovų.

  • „OpenAI“ pristatė naują DI modelį kibernetiniam saugumui: kas gaus prieigą ir kodėl tai kelia įtampą?

    „OpenAI“ pristatė naują DI modelį kibernetiniam saugumui: kas gaus prieigą ir kodėl tai kelia įtampą?

    „OpenAI“ paskelbė pradedanti ribotą naujos savo DI versijos „GPT-5.5-Cyber“ peržiūrą, skirtą patikrintoms kibernetinio saugumo komandoms. Bendrovė teigia, kad šis modelis kuriamas tam, kad saugumo specialistams būtų lengviau spręsti praktines užduotis, kurios su įprastais apribojimais dažnai tampa per sunkiai įgyvendinamos.

    Pasak „OpenAI“, „GPT-5.5-Cyber“ nėra pristatomas kaip didelis šuolis kibernetinių gebėjimų prasme. Pagrindinis pokytis yra didesnis leidžiamumas su saugumu susijusiose užduotyse, kad patikimi naudotojai galėtų efektyviau dirbti su realiais incidentais, o ne tik su teoriniais pavyzdžiais.

    Kam tai skirta praktiškai?

    „OpenAI“ nurodo, kad patikrintos komandos modelį galės patogiau taikyti pažeidžiamumų identifikavimui ir prioritetų nustatymui, pataisymų patvirtinimui bei kenkėjiškų programų analizei. Tokie darbai dažnai reikalauja detalių techninių duomenų ir iteracijų, o griežtesnės apsaugos priemonės bendroje versijoje gali trukdyti darbo eigai.

    „GPT-5.5-Cyber leidžia mažesniam partnerių ratui tirti pažangias darbo eigas, kuriose specializuota prieigos elgsena gali turėti reikšmės“, – sakė „OpenAI“.

    Konkurencinis fonas ir ribota prieiga

    Naujiena pasirodė praėjus maždaug mėnesiui po to, kai konkurentė „Anthropic“ pristatė „Claude Mythos Preview“ ir taip pat pasirinko ribotos prieigos modelį. Abi bendrovės akcentuoja atranką ir patikrą, siekdamos sumažinti riziką, kad pažangūs įrankiai bus panaudoti piktavališkai.

    „Anthropic“ viešai komunikavo apie iniciatyvą „Project Glasswing“, pagal kurią prieiga prie „Mythos“ suteikiama tik pasirinktoms organizacijoms. Toks „uždaros peržiūros“ formatas tampa vis dažnesnis, kai kalbama apie DI taikymą saugumo srityje, kur riba tarp gynybinių ir puolamųjų gebėjimų gali būti labai plona.

    Kodėl tai svarbu kibernetiniam saugumui?

    Rinkoje jau matoma tendencija kurti DI modelių versijas konkrečioms profesinėms sritims, ypač ten, kur reikalinga didelė techninė kompetencija ir greitas reagavimas. Kibernetinio saugumo komandoms tai gali reikšti spartesnį pažeidžiamumų triage, aiškesnį konteksto apibendrinimą bei efektyvesnę analizę, tačiau kartu didėja poreikis griežtam prieigos valdymui.

    „OpenAI“ pabrėžia, kad peržiūra yra ribota ir skirta patikrintiems partneriams, o saugikliai lieka svarbia produkto dalimi. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip kompromisas: suteikti saugumo profesionalams daugiau galimybių, bet išlaikyti kontrolę, kad įrankiai netaptų patogiu keliu kibernetiniams nusikaltėliams.

  • „OpenAI“ ruošia savo telefoną su „ChatGPT“: aiškėja lustas ir kada gali startuoti gamyba

    „OpenAI“ ruošia savo telefoną su „ChatGPT“: aiškėja lustas ir kada gali startuoti gamyba

    „OpenAI“, geriausiai žinoma dėl „ChatGPT“, svarsto žengti į išmaniųjų įrenginių rinką ir kuria savo telefoną. Apie planus viešai užsimenama tiekėjų grandinės kontekste, o vienu pagrindinių akcentų laikomos dirbtinis intelektas funkcijos pačiame įrenginyje.

    Šią informaciją siejama su analitiko Ming-Chi Kuo įžvalgomis, kuris dažnai remiasi komponentų tiekėjų ir gamybos partnerių duomenimis. Pasak jo, bendrovė esą jau dėlioja svarbiausių dalių tiekimą, o masinė gamyba galėtų prasidėti 2027 metų pradžioje, jei planai nesikeis.

    Kas galėtų išskirti telefoną?

    Teigiama, kad būsimame telefone gali būti naudojama speciali „MediaTek“ lustų versija, minima „Dimensity 9600“ linija. Šis procesorius dar nėra oficialiai pristatytas, o jo pasirodymas flagmanų segmente siejamas su 2026 metų antra puse.

    Vienas labiausiai aptariamų patobulinimų yra vaizdo apdorojimo dalis, vadinama vaizdo signalo procesoriumi, kuris galėtų geriau tvarkytis su HDR. Praktikoje tai reikštų tikslesnį realaus laiko vaizdo atpažinimą ir patikimesnį konteksto supratimą, kai DI analizuoja tai, ką mato kamera.

    Taip pat minima galimybė, kad luste būtų daugiau nei vienas neuroninių skaičiavimų blokas, skirtas DI užduotims. Toks sprendimas paprastai mažina vėlavimą, leidžia daugiau funkcijų vykdyti pačiame telefone ir sumažina priklausomybę nuo debesijos, kas svarbu tiek privatumui, tiek baterijos naudojimui.

    Kiek telefonų galėtų parduoti?

    Prognozuojama, kad 2027–2028 metais „OpenAI“ galėtų rinkai pateikti iki maždaug 30 mln. telefonų. Nors tai dar ne prilygtų didžiausiems pasaulio gamintojams, tokie skaičiai naujam žaidėjui būtų ambicingi ir reikštų rimtas investicijas į gamybą, logistiką bei platinimą.

    Vis dėlto vien „ChatGPT“ vardo gali nepakakti, kad telefonas taptų masiniu hitu. Rinkoje pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad sėkmę lemia ne pavienės DI funkcijos, o jų integracija į kasdienius veiksmus, patikimas veikimas be ryšio trikdžių, privatumo valdymas ir aiški vertė vartotojui.

    Kol kas nėra patvirtintų techninių specifikacijų, kainos ar oficialios pristatymo datos. Dėl to informaciją reikėtų vertinti kaip ankstyvas indikacijas, o aiškesnis vaizdas turėtų atsirasti tik tuomet, kai pasirodys pirmieji oficialūs partnerystės ar produkto kūrimo patvirtinimai.

  • „OpenAI“ teisme kerta Muskui: Brockmanas atskleidė slaptą darbą „Tesla“ ir kovą dėl kontrolės

    „OpenAI“ teisme kerta Muskui: Brockmanas atskleidė slaptą darbą „Tesla“ ir kovą dėl kontrolės

    JAV federaliniame teisme Oklande nagrinėjamoje byloje tarp Elono Musko ir „OpenAI“ prezidentas Gregas Brockmanas baigė liudyti, iš esmės prieštaraudamas Musko pasakojimui apie ankstyvuosius organizacijos metus. Pasak jo, nebuvo duota jokių pažadų dėl įmonės struktūros, o „OpenAI“ ir toliau valdoma per ne pelno principu veikiančią organizaciją.

    Brockmanas teismui aiškino, kad niekada neįsipareigojo Muskui dėl konkretaus „OpenAI“ korporatyvinio modelio ir negirdėjo, kad tokius įsipareigojimus būtų prisiėmę kiti. Jo teigimu, būtent ne pelno valdymas išlieka kertinis organizacijos elementas, nors šalia veikia ir komercinė veikla.

    „Šis subjektas ir toliau yra ne pelno organizacija“, – sakė Gregas Brockmanas.

    Byla kilo dėl Musko pateikto ieškinio, kuriame jis tvirtina, kad „OpenAI“ vadovai esą nukrypo nuo pirminės misijos ir pareigos išlaikyti ne pelno pobūdį. Pats Muskas anksčiau teisme kaltino Samą Altmaną ir Brockmaną siekiu perimti kontrolę bei naudą, o „OpenAI“ pusė tai neigia.

    Liudydamas Brockmanas atskleidė ir jautrią detalę apie 2017 metais vykusius procesus: pasak jo, Muskas buvo įtraukęs kelis „OpenAI“ darbuotojus mėnesiams neatlygintinai dirbti „Tesla“. Brockmano teigimu, darbas daugiausia buvo susijęs su bandymais peržiūrėti „Tesla“ savavaldžio vairavimo kryptį ir sustiprinti „Autopilot“ komandos technologinę strategiją.

    Brockmanas taip pat pabrėžė, kad Musko vaidmuo, pritraukiant talentus, buvo dviprasmiškas. Vienus kandidatus jo dalyvavimas motyvavo, kitus atbaidė dėl reputacijos, kad jis kelia itin didelius reikalavimus ir daro stiprų spaudimą komandai.

    „Elonas turėjo reputaciją žmogaus, kuris labai stipriai spaudžia“, – sakė Gregas Brockmanas.

    Teisme daug dėmesio skirta ir diskusijoms, vykusioms apie 2017 metus, kai buvo svarstoma komercinės struktūros idėja ir galimybė steigti pelno siekiantį padalinį su akcijų paketu. Brockmano teigimu, derybos dėl akcijų ir kontrolės tapo lūžio tašku: jis apibūdino situaciją, kai pokalbiui pasisukus apie nuosavybę, Musko elgesys esą staigiai pasikeitė, jis supyko ir demonstratyviai nutraukė susitikimą.

    Bylos kontekstas atspindi platesnę tendenciją, kurią pastaraisiais metais mato visas DI sektorius: sparčiai augant skaičiavimo išteklių kainai, duomenų poreikiui ir komercializacijos spaudimui, vis dažniau kyla konfliktų dėl valdymo modelių, misijos ir pelno paskirstymo. Tokiose organizacijose kaip „OpenAI“ ypač jautrus tampa klausimas, kaip suderinti viešą interesą, saugą ir verslo logiką.

    Teisme paliestos ir Brockmano asmeninės finansinės ambicijos. Musko advokatai akcentavo jo turimą akcijų dalį pelno siekiančioje struktūroje ir klausė, kodėl jis realiai nepervedė lėšų ne pelno organizacijai, nors anksčiau buvo minėta 100 000 JAV dolerių suma, kuri šiandien sudarytų apie 90 000 eurų.

    „Aš galiausiai nepaaukojau, tai tiesa“, – sakė Gregas Brockmanas.

    Pasak proceso eigos, artimiausiuose posėdžiuose laukiama ir kitų liudytojų, įskaitant buvusią „OpenAI“ valdybos narę Shivon Zilis. Ši byla, kurioje susiduria vieni įtakingiausių DI industrijos vardų, gali tapti precedentu, kaip teisiškai vertinami ankstyvi pažadai dėl misijos, valdymo ir kontrolės, kai technologijų organizacija per trumpą laiką tampa globaliu komerciniu žaidėju.

  • Sankcionuota „SenseTime“ meta iššūkį „OpenAI“: pigesni DI modeliai gali laimėti lenktynes

    Sankcionuota „SenseTime“ meta iššūkį „OpenAI“: pigesni DI modeliai gali laimėti lenktynes

    Pasaulinė dirbtinio intelekto rinka vis labiau primena ištvermės varžybas, kuriose svarbu ne tik naujausi modeliai, bet ir jų kaina. Kinijoje per pastaruosius mėnesius naujais sprendimais varžosi „DeepSeek“, „Moonshot AI“, „Alibaba“ ir „Xiaomi“, o spaudimas mažinti sąnaudas tik auga.

    Tokiame fone ankstyvas Kinijos DI žaidėjas „SenseTime“ bando persigrupuoti ir įrodyti, kad pigesni modeliai gali būti konkurencingi. Bendrovė, ilgą laiką siejama su veidų ir vaizdų atpažinimo technologijomis, dabar daugiau dėmesio skiria generatyviniam ir daugiarūšiam DI.

    „SenseTime“, įkurta 2014 metais Honkonge, yra susidūrusi su Jungtinių Valstijų sankcijomis dėl kaltinimų, susijusių su stebėsena Sindziango regione, kuriuos bendrovė neigia. Tokie apribojimai reiškia sudėtingesnį priėjimą prie dalies technologijų ir kapitalo, todėl efektyvumas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.

    Kuo išsiskiria „SenseNova U1“

    Naujausias bendrovės pristatomas modelis „SenseNova U1“ orientuotas į daugiarūšį apdorojimą, kai vienoje sistemoje apjungiami tekstiniai ir vaizdiniai duomenys. „SenseTime“ teigia, kad toks sujungimas gali didinti greitį ir mažinti resursų poreikį, nes sumažėja tarpiniai konvertavimo žingsniai.

    „OpenAI“ kuriami vaizdų generavimo sprendimai pateikia labai aukštos kokybės rezultatą, tačiau „SenseTime“ akcentuoja kainą. Bendrovės vyriausiasis mokslininkas ir bendraįkūrėjas Lin Dahua tikina, kad daugeliui praktinių užduočių nebūtinas pats brangiausias modelis, jei pigesnis patikimai išsprendžia didžiąją dalį poreikių.

    „Daugeliu atvejų jums nereikia paties geriausio modelio, jei jis susitvarko su dauguma užduočių“, – sakė Lin Dahua.

    Modelių lenktynės virsta verslo lenktynėmis

    Rinkoje vis aiškiau matyti, kad technologinis pranašumas nebūtinai garantuoja tvarų verslą. Analitikai pabrėžia, kad vien modelius kuriantiems žaidėjams tenka spręsti sudėtingą uždavinį: didelės apmokymo ir infrastruktūros sąnaudos, ribotas lojalumas ir menka diferenciacija perpildytoje rinkoje.

    Tuo tarpu didžiosios platformos, tokios kaip „Alibaba“, „Tencent“ ar „ByteDance“, dažnai turi pranašumą dėl pinigų srautų, vartotojų bazės ir gebėjimo DI sprendimus įdiegti į esamus produktus. Vis dėlto net ir joms DI investicijos gali spausti pelningumą, ypač augant skaičiavimo galios poreikiui.

    „SenseTime“ pabrėžia, kad bando išsiskirti ne tik modeliu, bet ir pilnu paketu: infrastruktūra, pritaikomosiomis programomis ir paslaugų kokybe. Bendrovė daug dėmesio skiria verslo klientams, kurie dažniau reikalauja stabilumo, sutartinių paslaugų lygių ir yra mažiau linkę dažnai keisti tiekėjus.

    Finansiniu požiūriu „SenseTime“ skelbė, kad pernai jos grynasis nuostolis sumažėjo 58,6 proc., o antrą metų pusmetį pirmą kartą po įtraukimo į biržą fiksuotas teigiamas EBITDA rodiklis. Investuotojams tai svarbus signalas, nes DI rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama ne pažadams, o gebėjimui uždirbti.

    Kainų karai ir plėtra be JAV

    DI paslaugų kainodara Kinijoje juda skirtingomis kryptimis: vieni žaidėjai mažina kainas ir siūlo nuolaidas, kiti jas kelia, bandydami greičiau komercializuoti pažangesnius modelius. Kartu debesijos paslaugų teikėjai susiduria su iššūkiu, nes didėjanti paklausa didina ir skaičiavimo resursų kainą.

    „SenseTime“ savo tarptautinę plėtrą vis labiau orientuoja į Pietryčių ir Šiaurės Aziją, Artimuosius Rytus, taip pat mini Braziliją. Esant JAV eksporto ir investicijų ribojimams, bendrovė akcentuoja, kad reali kova vyksta regioninėse rinkose, kur sprendimą dažnai nulemia ne maksimalus technologinis įmantrumas, o patikimumas ir konkurencinga kaina.

    „Tvarumas ilgainiui priklauso nuo išskirtinės vertės, o ne vien trumpalaikių nuolaidų“, – sakė Lin Dahua.

  • „OpenAI“ DI telefonas gali sudrebinti rinką: kalbama apie 30 mln. vienetų iki 2028 metų

    „OpenAI“ DI telefonas gali sudrebinti rinką: kalbama apie 30 mln. vienetų iki 2028 metų

    „OpenAI“ svarsto ambicingą žingsnį į išmaniųjų telefonų rinką: analitiko Ming-Chi Kuo vertinimu, bendrovės kuriamas DI telefonas galėtų pasiekti apie 30 mln. pristatytų įrenginių 2027–2028 metais. Tai būtų panašus mastas, kokį per pirmuosius metus pasiekia kai kurios didžiosios „Samsung Galaxy“ serijos kartos.

    Pasak M.-C. Kuo, masinė gamyba galėtų startuoti 2027 metų pradžioje, nors anksčiau jis buvo minėjęs vėlesnį laiką. Tokia projekto sparta rodo, kad „OpenAI“ gali siekti kuo greičiau įsitvirtinti naujoje kategorijoje, kol DI funkcijos telefonuose dar dažnai lieka priedu, o ne pagrindine patirtimi.

    Idėja: telefonas be programėlių centro

    Tekste akcentuojama, kad „OpenAI“ telefono kryptis būtų vadinamoji agentinė sąveika, kai vartotojas užduoda tikslą, o sistema pati atlieka veiksmų grandinę. Tai reikštų bandymą nutolti nuo įprasto modelio, kuriame viskas sukasi aplink atskiras programėles ir jų pranešimus.

    Toks požiūris rinkoje laikomas vienu svarbiausių DI plėtros etapų, tačiau jis kelia ir praktinių klausimų: kaip užtikrinti patikimumą, privatumo kontrolę ir veiksmų skaidrumą, kai sistema pati inicijuoja užsakymus, rezervacijas ar kitus veiksmus. Būtent telefonas kaip nuolat su vartotoju esantis įrenginys dažnai įvardijamas kaip patogiausia platforma tokiai patirčiai.

    Planuojama nuosava sistema ir specialus lustas

    Anot M.-C. Kuo, „OpenAI“ gali kurti visiškai nuosavą įrenginį: ne tik aparatinę dalį, bet ir operacinę sistemą. Tai reikštų bandymą kontroliuoti visą grandinę nuo DI modelių veikimo iki energijos valdymo, kad DI funkcijos nekenktų našumui ir baterijos laikui.

    Taip pat minima, kad įrenginys galėtų naudoti pritaikytą „MediaTek“ „Dimensity 9600“ lustą. Tokie sprendimai dažnai pasirenkami siekiant geriau suderinti DI skaičiavimus įrenginyje, ryšio galimybes ir kainą, tačiau galutinis našumas ir energijos sąnaudos paaiškėja tik realiuose produktuose.

    Jony Ive vaidmuo lieka neaiškus

    Viešai žinoma, kad buvęs „Apple“ dizaino vadovas Jony Ive nuo 2025 metų vidurio yra prisiėmęs kūrybines ir dizaino atsakomybes „OpenAI“ projektuose. Vis dėlto kol kas nėra patvirtintos informacijos, ar jis tiesiogiai dirba prie telefono išvaizdos ir formos.

    Tuo pat metu rinkoje netyla spėlionės, kad „OpenAI“ galėtų siekti ne tik klasikinio telefono, bet ir alternatyvios formos įrenginio, pavyzdžiui, nešiojamo, mažiau į ekraną orientuoto sprendimo. Pastaraisiais metais bandymai su DI įrenginiais parodė, kad vien idėjos nepakanka: svarbiausia tampa praktinis patogumas ir reali nauda kasdienėse situacijose.

    Kol kas tai tebėra analitiko vertinimai ir rinkos lūkesčiai, o ne oficialiai patvirtintas produktas. Tačiau jei „OpenAI“ iš tiesų pasirinktų telefoną kaip DI centro platformą ir projektą įgyvendintų iki 2027 metų, tai galėtų tapti vienu didžiausių pokyčių išmaniųjų įrenginių rinkoje per pastarąjį dešimtmetį.

  • DI lustų gamintoja „Cerebras“ ruošia milžinišką IPO: taikosi surinkti iki 3,1 mlrd. eurų

    DI lustų gamintoja „Cerebras“ ruošia milžinišką IPO: taikosi surinkti iki 3,1 mlrd. eurų

    Dirbtinio intelekto lustų kūrėja „Cerebras“ žengia į viešąją rinką ir per pirminį akcijų siūlymą „Nasdaq“ biržoje siekia pritraukti iki maždaug 3,1 mlrd. eurų. Bendrovė planuoja parduoti 28 mln. akcijų, kurių siūlomas kainos rėžis yra 101–110 eurų už vienetą.

    Pagal šį intervalą „Cerebras“ vertinimas gali kilti iki maždaug 23,7 mlrd. eurų, vertinant pagal apyvartoje esančių akcijų skaičių. Tai būtų vienas ryškiausių pastarųjų metų bandymų pasinaudoti investuotojų dėmesiu dirbtinio intelekto infrastruktūrai.

    Technologijų IPO rinka po 2022 metais centrinių bankų pradėto palūkanų normų kėlimo kurį laiką buvo prigesusi, nes investuotojai tapo atsargesni nuostolingų bendrovių atžvilgiu. Vis dėlto generatyvinio DI bumas grąžino apetitą įmonėms, kurios parduoda skaičiavimo pajėgumą arba komponentus, reikalingus modeliams treniruoti ir vykdyti.

    „Cerebras“ savo lustus pozicionuoja kaip alternatyvą „Nvidia“ grafikos procesoriams, kurie šiuo metu dominuoja DI serveriuose ir debesijos paslaugose. Rinka vis atidžiau stebi, ar atsiras daugiau konkurentų, galinčių pasiūlyti geresnį našumo ir kainos santykį bei sumažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

    Bendrovė jau buvo mėginusi siekti IPO 2024 metais, tačiau vėliau procesą pristabdė, kai keitė veiklos modelį. Dėmesys nuo aparatūros pardavimo vis labiau krypo į debesijos paslaugą, paremtą pačios „Cerebras“ lustais, o tai investuotojams paprastai reiškia kitokią augimo logiką ir kitokius maržų lūkesčius.

    „Cerebras“ skelbia, kad ketvirtąjį ketvirtį pajamos per metus augo apie 76 proc. ir pasiekė maždaug 454 mln. eurų, o grynasis pelnas sudarė apie 78 mln. eurų. Šie rodikliai išskiria bendrovę iš dalies DI infrastruktūros žaidėjų, kurie dažnai ilgai išlieka nuostolingi, agresyviai investuodami į plėtrą.

    Bendrovės vienas iš įkūrėjų ir vadovas Andrew Feldmanas IPO metu savo akcijų neparduos. Po siūlymo jis valdys apie 10,3 mln. akcijų paketą, kuris pagal viršutinę siūlomos kainos ribą būtų vertas maždaug 1,2 mlrd. eurų.

    Prospekte taip pat numatyta galimybė papildomai parduoti dar 4,2 mln. akcijų, jei tuo pasinaudos platintojai. Tokiu atveju, esant viršutinei kainos ribai, papildomai būtų surinkta apie 500 mln. eurų.

    Didelę reikšmę investuotojų vertinimui gali turėti ir ilgalaikės sutartys dėl skaičiavimo pajėgumų. „Cerebras“ anksčiau yra skelbusi, kad iki 2028 metų teiks reikšmingą DI skaičiavimo galią „OpenAI“, o sandorio vertė buvo įvardyta kaip viršijanti 18 mlrd. eurų.

    Tokie kontraktai rodo, kad kova dėl skaičiavimo resursų dar neslopsta, o didžiausi DI modelių kūrėjai stengiasi užsitikrinti pajėgumus keliuose kanaluose. Rinkoje tai paprastai reiškia augantį poreikį alternatyviems lustams, specializuotoms sistemoms ir vis didesniems duomenų centrų elektros pajėgumams.

  • SEC ir Elonas Muskas užbaigia „Twitter“ bylą: už pavėluotą atskleidimą – 1,3 mln. eurų bauda

    SEC ir Elonas Muskas užbaigia „Twitter“ bylą: už pavėluotą atskleidimą – 1,3 mln. eurų bauda

    JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) sutiko susitarti su Elonu Musku dėl ieškinio, susijusio su „Twitter“ įsigijimu 2022 metais. Pateiktuose teismo dokumentuose nurodoma, kad susitarimą dar turi patvirtinti bylą nagrinėjantis teisėjas.

    Pagal susitarimo sąlygas Elono Musko atšaukiamas patikos fondas sutiko sumokėti 1,3 mln. eurų civilinę baudą. Tai atitinka maždaug 1,5 mln. JAV dolerių sumą, kuri minima bylos medžiagoje.

    Kas buvo ginčo esmė?

    SEC teigė, kad Muskas pavėlavo laiku atskleisti, jog buvo sukaupęs daugiau nei 5 proc. tuo metu biržoje kotiruotos „Twitter“ akcijų dalį. Pasiekus šią ribą, investuotojas privalo per 10 kalendorinių dienų viešai deklaruoti savo turimą paketą.

    Reguliuotojas savo skunde akcentavo, kad pavėluotas atskleidimas galėjo suteikti galimybę toliau pirkti akcijas rinkoje už, komisijos vertinimu, dirbtinai žemesnę kainą. Tokia situacija, SEC nuomone, galėjo pakenkti kitiems investuotojams, kurie sprendimus priima remdamiesi viešai prieinama informacija.

    Musko pozicija ir platesnis kontekstas

    Elono Musko advokatas Alexas Spiro po pasiekto susitarimo pareiškė, kad rezultatas esą patvirtina jo kliento teisumą ir jog buvo sutarta dėl nedidelės baudos už pavėluotą vieną pateikimą.

    „Patikos fondas sutiko sumokėti nedidelę baudą už tai, kad vienas pateikimas buvo atliktas pavėluotai“, – sakė Alexas Spiro.

    „Twitter“ Muskas įsigijo 2022 metais, o vėliau platformą pervadino į „X“. Pastaraisiais metais Musko verslo imperija ir jos struktūra buvo ne kartą perbraižoma, o jo vieši pareiškimai apie SEC taip pat kėlė įtampą, nes po ankstesnių ginčų jis kritikavo reguliuotoją.

    Ne vieninteliai teisiniai ginčai

    Šis susitarimas vyksta platesniame Musko teisinių ginčų fone. Anksčiau, 2018 metais, SEC jau buvo sudariusi susitarimą su „Tesla“ ir jos vadovu dėl viešų pareiškimų apie galimą bendrovės išbraukimą iš biržos.

    Be to, atskiruose procesuose nagrinėjami ir kiti klausimai, susiję su Musko veiksmais investuotojų atžvilgiu bei jo konfliktais technologijų sektoriuje. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje plačiai aptariamas ir jo teisminis ginčas su „OpenAI“ vadovu Samu Altmanu, kuriame keliami klausimai dėl organizacijos veiklos krypties ir įsipareigojimų.