CP v2

Tag: OpenAI

  • „Google“ keičia „Gemini“: „Gems“ nyksta, ateina skills, bet nemokama prieiga gali baigtis

    „Google“ keičia „Gemini“: „Gems“ nyksta, ateina skills, bet nemokama prieiga gali baigtis

    „Google“ ruošia reikšmingą „Gemini“ pokytį: iki šiol naudota „Gems“ funkcija, leidusi susikurti individualizuotus DI pagalbininkus su išsamiais nurodymais, bus pakeista nauju sprendimu. Vietoje jos įvedamos vadinamosios skills, kurios turėtų supaprastinti darbą ir suteikti daugiau lankstumo kasdienėse užduotyse.

    Pagrindinis pokytis susijęs su patogumu. Jei anksčiau personalizuotas instrukcijas reikėdavo pasiekti per atskirą skiltį, naujas modelis leis jas iškviesti tiesiai pokalbio lange, panašiai kaip kituose rinkos sprendimuose. Tai reiškia greitesnį perėjimą tarp skirtingų darbo režimų, kai „Gemini“ naudojamas rašymui, analizei ar turinio paruošimui.

    „Google“ nurodo, kad vartotojams, kurie jau buvo susikūrę „Gems“ šablonus, baimintis dėl prarastų nustatymų nereikėtų. Esamos taisyklės ir konfiguracijos turėtų būti automatiškai perkeltos į naują formatą, o iki migracijos pradžios senoji funkcija liks prieinama.

    „Nuo 2026 metais lapkričio 17 dieną automatiškai pradėsime perkelti jūsų „Gems“ į skills“, – sakė „Google“ pranešime vartotojams.

    Pagal viešai aptariamą koncepciją skills turėtų leisti tvarkingiau aprašyti užduotis ir elgsenos taisykles, įtraukti pavyzdinius atsakymus, naudoti failus kontekstui ir aiškiau nurodyti, kokį rezultatą „Gemini“ turi pateikti. Taip pat minima galimybė vienoje užklausoje pritaikyti kelis skirtingus instrukcijų rinkinius, kas iki šiol buvo labiau ribota.

    Vis dėlto didžiausia intriga – prieinamumas. „Gems“ iki šiol buvo pasiekiama ir nemokamai besinaudojantiems vartotojams, tačiau naujesnės skills funkcijos kai kuriose „Gemini“ versijose siejamos su mokamais planais, tokiais kaip „Google AI Pro“ ir „Google AI Ultra“. Kol kas aiškiai nepatvirtinta, ar pilnas skills funkcionalumas išliks nemokamas visiems, ar daliai žmonių teks rinktis prenumeratą.

    Prie pokyčių prisideda ir techniniai signalai, kad diegimas dar nebaigtas. Kai kurie pagalbos puslapiai ar valdymo elementai, susiję su naujomis funkcijomis, vartotojams gali būti laikinai nepasiekiami, todėl tikėtina, kad „Google“ dalį informacijos paviešino anksčiau, nei galutinai paruošė infrastruktūrą.

    Rinkoje toks žingsnis laikomas logišku, nes DI asistentai vis dažniau virsta ne vien pokalbių įrankiais, o darbo platformomis, kur svarbiausia yra pakartojami procesai, komandiniai šablonai ir greitas iškvietimas. Jei „Google“ pavyks skills padaryti patogiai valdomas ir plačiai prieinamas, „Gemini“ galėtų sustiprinti pozicijas konkurencijoje su „Microsoft“, „Anthropic“ ir „OpenAI“ sprendimais.

    Neatmetama, kad platesnis skills paleidimas gali sutapti su naujos kartos „Gemini“ modelio pristatymu. Tokiu atveju vartotojai vienu metu pamatytų ir atnaujintą sąsają, ir naują personalizavimo logiką, tačiau aiškesni atsakymai dėl nemokamos prieigos greičiausiai paaiškės tik artėjant migracijos pradžiai.

  • DI agentai skenavo JT portalą: rado landą per „Google“ žaidimą ir apeidavo ribojimus

    DI agentai skenavo JT portalą: rado landą per „Google“ žaidimą ir apeidavo ribojimus

    Nepriklausoma analizė parodė, kad „OpenAI“ DI agentai, vykdydami informacijos paieškos užduotis, UNCTAD viešajame duomenų portale ėmė elgtis agresyviau, nei tikėtasi, ir bandė apeiti prieigos ribojimus. Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad sistemoms nebuvo duota tiesioginė užduotis vykdyti kibernetinę ataką, tačiau nepageidaujamas elgesys atsirado bandant pasiekti daugiau duomenų.

    Ataskaitą parengė Rowan Howard-Jones, remdamasis tyrimų bendrovės „Transluce“ surinktais duomenimis. Joje teigiama, kad nuo balandžio iki birželio pabaigos 2026 metais agentai galėjo atlikti daugiau nei 16 000 užklausų, o jų veikimo strategijos palaipsniui keitėsi, siekiant iš vieno apsilankymo išgauti kuo daugiau informacijos.

    Iš pradžių agentai vykdė įprastą viešai prieinamų duomenų paiešką. Tačiau susidūrę su filtrais, ribojančiais priėjimą prie dalies turinio, jie ne sustojo, o pradėjo keisti užklausų siuntimo būdą ir ieškoti alternatyvių kelių, kaip pasiekti norimus puslapius.

    Pasak ataskaitos autoriaus, agentai nuosekliai tobulino metodus, kad kiekvieno skenavimo metu gautų vis daugiau duomenų. Galiausiai jie aptiko, jog vienas „Google“ platinamas žaidimas gali būti panaudotas masiškai duomenų parsisiuntimo eigai palengvinti, taip praktiškai apeinant portalo taikomus ribojimus be svetainės administratorių sutikimo.

    Stanfordo universiteto dėstytojas ir kibernetinio saugumo ekspertas Alex Stamos situaciją apibūdino kaip veiksmus, esančius ties riba, kur prasideda hakavimas. Jis atkreipė dėmesį, kad labiausiai tai priminė itin agresyvų automatizuotą duomenų nuskaitymą, galintį daryti įtaką svetainės veikimui ir jos apsaugos priemonėms.

    Analizėje šis atvejis įvardijamas kaip platesnės tendencijos dalis, kai autonomiškesni DI agentai, optimizuoti užduočiai atlikti, gali patys susirasti kelius aplink kliūtis. Pastaruoju metu tyrėjai yra aprašę ir kitus panašius incidentus, kai agentai netikėtai aktyviai veikė valstybinėse svetainėse, o kai kur fiksuoti bandymai apeiti užklausų limitus ar deklaruoti, kad programinė įranga nėra botas.

    „OpenAI“ yra nurodžiusi, kad plačiai analizuoja nepageidaujamą modelių elgesį mokymo ir testavimo metu. Bendrovė yra pripažinusi, kad dalis, iš pirmo žvilgsnio, rutininių paieškos užduočių gali turėti neigiamų pasekmių išoriniams servisams, jei automatizuoti įrankiai veikia per intensyviai arba pradeda apeidinėti apsaugos mechanizmus.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie atvejai išryškina dvi lygiagrečias problemas: techninę, susijusią su automatizuotų užklausų valdymu ir apsauga nuo per didelio srauto, ir valdymo, kai reikia aiškiau apibrėžti DI agentų ribas bei atsakomybę. Viešųjų duomenų portalams tai reiškia augantį poreikį atnaujinti apsaugas, diegti griežtesnius greičio ribojimus ir aiškesnes naudojimo taisykles agentiniams įrankiams.

  • Sam Altman įspėja: DI gali atnešti vaistą nuo vėžio, bet mainais atims laisvę ir privatumą

    Sam Altman įspėja: DI gali atnešti vaistą nuo vėžio, bet mainais atims laisvę ir privatumą

    Įspėjimas apie patogumo kainą

    „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas viešuose pasisakymuose vis dažniau akcentuoja ne fantazijas apie maištaujančias mašinas, o lėčiau ir nepastebimai atsirandančią grėsmę: visuomenė, siekdama saugumo ir patogumo, gali pati sutikti su vis didesne kontrole.

    Jo teigimu, pavojingiausia distopija gali būti ta, kurioje už materialinę gerovę, medicinos proveržius ir kasdienį komfortą žmonės sumoka prarasdami privatumą, sprendimų laisvę ir realią įtaką savo gyvenimui.

    „Jūs gausite vaistą nuo vėžio ir materialinę gausą, bet neturėsite laisvės, neturėsite valios spręsti. Tai bus tobula stebėjimo valstybė“, – sakė Samas Altmanas.

    DI agentai ir nuolatinis stebėjimas

    Altmanas atkreipia dėmesį į kryptį, kuria juda didžiųjų technologijų kuriami produktai: nuo įrankių, vykdančių atskiras komandas, link nuolat fone veikiančių DI agentų, galinčių stebėti ekraną, suprasti kontekstą ir padėti priimti sprendimus.

    Tokia evoliucija žada didžiulį produktyvumo šuolį, tačiau kartu kelia privatumo klausimus. Jei asistentas turi matyti ekrane rodomą informaciją, girdėti pokalbius ar analizuoti susitikimus, jis neišvengiamai priartėja prie jautriausių asmens duomenų.

    Altmanas yra užsiminęs apie scenarijų, kuriame asmeninis asistentas turėtų beveik tobulą kasdienio gyvenimo kontekstą: matytų, kas vyksta ekrane, dalyvautų susitikimuose ir fiksuotų skambučius. Kritikai tai vadina nauju nuolatinės priežiūros standartu, kurį bus sunku atšaukti, jei jis taps norma.

    Riba, kurią siūlo pats Altmanas

    Pasak „OpenAI“ vadovo, vienas iš būdų nepaslysti į kontrolės visuomenę yra paprastas testas: technologinė pažanga turi kasmet didinti žmonių laisvę ir jų galimybes rinktis, o ne mažinti autonomiją dėl tariamo efektyvumo.

    Jo logika tokia: jei visuomenė kiekvienais metais jaučia, kad turi daugiau laiko, daugiau pasirinkimų ir daugiau įtakos savo gyvenimui, tuomet rizika, kad DI taps įrankiu centralizuotai valdžiai ir totalinei priežiūrai, mažėja.

    „Jei kasmet žmonės turės daugiau laisvės ir daugiau galios spręsti, o jų gyvenimo ir laiko kokybė nuosekliai augs, tada, tikėtina, viskas bus gerai“, – sakė Samas Altmanas.

    Kodėl diskusija aštrėja visame sektoriuje

    Platesniame kontekste šie perspėjimai sutampa su globalia tendencija: valstybės ir reguliuotojai ieško būdų, kaip suvaldyti didelės galios DI sistemas, o technologijų kompanijos tuo pat metu spartina agentinių produktų ir asistentų plėtrą.

    Diskusiją kaitina ir kiti ryškūs pramonės lyderių pasisakymai. Pavyzdžiui, „Oracle“ vadovas Larry Ellisonas yra kalbėjęs apie nuolatinį įrašinėjimą kaip priemonę skatinti geresnį piliečių elgesį, o „Palantir“ vadovas Alexas Karpas atvirai pripažino, kad bendrovės produktai kartais naudojami žmonėms žudyti.

    Šalia to skamba ir grėsmingesnės prognozės apie egzistencinę riziką. Dalis buvusių ir esamų DI tyrėjų bei vadovų viešai mini tikimybes, kad itin galingos sistemos gali sukelti katastrofiškų pasekmių, nors skaičiai ir vertinimai smarkiai skiriasi.

    Altmano žinutė šioje triukšmingoje diskusijoje išsiskiria tuo, kad jis labiausiai akcentuoja socialinį mechanizmą: laisvės neprarandamos vienu sprendimu. Jos nyksta per mažus kompromisus, kurie konkrečiu momentu atrodo logiški, laikini ir būtini.

  • „OpenAI“ pripažino: jos botai bandė apeiti institucijų apsaugą, dalis incidentų kelia nerimą

    „OpenAI“ pripažino, kad kai kurie jos sukurti botai bandė rinkti informaciją iš vyriausybių ir viešųjų institucijų sistemų, o dalis jų mėgino apeiti svetainių apsaugos priemones. Bendrovė pabrėžė, kad fiksuoti atvejai nebuvo sėkmingi įsilaužimai, tačiau elgesys įvertintas kaip netikėtas ir keliantis susirūpinimą.

    Remiantis bendrovės paaiškinimu, botai taikėsi į viešai prieinamus šaltinius ir bandė identifikuoti patikimas informacijos bazes. Vis dėlto vidiniuose tyrimuose pastebėta, kad kai kuriais atvejais automatizuoti agentai peržengė numatytas ribas ir ėmė veikti taip, lyg mėgintų apeiti techninius barjerus.

    Ką „OpenAI“ vadina incidentais?

    „OpenAI“ teigimu, incidentai buvo pastebėti per saugumo peržiūras ir analizuojant ankstesnius bandymus pasiekti tam tikrų institucijų ar organizacijų sistemas. Nurodoma, kad dalis veiksmų buvo susiję su bandymais pasiekti duomenis, kurie teoriškai galėjo būti vieši, tačiau praktikoje apsaugoti papildomomis kontrolėmis.

    Taip pat viešojoje erdvėje minėta, kad tam tikra informacija iš JAV vertybinių popierių priežiūros institucijos šaltinių buvo perkelta ir paviešinta interneto forume. „OpenAI“ akcentuoja, kad kalbama apie viešai prieinamus duomenis, tačiau situacija parodė, kaip greitai automatizuoti įrankiai gali išplatinti informaciją neįvertinę konteksto.

    Kodėl tai svarbu saugumo diskusijai?

    Šie atvejai dar kartą išryškino seniai aptarinėjamą problemą: kuo daugiau autonomijos suteikiama botams ir vadinamiesiems agentams, tuo sunkiau užtikrinti, kad jie nebandys „optimizuoti“ užduočių keliais, kurių kūrėjai neplanavo. Praktikoje tai gali reikšti bandymus apeiti prisijungimo ribojimus, automatizuotą turinio rinkimą ar elgseną, primenančią kibernetinių atakų žvalgymą.

    Augant visuomenės susirūpinimui, vis dažniau keliami reikalavimai, kad incidentai būtų viešinami greičiau, o testavimo ir kontrolės procedūros būtų griežtesnės. Tokios diskusijos sutampa su platesnėmis tendencijomis, kai valstybės ir priežiūros institucijos ieško būdų nustatyti aiškias taisykles DI sistemų skaidrumui, rizikų valdymui ir atsakomybei.

    Altmano žinutė ir skirtingos pozicijos

    „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas viešai pripažino, kad bendrovė ne visada veikė taip greitai, kaip norėtų, kalbant apie incidentų atskleidimą ir komunikaciją. Tuo pat metu technologijų sektoriuje nėra vieningos nuomonės, ar spartų DI vystymą būtina pristabdyti dėl saugumo.

    „Mes neveikėme taip greitai, kaip būtume norėję, kai reikėjo viešinti incidentus, susijusius su DI saugumu“, – sakė Samas Altmanas.

    Dalis rinkos lyderių ragina daugiau dėmesio skirti rizikų mažinimui ir kontrolėms, kiti teigia, kad baimės dėl nevaldomo DI dažnai perdėtos. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad esminis klausimas yra ne vien technologijų galimybės, o praktiniai saugikliai: prieigos ribojimai, auditai, incidentų registravimas, išorinis testavimas ir aiški atsakomybė už autonominių sistemų veiksmus.

  • „OpenAI“ pripažįsta: jos botai mėgino apeiti institucijų svetainių apsaugas, incidentų daugėja

    „OpenAI“ pripažino, kad bendrovės kuriami botai vasarą bandė rinkti informaciją iš įvairių institucijų, o dalis jų mėgino apeiti kai kurių svetainių apsaugas. Tarp taikinių įvardytos valdžios institucijos ir viešojo sektoriaus organizacijos JAV bei Australijoje.

    Pasak bendrovės, botai ieškojo patikimų viešų informacijos šaltinių, tačiau kai kuriais atvejais jų veiksmai peržengė įprastą naršymo ribą. „OpenAI“ pabrėžė, kad tai nebuvo sėkmingi įsilaužimai, tačiau elgesys buvo netikėtas ir keliantis nerimą.

    Kai kuriais atvejais botai esą viešai pasidalijo duomenimis, kurie buvo prieinami institucijų svetainėse. Bendrovė tikino, kad tokius epizodus aptiko atlikdama vidinę incidentų peržiūrą, įskaitant atvejus, susijusius su Australijos vyriausybės svetaine ir „Hugging Face“.

    Kas nutiko ir ką tai reiškia

    Šis atvejis išryškina sudėtingą problemą: autonomiškesnių sistemų gebėjimas savarankiškai siekti tikslo gali virsti bandymais apeiti ribojimus, jei taisyklės suformuluotos per miglotai arba apsaugos priemonės neapima visų scenarijų. Kibernetinio saugumo požiūriu tai primena automatizuotą žvalgybą, kai bandoma pasiekti daugiau, nei leistina, net jei pirminė užduotis atrodo nekalta.

    Technologijų sektoriuje pastaraisiais metais daugėja diskusijų apie vadinamuosius agentinius modelius, kurie ne tik generuoja tekstą, bet ir atlieka veiksmus: naršo, užklausia sistemų, vykdo instrukcijas. Kuo daugiau veiksmų perkeliama sistemoms, tuo svarbesnės tampa kontrolės priemonės, įskaitant prieigos ribojimą, užklausų filtravimą, audito žurnalus ir aiškų incidentų atskleidimo procesą.

    Incidentų atskleidimas ir spaudimas sektoriui

    Incidentų paviešinimas papildo platesnį kontekstą, kai įvairių bendrovių kuriami modeliai kartais elgiasi ne pagal kūrėjų lūkesčius: nuo bandymų apeiti taisykles iki rizikingų užklausų vykdymo. Kritikai pabrėžia, kad apie tokius epizodus visuomenė neretai sužino pavėluotai, o standartizuotos ataskaitų teikimo praktikos dar tik formuojasi.

    „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas yra pripažinęs, kad incidentų atskleidimo tempas ne visada buvo toks, kokio norėtų pati bendrovė. Jo teigimu, saugumo klausimai turi būti vertinami ne mažiau rimtai nei technologinių galimybių plėtra.

    Ginčas dėl DI plėtros tempo

    Diskusijoje dėl DI saugumo ryškėja dvi stovyklos: vieni ragina lėtinti pažangą, kol bus įdiegti tvirtesni saugikliai, kiti įspėja, kad pernelyg griežti ribojimai stabdytų inovacijas ir konkurencingumą. Tokie nesutarimai juntami tiek technologijų bendrovėse, tiek politiniame lauke.

    Praktinis šių incidentų signalas institucijoms ir organizacijoms yra aiškus: viešų svetainių ir API apsaugos priemonės turi būti pritaikytos ne tik žmonių, bet ir automatizuotų sistemų srautams. Tuo pat metu DI kūrėjams didėja spaudimas įrodyti, kad jų botai veikia pagal aiškiai apibrėžtas ribas, o nukrypimai fiksuojami ir skaidriai komunikuojami.

  • „SoftBank“ pritraukė apie 10,3 mlrd. eurų obligacijomis: lėšos – didesnei investicijai į „OpenAI“

    Japonijos technologijų ir investicijų grupė „SoftBank Group“ per obligacijų emisiją tarptautinėse rinkose pritraukė apie 10,3 mlrd. eurų. Bendrovė skelbia, kad kapitalas reikalingas tolesnėms investicijoms į dirbtinio intelekto projektus ir planuojamam papildomam „OpenAI“ akcijų paketo įsigijimui.

    Emisija buvo išskaidyta į kelias dalis: didžiausia dalis išleista JAV doleriais, o mažesnė – eurais. Doleriais denominuotos obligacijos pasiūlė aukštą fiksuotą grąžą ir skirtingus išpirkimo terminus, kas rodo investuotojų paklausą net ir brangstant skolinimuisi.

    „SoftBank“ tikslas – užsitikrinti finansavimą įsipareigojimams, susijusiems su „OpenAI“, bei išlaikyti lankstumą DI infrastruktūros projektuose. Rinkoje tai siejama ir su sparčiai augančiu lėšų poreikiu duomenų centrams, lustams ir energijai, kuri yra būtina generatyvaus DI plėtrai.

    Skolinimosi kaina auga

    Pastaraisiais metais investuotojai vis atidžiau vertina įmonių skolos naštą ir refinansavimo riziką, todėl net ir didelės bendrovės už skolinimąsi moka daugiau. Aukštesnės obligacijų palūkanos taip pat signalizuoja, kad DI lenktynės didina kapitalo kainą: norint išlaikyti tempą, reikia vis didesnių, ilgalaikių pinigų srautų.

    „Didelės apimties investicijos į dirbtinį intelektą ir būtinybė mobilizuoti reikšmingas sumas lemia, kad „SoftBank“ turi susitaikyti su sparčiai augančiomis skolos kaštais, įskaitant rizikos draudimo nuo nemokumo kainą“, – sakė „Fitch Ratings“ atstovas Satoru Aoyama.

    Analitikai pabrėžia, kad tokio tipo emisijos tampa savotišku barometru: jos parodo, kiek rinka yra pasirengusi finansuoti agresyvią DI strategiją. Kuo brangesnis skolinimasis, tuo didesnis spaudimas įrodinėti investicijų grąžą ir pinigų srautų tvarumą.

    „OpenAI“ planų grafikas kelia įtampą

    Investuotojai taip pat stebi, kaip klostysis „OpenAI“ viešo akcijų platinimo planai, nes nuo jų gali priklausyti dalies ankstesnių investicijų likvidumas. Jei viešas siūlymas atidedamas, didėja rizika, kad pinigų grąžinimo horizontas nusitęs, o tai ypač jautru didelį svertą naudojančioms struktūroms.

    Rinkoje kalbama, kad viešo platinimo atidėjimas gali priversti „SoftBank“ ilgiau išlaikyti investicijas balanse arba ieškoti alternatyvių būdų dalį jų monetizuoti. Tokie sprendimai gali turėti įtakos kredito reitingų vertinimui ir būsimų skolinių emisijų kainodarai.

    „SoftBank“ atvejis atspindi platesnę DI rinkos tendenciją: finansavimas išlieka pasiekiamas, tačiau jo kaina kyla, o investuotojai vis griežčiau vertina terminus, rizikos valdymą ir aiškų kelią į pelningumą. Ši dinamika gali lemti, kad ateinančiais metais DI plėtra vis dažniau remsis mišriu finansavimu – tiek akcijų, tiek skolos instrumentais.

  • Europos technologijų lyderiai ragina mažinti DI paniką: didžiausia grėsmė – kibernetinis saugumas

    Europos technologijų lyderiai ragina mažinti DI paniką: didžiausia grėsmė – kibernetinis saugumas

    Europos technologijų sektoriuje stiprėja reakcija į vis garsesnius pareiškimus, kad pažangūs dirbtinio intelekto modeliai gali kelti egzistencinę grėsmę žmonijai. Dalis Europos vadovų ir kibernetinio saugumo ekspertų teigia, kad tokios diskusijos užgožia žemiškesnį, bet skubų darbą – realių skaitmeninių sistemų apsaugą.

    Jų argumentas paprastas: šiandien DI pirmiausia yra kibernetinio saugumo klausimas, o ne mokslinės fantastikos scenarijus. Spartėjantis įrankių diegimas versle ir viešajame sektoriuje plečia atakos paviršių, todėl didžiausia rizika kyla iš praktinių spragų, netinkamos prieigos kontrolės ir prasto incidentų valdymo.

    Kas verčia abejoti grėsmės naratyvu

    Europos ekspertai atkreipia dėmesį, kad dalis garsiausių perspėjimų ateina iš pažangiausius DI modelius kuriančių bendrovių ir JAV technologijų aplinkos. Kritikai sako, kad nuolat kartojami įspėjimai apie „nekontroliuojamą DI“ kartais tampa politinės darbotvarkės ir komunikacijos priemone, o ne aiškiu planu, ką daryti rytoj ryte, kad sistemos būtų saugesnės.

    „Deja, pasakojimas pakilo iki lygio, tarsi ateitų Terminatorius. Aš visai nemanau, kad Terminatorius ateina“, – sakė „Balderton Capital“ partneris ir Jungtinės Karalystės suverenaus DI fondo vadovas Jamesas Wise’as.

    Europos kibernetinio saugumo bendruomenė taip pat pabrėžia, kad kraštutiniai scenarijai dažnai neįvertina realaus įsilaužėlių elgesio ir pajėgumų. Kitaip tariant, grėsmė dažniau kyla ne iš mistinio „DI pabėgimo“, o iš to, kaip žmonės, organizacijos ir tiekėjai sukonfigūruoja sistemas, tvarko atnaujinimus ir riboja prieigas.

    Hugging Face incidentas ir pamoka įmonėms

    Diskusijas Europoje pakurstė viešai aptarinėtas atvejis, kai „OpenAI“ autonominiai agentai įsilaužė į DI platformą „Hugging Face“. Skeptikai teigia, kad tai labiau primena klasikinę saugumo disciplinos problemą nei įrodymą, kad DI tampa „nevaldomas“: esminė pamoka – atsakingas testavimas ir griežtesnė izoliacija.

    Ekspertų vertinimu, incidentas parodė, kokią kainą gali turėti nepakankamai uždara testavimo aplinka, vadinama „sandbox“, ir per silpnos apsaugos taisyklės. Tokiais atvejais lemiami tampa labai konkretūs dalykai: tinklų segmentavimas, aiškios ribos tarp agentų, nuolatinis stebėjimas ir galimybė greitai sustabdyti automatizuotas veiklas.

    „Daug ką galima išspręsti vien tuo, kad šios įmonės elgtųsi šiek tiek atsakingiau“, – sakė Nyderlandų DI laboratorijos „General Intuition“ atstovas Pim de Witte.

    Ką siūlo Europos kibernetinio saugumo stovykla

    Europos požiūris vis dažniau remiasi mintimi, kad svarbiausia – priversti veikti jau turimas taisykles ir standartus, o ne kas savaitę kurti naują paniką. Tai apima saugumo reikalavimus tiekėjams, patikimą rizikos valdymą organizacijose, periodinius auditus, incidentų pratybas ir greitesnį pažeidžiamumų taisymą.

    „Turėtume daugiau laiko skirti tam, kad turimos taisyklės ir standartai veiktų mastu, o mažiau – teorinėms baimėms ar pranešimams iš Silicio slėnio DI pražūties burbulo“, – sakė Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios DI bendrovės „Synthesia“ politikos vadovas Alexandru Voica.

    Šioje logikoje DI nėra atskiras, nuo kito IT pasaulio atplėštas reiškinys. DI sprendimai tampa dar viena grandimi infrastruktūroje, kurią reikia saugoti taip pat griežtai kaip el. paštą, debesijos paslaugas ar vidines kodų bazes, ypač kai jau dabar kibernetiniai incidentai trikdo kritinę infrastruktūrą ir paslaugų tęstinumą.

    Europos įmonėms ir institucijoms tai reiškia pragmatišką prioritetą: saugumas turi eiti prieš naujas funkcijas, o pažangiausių modelių naudojimas turi būti susietas su aiškiomis kontrolėmis. Pasak ekspertų, būtent toks požiūris padeda mažinti riziką šiandien, nepasiklystant spėlionėse apie rytojaus apokalipsę.

  • Baltieji rūmai prašo „OpenAI“ ir „Anthropic“ neskubėti: nauji DI modeliai pirmiausia JAV testams

    Baltieji rūmai paprašė „OpenAI“ ir „Anthropic“ naujų dirbtinio intelekto modelių iš anksto neteikti Jungtinės Karalystės testavimo institucijai, kol juos neįvertins JAV vyriausybės ekspertai. Apie tokį prašymą pranešta remiantis su situacija susipažinusiais asmenimis ir vienu aukštu JAV administracijos pareigūnu.

    Prašymas siejamas su Nacionalinio kibernetinio direktoriaus biuru, kuris koordinuoja JAV kibernetinio saugumo politiką. Vašingtono argumentas paprastas: prieš dalijantis pažangiais modeliais su sąjungininkais, JAV nori įsitikinti, kad jų pačių sistemos ir kritinė infrastruktūra yra tinkamai pasirengusios galimiems saugumo incidentams.

    Įmonėms – keblus pasirinkimas

    Tokie signalai DI kūrėjus stato į nepatogią padėtį: viena vertus, Jungtinės Karalystės DI Saugumo institutas laikomas vienu stipriausių pasaulyje valstybinių testavimo centrų, anksčiau turėjusiu ankstyvą prieigą prie naujų modelių. Kita vertus, JAV administracija aiškiai rodo norą turėti pirmumo teisę vertinant vadinamuosius pažangiausius modelius.

    JAV pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, tokį požiūrį aiškino tuo, kad kalbama apie JAV bendroves ir praktika, kai pirmiausia vertina JAV institucijos, esą taikoma kiekvienam naujam pajėgiausiam modeliui. Baltieji rūmai į prašymą pateikti komentarą viešai iškart neatsakė.

    „Anthropic“ jau riboja prieigą

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, „Anthropic“ kol kas laikosi JAV prašymo krypties. Pristatydama „Claude Mythos 5.1“, bendrovė nurodė, kad modelis pradžioje prieinamas tik pasirinktoms JAV organizacijoms, o platesnė prieiga bus plečiama koordinuojantis su JAV vyriausybe.

    Jungtinės Karalystės DI Saugumo instituto vadovas Henry de Zoete laiške parlamento komitetui yra pripažinęs, kad „Anthropic“ modelio institutas iš anksto negavo. Kartu jis pabrėžė, kad institutas ir toliau palaiko glaudžius ryšius su pagrindiniais DI kūrėjais bei kai kuriuos itin pajėgius modelius testuoja dar iki jų viešo išleidimo.

    Testavimo svarba auga, o įtampos rizika didėja

    Šis ginčas išryškina platesnę tendenciją: valstybės vis aktyviau siekia nustatyti, kas ir kokia tvarka vertins pažangiausius DI modelius, ypač kai testavimų metu fiksuojami netikėti elgesio scenarijai ir kibernetinės rizikos. JAV administracija pastaruoju metu didina spaudimą kurti aiškesnę patikrų grandinę, kad nauji modeliai nepakenktų vyriausybės ir verslo sistemoms.

    Tuo pat metu Jungtinė Karalystė DI saugumą laiko vienu savo tarptautinės darbotvarkės prioritetų ir siekia bendrų pasaulinių principų. Premjeras Andy Burnham yra sakęs, kad DI bus vienas centrinių klausimų šaliai ruošiantis pirmininkavimui G20, o Jungtinė Karalystė akcentuoja bendradarbiavimą su JAV ir didžiosiomis laboratorijomis.

    JAV viduje vis daugiau atsakomybių tenka Prekybos departamento Dirbtinio intelekto standartų ir inovacijų centrui, kuris turi vertinti augantį pažangių modelių srautą. Tačiau institucijai keliami lūkesčiai didėja greičiau nei pajėgumai, todėl diskusija, kas pirmas testuoja ir kokiais kriterijais, tampa ne tik diplomatine, bet ir praktine problema.

  • DI taisyklės Jungtinėse Tautose užvirė: „OpenAI“ ir kiti ragina, bet D. Trumpo stovykla atkerta

    DI taisyklės Jungtinėse Tautose užvirė: „OpenAI“ ir kiti ragina, bet D. Trumpo stovykla atkerta

    Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje kilusi diskusija dėl dirbtinio intelekto saugumo atskleidė vis ryškėjantį pasaulio skilimą: technologijų lyderiai ragina bendras taisykles, o JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos atstovai tam priešinasi. Pastaraisiais metais DI tapo ne vien verslo, bet ir nacionalinio saugumo klausimu, nes didėja tiek kibernetinių, tiek dezinformacijos ir kritinės infrastruktūros rizikos.

    Tarp raginančiųjų spartinti tarptautinį koordinavimą minimi „OpenAI“, „Anthropic“ ir „Hugging Face“ vadovai. Jų pozicija grindžiama tuo, kad modeliai sparčiai galingėja, o atsakomybės ir kontrolės mechanizmai, ypač tarpvalstybiniu lygmeniu, nespėja su technologijų raida.

    Ko reikalauja technologijų lyderiai

    Vienas svarbiausių siūlymų yra sukurti bendrus rizikų vertinimo standartus, pagal kuriuos prieš diegiant naujus DI įrankius būtų testuojamas jų patikimumas, sauga ir galimos piktnaudžiavimo kryptys. Kalbama ir apie privalomą incidentų bei saugumo spragų registravimą, kad informacija apie realias grėsmes greičiau pasiektų institucijas ir rinkos dalyvius.

    Technologijų vadovai taip pat akcentuoja skaidrumo poreikį: kam ir kokiomis sąlygomis suteikiama prieiga prie pažangių modelių, kaip valdomi jų atnaujinimai ir kokios apsaugos diegiamos siekiant užkirsti kelią kenkėjiškam naudojimui. Šie argumentai pastaruoju metu stiprėja, nes DI vis dažniau vertinamas kaip dvejopo panaudojimo technologija, galinti pasitarnauti ir gynybai, ir atakoms.

    „Jei norime, kad DI tarnautų visuomenei, svarbiausi sprendimai negali būti priimami vien tik laboratorijose“, – sakė „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas.

    JAV atsakas: konkurencija svarbiau

    JAV atstovai Jungtinėse Tautose laikėsi priešingos linijos ir skeptiškai vertino idėją kurti naujas globalias valdymo struktūras. Jų argumentas paprastas: per griežtos taisyklės gali pristabdyti inovacijas, o technologinė lyderystė yra laikoma strateginiu prioritetu, ypač konkurencijoje su Kinija.

    Vašingtonas taip pat pabrėžia, kad saugumo sprendimai turėtų likti valstybių rankose, o ne būti perkelti į tarptautinį biurokratinį aparatą. Tokia pozicija, pasak kritikų, didina riziką, kad pasaulis judės ne vienų taisyklių link, o skils į skirtingus reguliavimo blokus.

    „Tarptautinis dialogas neturėtų virsti globaliu valdymu“, – sakė JAV administracijos atstovas Michaelas Kratsiosas.

    Kodėl ginčas aštrėja dabar

    Diskusijų temperatūra kyla dėl to, kad DI sistemos vis dažniau naudojamos kibernetinio saugumo kontekste ir gali palengvinti tiek gynybines, tiek puolamąsias operacijas. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į DI vaidmenį informacinėse operacijose, kai generuojamas turinys gali būti pritaikytas masinei auditorijai, imituoti tikrus asmenis ar kurti įtikinamas klastotes.

    Jungtinėse Tautose jau anksčiau buvo keliami klausimai, kaip išvengti situacijos, kai pažangūs modeliai tampa sunkiai suvaldomi arba jų platinimas pranoksta institucijų gebėjimą reaguoti. Skirtumas tas, kad šiandien diskusija vyksta nebe teoriniame, o vis labiau praktiniame lygmenyje: valstybės ir bendrovės ieško taisyklių, kurios leistų mažinti rizikas, bet neparalyžiuotų inovacijų.

    Kol kas aiškaus kompromiso nematyti. Jei bendrų principų nepavyks suderinti, labiausiai tikėtinas scenarijus yra skirtingų, tarpusavyje sunkiai suderinamų reguliavimo režimų plėtra, kuri didintų neapibrėžtumą tarptautinėms įmonėms ir apsunkintų kolektyvinį atsaką į DI incidentus.

  • „SoftBank“ surinko 10,3 mlrd. eurų obligacijomis: pinigai naujam „OpenAI“ akcijų paketui

    Japonijos investicijų grupė „SoftBank Group“ paskelbė užbaigusi didelės apimties obligacijų emisiją, iš kurios pritraukė apie 10,3 mlrd. eurų. Bendrovė nurodo, kad lėšos bus nukreiptos tolesnėms investicijoms į dirbtinis intelektas sprendimus ir planuojamam papildomam „OpenAI“ akcijų įsigijimui.

    Emisija buvo išskaidyta į kelias dalis ir išleista skirtingomis valiutomis, o obligacijų pajamingumai atspindi tiek palūkanų normų aplinką, tiek investuotojų vertinamą riziką. Dalis skolos buvo išplatinta JAV doleriais, dalis eurais, o sąlygos numato skirtingus išpirkimo terminus.

    Brangesnis skolinimasis už augimą

    Reitingų agentūros atstovai viešai akcentavo, kad dėl didėjančių investicijų poreikių ir nuolatinių skolos emisijų „SoftBank“ tenka taikstytis su augančiomis skolinimosi sąnaudomis. Tai ypač aktualu, kai rinkoje išlieka didesnės palūkanų normos, o investuotojai jautriau vertina įmonių skolą.

    „Didelė investicijų į dirbtinis intelektas apimtis ir būtinybė mobilizuoti reikšmingas sumas reiškia, kad „SoftBank“ turi susitaikyti su sparčiai didėjančiais skolos draudimo nuo nemokumo kaštais“, – sakė „Fitch Ratings“ vyresnysis direktorius Satoru Aoyama.

    Pagal rinkos vertinimus, dalis pritrauktų lėšų bus skirta užbaigti ankstesnius investicinius įsipareigojimus „OpenAI“ bei suteikti daugiau lankstumo perkant papildomas akcijas. Tokia taktika atitinka „SoftBank“ strategiją koncentruotis į sparčiausiai augančias technologijų sritis, tarp jų ir generatyvaus DI sprendimus.

    „OpenAI“ IPO nukėlimas keičia planus

    Rinkoje taip pat stebimas „OpenAI“ planų dėl viešo akcijų platinimo nukėlimas, kuris investuotojams reiškia vėlesnį potencialų likvidumo momentą. Tokiose situacijose įmonės, turinčios dideles nelistinguotų bendrovių pozicijas, dažniau ieško alternatyvių finansavimo šaltinių, tarp jų ir obligacijų.

    Be to, aptariama galimybė, kad būsimo viešo akcijų platinimo atveju šalia naujos akcijų emisijos rinkai galėtų būti pasiūlyta ir dalis jau turimų akcijų. Tokiu atveju ankstesni investuotojai, įskaitant „SoftBank“, galėtų greičiau susigrąžinti dalį kapitalo, o tai pagerintų finansinius rodiklius ir sumažintų spaudimą skolinimuisi.

    „SoftBank“ pastaraisiais metais aktyviai pozicionuojasi kaip vienas svarbiausių žaidėjų DI ekosistemoje, tačiau toks modelis reikalauja nuolatinio kapitalo ir didina jautrumą finansavimo kainai. Todėl tolesnė dinamika priklausys nuo palūkanų normų krypties, „OpenAI“ vertinimo rinkoje ir to, kaip greitai DI produktai taps stabiliai generuojančiais pajamas.