CP v2

Tag: OpenAI

  • „Apple“ kreipėsi į teismą prieš „OpenAI“: įtaria pasisavinus komercines paslaptis ir viliojus darbuotojus

    „Apple“ Šiaurės Kalifornijos teisme pateikė ieškinį „OpenAI“, teigdama, kad bendrovė neteisėtai pasisavino komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją. Byloje keliami kaltinimai susiję su „Apple“ dar neišleistomis technologijomis, procesais ir produktais.

    Ieškinyje akcentuojama, kad informacija esą buvo renkama įvairiais lygmenimis, įtraukiant techninius darbuotojus ir aparatinės įrangos kryptį. „Apple“ tvirtina turinti naujai atsiradusių įrodymų, leidžiančių įtarti, jog konfidencialūs duomenys galėjo būti panaudoti kuriant vartotojams skirtą įrenginį.

    Kas minima ieškinyje?

    Vienas svarbiausių epizodų siejamas su „OpenAI“ aparatinės įrangos vadovu Tang Tanu, kuris anksčiau dirbo „Apple“. Pasak „Apple“, jis esą skatino kandidatus, anksčiau dirbusius „Apple“, atrankų metu atskleisti vidinę informaciją, kuri pagal įmonės taisykles laikoma konfidencialia.

    Taip pat teigiama, kad daliai išeinančių darbuotojų galėjo būti duodamos instrukcijos, kaip apeiti įprastas saugumo procedūras paliekant bendrovę. „Apple“ pozicija – tokie veiksmai, jei pasitvirtintų, sudarytų prielaidas sistemingai nutekinti komercines paslaptis.

    „Aišku, kad įvairiuose lygmenyse ir bendradarbiaujant su verslo partneriais „OpenAI“ pasisavino „Apple“ komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją“, – teigiama „Apple“ dokumentuose.

    Ką „Apple“ prašo teismo?

    „Apple“ siekia žalos atlyginimo, taip pat teismo draudimų, kurie apribotų galimą įtariamų paslapčių naudojimą. Be finansinių reikalavimų, bendrovė prašo įpareigoti „OpenAI“ nutraukti bet kokį „Apple“ komercinių paslapčių panaudojimą, jei būtų nustatyta, kad tai vyko.

    Tokio pobūdžio bylose teismai dažnai vertina ne tik patį nutekinimo faktą, bet ir tai, ar įmonė ėmėsi protingų priemonių paslaptims saugoti, bei ar kita pusė galėjo gauti realią ekonominę naudą. Dėl to ginčas gali persikelti į detales: nuo atrankų komunikacijos iki prieigų valdymo ir vidinių saugumo protokolų.

    Partnerystė ir auganti įtampa

    Situaciją paaštrina tai, kad „Apple“ ir „OpenAI“ dar 2024 metais buvo sudariusios bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį „ChatGPT“ integruotas į „iPhone“ operacinės sistemos funkcijas. Tokios partnerystės paprastai remiasi aukštu pasitikėjimo lygiu, todėl teisinis konfliktas gali turėti platesnių pasekmių ir produktų planams.

    Ryšiams, „Apple“ vertinimu, galėjo pakenkti ir „OpenAI“ ambicijos plėsti veiklą į vartotojų įrenginių rinką. Jei „OpenAI“ iš tiesų kuria savo aparatinę įrangą, konkurenciniai interesai tampa tiesioginiai, o konfidencialios informacijos apsauga – dar jautresnė.

    Kol kas teismas dar neįvertino ieškinio pagrįstumo iš esmės, o „OpenAI“ pozicija šiame etape gali kisti priklausomai nuo procesinių sprendimų. Vis dėlto pats ginčas išryškina tendenciją, kad DI ekosistemoje vis dažniau susiduria partnerystės ir konkurencijos logika, o intelektinės nuosavybės apsauga tampa viena svarbiausių strateginių temų.

  • „Apple“ smogia „OpenAI“: ieškinys dėl paslapčių vagystės ir užuominos apie naują „Codex Micro“

    „Apple“ smogia „OpenAI“: ieškinys dėl paslapčių vagystės ir užuominos apie naują „Codex Micro“

    Technologijų bendrovė „Apple“ Jungtinėse Valstijose pateikė ieškinį „OpenAI“, teigdama, kad ši kartu su dviem buvusiais „Apple“ darbuotojais neteisėtai pasisavino komercines paslaptis. Ieškinyje minimi konfidencialūs duomenys, susiję su „Apple“ aparatinės įrangos kūrimu, tiekėjais ir vidinėmis inžinerinėmis prezentacijomis.

    „OpenAI“ atstovas pareiškė, kad bendrovė nesidomi kitų įmonių komercinėmis paslaptimis ir esą koncentruojasi į technologijų kūrimą, naudingą vartotojams. Ginčas vyksta tuo metu, kai DI ir aparatinės įrangos sandūra tampa viena karščiausių Silicio slėnio krypčių.

    Kas nurodoma ieškinyje

    „Apple“ teigimu, buvęs vyresnysis sistemų elektros inžinierius Chang Liu, išėjęs iš bendrovės 2026 metų sausį ir prisijungęs prie „OpenAI“, negrąžino įmonės nešiojamojo kompiuterio ir nesuderino išėjimo pokalbio. Skunde taip pat minima, kad vėliau jis aptiko autentifikavimo spragą, leidusią pasiekti vidines „Apple“ sistemas.

    Anot „Apple“, pasinaudojus šia spraga buvo atsisiųstos dešimtys konfidencialių failų, įskaitant informaciją apie dar nepristatytus produktus, technines specifikacijas ir inžinerinius pristatymus. Bendrovė taip pat tvirtina, kad Liu esą patarinėjo buvusiai kolegei, kaip kopijuojant medžiagą išvengti saugumo komandų dėmesio ir kokią informaciją verta peržiūrėti ruošiantis darbo pokalbiui.

    Ieškinyje minimas ir „OpenAI“ techninės įrangos vadovas Tang Yew Tan, anksčiau 24 metus dirbęs „Apple“ ir ėjęs „iPhone“ bei „Apple Watch“ produktų dizaino viceprezidento pareigas. „Apple“ teigimu, prieš išeidamas jis sau siuntė medžiagą apie tiekėjus ir vidines pramonės apžvalgas, o vėliau, jau dirbdamas „OpenAI“, per atrankas bandė iš kandidatų išgauti informaciją apie „Apple“ produktus.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    Tokio pobūdžio bylos technologijų sektoriuje paprastai sukasi apie komercinių paslapčių apsaugą, darbuotojų mobilumą ir tai, kaip greitai konkurentai gali pasivyti vieni kitus kuriant naujus produktus. Kai įmonės varžosi dėl tų pačių inžinierių, o DI projektams reikia specializuotų aparatinės įrangos sprendimų, konfidencialios tiekimo grandinės ir prototipų informacija tampa ypač jautri.

    „Apple“ dokumentuose situaciją apibūdina kaip platesnio masto problemą ir teigia, kad matomi faktai gali būti tik dalis to, kas vyko už uždarų durų. „OpenAI“ atremia kaltinimus ir pabrėžia, kad jos tikslas yra inovacijos, o ne konkurentų duomenų perėmimas.

    Fone – užuominos apie „Codex Micro“

    Byla iškilo netrukus po to, kai „OpenAI“ viešai užsiminė apie naują aparatinės įrangos produktą „Codex Micro“. Skelbiama, kad tai nedidelis programuojamas klavišų įrenginys, dar vadinamas makro klaviatūra, siejamas su „Codex“ – DI pagrindu veikiančiu programavimo agentu.

    Rinkoje tokie aksesuarai dažniausiai skirti spartinti pasikartojančias užduotis, priskiriant klavišams komandas ar scenarijus, todėl DI įrankių kūrėjams tai gali būti būdas pateikti patogesnę, labiau apčiuopiamą darbo su programavimu patirtį. Jei „OpenAI“ iš tiesų plečia aparatinės įrangos kryptį, ginčas su „Apple“ dėl galimai neteisėtai gautos informacijos gali tapti papildomu reputaciniu ir teisiniu išbandymu prieš produkto pristatymą.

    Artimiausiu metu daugiau aiškumo turėtų suteikti teismo procesas ir viešai skelbiami bylos dokumentai, kurie parodys, kiek kaltinimai pagrįsti įrodymais ir kokių priemonių „Apple“ sieks: nuo draudimų naudoti tam tikrą informaciją iki galimų finansinių reikalavimų. Technologijų rinkai tai dar vienas signalas, kad DI lenktynėse vis svarbesnės tampa ne tik idėjos, bet ir itin griežta duomenų bei inžinerinių paslapčių kontrolė.

  • „OpenAI“ pristato GPT-5.6: JAV valdžia atšaukė blokadą ir perspėja dėl saugumo rizikų

    „OpenAI“ pristato GPT-5.6: JAV valdžia atšaukė blokadą ir perspėja dėl saugumo rizikų

    „OpenAI“ paskelbė, kad artimiausiu metu viešai pristatys naujausią savo dirbtinis intelektas modelį GPT-5.6. Premjera buvo atidėta po JAV valdžios įsikišimo, kai institucijos paprašė papildomai įvertinti galimas nacionalinio saugumo rizikas.

    Pasak su procesu susipažinusių šaltinių, susirūpinimą kėlė ne vien informacijos patikimumas, bet ir praktinis tokių modelių panaudojimas kibernetinėms atakoms, pažeidžiamumų paieškai ar automatizuotam programavimui. Būtent šiose srityse pažangūs modeliai gali reikšmingai sumažinti barjerą piktnaudžiauti technologijomis.

    Kas pasikeitė Vašingtone?

    JAV valdžios pozicija pastaraisiais metais griežtėja, nes pažangiausių modelių kūrimas vis dažniau vertinamas kaip strateginės konkurencijos dalis. JAV ir Kinijos technologinė varžybų logika daro įtaką ir reguliavimo sprendimams: siekiama riboti scenarijus, kai pažangūs įrankiai gali sustiprinti priešiškų valstybių karines ar žvalgybines galimybes.

    Šį kartą, po papildomų testų ir konsultacijų su valdžios atstovais, „OpenAI“ gavo leidimą judėti į priekį su viešu pristatymu. Tuo pat metu rinkoje stiprėja praktika pirmiausia suteikti prieigą ribotam, patikrintam partnerių ratui, o tik vėliau atverti funkcijas plačiajai auditorijai.

    Rizikos: nuo programavimo iki kibernetinių atakų

    Ekspertai pabrėžia, kad naujos kartos modeliai skiriasi nuo ankstesnių tuo, jog tampa labiau „agentiniai“: jie ne tik atsako į užklausas, bet ir gali atlikti daugiažingsnes užduotis. Tai ypač aktualu programavime, biologijos temose ir kibernetinio saugumo srityje, kur automatizavimas padidina tiek produktyvumą, tiek piktnaudžiavimo riziką.

    Kibernetinio saugumo kontekste didžiausias pavojus siejamas su pažeidžiamumų paieškos pagreitėjimu, socialinės inžinerijos kampanijų automatizavimu ir efektyvesniu kenkėjiško kodo generavimu. Tokie scenarijai kelia grėsmę ypač organizacijoms, kurios remiasi senesnėmis, tarpusavyje sujungtomis sistemomis ir turi didelį „technologinį skolą“.

    Konkurentų spaudimas ir ribojimai

    Šioje rinkoje panašių iššūkių patiria ir kiti žaidėjai. Kai kurios bendrovės buvo priverstos laikinai riboti pažangiausių modelių prieinamumą už JAV ribų arba taikyti griežtesnę vartotojų patikrą, kol įdiegiamos papildomos saugumo priemonės.

    Tuo pat metu konkurencinį foną kaitina ir kitos technologijų kompanijos, skubančios viešai pristatyti naujas savo sistemų versijas. Dėl to didėja spaudimas derinti inovacijų tempą su saugumo reikalavimais, o reguliuotojams tenka vis dažniau spręsti, kur baigiasi komercinė plėtra ir prasideda nacionalinio saugumo interesai.

    Analitikai prognozuoja, kad artimiausiu metu dažnės „laipsniško paleidimo“ modelis: pirmiausia ribota prieiga, vėliau platesnė sklaida, nuolat stiprinant apsaugas. Tai gali tapti nauju standartu, kai dirbtinis intelektas sistemos peržengia įprastų pokalbių ribas ir įgauna daugiau autonomiškų veikimo bruožų.

  • „Cerebras“ meta iššūkį „Nvidia“: Europoje žada 200 MW DI centrų iki 2027 metų

    „Cerebras“ meta iššūkį „Nvidia“: Europoje žada 200 MW DI centrų iki 2027 metų

    JAV dirbtinio intelekto lustų kūrėja „Cerebras“ paskelbė spartinanti plėtrą Europoje ir iki 2026 metų pabaigos ketinanti įjungti pirmąją duomenų centro pajėgumų dalį. Toliau bendrovė planuoja greitą augimą Prancūzijoje ir Šiaurės šalyse, siekdama patenkinti didėjančią vietinės DI infrastruktūros paklausą.

    Įmonė teigia, kad Europos verslui, mokslo institucijoms ir valdžios sektoriui vis svarbiau turėti arčiau esančius, mažos delsos skaičiavimo išteklius. Kartu ryškėja noras mažinti priklausomybę nuo pajėgumų, kurie iki šiol labiau koncentruoti JAV ir Azijoje.

    200 MW iki 2027 metų

    „Cerebras“ tikslas iki 2027 metų pabaigos Europoje sukurti duomenų centrų tinklą, kurio bendra elektros galia siektų 200 MW. Būtent elektros galios rodiklis šiandien dažnai laikomas esminiu DI duomenų centrų masto matu, nes energijos tiekimas ir tinklų pralaidumas tampa vienu didžiausių plėtros stabdžių.

    Palyginimui, tradiciniai įmonių duomenų centrai neretai naudoja nuo 1 iki 20 MW, o vadinamieji hiperskalės objektai gali siekti 100 MW ar daugiau. Dideli generatyviojo DI ir agentinių sistemų krūviai didina ne tik lustų, bet ir elektros, aušinimo bei tinklų infrastruktūros poreikį.

    Plėtra ir partnerystės

    Dalį planuojamų pajėgumų „Cerebras“ sieja su jau turima partneryste, pagal kurią infrastruktūra gali būti naudojama „OpenAI“ darbams. Bendrovės vadovas Andrew Feldmanas Paryžiuje vykusio RAISE renginio metu pabrėžė, kad Europos paklausa auga itin sparčiai, o investicijų mastas siekia kelis milijardus eurų.

    „Tai milžiniškos plėtros, o paklausa Europoje auga greičiau, nei spėjame ją vytis“, – sakė Andrew Feldmanas.

    Rinka kaista: inferencija ir suverenitetas

    Įkurta 2015 metais, „Cerebras“ daug dėmesio skiria lustams, skirtiems DI inferencijai, tai yra momentiniams modelių atsakymams į vartotojų užklausas. Pastaruoju metu būtent inferencijos apimtys sparčiausiai auga, nes DI įrankiai įmonėse pereina nuo eksperimentų prie kasdienio naudojimo, o vis daugiau užduočių atlieka agentai, galintys veikti autonomiškai.

    Ši konkurencinė kova vyksta aplinkoje, kur „Nvidia“ teigia, kad jos technologija naudojama daugiau nei 90 proc. Europoje skelbiamų DI infrastruktūros projektų. Tuo pat metu ES vis griežčiau akcentuoja duomenų suverenumą ir reguliavimą, o tai skatina rinktis Europoje veikiančius pajėgumus ir mažinti delsą, ypač jautriuose sektoriuose, pavyzdžiui, finansų, sveikatos ar viešajame.

    Investuotojų apetitas DI infrastruktūrai išlieka didelis: „Cerebras“ mini sėkmingą akcijų platinimą JAV, kurio metu pritraukta apie 5,1 mlrd. eurų. Bendrovė tikisi, kad europiniai pajėgumai suteiks klientams greitesnę prieigą prie skaičiavimo išteklių ir alternatyvą dominuojantiems tiekėjams, o konkurencija dėl energijos, lustų ir lokalių centrų tik intensyvės.

  • „OpenAI“, „Meta“ ir „xAI“ paleidžia naujus DI modelius: kas keisis vartotojams jau šią savaitę

    „OpenAI“, „Meta“ ir „xAI“ paleidžia naujus DI modelius: kas keisis vartotojams jau šią savaitę

    By&nbspRoselyne Min
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    It’s a week of major AI releases from some of the world’s biggest tech companies. Here’s what to expect.

    Several major technology companies are releasing new AI models or updates this week, as the AI race promises to be hotter than the summer heatwave.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    OpenAI is expected to make GPT-5.6 publicly available on Thursday, widening access to its latest and most capable AI model after an earlier limited rollout.

    The company first unveiled GPT-5.6 in late June, but access was restricted to a small group of vetted partners while the US government reviewed potential national security risks.

    Similarly to the release, withdrawal and subsequent re-release of Anthropic’s Fable model, US officials had raised concerns that increasingly powerful AI systems could be misused, including for cyber or military purposes.

    OpenAI said in a post on X late Tuesday that it now plans to release GPT-5.6 Sol, along with its Terra and Luna models. Sol is the company’s most advanced model, while Terra is a lower-cost mid-tier option and Luna is its most cost-efficient version.

    The precarious rollout schedule by leading AI companies also highlights how the race is no longer merely about capability, but also about who controls deployment, whose data powers the tools and where — and how — they are used.

    Related

    The delayed rollout reflects growing government scrutiny of frontier AI systems, as policymakers seek more oversight of models that could be used in sensitive areas such as cybersecurity, defence and intelligence.

    In June, the Trump administration signed an executive order establishing a voluntary framework under which AI developers could offer “covered frontier models” to the US government for up to 30 days before releasing them to trusted partners, and later, to the wider public.

    “We don’t believe this kind of government access process should become the long-term default. It keeps the best tools from users, developers, enterprises, cyber defenders, and global partners who need them,” OpenAI wrote in an announcement in June.

    “We are taking this short-term step because we believe it is the strongest path to broader availability in the coming weeks, while we work with the Administration to develop the cyber Executive Order framework and a repeatable process for future model releases,” the company added.

    Related

    SpaceXAI and Meta add to a crowded week of AI launches

    OpenAI’s update comes as other technology companies race to bring new AI models and tools to market.

    Elon Musk’s AI venture SpaceXAI, also known as xAI, is reportedly preparing to release a new AI model with Anysphere, the company behind the AI coding tool Cursor, according to The Information, which cited a memo sent to staff.

    The Information reported that the model could be released as early as Wednesday and is expected to process information quickly, making it competitive in some respects with Anthropic’s Opus 4.8 and OpenAI’s GPT-5.5.

    Meanwhile, Meta launched Muse Image this week, its first image-generation model built by Meta Superintelligence Labs.

    Like other image generators, Muse Image supports prompt-based image generation and editing. Meta says the model can “act as the creative partner” and help users “turn ideas into high-quality visuals” to share on their feed, story or chat.

    However, the model has drawn criticism because users with public Instagram accounts can be mentioned in prompts, allowing others to generate images that use their public posts as reference material, unless they opt out in settings.

    Meta’s policy states that “people may be able to create content with your Instagram content using AI features at Meta” and that users “will not be notified about content created using AI features at Meta.”

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • „OpenAI“ pristatė Jalapeño lustą: žada iki 50 proc. pigesnį „ChatGPT“ ir naują etapą kovoje su „Nvidia“

    „OpenAI“ pristatė Jalapeño lustą: žada iki 50 proc. pigesnį „ChatGPT“ ir naują etapą kovoje su „Nvidia“

    „OpenAI“ kartu su „Broadcom“ pristatė „Jalapeño“ – pirmą bendrovės sukurtą specializuotą dirbtinio intelekto akseleratorių, skirtą didžiųjų kalbos modelių užklausų vykdymui. Tai yra ASIC tipo lustas, projektuotas tam, kad efektyviau aptarnautų „ChatGPT“ ir kūrėjams skirtos platformos „Codex“ apkrovas.

    Pagrindinis tikslas – sumažinti vadinamojo inferencijos etapo kainą, kuris vyksta kiekvieną kartą pateikus užklausą ir sudaro didelę kasdienių infrastruktūros išlaidų dalį. Skirtingai nei mokymas, inferencija turi vykti itin greitai ir dažnai yra ribojama ne tik skaičiavimo, bet ir atminties bei duomenų perdavimo spartos.

    Kodėl inferencija tokia brangi?

    Didelė dalis dabartinių sprendimų remiasi universalesniais GPU, kuriuos lengva pritaikyti skirtingoms užduotims, bet jie ne visada optimaliai išnaudoja resursus inferencijai. Dėl to dalis skaičiavimo galios lieka nepanaudota, o didžiausios sąnaudos persikelia į energiją, aušinimą ir duomenų centrų plėtrą.

    „Jalapeño“ architektūra, kaip aiškina projekto vadovai, buvo optimizuota branduoliams, atminties judėjimui, tinklui ir tipiniams darbo šablonams, kurie svarbiausi pažangiausiems modeliams. Kitaip tariant, lustas derinamas prie realaus „OpenAI“ modelių elgesio, o ne prie universalių scenarijų.

    Ką žada „OpenAI“ ir „Broadcom“?

    Pagal ankstyvų laboratorinių bandymų rezultatus, naujasis lustas esą pasiekia našumą, prilygstantį „Nvidia“ naujausios kartos sprendimams ir „Google“ TPU, o vieno tokeno savikainą galėtų mažinti maždaug 50 proc. Tokia ekonomika reikštų apčiuopiamą naudą tiek pačiai „OpenAI“, tiek API naudojantiems verslams, kuriems svarbi vieneto kaina ir stabilus našumas.

    „Architektūrą optimizavome pagal tai, kas labiausiai svarbu pažangiausiems modeliams: branduolius, atminties judėjimą, tinklą ir vykdymo šablonus“, – sakė „OpenAI“ techninės įrangos programos vadovas Richardas Ho.

    „OpenAI“ taip pat nurodo, kad lusto kūrimo ciklas nuo pirminio projekto iki gamybos paruošimo užtruko apie 9 mėnesius, o tai puslaidininkių industrijoje laikoma itin greitu tempu. Bendrovė teigia, kad šiame procese projektavimo sprendimams priimti buvo pasitelkti ir jų pačių dirbtinio intelekto modeliai.

    Kada tai pasieks realią rinką?

    „Jalapeño“ nebus parduodamas išoriniams klientams – jis kuriamas vidiniam „OpenAI“ poreikiui, kad būtų pigiau ir patikimiau vykdyti masines užklausas. Planuojama, kad nedidelio masto prototipiniai diegimai startuos 2026 metų pabaigoje, o masinė gamyba ir plėtra duomenų centruose, statomuose kartu su „Microsoft“, numatoma 2027–2028 metais.

    Šis žingsnis nekeičia fakto, kad modelių mokyme „Nvidia“ ekosistema vis dar yra itin stipri, tačiau inferencijoje atsiranda alternatyva, galinti pakeisti kaštų balansą. „OpenAI“ taip pereina į kitą vaidmenį: nuo pirkėjo, priklausomo nuo tiekėjų, link bendrovės, kuri pati formuoja savo skaičiavimo infrastruktūros pagrindą.

  • „OpenAI“ siūlo JAV valdžiai 5 proc. akcijų: sandoris vertinamas šimtais milijardų eurų

    „OpenAI“ siūlo JAV valdžiai 5 proc. akcijų: sandoris vertinamas šimtais milijardų eurų

    Siūlomas 5 proc. paketas

    „OpenAI“ pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei įsigyti 5 proc. bendrovės akcijų paketą, apie tai pranešė Financial Times. Taip „ChatGPT“ kūrėja, kaip teigiama, siekia sumažinti augantį politinį spaudimą Vašingtone ir sustiprinti pasitikėjimą sparčiai besiplečiančia DI rinka.

    Skaičiuojama, kad toks paketas galėtų būti vertas apie 37,4 mlrd. eurų. Šis vertinimas siejamas su investuotojų nustatyta maždaug 749 mlrd. eurų bendrovei priskiriama verte, kuri minima po naujo finansavimo pritraukimo 2026 metų kovo mėnesį.

    Altmano idėja apimtų ir konkurentus

    Pasak publikacijos, „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas esą siūlo panašų 5 proc. akcijų modelį pritaikyti ir kitiems dideliems JAV DI žaidėjams, tarp jų „Anthropic“, „Google“ ir „Meta“. Tokiu būdu valstybė gautų dalį nuosavybės platesnėje JAV DI ekosistemoje, o ne vienoje įmonėje.

    Kol kas neaišku, ar konkurentai sutiktų su tokiu žingsniu, nes jis reikštų tiesioginį valstybės dalyvavimą privačių technologijų bendrovių kapitale. Toks modelis galėtų kelti klausimų dėl valdymo, interesų konfliktų ir įtakos konkurencijai, ypač kai DI sektorius jau atsidūręs reguliuotojų akiratyje.

    Viešasis turto fondas ir dividendų idėja

    Siūlymas siejamas su anksčiau S. Altmano minėta „viešojo turto fondo“ koncepcija, kuri investuotų į DI įmones, o iš investicijų gautą grąžą nukreiptų gyventojams. Idėja lyginama su Aliaskos naftos dividendų schema, kai dalis valstijos naftos pajamų kasmet paskirstoma rezidentams.

    Panašių minčių viešojo intereso kryptimi yra išsakę ir konkurentai: „Anthropic“ yra aptarusi skaitmeninių dividendų modelį, kuris būtų finansuojamas apmokestinant DI sektorių. Tokios iniciatyvos rodo platesnę tendenciją ieškoti būdų, kaip technologijų kuriama vertė galėtų pasiekti ne tik investuotojus, bet ir visuomenę.

    Politinis fonas Vašingtone

    Pranešime teigiama, kad S. Altmanas šią idėją aptarė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, prekybos sekretoriumi Howardu Lutnicku ir iždo sekretoriumi Scottu Bessentu. Taip pat jis kalbėjosi su senatoriumi Bernie Sandersu, kuris esą mano, kad siūlymas yra per menkas, palyginti su realios viešos nuosavybės ambicijomis.

    B. Sandersas, remiantis publikacija, ragina svarstyti vienkartinį 50 proc. mokestį „OpenAI“, „Anthropic“ ir „xAI“ akcijoms, o S. Altmano planą vertina kaip švelnesnę alternatyvą. D. Trumpas yra pripažinęs, kad pokalbiai vyksta, tačiau nepatvirtino, jog būtų pasiektas konkretus susitarimas.

    Teigiama, kad idėja pirmąkart viešai nuskambėjo 2025 metų pradžioje, o derybos užkulisiuose tęsėsi daugiau nei metus. Augant DI svarbai ekonomikai ir nacionaliniam saugumui, diskusijos dėl valstybės vaidmens šiame sektoriuje, tikėtina, artimiausiu metu tik intensyvės.

  • Skandalas dėl filmo apie „OpenAI“: „Amazon“ atsitraukė po 46 mlrd. eurų sandorio, bet jį perėmė „Neon“

    Skandalas dėl filmo apie „OpenAI“: „Amazon“ atsitraukė po 46 mlrd. eurų sandorio, bet jį perėmė „Neon“

    Nepriklausomas platintojas „Neon“ įsigijo režisieriaus Luca Guadagnino dramą „Artificial“, pasakojančią apie Samą Altmaną ir „OpenAI“. Sandoris įvyko po to, kai „Amazon MGM Studios“ netikėtai atsisakė beveik užbaigto projekto.

    Holivude šis sprendimas siejamas su „Amazon“ ir „OpenAI“ strategine partneryste, kurios vertė siekia apie 46 mlrd. eurų. Nors „Amazon“ tvirtino, kad filmui tiesiog labiau tiktų kitas platintojas, industrijoje tai vertinama kaip interesų konflikto ir reputacijos rizikos klausimas.

    Kas pasakojama filme „Artificial“

    Juostoje Andrew Garfieldas vaidina Samą Altmaną, Monica Barbaro – buvusią „OpenAI“ technologijų vadovę Mirą Murati, o Yura Borisovas – vieną iš įkūrėjų Ilyą Sutskeverį. Filme taip pat rodomas Elonas Muskas, kurį įkūnija Ike Barinholtzas.

    Siužeto ašis – 2023 metais įvykęs chaotiškas savaitgalis, kai „OpenAI“ valdyba atleido Altmaną, tačiau po kelių dienų jis buvo grąžintas į pareigas. Šis epizodas laikomas vienu ryškiausių DI industrijos valdymo krizės pavyzdžių, parodžiusiu, kokia trapi gali būti pusiausvyra tarp inovacijų, saugumo ir verslo interesų.

    Kodėl „Amazon“ pasitraukė

    „Amazon MGM Studios“ atsisakymas įvyko netrukus po to, kai „Amazon“ ir „OpenAI“ paskelbė apie kelių etapų partnerystę, kurios bendra vertė vertinama apie 46 mlrd. eurų. Pagal viešai aptarinėjamas sąlygas dalis investicijų siejama su pasiektais technologiniais rodikliais ir galimu „OpenAI“ akcijų platinimu biržoje.

    Partnerystė sustiprino ir technologinę priklausomybę, nes „OpenAI“ plečia infrastruktūrą debesijos paslaugose, o „Amazon Web Services“ tampa vienu svarbiausių kanalų, per kuriuos įmonės gali pasiekti „OpenAI“ verslo sprendimus. Tokiame fone filmas, galintis nepalankiai vaizduoti pagrindinius veikėjus, „Amazon“ tampa ypač jautriu reputaciniu klausimu.

    „Amazon“ viešai neigė, kad sprendimą lėmė filmo tema ar galimai nepalankus Altmano portretas. Vis dėlto industrijoje tai vertinama kaip signalas, kad didžiųjų technologijų ir pramogų verslo sandoriai vis dažniau daro tiesioginę įtaką turinio sprendimams.

    Neon planai ir platesnis kontekstas

    „Neon“ pranešė ketinanti stumti „Artificial“ į apdovanojimų sezoną, o premjeros vieta ir laikas dar derinami. Bendrovė pastaraisiais metais sustiprino pozicijas autorinio kino rinkoje ir dažnai rizikuoja su aštresnėmis, visuomenę skaldančiomis temomis.

    Testinėse peržiūrose filmas apibūdinamas kaip niūrus ir keliantis nerimą dėl žmonijos ateities, o pagrindiniai technologijų pasaulio veikėjai esą vaizduojami mažai simpatiškai. Tai atitinka platesnę tendenciją, kai DI bumas žadina ne tik susižavėjimą, bet ir augantį visuomenės klausimą, kas iš tiesų valdo transformuojančias technologijas ir kokia kaina jos diegiamos.

    Pats režisierius Luca Guadagnino viešai yra sakęs, kad istorija atspindi didesnį procesą, kai nedidelė technologijų lyderių grupė įgauna neproporcingą įtaką. Ši įtampa tarp kūrybinės laisvės, investuotojų interesų ir technologijų milžinų galios, panašu, taps viena svarbiausių temų ne tik kine, bet ir viešojoje politikoje artimiausiais metais.

    „OpenAI“ tuo metu ruošiasi galimam įžengimui į biržą, o rinkoje svarstoma, kad įmonės vertė galėtų siekti apie 745 mlrd. eurų. Jei taip įvyktų, tai būtų vienas didžiausių technologijų sektoriaus akcijų platinimų istorijoje, dar labiau padidinantis spaudimą tiek „OpenAI“ vadovybei, tiek jos partneriams.

    „Filmą apie tai, kas valdo transformuojančią technologiją, galiausiai pradėjo valdyti ta pati realybė, apie kurią jis pasakoja“, – sakė vienas iš projekto kūrybai artimų šaltinių.

  • Trumpo posūkis dėl DI pribloškė Silicio slėnį: Baltieji rūmai stabdo pažangiausių modelių leidimą

    JAV technologijų sektorius, antrosios Donaldo Trumpo kadencijos pradžioje tikėjęsis laisvesnės dirbtinio intelekto (DI) politikos, pastarosiomis savaitėmis susidūrė su priešingu scenarijumi. Baltieji rūmai ėmė riboti pažangiausių DI modelių viešinimą ir platinimą, motyvuodami nacionalinio saugumo bei kibernetinių grėsmių rizika.

    Šis posūkis nustebino dalį Silicio slėnio investuotojų ir vadovų, kurie rinkimų ciklo metu rėmė Trumpą baimindamiesi, kad demokratų administracija nustatys per griežtą kontrolę ir sulėtins inovacijas. Dabar, industrijos atstovų teigimu, jie atsidūrė reguliacinėje pilkojoje zonoje, kur taisyklės gali keistis „savaitė po savaitės“.

    Kas pasikeitė Baltuosiuose rūmuose

    Šaltinių viešojoje erdvėje aprašyta kryptis rodo, kad administracija iš pradžių rėmėsi savanoriško vertinimo idėja, tačiau netrukus perėjo prie griežtesnių priemonių. Pagrindinis argumentas yra tai, kad naujos kartos pažangūs modeliai gali būti panaudoti kibernetinėms atakoms, kenksmingo kodo kūrimui ar kitoms operacijoms, kurios sudėtingai suvaldomos vien savireguliacija.

    Įtampą dar labiau padidino sprendimai, kurie, pasak industrijos atstovų, buvo priimami fragmentiškai ir ne visada aiškiai pagrįsti vienodu standartu. Vienais atvejais ribojimai buvo sušvelninti, kitais, dėl panašių technologijų, išliko galioti, todėl bendrovės ėmė kalbėti apie neprognozuojamą leidimų ir draudimų mechanizmą.

    Industrija prašo aiškumo, bet vengia konflikto

    Didžiosios DI laboratorijos ir jas vienijančios asociacijos vis dažniau akcentuoja formalios, iš anksto suprantamos tvarkos poreikį. Jų tikslas paprastas: kad naujo modelio išleidimas nepriklausytų nuo vienkartinių derybų, o būtų vertinamas pagal aiškius kriterijus, terminus ir apskundimo logiką.

    „Norime išvengti situacijos, kai kiekvieno modelio ar programinės įrangos išleidimas priklauso nuo ad hoc sprendimo ir vienkartinio leidimo“, – sakė programinės įrangos ir informacijos industrijos asociacijos atstovas Paulas Lekas.

    Tuo pat metu, kaip teigiama, lobistai ir įmonių atstovai elgiasi atsargiai. Viešas spaudimas Baltiesiems rūmams gali atsisukti papildomais ribojimais, pavyzdžiui, eksporto kontrole ar dar griežtesniais apribojimais, todėl sektorius ieško būdų kalbėtis „už uždarų durų“.

    Rizika inovacijoms ir konkurencijai su Kinija

    Neapibrėžtumas išryškėja tuo metu, kai tarptautinė konkurencija dėl DI lyderystės intensyvėja, o Kinijos bendrovės ir mokslinių tyrimų centrai sparčiai mažina atsilikimą. Technologijų bendrovėms svarbu nuolat atnaujinti produktus ir modelius, nes rinkoje laimi tie, kurie greičiau pasiūlo patikimesnius ir galingesnius sprendimus.

    „Dabartiniai administracijos veiksmai lėmė beveik visišką naujų išleidimų moratoriumą, ir tai pradės rimtai veikti įmonių pajamas“, – sakė buvęs JAV administracijos patarėjas naujųjų technologijų klausimais Saifas Khanas.

    Baltieji rūmai savo ruožtu pabrėžia siekį išlaikyti JAV lyderystę: kalba apie spartesnius leidimus DI infrastruktūrai, reguliavimo „lopymo“ tarp skirtingų valstijų prevenciją ir prioritetą nacionaliniam saugumui. Tačiau industrijai svarbiausias klausimas išlieka tas pats: kokios konkrečios taisyklės galios, kam jos bus taikomos ir kaip greitai įmonės galės planuoti naujų modelių paleidimus.

  • „OpenAI“ GPT-5.6 gali negauti visi: JAV valdžia nori spręsti, kas bus įleistas pirmas

    „OpenAI“ GPT-5.6 gali negauti visi: JAV valdžia nori spręsti, kas bus įleistas pirmas

    „OpenAI“ jau ruošia naują dirbtinio intelekto modelį GPT-5.6, tačiau jo startas gali būti neįprastas: prieiga iš pradžių būtų suteikiama tik atrinktiems klientams. Toks etapinis paleidimas, remiantis žiniasklaidos publikacijomis, siejamas su JAV federalinės valdžios reikalavimais.

    Skelbiama, kad pirmojoje fazėje prieiga prie GPT-5.6 būtų tvirtinama individualiai, klientas po kliento. Plačiau modelis galėtų tapti pasiekiamas po kelių savaičių, tačiau kol kas neaišku, ar vėliau jis būtų atvertas visiems norintiems.

    Kas keičiasi „OpenAI“ planuose

    Etapinis diegimas reiškia, kad naujausias modelis pirmiausia galėtų būti skirtas ribotai įmonių grupei, ypač toms, kurios dirba su jautriais duomenimis ar kritine infrastruktūra. Tai leidžia testuoti saugumo priemones realiose situacijose, bet kartu kuria nelygią prieigos dinamiką rinkoje.

    Tokių ribojimų fonas siejamas su JAV politika, kai pažangiausi dirbtinio intelekto modeliai vis dažniau vertinami ir kaip inovacijų variklis, ir kaip nacionalinio saugumo rizikos veiksnys. Pastaraisiais metais daugėja diskusijų apie tai, ar labai galingi modeliai turėtų būti tikrinami prieš viešą paleidimą.

    Valdžios argumentas – nacionalinis saugumas

    Žiniasklaida nurodo, kad valdžios institucijos ragino „OpenAI“ atidėti arba išskaidyti išleidimą, motyvuodamos nacionalinio saugumo sumetimais. Tokia logika dažniausiai siejama su piktnaudžiavimo scenarijais, kai pažangūs modeliai gali būti panaudoti kibernetinėms atakoms, dezinformacijai ar biologinių rizikų didinimui.

    „Mes paaiškinome JAV vyriausybei, kad tai nėra mūsų pageidaujamas ilgalaikis modelis, ir bendradarbiausime siekdami labiau subalansuoto požiūrio būsimuose leidimuose“, – sakė „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas.

    JAV institucijos pastaruoju metu aktyviau ieško vieningų kriterijų, kaip vertinti pažangius DI modelius, ypač prieš jų masinį pritaikymą. Praktikoje tai gali reikšti rizikos vertinimus, ribotos prieigos testus, incidentų valdymo procedūras ir aiškesnes taisykles, kam leidžiama naudoti galingiausius įrankius.

    Rinka nerimauja dėl nelygių taisyklių

    Etapinė prieiga gali turėti ir konkurencinių pasekmių: jei vieni rinkos dalyviai naujausius modelius gauna anksčiau, jų pranašumas kuriant produktus ir automatizuojant procesus didėja. Technologijų sektoriuje tai kelia klausimų, ar taisyklės bus taikomos vienodai skirtingoms bendrovėms.

    Be to, tokia praktika stiprina tendenciją, kad pažangiausios DI galimybės pirma pasiekia dideles organizacijas, o ne plačią visuomenę. Tai gali gilinti atotrūkį tarp įmonių, kurios gali greitai diegti automatizaciją, ir tų, kurios turi laukti vėlesnių, labiau prieinamų versijų.

    Kol kas „OpenAI“ nėra paskelbusi viešo grafiko, kada GPT-5.6 būtų prieinamas plačiai, todėl pagrindinis klausimas lieka atviras: ar etapinis modelio paleidimas taps laikina priemone, ar nauju standartu pažangiausiam DI JAV reguliavimo aplinkoje.