CP v2

Tag: OpenAI

  • „OpenAI“ žada garantuotą skaičiavimo galią: klientai galės rezervuoti metus į priekį

    „OpenAI“ žada garantuotą skaičiavimo galią: klientai galės rezervuoti metus į priekį

    Kas yra „Guaranteed Capacity“

    „OpenAI“ pristatė naują pasiūlymą „Guaranteed Capacity“, kuris verslo klientams leidžia iš anksto užsitikrinti skaičiavimo resursus dirbtinio intelekto produktams, agentams ir darbo eigoms. Tai reiškia, kad įmonės gali planuoti DI paslaugų plėtrą žinodamos, jog turės pakankamai infrastruktūros modeliams vykdyti.

    Pasak bendrovės, klientai gali rinktis vienerių, dvejų arba trejų metų įsipareigojimus, o nuolaidos didėja priklausomai nuo sutarties trukmės. „OpenAI“ nurodo, kad programa bus siūloma tol, kol bus išparduotas šiuo metu numatytas pajėgumų kiekis, tačiau ateityje planuojama ją kartoti.

    Kodėl skaičiavimo pajėgumai tapo kritiniu klausimu

    DI sektoriuje skaičiavimo pajėgumai reiškia serverių, spartintuvų ir duomenų centrų resursus, reikalingus dideliems modeliams apmokyti ir jų darbui užtikrinti. Praktikoje tai vienas brangiausių ir sunkiausiai greitai išplečiamų komponentų, todėl rinkoje dažnai kalbama apie pajėgumų trūkumą.

    „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas yra pabrėžęs, kad klientai vis dažniau prašo garantijų dėl pajėgumų, o didėjant modelių galimybėms paklausa gali viršyti pasiūlą. „Kaip modeliai gerėja, tikimės, kad pasaulis dar kurį laiką susidurs su pajėgumų trūkumu“, – sakė Samas Altmanas.

    Signalas apie strategiją ir finansus

    Naujoji programa svarbi ir kaip verslo modelio dalis, nes ilgalaikiai įsipareigojimai leidžia tiekėjui tiksliau planuoti investicijas į infrastruktūrą. Rinkoje DI paslaugų teikėjai ieško būdų suderinti sparčiai augantį poreikį su milžiniškomis išlaidomis techninei bazei, o išankstinės rezervacijos padeda mažinti neapibrėžtumą.

    Anksčiau „OpenAI“ investuotojams yra pateikusi tikslą iki 2030 metų skaičiavimo pajėgumams išleisti apie 520 milijardų eurų. Toks mastas atspindi, kad lenktynės dėl pažangiausių DI sistemų vis labiau remiasi ne vien programine įranga, bet ir fizine infrastruktūra bei energijos ištekliais.

    „OpenAI“ taip pat nurodo, kad planuodama rezervacijas sieks palikti pakankamai resursų ir savo produktams, įskaitant „ChatGPT“ bei programavimo pagalbininką „Codex“. Tai reikšminga detalė, nes didelio vartotojų srauto paslaugos dažnai konkuruoja dėl tų pačių pajėgumų su verslo klientų projektais.

  • Singapūras susitarė su „Google“ ir „OpenAI“: į DI ekosistemą – apie 160 mln. eurų

    Singapūras susitarė su „Google“ ir „OpenAI“: į DI ekosistemą – apie 160 mln. eurų

    Singapūras pasirašė atskirus susitarimus su „Google“ ir „OpenAI“, siekdamas sustiprinti šalies pozicijas kaip pasaulinio dirbtinio intelekto (DI) centro ir sparčiau diegti sprendimus viešajame sektoriuje, sveikatos apsaugoje, švietime bei versle. Susitarimai paskelbti technologijų renginių ciklo ATxSummit metu, kur šiemet pagrindinis dėmesys skiriamas DI pritaikymui praktikoje.

    Vienas svarbiausių elementų – pirmasis Singapūro ir „OpenAI“ pasirašytas memorandumą dėl bendradarbiavimo. Pagal jungtinį „OpenAI“ ir Skaitmeninės plėtros ir informacijos ministerijos pareiškimą, bendrovė įsipareigojo skirti daugiau kaip 300 mln. Singapūro dolerių, tai yra maždaug 160 mln. eurų, šalies DI ekosistemai stiprinti.

    Taip pat numatyta įkurti „OpenAI Singapore Applied AI Lab“, kuris, pasak pranešimų, būtų pirmasis tokio tipo „OpenAI“ laboratorijos projektas už Jungtinių Valstijų ribų. Laboratorija turėtų padėti vietos partneriams pritaikyti pažangius DI modelius realioms užduotims ir per artimiausius kelerius metus planuojama sukurti daugiau kaip 200 darbo vietų.

    Numatoma, kad „OpenAI“ veikla Singapūre apims prioritetines sritis: švietimą, viešąsias paslaugas, finansus, sveikatos apsaugą, skaitmeninę infrastruktūrą, taip pat mokymų programas vidurio karjeros inžinieriams. Kartu minimos ir platesnės iniciatyvos, orientuotos į startuolių akseleravimą bei gyventojams skirtų programėlių kūrimą.

    Tuo metu „Google“ paskelbė apie Nacionalinę DI partnerystę su Singapūru, tačiau konkrečios investicijų sumos nenurodė. Bendrovė teigia, kad dėmesys bus sutelktas į visuomenei aktualių problemų sprendimą, DI kompetencijų ugdymą, inovacijų skatinimą įmonėse ir saugaus DI diegimo ekosistemos kūrimą.

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, „Google“ bendradarbiavimas apims ir valstybės tyrėjų mokymą naudotis agentiniais DI įrankiais, taip pat darbą su Švietimo ministerija, rengiant programas pedagogams. Be to, numatomi projektai sveikatos ir gyvybės mokslų srityse, kur ieškoma būdų, kaip DI galėtų sustiprinti gydytojų sprendimų priėmimą ir pacientų priežiūrą.

    Šie susitarimai papildo platesnę Singapūro nacionalinę DI strategiją. Šalis jau anksčiau skelbė ketinanti skirti daugiau kaip 1 mlrd. Singapūro dolerių, tai yra apie 540 mln. eurų, viešųjų DI tyrimų gebėjimams stiprinti per penkerius metus nuo 2025 iki 2030 metų.

    Singapūras pastaraisiais metais kryptingai siekia įsitvirtinti globaliose DI varžybose, pabrėždamas reguliacinį aiškumą, talentų pritraukimą ir neutralios platformos vaidmenį testuojant bei diegiant sprendimus. Šalį jau yra pasirinkę ir kiti technologijų gigantai, įskaitant „Amazon“ AWS bei „Microsoft“, o tai rodo augantį regiono svorį DI infrastruktūros ir produktų plėtroje.

  • Po Musko pralaimėjimo teisme – kitas mūšis biržoje: „SpaceX“ ir „OpenAI“ ruošia rekordinius IPO

    Po Musko pralaimėjimo teisme – kitas mūšis biržoje: „SpaceX“ ir „OpenAI“ ruošia rekordinius IPO

    Elonas Muskas pralaimėjo bylą prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną, tačiau jų konfliktas, regis, tik persikelia į kitą areną: Volstritą. Investuotojai jau vertina, kad artėjant galimiems viešiems akcijų siūlymams kiekvienas naujas skandalas ar teismo posūkis gali tapti kainą judinančiu veiksniu.

    Federalinis teismas Kalifornijoje nusprendė, kad Muskas pavėlavo pateikti ieškinį, todėl byla buvo atmesta senaties pagrindu. Teismas iš esmės nevertino, ar Musko teiginiai dėl nepelno principų pažeidimo yra pagrįsti, o tai reiškia, kad viešojoje erdvėje ginčas greičiausiai tęsis komunikacijos ir reputacijos lygmenyje.

    Kas nutiko teisme

    Byla kilo iš Musko teiginių, kad „OpenAI“ esą nutolo nuo pradinės misijos veikti kaip visuomenei naudinga organizacija ir savo veiklą perorientavo į pelno logiką. Patariamoji prisiekusiųjų komisija konstatavo, kad ieškinys pateiktas per vėlai, o sprendimą perėmė ir patvirtino teisėja Yvonne Gonzalez Rogers.

    Po verdikto Musko advokatai pranešė ketinantys sprendimą skųsti 9-ajam JAV apeliaciniam teismui. Pats Muskas sprendimą viešai pavadino kalendorine formalija, taip signalizuodamas, kad konflikto neketina užbaigti net ir pralaimėjęs pirmąjį raundą.

    „SpaceX“ istorija investuotojams

    Rinkoje svarstoma, kad „SpaceX“ gali būti viena ryškiausių kandidatų į viešą listingavimą, o investuotojų dėmesys krypsta į tai, kaip bendrovė pristatys savo augimo logiką. Pagrindinis „SpaceX“ verslas remiasi pakartotinai naudojamų raketų paleidimais ir vyriausybinėmis bei komercinėmis sutartimis, o papildomą svorį suteikia „Starlink“ palydovinio interneto plėtra.

    Įtampą didina ir įmonės valdysenos klausimai: didelė vadovo įtaka sprendimams, ribotos smulkiųjų akcininkų teisės bei tai, kaip realiai bus suvaldytas interesų konfliktas, kai vienas žmogus vadovauja kelioms skirtingo profilio organizacijoms. Tokie faktoriai prieš IPO paprastai tampa vienu svarbiausių rizikos punktų instituciniams investuotojams.

    „OpenAI“ spaudimas dėl pinigų ir konkurencijos

    „OpenAI“ teismo pergalė nereiškia ramybės: bendrovė turi įrodyti, kad jos augimas ir pajamų modeliai gali pateisinti rinkos lūkesčius. DI modelių kūrimas ir palaikymas reikalauja milžiniškų skaičiavimo resursų, todėl kapitalo poreikis išlieka esminis argumentas tiek investuotojams, tiek potencialiems partneriams.

    Lygiagrečiai stiprėja konkurencija, ypač įmonių sprendimų ir programavimo įrankių segmente, kur klientai vertina ne tik modelių kokybę, bet ir kainodarą, saugumo garantijas, duomenų valdymą bei integraciją į esamas sistemas. Dėl to būsimų IPO sėkmę gali lemti ne vien technologinis pranašumas, bet ir aiškiai apibrėžta komercinė strategija.

    „Didysis vaizdas toks: spektaklis baigtas. Dabar prasideda esmė, ar šios įmonės sugebės sukurti milžiniškus verslus aplink DI“, – sakė investicijų valdymo bendrovės „Deepwater Asset Management“ partneris Gene Munster.

    Rinkos dalyviai taip pat atkreipia dėmesį į vadovų reputaciją ir stabilumą, nes abu lyderiai pastaraisiais metais susidūrė su skirtingais iššūkiais: Muskas dažnai kritikuojamas dėl išsiskaidančio dėmesio, o Altmanui vis dar primenamas ankstesnis konfliktas su valdyba. Artėjant galimiems biržos debiutams, net ir senos istorijos vėl gali tapti svarbios vertinant riziką.

    Jei „SpaceX“ išeitų į biržą pirmoji, ji galėtų pasinaudoti pirmojo žingsnio pranašumu ir pritraukti didelę dalį teminio kapitalo, ieškančio ekspozicijos kosmoso ir DI infrastruktūros istorijoms. Tokiu atveju „OpenAI“ tektų kovoti ne tik dėl savo pasakojimo patrauklumo, bet ir dėl investuotojų dėmesio, kuris IPO lange dažnai būna ribotas.

  • Muskui nepavyko byloje prieš OpenAI: sprendimas atveria kelią naujai akcijų emisijai ir IPO

    JAV teismas atmetė Elono Musko ieškinį prieš OpenAI ir bendrovės vadovą Samą Altmaną, nes dalis reikalavimų buvo pateikti praleidus senaties terminus. Tai reiškia, kad byla iš esmės nebuvo nagrinėjama dėl faktinių aplinkybių, o sprendimas priimtas procesiniais pagrindais.

    Musko ieškinys buvo vienas ryškiausių viešų konfliktų DI sektoriuje, susijęs su OpenAI transformacija iš ne pelno siekiančios iniciatyvos į komercinę struktūrą. Verslininkas teigė buvęs klaidinamas dėl organizacijos krypties ir lėšų paskirties, tačiau teismas jo reikalavimų netęsė.

    Ką tai reiškia OpenAI planams?

    Atmestas ieškinys sumažina teisinę riziką, kuri galėjo apsunkinti OpenAI kapitalo pritraukimą ar reorganizaciją. Rinkos dalyviai tokius ginčus dažnai vertina kaip veiksnį, galintį atidėti naują finansavimo etapą, akcijų emisiją ar pasirengimą viešam akcijų platinimui.

    Po sprendimo sustiprėjo lūkesčiai, kad bendrovė gali lengviau judėti link naujos akcijų emisijos ir galimo IPO Niujorke. Tokiems planams svarbus ne tik augantis DI produktų poreikis, bet ir aiškesnė teisinė aplinka, kuri paprastai yra būtina instituciniams investuotojams.

    Vertė auga kartu su DI bumu

    Pastaraisiais metais OpenAI vertinimas sparčiai augo, o tai siejama su DI sprendimų komercinimu ir intensyvia konkurencija dėl talentų, infrastruktūros bei duomenų. Viešose rinkose investuotojai DI temą vertina kaip vieną svarbiausių technologijų variklių, todėl kiekviena žinia apie galimą IPO pritraukia itin daug dėmesio.

    Tuo pat metu ginčai dėl valdymo modelio, pelno paskirstymo ir atsakomybės už DI plėtrą išlieka jautri tema visam sektoriui. Net ir atmetus šį ieškinį, OpenAI sprendimai dėl struktūros, finansavimo ir partnerystės sąlygų toliau formuos rinkos lūkesčius.

    „Teismas ieškinį atmetė dėl procesinių priežasčių, susijusių su senaties terminais, o ne dėl reikalavimų turinio“, – teigiama bylos sprendimo logikoje, kurią cituoja JAV žiniasklaida.

    Artimiausiu metu investuotojų dėmesys kryps į tai, ar OpenAI imsis naujo kapitalo pritraukimo ir kokia forma tai bus daroma. Nuo pasirinkto kelio priklausys ir tai, kaip greitai bendrovė galėtų priartėti prie viešo akcijų platinimo.

  • DI talentų aukso karštinė: „OpenAI“, „Meta“ ir „Google“ vilioja milijonais – kas tie žmonės?

    DI talentų aukso karštinė: „OpenAI“, „Meta“ ir „Google“ vilioja milijonais – kas tie žmonės?

    Didžiųjų technologijų bendrovės ir naujos kartos DI startuoliai įsitraukė į kovą dėl itin reto ištekliaus – žmonių, gebančių kurti vadinamuosius „frontier“ lygio modelius. Rinkoje kalbama, kad tokių specialistų pasaulyje tėra keli šimtai, todėl jų samdymas primena sporto žvaigždžių perėjimų karštinę.

    Šią tendenciją dar labiau sustiprino lenktynės dėl dirbtinio bendrojo intelekto, kai vis daugiau organizacijų siekia ne tik geresnių pokalbių modelių, bet ir universalesnių sistemų. Dėl to smarkiai išaugo atlygio paketai, o derybose vis dažniau dalyvauja patys vadovai.

    Kas kelia atlygius į viršų

    Didžiausius pasiūlymus dažniausiai lemia ne bazinis atlyginimas, o akcijų paketai, pasirašymo premijos ir ilgalaikiai skatinimo planai. Rinkos dinamika paprasta: kuo daugiau lėšų skiriama skaičiavimo pajėgumams, duomenims ir infrastruktūrai, tuo brangesni tampa žmonės, galintys šiuos resursus paversti veikiančiais produktais.

    Be to, kai kurie vadovai šiandien vertinami ne vien kaip mokslininkai, bet ir kaip „talento magnetai“ – gebantys atsivesti komandą. Toks efektas ypač svarbus, kai laboratorijos konkuruoja ne tik dėl rezultatų, bet ir dėl reputacijos, leidžiančios pritraukti kitus aukščiausio lygio tyrėjus.

    Ilya Sutskever ir SSI fenomenas

    Vienu ryškiausių vardų laikomas Ilya Sutskever – vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų ir buvęs vyriausiasis mokslininkas, siejamas su proveržiais, lėmusiais generatyvinio DI šuolį. Po vidinių valdymo sukrėtimų „OpenAI“ jis pasitraukė ir 2024 metais prisidėjo kuriant Safe Superintelligence.

    Nors Safe Superintelligence dar nėra pristatęs plataus komercinio produkto, rinkoje ši bendrovė vertinta maždaug 27,5 mlrd. eurų. Taip pat viešoje teisinėje aplinkoje buvo atskleista, kad Sutskever turėjo apie 6 mlrd. eurų vertės dalį „OpenAI“, o tai dar kartą parodė, kokią finansinę vertę sukūrė ankstyvieji DI laboratorijų lyderiai.

    Mira Murati ir nauja kryptis

    Kita dažnai minima figūra – buvusi „OpenAI“ technologijų vadovė Mira Murati, kuri 2024 metais paliko bendrovę ir įkūrė Thinking Machines Lab. Ji buvo viena iš matomiausių veidų pristatant „ChatGPT“ ir kitus „OpenAI“ produktus, o anksčiau dirbo ir „Tesla“.

    Thinking Machines Lab, kaip teigiama viešose rinkos apžvalgose, netrukus po starto buvo vertinama daugiau nei 4,3 mlrd. eurų. Bendrovė komunikuoja, kad sieks ne vien autonominių sistemų, bet ir žmogaus bei DI bendradarbiavimo, o tai atspindi platesnę kryptį: įrankiai, kurie integruojasi į kasdienį darbą, tampa tokie pat svarbūs kaip ir dideli modeliai.

    Meta statymas: Scale AI ir Wang

    Dar vienas pavyzdys – Alexandr Wang, 2016 metais įkūręs „Scale AI“, kuri ilgainiui tapo svarbia grandimi mokant modelius: nuo duomenų parengimo iki vertinimo bei kokybės užtikrinimo. Tokia infrastruktūra tapo ypač vertinga generatyvinio DI eroje, kai didelę dalį sėkmės lemia duomenų valdymas ir testavimo disciplina.

    2025 metais „Meta“, remiantis plačiai cituotais rinkos pranešimais, įsigijo 49 proc. nebalsuojančią „Scale AI“ dalį už maždaug 12,3 mlrd. eurų, o bendra įmonės vertė siekė apie 25 mlrd. eurų. Wang perėjo į vadovaujančią rolę „Meta“ superintelekto krypties komandoje, o jo kompensacija, pagal nutekėjimu vadinamus dokumentus, galėjo siekti itin aukštą lygį, įskaitant 860 000 eurų bazę ir reikšmingą akcijų paketą.

    „Google DeepMind“ ir Hassabis vaidmuo

    „Google DeepMind“ vadovas Demis Hassabis išsiskiria tuo, kad sujungia steigėjo patirtį, mokslinį autoritetą ir gebėjimą valdyti didelio masto tyrimų organizaciją. „DeepMind“ išgarsėjo tokiais projektais kaip „AlphaGo“ ir „AlphaFold“, o pastarasis įrankis iš esmės pakeitė baltymų struktūrų prognozavimo lauką.

    Po „ChatGPT“ proveržio „Google“ konsolidavo daugiau DI iniciatyvų „Google DeepMind“ kryptimi, nes konkurencija su „OpenAI“, „Anthropic“ ir „Meta“ tapo ne tik technologinė, bet ir reputacinė. Tokiose sąlygose talentų išlaikymas dažnai vertinamas kaip strateginis saugumo klausimas.

    Karpathy: įtaka bendruomenei

    Andrej Karpathy – vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų, vėliau vadovavęs DI krypčiai „Tesla“ autonominio vairavimo komandose. 2024 metais jis pradėjo „Eureka Labs“, orientuotą į švietimo ir naujų produktų eksperimentus, o jo vertė rinkoje dažnai siejama su gebėjimu formuoti kūrėjų kultūrą ir pritraukti talentą.

    Šiandien DI sektoriuje vis aiškiau matyti, kad vien technologinių sprendimų neužtenka: laimi tie, kurie sugeba suburti komandą, užtikrinti infrastruktūrą ir greitai komercializuoti idėjas. Todėl „talentų karai“ greičiausiai tęsis, o atlygio paketai, ypač akcijų forma, išliks vienu pagrindinių ginklų.

  • Musk prieš „OpenAI“ pralaimėjo teisme: ieškinys atmestas dėl senaties, ginčas dėl misijos komercializavimo

    Oaklande nagrinėtoje byloje teismas atmetė Elono Musko ieškinį prieš „OpenAI“. Devynių prisiekusiųjų kolegija vienbalsiai nusprendė, kad ieškinys pateiktas praleidus trejų metų senaties terminą, todėl ginčas iš esmės buvo uždarytas procesiniu pagrindu.

    Elonas Muskas teigė, kad „OpenAI“ vadovybė nukrypo nuo pradinės organizacijos, kaip ne pelno siekiančio projekto, misijos. Pasak jo, bendrovė buvo per daug komercializuota, o sprendimai dėl valdymo ir veiklos prioritetų esą prieštaravo anksčiau deklaruotiems tikslams.

    „Mūsų pusė pasilieka teisę skųsti šį sprendimą“, – teisme sakė Elono Musko advokatas.

    Nors prisiekusiųjų verdiktas šioje procedūroje turėjo patariamąjį pobūdį, bylą nagrinėjusi teisėja pasirėmė jų išvada ir paliko galioti sprendimą ieškinį atmesti. Tokiu būdu teismas nepasisakė dėl pačių kaltinimų esmės, o daugiausia dėmesio skyrė terminams ir proceso taisyklėms.

    Byla sulaukė išskirtinio dėmesio technologijų sektoriuje, nes ji atvėrė platesnę diskusiją apie ne pelno siekiančių iniciatyvų transformaciją į komercinius modelius, kai produktai ir infrastruktūra tampa kritiškai svarbūs rinkai. Dirbtinio intelekto srityje tai ypač jautru: investicijų mastai auga, o konkurencija dėl talentų, duomenų ir skaičiavimo išteklių verčia organizacijas ieškoti tvarių finansavimo šaltinių.

    Elonas Muskas siekė, kad iš vadovaujančių pareigų būtų pašalinti Samas Altmanas ir Gregas Brockmanas, taip pat buvo prašoma didelės vertės žalos atlyginimo. Tekste minėta suma viršijo 180 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 165 mlrd. eurų, ir, pagal ieškinį, ji turėjo būti skirta „OpenAI“ fondui.

    Proceso metu liudijo abu konflikte dalyvaujantys verslininkai, o byloje buvo nagrinėta ir jų tarpusavio korespondencija. Ji, pasak bylos eigos aprašymo, atskleidė vidinius nesutarimus „OpenAI“ bei detales apie ankstyvuosius organizacijos strateginius pasirinkimus.

    Sprendimas palankus „OpenAI“ planams judėti į priekį su struktūriniais pokyčiais ir galimu ėjimu į biržą. Tuo pat metu Musko pusė signalizuoja, kad kova gali persikelti į aukštesnę instanciją, tačiau rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, jog senaties argumentą pakeisti apeliacine tvarka paprastai būna sudėtinga.

  • Teismas atkirto Muskui: ieškinys prieš „OpenAI“ ir Samą Altmaną atmestas dėl termino

    Teismas atkirto Muskui: ieškinys prieš „OpenAI“ ir Samą Altmaną atmestas dėl termino

    JAV federalinis prisiekusiųjų teismas Ouklande nusprendė, kad Elonas Muskas per vėlai pateikė ieškinį „OpenAI“ ir jos vadovui Samui Altmanui. Byla buvo užbaigta nevertinant ginčo esmės, nes pretenzijos pripažintos pateiktomis pasibaigus įstatyme numatytam terminui.

    Sprendimą iš esmės iškart patvirtino apygardos teisėja Yvonne Gonzalez Rogers. Teismas aiškino, kad taikomas trejų metų senaties terminas, todėl klausimas, ar buvo pažeistas labdaros įsipareigojimas, šioje proceso stadijoje netapo nagrinėjimo objektu.

    „Tai kalendorinė techninė kliūtis“, – sakė Elonas Muskas, komentuodamas nuosprendį.

    Verslininkas su advokatais nurodė ketinantis skųsti sprendimą 9-ajam JAV apeliaciniam teismui. Teisėja viešai pabrėžė matanti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių prisiekusiųjų išvadą dėl termino praleidimo.

    Bylos centre buvo Musko teiginiai, kad „OpenAI“ nuo pirminės misijos vystant dirbtinį intelektą visuomenės labui esą nuėjo į komercinį kelią, o tai, pasak jo, prasilenkia su pradiniais pažadais ir aukų logika. Muskas priminė, kad prie „OpenAI“ kūrimo prisidėjo 2015 metais, tačiau 2018 metais pasitraukė iš valdybos.

    „OpenAI“ atstovai teisme teigė, kad Musko parama nebuvo susieta su konkrečiais apribojimais, o organizacijos struktūros pokyčius lėmė itin brangi konkurencija dirbtinio intelekto rinkoje. Šiame sektoriuje milžiniškos išlaidos tenka skaičiavimo resursams, modelių mokymui, duomenų infrastruktūrai ir talentų pritraukimui, todėl įmonės ieško įvairių finansavimo modelių.

    Į ieškinį kaip atsakovė buvo įtraukta ir „Microsoft“, kuri į „OpenAI“ investavo dar ankstyvuoju laikotarpiu ir tapo viena svarbiausių strateginių partnerių. Teismas nurodė, kad pretenzijos „Microsoft“ atžvilgiu taip pat atmestos kaip pateiktos per vėlai.

    „Tai ne techninis, o esminis sprendimas: ieškinys pateiktas per vėlai“, – sakė „OpenAI“ advokatas Williamas Savittas.

    Ginčas atkreipė dėmesį ir dėl platesnio konteksto: dirbtinio intelekto rinka pastaraisiais metais tapo viena didžiausių technologijų investicijų krypčių, o jos dalyviai vis dažniau susiduria su klausimais dėl valdymo skaidrumo, atsakomybės ir to, kaip suderinti viešą interesą su komerciniais tikslais. Būtent tokie klausimai vis dažniau keliauja ir į teismus, ypač kai ankstesni susitarimai buvo paremti ne vien formaliomis sutartimis, bet ir viešais pažadais.

    Byla išryškino ir asmeninę Musko bei Altmano priešpriešą. Anksčiau bendradarbiavę technologijų lyderiai šiandien atsidūrė skirtingose barikadų pusėse, o jų ginčas tapo simboliniu susidūrimu dėl to, kas ir kaip turi kontroliuoti sparčiausiai besivystančias DI sistemas.

  • „Anthropic“ aplenkė „OpenAI“: CNBC Disruptor 50 atskleidė, kas valdo DI lenktynes

    „Anthropic“ aplenkė „OpenAI“: CNBC Disruptor 50 atskleidė, kas valdo DI lenktynes

    CNBC paskelbė 2026 metų Disruptor 50 reitingą, kuriame pirmą vietą užėmė DI bendrovė „Anthropic“, aplenkusi „OpenAI“. Sąrašas tradiciškai vertina sparčiausiai augančias įmones, kurios technologijomis keičia nusistovėjusias rinkas, o šiemet ryškiausia kryptis yra būtent dirbtinis intelektas.

    CNBC duomenimis, „Anthropic“ vadovas Dario Amodei teigė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį įmonės pajamos išaugo 80 kartų. Prie augimo prisidėjo ne tik vartotojams skirti sprendimai, bet ir įrankiai programuotojams, ypač „Claude Code“, kuris plačiai diegiamas įmonėse dėl patikimumo ir našumo sudėtingose užduotyse.

    Augimas ir rekordinės vertės

    Vienas ryškiausių šių metų signalų rinkai yra įspūdingos privačių DI bendrovių vertės. CNBC skelbia, kad „Anthropic“ svarstė naują kapitalo pritraukimą, kurio metu įmonės vertė galėjo siekti iki maždaug 830 mlrd. eurų, tai išryškina investuotojų lūkesčius dėl DI technologijų komercinio potencialo.

    Viso Disruptor 50 sąrašo bendrovių bendra vertė, CNBC vertinimu, pasiekė apie 2,2 trln. eurų. Palyginti su praėjusiais metais, numanoma sąrašo vertė išaugo maždaug tris kartus, o į šio penkiasdešimtuko įmones investuotos lėšos siekia apie 310 mlrd. eurų.

    DI persikelia į visą ekonomiką

    Šių metų reitinge DI iš nišinės technologijos galutinai tapo pagrindine verslo infrastruktūra. CNBC nurodo, kad 43 iš 50 į sąrašą patekusių bendrovių teigia, jog dirbtinis intelektas yra kritiškai svarbus jų verslo modeliui, o didžiausia kategorija išlieka įmonių technologijos.

    Kartu matomas DI pritaikymas sveikatos srityje, kur sąraše yra ir sveikatos priežiūros, ir biotechnologijų įmonių. Finansų technologijos taip pat išlieka tarp lyderių, o tarp ryškesnių vardų minima „Revolut“.

    Gynybos technologijų bumas ir IPO laukimas

    CNBC akcentuoja ir gynybos technologijų augimą: po pernai sąrašui vadovavusios „Anduril“ šiemet gynybos tematika išlieka viena iš centrinių. Reitinge minimos bendrovės kuria autonomines sistemas, bepiločius sprendimus ir kibernetinės gynybos technologijas, o tai rodo, kad didėjant geopolitinei įtampai gynybos sektorius tampa vis svarbesniu technologijų užsakovu.

    Tuo pat metu investuotojai vis labiau žvalgosi į galimus viešus akcijų platinimus. CNBC cituojamas „Goldman Sachs“ vertinimas apie išaugusį IPO sandorių laukiančių bendrovių skaičių, o tarp akylai stebimų kandidatų minimos „Anthropic“, „OpenAI“, „Databricks“, „Stripe“ ir „SpaceX“.

    „Pastaraisiais mėnesiais matome, kaip modeliai tampa protingesni, produktai gerėja, o tai sukuria didžiulę vertę verslui“, – sakė „Anthropic“ bendraįkūrėja Daniela Amodei.

    Reitingo rezultatai signalizuoja, kad DI lenktynėse svarbiausi tampa ne vien pažangūs modeliai, bet ir įmonių pasitikėjimas, saugumo standartai bei gebėjimas greitai paversti technologiją apčiuopiamu produktyvumo šuoliu. Būtent ši kombinacija, CNBC vertinimu, ir iškėlė „Anthropic“ į pirmą vietą.

  • CNBC Disruptor 50: DI karštinė keičia taisykles – vertė šoktelėjo iki 2,2 trln. eurų

    CNBC Disruptor 50: DI karštinė keičia taisykles – vertė šoktelėjo iki 2,2 trln. eurų

    CNBC paskelbtas 2026 metų Disruptor 50 sąrašas aiškiai rodo vieną kryptį: didžioji dalis sparčiausiai augančių privačių startuolių savo verslo modelį dabar stato ant dirbtinio intelekto. Iš 50 įmonių net 43 nurodo, kad DI yra esminė jų siūlomos naujovės ir augimo varomoji jėga.

    CNBC skaičiuoja, kad visų į sąrašą patekusių bendrovių bendra vertė per metus patrigubėjo ir pasiekė apie 2,4 trilijono JAV dolerių, tai yra maždaug 2,2 trilijono eurų. Vis dėlto patys sudarytojai pabrėžia, kad vien vertinimas nebuvo pagrindinis atrankos kriterijus.

    Į sąrašą galėjo pretenduoti privačios, savarankiškai valdomos bendrovės, įkurtos po 2011 metų sausio 1 dienos. Kandidatai turėjo pateikti detalią informaciją apie pajamas, vartotojų skaičiaus dinamiką, darbuotojų augimą ir kitus rodiklius, o dalis duomenų buvo naudojama tik vertinimui.

    Vertinimo procese papildomai pasitelkti išoriniai duomenų partneriai: „PitchBook“ pateikė informaciją apie pritrauktą kapitalą, numanomą vertę ir investuotojų kokybę, o „IBISWorld“ padėjo palyginti įmones pagal sektorius ir rinkas, kurias jos bando keisti. Galutinį kriterijų svėrimą derino akademinė ir rizikos kapitalo patariamosios tarybos.

    2026 metais svarbiausiais kriterijais įvardytas mastelio didinimas, vartotojų augimas ir pardavimų augimas, po jų sekė proveržio technologijų panaudojimas bei rinkos, kurią siekiama transformuoti, dydis. CNBC pažymi, kad pastarojo kriterijaus svoris šiemet išaugo labiausiai, ypač rizikos kapitalo vertintojų akimis.

    DI įtrauktas į vertinimą

    Nauja tai, kad šiemet pats sąrašo sudarymo procesas buvo papildytas DI eksperimentu. CNBC komanda pasitelkė „OpenAI“ sukurtą „ChatGPT“, kad šis padėtų suformuoti vadinamąjį unikalumo balą, paremtą apibendrintu turiniu be įmones identifikuojančių detalių.

    Modelis unikalumą skaidė į semantinį išskirtinumą, techninį naujumą ir kategorijos retumą, o rezultatą pateikė 0–100 skalėje. Šis balas oficialiai nebuvo įtrauktas į kiekybinę metodiką, tačiau naudotas kaip papildoma redakcinė įžvalga galutiniam sprendimui.

    CNBC teigimu, didžiausią unikalumo įvertinimą gavo „Applied Intuition“, o DI vertinimas padėjo komandai aiškiau pamatyti, kuo ši bendrovė skiriasi nuo gausybės įmonių, kuriančių virtualius darbo srautų automatizavimo sprendimus. Kartu buvo išbandyti ir kiti modeliai, įskaitant „Anthropic“ „Claude“ bei „Google“ „Gemini“.

    Kodėl DI dominuoja Disruptor 50

    Pasak CNBC, generatyvinio DI banga pakeitė ne tik įmonių produktus, bet ir jų plėtros greitį: DI padeda sparčiau kurti, personalizuoti paslaugas ir mažinti vieneto kaštus, todėl augimas gali būti itin staigus. Dėl to vis daugiau kandidatų DI laiko ne papildoma funkcija, o pačiu verslo branduoliu.

    Sąraše matyti ir platesnė tendencija: į jį pateko 22 naujokai, o tik keturios įmonės yra iš laikotarpio iki „ChatGPT“ išpopuliarėjimo. CNBC akcentuoja, kad daliai ilgamečių dalyvių išlikti padėjo būtent gebėjimas persiorientuoti ir į DI erą įnešti naują pagreitį.

    Vis dėlto sąrašas nėra vien DI startuolių paradas. Šiemet pirmą kartą įvertintos ir prognozių rinkų krypties įmonės „Kalshi“ bei „Polymarket“, o dėvimųjų įrenginių segmente šalia „Oura“ debiutavo „Whoop“, orientuodamasi į sportininkus ir plačią sveikatos duomenų analizės auditoriją.

    CNBC išvada paprasta: vertinant inovatorius, svarbiausia ne skambi vertė, o realūs augimo rodikliai, gebėjimas greitai plėstis ir aiškus poveikis rinkoms. O 2026 metų Disruptor 50 atvejis parodo, kad būtent DI šiandien dažniausiai tampa tuo varikliu, kuris leidžia tai pasiekti greičiau nei bet kada anksčiau.

  • CNBC „Disruptor 50“ sąrašas apvertė DI lenktynes: „Anthropic“ aplenkė „OpenAI“ – kas dar tarp lyderių?

    CNBC „Disruptor 50“ sąrašas apvertė DI lenktynes: „Anthropic“ aplenkė „OpenAI“ – kas dar tarp lyderių?

    2026 metais CNBC paskelbtame „Disruptor 50“ reitinge įvyko ryškus pokytis: pirmą vietą užėmė DI bendrovė „Anthropic“, aplenkusi „OpenAI“. Tai signalizuoja ne tik dėl konkurencijos tarp didžiausių generatyvinio DI kūrėjų, bet ir dėl platesnės tendencijos, kad DI tampa beveik kiekvieno sparčiai augančio verslo branduoliu.

    CNBC nurodo, kad DI kaip kertinė technologija šiame reitinge dominuoja dar labiau nei anksčiau. 43 iš 50 į sąrašą patekusių įmonių teigia, jog DI yra esminė jų verslo modelio dalis, o bendra pritraukto finansavimo suma, lyginant su praėjusiais metais, išaugo kelis kartus.

    Didžiausia šuolį rodanti kryptis – generatyvinio DI įrankiai ir infrastruktūra, kurių sėkmė vis dažniau matuojama ne vien vartotojų skaičiumi, o diegimu įmonėse. Į aukščiausias pozicijas patenka ne tik modelių kūrėjai, bet ir platformos, kurios padeda organizacijoms saugiai pritaikyti DI vidiniams procesams, duomenų analitikai ar klientų aptarnavimui.

    Silicio slėnis išlaiko persvarą

    Šių metų „Disruptor 50“ žemėlapyje dominuoja Kalifornija, ypač San Franciskas ir jo apylinkės. Dalis bendrovių vis dar kuria produktus globaliai, tačiau talentų, kapitalo ir partnerystės koncentracija JAV Vakarų pakrantėje išlieka vienu svarbiausių spartaus augimo katalizatorių.

    Kita vertus, reitinge atsiranda ir ryškesnių europinių vardų, tarp jų – „Mistral AI“, pristatoma kaip atviresnė alternatyva didžiųjų laboratorijų kuriamiems sprendimams. Tai atspindi Europos siekį stiprinti savarankiškumą DI srityje, didinant investicijas į modelius, infrastruktūrą ir reguliavimo atitiktį.

    Naujos temos: programavimas ir prognozės

    Be didžiųjų DI laboratorijų, į sąrašą pateko ir įrankiai, kurie keičia pačią programavimo praktiką, įskaitant vadinamąjį vibe coding fenomeną. Tokie sprendimai orientuojasi į tai, kad programuotojas vis daugiau darbo atlieka formuluodamas užduotį ir tikslindamas rezultatą, o didelę dalį kodo generuoja DI.

    Kita auganti kryptis – prognozių rinkos, kuriose vartotojai stato už įvykių baigtis ir taip formuoja kainą, interpretuojamą kaip kolektyvinė tikimybė. Ši tema kelia ne tik investuotojų susidomėjimą, bet ir reguliavimo klausimų, nes ribos tarp finansinių produktų ir informacinių rinkų įvairiose jurisdikcijose vertinamos skirtingai.

    Kas sudaro 2026 metų penketuką

    CNBC reitingo viršūnėje – „Anthropic“, antroje vietoje – „OpenAI“, trečioje – „Databricks“. Ketvirta įvardijama gynybos technologijų bendrovė „Anduril“, o penktoje vietoje – finansinių operacijų platforma „Ramp“, kuri šiemet išsiskiria tuo, kad patenka į lyderių grupę ne iš Kalifornijos.

    Visas sąrašas rodo, kad DI skverbiasi į vis daugiau sričių: nuo kibernetinio saugumo ir dokumentų valdymo iki sveikatos priežiūros, kūrybinių industrijų, žemės ūkio ir gynybos. Tai patvirtina, kad DI šiandien veikia kaip bendros paskirties technologija, kuri keičia veiklos kaštus, produktyvumą ir konkurencinę pusiausvyrą beveik kiekviename sektoriuje.