CP v2

Tag: OpenAI

  • DI lustų gamintoja „Cerebras“ kelia IPO kartelę: siekia iki 4,4 mlrd. eurų ir 44,6 mlrd. vertės

    DI lustų gamintoja „Cerebras“ kelia IPO kartelę: siekia iki 4,4 mlrd. eurų ir 44,6 mlrd. vertės

    Dirbtinio intelekto lustų kūrėja „Cerebras Systems“ pakėlė planuojamo pirminio viešo akcijų siūlymo kainos intervalą. Naujausiuose dokumentuose nurodoma, kad bendrovė siekia parduoti akcijas po 150–160 JAV dolerių, kai prieš savaitę buvo kalbama apie 115–125 JAV dolerių ribas.

    Perskaičiavus į eurus, aukščiausioje naujo intervalo dalyje „Cerebras“ per IPO galėtų pritraukti iki maždaug 4,4 mlrd. eurų. Pagal visiškai išskaidytą vertinimą bendrovės kapitalizacija galėtų siekti iki maždaug 44,6 mlrd. eurų.

    Toks vertinimo šuolis išsiskiria ir tuo, kad dar šių metų vasarį „Cerebras“ skelbė apie maždaug 21,1 mlrd. eurų vertę, įvardytą po finansavimo etapo. Rinkos nuotaikas DI sektoriuje toliau kaitina paklausa skaičiavimo ištekliams, reikalingiems generatyviniams modeliams mokyti ir vykdyti.

    Konkurencija dėl skaičiavimo galios

    DI modelius treniruojančių įmonių pasaulyje industrijos standartu ilgą laiką buvo laikomos „Nvidia“ vaizdo plokštės ir jų GPU architektūra. „Cerebras“ teigia, kad jos lustai tam tikrais scenarijais gali užtikrinti didesnį greitį ir mažesnes sąnaudas nei tradiciniai GPU sprendimai.

    Prie bendrovės dėmesio prisideda ir komerciniai susitarimai. „Cerebras“ yra skelbusi gavusi „OpenAI“ įsipareigojimą, viršijantį 20 mlrd. JAV dolerių, o perskaičiavus tai sudaro daugiau nei 18,6 mlrd. eurų.

    Ne tik lustai, bet ir paslaugos

    „Cerebras“ vis labiau akcentuoja ne vien aparatinės įrangos pardavimą, bet ir nuosavų duomenų centrų infrastruktūrą bei debesijos paslaugas klientams. Toks modelis reiškia tiesioginę konkurenciją su debesijos infrastruktūros tiekėjais.

    Kovo mėnesį „Amazon Web Services“ paskelbė susitarimą, pagal kurį „Cerebras“ lustai bus diegiami AWS duomenų centruose. Tai svarbus signalas rinkai, nes bendrovė tampa ne tik alternatyviu lustų tiekėju, bet ir partneriu didžiausiems debesijos žaidėjams.

    Dėmesys sustiprėjo ir teisme

    Pastaruoju metu „Cerebras“ pavadinimas nuskambėjo ir su Elono Musko byla prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną siejamame teismo procese. Teisme „OpenAI“ vienas vadovų Gregas Brockmanas kalbėjo, kad planuoti „Cerebras“ lustai buvo laikomi reikalinga skaičiavimo baze, o taip pat buvo svarstytas ir bendrovių susijungimo variantas.

    Nasdaq birža tikisi, kad „Cerebras“ IPO įvyks gegužės 14 dieną. Investuotojams tai gali tapti vienu ryškiausių šių metų technologijų įvykių, atspindinčių, kiek brangiai rinkoje vertinamas DI skaičiavimo pajėgumas.

  • „OpenAI“ vadovė: DI diegimas versle pasiekė lūžio tašką – startuoja naujas padalinys

    „OpenAI“ vadovė: DI diegimas versle pasiekė lūžio tašką – startuoja naujas padalinys

    „OpenAI“ pajamų vadovė Denise Dresser teigia, kad įmonių DI diegimas pasiekė lūžio tašką: technologija iš eksperimentų fazės pereina į realius, kasdienius procesus. Pasak jos, vis daugiau organizacijų ieško ne pavienių įrankių, o sprendimų, kurie greitai duotų apčiuopiamą grąžą.

    Šį pokytį „OpenAI“ sieja su naujo padalinio „Deployment Company“ startu. Jo tikslas – padėti įmonėms greičiau diegti pažangius DI modelius sudėtinguose procesuose, kur reikia ne tik programinės įrangos, bet ir praktinio pertvarkymo, duomenų parengimo bei darbuotojų įsitraukimo.

    Kas yra „Deployment Company“

    „OpenAI“ pranešė, kad naujasis padalinys veiks kaip partnerystė su 19 investicijų ir konsultavimo bendrovių, o kontrolę išlaikys pati „OpenAI“. Kartu paskelbta apie pritaikomojo DI konsultacijų įmonės „Tomoro“ įsigijimą.

    Įsigijimas, anot „OpenAI“, atneš apie 150 inžinierių, kurie specializuojasi diegiant pažangius DI sprendimus klientų aplinkoje. Tokie specialistai dažnai dirba tiesiogiai su komandomis, kad DI būtų pritaikytas konkrečioms darbo eigoms, o ne liktų demonstracija ar prototipas.

    „Pagalvokite apie sudėtingas darbo eigas ir tai, kaip iš tikrųjų kuriamas produktas bei paslauga – ši struktūra leis tai daryti greitai ir mastu“, – sakė Denise Dresser.

    Kodėl įmonės skuba diegti DI

    Pastaraisiais metais įmonės vis aktyviau perkelia DI į klientų aptarnavimą, vidinę paiešką, dokumentų apdorojimą, programavimo pagalbą, rizikų kontrolę ir procesų automatizavimą. Tačiau praktikoje dažniausiai stringama dėl duomenų kokybės, integracijų su senomis sistemomis ir saugumo reikalavimų.

    Dėl to auga poreikis vadinamiesiems į klientą orientuotiems diegimo inžinieriams, kurie gali dirbti greta verslo komandų ir sujungti modelius su realiais procesais. Tokia kryptis rodo, kad DI rinka bręsta: laimi ne vien tas, kas turi geriausią modelį, bet ir tas, kas geba jį greitai pritaikyti.

    Konkurencija ir pajamų kryptis

    D. Dresser komentarai skamba įsibėgėjant kovai dėl didžiųjų įmonių klientų, kur aktyviai konkuruoja ir kiti DI kūrėjai. „OpenAI“ taip pat plečia infrastruktūros pasirinkimus ir bendradarbiavimą su debesijos paslaugų teikėjais, siekdama būti arčiau įmonių naudojamų platformų.

    „OpenAI“ skelbė, kad įmonių segmentas sudaro daugiau nei 40 proc. pajamų ir tikimasi, jog iki 2026 metų pabaigos jis pasieks panašų lygį kaip vartotojų kryptis. Tai signalizuoja, kad artimiausiu metu DI pardavimų ir diegimų centras vis labiau persikels į įmonių procesus, kur sprendimų vertė matuojama našumu, kaštų mažinimu ir greitesniu sprendimų priėmimu.

  • Nadella stojo liudyti Musko byloje: teigia, kad dėl „Microsoft“ investicijų į „OpenAI“ įspėjimų negavo

    Nadella stojo liudyti Musko byloje: teigia, kad dėl „Microsoft“ investicijų į „OpenAI“ įspėjimų negavo

    Federaliniame teisme Oklande liudyti stojo „Microsoft“ vadovas Satya Nadella, kviečiamas byloje, kurią Elonas Muskas yra inicijavęs prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną ir kitus su įmone susijusius asmenis. Nadella teigė, kad Muskas jam niekada tiesiogiai neiškėlė abejonių dėl „Microsoft“ investicijų į „OpenAI“ ar galimų įsipareigojimų pažeidimų.

    Pasak Nadellos, nuo pat pradžių „Microsoft“ ir „OpenAI“ santykis turėjo aiškų komercinį pagrindą, todėl investicijos nebuvo suprantamos kaip labdara. Jis aiškino, kad ankstyvaisiais bendradarbiavimo metais „Microsoft“ suteikė reikšmingas nuolaidas skaičiavimo ištekliams, tikėdamasi technologinės ir rinkodaros grąžos.

    Kas yra Musko pretenzijų esmė

    Muskas, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų, teisme siekia įrodyti, kad organizacija nutolo nuo pradinės ne pelno misijos ir esą buvo pertvarkyta taip, kad prioritetas atitektų komerciniams interesams. „Microsoft“ byloje minima kaip atsakovė, nes Muskas kaltina bendrovę prisidėjus prie tariamo ne pelno įsipareigojimų pažeidimo.

    Bylos kontekste daug dėmesio skiriama „Microsoft“ finansavimui: nuo 2019 metais pradėtos strateginės partnerystės investicijos nuosekliai augo, o „OpenAI“ produktai tapo vienu svarbiausių postūmių plačiau taikyti generatyvaus DI sprendimus. Muskui didžiausią nerimą, remiantis jo ankstesniais pareiškimais, kėlė investicijų mastas ir tai, kokią įtaką jis galėjo suteikti komerciniams tikslams.

    Pajamos ir įtampa tarp partnerių

    Teisme taip pat nuskambėjo informacija apie finansinę grąžą: per vaizdo įrašą parodytame „Microsoft“ vadovo liudijime buvo teigiama, kad iki 2025 metų kovo per partnerystę su „OpenAI“ pripažinta apie 8 800 000 000 eurų pajamų. Šis skaičius pabrėžia, kad bendradarbiavimas jau seniai peržengė vien technologinės paramos ribas ir tapo reikšminga verslo kryptimi.

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie trintį tarp „OpenAI“ ir „Microsoft“, nors abi pusės santykius įvardija kaip strategiškai svarbius. Pranešta, kad partnerystės sąlygos buvo atnaujintos taip, jog „OpenAI“ galėtų lanksčiau dirbti su skirtingais debesijos tiekėjais, o pajamų pasidalijimo mechanizmai būtų aiškiau apibrėžti.

    Altmano atleidimo epizodas ir valdymo klausimai

    Nadella teisme kalbėjo ir apie 2023 metų lapkritį įvykusį trumpalaikį Altmano nušalinimą, kai „OpenAI“ valdyba pareiškė, kad jis esą ne visada atvirai bendravo su valdyba. „Microsoft“ vadovas sakė buvęs nustebęs tokiu sprendimu ir siekęs suprasti, kas konkrečiai slypėjo už formuluočių, kurios, jo vertinimu, nebuvo pakankamai paaiškinančios situacijos.

    „Man neužteko bendro paaiškinimo, nes tai buvo įmonės, į kurią esame investavę ir su kuria glaudžiai dirbame, vadovas“, – sakė S. Nadella.

    Jis pabrėžė, kad nebuvo reikalavęs valdybos grąžinti Altmaną į pareigas, o jo prioritetas buvo užtikrinti tęstinumą „Microsoft“ klientams. Tuo pat metu teismo posėdžiuose aptariamas ir platesnis klausimas, kaip valdoma greitai auganti DI ekosistema, kai ne pelno misija persipina su didelio masto investicijomis, komerciniais produktais ir geopolitinėmis technologijų varžybomis.

    Byloje numatyti ir kitų svarbių liudytojų parodymai, tarp jų – S. Altmano, o taip pat buvusių ar esamų „OpenAI“ valdymo struktūrose dalyvavusių asmenų. Teismo procesas gali turėti reikšmingų pasekmių ne tik „OpenAI“ struktūrai, bet ir visos generatyvaus DI rinkos investicijų modeliams bei partnerystėms.

  • „OpenAI“ siūlo ES prieigą prie pažangaus DI modelio: ką jis gali ir kodėl Briuselis sunerimo

    „OpenAI“ siūlo ES prieigą prie pažangaus DI modelio: ką jis gali ir kodėl Briuselis sunerimo

    „ChatGPT“ kūrėja „OpenAI“ derasi su Europos Komisija dėl galimybės ES institucijoms suteikti prieigą prie pažangaus modelio, skirto programinės įrangos pažeidžiamumams nustatyti. Šis žingsnis Briuselyje vertinamas kaip reikšmingas postūmis, nes pastarosiomis savaitėmis Europos pareigūnai ieškojo būdų geriau suprasti naujos kartos DI keliamas kibernetines rizikas.

    Pagrindinė idėja yra suteikti prieigą ne plačiajai visuomenei, o reguliuotojams ir saugumo institucijoms, kad jos galėtų įvertinti, kaip toks modelis gali būti panaudotas gynybai. Kartu tai leidžia stebėti, ar saugikliai, ribojantys piktnaudžiavimą, veikia praktikoje.

    Modelis, kuris randa spragas

    Pagal viešai aptariamą iniciatyvą ES institucijos galėtų susipažinti su kibernetikai pritaikyta pažangiausio „OpenAI“ modelio versija, galinčia padėti identifikuoti programinės įrangos silpnas vietas. Tokie įrankiai saugumo komandoms gali pagreitinti pažeidžiamumų paiešką, padėti prioritetizuoti pataisas ir geriau įvertinti realų rizikos lygį.

    Vis dėlto ta pati technologija kelia ir akivaizdžią grėsmę: jei modelis per daug „leidžiantis“, jis gali palengvinti kenkėjams spragų išnaudojimą ar atakų planavimą. Dėl to įprastai tokie modeliai turi papildomus apribojimus, o prieigos kontrolė tampa kritiškai svarbi.

    Kontrastas su „Anthropic“ ir politinis spaudimas

    „OpenAI“ pasiūlymas išryškino skirtumus tarp didžiųjų DI kūrėjų, kaip jie dalijasi jautriomis kibernetinėmis galimybėmis su valdžios institucijomis. Europos pareigūnai buvo viešai išreiškę nepasitenkinimą, kad konkurentės „Anthropic“ modelis „Mythos“ ES pusėje ilgiau išliko sunkiai pasiekiamas.

    Briuselyje dėl to augo įtampa: dalis europarlamentarų ir nacionalinių vyriausybių siekė daugiau koordinacijos bei informacijos, kad Europa nebūtų priversta laukti, kol privačios bendrovės pačios nuspręs, kas ir kada gali vertinti rizikingiausius DI pajėgumus.

    „Riba tarp to, kas padeda gintis, ir to, kas gali būti panaudota pulti, yra labai plona, todėl prieigą turi vertinti ne vien pačios įmonės“, – sakė iniciatyvai vadovaujantis „OpenAI“ atstovas George’as Osborne’as.

    Kodėl tai svarbu Europos infrastruktūrai

    Europos Komisijos atstovai šį atvirumą sieja su galimybe geriau prižiūrėti, kaip tokie modeliai diegiami ir ar neatsiranda naujų sisteminių grėsmių. Praktinis tikslas yra sustiprinti institucijų, komunalinių paslaugų, energetikos, ryšių ir kitos kritinės infrastruktūros atsparumą, nes DI paremtų kibernetinių atakų mastas, tikėtina, augs.

    ES reguliavimo aplinkoje tai dera su platesne kryptimi: didesniu modelių skaidrumu, rizikos vertinimu ir testavimu, ypač kai kalbama apie pažangius, vadinamuosius „frontier“ tipo DI sprendimus. Kuo anksčiau reguliuotojai gauna realią prieigą vertinimui, tuo mažesnė tikimybė, kad saugumo spragos bus pastebėtos tik po plataus diegimo.

    Tolesnės derybos su Europos Komisija turėtų parodyti, kokiomis sąlygomis prieiga būtų suteikiama, kokio lygio modelio versija būtų prieinama ir kokie saugos bei atskaitomybės mechanizmai būtų taikomi. Nuo šių sprendimų priklausys, ar žingsnis taps precedentu kitoms DI bendrovėms, ar liks išimtimi.

  • „OpenAI“ atveria ES duris į naują kibernetinį modelį: „Anthropic“ vis dar delsia su „Mythos“

    „OpenAI“ atveria ES duris į naują kibernetinį modelį: „Anthropic“ vis dar delsia su „Mythos“

    „OpenAI“ paskelbė suteiksianti Europos Sąjungai prieigą prie naujo kibernetiniam saugumui skirto dirbtinio intelekto modelio, o „Anthropic“ kol kas neskuba atverti savo modelio „Mythos“ peržiūrai Bendrijoje. Žinia pasirodė tuo metu, kai ES vis griežčiau akcentuoja didelės rizikos DI sistemų skaidrumą ir kontrolę.

    Pasak „OpenAI“, prieiga būtų suteikta Europos partneriams, tarp jų verslui, valdžios institucijoms, kibernetinio saugumo tarnyboms ir ES institucijoms, įskaitant ES DI biurą. Kalbama apie „OpenAI“ „GPT-5.5-Cyber“ – bendrovės teigimu, tai naujausio modelio variacija, pritaikyta kibernetinės gynybos scenarijams.

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier teigė, kad tarp ES ir „OpenAI“ jau įvyko apsikeitimas informacija ir suplanuotos tolesnės diskusijos dėl prieigos sąlygų.

    „Tai leis mums labai atidžiai stebėti modelio diegimą ir spręsti saugumo klausimus“, – sakė Thomas Regnier.

    „OpenAI“ anksčiau nurodė, kad modelis diegiamas ribotos peržiūros režimu patikrintoms kibernetinio saugumo komandoms. Toks etapas paprastai reiškia, kad prieiga suteikiama tik atrinktoms organizacijoms, o naudojimas ir rezultatai stebimi siekiant sumažinti piktnaudžiavimo rizikas.

    Kontekstas ypač jautrus, nes DI pajėgumai kibernetinėje srityje kelia dvilypį efektą: jie gali padėti aptikti pažeidžiamumus, automatizuoti incidentų analizę ir stiprinti gynybą, bet taip pat gali sumažinti barjerus atakų planavimui, socialinei inžinerijai ar kenkėjiško kodo adaptavimui. Dėl to institucijos vis dažniau reikalauja aiškių saugiklių, audito galimybių ir atsakomybės mechanizmų.

    Tuo metu „Anthropic“ modelis „Mythos“, apie kurį pastarosiomis savaitėmis kilo diskusijų dėl galimos įtakos kibernetinėms grėsmėms, ES institucijoms peržiūrai dar nebuvo pateiktas. Thomas Regnier patvirtino, kad ES derasi su „Anthropic“, tačiau pabrėžė, kad šios derybos yra kitoje stadijoje nei su „OpenAI“.

    Pasak Komisijos atstovo, su „Anthropic“ jau buvo surengti keturi ar penki susitikimai, bet sprendimas dėl prieigos dar nėra pasiektas. Tokia situacija atspindi platesnę tendenciją, kai reguliuotojai siekia ankstyvos prieigos prie pažangių DI modelių, kad galėtų įvertinti rizikas dar prieš platesnį diegimą rinkoje.

    „OpenAI“ savo ruožtu pabrėžia, kad kibernetinis atsparumas neturėtų priklausyti vien nuo technologijų laboratorijų sprendimų, o reikalauja patikimų partnerių darbo kartu. Bendrovė taip pat teigia, kad pažangios kibernetinės DI galimybės turi būti prieinamos ne tik siauram ratui, bet ir platesniam patikimų Europos gynėjų tinklui.

    Jei ES institucijos realiai gaus galimybę artimai stebėti tokio tipo modelių diegimą, tai gali tapti precedentu, kaip Bendrija ateityje derins inovacijų skatinimą su nacionalinio ir regioninio saugumo interesais. Kartu tai didina spaudimą kitoms DI bendrovėms aiškiau apibrėžti, kokiomis sąlygomis jos suteikia prieigą prie didelės rizikos funkcijų turinčių modelių.

  • „Nvidia“ meta milijardus į DI grandinę: per metus jau virš 37 mlrd. eurų, kyla įtarimai

    „Nvidia“ meta milijardus į DI grandinę: per metus jau virš 37 mlrd. eurų, kyla įtarimai

    „Nvidia“ vis agresyviau įsitvirtina ne tik kaip lustų gamintoja, bet ir kaip viena įtakingiausių DI ekosistemos investuotojų. Bendrovė 2026 metais jau yra suplanavusi daugiau nei 40 mlrd. JAV dolerių vertės akcijų ir kitų įsipareigojimų, o tai sudaro apie 37 mlrd. eurų, rodo viešai skelbiami sandorių duomenys ir rinkos vertinimai.

    Investicijų tikslas aiškus: užsitikrinti, kad DI infrastruktūros grandinėje netrūktų pajėgumų ir kritinių komponentų, o nauji duomenų centrų projektai būtų statomi taip, kad natūraliai rinktųsi „Nvidia“ technologijas. Vis dėlto dalis analitikų perspėja, kad toks modelis gali priminti tiekėjų finansavimą, kuris istorijoje ne kartą didino burbulų riziką.

    Milijardai partneriams ir tiekėjams

    Vien per pastarąsias dienas „Nvidia“ paskelbė susitarimus, suteikiančius teisę investuoti iki maždaug 2 mlrd. eurų į duomenų centrų operatorę IREN ir iki maždaug 3 mlrd. eurų į „Corning“. Po pranešimų šių įmonių akcijos rinkoje kilo, o tai parodė, kokią įtaką „Nvidia“ sprendimai turi investuotojų lūkesčiams.

    IREN sandoris siejamas su planais diegti iki 5 gigavatų galios „Nvidia“ projektuojamos infrastruktūros sprendimus, skirtus DI skaičiavimams. Tuo metu „Corning“ įsipareigojo plėsti optinių technologijų gamybą, kuri tampa vis svarbesnė pereinant nuo varinių jungčių prie šviesolaidžio didelio masto DI sistemose.

    Rinka šiuos žingsnius vertina ir kaip praktinį bandymą spręsti duomenų centrų plėtros stabdžius, ypač elektros galios ir tinklų prijungimų trūkumą. Europoje bei JAV tai tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, kur ir kaip greitai gali augti DI skaičiavimų pajėgumai.

    Kodėl „Nvidia“ tai daro?

    DI bumas per kelerius metus pavertė „Nvidia“ viena vertingiausių pasaulio įmonių, o jos vaizdo plokščių ir skaičiavimo akseleratorių paklausa tapo strategine didžiųjų debesijos tiekėjų bei startuolių kryptimi. Investuodama į tiekėjus, komponentų kūrėjus ir duomenų centrų plėtotojus bendrovė siekia užtikrinti, kad visa grandinė būtų pasirengusi sparčiam DI modelių mokymui ir inferencijai.

    Tokia strategija taip pat stiprina priklausomybę nuo „Nvidia“ platformos, nes infrastruktūra, programinė įranga ir tiekimo kanalai vis dažniau planuojami kaip viena visuma. Analitikų vertinimu, tai gali sukurti konkurencinį griovį, tačiau kartu didina klausimų dėl rinkos skaidrumo ir tikrosios paklausos struktūros.

    „Mes nesirenkame laimėtojų, mums reikia palaikyti visus“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, kalbėdamas apie bendrovės norą investuoti į kuo daugiau bazinių DI modelių kūrėjų.

    Rizikos: ar paklausa nėra dirbtinai palaikoma?

    Kritikai atkreipia dėmesį, kad investicijos į įmones, kurios pačios vėliau perka „Nvidia“ skaičiavimo įrangą, gali būti suprastos kaip paklausos skatinimas per balanso pusę. Tokia schema kelia riziką, kad rinkai pasikeitus ciklui investuotojai pradėtų vertinti, kiek DI infrastruktūros užsakymų buvo organiški, o kiek paremti finansiniais įsipareigojimais.

    Tačiau šalininkai pabrėžia, jog dabartiniai DI plėtros ribojimai dažnai yra ne vien lustai, o elektros galia, duomenų centrų plotas, aušinimas, optinės jungtys ir tiekimo terminai. Dėl to „Nvidia“ investicijos į grandinės vietas, kuriose trūksta pajėgumų, gali būti suprantamos kaip bandymas apsaugoti augimą nuo „butelio kaklelių“.

    Artimiausios „Nvidia“ finansinės ataskaitos investuotojams turėtų suteikti daugiau aiškumo apie investicijų portfelio mastą ir tai, kokią dalį rezultatų sudaro veiklos pelnas, o kokią nerealizuoti arba realizuoti vertės pokyčiai iš akcijų paketų. Rinkai tai ypač svarbu, nes DI sektorius išlieka itin jautrus tiek palūkanų normų, tiek reguliavimo, tiek kapitalo rinkų nuotaikų pokyčiams.

  • JAV kyla gigantiškas DI duomenų centras: 15 mlrd. eurų investicija ir vietinių įtūžis

    JAV kyla gigantiškas DI duomenų centras: 15 mlrd. eurų investicija ir vietinių įtūžis

    JAV Mičigano valstijoje, Saline Township savivaldybėje, įsibėgėja Stargate projekto duomenų centro kampuso statybos. Skelbiama, kad projektą vysto „Related Digital“, generalinis rangovas yra „Walbridge“, o pagrindiniai užsakovai – „Oracle“ ir „OpenAI“.

    Bendra investicijų vertė siekia apie 15 mlrd. eurų, todėl tai laikoma viena didžiausių tokio tipo infrastruktūros plėtros bangų regione. Pasak projekto vykdytojų, objektas skirtas naujos kartos dirbtinio intelekto sistemų skaičiavimo pajėgumams užtikrinti.

    Gigavatiška galia ir trys milžiniški pastatai

    Skelbiama, kad kampusas projektuojamas taip, kad galėtų tiekti daugiau nei 1 gigavatą galios skaičiavimo operacijoms. Tokie poreikiai atspindi visame pasaulyje ryškėjančią tendenciją: DI modeliams mokyti ir aptarnauti reikia vis daugiau elektros ir modernios aušinimo infrastruktūros.

    Projekte numatyti trys vieno aukšto pastatai, kurių kiekvieno plotas siekia apie 50 000 kvadratinių metrų. Taip pat planuojama LEED sertifikacija, uždaro ciklo aušinimo sprendimai, kurie turėtų mažinti vandens naudojimą, ir energijos kaupimo sistemos.

    Protestai ir susitarimas su bendruomene

    Projektas sulaukė dalies vietos gyventojų pasipriešinimo, o diskusijų centre atsidūrė triukšmo, infrastruktūros apkrovos, kraštovaizdžio ir išteklių naudojimo klausimai. Galiausiai pasiektas susitarimas, kuriame numatyta finansinė parama vietos reikmėms.

    Viešai minima, kad bendruomenei gali būti skirta apie 13 mln. eurų vietos tikslams, įskaitant priešgaisrinę saugą ir žemės apsaugos iniciatyvas. Nepaisant įtampos, projekto vykdytojai tvirtina, kad finansavimas užtikrintas, o statybos darbai tęsiami.

    Kada gali būti užbaigtas projektas?

    Remiantis skelbiamais vertinimais, kampuso statybos gali būti užbaigtos 2027 metų pabaigoje arba 2028 metais. Projekto mastą rodo ir tai, kad „Walbridge“ jį vadina didžiausiu per visą daugiau nei šimtmetį trunkančią įmonės istoriją.

    Duomenų centrų plėtra pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių technologijų sektoriaus krypčių: didėjant DI poreikiams, auga ir konkurencija dėl energijos, tinklų pajėgumų bei leidimų. Mičigano projektas yra ryškus šios globalios lenktynių dėl skaičiavimo galios pavyzdys.

    „Kampusas, sukurtas „Related Digital“ išskirtinai „Oracle“ ir „OpenAI“, yra vienas techniškai sudėtingiausių tokio tipo projektų šalyje“, – teigiama rangovo pranešimuose.

  • „Anthropic“ „Mythos“ sukėlė kibernetinę paniką: ekspertai sako, kad grėsmė jau seniai reali

    „Anthropic“ „Mythos“ sukėlė kibernetinę paniką: ekspertai sako, kad grėsmė jau seniai reali

    „Anthropic“ pristatytas DI modelis „Mythos“ pastarosiomis savaitėmis sukėlė nerimą bankams, technologijų bendrovėms ir valdžios institucijoms. Modeliui priskiriama galimybė masiškai aptikti iki šiol nežinomas programinės įrangos spragas, kurios gali tapti atakų vartais.

    Tačiau kibernetinio saugumo tyrėjai pabrėžia, kad pati esmė nėra nauja: panašias spragas jau dabar galima rasti pasitelkiant viešai prieinamus modelius ir automatizuotas darbo sekas. Kitaip tariant, panika kilo dėl pavadinimo ir masto, o ne dėl visiškai naujai atsiradusios technikos.

    Kas iš tikrųjų gąsdina?

    Didžiausias susirūpinimas siejamas su vadinamosiomis nulinės dienos spragomis, kai pažeidžiamumas dar nėra pataisytas, o užpuolikai turi laiko jį išnaudoti. Ekspertų teigimu, DI vis labiau mažina barjerą ne tik spragas rasti, bet ir jas įvertinti bei pritaikyti atakai.

    „Šiandien turimi modeliai jau yra pakankamai galingi nulinės dienos spragoms aptikti dideliu mastu, ir to visiškai pakanka, kad būtų baisu“, – sakė kibernetinio saugumo bendrovės Vidoc vadovė Klaudia Kloc.

    Pasak tyrėjų, lemiamas veiksnys dažnai yra ne vienas ypač pažangus modelis, o orkestravimas, kai užduotys skaidomos į dalis, o keli įrankiai ar modeliai lygiagrečiai tikrina kodą ir rezultatus. Toks metodas leidžia pasiekti panašų efektą net ir naudojant senesnius ar pigesnius sprendimus.

    Gynyba nespėja paskui puolimą

    Įmonės jau seniai susiduria su problema, kad spragos išnaudojamos per valandas, o pataisymai diegiami dienomis ar savaitėmis, ypač kai reikia stabdyti kritines sistemas. DI tik pagreitina šį disbalansą, nes padidina atrandamų pažeidžiamumų skaičių ir sutrumpina laiką iki realios atakos.

    „Industrija panikuoja dėl spragų kiekio, bet net ir be „Mythos“ daug kas nespėja jų tvarkyti pakankamai greitai“, – sakė kibernetinio saugumo bendrovės watchTowr vadovas Benas Harrisas.

    Ši dinamika, pasak ekspertų, suteikia pradinį pranašumą puolimui: užpuolikai gali greičiau rasti, patikrinti ir pritaikyti pažeidžiamumus, o gynybos komandos dažnai įstringa tarp prioritetų, atnaujinimų rizikos ir ribotų resursų.

    Rizika ir reguliavimo spaudimas

    „Anthropic“ „Mythos“ platinimą ribojo, suteikdama prieigą tik atrinktoms JAV bendrovėms, tarp jų „Apple“, „Amazon“ ir „JPMorgan Chase“, taip pat „Palo Alto Networks“. Tokia strategija aiškinama siekiu sumažinti tikimybę, kad pažangūs pajėgumai greitai pateks piktavaliams.

    Kartu tai sustiprino diskusijas dėl valdžios priežiūros DI modeliams, ypač tiems, kurie gali būti pritaikyti išnaudojimų kūrimui ar automatizuotam pažeidžiamumų ieškojimui. Kritikai atkreipia dėmesį, kad pernelyg uždaras platinimas gali riboti nepriklausomą vertinimą ir lėtinti gynybinių priemonių kūrimą platesnėje bendruomenėje.

    Ekspertai sutaria dėl vieno: kibernetinė rizika sparčiai auga ne todėl, kad atsirado vienas konkretus modelis, o todėl, kad DI ir automatizavimas tapo prieinami, lengvai derinami tarpusavyje ir greitai pritaikomi. Organizacijoms tai reiškia būtinybę investuoti į pažeidžiamumų valdymą, greitesnį atnaujinimų diegimą ir nuolatinį sistemų stebėjimą, nes grėsmė jau veikia dabar.

  • Muskas teisme: liudininkė teigia, kad Altmanui siūlyta vieta „Tesla“ valdyboje

    Muskas teisme: liudininkė teigia, kad Altmanui siūlyta vieta „Tesla“ valdyboje

    Kalifornijoje vykstančiame Elono Musko ieškinio prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną teisme nuskambėjo nauji teiginiai apie ankstyvuosius bendrovės struktūros svarstymus. Liudininkė Shivon Zilis, buvusi „OpenAI“ valdybos narė, pareiškė, kad Muskas vienu metu siekė „OpenAI“ prijungimo prie „Tesla“ ir esą siūlė Altmanui vietą „Tesla“ valdyboje.

    Bylos esmė susijusi su Musko teiginiu, kad „OpenAI“ nukrypo nuo pradinės misijos veikti visuomenės labui kaip ne pelno organizacija. Ieškinyje akcentuojama, kad vėliau sukurta pelno siekianti struktūra, pasak Musko, tapo dominuojančia ir pakeitė pirminius įsipareigojimus.

    Kas liudyta apie 2017–2018 metus?

    Teisme Zilis pasakojo, kad apie „OpenAI“ valdymo ir finansavimo modelį 2017–2018 metais vyko ilgos diskusijos, svarstant įvairias alternatyvas. Jos teigimu, vienas iš variantų buvo glaudesnis ryšys su „Tesla“, o derybų kontekste nuskambėjo ir idėja Altmanui pasiūlyti vaidmenį „Tesla“ valdyboje.

    Liudininkė nurodė, kad jos vaidmuo tuo metu buvo tarpininkauti tarp Musko, Altmano, Grego Brockmano ir Ilyos Sutskeverio. Teisme taip pat aptarta, kad svarstant skirtingus veiklos modelius, įtampa tarp vizijų galėjo augti, ypač dėl pinigų pritraukimo ir kontrolės klausimų.

    Žinutės ir įtarimai dėl darbuotojų viliojimo

    Procese buvo pristatyta ir susirašinėjimų bei elektroninių laiškų, kurie, anot publikacijose aprašytų teismo epizodų, rodo Musko pastangas pervilioti talentus iš „OpenAI“ į „Tesla“. Tai kontrastuoja su ankstesniais viešais aiškinimais, kad darbuotojų perėjimai esą nebuvo aktyviai skatinami.

    Zilis, atsakinėdama į klausimus, pripažino, kad bent vienu atveju iniciatyva kreiptis į specialistą dėl darbo „Tesla“ pusėje buvo Musko. Kitas teismo aptartas aspektas buvo finansavimo sprendimai, kai „OpenAI“ viduje galėjo būti juntama nežinomybė dėl pažadėtų lėšų tęstinumo.

    Kodėl ši byla svarbi DI rinkai?

    Ginčas vyksta tuo metu, kai DI sektoriuje ryškėja įtampa tarp viešojo intereso, saugumo ir komercinio mastelio. Sparčiai augant DI infrastruktūros ir modelių kūrimo kaštams, bendrovės vis dažniau renkasi hibridines struktūras, partnerystes su didžiosiomis technologijų įmonėmis ir naujus kapitalo pritraukimo kelius.

    Ši byla vertinama kaip precedento galinti turėti istorija, nes ji kelia klausimus, kaip turi būti apibrėžiami steigėjų pažadai, valdymo kontrolė ir misijos laikymasis, kai organizacija iš ne pelno modelio pereina prie pelno siekiančių mechanizmų. Teisme minėta, kad liudyti dar gali ir daugiau aukšto rango vadovų.

  • „OpenAI“ pristatė naują DI modelį kibernetiniam saugumui: kas gaus prieigą ir kodėl tai kelia įtampą?

    „OpenAI“ pristatė naują DI modelį kibernetiniam saugumui: kas gaus prieigą ir kodėl tai kelia įtampą?

    „OpenAI“ paskelbė pradedanti ribotą naujos savo DI versijos „GPT-5.5-Cyber“ peržiūrą, skirtą patikrintoms kibernetinio saugumo komandoms. Bendrovė teigia, kad šis modelis kuriamas tam, kad saugumo specialistams būtų lengviau spręsti praktines užduotis, kurios su įprastais apribojimais dažnai tampa per sunkiai įgyvendinamos.

    Pasak „OpenAI“, „GPT-5.5-Cyber“ nėra pristatomas kaip didelis šuolis kibernetinių gebėjimų prasme. Pagrindinis pokytis yra didesnis leidžiamumas su saugumu susijusiose užduotyse, kad patikimi naudotojai galėtų efektyviau dirbti su realiais incidentais, o ne tik su teoriniais pavyzdžiais.

    Kam tai skirta praktiškai?

    „OpenAI“ nurodo, kad patikrintos komandos modelį galės patogiau taikyti pažeidžiamumų identifikavimui ir prioritetų nustatymui, pataisymų patvirtinimui bei kenkėjiškų programų analizei. Tokie darbai dažnai reikalauja detalių techninių duomenų ir iteracijų, o griežtesnės apsaugos priemonės bendroje versijoje gali trukdyti darbo eigai.

    „GPT-5.5-Cyber leidžia mažesniam partnerių ratui tirti pažangias darbo eigas, kuriose specializuota prieigos elgsena gali turėti reikšmės“, – sakė „OpenAI“.

    Konkurencinis fonas ir ribota prieiga

    Naujiena pasirodė praėjus maždaug mėnesiui po to, kai konkurentė „Anthropic“ pristatė „Claude Mythos Preview“ ir taip pat pasirinko ribotos prieigos modelį. Abi bendrovės akcentuoja atranką ir patikrą, siekdamos sumažinti riziką, kad pažangūs įrankiai bus panaudoti piktavališkai.

    „Anthropic“ viešai komunikavo apie iniciatyvą „Project Glasswing“, pagal kurią prieiga prie „Mythos“ suteikiama tik pasirinktoms organizacijoms. Toks „uždaros peržiūros“ formatas tampa vis dažnesnis, kai kalbama apie DI taikymą saugumo srityje, kur riba tarp gynybinių ir puolamųjų gebėjimų gali būti labai plona.

    Kodėl tai svarbu kibernetiniam saugumui?

    Rinkoje jau matoma tendencija kurti DI modelių versijas konkrečioms profesinėms sritims, ypač ten, kur reikalinga didelė techninė kompetencija ir greitas reagavimas. Kibernetinio saugumo komandoms tai gali reikšti spartesnį pažeidžiamumų triage, aiškesnį konteksto apibendrinimą bei efektyvesnę analizę, tačiau kartu didėja poreikis griežtam prieigos valdymui.

    „OpenAI“ pabrėžia, kad peržiūra yra ribota ir skirta patikrintiems partneriams, o saugikliai lieka svarbia produkto dalimi. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip kompromisas: suteikti saugumo profesionalams daugiau galimybių, bet išlaikyti kontrolę, kad įrankiai netaptų patogiu keliu kibernetiniams nusikaltėliams.