CP v2

Tag: OpenAI

  • „Cerebras“ IPO sudrebino Volstritą: kas slypi už DI lustų milžinės šuolio ir 88 mlrd. eurų vertės

    „Cerebras“ IPO sudrebino Volstritą: kas slypi už DI lustų milžinės šuolio ir 88 mlrd. eurų vertės

    Debiutas, prilygintas technologijų gigantams

    DI lustų kūrėja „Cerebras Systems“ po debiuto biržoje atsidūrė tarp ryškiausių pastarųjų metų technologijų IPO. Pirmos prekybos dienos pabaigoje įmonės vertė siekė apie 88 mlrd. eurų, o akcijos pabrango maždaug 68 proc.

    Tokia rinkos reakcija „Cerebras“ priartino prie retų atvejų, kai naujokai Volstrite jau pirmą dieną peržengia simbolinę 100 mlrd. JAV dolerių ribą. Istoriškai panašiais mastais buvo vertinamos tik kelios bendrovės, tarp jų „Meta“ ir „Alibaba“.

    Skaičiai: mažesnės pajamos, bet dideli pažadai

    Skirtingai nei ankstesni technologijų rinkos favoritai, „Cerebras“ į biržą atėjo turėdama gerokai mažesnę apyvartą. Įmonė skelbė, kad 2025 metais jos pajamos siekė apie 510 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 470 mln. eurų.

    Rinkos dalyviai šį skirtumą aiškina ne dabartiniu mastu, o DI infrastruktūros paklausos banga ir lūkesčiais, kad specializuotų lustų bei skaičiavimo pajėgumų poreikis artimiausiais metais augs sparčiau nei daugelyje kitų technologijų segmentų.

    Sandoriai su „OpenAI“ ir „Amazon“: kodėl tai svarbu

    Investuotojų optimizmą papildė ir nauji kontraktai. Pranešta, kad 2026 metų sausį „Cerebras“ pasirašė daugiametę sutartį su „OpenAI“, kurios vertė viršija 20 mlrd. JAV dolerių, arba apie 18 mlrd. eurų.

    Taip pat minima partnerystė su „Amazon“ debesijos padaliniu „Amazon Web Services“. Tokie susitarimai rinkoje vertinami kaip signalas, kad DI modelių kūrėjai ir debesijos platformos ieško alternatyvų bei papildomų pajėgumų šalia dominuojančių lustų tiekėjų.

    Ką tai reiškia IPO rinkai ir DI sektoriui

    „Cerebras“ šuolis atgaivino kalbas, kad po atsargesnio laikotarpio technologijų IPO rinka vėl gali įsibėgėti. Analitikai svarsto, kad sėkmingas debiutas gali padrąsinti ir kitas dideles privačias bendroves, ypač susijusias su DI modeliais, debesija ir puslaidininkiais.

    Tuo pačiu toks vertinimas kelia ir rizikų klausimą: kai rinkos kapitalizacija auga greičiau nei pajamos, investuotojai tampa ypač jautrūs užsakymų tvarumui, maržoms ir realiam pajėgumų panaudojimui. DI infrastruktūros lenktynėse rinkos nuotaikos gali keistis greitai, ypač atsiradus naujiems konkurentams ar pasikeitus reguliavimo bei eksporto taisyklėms.

    „Rinka šiuo metu perka ne vien šiandienos finansinius rodiklius, o ateities DI skaičiavimo paklausą ir gebėjimą ją patikimai patenkinti“, – sako rinkos analitikai.

  • Infliacija JAV šoktelėjo, „OpenAI“ vadovas teisme, „Nvidia“ prisijungė prie Trumpo vizito į Kiniją

    Infliacija JAV šoktelėjo, „OpenAI“ vadovas teisme, „Nvidia“ prisijungė prie Trumpo vizito į Kiniją

    Infliacija vėl įsibėgėjo

    JAV vartotojų kainų indeksas balandį kilo sparčiausiai per beveik trejus metus: metinė infliacija pasiekė 3,8 proc. Tai dar labiau nutolino rodiklį nuo Federalinio rezervo siekiamo 2 proc. tikslo ir sustiprino rinkų abejones dėl artimo palūkanų mažinimo.

    Didžiausią įtaką kainoms turėjo energija: naftos brangimas ir su tuo susijęs degalų bei logistikos kaštų augimas kėlė spaudimą platesniam prekių ir paslaugų krepšeliui. Investuotojai taip pat laukė gamintojų kainų indekso, kuris dažnai parodo, ar kainų spaudimas persiduos vartotojams.

    „OpenAI“ vadovo liudijimas teisme

    Tuo pat metu Kalifornijoje tęsėsi byla, kurioje „Tesla“ vadovas Elonas Muskas bylinėjasi su „OpenAI“ ir jos vadovu Samu Altmanu. Altmanas liudijo teisme ir, pasak pranešimų, kryžminė apklausa buvo ramesnė nei anksčiau vykę Musko pasisakymai.

    Altmanas teisme kalbėjo ir apie „OpenAI“ valdymo krizę 2023 metais, kai jis trumpam buvo nušalintas nuo generalinio direktoriaus pareigų. Procesas atkreipė dėmesį į tai, kaip greitai augančios DI bendrovės sprendžia valdymo, misijos ir komercinių interesų konfliktus.

    „Nvidia“ ir Trumpo vizitas Kinijoje

    „Nvidia“ patvirtino, kad jos vadovas Jensenas Huangas prisijungė prie JAV prezidento Donaldo Trumpo delegacijos vizito Kinijoje. Viešojoje erdvėje buvo kilę klausimų dėl jo dalyvavimo, tačiau vėliau patikslinta, kad vadovas vis dėlto vyksta kartu.

    Šis vizitas vyksta JAV ribojant pažangių lustų eksportą į Kiniją, o puslaidininkių sektorius laikomas vienu svarbiausių strateginių technologijų frontų. „Nvidia“ lustai yra esminė infrastruktūra DI skaičiavimams, todėl bet kokie prekybos politikos pokyčiai tiesiogiai veikia įmonės pajamas ir rinkos lūkesčius.

    Vašingtone taip pat pranešta apie permainas Maisto ir vaistų administracijoje: prezidentas paskelbė, kad komisaro pareigas paliko Marty Makary, o laikinai agentūrai vadovaus Kyle Diamantas. Be to, Senate vyko balsavimai dėl Federalinio rezervo vadovybės sudėties, kas rinkoms svarbu vertinant būsimą pinigų politikos kryptį.

    Pramogų sektoriuje fiksuotas ryškus kino teatrų pajamų šuolis: savaitgalio bilietų pardavimai JAV išaugo beveik 88 proc. palyginti su praėjusiais metais. Vis dėlto bendras 2026 metų rezultatas dar atsilieka nuo 2019 metų lygio, o studijos tikisi, kad vasaros repertuaras toliau didins srautus.

  • „OpenAI“ ir Musko karas teisme: Altmanas rėžė, kad ne jis vogė, o įkūrėjas pabėgo

    „OpenAI“ ir Musko karas teisme: Altmanas rėžė, kad ne jis vogė, o įkūrėjas pabėgo

    Altmano versija: „paliko likimo valiai“

    JAV federaliniame teisme Oaklande „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas liudijo byloje, kurioje Elonas Muskas kaltina bendrovę nutolimu nuo pirminės ne pelno misijos. Altmanas prisiekusiųjų teismui aiškino, kad esminė istorijos dalis yra ne tariamas misijos „pasisavinimas“, o tai, kad Muskas esą pasitraukė kritiniu metu.

    Altmano teigimu, „OpenAI“ augant didžiausias iššūkis buvo skaičiavimo ištekliai ir finansavimas, o sprendimai dėl struktūros buvo svarstomi kaip būdas išlikti konkurencingiems. Jis pabrėžė, kad asmeniškai Musko atžvilgiu nebuvo davęs konkrečių pažadų dėl nekintančios įmonės teisinės formos.

    „Mes buvome palikti likimo valiai“, – sakė Samas Altmanas.

    Įkūrėjų derybos ir lūžis 2018 metais

    Byloje daug dėmesio skiriama 2017 ir 2018 metais vykusioms deryboms tarp pagrindinių „OpenAI“ įkūrėjų, kai buvo ieškoma modelio, leidžiančio pritraukti daugiau lėšų ir išplėsti infrastruktūrą. Šiame etape, remiantis teisme aptartomis aplinkybėmis, svarstyti įvairūs variantai, įskaitant ir pelno siekiančius sprendimus.

    Galiausiai derybos baigėsi be galutinio susitarimo, o Muskas 2018 metais pasitraukė iš „OpenAI“ valdybos. Altmanas teisme teigė, kad tai sukėlė įtampą komandoje ir nerimą dėl finansavimo, nors daliai tyrėjų esą buvo ir palengvėjimas dėl skirtingo vadovavimo stiliaus.

    Altmanas taip pat aiškino, kad Muskas vėliau skeptiškai vertino „OpenAI“ perspektyvas be radikaliai didesnių resursų. Ši tema tapo svarbiu argumentu, kodėl organizacija ieškojo tvaresnių finansavimo mechanizmų, o tai DI sektoriuje yra įprasta praktika, kai išlaidos skaičiavimams ir talentams sparčiai auga.

    Kaltinimai dėl kontrolės ir pelno krypties

    Muskas yra pateikęs ieškinį, kuriame teigia, kad „OpenAI“ nukrypo nuo ne pelno krypties, o jo skirta parama esą galėjo būti panaudota komerciniais tikslais. Altmanas teisme laikėsi pozicijos, kad konfliktas labiau susijęs su kontrolės klausimu ir skirtingu požiūriu į valdymą, o ne vien su misija.

    Teisme aptarta ir tai, kad po Musko pasitraukimo „OpenAI“ įkūrė pelno siekiančią struktūrą, kuri, investuotojų vertinimu, pasiekė apie 790 000 000 000 eurų vertę. Tokie vertinimai pastaraisiais metais tapo ryškia DI bumo dalimi, kai kapitalas telkiamas į modelių kūrimą, duomenų centrus ir specializuotus lustus.

    Byloje minėta, kad derybose buvo svarstytas ir „Tesla“ įsitraukimas kaip būdas sustiprinti finansinę bazę. Altmanas teisme aiškino, kad toks scenarijus, jo nuomone, keltų riziką misijai, nes automobilių gamintojo tikslai nėra tapatūs su „OpenAI“ deklaruotais siekiais.

    Gynyba nuo kritikos dėl patikimumo

    Musko advokatas teisme bandė suformuoti įspūdį, kad Altmanu ne visada galima pasitikėti, ir klausimais priminė ankstesnius viešus konfliktus, įskaitant 2023 metais kilusią valdymo krizę, kai dalis valdybos trumpam buvo nušalinusi Altmaną. Pats „OpenAI“ vadovas teigė buvęs priblokštas ir įskaudintas, nes, jo žodžiais, situacija galėjo sugriauti organizaciją.

    Proceso pabaigoje numatytos baigiamosios kalbos, o sprendimo priėmimas priklausys teisėjai, nors prisiekusiųjų verdiktas šioje byloje turi patariamąjį pobūdį. Tai reiškia, kad galutinė kryptis dėl atsakomybės ir galimų pasekmių priklausys nuo teismo išvadų.

    Ši byla tapo dar vienu ženklu, kad DI lyderių varžybos vyksta ne tik laboratorijose ar rinkoje, bet ir teismuose. Augant investicijoms, modelių pajėgumams ir reguliaciniam dėmesiui, skaidrumo, valdymo ir misijos klausimai vis dažniau atsiduria viešame ginče.

  • „Microsoft“ baimė dėl „OpenAI“: Nadella liudijimas teisme atskleidė, kas vyko užkulisiuose

    „Microsoft“ baimė dėl „OpenAI“: Nadella liudijimas teisme atskleidė, kas vyko užkulisiuose

    Elono Musko ir Samo Altmano teismo ginčas dėl „OpenAI“ pastarosiomis savaitėmis atvėrė daugiau nei vien šios organizacijos istoriją. Teisme paviešinti dokumentai ir liudijimai parodė, kad „Microsoft“ dar 2022 metais nerimavo, jog „OpenAI“ gali tapti tokia pat dominuojančia jėga, kokia kadaise buvo pati „Microsoft“.

    Teisme nuskambėjo, kad „Microsoft“ vadovas Satya Nadella apie riziką kalbėjo dar 2022 metų balandį, likus keliems mėnesiams iki „ChatGPT“ debiuto, kuris ir įžiebė generatyvinio DI bumą. Jo rūpestis buvo paprastas: jei partneris tampa svarbesnis už platformą, pastaroji gali likti tik infrastruktūros tiekėja.

    „Nenoriu, kad mes būtume IBM, o „OpenAI“ taptų „Microsoft“, – rašė Satya Nadella vidiniame laiške vadovams.

    Ši frazė priminė istorinį precedentą, kai IBM aštuntajame dešimtmetyje suteikė erdvę „Microsoft“ programinei įrangai, o vėliau būtent programinės įrangos gamintojas tapo didžiausiu technologijų rinkos laimėtoju. Nadella teisme aiškino, kad „Microsoft“ siekė turėti realią įtaką visuose technologinio sprendimo sluoksniuose, o ne tik teikti debesijos pajėgumus.

    Partnerystė, kuri tapo per didele

    Per kelis metus „OpenAI“ modeliai tapo plačiai naudojami tiek vartotojų, tiek verslo rinkose, o pati organizacija sparčiai augo. Teisme minėta, kad „Microsoft“ ir „OpenAI“ susitarimo sąlygos buvo koreguotos ne kartą, o naujesni pakeitimai leido „OpenAI“ lanksčiau siūlyti produktus ir per kitus debesijos tiekėjus.

    Tai svarbu, nes DI modeliams ir jų eksploatavimui reikia didžiulių skaičiavimo resursų, todėl debesijos infrastruktūra tapo vienu kritinių konkurencijos veiksnių. Kuo daugiau „OpenAI“ gali dirbti su skirtingais tiekėjais, tuo mažiau „Microsoft“ gali jaustis esanti išskirtinis vartai į populiariausias DI paslaugas.

    „Microsoft“ bando mažinti priklausomybę

    Liudijimuose ir viešai aptariamuose „Microsoft“ žingsniuose ryškėja kryptis mažinti priklausomybę nuo vieno partnerio. Bendrovė pastaraisiais metais aktyviau investuoja į nuosavų DI modelių kūrimą, stiprina produktų komandų valdymą ir plečia sprendimų spektrą, kad galėtų siūlyti ne vien vienos laboratorijos technologiją.

    Kontekstas aiškus: modeliai sparčiai tobulėja, o dalis rinkos lyderių jau kalba apie tai, kad tam tikri baziniai modeliai ilgainiui gali tapti labiau standartizuota, lengviau pakeičiama paslauga. Tokiu atveju konkurencija persikelia į duomenų centrų galią, lustus, kainodarą, integracijas ir tai, kaip greitai įmonės sukuria realiai perkamus produktus.

    Teismo procesas taip pat parodė, kad net ir labai sėkminga partnerystė gali virsti strategine dilema: augant „OpenAI“ įtakai, „Microsoft“ turi saugoti savo vaidmenį rinkoje ir kartu išlaikyti partnerį, nuo kurio priklauso dalis jos DI pasiūlymų. Šis balansas, panašu, taps vienu svarbiausių didžiųjų technologijų bendrovių klausimų artimiausiais metais.

  • DI lustas keičia žaidimą: „Cerebras“ IPO kaina nustebino, rinka ruošiasi DI bangai

    DI lustas keičia žaidimą: „Cerebras“ IPO kaina nustebino, rinka ruošiasi DI bangai

    IPO įkainotas virš lūkesčių

    Dirbtinio intelekto lustų kūrėja „Cerebras Systems“ pranešė, kad pirminio viešo akcijų siūlymo metu akciją įkainojo 185 JAV doleriais, tai yra aukščiau nei anksčiau investuotojams komunikuotas rėžis. Toks žingsnis signalizuoja, kad kapitalo rinkose vėl grįžta apetitas dideliems technologijų platinimams, ypač DI infrastruktūros segmente.

    Bendrovė pardavė 30 mln. akcijų ir taip pritraukė apie 5,1 mlrd. eurų. Platintojai taip pat gavo teisę papildomai įsigyti dar 4,5 mln. akcijų, jei paklausa išliks didelė ir po debiuto.

    Vertė ir investuotojų dėmesys

    Pagal IPO kainą „Cerebras Systems“ vertė, skaičiuojant visiškai atskiestą vertinimą, siekia apie 52,1 mlrd. eurų. Bendrovę 2016 metais įkūręs vadovas Andrew Feldmanas, remiantis viešai skelbtais duomenimis, valdo paketą, kurio vertė priartėjo prie 1,8 mlrd. eurų.

    Toks įvertinimas išskiria „Cerebras Systems“ iš pastarųjų metų technologijų IPO fono, kai didesni platinimai buvo retesni dėl aukštų palūkanų normų ir atsargesnio investuotojų požiūrio į nuostolingas augimo bendroves. Šįkart rinka palankiau vertina infrastruktūrą, kuri laikoma būtina DI plėtrai.

    Konkurencija ir posūkis į debesiją

    „Cerebras Systems“ kuria vadinamuosius „Wafer Scale Engine“ lustus, o pati bendrovė tvirtina, kad jos sprendimai gali pasiūlyti greitį ir kainos pranašumą prieš grafikos procesorius, plačiai naudojamus DI modelių mokymui. Vis dėlto technologinis pranašumas šiame sektoriuje dažnai matuojamas ne vien našumu, bet ir programinės įrangos ekosistema bei tiekimo grandinės stabilumu.

    Įmonė pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skyrė ne vien aparatūros pardavimui, bet ir debesijos paslaugoms, paremtoms jos lustais. Tokia kryptis reiškia tiesioginę konkurenciją su didžiaisiais debesijos žaidėjais, tarp jų „Google“ ir „Microsoft“, taip pat kitais rinkos dalyviais, kurie siūlo DI skaičiavimo pajėgumus kaip paslaugą.

    Pamokos dėl priklausomybės nuo klientų

    Kelyje į biržą „Cerebras Systems“ teko atlaikyti ir investuotojų, ir reguliuotojų klausimus dėl pajamų koncentracijos. Anksčiau bendrovė buvo kritikuojama dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo vieno kliento, o atnaujintuose dokumentuose nurodė, kad pajamų struktūrą siekė diversifikuoti.

    Remiantis atnaujinta informacija, 2025 metais 24 proc. pajamų gauta iš „G42“, kai 2024 metais ši dalis siekė 85 proc. Tuo pačiu išryškėjo kitas koncentracijos aspektas: 2025 metais 62 proc. pajamų sudarė sandoriai su Mohamed bin Zayed University of Artificial Intelligence Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

    Sandoris su „OpenAI“ ir signalas rinkai

    Papildomo svorio investuotojų akyse suteikė bendrovės skelbta sutartis su „OpenAI“, kurios vertė viršija 18,4 mlrd. eurų. Sutartis susijusi su 750 megavatų skaičiavimo pajėgumo užsakymu, o tai rodo mastą, kokio šiandien reikalauja dideli DI modeliai ir jų eksploatavimas.

    „Išskirtinė prieiga prie „Cerebras“ aparatūros suteiktų „OpenAI“ milžinišką aparatinės įrangos pranašumą prieš „Google“,“ – rašė Gregas Brockmanas, „OpenAI“ bendraįkūrėjas ir prezidentas.

    Rinkos kontekstas „Cerebras Systems“ palankus ir dėl platesnio susidomėjimo puslaidininkių sektoriumi, kai investuotojai pradėjo diversifikuoti statymus už „Nvidia“ ribų. Tuo pat metu augant DI paklausai, vis daugiau kapitalo nukreipiama į skaičiavimo infrastruktūrą, energijos vartojimo efektyvumą ir duomenų centrų plėtrą, o tai sustiprina didesnių IPO tikimybę artimiausiais ketvirčiais.

  • SoftBank pelnas šovė į viršų dėl DI investicijų: grynasis pelnas per metus išaugo daugiau nei 300 proc.

    DI investicijos tampo rezultatų varikliu

    Japonijos technologijų ir investicijų grupė SoftBank paskelbė apie ryškų šuolį pasibaigus fiskaliniams metams, kurie baigėsi kovo 31 dieną. Konsoliduotos grynosios pardavimo pajamos siekė apie 42,1 mlrd. eurų, o grynasis pelnas išaugo iki maždaug 27 mlrd. eurų.

    Bendrovė nurodo, kad grynasis pelnas buvo daugiau nei 300 proc. didesnis nei prieš metus. Esminiu veiksniu tapo investicijų portfelio rezultatai, ypač bendrovėse, kurios kuria sprendimus dirbtinio intelekto srityje.

    Stiprus ketvirtis ir „Vision Fund“ kryptys

    Paskutinį fiskalinių metų ketvirtį SoftBank grynasis pelnas sudarė apie 9,9 mlrd. eurų. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau jis buvo apie 2,8 mlrd. eurų, tad metinė dinamika išliko itin ryški.

    Grupės investicinę veiklą didžiąja dalimi vykdo du fondai: „Vision Fund 1“ ir „Vision Fund 2“. Pirmasis orientuojasi į platesnio profilio investicijas, įskaitant akcijų įsigijimus ir įmonių ar jų padalinių perėmimą, kai tai atitinka strateginius tikslus.

    Antrasis fondas labiau koncentruojasi į DI ekosistemą ir įmones, kurių vertė kyla dėl spartėjančios paklausos skaičiavimo infrastruktūrai, duomenų centrams ir programiniams sprendimams. Tokia specializacija pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių tendencijų pasaulio technologijų rinkoje.

    Žvilgsnis į „OpenAI“ ir Europos planus

    SoftBank taip pat sieja didelius lūkesčius su „OpenAI“ vertės augimu ir galimu viešu akcijų platinimu. Bendrovė rinkoje laukia momento, kai dalies turimo paketo realizavimas galėtų atlaisvinti kapitalo kitiems projektams ir sustiprinti finansinį lankstumą.

    Viešojoje erdvėje SoftBank vadovas Masayoshi Sonas pastaruoju metu kalba ir apie ambicijas Europoje. Tarp aptariamų krypčių minimi mokslinių tyrimų pajėgumai ir duomenų centrų infrastruktūra, kuri būtų orientuota į Europos verslo poreikius.

    Analitikų vertinimu, SoftBank rezultatai atspindi platesnę rinkos realybę: DI bangos laimėtojais tampa ne tik produktus kuriantys startuoliai, bet ir investuotojai, kurie laiku suformavo portfelį. Kartu išlieka rizika, kad vertinimai gali svyruoti priklausomai nuo reguliavimo, kapitalo kainos ir realaus DI produktų monetizavimo tempo.

  • „Allegro“ pradeda partnerystę su „OpenAI“: DI sprendimai turėtų greičiau pasiekti pirkėjus ir pardavėjus

    Elektroninės prekybos platforma „Allegro“ paskelbė pradedanti bendradarbiavimą su JAV technologijų bendrove „OpenAI“. Įmonės teigia, kad partnerystė suteiks „Allegro“ prieigą prie naujausių DI technologijų ir ekspertinės pagalbos kuriant, testuojant bei diegiant naujus sprendimus platformoje.

    Pasak „Allegro“, tikslas nėra DI diegimas dėl mados, o apčiuopiama nauda kasdieniams procesams: geresnė prekių paieška ir pasiūlymų atitikimas, patogesnis aptarnavimas bei įrankiai, kurie padėtų pardavėjams efektyviau valdyti pasiūlą. Bendrovė akcentuoja, kad DI pritaikymas turėtų pagreitinti idėjų pavertimą praktiniais sprendimais, skirtais milijonams naudotojų.

    „DI jau dabar padeda mums daugelyje sričių, tačiau matome, kad tai tik pradžia. Partnerystė su „OpenAI“ suteikia prieigą ne tik prie technologijų, bet ir prie žinių, kurios leis greičiau paversti idėjas naudomis naudotojams“, – sakė „Allegro“ vadovas Marcin Kuśnierz.

    „Allegro“ primena, kad DI jau yra integruotas į dalį jos veiklos. Platforma yra bandžiusi DI asistento sprendimus pilotiniuose projektuose, o naujasis bendradarbiavimas turėtų paspartinti šių iniciatyvų plėtrą ir atverti kelią naujoms funkcijoms, įskaitant pažangesnį pagalbos centrą ir automatizuotas užduotis komandoms.

    „OpenAI“ atstovai, komentuodami susitarimą, pabrėžia augantį DI diegimo tempą Vidurio ir Rytų Europoje, ypač Lenkijoje, ir teigia matantys didelį potencialą e. prekyboje. Jų vertinimu, tokiose platformose DI gali būti pritaikytas ne tik pirkėjų patirčiai gerinti, bet ir pardavėjų darbui bei vidiniams įmonės procesams optimizuoti.

    Ekspertų vertinimu, e. prekyboje DI dažniausiai kuria vertę trijose kryptyse: personalizuoja rekomendacijas ir paiešką, automatizuoja klientų aptarnavimą bei padeda pardavėjams kurti ir valdyti turinį. Vis dėlto tokie projektai paprastai reikalauja aiškių duomenų valdymo taisyklių, saugumo priemonių ir kokybės kontrolės, kad automatizuoti sprendimai išliktų tikslūs, o naudotojų pasitikėjimas nemažėtų.

  • SoftBank pelnas šovė į viršų: DI investicijos ir „OpenAI“ akcijų vertė tapo pagrindiniu varikliu

    DI investicijos kilstelėjo rezultatus

    Japonijos technologijų ir investicijų grupė „SoftBank Group“ paskelbė, kad jos 2025 finansiniais metais, pasibaigusiais kovo 31 dieną, konsoliduotos grynosios pajamos siekė apie 42,1 mlrd. eurų. Grynasis pelnas išaugo maždaug 300 proc. ir pasiekė apie 27 mlrd. eurų.

    Bendrovė pelno šuolį daugiausia sieja su investicijų portfelio prieaugiu, kurį skatino augęs investuotojų apetitas dirbtinio intelekto sprendimus kuriančioms įmonėms. Tokia dinamika pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių pasaulio technologijų sektoriaus tendencijų.

    Paskutinį finansinių metų ketvirtį „SoftBank“ grynasis pelnas siekė apie 9,9 mlrd. eurų, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu buvo apie 2,8 mlrd. eurų. Rezultatai rodo, kad pelningumo svyravimai čia labai priklauso nuo investicijų vertės pokyčių ir rinkos nuotaikų.

    „Vision Fund“ strategijos išsiskiria

    „SoftBank“ investiciniai fondai „Vision Fund 1“ ir „Vision Fund 2“ veikia skirtingomis kryptimis. Pirmasis dažniau investuoja į didesnes, jau brandesnes bendroves arba vykdo įsigijimus, o antrasis daugiau orientuojasi į DI ekosistemos augimą.

    Pastaruoju laikotarpiu grupė taip pat vykdė įsigijimus pramonės ir lustų segmente, siekdama sustiprinti pozicijas infrastruktūroje, kuri laikoma būtina DI plėtrai. Rinkoje būtent skaičiavimo pajėgumai, duomenų centrų infrastruktūra ir puslaidininkiai vertinami kaip vieni svarbiausių grandinės elementų.

    „OpenAI“ vertė ir IPO lūkesčiai

    Didelę įtaką „SoftBank“ portfeliui daro ir dalyvavimas „OpenAI“ kapitale. Skelbiama, kad kovo pabaigoje „SoftBank“ turimo „OpenAI“ akcijų paketo vertė siekė beveik 73,5 mlrd. eurų, o sukauptas investicinis pelnas viršijo 32,2 mlrd. eurų.

    Investuotojų dėmesį toliau traukia galimas „OpenAI“ akcijų platinimas biržoje, nes toks žingsnis paprastai suteikia ankstyviesiems investuotojams galimybę realizuoti dalį turimų akcijų ir perskirstyti kapitalą. „SoftBank“ viešai signalizuoja, kad toks scenarijus galėtų atlaisvinti reikšmingą lėšų kiekį naujiems projektams.

    Grupė taip pat deklaruoja ambicijas stiprinti DI infrastruktūrą Europoje, įskaitant duomenų centrų plėtrą ir tyrimų pajėgumus. Tokie planai atitinka platesnę kryptį, kai technologijų gigantai ir investuotojai lenktyniauja dėl skaičiavimo resursų, talentų ir strateginių partnerysčių DI rinkoje.

  • Trumpas skrenda pas Xi, „Microsoft“ atsidūrė teisme, „Amazon“ žada 30 min. pristatymą

    Trumpas skrenda pas Xi, „Microsoft“ atsidūrė teisme, „Amazon“ žada 30 min. pristatymą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę vyksta į Kiniją susitikti su prezidentu Xi Jinpingu, o rinkos tuo pat metu stebi įtampą dėl Irano ir sparčiai brangstančią naftą. Investuotojų dėmesį papildomai kursto DI bumas, dėl kurio dalis technologijų bendrovių akcijų kyla net ir didėjant geopolitinei rizikai.

    Po D. Trumpo pareiškimų apie Irano pasiūlymus dėl paliaubų, naftos kainos šoktelėjo, o tai vėl augina infliacijos ir vartotojų išlaidų spaudimo riziką. Tokiais momentais paprastai brangsta ne tik degalai, bet ir logistika, o tai gali atsispindėti daugelio prekių galutinėse kainose.

    Vizitas į Kiniją ir verslas

    D. Trumpo kelionė į Kiniją laikoma reikšminga dėl kelių krypčių vienu metu: prekybos santykių, Taivano klausimo ir platesnio regioninio saugumo konteksto. Baltieji rūmai taip pat formuoja verslo delegaciją, kurią, remiantis JAV žiniasklaidos informacija, sudaro didžiųjų korporacijų vadovai.

    Tarp minimų pavardžių – „Tesla“ vadovas Elonas Muskas ir „Apple“ vadovas Timas Cookas, taip pat keli kitų finansų ir technologijų sektoriaus bendrovių lyderiai. Tokie vizitai dažnai naudojami ne tik politinėms žinutėms, bet ir praktiniams susitarimams dėl tiekimo grandinių, eksporto sąlygų ar investicijų.

    „Microsoft“ vadovo liudijimas teisme

    Tuo pat metu dėmesio sulaukė ir teisinė kova JAV technologijų rinkoje: „Microsoft“ vadovas Satya Nadella liudijo byloje, susijusioje su Elono Musko pareikštais kaltinimais dėl „OpenAI“ valdymo ir įsipareigojimų. Muskas dar 2024 metais ieškinyje yra įtraukęs ir „Microsoft“ kaip vieną iš atsakovų, argumentuodamas dėl didelės jos įtakos „OpenAI“ veiklai.

    Liudijime S. Nadella teigė, kad E. Muskas su juo nesusisiekė dėl susirūpinimo „Microsoft“ investicijų sąlygomis ar galimų įsipareigojimų pažeidimų. Taip pat, pasak jo, „Microsoft“ vadovybė nespaudė „OpenAI“ valdybos atkurti Samo Altmano pareigose po 2023 metais kilusios krizės.

    Atleidimai „General Motors“ ir 30 minučių pristatymas

    JAV pramonėje išryškėjo ir kaštų mažinimo tendencija: „General Motors“ pranešė mažinanti šimtus samdomų informacinių technologijų darbuotojų. Bendrovė nurodė, kad pertvarko IT padalinį siekdama geriau pasirengti ateities poreikiams, nors kartu pabrėžė, kad dalyje sričių darbuotojų paiešką tęs.

    Tuo metu mažmeninėje prekyboje „Amazon“ paskelbė apie planus diegti itin greitą, maždaug per 30 minučių įvykdomą pristatymą dešimtyse JAV miestų. Tokie sprendimai didina konkurenciją logistikos rinkoje, tačiau kartu kelia klausimų dėl kaštų, sandėliavimo infrastruktūros ir pristatymo darbuotojų krūvio, ypač jei brangsta kuras.

    Bendras fonas rodo, kad finansų rinkose vienu metu susikerta keli veiksniai: geopolitinis neapibrėžtumas, energijos kainų rizika ir spartėjanti DI transformacija. Būtent šis derinys artimiausiu metu gali lemti didesnius svyravimus tiek technologijų sektoriuje, tiek platesnėje ekonomikoje.

  • „SoftBank“ uždirbo apie 41 mlrd. eurų: „OpenAI“ statymas iškėlė ir naujų rizikų

    „SoftBank“ uždirbo apie 41 mlrd. eurų: „OpenAI“ statymas iškėlė ir naujų rizikų

    Japonijos technologijų ir investicijų grupė „SoftBank“ paskelbė, kad jos „Vision Fund“ per metus uždirbo apie 41 mlrd. eurų, o didžiausią šio šuolio dalį lėmė sparčiai išaugusi investicijos į „OpenAI“ vertė. Bendrovės duomenimis, vien „OpenAI“ vertės pokytis per finansinius metus iki kovo pabaigos sugeneravo apie 40 mlrd. eurų investicinį prieaugį.

    Per paskutinį metų ketvirtį fondas uždirbo maždaug 18 mlrd. eurų, tačiau beveik visas rezultatas siejamas su „OpenAI“, nes kitos portfelio pozicijos patyrė nuostolių. Tarp minimų silpnesnių investicijų buvo e. prekybos bendrovė „Coupang“, pavėžėjimo rinkos žaidėjai ir finansinių technologijų sektoriaus įmonės.

    „SoftBank“ pastaruoju metu siekia atsidurti DI bumo epicentre, o „OpenAI“ tapo svarbiausiu šios strategijos elementu. Vasario mėnesį bendrovė nurodė įsipareigojusi bendrai investuoti daugiau kaip 54 mlrd. eurų į „OpenAI“, o tai, pasak jos, galėtų suteikti maždaug 13 proc. įmonės akcijų paketą; daugiau nei 27 mlrd. eurų jau buvo investuota.

    Kovo mėnesį „OpenAI“ užbaigė finansavimo etapą, kuriam kartu vadovavo „SoftBank“, ir šis sandoris įvertino bendrovę maždaug 790 mlrd. eurų. Rinka išlieka itin konkurencinga, o DI laboratorija varžosi tiek su „Google“, tiek su kitais stambiais DI kūrėjais, todėl investuotojai vertina ne tik augimo perspektyvas, bet ir išlaidas infrastruktūrai bei lustams.

    Didėjantis pelnas ir auganti koncentracijos rizika

    Staigus „OpenAI“ vertės kilimas sustiprino „Vision Fund“ grąžą, tačiau kartu išryškino riziką dėl investicijų koncentracijos ir „SoftBank“ skolos naštos. Kovo mėnesį S&P Global Ratings pakeitė „SoftBank“ perspektyvą iš stabilios į neigiamą, įspėdama, kad portfelio kokybė ir likvidumas gali prastėti dėl papildomų didelių įsipareigojimų „OpenAI“.

    Reitingų agentūra pažymėjo, kad bendrovė galėtų sušvelninti spaudimą finansams, jei parduotų dalį turto ir taip sustiprintų likvidumą. „SoftBank“ jau anksčiau mažino kai kuriuos paketus, įskaitant telekomunikacijų ir lustų sektoriaus investicijas, kad finansuotų pasirinktą kryptį.

    Grupė taip pat paskelbė, kad per finansinius metus uždirbo apie 1,3 mlrd. eurų iš turto pardavimų ir kitų investicinių sandorių, tačiau, atmetus valiutų kursų svyravimus ir sąnaudas, už „Vision Fund“ ribų investicinis rezultatas buvo neigiamas. Tuo pat metu bendras grupės grynasis pelnas siekė apie 29 mlrd. eurų, o prie jo prisidėjo tiek „Vision Fund“, tiek telekomunikacijų verslas.

    Bendrovės finansų vadovas Yoshimitsu Goto investuotojams pabrėžė finansinės drausmės svarbą ir nurodė, kad „SoftBank“ turi apie 21 mlrd. eurų grynųjų pinigų rezervą. Pasak jo, tai leidžia padengti daugiau nei dvejų metų obligacijų išpirkimus, tačiau rinkos dėmesys ir toliau bus sutelktas į tai, kaip greitai didėjantis DI portfelis atsipirks ir kiek kainuos tolesnis plėtros finansavimas.