CP v2

Tag: OpenAI

  • Musk prieš „OpenAI“ pralaimėjo teisme: ieškinys atmestas dėl senaties, ginčas dėl misijos komercializavimo

    Oaklande nagrinėtoje byloje teismas atmetė Elono Musko ieškinį prieš „OpenAI“. Devynių prisiekusiųjų kolegija vienbalsiai nusprendė, kad ieškinys pateiktas praleidus trejų metų senaties terminą, todėl ginčas iš esmės buvo uždarytas procesiniu pagrindu.

    Elonas Muskas teigė, kad „OpenAI“ vadovybė nukrypo nuo pradinės organizacijos, kaip ne pelno siekiančio projekto, misijos. Pasak jo, bendrovė buvo per daug komercializuota, o sprendimai dėl valdymo ir veiklos prioritetų esą prieštaravo anksčiau deklaruotiems tikslams.

    „Mūsų pusė pasilieka teisę skųsti šį sprendimą“, – teisme sakė Elono Musko advokatas.

    Nors prisiekusiųjų verdiktas šioje procedūroje turėjo patariamąjį pobūdį, bylą nagrinėjusi teisėja pasirėmė jų išvada ir paliko galioti sprendimą ieškinį atmesti. Tokiu būdu teismas nepasisakė dėl pačių kaltinimų esmės, o daugiausia dėmesio skyrė terminams ir proceso taisyklėms.

    Byla sulaukė išskirtinio dėmesio technologijų sektoriuje, nes ji atvėrė platesnę diskusiją apie ne pelno siekiančių iniciatyvų transformaciją į komercinius modelius, kai produktai ir infrastruktūra tampa kritiškai svarbūs rinkai. Dirbtinio intelekto srityje tai ypač jautru: investicijų mastai auga, o konkurencija dėl talentų, duomenų ir skaičiavimo išteklių verčia organizacijas ieškoti tvarių finansavimo šaltinių.

    Elonas Muskas siekė, kad iš vadovaujančių pareigų būtų pašalinti Samas Altmanas ir Gregas Brockmanas, taip pat buvo prašoma didelės vertės žalos atlyginimo. Tekste minėta suma viršijo 180 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 165 mlrd. eurų, ir, pagal ieškinį, ji turėjo būti skirta „OpenAI“ fondui.

    Proceso metu liudijo abu konflikte dalyvaujantys verslininkai, o byloje buvo nagrinėta ir jų tarpusavio korespondencija. Ji, pasak bylos eigos aprašymo, atskleidė vidinius nesutarimus „OpenAI“ bei detales apie ankstyvuosius organizacijos strateginius pasirinkimus.

    Sprendimas palankus „OpenAI“ planams judėti į priekį su struktūriniais pokyčiais ir galimu ėjimu į biržą. Tuo pat metu Musko pusė signalizuoja, kad kova gali persikelti į aukštesnę instanciją, tačiau rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, jog senaties argumentą pakeisti apeliacine tvarka paprastai būna sudėtinga.

  • Teismas atkirto Muskui: ieškinys prieš „OpenAI“ ir Samą Altmaną atmestas dėl termino

    Teismas atkirto Muskui: ieškinys prieš „OpenAI“ ir Samą Altmaną atmestas dėl termino

    JAV federalinis prisiekusiųjų teismas Ouklande nusprendė, kad Elonas Muskas per vėlai pateikė ieškinį „OpenAI“ ir jos vadovui Samui Altmanui. Byla buvo užbaigta nevertinant ginčo esmės, nes pretenzijos pripažintos pateiktomis pasibaigus įstatyme numatytam terminui.

    Sprendimą iš esmės iškart patvirtino apygardos teisėja Yvonne Gonzalez Rogers. Teismas aiškino, kad taikomas trejų metų senaties terminas, todėl klausimas, ar buvo pažeistas labdaros įsipareigojimas, šioje proceso stadijoje netapo nagrinėjimo objektu.

    „Tai kalendorinė techninė kliūtis“, – sakė Elonas Muskas, komentuodamas nuosprendį.

    Verslininkas su advokatais nurodė ketinantis skųsti sprendimą 9-ajam JAV apeliaciniam teismui. Teisėja viešai pabrėžė matanti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių prisiekusiųjų išvadą dėl termino praleidimo.

    Bylos centre buvo Musko teiginiai, kad „OpenAI“ nuo pirminės misijos vystant dirbtinį intelektą visuomenės labui esą nuėjo į komercinį kelią, o tai, pasak jo, prasilenkia su pradiniais pažadais ir aukų logika. Muskas priminė, kad prie „OpenAI“ kūrimo prisidėjo 2015 metais, tačiau 2018 metais pasitraukė iš valdybos.

    „OpenAI“ atstovai teisme teigė, kad Musko parama nebuvo susieta su konkrečiais apribojimais, o organizacijos struktūros pokyčius lėmė itin brangi konkurencija dirbtinio intelekto rinkoje. Šiame sektoriuje milžiniškos išlaidos tenka skaičiavimo resursams, modelių mokymui, duomenų infrastruktūrai ir talentų pritraukimui, todėl įmonės ieško įvairių finansavimo modelių.

    Į ieškinį kaip atsakovė buvo įtraukta ir „Microsoft“, kuri į „OpenAI“ investavo dar ankstyvuoju laikotarpiu ir tapo viena svarbiausių strateginių partnerių. Teismas nurodė, kad pretenzijos „Microsoft“ atžvilgiu taip pat atmestos kaip pateiktos per vėlai.

    „Tai ne techninis, o esminis sprendimas: ieškinys pateiktas per vėlai“, – sakė „OpenAI“ advokatas Williamas Savittas.

    Ginčas atkreipė dėmesį ir dėl platesnio konteksto: dirbtinio intelekto rinka pastaraisiais metais tapo viena didžiausių technologijų investicijų krypčių, o jos dalyviai vis dažniau susiduria su klausimais dėl valdymo skaidrumo, atsakomybės ir to, kaip suderinti viešą interesą su komerciniais tikslais. Būtent tokie klausimai vis dažniau keliauja ir į teismus, ypač kai ankstesni susitarimai buvo paremti ne vien formaliomis sutartimis, bet ir viešais pažadais.

    Byla išryškino ir asmeninę Musko bei Altmano priešpriešą. Anksčiau bendradarbiavę technologijų lyderiai šiandien atsidūrė skirtingose barikadų pusėse, o jų ginčas tapo simboliniu susidūrimu dėl to, kas ir kaip turi kontroliuoti sparčiausiai besivystančias DI sistemas.

  • „Anthropic“ aplenkė „OpenAI“: CNBC Disruptor 50 atskleidė, kas valdo DI lenktynes

    „Anthropic“ aplenkė „OpenAI“: CNBC Disruptor 50 atskleidė, kas valdo DI lenktynes

    CNBC paskelbė 2026 metų Disruptor 50 reitingą, kuriame pirmą vietą užėmė DI bendrovė „Anthropic“, aplenkusi „OpenAI“. Sąrašas tradiciškai vertina sparčiausiai augančias įmones, kurios technologijomis keičia nusistovėjusias rinkas, o šiemet ryškiausia kryptis yra būtent dirbtinis intelektas.

    CNBC duomenimis, „Anthropic“ vadovas Dario Amodei teigė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį įmonės pajamos išaugo 80 kartų. Prie augimo prisidėjo ne tik vartotojams skirti sprendimai, bet ir įrankiai programuotojams, ypač „Claude Code“, kuris plačiai diegiamas įmonėse dėl patikimumo ir našumo sudėtingose užduotyse.

    Augimas ir rekordinės vertės

    Vienas ryškiausių šių metų signalų rinkai yra įspūdingos privačių DI bendrovių vertės. CNBC skelbia, kad „Anthropic“ svarstė naują kapitalo pritraukimą, kurio metu įmonės vertė galėjo siekti iki maždaug 830 mlrd. eurų, tai išryškina investuotojų lūkesčius dėl DI technologijų komercinio potencialo.

    Viso Disruptor 50 sąrašo bendrovių bendra vertė, CNBC vertinimu, pasiekė apie 2,2 trln. eurų. Palyginti su praėjusiais metais, numanoma sąrašo vertė išaugo maždaug tris kartus, o į šio penkiasdešimtuko įmones investuotos lėšos siekia apie 310 mlrd. eurų.

    DI persikelia į visą ekonomiką

    Šių metų reitinge DI iš nišinės technologijos galutinai tapo pagrindine verslo infrastruktūra. CNBC nurodo, kad 43 iš 50 į sąrašą patekusių bendrovių teigia, jog dirbtinis intelektas yra kritiškai svarbus jų verslo modeliui, o didžiausia kategorija išlieka įmonių technologijos.

    Kartu matomas DI pritaikymas sveikatos srityje, kur sąraše yra ir sveikatos priežiūros, ir biotechnologijų įmonių. Finansų technologijos taip pat išlieka tarp lyderių, o tarp ryškesnių vardų minima „Revolut“.

    Gynybos technologijų bumas ir IPO laukimas

    CNBC akcentuoja ir gynybos technologijų augimą: po pernai sąrašui vadovavusios „Anduril“ šiemet gynybos tematika išlieka viena iš centrinių. Reitinge minimos bendrovės kuria autonomines sistemas, bepiločius sprendimus ir kibernetinės gynybos technologijas, o tai rodo, kad didėjant geopolitinei įtampai gynybos sektorius tampa vis svarbesniu technologijų užsakovu.

    Tuo pat metu investuotojai vis labiau žvalgosi į galimus viešus akcijų platinimus. CNBC cituojamas „Goldman Sachs“ vertinimas apie išaugusį IPO sandorių laukiančių bendrovių skaičių, o tarp akylai stebimų kandidatų minimos „Anthropic“, „OpenAI“, „Databricks“, „Stripe“ ir „SpaceX“.

    „Pastaraisiais mėnesiais matome, kaip modeliai tampa protingesni, produktai gerėja, o tai sukuria didžiulę vertę verslui“, – sakė „Anthropic“ bendraįkūrėja Daniela Amodei.

    Reitingo rezultatai signalizuoja, kad DI lenktynėse svarbiausi tampa ne vien pažangūs modeliai, bet ir įmonių pasitikėjimas, saugumo standartai bei gebėjimas greitai paversti technologiją apčiuopiamu produktyvumo šuoliu. Būtent ši kombinacija, CNBC vertinimu, ir iškėlė „Anthropic“ į pirmą vietą.

  • CNBC Disruptor 50: DI karštinė keičia taisykles – vertė šoktelėjo iki 2,2 trln. eurų

    CNBC Disruptor 50: DI karštinė keičia taisykles – vertė šoktelėjo iki 2,2 trln. eurų

    CNBC paskelbtas 2026 metų Disruptor 50 sąrašas aiškiai rodo vieną kryptį: didžioji dalis sparčiausiai augančių privačių startuolių savo verslo modelį dabar stato ant dirbtinio intelekto. Iš 50 įmonių net 43 nurodo, kad DI yra esminė jų siūlomos naujovės ir augimo varomoji jėga.

    CNBC skaičiuoja, kad visų į sąrašą patekusių bendrovių bendra vertė per metus patrigubėjo ir pasiekė apie 2,4 trilijono JAV dolerių, tai yra maždaug 2,2 trilijono eurų. Vis dėlto patys sudarytojai pabrėžia, kad vien vertinimas nebuvo pagrindinis atrankos kriterijus.

    Į sąrašą galėjo pretenduoti privačios, savarankiškai valdomos bendrovės, įkurtos po 2011 metų sausio 1 dienos. Kandidatai turėjo pateikti detalią informaciją apie pajamas, vartotojų skaičiaus dinamiką, darbuotojų augimą ir kitus rodiklius, o dalis duomenų buvo naudojama tik vertinimui.

    Vertinimo procese papildomai pasitelkti išoriniai duomenų partneriai: „PitchBook“ pateikė informaciją apie pritrauktą kapitalą, numanomą vertę ir investuotojų kokybę, o „IBISWorld“ padėjo palyginti įmones pagal sektorius ir rinkas, kurias jos bando keisti. Galutinį kriterijų svėrimą derino akademinė ir rizikos kapitalo patariamosios tarybos.

    2026 metais svarbiausiais kriterijais įvardytas mastelio didinimas, vartotojų augimas ir pardavimų augimas, po jų sekė proveržio technologijų panaudojimas bei rinkos, kurią siekiama transformuoti, dydis. CNBC pažymi, kad pastarojo kriterijaus svoris šiemet išaugo labiausiai, ypač rizikos kapitalo vertintojų akimis.

    DI įtrauktas į vertinimą

    Nauja tai, kad šiemet pats sąrašo sudarymo procesas buvo papildytas DI eksperimentu. CNBC komanda pasitelkė „OpenAI“ sukurtą „ChatGPT“, kad šis padėtų suformuoti vadinamąjį unikalumo balą, paremtą apibendrintu turiniu be įmones identifikuojančių detalių.

    Modelis unikalumą skaidė į semantinį išskirtinumą, techninį naujumą ir kategorijos retumą, o rezultatą pateikė 0–100 skalėje. Šis balas oficialiai nebuvo įtrauktas į kiekybinę metodiką, tačiau naudotas kaip papildoma redakcinė įžvalga galutiniam sprendimui.

    CNBC teigimu, didžiausią unikalumo įvertinimą gavo „Applied Intuition“, o DI vertinimas padėjo komandai aiškiau pamatyti, kuo ši bendrovė skiriasi nuo gausybės įmonių, kuriančių virtualius darbo srautų automatizavimo sprendimus. Kartu buvo išbandyti ir kiti modeliai, įskaitant „Anthropic“ „Claude“ bei „Google“ „Gemini“.

    Kodėl DI dominuoja Disruptor 50

    Pasak CNBC, generatyvinio DI banga pakeitė ne tik įmonių produktus, bet ir jų plėtros greitį: DI padeda sparčiau kurti, personalizuoti paslaugas ir mažinti vieneto kaštus, todėl augimas gali būti itin staigus. Dėl to vis daugiau kandidatų DI laiko ne papildoma funkcija, o pačiu verslo branduoliu.

    Sąraše matyti ir platesnė tendencija: į jį pateko 22 naujokai, o tik keturios įmonės yra iš laikotarpio iki „ChatGPT“ išpopuliarėjimo. CNBC akcentuoja, kad daliai ilgamečių dalyvių išlikti padėjo būtent gebėjimas persiorientuoti ir į DI erą įnešti naują pagreitį.

    Vis dėlto sąrašas nėra vien DI startuolių paradas. Šiemet pirmą kartą įvertintos ir prognozių rinkų krypties įmonės „Kalshi“ bei „Polymarket“, o dėvimųjų įrenginių segmente šalia „Oura“ debiutavo „Whoop“, orientuodamasi į sportininkus ir plačią sveikatos duomenų analizės auditoriją.

    CNBC išvada paprasta: vertinant inovatorius, svarbiausia ne skambi vertė, o realūs augimo rodikliai, gebėjimas greitai plėstis ir aiškus poveikis rinkoms. O 2026 metų Disruptor 50 atvejis parodo, kad būtent DI šiandien dažniausiai tampa tuo varikliu, kuris leidžia tai pasiekti greičiau nei bet kada anksčiau.

  • CNBC „Disruptor 50“ sąrašas apvertė DI lenktynes: „Anthropic“ aplenkė „OpenAI“ – kas dar tarp lyderių?

    CNBC „Disruptor 50“ sąrašas apvertė DI lenktynes: „Anthropic“ aplenkė „OpenAI“ – kas dar tarp lyderių?

    2026 metais CNBC paskelbtame „Disruptor 50“ reitinge įvyko ryškus pokytis: pirmą vietą užėmė DI bendrovė „Anthropic“, aplenkusi „OpenAI“. Tai signalizuoja ne tik dėl konkurencijos tarp didžiausių generatyvinio DI kūrėjų, bet ir dėl platesnės tendencijos, kad DI tampa beveik kiekvieno sparčiai augančio verslo branduoliu.

    CNBC nurodo, kad DI kaip kertinė technologija šiame reitinge dominuoja dar labiau nei anksčiau. 43 iš 50 į sąrašą patekusių įmonių teigia, jog DI yra esminė jų verslo modelio dalis, o bendra pritraukto finansavimo suma, lyginant su praėjusiais metais, išaugo kelis kartus.

    Didžiausia šuolį rodanti kryptis – generatyvinio DI įrankiai ir infrastruktūra, kurių sėkmė vis dažniau matuojama ne vien vartotojų skaičiumi, o diegimu įmonėse. Į aukščiausias pozicijas patenka ne tik modelių kūrėjai, bet ir platformos, kurios padeda organizacijoms saugiai pritaikyti DI vidiniams procesams, duomenų analitikai ar klientų aptarnavimui.

    Silicio slėnis išlaiko persvarą

    Šių metų „Disruptor 50“ žemėlapyje dominuoja Kalifornija, ypač San Franciskas ir jo apylinkės. Dalis bendrovių vis dar kuria produktus globaliai, tačiau talentų, kapitalo ir partnerystės koncentracija JAV Vakarų pakrantėje išlieka vienu svarbiausių spartaus augimo katalizatorių.

    Kita vertus, reitinge atsiranda ir ryškesnių europinių vardų, tarp jų – „Mistral AI“, pristatoma kaip atviresnė alternatyva didžiųjų laboratorijų kuriamiems sprendimams. Tai atspindi Europos siekį stiprinti savarankiškumą DI srityje, didinant investicijas į modelius, infrastruktūrą ir reguliavimo atitiktį.

    Naujos temos: programavimas ir prognozės

    Be didžiųjų DI laboratorijų, į sąrašą pateko ir įrankiai, kurie keičia pačią programavimo praktiką, įskaitant vadinamąjį vibe coding fenomeną. Tokie sprendimai orientuojasi į tai, kad programuotojas vis daugiau darbo atlieka formuluodamas užduotį ir tikslindamas rezultatą, o didelę dalį kodo generuoja DI.

    Kita auganti kryptis – prognozių rinkos, kuriose vartotojai stato už įvykių baigtis ir taip formuoja kainą, interpretuojamą kaip kolektyvinė tikimybė. Ši tema kelia ne tik investuotojų susidomėjimą, bet ir reguliavimo klausimų, nes ribos tarp finansinių produktų ir informacinių rinkų įvairiose jurisdikcijose vertinamos skirtingai.

    Kas sudaro 2026 metų penketuką

    CNBC reitingo viršūnėje – „Anthropic“, antroje vietoje – „OpenAI“, trečioje – „Databricks“. Ketvirta įvardijama gynybos technologijų bendrovė „Anduril“, o penktoje vietoje – finansinių operacijų platforma „Ramp“, kuri šiemet išsiskiria tuo, kad patenka į lyderių grupę ne iš Kalifornijos.

    Visas sąrašas rodo, kad DI skverbiasi į vis daugiau sričių: nuo kibernetinio saugumo ir dokumentų valdymo iki sveikatos priežiūros, kūrybinių industrijų, žemės ūkio ir gynybos. Tai patvirtina, kad DI šiandien veikia kaip bendros paskirties technologija, kuri keičia veiklos kaštus, produktyvumą ir konkurencinę pusiausvyrą beveik kiekviename sektoriuje.

  • Muskas ir Altmanas: nuo „OpenAI“ sąjungininkų iki teismo karo dėl DI ir milijardų

    Muskas ir Altmanas: nuo „OpenAI“ sąjungininkų iki teismo karo dėl DI ir milijardų

    Kaip gimė „OpenAI“ idėja

    Elonas Muskas ir Samas Altmanas 2015 metais viešai pristatė ambiciją kurti dirbtinio intelekto laboratoriją, kuri būtų atsvara „Google“ įtakai ir skatintų atviresnius tyrimus. Tais metais „OpenAI“ startavo kaip ne pelno siekianti organizacija, o Muskas buvo vienas žinomiausių jos rėmėjų ir veidų.

    Ankstyvoji „OpenAI“ vizija rėmėsi argumentu, kad galingos DI sistemos neturėtų atsidurti vien tik kelių korporacijų rankose. Tačiau augant skaičiavimo išteklių poreikiui ir konkurencijai, finansavimo bei valdymo modelis tapo kertiniu nesutarimų tašku.

    Kontrolės klausimas ir skilimas

    Teismo proceso metu nuskambėjo skirtingos versijos, kodėl santykiai ėmė byrėti. Muskas teigė, kad „OpenAI“ kryptis pasikeitė iš esmės ir kad buvo nukrypta nuo pirminių ne pelno siekiančių įsipareigojimų.

    Altmanas savo ruožtu liudijo, jog nebuvo duota pažadų dėl konkrečios korporatyvinės struktūros, o didžiausia įtampa kilo dėl Muskui svarbios kontrolės. Jo teigimu, reikalavimas turėti lemiamą sprendimo teisę kėlė rimtų abejonių dėl organizacijos misijos ir nepriklausomumo.

    „Man tai kėlė labai didelį diskomfortą“, – sakė Samas Altmanas, aiškindamas, kodėl jam buvo nepriimtinas totalios kontrolės siekis.

    Byla teisme ir ką ji reiškia rinkai

    Po kelių savaičių nagrinėjimo JAV teisme prisiekusieji turi vertinti, ar buvo pažeistas labdaros pasitikėjimas ir ar atsakovai galėjo nepagrįstai praturtėti, jei „OpenAI“ vystymas nukrypo nuo deklaruotos misijos. Ši byla tapo ne tik asmeniniu dviejų technologijų lyderių konfliktu, bet ir precedentu, kaip bus vertinamas DI organizacijų perėjimas nuo ne pelno modelių prie komercinių struktūrų.

    Viešojoje erdvėje konfliktą dar labiau aštrina tai, kad DI rinka per pastaruosius metus tapo viena karščiausių investicijų krypčių. Generatyvinio DI proveržis, augantys duomenų centrų kaštai ir spartėjanti konkurencija tarp „OpenAI“, „Google“, „Microsoft“ ir kitų žaidėjų didina spaudimą ieškoti kapitalo, o kartu kelia klausimus dėl skaidrumo, valdymo ir atsakomybės.

    „Negalite ir turėti tortą, ir jį suvalgyti“, – sakė Elonas Muskas, argumentuodamas, kodėl, jo manymu, ne pelno logika negali būti naudojama kartu su maksimalios grąžos siekiu.

    Nepriklausomi teisės ekspertai viešai yra atkreipę dėmesį, kad ilgas procesas abiem pusėms kainuoja reputaciškai, o visuomenei palieka įspūdį apie kovą dėl įtakos technologijai, kuri daro vis didesnį poveikį ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui. Nepriklausomai nuo verdikto, ginčas išryškino platesnę problemą: kaip suderinti DI saugos, atskaitomybės ir inovacijų greičio interesus, kai į žaidimą įtraukti milžiniški pinigai ir geopolitinė konkurencija.

  • „Cerebras“ IPO įkaitino DI rinką: investuotojai laukia „SpaceX“ ir „OpenAI“, bet mažesniems – bloga žinia

    „Cerebras“ IPO įkaitino DI rinką: investuotojai laukia „SpaceX“ ir „OpenAI“, bet mažesniems – bloga žinia

    JAV dirbtinio intelekto lustų kūrėjos „Cerebras“ debiutas biržoje tapo vienu ryškiausių šių metų technologijų rinkos įvykių ir atgaivino kalbas apie naują IPO bangą. Pirmą prekybos dieną bendrovės akcijos smarkiai pabrango, o investuotojų entuziazmas dar kartą parodė, kiek daug dėmesio šiuo metu susitelkia į DI temą.

    Rinka tai vertina kaip signalą, kad kapitalas vėl ieško augimo istorijų, tačiau kartu ryškėja ir kita tendencija: ne DI įmonėms bei mažesniems emitentams prasimušti tampa gerokai sunkiau. Pastarųjų metų palūkanų normų šuolis ir griežtesnis rizikos vertinimas privertė investuotojus reikalauti aiškesnio pelningumo kelio, todėl į biržą ryžtasi tik stipriausi vardai.

    „Labai sunku domėtis kuo nors kitu, kai rinkoje kalbama apie trilijonų vertės IPO“, – CNBC laidoje „The Exchange“ sakė „Slow Ventures“ partneris Samas Lessinas.

    Analitikų vertinimu, „Cerebras“ sėkmė sustiprino lūkesčius, kad artimiausiu metu į viešą rinką gali žengti didžiausi privatūs technologijų žaidėjai, tarp jų „SpaceX“, „OpenAI“ ir „Anthropic“. Tokie listingai, jei įvyktų, taptų išskirtiniais likvidumo įvykiais ir galėtų perbraižyti JAV technologijų sektoriaus kapitalizacijos žemėlapį.

    Vis dėlto ši euforija turi kainą: didžiuliai vardai linkę išstumti mažesnes kompanijas iš investuotojų akiračio. Praktikoje tai reiškia, kad vidutinio dydžio IPO, net ir turintys tvarius verslo modelius, gali sulaukti mažesnės paklausos, prastesnių įkainių ar būti atidėti, nes pinigų srautai nukreipiami į kelis didžiausius pasiūlymus.

    Rinka: grįžta apetitai, bet ne visiems

    IPO rinka JAV pastaruosius kelerius metus buvo prislopusi: po itin aktyvių 2021 metų, kylant infliacijai ir palūkanų normoms, rizikingesni aktyvai prarado patrauklumą, o investuotojai atsigręžė į stabilumą. Dėl to daug vėlyvos stadijos startuolių pasirinko pritraukti kapitalą privačiai, o ne tikrintis viešos rinkos nuotaikas.

    Šiandien situacija keičiasi, tačiau langas atsiveria ne visiems vienodai. Rinkoje dominuoja DI infrastruktūra, lustai, duomenų centrai ir su skaičiavimo pajėgumais susijusios grandinės, o įmonės iš kitų segmentų vis dažniau susiduria su klausimu, kaip jų produktus paveiks DI automatizavimas ir vadinamieji agentai.

    „Tai turinčių ir neturinčių istorija: jei turi stiprią DI istoriją, gali eiti į biržą, o jei esi programinės įrangos paslaugų įmonė be DI ažiotažo, dabar bus sunku“, – teigė „Sapphire Ventures“ partneris Jai Dasas.

    Kas laukia toliau: didieji gali užgožti visus

    Investuotojai ir IPO konsultantai pabrėžia, kad vienas sėkmingas debiutas dar nereiškia visiškai atsidariusios rinkos: reikia daugiau pavyzdžių, kad būtų aišku, ar paklausa tvari. Dalis bendrovių gali sąmoningai laukti, kol įvyks keli dideli listingai, kurie taps naujais orientyrais vertinant DI įmonių kainodarą.

    Kita vertus, jei „SpaceX“ ar kiti itin dideli vardai iš tiesų patektų į viešą rinką panašiu metu, tai galėtų sukurti vadinamąjį dėmesio vakuumą: analitikų, fondų ir žiniasklaidos fokusas persikeltų į vieną sandorį, o mažesni pasiūlymai liktų paraštėse. Dėl to dalis planuojamų IPO gali būti perkelti į kitą laikotarpį, ieškant mažesnės konkurencijos dėl investuotojų pinigų.

    „Niekas nenori pakliūti į „SpaceX“ sprogimo spindulį: jei mažesnis IPO vyksta tuo pačiu metu, niekas nekreips dėmesio į tavo sandorį“, – sakė „Neuberger Berman“ akcijų kapitalo rinkų vadovas Renosas Savvidesas.

    „Cerebras“ istorija tapo savotišku lakmuso popierėliu: ji parodė, kad investuotojai pasirengę mokėti už aiškų DI augimo naratyvą, ypač kai jis susijęs su skaičiavimo pajėgumais ir infrastruktūra. Tačiau ji taip pat išryškino, kad daliai rinkos dalyvių artimiausi mėnesiai gali būti ne proveržio, o išbandymų metas, jei jų verslo istorijoje DI elementas nėra pakankamai įtikinamas.

  • DI lustas sukūrė du naujus milijardierius: „Cerebras“ IPO įplieskė naują bangą rinkoje

    DI lustas sukūrė du naujus milijardierius: „Cerebras“ IPO įplieskė naują bangą rinkoje

    JAV lustų kūrėja „Cerebras“ po pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) sulaukė įspūdingo investuotojų dėmesio, o įmonės vertė priartėjo prie maždaug 88 mlrd. eurų ribos. Pirmą prekybos dieną „Nasdaq“ biržoje akcijos pabrango apie 68 proc., taip pažymėdamos retą proveržį vangioje IPO rinkoje.

    Šis šuolis į milijardierių gretas iškėlė du bendrovės įkūrėjus. „Cerebras“ vadovo Andrew Feldmano turimos akcijos įvertintos maždaug 2,8 mlrd. eurų, o technologijų vadovo Sean Lie paketas siekia apie 1,5 mlrd. eurų.

    Kas slypi už sėkmės?

    „Cerebras“ išskirtinumą lemia specializuoti didelio našumo lustai, skirti DI užduotims, ypač vadinamajai inferencijai, kai modeliai realiu laiku atsako vartotojams. Augant DI paslaugų poreikiui, didėja ir paklausa infrastruktūrai, kuri leidžia šiuos modelius vykdyti greitai bei efektyviai.

    Dar 2026 metų vasarį investuotojai įmonę vertino apie 20,3 mlrd. eurų, tad IPO tapo staigiu vertės šuoliu per kelis mėnesius. Rinkos dalyviai tai sieja su atsinaujinusiu susidomėjimu DI lustais ir visos puslaidininkių grandinės atsigavimu.

    Didelis laimėjimas rizikos kapitalui

    IPO tapo reikšmingu įvykiu ir ankstyviesiems investuotojams, kuriems pastaraisiais metais teko susitaikyti su gerokai mažesniu viešų išėjimų skaičiumi. Skelbiama, kad „Benchmark“ valdomų akcijų vertė po prekybos starto siekė apie 4,8 mlrd. eurų, o „Foundation Capital“ paketas buvo vertinamas maždaug 4,2 mlrd. eurų.

    Pasak „Benchmark“ partnerio Eric Vishria, tokio masto viešas įmonės išėjimas yra retas net ir itin sėkmingiems ankstyvos stadijos fondams. Jo teigimu, esminis faktas yra pats įvykis, nes į biržą išeinančių technologijų bendrovių vis dar mažai, nepriklausomai nuo galutinės vertės.

    Ryšiai su „OpenAI“ ir DI rinkos dinamika

    „Cerebras“ istorijoje svarbūs ir ryšiai su DI ekosistema. Pranešama, kad tarp ankstyvų investuotojų buvo „OpenAI“ bendraįkūrėjai Sam Altman ir Greg Brockman, kurių turimų akcijų vertė po IPO siekė atitinkamai apie 24 mln. eurų ir 21 mln. eurų.

    Įmonė taip pat stiprino partnerystę su „OpenAI“, sudarydama daugiametį skaičiavimo pajėgumų ir susijusių paslaugų sandorį, kurio vertė siekia apie 18,4 mlrd. eurų. Tokie susitarimai rodo, kad DI rinkoje vis svarbesnė tampa ne tik modelių kūrimo, bet ir jų vykdymo infrastruktūros konkurencija.

    „Turime milžiniškų augimo galimybių, o viešoji rinka buvo tinkamas būdas finansuoti šį augimą“, – sakė Andrew Feldman.

    Rinkai tai signalas, kad po ilgesnės pauzės gali pradėti formuotis nauja technologijų IPO banga, ypač tarp bendrovių, kurių veikla tiesiogiai susijusi su DI paklausa. Vis dėlto investuotojai toliau vertins, ar įspūdingas startas virs tvariais pajamų ir pelningumo rezultatais, kai konkurencija dėl skaičiavimo išteklių tik aštrėja.

  • Muskas išvyko į Kiniją per „OpenAI“ bylą: advokatas teisėjui ir prisiekusiesiems turėjo aiškintis

    Muskas išvyko į Kiniją per „OpenAI“ bylą: advokatas teisėjui ir prisiekusiesiems turėjo aiškintis

    JAV federaliniame teisme nagrinėjant Elono Musko ieškinį prieš „OpenAI“ vadovus, verslininko advokatas Stevenas Molo prisiekusiesiems atsiprašė dėl kliento nebuvimo baigiamųjų kalbų metu. Tuo metu Muskas buvo išvykęs į Kiniją, lydėdamas JAV prezidentą Donaldą Trumpą susitikimuose su šalies vadovybe.

    Byla kilo dėl Musko pateikto ieškinio prieš „OpenAI“ bendrakūrėjus Samą Altmaną ir Gregą Brockmaną. Muskas teigia, kad buvo pažeistas ankstyvas pažadas vystyti organizaciją kaip ne pelno siekiančią ir kad vėlesnė restruktūrizacija leido daliai vadovų nepagrįstai praturtėti.

    Teismas tikėjosi, kad Muskas bus pasiekiamas

    Teisėja Yvonne Gonzalez Rogers anksčiau buvo nurodžiusi, kad Muskas turi būti pasirengęs greitai sugrįžti į teismą, jei prireiktų papildomų paaiškinimų ar liudijimo. Tokia praktika reiškia, kad liudytojas turi būti pasiekiamas ir iš esmės negali išvykti toli, neįvertinęs rizikos, kad bus iškviestas atgal į posėdį.

    Viešai nebuvo aiškiai patvirtinta, ar dėl kelionės į Kiniją buvo gautas formalus leidimas, o Musko atstovai detalių nekomentavo. Pats Muskas per pirmąją proceso savaitę jau buvo davęs parodymus, todėl gynėjai teismui pabrėžė, kad jis esą neprarado dėmesio bylai.

    „Tai dalykas, kuris jam iš tiesų svarbus“, – sakė Stevenas Molo, aiškindamas prisiekusiesiems, kad Musko nebuvimas nereiškia abejingumo procesui.

    „OpenAI“ akcentavo, kas yra salėje

    Baigiamosiose kalbose „OpenAI“ advokatai pasinaudojo Musko nebuvimu kaip argumentu, pabrėždami, kad atsakovai dalyvauja posėdyje. Teisme tą dieną buvo ir Samas Altmanas, ir Gregas Brockmanas, o jų atstovai ragino vertinti ne politinį foną, bet įrodymus.

    „Ponas Muskas šiandien čia neatvyko, o mano klientai yra čia. Jie čia, nes jiems tai rūpi“, – sakė „OpenAI“ advokatas Williamas Savittas.

    Gynyba teismui taip pat priminė dokumentus, kurie, jų teigimu, rodo sudėtingesnę Musko poziciją ankstyvaisiais „OpenAI“ etapais. Anot „OpenAI“ atstovų, įrodymuose matyti, kad Muskas pats svarstė pelno siekiančio modelio idėją, tačiau norėjo didesnės kontrolės ar galimo glaudesnio ryšio su „Tesla“.

    Bylos reikšmė platesniame DI kontekste

    Šis ginčas tapo vienu labiausiai matomų teisinių konfliktų, susijusių su DI plėtra, valdymu ir komercinimu. Pastaraisiais metais DI rinkoje daugėja įtampos tarp misijos deklaracijų, kapitalo poreikio ir atsakomybės visuomenei, o teismuose vis dažniau atsiduria klausimai dėl steigimo susitarimų, investuotojų lūkesčių ir vadovų pareigų.

    Kelionės į Kiniją fonas bylai suteikė papildomo politinio ir ekonominio atspalvio, nes JAV ir Kinijos technologijų konkurencija glaudžiai siejasi su DI lustų, debesijos ir pažangių modelių prieigos klausimais. Vis dėlto teismo salėje sprendžiama ne geopolitika, o tai, ar buvo pažeisti konkretūs įsipareigojimai ir kaip turi būti vertinami „OpenAI“ struktūros pokyčiai.

  • Muskas stoja prieš Altmaną: „OpenAI“ byla pasiekė finišą, o verdiktas jau kitą savaitę

    Muskas stoja prieš Altmaną: „OpenAI“ byla pasiekė finišą, o verdiktas jau kitą savaitę

    Prisiekusieji netrukus spręs

    JAV federaliniame teisme Oklande baigėsi pirmasis Elono Musko iškeltos bylos prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną etapas. Šalių advokatai prisiekusiesiems pateikė baigiamąsias kalbas, o svarstymai numatyti artimiausiomis dienomis.

    Bylą nagrinėja devynių asmenų patariamoji prisiekusiųjų kolegija, tačiau galutinį sprendimą dėl atsakomybės priims teisėja Yvonne Gonzalez Rogers. Tokia praktika reiškia, kad prisiekusiųjų išvada bus rekomendacinė, bet reikšminga teismo vertinimui.

    „Jūs privalote spręsti bylą remdamiesi tik tais įrodymais, kurie pateikti teisme“, – prisiekusiesiems nurodė Yvonne Gonzalez Rogers.

    Ką kaltina Muskas ir ką atmeta „OpenAI“

    E. Muskas „OpenAI“, S. Altmaną ir prezidentą Gregą Brockmaną padavė į teismą 2024 metais. Jis teigia, kad buvo nutolta nuo pradinio įsipareigojimo vystyti dirbtinį intelektą ne pelno principu ir kad dalis sprendimų buvo nukreipti į komercinę naudą, neatitinkančią ankstesnių deklaracijų.

    Pasak E. Musko pusės, bendrovė neįgyvendino viešo kodo ir skaidrumo lūkesčių, nepakankamai prioritetizavo saugą bei esą nukrypo nuo ne pelno organizacijoms būdingų praktikų. Taip pat akcentuota, kad įtakingi asmenys ir investuotojai galėjo gauti finansinės naudos E. Musko sąskaita.

    „OpenAI“ atstovai teisme teigė, kad konkrečių pažadų E. Muskui dėl korporatyvinės struktūros nebuvo duota, o gautos lėšos buvo panaudotos teisėtai ir pagal paskirtį. Gynyba taip pat pabrėžė, kad E. Muskas bylą iškėlė tik po to, kai pristatė konkurentę dirbtinio intelekto bendrovę „xAI“.

    „Jam niekada nerūpėjo ne pelno struktūra. Jam rūpėjo laimėti“, – teisme sakė „OpenAI“ atstovė Sarah Eddy.

    Į bylą įtraukta ir „Microsoft“, o toliau lauks žalos klausimai

    Kaip atsakovė byloje minima ir „Microsoft“, laikoma viena svarbiausių „OpenAI“ investuotojų ir partnerių. E. Musko pusė teigia, kad „Microsoft“ galėjo prisidėti prie tariamų pažeidimų, tačiau bendrovės advokatai tai neigia ir sako, kad apie tokius veiksmus nežinojo.

    Prasidėjus prisiekusiųjų svarstymams, teismas paraleliai pereis prie vadinamosios teisių gynimo priemonių fazės, kurioje bus aptariama galima žala ir tolesni žingsniai, jei atsakomybė būtų nustatyta. Šioje dalyje prisiekusieji nedalyvaus, o sprendimus priims teisėja.

    Anksčiau E. Musko komanda yra kalbėjusi apie itin didelės apimties reikalavimus ir prašiusi svarstyti ir vadovų pakeitimus, ir ankstesnių sandorių peržiūrą. Teismas šiuos klausimus nagrinės tik tuo atveju, jei pirmiausia bus konstatuota atsakomybė.

    „Teisėjai paprastai pasitelkia patariamuosius prisiekusiuosius, kai nori bendruomenės vertinimo arba papildomo pagrindo itin matomoje byloje“, – teigė teisės dėstytojas Stevenas Baickeris-McKee.