CP v2

Tag: Orlen

  • Lietuva svarsto viršpelnių mokestį energetikai: sprendimą siūlo derinti su Lenkija, dėmesys Orlen

    Lietuva svarsto galimybę įvesti viršpelnių mokestį energetikos įmonėms, tačiau tokį žingsnį sieja su tuo, kokius sprendimus priims Lenkija. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, kad skirtingos taisyklės kaimyninėse rinkose gali sukelti nenumatytų pasekmių degalų tiekimui.

    Pasak ministro, sprendimai turėtų būti koordinuoti su Varšuva, kad būtų išvengta rinkos iškraipymų ir rizikos, jog per trumpą ar vidutinį laikotarpį gali pritrūkti dyzelino. Lietuvos degalų balansas glaudžiai susijęs su regioniniais srautais, todėl mokesčių režimų skirtumai galėtų nukreipti tiekimą ten, kur sąlygos palankesnės.

    „Jei Lenkija įves reguliavimą dėl viršpelnių, Lietuva turėtų svarstyti panašų, veidrodinį principą“, – sakė Žygimantas Vaičiūnas.

    Ministras taip pat akcentavo „Orlen“ reikšmę, nes grupė valdo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, kuri išlieka strategiškai svarbi ne tik Lietuvai, bet ir platesniam regionui. Dėl to, anot jo, bet kokia mokestinė iniciatyva turi būti subalansuota taip, kad vienu metu būtų apsaugoti vartotojų interesai ir išlaikytas stabilus benzino, dyzelino bei aviacinių degalų tiekimas.

    Lietuvoje šis klausimas buvo aptartas ir su „Orlen Lietuva“ atstovais, o pati mokesčio konstrukcija, ministro teigimu, turėtų maksimaliai priartėti prie Lenkijos sprendimo, paliekant tik nedidelius administracinius skirtumus. Tokia logika grindžiama tuo, kad degalų rinka Baltijos regione yra itin jautri tiek kainodarai, tiek logistikos grandinėms.

    ES kontekstas ir viršpelnių logika

    Viršpelnių apmokestinimo idėja pastaraisiais metais periodiškai grįžta į Europos darbotvarkę, ypač kai dėl geopolitinių įtampų ir žaliavų kainų svyravimų išauga energetikos įmonių pelningumas. Tokie sprendimai paprastai pristatomi kaip laikinos priemonės, skirtos dalį netikėtai išaugusio pelno nukreipti vartotojų naštai mažinti ar biudžeto spragoms dengti.

    Lietuvos ministras atkreipė dėmesį, kad šio tipo sprendimai yra jautrūs tarptautinei konkurencijai, todėl koordinavimas bent jau regioniniu mastu laikomas kritiškai svarbiu. Panašiai anksčiau yra pasisakiusi ir Europos Komisija, vertindama, jog skirtingi nacionaliniai režimai gali paskatinti tiekimo perskirstymą ir kainų disbalansą.

    Mažeikių gamykla ir įmonės rezultatai

    „Orlen Lietuva“ yra viena didžiausių pramonės įmonių šalyje: ji valdo Mažeikių naftos perdirbimo kompleksą ir Būtingės terminalą, o įmonėje dirba daugiau nei 1 500 žmonių. Bendrovė taip pat yra reikšminga Klaipėdos SGD ir skystųjų energijos produktų terminalų operatoriaus KN Energies klientė, todėl jos veikla turi svorį ir suskystintų dujų, ir naftos produktų logistikoje.

    Skelbiama, kad 2025 metais „Orlen Lietuva“ pajamos siekė apie 5,21 mlrd. eurų, tai yra maždaug 5 proc. mažiau nei 2024 metais. Tuo pat metu įmonė perdirbo 9,4 mln. tonų žaliavos ir dirbo apie 90,6 proc. pajėgumu, o perdirbimo apimtys, lyginant su ankstesniais metais, augo 5,5 proc.

    Bendrovės vadovas Dariuszas Zonenbergas yra pažymėjęs, kad didesnę gamybą skatino gerėjusi makroekonominė aplinka ir efektyvesnis gamybos planavimas. Vis dėlto rinkos dalyviams svarbiausia išlieka tai, kaip galimas viršpelnių mokestis būtų sukonstruotas praktiškai ir ar jis nepakeistų investicijų bei tiekimo sprendimų regione.

  • „ORLEN“ ir Lenkijos teritorinės gynybos pajėgos susivienijo: kaip bus saugoma kritinė infrastruktūra

    „ORLEN“ ir Lenkijos teritorinės gynybos pajėgos susivienijo: kaip bus saugoma kritinė infrastruktūra

    Partnerystė dėl infrastruktūros apsaugos

    Didžiausia Lenkijos energetikos bendrovė „ORLEN“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Lenkijos teritorinės gynybos pajėgomis. Susitarimo tikslas – stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą ir didinti abiejų pusių operacinį pasirengimą sudėtingomis sąlygomis.

    Numatoma, kad partnerystė apims bendras treniruotes, švietimo iniciatyvas ir ekspertinių žinių apsikeitimą. Akcentuojama, kad realių pramonės objektų specifika gali tapti praktine baze scenarijams, susijusiems su infrastruktūros apsauga.

    Bendros pratybos ir mokymai darbuotojams

    Pagal susitarimą planuojamos bendros pratybos, o „ORLEN“ darbuotojams – karinio pasirengimo užsiėmimai, orientuoti į veiksmus krizinėse situacijose. Teritorinės gynybos pajėgoms taip pat numatoma suteikti galimybę dalyje bendrovės objektų rengti praktinius mokymus ir dirbtuves.

    Toks formatas leidžia treniruotis ne vien teoriniu, bet ir realios infrastruktūros apsaugos kontekstu, kuriame svarbūs tiek fizinės apsaugos, tiek koordinavimo, ryšio ir reagavimo į incidentus aspektai. Pastaraisiais metais visoje Europoje kritinės energetikos infrastruktūros tema tapo ypač jautri dėl išaugusių hibridinių grėsmių ir sabotažo rizikų.

    Dėmesys bendruomenėms ir pajėgų stiprinimui

    Susitarime taip pat numatyta parama teritorinės gynybos pajėgų pritraukimui, orientuojantis į „ORLEN“ darbuotojų bendruomenę. Be to, planuojama vykdyti švietimo iniciatyvas vietos bendruomenėms, siekiant stiprinti platesnę saugumo kultūrą, įtraukiant kariuomenę, verslą ir visuomenę.

    Tokie modeliai Europoje vis dažniau pristatomi kaip atsparumo didinimo priemonė, kai kritinės infrastruktūros saugumas tampa ne vien konkrečios įmonės, bet ir nacionalinio saugumo klausimu. Energetikos sektoriuje tai reiškia ir didesnį pasirengimą ekstremaliems įvykiams, ir aiškesnes procedūras, kaip užtikrinti tiekimo tęstinumą.

    „Lenkijos saugumas ir stabilus energijos tiekimas yra neatsiejamai susiję“, – sakė „ORLEN“ vadovas Ireneuszas Fąfara.

    Jis pabrėžė, kad bendrovė atsakomybę mato ne tik verslo plėtros, bet ir šalies atsparumo stiprinimo srityje. Pasak jo, darbuotojų įsitraukimas, kompetencijų ugdymas ir pasirengimas veikti turėtų virsti apčiuopiamais rezultatais, didinant infrastruktūros saugumą.

    Lenkijos teritorinės gynybos pajėgų vadovybė savo ruožtu akcentuoja, kad kritinės infrastruktūros apsauga yra vienas iš valstybės saugumo sistemos ramsčių. Tokia partnerystė leidžia pajėgoms tobulinti veikimo gebėjimus realiose pramonės vietose ir kurti praktinį bendradarbiavimo modelį su strateginiu energetikos sektoriumi.

  • Schwedto PCK rafinerija ieško naftos be Rusijos: ar tiekimas per Gdanską taps Berlyno ir Varšuvos išbandymu?

    Schwedto PCK rafinerija ieško naftos be Rusijos: ar tiekimas per Gdanską taps Berlyno ir Varšuvos išbandymu?

    Vokietijoje stiprėja spaudimas skubiai užtikrinti alternatyvias naftos tiekimo grandines PCK rafinerijai Švedte prie Oderio, kuri tradiciškai buvo susieta su tiekimu per „Družbos“ vamzdyną. Vokietijos žiniasklaida dėmesį kreipia į riziką, kad tranzitas gali būti ribojamas, todėl ieškoma maršrutų, kurie apeitų rusišką infrastruktūros ir politinių sprendimų įtaką.

    Pagrindinė aptariama kryptis – tiekimas per Lenkiją, pasitelkiant Gdansko uostą ir vadinamąjį Pamario naftotiekį, kuris pirmiausia naudojamas naftai transportuoti į Lenkijos perdirbimo ir logistikos mazgus. Teoriškai jis galėtų prisidėti ir prie tiekimo į Vokietijos pusę, tačiau praktikoje tai atsiremia į ribotą pralaidumą ir sudėtingą komercinį suderinimą.

    Kas stabdo tiekimą per Lenkiją?

    Viena opiausių kliūčių – PCK rafinerijos akcininkų ir kontrolės klausimas, kuris po Rusijos invazijos į Ukrainą tapo ne tik ekonominis, bet ir politinis. Vokietijos valdžia yra ėmusi Rosneft Vokietijoje valdomus aktyvus prižiūrėti patikėjimo teise, tačiau pati nuosavybės struktūra ir toliau kelia įtampą derybose su Varšuva.

    Vokietijos komentatoriai pabrėžia, kad net ir radus techninį sprendimą, politinis pasitikėjimas ir aiškus atsakymas, kas realiai valdys strateginę infrastruktūrą, gali lemti galutinį sprendimą. Dėl to derybos tarp Berlyno ir Varšuvos vertinamos kaip sudėtingos, nes apima tiek energetinį saugumą, tiek regiono tiekimo stabilumą.

    Orlen ir galimas akcininkų persidėliojimas

    Dar 2022 metais, kai Vokietija perėmė Rosneft Vokietijoje dalies kontrolę patikėjimo teise, Lenkijos „Orlen“ viešai rodė susidomėjimą įsigyti PCK akcijų. Taip pat buvo signalų, kad rinkoje galėjo vykti kontaktai ir dėl kitų akcininkų paketų, įskaitant „Shell“ turėtą dalį, kuri anksčiau buvo siejama su ketinimais ją parduoti.

    PCK rafinerija yra svarbi rytų Vokietijai, nes aprūpina degalais Berlyno ir Brandenburgo regioną, o dalis produkcijos patenka ir į kaimynines rinkas. Dėl to bet koks ilgalaikis žaliavos trūkumas reikštų ne vien įmonės veiklos ribojimą, bet ir platesnį poveikį regiono degalų tiekimo balansui.

    Kodėl ši tema aktuali dabar?

    Europos energetikos politikoje po 2022 metų išryškėjo tendencija kuo labiau mažinti priklausomybę nuo rusiškų žaliavų ir tranzito maršrutų, o naftos logistika tapo ne mažiau jautri nei dujų. Švedto atvejis išsiskiria tuo, kad sprendimas reikalauja ne tik rinkos alternatyvų, bet ir aiškaus tarpvyriausybinio susitarimo dėl infrastruktūros panaudojimo.

    Lenkijos PERN valdomas Pamario naftotiekis dažnai minimas kaip vienas svarbiausių regiono instrumentų, galintis padėti diversifikuoti tiekimą, tačiau jo pajėgumai nėra begaliniai. Todėl derybose greta politinių klausimų neišvengiamai iškils ir praktiniai: kaip paskirstyti srautus, kas finansuos didinimą ir kokiomis sąlygomis bus užtikrinta ilgalaikė tiekimo sutartinė drausmė.