Tag: Ormūzo sąsiauris

  • „Goldman Sachs“: 2027 metais naftos pasiūla viršys paklausą, bet įmanomas ir 120 dolerių scenarijus

    2027 metais pasaulinėje naftos rinkoje gali atsirasti ryški perteklinė pasiūla, kuri darytų spaudimą kainoms mažėti. Tokią prognozę pateikia „Goldman Sachs“ analitikai.

    Kaip skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“, banko vertinimu, skirtumas tarp pasaulinės naftos gavybos ir galutinio suvartojimo 2027 metais gali siekti 2 mln. barelių per dieną. Tai reikštų, kad rinkoje atsirastų perteklius.

    Pagrindiniame scenarijuje prognozuojama, kad „Brent“ rūšies naftos vidutinė kaina 2027 metais sieks apie 88 JAV dolerius už barelį, o metų pabaigoje gali smukti iki 78 JAV dolerių. Analitikai tai sieja su palaipsniu „rizikos premijos“ mažėjimu.

    Vis dėlto prognozės nėra vienareikšmės: kainų kryptį gali pakeisti tiekimo trikdžiai ir tai, kaip sparčiai rinka prisitaikys prie naujų transportavimo ir gavybos sąlygų. Todėl šalia pagrindinio scenarijaus išskiriami ir alternatyvūs.

    Kodėl kainas gali spausti žemyn

    „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad per artimiausius metus bus paleisti nauji vamzdynai, kurie bendrai pridėtų apie 3,8 mln. barelių per dieną papildomo pralaidumo. Tokios investicijos didintų tiekimo lankstumą ir mažintų jautrumą logistikos „siaurajai vietai“ Persijos įlankoje.

    Analitikų vertinimu, dalis šių projektų leistų transportuoti naftą aplenkiant Ormūzo sąsiaurį – tiesiogiai į Omano įlanką, Raudonąją jūrą ar Viduržemio jūrą. Tai sumažintų riziką, kad vienas geopolitinis sukrėtimas akimirksniu išpūstų kainas.

    Taip pat daroma prielaida, kad Artimųjų Rytų tiekimas 2027 metais bus didesnis nei vidutiniškai 2025 metais. Tuo pat metu naftos gavybos augimas kituose regionuose, anot analitikų, turėtų lėtėti.

    Alternatyvos: nuo 60 iki 120 dolerių už barelį

    Bankas pateikia ir kitus scenarijus. Jei Persijos įlankos šalių gavyba būtų mažesnė nei tikėtasi, „Brent“ vidutinė kaina 2027 metais galėtų pakilti maždaug iki 120 JAV dolerių už barelį.

    Kita vertus, jei pasaulinė pasiūla būtų didesnė nei prognozuojama, „Brent“ kaina galėtų kristi iki maždaug 60 JAV dolerių už barelį intervalo. Tai reikštų ryškiai kitokią aplinką tiek degalų rinkai, tiek energetikos ir transporto sektoriams.

    Publikacijoje taip pat pažymima, kad šiuo metu „Brent“ nafta vertinama maždaug 95 JAV doleriais už barelį.

  • Naftos ir dujų kainos gali vėl kilti: Iranas skelbia dronais atakavęs JAV bazę Bahreine

    Naftos ir dujų kainos gali vėl brangti, nes Artimuosiuose Rytuose fiksuojama nauja įtampos eskalacija. Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas (IRGC) sekmadienį pranešė, kad dronais smogė JAV bazei Bahreine.

    Pasak IRGC, taikiniu tapo oro gynybos radarų sistema sraigtasparnių bazėje Al-Riffa, į kurią esą buvo nukreipti šeši dronai. Šią informaciją citavo agentūra FARS, tačiau JAV pusė atakos nepatvirtino.

    Tuo pat metu Bahreino vidaus reikalų ministerija socialiniame tinkle X paskelbė perspėjimus apie grėsmę ir paragino gyventojus išlikti ramiais bei vykti į artimiausias saugias vietas. Tai buvo pirmieji tokio pobūdžio perspėjimai šalyje nuo rugsėjo.

    Situaciją rinkose ypač aštrina ir pranešimai dėl Ormūzo sąsiaurio – strategiškai svarbaus naftos transportavimo kelio. IRGC pareiškė, kad sąsiauris lieka uždarytas, nepaisant JAV pastangų lydėti laivus šiuo maršrutu.

    Iranas kalba apie smūgį, JAV viešai nepatvirtina

    IRGC savo pareiškime taip pat pagrasino, kad bet koks JAV „agresijos aktas“ sulauktų dar griežtesnio atsako. Kol kas JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) šio naujausio pranešimo nekomentavo.

    Vis dėlto prieš dvi dienas, po panašaus IRGC pareiškimo apie ataką Bahreine, JAV kariuomenė šiuos teiginius buvo paneigusi. Tuomet skelbta, kad perimti du Irano dronai, o žalos nepadaryta.

    Bahreine – oro gynybos veiksmai ir perspėjimai gyventojams

    Apie oro gynybos veiksmus skelbė ir regiono žiniasklaida. „Al Jazeera“ pranešė, kad vietos priešlėktuvinė gynyba sunaikino kelias į Bahreiną nukreiptas „oro atakas“.

    Bahreine yra dislokuota JAV karinio jūrų laivyno Penktoji flotilė – tai vienas svarbiausių JAV karinių taškų Persijos įlankos regione. Tokios aplinkybės didina riziką, kad incidentai gali turėti platesnių pasekmių saugumui ir energijos išteklių tiekimui.

    „Reuters“ atkreipė dėmesį, kad įtampos foną gali veikti ir politiniai sprendimai: penktadienį Bahreinas ragino visapusiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2817, kurioje pasmerkti Irano išpuoliai prieš Persijos įlankos valstybes ir raginama juos nedelsiant nutraukti.

  • Naftos kainos krenta toliau: „Brent“ žemiau 95 dolerių, rinką veikia JAV–Irano derybos

    Naftos kainos pasaulio rinkose krenta antrą savaitę iš eilės, o kritimas, kaip teigiama, yra vienas didžiausių per kelerius metus. Per savaitę barelis atpigo maždaug 10 JAV dolerių.

    Kaip rašoma, nuosmukį paskatino keli veiksniai: JAV vidurio kadencijos rinkimų rezultatai, mažėjanti įtampa JAV ir Irano konflikte bei signalai dėl sklandesnės tanklaivių laivybos Ormūzo sąsiauryje.

    Pirmadienį kritimas dienos eigoje gilėjo. „Brent“ nafta nusileido žemiau 95 JAV dolerių už barelį, o JAV WTI buvo vertinama apie 87,85 JAV dolerio.

    Bendrai per pastarąsias dienas kainos smuko 10–20 JAV dolerių už barelį, o tai rodo, kad rinka perskaičiuoja geopolitinės rizikos priedą, kuris pastaruoju metu buvo įskaičiuotas į kainas.

    Rinką veikia signalai iš Vašingtono ir Teherano

    Tekste pažymima, kad rinka sureagavo į Donaldo Trumpo pasisakymus apie galimas derybas su Teheranu ir į Persijos įlankos valstybių atstovų bei Irano kontaktus dėl tanklaivių judėjimo per Ormūzo sąsiaurį.

    D. Trumpas sekmadienį interviu CNN teigė, kad „labai mažai tikėtina“, jog jam tektų nurodyti naujus JAV smūgius Iranui, jei derybos judės į priekį.

    Kartu minima ir JAV darbo grupė „Iron Gate“ bei jūrinė blokada, tačiau analitikai atkreipia dėmesį, kad vertinimai dėl realaus sankcijų ir kontrolės efekto skiriasi.

    Geopolitinės rizikos „nuolaida“ ir papildoma pasiūla

    „Global Risk Management“ analitikas Arne Lohmannas Rasmussenas teigia, kad kainos spaudžiamos dėl mažėjančios geopolitinės rizikos premijos ir augančių tiekimo apimčių iš Persijos įlankos.

    Minima ir nepatvirtinta informacija, kad „Saudi Aramco“ pastarosiomis dienomis galėjo padidinti gavybą iki 9,2 mln. barelių per dieną.

    Vis dėlto neapibrėžtumas išlieka: tekste pabrėžiama, kad tęsiamos hučių atakos prieš gavybos objektus, vamzdynų infrastruktūrą ir naftos terminalus, o tai gali greitai pakeisti rinkos nuotaikas.

    Investicinio banko „Goldman Sachs“ analitikai, cituojami publikacijoje, mano, kad metų pabaigoje nafta galėtų svyruoti 90–105 JAV dolerių už barelį intervale.

  • Naftos kainos krenta iki žemiausio lygio per 2 mėn.: rinkos tikisi karo su Iranu pabaigos

    Po JAV Kongreso rinkimų naftos kainos smuko iki žemiausio lygio per daugiau nei du mėnesius, o rinkose sustiprėjo lūkesčiai, kad karas su Iranu gali artėti prie pabaigos.

    „Brent“ trečiadienį atpigo 8,7 proc. iki 94,62 JAV dolerio už barelį, o JAV WTI – 8,3 proc. iki 88,12 JAV dolerio. Tai buvo žemiausios kainos nuo rugpjūčio 31 dienos.

    Kritimas prasidėjo po rinkimų į JAV Kongresą, kuriuose demokratai atėmė iš respublikonų daugumą abiejuose rūmuose. Investuotojai tai interpretuoja kaip signalą, kad politiškai susilpnėjęs Donaldas Trumpas gali būti labiau linkęs tartis su Teheranu, o ne eskaluoti konfliktą.

    Vis dėlto įtampa regione nemažėja: ketvirtadienio rytą kotiruotės dar krito, bet dalį nuostolių atsiėmė pasirodžius pranešimams apie gaisrus dviejuose tanklaiviuose ir vilkike Ormūzo sąsiauryje.

    Trintis tarp Vašingtono ir Izraelio

    Pats D. Trumpas pripažino, kad naftos kainos reikšmingai prisidėjo prie jo partijos pralaimėjimo rinkimuose. Dar griežčiau pasisakė viceprezidentas JD Vance’as, teigęs, kad pagrindinė pralaimėjimo priežastis – konfliktas su Iranu.

    Anot jo, rinkėjai tikėjosi karo pabaigos, didesnio dėmesio pragyvenimo kainoms ir pokyčių JAV santykiuose su Izraeliu.

    Į tokius pareiškimus sureagavo Izraelio ambasadorius Jungtinėse Tautose Danny Danonas. Interviu Izraelio televizijai i24NEWS jis atmetė užuominas, esą Izraelis yra atsakingas už JAV sprendimą smogti Iranui ir dėl karo šoktelėjusias energijos kainas.

    Jis taip pat pabrėžė, kad Izraelis veiksmus, kurių prireiks jo saugumui užtikrinti, priims savarankiškai net ir tuo atveju, jei Vašingtonas su Teheranu pasiektų Izraelio lūkesčių neatitinkantį susitarimą.

    Kas lemia naftos kainų kryptį?

    Rinkoms pagrindinis veiksnys išlieka Ormūzo sąsiauris – vienas svarbiausių naftos ir gamtinių dujų transportavimo kelių iš Persijos įlankos. Dėl Irano įvestų laivybos ribojimų tiekimas sutriko, o kainos buvo šovusios aukštyn.

    „Reuters“ cituojami duomenys rodo, kad Persijos įlankos valstybių naftos eksportas spalį išaugo iki 17,1 mln. barelių per dieną – maždaug iki trijų ketvirtadalių ikikarinio lygio.

    Analitikai atkreipia dėmesį ir į didėjančią pasiūlos perteklių: „JPMorgan“ skaičiavimais, rugsėjį pasaulinė pasiūla viršijo paklausą 1,1 mln. barelių per dieną, o spalį perteklius padidėjo iki 1,4 mln.

    Ar kritimas tęsis, dar neaišku

    Tekste pabrėžiama, kad naujas Kongresas realiai darbą pradės tik sausį, o D. Trumpas užsienio politikoje ir toliau turi plačius įgaliojimus. Jei derybos žlugtų arba JAV atnaujintų smūgius, kainos vėl galėtų šoktelėti.

    „Citi“ ir „Eurasia Group“ analitikai svarsto, kad konflikto eskalacija „Brent“ kainą galėtų kilstelėti iki 110–125 JAV dolerių už barelį. Priešingu atveju – pasiekus tvarų susitarimą ir atkūrus saugią laivybą per Ormūzą – nafta galėtų pigti toliau.

    Tekste akcentuojama ir vartotojams praktiškai svarbi detalė: net ir krentant naftos kainai, degalai degalinėse dažniausiai nepinga iš karto. Galutinę kainą lemia ir JAV dolerio kursas, perdirbimo kaštai, maržos bei mokesčiai.

    Vis dėlto, jei nafta ilgesnį laiką išsilaikytų žemesniame lygyje, tai turėtų mažinti didmenines degalų kainas, o vėliau – ir mažmeninę kainą vairuotojams.

  • Incidentas Ormūzo sąsiauryje: Iranas skelbia, kad ant jūrinių minų užplaukė trys tanklaiviai

    Ormūzo sąsiauryje per pastarąją parą užsidegė trys tanklaiviai, kurie, kaip teigiama Irano Korpuso islamo revoliucijos sargybinių (IRGC) pranešime, užplaukė ant jūrinių minų. Irano pusė tvirtina, kad laivai judėjo neleistinu maršrutu ir esą ignoravo karinių jūrų pajėgų perspėjimus.

    Pasak Irano žiniasklaidos cituojamos informacijos, tanklaiviai prieš incidentą buvo išjungę radarus ir navigacijos sistemas. Po sprogimų ir kilusių gaisrų laivai, anot IRGC, buvo palikti pietinėje sąsiaurio dalyje, tačiau detalių apie įgulų būklę nepateikta.

    IRGC neįvardijo nei laivų pavadinimų, nei vėliavų, taip pat nepatikslino, ar vykdomos gelbėjimo operacijos. Tuo pat metu laivybos bendrovėms ir laivų savininkams pasiųstas įspėjimas nesinaudoti maršrutais, kuriuos Iranas laiko draudžiamais, ir žadama griežta reakcija į, Irano vertinimu, provokacinius veiksmus.

    Rizikos taškas pasaulinei naftai

    Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, todėl net pavieniai incidentai čia greitai persiduoda į naftos kainų lūkesčius, draudimo įmokas ir frachto tarifus. Regiono įtampa paprastai didina ir papildomas saugumo priemones, kurias laivai taiko įplaukdami į didžiausios rizikos zonas.

    Iranas teigia, kad sąsiauryje taikomi sugriežtinti kontrolės režimai dėl besitęsiančio konflikto, o judėjimas esą yra ribojamas. JAV savo ruožtu regione palaiko karinių pajėgų buvimą, o tai didina incidentų eskalacijos tikimybę net ir tada, kai informacija apie konkrečius įvykius būna fragmentiška.

    Gaisrai, tarša ir poveikis pakrantėms

    IRGC pareiškė, kad gaisrai sukėlė vandens taršą sąsiauryje. Naftos išsiliejimai šiame regione kelia riziką ne tik jūrų ekosistemoms, bet ir pakrančių infrastruktūrai, įskaitant jūros vandens gėlinimo įrenginius, nuo kurių priklauso didelė dalis geriamojo vandens tiekimo Persijos įlankos valstybėse.

    Pranešimuose taip pat minėta, kad naftos dėmė pasiekė Jungtinių Arabų Emyratų pakrantes, dėl ko dalyje emyratų buvo ribojamas priėjimas prie paplūdimių. Tokie incidentai dažniausiai turi ir ekonominių pasekmių, nes trumpina turizmo sezoną, didina valymo darbų apimtis ir brangina jūrinį draudimą.

    Alternatyvūs keliai ir šešėlinė logistika

    Analitikų vertinimai rodo, kad dalis Persijos įlankos naftos eksporto pastaruoju metu palaikomas alternatyviais maršrutais, kurie leidžia bent iš dalies apeiti sąsiaurį. Taip pat taikomas perlaipinimas tarp tanklaivių: mažesni laivai gabena krovinį per rizikingesnes atkarpas ir perduoda jį didesniems tanklaiviams atviresniuose vandenyse.

    Vis dėlto net ir esant alternatyvoms, srautai per Ormūzą išlieka jautrūs saugumo situacijai, o dalis reisų, įvairių šaltinių teigimu, vykdoma ribojant laivų identifikavimo ir buvimo vietos signalus. Tokia praktika didina avarijų bei neteisingo incidentų interpretavimo tikimybę, ypač įtampos sąlygomis.

    IRGC papildomai pranešė apie netoli Ormūzo sąsiaurio numuštą JAV tipo MQ-1 droną. Iranas nepatikslino, kam konkrečiai priklausė orlaivis ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo numuštas, todėl nepriklausomas įvykio patvirtinimas išlieka ribotas.

  • Sutrikimai Ormūzo sąsiauryje kelia LNG kainas: ribotos alternatyvos ir rizika Lenkijai bei regionui

    Galimi trikdžiai Ormūzo sąsiauryje ir Persijos įlankos LNG eksporto ribojimai išryškina pasaulinės dujų rinkos pažeidžiamumą. Energetikos analitikai perspėja, kad kainų šuolius lems ne vien pats sutrikimas, bet ir tai, kiek ilgai jis tęsis.

    Oxford Institute for Energy Studies vertinimu, rinkoje šiuo metu yra nedidelė laisvų LNG skystinimo pajėgumų atsarga. Tai reiškia, kad užsitęsus tiekimo pertrūkiui pusiausvyrą greičiau atkurtų ne staigus pasiūlos didėjimas, o mažėjantis vartojimas ir importas.

    Tiekimo grįžimas gali užtrukti

    Institutas baziniame scenarijuje daro prielaidą, kad reikšmingesnis eksporto atsigavimas iš Persijos įlankos galėtų įvykti tik 2027 metais. Jei atsigavimas nusikeltų dar pusmečiui, pasaulinėje rinkoje atsirastų didelis dujų trūkumas, kurio kiti tiekėjai galėtų kompensuoti tik nedidele dalimi.

    Tokiomis sąlygomis didžiausia korekcija persikeltų į paklausą: daliai šalių tektų mažinti importą, o pramonei ir energetikai taikyti taupymo priemones. Europai tai reikštų ir sudėtingesnį pasiruošimą kitam šildymo sezonui, nes brangstant žaliavai pildyti saugyklas tampa sunkiau.

    Pasiūlos pusėje reakcijos galimybės ribotos: JAV LNG terminalai dažnai dirba beveik maksimaliai, todėl greito ir didelio eksporto šuolio tikėtis sudėtinga. Dalis papildomų krovinių teoriškai galėtų atkeliauti iš Australijos, tačiau to gali nepakakti, jei sutrikimai užsitęstų.

    Ką tai gali reikšti Lenkijai ir regionui

    Nors Lenkija pastaraisiais metais diversifikavo tiekimą, ji išlieka priklausoma nuo importo, o dujų vartojimas šalyje auga. 2025 metais Lenkijos dujų importas, Energetikos ministerijos duomenimis, augo 23 proc., pasiekdamas 213,5 TWh.

    Svarbi importo dalis buvo suskystintos gamtinės dujos per Svinouiscės terminalą: jos sudarė 42,9 proc. viso importo. Dujos į Lenkiją plaukė ir vamzdynais, įskaitant Baltic Pipe, kuriuo tiekiamos dujos per Daniją ir iš Norvegijos, taip pat srautai iš Vokietijos ir Lietuvos.

    Lenkijos vidaus gavyba 2025 metais siekė 40,7 TWh ir sudarė apie 17,7 proc. šalies suvartojimo. Tai reiškia, kad globalūs LNG kainų svyravimai ir konkurencija dėl krovinių gali tiesiogiai atsiliepti tiek sąskaitoms, tiek tiekimo planavimui visame regione, įskaitant kaimynines rinkas.

    Analitikų išvada paprasta: net ir esant aukštoms kainoms, rinka ne visuomet greitai pasiūlo papildomų dujų kiekių. Tokiu atveju kainų mechanizmas ne panaikina trūkumą, o tik perskirsto, kam tenka mažinti vartojimą pirmiausia.

  • Trumpas esą norėjo ją sulyginti su žeme: Iranas atkuria kalno tuneliuose įrengtą bazę

    Trumpas esą norėjo ją sulyginti su žeme: Iranas atkuria kalno tuneliuose įrengtą bazę

    Kas žinoma apie „Eagle 44“

    Iranas tęsia požeminės aviacijos bazės „Eagle 44“, dar vadinamos „Oghab 44“, atstatymo darbus po 2026 metais surengtų smūgių. Naujausios komercinės palydovinės nuotraukos rodo, kad prioritetas teikiamas infrastruktūrai, kuri būtina orlaiviams judėti ir kilti.

    Objektas yra Hormozgano provincijoje, Zagroso kalnų pašlaitėje, maždaug 160 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Ormūzo sąsiaurio. Ši vieta strategiškai svarbi dėl artumo vienam intensyviausių pasaulio energijos tranzito maršrutų.

    Palydoviniai vaizdai: taksi kelias ir takas

    Analizuojant palydovinius vaizdus matyti, kad užbaigtas naujas riedėjimo tako ruožas, o kilimo ir tūpimo takas išvalytas nuo kliūčių, kurios galėjo trukdyti lėktuvams leistis. Taip pat pašalintos dalies sunaikintos technikos ir nuolaužų liekanos.

    Vis dėlto dalis pagalbinių pastatų ir aptarnavimo infrastruktūros tebėra apgadinti arba visiškai sugriauti. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Iranas pirmiausia siekia atkurti bazės funkcionalumą, o ne pilnai atstatyti visą kompleksą.

    Tunelių kompleksas ir tikėtina paskirtis

    Iranas bazę viešai pristatė 2023 metais, ją įvardydamas kaip vieną naujausių šalies požeminių aviacijos objektų. Skelbta, kad tuneliuose gali būti slepiami koviniai lėktuvai, smogiamieji dronai ir ginkluotė, kurią svarbu apsaugoti nuo žvalgybos bei smūgių.

    Remiantis viešai skelbta informacija, tunelių komplekso plėtra pradėta 2013 metais, o vėliau imtasi pagrindinio kilimo ir tūpimo tako įrengimo, kuris siekia apie 4,3 kilometro. Į požemines erdves veda riedėjimo keliai, jungiantys taką su keliomis įėjimo angomis kalnų šlaite.

    „Atstatymo tempas rodo, kad Iranas ir toliau investuoja į infrastruktūrą, kuri leidžia slėpti ir apsaugoti aviacijos bei raketinį pajėgumą“, – teigiama viešose analizėse, paremtose palydoviniais vaizdais.

    2023 metais pristatymo metu Irano šaltiniai demonstravo F-4D/E „Phantom II“ naikintuvus ir bepiločius orlaivius, tačiau tikslus šiuo metu eksploatuojamų orlaivių skaičius nėra aiškus. Palydoviniai vaizdai taip pat neleidžia patikimai nustatyti, kas konkrečiai laikoma tunelių viduje.

    Bazė 2026 metais tapo mažiausiai kelių smūgių taikiniu, o žala, sprendžiant iš nuotraukų, labiausiai palietė riedėjimo kelius ir dalį antžeminės infrastruktūros. Dabartiniai darbai, panašu, orientuoti į tai, kad orlaiviai galėtų judėti alternatyviais maršrutais ir bazė išliktų atsparesnė pakartotiniams pažeidimams.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo požeminiai objektai yra sudėtingai įvertinami vien iš palydovinių vaizdų. Net ir matant sutvarkytą taką ar riedėjimo kelius, neįmanoma patvirtinti, ar visi įėjimai į tunelius yra praeinami ir kiek realaus karinio potencialo išliko po smūgių.

    „Eagle 44“ nėra vienintelis Iranui priskiriamas požeminis objektas, kuriame fiksuojami tvarkymo darbai. Ankstesnėse palydovinių vaizdų analizėse taip pat buvo minėtas įėjimų valymas ir infrastruktūros atkūrimas kituose šalies regionuose, įskaitant vietas, siejamas su raketų arsenalu.

  • Persijos įlankos naftos eksportas grįžo į prieškarinį lygį, bet kainas vis dar laiko Ormuzo rizika

    Persijos įlankos šalių naftos eksportas pastarosiomis savaitėmis vėl pasiekė ir kai kuriais vertinimais viršijo iki karo su Iranu buvusį lygį. Vis dėlto naftos kainos išlieka aukštos, nes rinką toliau veikia tiekimo grandinės rizika, brangus gabenimas ir įtampa Ormuzo sąsiauryje.

    Laivybos srautai per Ormuzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos „butelio kakliukų“, vis dar mažesni nei iki konflikto. Dėl to dalis krovinių nukreipiami alternatyviais maršrutais, o tai ilgina kelionės laiką ir kelia galutines sąnaudas.

    Kas vyksta Ormuzo sąsiauryje?

    Regiono eksportuotojai vis dažniau remiasi infrastruktūra, leidžiančia apeiti Ormuzo sąsiaurį, taip pat naudoja perkrovimą iš vieno tanklaivio į kitą. Praktikoje tai reiškia, kad mažesni laivai gabena krovinius rizikingesnėje zonoje, o didesni tanklaiviai laukia saugesniuose vandenyse, kur nafta perpilama ir siunčiama į Azijos rinkas.

    Riziką didina pasikartojantys incidentai jūroje ir išaugusios saugumo priemonės. Dalis reisų planuojami konvojais, o laivybos įmonės papildomai vertina maršrutų saugumą, įgulų parengimą ir galimas prastovas, jei situacija vėl paaštrėtų.

    Kodėl naftos gabenimas taip pabrango?

    Net ir atsistatant eksportui, logistikos kaštai regione išaugo kelis kartus, ypač gabenant naftą į Aziją. Prie brangimo prisideda ne tik ilgesni maršrutai, bet ir karo rizikos draudimas, papildomos apsaugos priemonės bei didesni reikalavimai įguloms.

    Draudimo įmokos dėl karo rizikos kai kuriais atvejais šoktelėjo nuo kelių iki maždaug dešimties proc. apdraudžiamos turto vertės, o tai tiesiogiai įskaičiuojama į frachto kainą. Laivybos bendrovės taip pat taiko priedus už darbą padidintos rizikos zonoje, todėl galutinė barelio transporto savikaina reikšmingai padidėja.

    Kodėl kainos vis tiek nesileidžia?

    Rinkos dalyviai naftos kainose įskaičiuoja ne tik faktinį tiekimo atsigavimą, bet ir tikimybę, kad konfliktas gali atsinaujinti ar išsiplėsti. Net ir trumpalaikiai sutrikimai regione sukelia didesnę reakciją, kai pasaulinės atsargos nėra didelės ir „pagalvė“ nenumatytiems atvejams ribota.

    Be to, naftos kainas palaiko lūkestis, kad bet koks naujas sukrėtimas Ormuzo sąsiauryje greitai paveiktų tiekimą į pagrindines importuotojas Azijoje. Tokiais laikotarpiais rinkoje auga vadinamoji geopolitinė premija, todėl kainos gali išlikti aukštos net tuomet, kai fiziniai eksporto srautai statistiškai atsistato.

    „Eksportas gali grįžti į ankstesnius lygius, tačiau kol Ormuzo rizika neatslūgsta, kainoms spaudimo žemyn neužtenka vien didesnių skaičių ataskaitose“, – sakė rinkos analitikas.

    Artimiausiu metu naftos kainų kryptį lems tai, ar laivyba Ormuzo sąsiauryje stabilizuosis, kaip sparčiai pildysis atsargos ir ar nebus naujų incidentų jūroje. Investuotojams tai reiškia didesnį kainų svyravimų potencialą, o vartotojams ir verslui – riziką, kad energijos žaliavų brangimas gali užsitęsti.

  • Kinija rugsėjį smarkiai didino rusiškos naftos importą: Maskva iš pardavimų uždirbo milijardus

    Kinija rugsėjį pastebimai padidino naftos pirkimus iš Rusijos ir Brazilijos, o šios dvi šalys kartu sudarė daugiau nei 40 proc. Kinijos importuojamos naftos srauto. Tai rodo Kinijos Generalinės muitinės administracijos paskelbti duomenys, atspindintys besikeičiančią žaliavos logistiką ir tiekimo rizikas.

    Vidutinis rusiškos naftos tiekimas Kinijai rugsėjį siekė apie 2,42 mln. barelių per dieną, arba maždaug penktadaliu daugiau nei prieš metus. Brazilijos srautas augo panašiu tempu ir sudarė apie 1,25 mln. barelių per dieną, o Kinija toliau diversifikavo pirkimus, ieškodama stabilesnių maršrutų ir kainos pranašumų.

    Rusija naftą į Kiniją gabeno tiek tanklaiviais, tiek vamzdynais, o Brazilija rėmėsi vien jūriniu transportu. Tokia kombinacija Maskvai suteikia lankstumo, nes vamzdynų tiekimas mažiau priklauso nuo jūrinių „butelio kakliukų“, o tanklaivių maršrutai leidžia greitai perorientuoti srautus priklausomai nuo paklausos.

    Tuo pat metu sumažėjo naftos pristatymai iš dalies Artimųjų Rytų tiekėjų, o tai buvo siejama su laivybos apribojimais Ormuzo sąsiauryje. Dėl didesnės geopolitinės rizikos ir brangstančio draudimo importuotojai dažniau renkasi alternatyvius tiekėjus, net jei kelias iki Kinijos yra ilgesnis.

    Kinijos importo struktūroje trečią vietą pagal rugsėjo tiekimo apimtis užėmė Saudo Arabija, tačiau jos pardavimai smuko iki maždaug 657 tūkst. barelių per dieną. Kinija taip pat pastaraisiais mėnesiais pradėjo pirmuosius pirkimus iš Kanados ir Jungtinių Valstijų, siekdama sumažinti priklausomybę nuo regionų, kuriuos periodiškai veikia saugumo krizės.

    Reikšminga dalis naftos srautų į Kiniją tradiciškai keliauja per tarpininkavimo ir perkrovimo grandines, ypač kalbant apie Irano kilmės krovinius. Praktikoje dalis žaliavos perkraunama atviroje jūroje, keičiant dokumentaciją ir logistikos grandis, taip mažinant sankcijų laikymosi rizikos matomumą galutiniam pirkėjui.

    Finansine prasme rusiškos naftos eksportas Kinijai išlieka itin svarbus Kremliaus pajamoms. Kinijos muitinės statistika rodo, kad vien rugsėjį Rusija iš Kinijos partnerių už parduotą naftą gavo apie 6,59 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 6,1 mlrd. eurų pagal apytikslį 0,93 euro už dolerį kursą.

    Per pirmus devynis metų mėnesius Kinija iš Rusijos nupirko 87,59 mln. tonų naftos, kas atitinka maždaug 2,34 mln. barelių per dieną vidurkį. Šie srautai parodo, kad nepaisant sankcijų ir kainų ribojimų diskusijų Vakarų valstybėse, rusiška nafta toliau randa didelę ir mokią rinką Azijoje.

  • Prie Ormūzo sąsiaurio skęsta apšaudyti laivai: rinka vertina riziką naftos kainoms ir tiekimui

    Kas įvyko prie Ormūzo sąsiaurio

    Netoli Ormūzo sąsiaurio nuskendo konteinerinis laivas „GFS Pride“, o atskirame incidente tame pačiame regione skęsta birių krovinių laivas „Cape Dao“. Apie tai, remdamasi jūrinio saugumo šaltiniais, pranešė „Reuters“.

    Skelbiama, kad „GFS Pride“ plaukiojo su Singapūro vėliava, o jo talpa siekė 2 824 TEU. Laivo operatoriumi įvardijama Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruota „GFS Ship Management FZE“.

    Tuo metu „Cape Dao“, plaukiojantis su Antigvos ir Barbudos vėliava, yra valdomas kitos Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruotos bendrovės „Peonies Shipmanagement FZE“. Didžiosios Britanijos jūrų saugumo bendrovė „Vanguard“ nurodė, kad laivas buvo apšaudytas rugsėjo 23 dieną, o mėginimai jį išgelbėti buvo nesėkmingi.

    Kodėl Ormūzo sąsiauris toks svarbus

    Ormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetinių koridorių: per jį juda didelė dalis Persijos įlankoje išgaunamos naftos ir jos produktų krovinių. Dėl to bet kokie pranešimai apie incidentus ar išaugusią karinę riziką šioje zonoje paprastai akimirksniu persikelia į naftos kainų lūkesčius.

    Rinkos dalyviai tokiose situacijose vertina ne tik faktinę žalą konkretiems laivams, bet ir tai, ar didėja rizika laikinai sutrikti laivybai, pabrangti draudimui bei apsaugos priemonėms. Net ir be oficialių apribojimų vien didesnė grėsmė gali priversti dalį vežėjų rinktis ilgesnius maršrutus arba atidėti reisus.

    Ką sako šaltiniai apie galimus motyvus

    „Reuters“, remdamasi dviem aukšto rango Irano pareigūnais, skelbė, kad Irano pajėgos suintensyvino atakas prieš laivus, plaukiančius per Ormūzo sąsiaurį. Pasak šių šaltinių, vienas tikslų galėtų būti išlaikyti aukštesnes naftos kainas.

    „Atakos prieš laivus, plaukiančius per Ormūzo sąsiaurį, ir ginkluoti veiksmai regione palaiko kainas, nes rinka baiminasi eksporto sumažėjimo“, – sakė UBS analitikas Giovanni Staunovo.

    Kitas rinkos veiksnys, galintis riboti kainų šuolius, yra susijęs su dyzelino pasiūla. Strategas Hiroyuki Kikukawa teigė, kad lūkesčiai dėl didesnio rusiško dyzelino eksporto gali mažinti itin didelių svyravimų tikimybę abiem kryptimis.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Rusija esą sutiko tiekti dyzeliną pasaulio rinkoms. Tokios žinutės paprastai vertinamos kaip bandymas stabilizuoti degalų rinką, tačiau realus poveikis priklauso nuo faktinių srautų ir logistikos galimybių.