CP v2

Tag: Ormūzo sąsiauris

  • Švinoujščės SGD terminale netrukus matysis Kataro dujų spraga: po Ormūzo įtampos lieka JAV kroviniai

    Švinoujščės SGD terminalas priėmė dar vieną suskystintų gamtinių dujų krovinį, atgabentą tanklaiviu Flex Endeavour. Tai buvo 31 šių metų pristatymas, o krovinys, kaip ir pastarieji, atkeliavo iš Jungtinių Valstijų.

    Terminalo statistikoje ryškėja tendencija: į Švinoujščę kurį laiką plaukia tik JAV kilmės SGD. Lenkijos rinkai tai reiškia didesnę priklausomybę nuo vieno krypties srauto, o tiekimo geografija tampa mažiau įvairi.

    Tiekimo pertrauka ir „langas“ grafike

    Pagal dabartinį pristatymų grafiką kito krovinio laukiama tik mėnesio pabaigoje, todėl susidaro daugiau nei dešimties dienų pauzė tarp atvykimų. Tokie „langai“ paprastai atsiranda, kai planuoti kroviniai nepasiekia Europos dėl logistikos, saugumo ar komercinių priežasčių.

    Šiuo atveju pauzė siejama su tuo, kad į terminalą neatvyksta kroviniai iš Kataro. Teoriškai trūkstamą kiekį būtų galima kompensuoti spot rinkoje, tačiau aukštesnės kainos ir pakankamas atsargų lygis mažina paskatas pirkti papildomai.

    Ormūzo sąsiaurio veiksnys ir Kataro srautai

    Kataras yra vienas didžiausių SGD tiekėjų pasaulyje, o reikšminga jo eksporto dalis į tarptautines rinkas keliauja per Ormūzo sąsiaurį. Kai regione kyla karinė ar politinė įtampa, pirmiausia brangsta transportavimo rizika ir draudimas, o dalis krovinių gali būti nukreipiami į kitus regionus.

    Dėl tokių sukrėtimų Europoje dažniau matoma, kad JAV SGD tampa „balansuojančiu“ šaltiniu: jos tiekimas lankstesnis, o krovinių kryptys gali būti greičiau perplanuotos pagal kainų signalus ir paklausą.

    Ką reiškia JAV SGD dominavimas

    Terminalo priimtas krovinys buvo regazifikuotas į daugiau nei 100 mln. kubinių metrų dujų, o dujos pakrautos JAV Sabine Pass terminale Luizianos valstijoje. Šis objektas kartu su kitais JAV eksporto terminalais per pastaruosius metus tapo vienu svarbiausių Europos tiekimo atramos taškų.

    Švinoujščės terminalas veikia daugiau nei dešimtmetį ir yra viena pagrindinių Lenkijos dujų tiekimo grandžių. Jo metinis pajėgumas siekia apie 8,3 mlrd. kubinių metrų, todėl kartu su dujotiekiu Baltic Pipe ir vietine gavyba sudaro svarbiausią šalies energetinio saugumo pagrindą.

    Vis dėlto rinkai svarbu ne tik bendras įvežamas kiekis, bet ir tiekimo šaltinių įvairovė. Jei Kataro kroviniai ilgesniam laikui iškrenta iš grafiko, Lenkijai ir regionui didėja priklausomybė nuo JAV srautų bei spot rinkos kainų, o tai gali lemti didesnį kainų svyravimą vasaros pabaigoje ir prieš šildymo sezoną.

  • Trumpo vizitas Kinijoje įvertintas kukliai: draugystės gestai neuždengė JAV ir Kinijos varžybų

    Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“ įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitą Kinijoje kaip kuklaus rezultato, nors viešojoje erdvėje netrūko šiltų pareiškimų ir simbolinių draugystės gestų. Anot laikraščio, demonstratyvus mandagumas neužmaskavo gilėjančios strateginės konkurencijos, kuri vis aiškiau žymi dvipolio pasaulio kontūrus.

    Leidinio vertinimu, Kinijos lyderis Xi Jinpingas vizito metu siekė siųsti dvi žinutes vienu metu: išorėje pademonstruoti valstybės tvirtumą, o viduje ir partneriams pateikti stabilumo pažadą. Toks tonas leidžia Pekinui palaikyti dialogą, bet kartu neleisti Vašingtonui diktuoti darbotvarkės.

    „Le Figaro“ taip pat atkreipė dėmesį į Kinijos laikyseną Irano klausimu, kuri, pasak apžvalgininkų, išlieka pragmatiška. Pekinas vengia įsipareigojimų, kurie galėtų įtraukti jį į tiesioginę konfrontaciją, tačiau siekia išsaugoti įtakos taškus regione ir apsaugoti savo ekonominius interesus.

    Kontekste išskiriama ir Ormuzo sąsiaurio svarba, nes bet koks tiekimo sutrikimas turi tiesioginį poveikį pasaulinėms energijos kainoms ir prekybos grandinėms. Dėl to Kinija dažniau renkasi derybinę liniją ir palaiko ryšius su regiono veikėjais, siekdama mažinti riziką, o ne eskaluoti konfliktą.

    Leidinys primena, kad Trumpas viešai kalbėjo apie JAV ir Kiniją kaip apie dvi pagrindines pasaulio galias, kartais apibūdinamas kaip G2. Pekinas oficialiai tokią etiketę linkęs atmesti, nes jam svarbu išlaikyti Globalių Pietų atstovo įvaizdį, tačiau realioje politikoje Kinijai paranku būti laikomai vienu iš dviejų centrų, nuo kurių priklauso tarptautinė darbotvarkė.

    Papildomą signalą, anot „Le Figaro“, siunčia ir artėjantis Rusijos vadovo Vladimiro Putino vizitas Kinijoje, rodantis Pekino ryšių su Maskva tęstinumą. Tai sustiprina įspūdį, kad net ir priimdamas JAV prezidentą su iškilmingu protokolu, Pekinas išlaiko savo platesnę strateginę kryptį ir partnerystes, kurios Vakarams kelia vis daugiau klausimų.

    Bendra išvada, kurią akcentuoja prancūzų leidinys, yra paprasta: gražūs kadrai ir diplomatinės frazės padeda palaikyti dialogo kanalus, bet nepakeičia fundamentalaus JAV ir Kinijos interesų susidūrimo. Dėl to tokie vizitai labiau atspindi atsargų valdymą ir pozicijų tikslinimą, o ne ryškų santykių lūžį.

  • Iranas rengia laivybos kontrolės mechanizmą Ormuzo sąsiauryje: galimi tranzito mokesčiai

    Iranas praneša parengęs mechanizmą, kuriuo būtų valdoma laivų eiga Ormuzo sąsiauryje pagal nustatytą maršrutą. Irano parlamento Nacionalinio saugumo komisijos vadovas Ebrahim Azizi teigė, kad sprendimas artimiausiu metu bus paskelbtas.

    Pasak jo, naujoji tvarka būtų taikoma pirmiausia komerciniams laivams, o prioritetas teikiamas subjektams, bendradarbiaujantiems su Iranu. Kartu už „specializuotas paslaugas“ šiame mechanizme būtų imami mokesčiai, o tai reikštų papildomą kaštų riziką vežėjams ir krovinių užsakovams.

    Strateginė arterija pasaulio naftai

    Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: per jį didelė dalis Persijos įlankoje išgaunamos naftos ir dujų pasiekia tarptautines rinkas. Bet kokie apribojimai ar administracinės kliūtys šiame ruože paprastai greitai atsiliepia žaliavų kainoms, draudimo įmokoms ir laivybos grafikams.

    Praktikoje net ir be formalaus uždarymo pakanka padidėjusios karinės įtampos, kad vežėjai rinktųsi ilgesnius maršrutus arba lauktų saugesnių langų plaukimui. Tai gali reikšti vėluojančius pristatymus, brangesnį frachtą ir didesnį neapibrėžtumą naftos produktų bei suskystintų dujų pirkėjams.

    Ką reikštų galimi tranzito mokesčiai?

    Jei Iranas įgyvendintų mokestinį režimą, pasekmės gali būti juntamos plačiai: nuo tanklaivių operatorių iki galutinių vartotojų, kuriems kainų šuoliai persiduoda per degalų ir energijos sąnaudas. Net ir riboto masto mokesčiai didina tranzito savikainą, o rinkose tai dažnai virsta papildoma „rizikos premija“.

    Ne mažiau svarbus ir teisinis bei politinis aspektas: tarptautinėje praktikoje tokie strateginiai jūrų keliai paprastai laikomi laisvos laivybos erdvėmis, todėl bet kokie vienašaliai ribojimai ar rinkliavos sulaukia aštrių reakcijų. Dėl to Ormuzo sąsiauris išlieka ne tik energetikos, bet ir geopolitinės konkurencijos epicentru.

    Rinka jautriai reaguoja į signalus

    Pastaraisiais metais pakanka vien pranešimų apie galimus trikdžius, kad išaugtų naftos kainų svyravimai ir laivų draudimo kaštai regione. Didžiausią poveikį paprastai patiria trumpalaikiai kontraktai, o įmonės, siekdamos mažinti riziką, dažniau didina atsargas ar diversifikuoja tiekimą.

    Kol kas detalių, kaip tiksliai veiktų Irano siūlomas mechanizmas, nėra pateikta. Rinkos dalyviai atidžiai stebės, ar bus įtvirtintos privalomos procedūros, kokio dydžio galėtų būti mokesčiai ir kaip tai paveiktų realų laivų judėjimą viename jautriausių pasaulio jūrinių koridorių.

  • Saudo Arabiją smogia naftos šokas: Ormuzo blokada numušė gavybą iki žemiausio lygio nuo 1990 metų

    Gavyba krito iki 1990 metų lygio

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir Ormuzo sąsiaurio blokada smarkiai paveikė Persijos įlankos naftos tiekimą. Naujausioje OPEC mėnesinėje ataskaitoje fiksuojama, kad Saudo Arabijos naftos gavyba balandį smuko iki 6,316 mln. barelių per dieną.

    Palyginti su vasariu, tai yra 42 proc. kritimas, arba maždaug 651 000 barelių per dieną mažiau. Toks gavybos lygis, kaip nurodoma ataskaitoje, nematytas nuo 1990 metų, kai Irakas įsiveržė į Kuveitą ir sukrėtė pasaulinę naftos rinką.

    Eksportą gelbsti alternatyvūs maršrutai

    Nors Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos „butelio kakliukų“, Rijadas turi dalinę alternatyvą. Saudo Arabija gali nukreipti dalį srautų vamzdynais ir uostais į Raudonosios jūros kryptį, taip mažindama priklausomybę nuo maršruto per Persijos įlanką.

    OPEC duomenys rodo, kad tiekimas rinkai, neskaičiuojant srautų į kaupimo talpyklas, balandį buvo kiek didesnis nei pati gavyba ir siekė apie 6,879 mln. barelių per dieną. Tai rodo, kad dalis pristatymų galėjo būti palaikoma iš sukauptų atsargų arba pasitelkiant logistines išlygas.

    Kaimyninės šalys taip pat spaudžiamos

    Alternatyvių kelių neturinčioms valstybėms situacija dar skausmingesnė. Kuveitas, kuris neturi palyginamų aplinkkelių, buvo priverstas mažinti gavybą iki maždaug 600 000 barelių per dieną, tai yra apie pusę ankstesnio lygio.

    Tokie sutrikimai persiduoda ir platesnėms prognozėms: OPEC sumažino 2026 metų pasaulinio naftos paklausos augimo vertinimą nuo 1,4 mln. iki 1,2 mln. barelių per dieną. Tai signalizuoja, kad organizacija mato ilgiau trunkantį neapibrėžtumą tiekimo grandinėse ir rizikas vartojimui.

    Paklausa ir OPEC įtaka – po didinamuoju stiklu

    Rinkos dėmesys krypsta ir į paklausos pusę. Tarptautinė energetikos agentūra savo mėnesinėje apžvalgoje skelbė, kad šiemet pasaulinė naftos paklausa gali mažėti apie 420 000 barelių per dieną – tai būtų didžiausias metinis nuosmukis nuo 2020 metų pandemijos laikotarpio.

    OPEC gebėjimą koordinuoti gavybos politiką papildomai apsunkina pokyčiai organizacijos viduje: Jungtiniai Arabų Emyratai paskelbė apie pasitraukimą iš OPEC. Tai didina riziką, kad susitarimus dėl gavybos ribojimų ateityje bus sunkiau įgyvendinti, o kainų svyravimai gali tapti aštresni.

  • Panamos kanalo šuolis dėl Ormuzo trikdžių: tranzitų augimas iki 60 proc. kelia naujų iššūkių

    Panamos kanalas pastaraisiais mėnesiais fiksuoja išaugusį krovininių laivų srautą, o didžiausią impulsą, remiantis „Lloyd’s List“ analize, suteikė tanklaivių ir dujovežių tranzitai per didesnius šliuzus. Balandžio rodikliai buvo dar aukštesni nei kovą, nors dalies kitų tipų laivų judėjimas mažėjo.

    Kovą kanalu praplaukė 1 148 krovininiai laivai – tai didžiausias mėnesio rezultatas nuo 2021 metų gruodžio, kai pasaulinė prekyba buvo išaugusi dėl pandemijos nulemtų tiekimo grandinių pokyčių. Didesnį pralaidumą užtikrina 2016 metais išplėstos vadinamosios panamax šliuzų sistemos, leidžiančios plaukti didesniems laivams.

    Augantis srautas ir ilgesnės eilės

    Kanalo administracija skelbia, kad per pusmetį nuo 2025 metų spalio iki 2026 metų kovo užfiksuota 6 288 tranzitai – 224 daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kovo mėnesį vidutiniškai per parą judėjo 37 laivai, o piko dienomis šis skaičius viršijo 40.

    „Panamos kanalas yra atviras ir visiškai veikia dėl maždaug devynių tūkstančių panamiečių įsipareigojimo užtikrinti šio vandens kelio darbą“, – sakė kanalo administratorius Ricaurte Vásquez Morales, pabrėždamas, kad infrastruktūra pajėgi atlaikyti augantį srautą.

    Vis dėlto didėjantis poreikis reiškia ir didesnę konkurenciją dėl rezervacijų, o tai pailgino laukimo laiką. „Lloyd’s List“ duomenimis, laivai be išankstinės rezervacijos balandį vidutiniškai laukė apie 5,5 dienos kryptimi Atlantas–Ramusis vandenynas ir daugiau nei 6 dienas kryptimi Ramusis vandenynas–Atlantas, o maksimalus laukimas kai kuriais atvejais siekė iki dviejų savaičių.

    Kodėl Ormuzo sąsiauris pakeitė maršrutus

    Suaktyvėję trikdžiai Ormuzo sąsiauryje labiausiai palietė Azijos šalis, kurios tradiciškai importuoja didžiąją dalį naftos ir suskystintų gamtinių dujų iš Artimųjų Rytų. Dalis pirkėjų ėmė ieškoti alternatyvių tiekimo krypčių, o viena iš jų tapo JAV uostai, iš kurių kelias į Aziją per Panamos kanalą dažnai yra trumpesnis nei aplinkiniais maršrutais.

    Tačiau kanalas nėra visapusiškas sprendimas. Reikšmingai daliai suskystintų gamtinių dujų srautų iš Kataro ar Jungtinių Arabų Emyratų realių alternatyvių jūrinių maršrutų galimybės išlieka ribotos, o naftos tiekimo apėjimas vamzdynais regione taip pat turi aiškias lubas.

    Geopolitika ir kova dėl įtakos kanalui

    Panamos kanalo strateginė svarba vėl išryškino geopolitinę konkurenciją. Kanalą XX amžiaus pradžioje pastatė JAV, tačiau 1999 metais jo kontrolė perduota Panamai, o pastaraisiais metais Vašingtonas vis aktyviau akcentuoja interesus regione, ypač kalbant apie Kinijos įtaką logistikos ir uostų sektoriuose.

    Panama vasario pabaigoje oficialiai pranešė panaikinusi uostų sutartis su Honkongo bendrove CK Hutchison ir laikiną terminalų valdymą kanalo regione perdavusi „Maersk“ ir MSC. Sprendimas priimtas po Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, o šis žingsnis vertinamas kaip bandymas perbalansuoti interesus aplink vieną svarbiausių pasaulio prekybos arterijų.

  • „Saudi Aramco“ įspėja: pasaulis neteko iki 1 mlrd. naftos barelių, rinkai atsitiesti prireiks laiko

    „Saudi Aramco“ įspėja: pasaulis neteko iki 1 mlrd. naftos barelių, rinkai atsitiesti prireiks laiko

    Kas nutiko rinkai?

    Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“ paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus ir kartu pasiuntė aiškų signalą rinkai: dėl naujausių sukrėtimų pasaulinė tiekimo sistema patyrė didelį smūgį.

    Bendrovės vadovas Aminas Nasseris teigė, kad rinka buvo „netekusi apie 1 mlrd. naftos barelių“, o vien maršrutų atnaujinimas nebūtinai reiškia greitą normalizaciją.

    „Mūsų tikslas paprastas: užtikrinti energijos srautą net tada, kai sistema patiria didžiausią krūvį“, – sakė Aminas Nasseris.

    Rezultatai ir dividendai

    „Saudi Aramco“ pranešė, kad 2026 metų sausio–kovo mėnesiais uždirbo 126 mlrd. Saudo Arabijos rialų grynojo pelno, o tai atitiko maždaug 31 mlrd. eurų. Tai buvo geresnis rezultatas, nei prognozavo dalis analitikų.

    Bendrovė pabrėžė, kad pelną kilstelėjo aukštesnės naftos ir degalų kainos, o dividendų politika išliko nepakitusi. Energetikos rinkoje tai vertinama kaip bandymas išlaikyti investuotojų pasitikėjimą didelio neapibrėžtumo metu.

    Ormuzo sąsiauris ir tiekimo grandinės

    Nasseris akcentavo, kad atsigavimą apsunkina ne tik trumpalaikiai sutrikimai, bet ir ilgesnės tendencijos: menkesnės investicijos į gavybą bei infrastruktūrą ir istoriškai žemesnės atsargos. Pasak jo, net atnaujinus tiekimą sistema į įprastą ritmą gali grįžti lėtai.

    „Saudi Aramco“ taip pat nurodė, kad dalį rizikų pavyko suvaldyti nukreipiant srautus per Rytų–Vakarų vamzdyną, leidžiantį naftą gabenti iki Raudonosios jūros. Toks sprendimas ypač svarbus, kai kyla grėsmė transportui per Ormuzo sąsiaurį.

    Ormuzo sąsiauris laikomas vienu kritiškiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, nes per jį keliauja reikšminga pasaulinės naftos dalis. Bet kokie ribojimai paprastai greitai persiduoda kainoms ir tiekimo užtikrinimui, ypač Azijos rinkose.

    Bendrovės vadovas perspėjo, kad net ir atslūgus įtampai grįžimas prie įprastų sąlygų gali užtrukti, o pilnesnė normalizacija, jo vertinimu, galėtų įvykti tik 2027 metais. Tokios prognozės rodo, kad rinkoje ir toliau gali išlikti didesni kainų svyravimai bei jautrumas geopolitinėms naujienoms.

  • Artimųjų Rytų karas kelia naftos kainas: „Saudi Aramco“ pelnas šoktelėjo, svarbus ir Orlenas

    Artimųjų Rytų konflikte sustiprėjusi įtampa ir dėl jos kilę trikdžiai naftos tiekimo grandinėse pastebimai atsispindėjo didžiausios pasaulyje naftos eksportuotojos „Saudi Aramco“ finansiniuose rezultatuose. Rinkos dalyviai tokiomis sąlygomis paprastai vertina ne tik kainas, bet ir realią logistikos riziką, ypač per pagrindinius jūrų „butelio kakliukus“.

    „Saudi Aramco“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį įmonės pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 25 proc. Pakoreguotas grynasis pelnas siekė daugiau kaip 30 milijardų eurų, o pajamos didėjo beveik 7 proc. iki maždaug 105 milijardų eurų.

    Rezultatams palankios buvo aukštesnės naftos ir degalų kainos, taip pat didesni pardavimo kiekiai. Tokiais laikotarpiais energetikos bendrovėms ypač svarbu turėti lankstesnius maršrutus, kurie leistų išvengti didžiausios rizikos zonų ir užtikrintų nepertraukiamą eksportą.

    Alternatyva Ormuzui ir 7 mln. barelių

    Pastarosiomis savaitėmis rinkos dėmesys krypo į Ormuzo sąsiaurį, per kurį įprastai keliauja didelė dalis Persijos įlankos naftos srautų. Net ir laikini apribojimai ar karinių incidentų grėsmė čia paprastai kelia draudimo, frachto ir galutinių kainų spaudimą visame pasaulyje.

    „Saudi Aramco“ akcentuoja, kad didesnę dalį eksporto gali nukreipti sausumos infrastruktūra, ypač Rytų–Vakarų vamzdynu į Raudonosios jūros pakrantę. Tai leidžia dalį krovinių išgabenti apeinant jautriausius jūrų maršrutus.

    „Mūsų vamzdynas pasiekė maksimalų pajėgumą, 7 milijonus barelių per dieną, ir tapo kritine tiekimo arterija, padėjusia sušvelninti pasaulinio energetinio šoko pasekmes“, – sakė „Saudi Aramco“ vadovas Aminas Nasseris.

    Ką tai reiškia Lenkijai ir regionui

    Regiono rafinavimo rinkai svarbu tai, kad „Saudi Aramco“ yra strateginis tiekėjas ir Vidurio Europoje, įskaitant bendradarbiavimą su Orlenu. Pagal viešai skelbtus susitarimus nafta į Lenkijos perdirbimo gamyklas, tarp jų Gdansko ir Plocko, tiekiama jūra.

    Nurodoma, kad Saudo Arabija gali užtikrinti reikšmingą dalį Lenkijos metinio naftos poreikio, o dienos tiekimo apimtys siekia 200 000–337 000 barelių. Dėl to bet kokie ilgiau trunkantys trikdžiai Persijos įlankoje ar papildomi apribojimai jūrų transporte galėtų turėti netiesioginį poveikį degalų kainoms ir tiekimo planavimui regione.

  • Energijos kainos vėl kyla: Artimųjų Rytų karas stabdo infliacijos kritimą Europoje

    Infliacijos kryptį keičia energija

    Artimųjų Rytų karas ir su juo susiję tiekimo sutrikimai vėl kelia energijos kainas, o tai stabdo daugiau nei metus Europoje matytą infliacijos lėtėjimą. Tokią tendenciją fiksuoja ir naujausi euro zonos statistikos duomenys, rodantys, kad kainų spaudimas pavasarį atsinaujino.

    Eurostato skelbiamais preliminariais vertinimais, balandį infliacija euro zonoje pakilo iki 3 proc. Sausį ji buvo priartėjusi prie 2 proc. ribos, todėl analitikai energijos brangimą išskiria kaip pagrindinį šio šuolio veiksnį.

    Kur stringa nafta ir dujos?

    Energetikos rinkose didžiausią įtampą kelia svarbiausių jūrinių maršrutų saugumas, ypač Persijos įlankos regione. Dalis pasaulinės naftos prekybos juda siaurais „butelio kakleliais“, o bet kokie trikdžiai greitai atsispindi kainose Europoje.

    Ekonomistai pabrėžia, kad vienas jautriausių taškų yra Ormuzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės jūrinės naftos prekybos dalis. Pasaulio bankas yra įspėjęs, kad atakos prieš energetikos infrastruktūrą ir laivybos apribojimai gali sukelti pasiūlos šoką, kuris persiduoda degalų, šildymo ir elektros kainoms.

    Pagal bazinį Pasaulio banko scenarijų, laivyba regione į visiškai įprastą ritmą gali grįžti tik 2026 metų pabaigoje. Tai reiškia, kad energijos ir žaliavų kainų svyravimai dar kurį laiką išliks viena pagrindinių rizikų infliacijai ir ekonomikos augimui.

    Brangesnė energija reiškia brangesnį maistą

    Energetikos brangimas dažnai tampa grandinine reakcija: didėja transporto ir gamybos kaštai, o tai ilgainiui persikelia į platesnį prekių ir paslaugų krepšelį. Ypač jautrus kanalas yra žemės ūkis, nes energija tiesiogiai veikia trąšų, pašarų, perdirbimo ir logistikos kainas.

    Pasaulio bankas savo prognozėse yra nurodęs, kad energijos kainų indeksas šiais metais gali didėti apie 24 proc., o bendras žaliavų kainų indeksas apie 16 proc. Taip pat numatomas ryškesnis trąšų brangimas: prognozuota apie 31 proc. indekso didėjimas, o karbamido kainų kilimas gali siekti iki 60 proc., kas Europoje didina riziką, jog maisto kainos vėl pasuks į viršų.

    „Naujas žaliavų šokas sustabdė dezinflaciją Europoje, o energija vėl tampa pagrindiniu kainų augimo varikliu“, – teigiama Lenkijos ekonomikos instituto analitikų vertinime.

    Ką tai gali reikšti palūkanoms?

    Kylanti infliacija turi tiesioginę reikšmę centrinių bankų sprendimams. Jei kainų augimas įsitvirtina, mažėja tikimybė, kad palūkanos bus greitai mažinamos, nes prioritetu tampa infliacijos sugrąžinimas į tikslinį lygį.

    Lenkijoje, remiantis nacionalinės statistikos duomenimis, metinė infliacija balandį taip pat perkopė 3 proc. Nors kai kurių energijos kainų augimas buvo administraciškai ribojamas, bendras kainų spaudimas rodo, kad centrinis bankas gali neskubėti keisti palūkanų normų.

    Tuo metu euro zonoje rinkos stebi Europos Centrinio Banko signalus dėl artimiausių posėdžių. Dalis analitikų vertina, kad sprendimų kryptis priklausys nuo to, ar energijos kainų šuolis bus laikinas, ar per kelis mėnesius persiduos į platesnę infliaciją.

  • Didžiausias Europos lėktuvnešis Charles de Gaulle plaukia į Ormūzą: ką tai reiškia?

    Didžiausias Europos lėktuvnešis Charles de Gaulle plaukia į Ormūzą: ką tai reiškia?

    Prancūzijos karinis jūrų laivynas į Artimųjų Rytų prieigas nukreipė lėktuvnešį Charles de Gaulle – didžiausią Europoje. Laivas po kelionės per Sueco kanalą juda į pietinę Raudonosios jūros dalį, o jo maršrutas siejamas su Ormūzo sąsiauriu.

    Ormūzas laikomas vienu svarbiausių pasaulio prekybos „butelio kakliukų“, nes per jį keliauja reikšminga dalis tarptautinių energijos išteklių srautų. Dėl įtampos regione bet kokie trikdžiai šiame sąsiauryje paprastai greitai atsiliepia tiekimo grandinėms ir naftos kainų svyravimams.

    Prancūzijos sprendimas siejamas su tarptautinėmis pastangomis sustiprinti laivybos saugumą ir atgrasymą regione. Paryžius pabrėžia, kad tikslas yra prisidėti prie jūrinių komunikacijų apsaugos ir reagavimo pasirengimo, o ne tiesiogiai įsitraukti į karinius veiksmus.

    „Tai aiškus signalas, kad esame pasirengę prisidėti prie saugumo Ormūzo sąsiauryje, tačiau neketiname kištis į patį konfliktą“, – sakė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas.

    Charles de Gaulle į tarnybą įvestas 1990-aisiais ir yra varomas branduoline energetika, todėl gali ilgai veikti toli nuo savo uostų. Lėktuvnešis yra daugiau nei 260 metrų ilgio, o jo pilnutinė vandentalpa viršija 40 000 tonų.

    Laivas gali gabenti iki 40 orlaivių, o šiuo metu jo aviacijos grupę sudaro ir naikintuvai „Rafale“ bei sraigtasparniai. Toks junginys leidžia vykdyti oro erdvės stebėseną, eskortuoti laivus, rinkti žvalgybinę informaciją ir, esant poreikiui, užtikrinti oro gynybą jūroje.

    Kariniai analitikai atkreipia dėmesį, kad lėktuvnešio buvimas regione veikia ir kaip politinis bei strateginis signalas, mažinantis riziką, kad atskiri incidentai jūroje peraugs į didesnę eskalaciją. Kartu tai priminimas, kad Europa, nors ir turi mažiau lėktuvnešių nei Jungtinės Valstijos, gali greitai mobilizuoti pajėgas svarbiausioms prekybos arterijoms apsaugoti.

    Tuo pat metu Prancūzija tęsia planus dėl naujos kartos lėktuvnešio, kuris būtų dar didesnis už Charles de Gaulle. Skelbiama, kad projektas siejamas su daugiau nei 300 metrų ilgio laivu, kurio statyba galėtų kainuoti apie 10 milijardų eurų, o į tarnybą jis realistiškai patektų ne anksčiau kaip 2038 metais.

  • Europos dujų atsargos tirpsta, bet panikos nėra: ką lemia Ormuzo sąsiauris ir JAV LNG bumas

    Europos dujų saugyklų užpildymas šį pavasarį yra neįprastai žemas, tačiau rinkos reakcija išlieka santūri. Nors atsargos tirpsta greičiau nei įprasta, dalis pirkėjų laukia palankesnių kainų ir labiau apibrėžtos geopolitinės situacijos.

    Dujų atsargos ypač svarbios žiemą, kai piko metu reikšminga vartojimo dalis gali būti dengiama iš saugyklų. Dėl to lėtesnis kaupimas vasarą didina spaudimą tiekėjams ir verčia atidžiau vertinti rizikas artėjant šildymo sezonui.

    Kas stabdo atsargų pildymą?

    Viena priežasčių – aukštesnės kainos pagrindinėse Europos prekybos aikštelėse, todėl įmonės vengia užsipirkti brangiai ir vėliau patirti nuostolius kainoms nukritus. Dalis rinkos dalyvių renkasi pildyti atsargas nuosaikiai, palikdami daugiau lankstumo vasaros mėnesiams.

    Kitas veiksnys – įtempta padėtis Persijos įlankoje ir rizika laivybai strategiškai svarbiuose maršrutuose. Ormuzo sąsiauris yra kritinis energijos išteklių transporto „butelio kakliukas“, o bet kokie sutrikimai iš karto persiduoda pasaulinei SGD pasiūlai ir kainų lūkesčiams.

    „Net jei įtampa regione atslūgtų greitai, pasaulinė SGD pasiūla šią vasarą gali būti mažesnė nei pernai“, – sakė „Orlen“ analitikė Karolina Kozikowska.

    Kodėl Europa vis dar jaučiasi ramiau?

    Europos pirkėjai įgijo daugiau patirties po 2022 metų krizės, kai staigiai sumažėjus rusiškų dujų srautams buvo skubiai persiorientuota į SGD ir alternatyvius tiekimo kanalus. Nors kainos tuomet buvo šokusios, fizinio dujų trūkumo daugelyje šalių pavyko išvengti, todėl dabar pasitikėjimas tiekimo grandinėmis didesnis.

    Svarbus argumentas – Jungtinių Valstijų, kaip vienos didžiausių SGD eksportuotojų, vaidmens augimas ir naujų pajėgumų plėtra. Kuo daugiau ilgalaikio eksporto pajėgumo atsiranda rinkoje, tuo daugiau Europa turi alternatyvų, net jei dalis tradicinių maršrutų laikinai sutriktų.

    Geografija taip pat palankesnė Europai nei Azijai: SGD kroviniai iš JAV dažnai patogiau nukreipiami per Atlantą į Europos terminalus. Tuo metu tiekimas į Aziją gali būti ilgesnis ir brangesnis, o tam tikrais laikotarpiais priklausyti nuo laivybos „siaurųjų vietų“, tokių kaip Panamos kanalas, kuriame dėl vandens trūkumo periodiškai ribojamas pralaidumas.

    Ką tai reiškia artėjančiam sezonui?

    Žemesnės atsargos nereiškia, kad Europai pritrūks dujų, tačiau jos didina kainų nepastovumo tikimybę, ypač jei vasara bus karšta, o Azijos paklausa SGD išaugs. Tokiu atveju konkurencija dėl krovinių sugriežtėtų, o pirkėjams tektų mokėti daugiau už greitą tiekimą.

    Realistiškiausias scenarijus – vasara taps sudėtingesnė atsargų kaupimo požiūriu, tačiau tiekimo saugumą vis labiau remia išplėtotas SGD terminalų tinklas Europoje ir didesnė tiekėjų įvairovė. Didžiausias neapibrėžtumas išlieka kainose: jos priklausys nuo geopolitikos, laivybos rizikų ir pasaulinės SGD pasiūlos tempo.