CP v2

Tag: Ormūzo sąsiauris

  • Ormuzo sąsiauris vėl įtampos epicentre: Iranas kalba apie kontrolę, JAV – apie slaptą susitarimą

    Prie Ormuzo sąsiaurio vėl auga įtampa ir informacinis chaosas: iš Teherano ir Vašingtono sklinda tarpusavyje prieštaraujantys signalai apie tai, kas iš tiesų vyksta dėl vieno svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos kelių. Irano naujienų agentūra Fars skelbia, kad sąsiauris išlieka visiškai kontroliuojamas Irano, o kalbos apie proveržį derybose su JAV esą neatitinka realybės.

    Tuo pat metu JAV žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Teheranas galėjo pritarti bendriems galimo susitarimo rėmams, kurie būtų susiję su kovinių veiksmų stabdymu ir laivybos normalizavimu. Dėl to rinkose ir politiniuose sluoksniuose daugėja neapibrėžtumo, o regiono valstybės siunčia skirtingus diplomatinius signalus.

    Kas skelbiama Teherane

    Fars, remdamasi Irano pozicija, pabrėžia, kad Teheranas ketina išlaikyti pilną sąsiaurio kontrolę, įskaitant laivybos priežiūrą ir tranzito reguliavimą. Tokia žinutė tiesiogiai kertasi su JAV politinėje erdvėje skambančiomis užuominomis apie galimą pažangą.

    Irano komunikacija apie Ormuzą dažnai turi dvejopą tikslą: vidaus auditorijai demonstruoti tvirtumą, o išorėje didinti spaudimą derybose. Ormuzo sąsiauris laikomas strateginiu svertu, nes juo eina reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų gabenimo dalis.

    JAV versija apie rėminį susitarimą

    JAV žiniasklaidoje skelbiama, kad keli Irano pareigūnai galėjo patvirtinti rėminio susitarimo, panašaus į memorandumo principą, kontūrus. Pagal tokią versiją, dokumentas galėtų numatyti karo veiksmų užbaigimo logiką, laivybos sąlyginį atnaujinimą ir atidėti branduolinės programos klausimą vėlesnėms deryboms.

    Vis dėlto esminė problema ta, kad kol kas nėra vienos oficialios, vienareikšmės deklaracijos, kuri aiškiai patvirtintų, jog susitarimas pasiektas ir pradėtas įgyvendinti. Būtent dėl šios spragos atsiranda erdvės skirtingoms interpretacijoms, o tai ypač jautru energetikos kainoms ir draudimo bei logistikos sprendimams.

    Kodėl Ormuzas svarbus dabar

    Ormuzo sąsiauris laikomas vienu kritiškiausių pasaulio „butelio kakliukų“ laivybai, todėl net ir žodiniai grasinimai ar miglotos žinutės apie kontrolės sugriežtinimą gali paveikti naftos kainų lūkesčius bei tanklaivių maršrutus. Praktikoje tai reiškia didesnes rizikos premijas, brangstantį krovinių draudimą ir atsargesnį vežėjų planavimą.

    Regiono diplomatija taip pat intensyvėja: skirtingos valstybės bando mažinti eskalacijos riziką, tačiau vieši signalai neretai skiriasi nuo užkulisinės pozicijos. Kol Teheranas ir Vašingtonas siunčia prieštaringas žinutes, Ormuze išlieka pagrindinis neatsakytas klausimas: ar bus realus įtampos mažėjimas, ar tik trumpalaikis informacinis manevras.

    „Ormuzo sąsiauris išlieka visiškai kontroliuojamas Irano, o pasakojimai apie proveržį derybose neatitinka realybės“, – sakė Irano agentūros Fars cituojami šaltiniai.

  • Pasauliui gresia naftos tiekimo krizė: IEA perspėja apie Ormuzo sąsiaurio rizikas vasarą

    Pasauliui gresia naftos tiekimo krizė: IEA perspėja apie Ormuzo sąsiaurio rizikas vasarą

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) perspėja, kad pasaulinė naftos rinka šią vasarą gali priartėti prie pavojingos ribos, jei tiekimas neatsistatys, o tanklaivių judėjimas per Ormuzo sąsiaurį ir toliau bus ribojamas. Agentūros vadovas Fatih Birol Londone akcentavo, kad dėl užsitęsusios įtampos Artimuosiuose Rytuose rinkos gali patekti į vadinamąją raudonąją zoną.

    Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos ir naftos produktų transporto koridorių, todėl bet kokie apribojimai ten greitai persiduoda kainoms, draudimo įkainiams ir pristatymo terminams. IEA vertinimu, rizika išauga tada, kai paklausa išlieka aukšta, o tiekimo grandinėje mažėja atsargų amortizavimo galimybės.

    Kas yra raudonoji zona?

    Fatih Birol pabrėžė, kad didžiausias pavojus nebūtinai yra staigus kainų šuolis per kelias dienas, bet nuoseklus atsargų mažėjimas iki lygio, kai rinka tampa itin jautri bet kokiam papildomam sukrėtimui. Tokiu atveju užtenka vieno incidento logistikoje ar gamyboje, kad kainų svyravimai taptų staigūs, o tiekimas kai kuriose rinkose sutriktų.

    „Jei tiekimas negrįš į normą, o tanklaivių judėjimas per Ormuzo sąsiaurį liks smarkiai apribotas, naftos rinka gali atsidurti raudonojoje zonoje“, – sakė Fatih Birol.

    Pasak IEA, papildomą įtampą didina tai, kad dalis valstybių jau naudojo strategines atsargas siekdamos stabilizuoti rinką. Kai strateginiai ir komerciniai rezervai sumažėja, šalys turi mažiau instrumentų greitai sušvelninti kainų šoką ir fizinio tiekimo trūkumus.

    Strateginės atsargos ir infliacijos rizika

    IEA narių šalys pastaraisiais mėnesiais iš strateginių rezervų į rinką yra išleidusios apie 400 milijonų barelių naftos. Tai reikšmingas kiekis pasauliniu mastu, tačiau toks sprendimas turi ribas: atsargų papildymas vėliau gali tapti brangesnis, ypač jei kainos išlieka aukštos.

    IEA vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad aukštesnės naftos kainos tiesiogiai veikia degalų, transporto ir logistikos sąnaudas, o tai persiduoda į platesnį prekių ir paslaugų kainų lygį. Tokia dinamika dažniausiai labiausiai smogia besivystančioms ekonomikoms, kur energijos sąnaudos sudaro didesnę vartojimo krepšelio dalį.

    „Atsargų mažinimas prieš vasaros sezoną ir aukštos naftos kainos didina infliacijos spaudimą bei kelia riziką ekonomikos stabilumui“, – sakė Fatih Birol.

    Ką reikštų ilgalaikiai sutrikimai?

    Ekspertai pabrėžia, kad ilgiau trunkantys sutrikimai gali paveikti ne tik degalų kainas, bet ir tarptautinę prekybą: brangtų laivybos paslaugos, ilgėtų maršrutai, didėtų draudimo ir rizikos kaštai. Kraštutiniu atveju tai gali paveikti ir aviacijos sektorių, nes reaktyvinių degalų kainos yra itin jautrios naftos svyravimams.

    Pasak Fatih Birol, net ir sumažėjus įtampai, karo ar sabotažo paveiktos gavybos, perdirbimo ir logistikos infrastruktūros atstatymas gali trukti mėnesius ar net ilgiau nei metus. Tokie terminai reiškia, kad rinka gali išlikti jautri ir po politinių sprendimų ar paliaubų.

    Tuo pat metu dalis rinkos analitikų įspėja, kad kainų lygis gali greitai pasikeisti, jei konfliktas atsinaujintų arba jei apribojimai Ormuze sustiprėtų. Tokiu scenarijumi būtų didesnė tikimybė tiekimo trūkumams ir staigesniems kainų šuoliams, kurie dažniausiai persiduoda vartotojams per degalines ir šildymo sąskaitas.

  • ES dėl Ormuzo krizės metams stabdo muitus daliai azotinių trąšų: kas keisis ūkiams

    ES dėl Ormuzo krizės metams stabdo muitus daliai azotinių trąšų: kas keisis ūkiams

    Europos Sąjunga, reaguodama į karo sukeltą krizę prie Ormuzo sąsiaurio ir staigiai išaugusias trąšų kainas, nusprendė laikinai sustabdyti muitus daliai azotinių trąšų. Sprendimą penktadienį patvirtino ES Taryba, o priemonė turėtų galioti vienerius metus.

    Pasak ES institucijų, tikslas – sumažinti sąnaudų šoką žemės ūkiui ir stabilizuoti pasiūlą rinkoje tuo metu, kai tarptautinė logistika šiame regione tapo itin trapi. Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio jūrinių maršrutų energijos ir chemijos pramonei, todėl bet koks transporto sutrikimas greitai persiduoda ir trąšų kainoms.

    Kas konkrečiai nuspręsta?

    Laikinas muitų sustabdymas taikomas daliai azotinių trąšų, įskaitant karbamidą ir amoniaką – žaliavas, nuo kurių tiesiogiai priklauso tiek mineralinių trąšų gamyba, tiek galutinė jų kaina ūkiams. ES Taryba pabrėžė, kad mechanizmas numato ir importo apimčių ribojimą, siekiant subalansuoti pagalbą žemdirbiams ir Europos trąšų gamintojų interesus.

    Tarptautinės institucijos, tarp jų Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, ne kartą įspėjo, kad užsitęsę trikdžiai pagrindiniuose tiekimo keliuose gali kelti riziką pasaulinei maisto gamybai. Azotinės trąšos yra vienas didžiausių kintamųjų kaštų augalininkystėje, todėl kainų šuoliai dažnai atsispindi ir galutinėse maisto produktų kainose.

    Kodėl Ormuzo sąsiauris svarbus trąšoms?

    Trąšų rinka yra globali, o kainas formuoja ne tik tiesioginė ES importo geografija, bet ir pasaulinė pasiūla, laivybos draudimo kaštai, energijos kainos bei pirkėjų elgsena krizės metu. Net ir ribotas fizinis tiekimo sumažėjimas gali sukelti kainų bangą, jei rinkos dalyviai pradeda kaupti atsargas ar persidera dėl sutarčių.

    ES institucijos nurodo, kad per šį regioną gali keliauti reikšminga dalis pasaulinės trąšų prekybos, o transporto sutrikimai greitai kelia kainas biržose ir didmeninėse rinkose. Dėl to laikinas muitų sušvelninimas vertinamas kaip priemonė, galinti bent iš dalies amortizuoti kainų šuolį Europos ūkiams.

    Išimtys: Rusija ir Baltarusija

    ES Taryba akcentavo, kad muitų sustabdymas nebus taikomas importui iš Rusijos ir Baltarusijos. Tokia nuostata atitinka platesnę ES prekybos ir sankcijų politiką, siekiant mažinti priklausomybę nuo šių šalių tiekimo grandinių, ypač jautriuose sektoriuose.

    Praktikoje tai reiškia, kad į ES rinką orientuojamasi į alternatyvius tiekėjus, o kainų stabilizavimui pasitelkiamos priemonės, kurios kartu nepadidintų ekonominių srautų iš valstybių, kurioms taikomi ribojimai. ES taip pat pabrėžia, kad sprendimas yra laikinas ir bus vertinamas pagal rinkos situaciją bei poveikį tiek ūkininkams, tiek vietos pramonei.

    Europos Komisijos duomenimis, 2024 metais ES importavo apie 2 000 000 tonų amoniako ir 5 900 000 tonų karbamido. Tiesioginė priklausomybė nuo Artimųjų Rytų tiekimo išlieka palyginti nedidelė – apie 3 proc. amoniako ir maždaug 1–2 proc. azotinių trąšų importo, tačiau kainų dinamika vis tiek stipriai priklauso nuo pasaulinės rinkos svyravimų.

  • JAV ir Iranas arti paliaubų: nutekėjo susitarimo projektas dėl ugnies nutraukimo ir Ormūzo

    Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad JAV ir Iranas artėja prie susitarimo, kuris galėtų sustabdyti pastarųjų mėnesių eskalaciją regione. Skelbiama, kad projektas numato greitą ugnies nutraukimą ir aiškesnes taisykles dėl laivybos saugumo strategiškai svarbiuose vandenyse.

    Remiantis arabų regiono žiniasklaidos pranešimais, numatoma, kad paliaubos įsigaliotų iškart po to, kai abi pusės viešai patvirtintų susitarimą. Pagrindinis akcentas būtų laivybos laisvės garantijos Ormūzo sąsiauryje ir Omano įlankoje, kuriomis kasdien naudojasi pasaulinės energijos ir prekių tiekimo grandinės.

    Kas numatyta projekte?

    Projektu, apie kurį pranešama, šalys įsipareigotų nesiimti atakų prieš karinę, civilinę ir ekonominę infrastruktūrą. Taip pat būtų įtvirtinti principai dėl suvereniteto, teritorinio vientisumo ir nesikišimo į vidaus reikalus, siekiant sumažinti tolesnių incidentų tikimybę.

    Dar vienas elementas būtų bendras mechanizmas, skirtas stebėti susitarimo įgyvendinimą ir spręsti ginčus. Tokia praktika tarptautiniuose paliaubų susitarimuose dažnai laikoma kritiškai svarbia, nes leidžia greičiau reaguoti į pažeidimus ir sumažina riziką, kad konfliktas atsinaujins dėl pavienių provokacijų.

    Sankcijos ir tolesnės derybos

    Skelbiama, kad JAV sankcijos Iranui galėtų būti švelninamos palaipsniui, o mainais Iranas turėtų laikytis sutartų įsipareigojimų. Taip pat minima, kad netrukus po pasirašymo būtų pradedamos derybos dėl klausimų, kurie liktų už šio pradinio dokumento ribų.

    Viešai aptariamo projekto aprašymuose atkreipiamas dėmesys, jog tekste gali nebūti tiesioginių nuorodų į dalį svarbiausių Vakarų keliamų reikalavimų, susijusių su Irano branduoline programa ar balistinių raketų pajėgumais. Dėl to net ir pasiekus paliaubas, diplomatinis procesas greičiausiai nesibaigtų, o persikeltų į sudėtingesnę, ilgesnę derybų fazę.

    Kataras kaip tarpininkas

    Pranešama, kad tarpininko vaidmenį derybose atlieka Kataras, o jo derybinė komanda esą lankėsi Teherane. Kataras pastaraisiais metais dažnai buvo minimas kaip kanalas neformaliems kontaktams regione, kai tiesioginis dialogas tarp konflikto šalių būna politiškai sudėtingas.

    Konflikto dinamika, apie kurią kalbama pranešimuose, siejama su smūgių ir atsakomųjų veiksmų grandine, kuri kėlė papildomą riziką energetikos rinkoms ir laivybai. Ormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių, todėl net laikini jo sutrikimai paprastai turi greitą poveikį naftos, dujų ir draudimo kainoms.

  • Tarptautinė energetikos agentūra perspėja: vasarą naftos rinka gali priartėti prie raudonos zonos

    Tarptautinė energetikos agentūra perspėja: vasarą naftos rinka gali priartėti prie raudonos zonos

    Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) įspėja, kad pasaulinė naftos rinka artėjant vasarai gali tapti ypač įtempta, jei neatslūgs įtampa Artimuosiuose Rytuose. Agentūros vadovas Fatihas Birolis teigia, kad esant dabartiniams trikdžiams tiekimo grandinėse rinka gali atsidurti vadinamojoje raudonoje zonoje.

    „Galime patekti į raudoną zoną liepą arba rugpjūtį, jei nepamatysime aiškaus situacijos pagerėjimo“, – sakė Fatihas Birolis.

    TEA vertinimu, komerciškai prieinamos naftos atsargos mažėja greičiau nei įprastai ir kai kuriais scenarijais jų gali pakakti tik kelioms savaitėms. Tai didina kainų šuolių riziką, nes rinkai tampa sunkiau sugerti net ir trumpalaikius tiekimo sutrikimus.

    Agentūra atkreipia dėmesį, kad dalį įtampos anksčiau amortizavo koordinuotas strateginių rezervų naudojimas. Tačiau tokia priemonė nėra neribota: strateginiai rezervai skirti ekstremalioms situacijoms, o jų nuoseklus naudojimas mažina „pagalvę“ ateities krizėms.

    Ypatingas dėmesys skiriamas tiekimo maršrutams, kurie priklauso nuo geopolitinės situacijos, įskaitant transportą per Ormuzo sąsiaurį. Bet kokie papildomi trikdžiai šiame regione, pasak TEA, gali greitai persiduoti į didmenines kainas, o vėliau ir į degalų kainas vartotojams.

    Rinkos dalyviai paprastai jautriausiai reaguoja į signalus apie atsargų kritimą ir ribotas galimybes greitai padidinti gavybą. Dėl to didėja kainų nepastovumas: net ir nepasitvirtinus blogiausiam scenarijui, vien rizikos priedas gali kelti naftos ir degalų kainas.

    Analitikai pažymi, kad vasarą paklausa tradiciškai išauga dėl aktyvesnių kelionių ir logistikos apimčių, todėl įtampa pasiūlos pusėje tampa dar labiau matoma. Jei konfliktas regione užsitęstų, o atsargos ir toliau mažėtų, kainų spaudimas gali išlikti ilgiau nei vieną sezoną.

  • Naftos kainos krenta, nors Ormūzo sąsiauris vis dar įtemptas: rinka tiki laipsnišku atvėrimu

    Naftos kainos krenta, nors Ormūzo sąsiauris vis dar įtemptas: rinka tiki laipsnišku atvėrimu

    Naftos kainos pasaulio rinkose šią savaitę pastebimai smuko, nors įtampa dėl Ormūzo sąsiaurio išlieka aukšta. Investuotojai, panašu, vis labiau remiasi prielaida, kad tranzitas per vieną svarbiausių energetikos koridorių bus atnaujinamas palaipsniui, o konflikto eskalacija bent trumpuoju laikotarpiu gali būti pristabdyta.

    Kainų kritimą sustiprino lūkesčiai, kad Vašingtonas kol kas nesiryš greitam karinių veiksmų atnaujinimui prieš Iraną ir suteiks erdvės deryboms. Tokios nuotaikos paprastai mažina vadinamąją geopolitinę rizikos premiją, kuri į naftos kainą įskaičiuojama, kai tiekimo sutrikimų tikimybė auga.

    Kas vyksta Ormūzo sąsiauryje?

    Ormūzo sąsiauris yra kritiškai svarbus kelias, jungiantis Persijos įlanką su Indijos vandenynu, todėl bet koks apribojimas čia akimirksniu atsispindi energijos žaliavų kainose. Rinkos reakcija rodo, kad dalis dalyvių pradėjo vertinti scenarijų, kuriame tranzitas nėra visiškai blokuojamas, o leidimai plaukti suteikiami selektyviai.

    Pranešimai, kad per sąsiaurį praleidžiami pavieniai tanklaiviai, ypač vykstantys į Azijos kryptį, tapo papildomu argumentu kainų korekcijai žemyn. Nors tokių reisų mastas ribotas, vien signalas apie judėjimą sumažina baimę dėl staigaus tiekimo „užsukimo“.

    Diplomatijos signalai ir NATO svarstymai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai teigė, kad sprendimą dėl tolesnių veiksmų prieš Iraną atidėjo kelioms dienoms, siekdamas palikti galimybę susitarimui. Pasak jo, tam įtakos turėjo ir Artimųjų Rytų partnerių prašymai skirti papildomo laiko diplomatinėms pastangoms.

    Rinkos dalyviai taip pat stebi informaciją apie galimus NATO svarstymus, kaip užtikrinti laivybos saugumą, jei kelias neatsivertų iki liepos pradžios. Kol kas tai labiau diskusijų lygmens idėjos, o sprendimams reikėtų politinio sutarimo ir aiškaus mandato, todėl investuotojai šią kryptį vertina atsargiai.

    Ką tai reiškia naftos kainoms?

    Naftos kainos trumpuoju laikotarpiu dažnai juda ne vien pagal faktinį tiekimą, bet ir pagal lūkesčius dėl rizikos. Jei daugėja ženklų, kad tranzitas gali būti bent iš dalies atkurtas ir karinė eskalacija atidedama, kainos linkusios trauktis net ir esant įtemptai geopolitinei situacijai.

    Vis dėlto padėtis išlieka trapi: bet koks incidentas jūroje, griežtesni ribojimai ar staigus derybų žlugimas galėtų greitai sugrąžinti brangimo bangą. Dėl to artimiausiu metu tikėtinas didesnis kainų svyravimas, ypač reaguojant į naujus pareiškimus ir laivybos srauto pokyčius.

  • Po smūgių Iranui ir Ormuzo sąsiaurio blokados Saudo Arabija smarkiai kirpo naftos eksportą

    Po 2026 metų vasario 28 dieną įvykusių JAV ir Izraelio smūgių Iranui regione kilo nauja įtampa, o vienu jautriausių padarinių tapo Ormuzo sąsiaurio sutrikimai. Šis kelias yra kritiškai svarbus Persijos įlankos naftos tiekimui, todėl bet koks jo blokavimas ar apribojimas greitai persiduoda tiek kainoms, tiek fiziniams srautams.

    Saudo Arabija, viena didžiausių pasaulio naftos gamintojų ir eksportuotojų, kovą pateikė rodiklius, rodančius ryškų apimčių kritimą. Karalystė skelbia, kad kovo mėnesį naftos gavyba, palyginti su vasariu, sumažėjo 36 proc., o eksportas smuko 31,6 proc.

    Eksporto apimtis kovą siekė 4,974 mln. barelių per dieną, kai vasarį ji buvo 7,276 mln. barelių per dieną. Lyginant su 2025 metų kovo mėnesiu, eksportas buvo 13,6 proc. mažesnis, o tai rodo, kad situaciją lemia ne tik vieno mėnesio svyravimai, bet ir platesnės tiekimo grandinės rizikos.

    Tuo pat metu gavyba kovą sudarė 6,967 mln. barelių per dieną, palyginti su 10,882 mln. barelių per dieną vasarį. Metiniu pjūviu tai reikštų 22,2 proc. mažėjimą, kas tarptautinėse rinkose paprastai vertinama kaip signalas apie priverstinius logistikos ar eksporto kanalų apribojimus.

    Kas ribojo eksportą?

    Pasak pranešimų, pagrindinė priežastis susijusi su naftos išgabenimo galimybėmis, kai Ormuzo sąsiauris tampa nepatikimas arba laikinai neprieinamas. Tokiais atvejais Saudo Arabijai itin svarbus tampa alternatyvus maršrutas per sausumą į Raudonosios jūros pakrantę.

    Karalystė šiuo metu labiau remiasi naftotiekiu East–West, kuris leidžia nukreipti žaliavą į eksporto terminalus aplenkiant Persijos įlankos siaurąsias vietas. Skelbiama, kad šio naftotiekio pralaidumas yra apie 5 mln. barelių per dieną, todėl jis gali amortizuoti dalį rizikų, tačiau kartu nustato ir aiškią fizinę ribą, kiek naftos galima perorientuoti.

    Kodėl tai svarbu rinkoms?

    Naftos rinkoje vien tik kainų reakcija neatskleidžia visos situacijos, nes fiziniai srautai priklauso nuo draudimo, laivybos saugumo, uostų darbo ir maršrutų prieinamumo. Ormuzo sąsiauris yra vienas strategiškai jautriausių taškų pasaulyje, todėl įtampa gali iš karto pakelti rizikos priedą ir sutrikdyti tiekimo planavimą.

    Saudo Arabijos rodikliai rodo, kad krizės akivaizdoje prioritetu tampa logistikos stabilumas ir eksporto grandinių apsauga, net jei tai reiškia laikiną gavybos bei pardavimų mažinimą. Artimiausiu laikotarpiu rinkos dėmesys išliks sutelktas į tai, ar pavyks atkurti sklandų tranzitą, ir kiek ilgai eksportas bus priverstas remtis alternatyviais maršrutais.

  • Iranas įspėja: jei JAV ir Izraelis vėl smogs, konfliktas gali išsiplėsti už regiono ribų

    Iranas įspėja: jei JAV ir Izraelis vėl smogs, konfliktas gali išsiplėsti už regiono ribų

    Irano Islamo revoliucijos gvardija paskelbė griežtą pareiškimą, kuriame įspėjo, kad JAV ir Izraelio atnaujintos atakos prieš Teheraną gali išplėsti konfliktą už Artimųjų Rytų ribų. Anot gvardijos, pakartotinos atakos esą sukeltų atsaką, kurio mastas būtų platesnis nei iki šiol.

    „Jeigu agresija prieš Iraną pasikartos, žadėtas regioninis karas šįkart bus išplėstas už regiono ribų“, – teigiama Irano Islamo revoliucijos gvardijos pareiškime.

    Šie grasinimai pasirodė tuo metu, kai iš Vašingtono sklinda nevienareikšmiai signalai dėl galimos politinės išeities. JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad konfliktas su Teheranu gali būti užbaigtas „labai greitai“, o Iranas esą suinteresuotas susitarimu.

    JAV viceprezidentas JD Vance atskiroje spaudos konferencijoje sakė, kad nei Baltieji rūmai, nei Teheranas nenori, jog karinė kampanija būtų atnaujinta. Pasak jo, derybų procesas yra „pakankamai geroje“ stadijoje, tačiau konkretūs terminai ar įsipareigojimai nebuvo detalizuoti.

    Tuo pat metu pats Donaldas Trumpas anksčiau viešai grasino papildomais kariniais veiksmais, nurodydamas kelių dienų langą deryboms. Vėliau jis pripažino buvęs arti sprendimo smogti Iranui, tačiau tą planą nusprendė atidėti.

    Situaciją papildomai įtempia strateginė Ormūzo sąsiaurio reikšmė, nes tai vienas svarbiausių pasaulio energetikos arterijų taškų. Per šį sąsiaurį įprastai gabenama apie 20 proc. pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų, todėl bet kokie trikdžiai čia greitai persiduoda energijos kainoms ir tiekimo grandinėms.

    Pranešimuose teigiama, kad laivyba regione pastarosiomis savaitėmis smarkiai sumažėjo, o karo dinamika įstrigo trapioje pusiausvyroje: galioja paliaubos, tačiau abi pusės siekia įtakos strategiškai svarbiose vietose. Tai didina riziką, kad net pavieniai incidentai gali tapti pretekstu greitam eskalavimui.

    Tarptautinės reakcijos kontekste investuotojai ir energetikos rinkos dalyviai dažniausiai jautriausiai reaguoja į signalus apie Ormūzo sąsiaurio saugumą, nes alternatyvūs maršrutai yra riboti. Dėl to bet kokie pranešimai apie galimą konflikto atsinaujinimą gali sukelti kainų šuolius ir stiprinti infliacinį spaudimą importuojančioms šalims, ypač Europoje.

  • Ormuziui grasinant blokada: Saudo Arabija naftos gavybą sumažino iki žemiausio lygio nuo 1990 metų

    Auganti įtampa Artimuosiuose Rytuose vis labiau persiduoda naftos rinkai, o svarbiausiu rizikos tašku išlieka Ormuzo sąsiauris. Per šį jūrinį kelią kasdien gabenama reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis, todėl bet koks sutrikimas iš karto kelia kainų ir tiekimo neapibrėžtumą.

    Naujausiais OPEC duomenimis, Saudo Arabijos naftos gavyba balandį smuko iki 6,316 mln. barelių per dieną. Tai žemiausias lygis per maždaug 36 metus ir didžiausias kritimas nuo laikotarpio po Irako invazijos į Kuveitą 1990 metais.

    Palyginti su vasariu, Saudo Arabijos gavyba sumažėjo apie 42 proc., arba maždaug 651 000 barelių per dieną. Toks kritimas rinkose vertinamas kaip signalas, kad tiekimo grandinės regione tampa jautresnės ne tik kainų, bet ir fizinės logistikos rizikai.

    Tuo pat metu Rijadas nurodė, kad realūs tiekimai rinkai, neskaičiuojant pervežimų į saugyklas, buvo didesni nei gavyba ir siekė 6,879 mln. barelių per dieną. Tai leidžia manyti, kad dalis tiekimo galėjo būti palaikoma iš sukauptų atsargų ar lanksčiau valdant srautus per terminalus.

    Kaip apeinamas Ormuzo sąsiauris?

    Saudo Arabija turi alternatyvių eksporto maršrutų, kurie leidžia dalį srautų nukreipti į Raudonąją jūrą ir taip sumažinti priklausomybę nuo Ormuzo sąsiaurio. Būtent ši infrastruktūra laikoma vienu svarbiausių šalies pranašumų, kai regione kyla grėsmių laivybai.

    Vis dėlto alternatyvūs keliai nėra neriboti, o jų pralaidumas ir saugumas priklauso nuo situacijos visame regione. Dėl to net ir turint apėjimo galimybių, rinkai svarbiausia išlieka klausimas, ar tiekimas gali būti palaikomas stabilus ilgesnį laiką.

    Smūgis OPEC prognozėms

    Įtempta situacija veikia ne tik atskirų šalių gavybą, bet ir paklausos prognozes. OPEC koregavo pasaulinio naftos paklausos augimo 2026 metais prognozę žemyn – nuo 1,4 mln. iki 1,2 mln. barelių per dieną.

    Atskirai Tarptautinė energetikos agentūra savo mėnesinėje apžvalgoje nurodė, kad pasaulinė paklausa šiemet gali sumažėti apie 420 000 barelių per dieną. Tai būtų didžiausias nuosmukis nuo 2020 metų, kai paklausą smarkiai numušė Covid-19 pandemija.

    Ekspertai pažymi, kad tolesnis gavybos ribojimų koordinavimas gali tapti sudėtingesnis dėl vidinių OPEC ir platesnio OPEC+ aljanso interesų skirtumų. Kuo daugiau neapibrėžtumo dėl transporto maršrutų ir paklausos, tuo labiau auga rizika, kad naftos kainos taps dar jautresnės naujienoms iš regiono.

  • Iranas žengė naują žingsnį dėl Ormūzo sąsiaurio: kuria valdymo instituciją ir atsakė JAV siūlymams

    Iranas pranešė įsteigęs naują instituciją, kuri turėtų koordinuoti situaciją Ormūzo sąsiauryje ir teikti operatyvią informaciją apie vykstančias operacijas bei naujausius įvykius. Teheranas šį organą pristato kaip Persijos įlankos sąsiaurio valdybą, turinčią veikti realiuoju laiku.

    Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos logistikos taškų, per kurį juda reikšminga naftos ir naftos produktų dalis. Bet kokie trikdžiai šioje atkarpoje paprastai greitai atsispindi pasaulinėse žaliavų ir degalų kainose, nes rinkos įskaičiuoja tiekimo riziką.

    Irano pareiškimai siejami su anksčiau paskelbtais veiksmais, kai Teheranas ribojo laivybą sąsiauryje ir signalizavo apie papildomas sąlygas laivams, norintiems juo plaukti. Tokia praktika didina neapibrėžtumą draudikams, laivybos bendrovėms ir naftos importuotojams, nes auga transportavimo kaštai ir vėlavimų rizika.

    Kontaktai su JAV tęsiasi

    Tuo pat metu Irano užsienio reikalų ministerija informavo, kad Teheranas pateikė atsakymą į JAV siūlymus dėl galimų taikos ir deeskalacijos žingsnių. Iranas skelbia, kad savo abejones ir sąlygas perdavė amerikiečių pusei, o kontaktai tęsiami per tarpininką.

    „Savo abejones perdavėme JAV pusei, o ryšiai tęsiasi per tarpininkavimą“, – sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailas Baghei.

    Pastarųjų savaičių kontekste Ormūzo sąsiaurio klausimas persipina su platesniu JAV ir Irano ginču dėl branduolinės programos ir sankcijų. Iranas viešai kartoja, kad bet koks susitarimas turi apimti jo užsienyje įšaldyto turto atlaisvinimą ir tarptautinių sankcijų švelninimą, nes jos, Teherano teigimu, smarkiai riboja šalies ekonomiką.

    Branduolinis ginčas ir sankcijos

    Skirtingi šalių reikalavimai kol kas neleidžia greitai pasiekti proveržio: JAV akcentuoja branduolinės programos apribojimus ir didesnį skaidrumą, o Iranas prioritetu laiko ekonominius garantus. Iranas taip pat kelia klausimą dėl patirtos žalos kompensavimo, kurią sieja su karo veiksmais ir jų padariniais.

    Įtampa išlieka svarbi ne tik regionui, bet ir pasaulio ekonomikai, nes energijos kainų svyravimai tiesiogiai veikia infliaciją ir verslo sąnaudas. Rinkos paprastai jautriausiai reaguoja į signalus apie laivybos saugumo pablogėjimą, ilgesnius pristatymo maršrutus ar papildomus mokesčius, kurie brangina tiekimo grandines.