Tag: Oro gynyba

  • JAV surengė naujus „ribotus“ smūgius Irane, D. Trumpas kalba apie pažangą derybose

    JAV surengė naujus „ribotus“ smūgius Irane, D. Trumpas kalba apie pažangą derybose

    JAV kariuomenė penktadienio naktį surengė naujus, jos teigimu, ribotus smūgius pietų Irane – taikiniais įvardijamos Irano oro gynybos sistemos. Tai dar labiau pakurstė nerimą regione, ypač Persijos įlankos valstybėse, kur baiminamasi plataus karo atsinaujinimo.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas žiniasklaidai aiškino, kad tai buvęs „nedidelis“ karinis veiksmas, nukreiptas į oro gynybos įrangą Kešmo (Qeshm) saloje. Pasak jo, objektas esą buvo neutralizuotas per keliolika minučių.

    D. Trumpas kartu tvirtino, kad JAV „nekariauja“ ir jog lygiagrečiai su šiuo smūgiu esą daroma pažanga derybose su Teheranu. Tarpininko vaidmuo šiame procese priskiriamas Katarui.

    Irano valstybinė žiniasklaida skelbė, kad Suzos (Suza) rajone Kešmo saloje smogė dvi raketos, tačiau neįvardijo nei tikslių taikinių, nei padarytos žalos. Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose pranešė girdėję sprogimus.

    Smūgiai ir prieštaringi pranešimai dėl derybų

    Tą pačią dieną Irano Revoliucinė gvardija (IRGC) pareiškė numušusi JAV karinį droną pietų Irane, tačiau Vašingtonas šio teiginio nepatvirtino.

    Naujas smūgis įvardijamas kaip pirmasis nuo to laiko, kai Demokratų partija pasiekė reikšmingą pergalę kadencijos vidurio rinkimuose. Tekste cituojami pareigūnai ir analitikai siejo rinkimų rezultatą su rinkėjų nepritarimu D. Trumpo sprendimui įsitraukti į karą su Iranu.

    Šie veiksmai seka po ankstesnės serijos smūgių, kuriuos JAV kariškiai vadino gynybiniais. Tuomet sprogimai buvo girdimi Kešmo ir Hengamo (Hengam) salose Hormūzo sąsiauryje bei netoli esančioje žemyninėje Bandar Abaso (Bandar Abbas) teritorijoje.

    Anksčiau penktadienį Floridoje pasakydamas kalbą D. Trumpas mėgino pagrįsti savo sprendimą dėl karo su Iranu, teigdamas, kad jei Teheranui būtų leista turėti branduolinį ginklą, šiandien esą nebūtų Izraelio.

    Kataras: tarpininkavimas tęsiasi

    Kataras skubiai neigė penktadienio vakarą pasirodžiusius prieštaringus pranešimus apie neva žlugusias derybas. Oficialioje pozicijoje pabrėžta, kad Kataro tarpininkai toliau glaudžiai koordinuoja veiksmus su JAV ir Iranu, siekdami palaikyti derybų procesą.

    Du Artimųjų Rytų vyriausybių pareigūnai naujienų agentūrai AP nurodė, kad Iranas peržiūri Kataro pateiktus pasiūlymus, skirtus sumažinti nesutarimus su JAV dėl Teherano branduolinės programos.

    Vis dėlto vienas šaltinis teigė, kad Iranas kol kas nenori derėtis su D. Trumpo administracija dėl branduolinių veiklų, kol JAV nesutiks su keliais pagrindiniais reikalavimais, kuriuos Teheranas sieja su bet kokiu paliaubų susitarimu.

    Tarp Irano reikalavimų minimi JAV karinės blokados Irano uostams nutraukimas, sankcijų panaikinimas, įšaldyto turto atlaisvinimas, kompensacijos už karo žalą ir priešiškų veiksmų regione pabaiga, įskaitant Izraelio operacijas Libane.

    Telefoniniai skambučiai ir karo eskalacijos rizika

    Diplomatinis aktyvumas regione rodo pastangas užkirsti kelią plataus masto karo atsinaujinimui, kuris turėtų skaudžių pasekmių Artimiesiems Rytams ir energetikos tiekimo saugumui.

    Pranešta, kad D. Trumpas penktadienio vakarą telefonu kalbėjosi su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu Al-Thani. Kataro nacionalinė naujienų agentūra citavo pokalbį, kuriame aptartos diplomatinės pastangos mažinti įtampą, taip pat laivybos laisvės ir energijos tiekimo saugumo svarba.

    Tą pačią dieną JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas bendravo su Kataro kolega šeichu Saudu bin Abdulrahmanu Al Thani, nurodė Kataro valdžia.

    Kataro ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas bin Jassimas Al Thani Oksfordo universiteto renginyje teigė, kad pastarosiomis savaitėmis su JAV administracija dirbama siekiant „sulaikyti situaciją“ ir ją deeskaluoti, nes krizės neįmanoma palikti neišspręstos.

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi savo ruožtu sakė per dvi dienas telefonu kalbėjęsis su mažiausiai 12 užsienio reikalų ministrų ir aiškinęs Irano „pamatines pozicijas“. Jis taip pat ragino kurti regioninius saugumo susitarimus be „viršregioninių“ galių įsikišimo.

    Tuo metu Irano kariuomenės atstovas brigados generolas Mohammadas Akraminia, pasak naujienų agentūros „Fars“, pareiškė, kad Iranas „niekada neleis“ regione atkurti priešo bazių.

    Buvęs Izraelio karinės žvalgybos tyrimų departamento vadovas ir Irano specialistas Danny Citrinowiczius socialiniame tinkle X rašė, kad Teheranas nėra įbaugintas naujos konfrontacijos su JAV ir Izraeliu perspektyvos, o atakos atveju galėtų mėginti išplėsti karą, taikydamasis į Persijos įlankos valstybes.

  • Rusija stiprina radarus Kaliningrade: Lietuva ir NATO rengia rytinio flango gynybos planus

    Kaliningrado srityje, maždaug 30 kilometrų nuo Lenkijos sienos, fiksuojamos naujos radarų ir antenų laukų statybos, kurios, kaip teigiama, galėtų stebėti oro erdvę net iki 3 tūkst. kilometrų atstumu.

    Šiuos darbus, apie kuriuos rašo portalas WNP, pavyko identifikuoti remiantis palydoviniais duomenimis. Kalbama apie „Over-The-Horizon“ tipo sprendimus, leidžiančius aptikti taikinius, kurių paprastesni radarai nemato.

    Lietuvos karo akademijos dėstytojas Arturas Płokszto aiškina, kad regione veikia daug žvalgybinių ir elektroninės kovos sistemų, o naujos antenų konstrukcijos netoli Gvardeisko, pasak jo, skirtos aptikti raketas ar lėktuvus iš labai didelių nuotolių, naudojant trumpąsias bangas, atspindimas nuo jonosferos.

    Ši raida vyksta platesniame įtampos fone: minimi Rusijos pareiškimai apie NATO ir Kaliningrado grėsmes, taip pat ankstesnės Maskvos reakcijos į Lietuvos sprendimus dėl ES sankcijomis apimtų prekių tranzito ribojimų į Kaliningradą.

    Kas fiksuojama Kaliningrado srityje

    Pasak pateikiamos informacijos, Kaliningrado srityje veikia ir daugiau nei 20 mažesnių signalų žvalgybos bei elektroninės kovos stočių. Taip pat minima, kad Baltijske įrengtos rampos mobiliosioms priešlėktuvinėms sistemoms S-400.

    Be radarų, kalbama ir apie karinę infrastruktūrą – naujas kareivines, sandėlius bei mokymo centrus. Vakarų analitikų stebėtojai taip pat pastebėjo laivus, kurie, teigiama, į Baltijsko karinį uostą artėjo išjungtais atsakikliais (transponderiais).

    A. Płokszto vertinimu, tokio tipo dideli antenų kompleksai labiau naudingi taikos metu, o karo atveju taptų greitais taikiniais. Jis pabrėžia, kad didesnį nerimą kelia branduolinės infrastruktūros klausimas: minima, jog žinomos vietos, kur teoriškai tokia ginkluotė galėtų būti laikoma, o dalis bunkerių esą modernizuojami.

    NATO ir Lietuvos pasirengimas rytiniame flange

    Tekste teigiama, kad NATO šalys, turėdamos palydovinių vaizdų, galėjo detaliau įvertinti darbų progresą, o Aljanso aviacija suintensyvino misijas virš Baltijos jūros, taip pat Lenkijos ir Baltijos šalių oro erdvėje.

    Minima ir tai, kad regione veikia NATO žvalgybiniai orlaiviai, renkantys radioelektroninius duomenis ir vertinantys trukdymo (signalo slopinimo) priemones. Tikslas – kuo geriau suprasti ir prireikus neutralizuoti Rusijos radarinių sistemų pajėgumus.

    Lietuvoje, pasak pašnekovo, vyksta pasirengimas galimiems provokacijų scenarijams: pratybose svarstomi ne tik gynybos, bet ir Rusijos pajėgumų Baltijos regione ribojimo variantai. Kartu akcentuojama logistikos reikšmė – Europoje kariuomenės ir technikos perdislokavimo pajėgumai vertinami kaip nepakankami, todėl atsakomybė gintis pirmiausia tektų Baltijos regiono valstybėms ir Norvegijai.

    Vienu pagrindinių Lietuvos projektų įvardijama NATO standartus atitinkančios nacionalinės divizijos kūrimas. Taip pat išskiriama dronų sistemų plėtra – tiek atakuojančių, tiek oro gynybos nuo bepiločių priemonių, kartu pabrėžiant, kad universalaus „šimtu procentų“ veikiančio sprendimo pasaulyje kol kas nėra.

    Naujas akcentas Lenkijoje ir nuotaikos Kaliningrade

    Lenkijoje tuo metu kuriamas Sienos gynybos komponentas Teritorinės gynybos pajėgose. Teigiama, kad 4-oji Varmijos-Mozūrijos teritorinės gynybos brigada iki metų pabaigos turėtų tapti Varmijos-Mozūrijos Sienos gynybos brigada, kurios viena užduočių – ginti sieną su Kaliningrado sritimi.

    Tekste pateikiamas ir buvusio Kaliningrado opozicinių medijų leidėjo, dabar Rusijos disidento Igorio Rudnikovo pasakojimas apie nuotaikas pačiame regione. Jis teigia turintis kontaktų su vietos gyventojais ir kalba apie kritiškesnį požiūrį į valdžią, kurį sieja su srities izoliacija nuo likusios Rusijos.

    I. Rudnikovas taip pat tvirtina, kad dalis gyventojų palankiai vertina kaimyninių šalių – Lenkijos ir Lietuvos – žmones, tačiau viešose nuostatose atsikartoja Maskvos propaganda, o politinės temos, anot jo, dėl represijų baimės vengiamos net šeimose.

    Jo pasakojime skamba ir ekonominiai motyvai: sankcijos bei sumažėjusios kelionių galimybės esą smarkiai paveikė vietos verslą, o pragyvenimo sąlygos prastėja. Kartu jis teigia matantis augančią regioninio savitumo nuotaiką, nors bet kokios viešos protesto formos esą slopinamos represine sistema.

  • Ukraina gynybos projektams su ES partneriais planuoja nukreipti iki 1 mlrd. eurų ES paskolų

    Ukraina gynybos projektams su ES partneriais planuoja nukreipti iki 1 mlrd. eurų ES paskolų

    Ukraina planuoja iki 1 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos paskolų nukreipti į programą, skirtą bendrai gynybos pramonei su Europos partneriais stiprinti. Pinigai būtų orientuoti į oro ir priešraketinę gynybą, dronus, antidronų sistemas bei amuniciją.

    Kaip rašo „Euronews“, toks pervedimas numatomas pagal konfidencialų Europos Komisijos dokumentą, kuriame kalbama apie dalies Ukrainos paramos paskolos lėšų perkėlimą į Ukrainos paramos priemonę (Ukraine Support Instrument).

    Šis žingsnis reikštų reikšmingą priemonės finansavimo šuolį: dabar jos vertė siekia apie 300 mln. eurų. Priemonė sukurta skatinti bendrą Ukrainos ir Europos gynybos produkcijos gamybą – per bendras įmones, licencijavimo susitarimus ir bendrus pirkimus, įtraukiant abiejų pusių gamintojus.

    Platesniame kontekste Briuselis ir Kyjivas siekia kuo glaudžiau integruoti gynybos pramonę ir didinti ginklų gamybą, pasitelkiant Ukrainos karo sąlygomis išbandytas technologijas bei Europos pramonės pajėgumus. Tai aktualu ir ES valstybėms, kurios ieško būdų, kaip greičiau didinti gynybos gamybos apimtis.

    Kas numatyta ES paskolų schemoje

    Pagal Ukrainos paramos paskolą (Ukraine Support Loan, USL) ES 2026 ir 2027 metais Ukrainai numato 90 mlrd. eurų paramą jos karo pastangoms. Didėjant finansavimo poreikiui, ES taip pat yra sutarusi dalį mokėjimų paankstinti, kad būtų lengviau užkamšyti biudžeto spragas.

    Dokumente nurodoma, kad Kyjivas galėtų perkelti iki 1 mlrd. eurų iš šios paskolos į Ukrainos paramos priemonę, susietą su Europos gynybos pramonės programa. Pagrindinė idėja – sudaryti sąlygas daugiau projektų vykdyti kartu su Europos įmonėmis ir institucijomis.

    Gynybos pramonės paktas ir kliūčių mažinimas

    Finansavimo didinimas įvardijamas kaip ES ir Ukrainos strateginės gynybos pramonės partnerystės dalis. Ji pradėta 2026 metų liepą, pasirašius ketinimų protokolą, o Europos Komisija, remdamasi tuo, rengia vadinamąjį gynybos pramonės paktą.

    Pagrindiniai pakto tikslai – greitesnis gynybos produktų tiekimas Ukrainai ir lygiagrečiai didinami bei integruojami Ukrainos ir Europos gynybos pramonės pajėgumai. Tarp svarstomų priemonių – reguliacinių kliūčių mažinimas bendradarbiavimui ir platesni susitarimai dėl dronų bei raketų technologijų.

    Lygiagrečiai numatomas ir atskiras kelias, kuriuo būtų siekiama paskatinti ES nares nepanaudotas programos „Security Action for Europe“ (SAFE) paskolas skirti bendriems projektams su Ukrainos pramone, nors valstybės narės tam negali būti priverstos.

    Kokie tolesni žingsniai

    Iniciatyvą pirmą kartą turėtų aptarti ES ambasadoriai, o tikslas – paktą užbaigti iki metų pabaigos. Vėliau galutinį tekstą dar turės patvirtinti valstybės narės.

    Europos Komisija tikisi, kad šios priemonės padėtų sukurti vadinamąjį „gynybos langą“, kuris 2027 metais pakeltų ES gynybos gamybą. Tokiu atveju Ukraina galėtų USL lėšomis pirkti didesnius kiekius iš Europos gamintojų už mažesnę kainą.

    Kartu dokumente minima ir dar viena kryptis – skatinti nacionalines vyriausybes mažinti savo arsenalų atsargas, kad karinės tiekimo grandinės Ukrainai būtų palaikomos greitai ir nuolat.

  • Lenkai kuria elektromagnetinę patranką: šūvis iki 550 km ir pigesnė gynyba?

    Lenkai kuria elektromagnetinę patranką: šūvis iki 550 km ir pigesnė gynyba?

    Europoje atgimsta idėja, kuri ilgus metus atrodė labiau kaip laboratorinis eksperimentas nei realus ginklas: elektromagnetinė patranka, dar vadinama railgun. Vietoj parako ji naudoja elektros energiją ir magnetinį lauką, kuris sviedinį tarp dviejų laidžių bėgių įgreitina iki maždaug 10 000 km per valandą greičio. Teoriškai toks šūvis galėtų pasiekti taikinius net iki 550 km atstumu.

    Karininkus ir inžinierius vilioja paprasta logika: jei sviedinys smogia milžinišku greičiu, jam nebūtina turėti didelio sprogstamojo užtaiso. Tai leistų naudoti paprastesnę amuniciją, o vieno šūvio kaina galėtų būti mažesnė nei modernių raketų, kurios šiandien dažnai naudojamos oro gynyboje. Vis dėlto praktikoje railgun plėtra ilgą laiką strigo dėl energijos poreikio, bėgių dėvėjimosi, kaitimo ir sudėtingos pakartotinių šūvių kontrolės.

    Pastaruoju metu reikšmingą žingsnį į priekį žengė Prancūzijos ir Vokietijos Saint-Louis tyrimų institutas ISL. Institutas pranešė atlikęs pirmąjį išorinį laisvo skrydžio bandymą poligone netoli Baldersheim, kai sviedinys buvo paleistas ne vien uždarose laboratorinėse sąlygose. Nors pats šūvis trunka milisekundes, toks bandymas reiškia perėjimą prie realistiškesnių scenarijų ir tikrinimą, kaip sistema elgiasi už kontroliuojamos aplinkos.

    ISL pabrėžia, kad visą įrenginį suprojektavo ir pagamino instituto komanda, o bandymas tapo svarbiausiu programos Railgun Free Flight Facility etapu. Ši infrastruktūra skirta palaipsniui didinti šūvių energiją, stebėti sviedinio elgesį skrydžio metu, ilginti atstumą ir testuoti, kaip ateityje galėtų atrodyti integracija į didesnę ginkluotės sistemą. Kol kas tai nėra paruoštas produktas laivams ar sausumos pajėgoms, tačiau toks rezultatas rodo, kad technologija po truputį palieka vien eksperimentų stadiją.

    Didžiausia railgun problema išlieka ne vienkartinis įspūdingas šūvis, o patikimas, daugkartinis veikimas. Ginklui reikia ne tik trumpam sukaupti milžinišką energijos impulsą, bet ir tai kartoti greitai, stabiliai, neperdegindamas ir nesudėvėdamas bėgių po kelių paleidimų. Būtent šios kliūtys buvo viena priežasčių, kodėl JAV karinis jūrų laivynas 2021 metais sustabdė savo plačiai aptarinėtą programą.

    Tačiau lenktynės nesibaigė: Japonija neseniai viešai demonstravo bandymus savo laive JS Asuka, o Kinija taip pat plėtoja elektromagnetinių paleidimo sistemų kryptį. Europai tokie sprendimai aktualūs ir dėl besikeičiančių grėsmių, kai oro gynybai tenka vienu metu reaguoti į masiškai naudojamus dronus, sparnuotąsias raketas, balistines raketas ir vis greitesnius hipergarsinius taikinius. Kiekvienas perėmimas kainuoja, o brangių raketų naudojimas prieš palyginti pigius taikinius ilgainiui tampa ekonomiškai sunkiai pakeliamas.

    Teoriškai elektromagnetinė patranka galėtų padėti šią problemą švelninti, nes leistų šaudyti kinetiniais efektoriais greitai ir pigiau nei raketomis. Vis dėlto vien ginklo nepakanka: prireiktų pažangių radarų, jutiklių ir realiu laiku trajektoriją skaičiuojančių valdymo sistemų, kad perėmimas būtų įmanomas. Be ankstyvo aptikimo net ir labai greitas sviedinys gali būti paleistas per vėlai.

    Kiti ISL programos etapai numato didinti energiją, plėsti bandymų nuotolį, kurti specialiai elektromagnetiniam paleidimui pritaikytą amuniciją ir tęsti sistemos integracijos darbus. Kada railgun galėtų tapti praktine Europos ginkluote, kol kas aiškiai neįvardijama, tačiau viešuose vertinimuose dažniausiai minimas laikotarpis apie 2035 metus. Tai rodo, kad technologija artėja prie brandos, bet iki realios masinės eksploatacijos dar laukia sudėtingas inžinerinis kelias.

  • Ukrainiečiai numušė rusų droną „motiną“: „Molnija“ gabeno dar du FPV aparatus

    Ukrainiečiai numušė rusų droną „motiną“: „Molnija“ gabeno dar du FPV aparatus

    Ukrainos Nacionalinės gvardijos 25-osios brigados kariai pranešė sunaikinę rusų droną „Molnija“, kuris fronte veikė kaip vadinamoji drono motina. Paviešintame įraše matyti, kaip į taikinį pataikoma ore, o kartu netenkama ir jo gabentų mažesnių bepiločių.

    Ukrainos kariškių teigimu, „Molnija“ atliko transporto platformos vaidmenį dviem FPV tipo dronams. Vienas jų, kaip nurodoma, buvo skirtas žvalgybai, kitas – smūgiams į taikinius, todėl numušus nešiklį vienu metu eliminuotos kelios grėsmės.

    „Molnija“ yra fiksuotų sparnų rusiškas bepiločio orlaivio modelis, naudojamas įvairioms užduotims. Tokie aparatai gali nešti kovinį užtaisą ir atakuoti patys, tačiau jų konstrukcija leidžia pritaikyti platformą ir mažesnių dronų pernešimui.

    Drono motinos taktika leidžia FPV aparatams pasiekti kovos zoną nešiklio pagalba ir būti paleistiems jau arčiau tikslo. Taip padidinamas praktinis veikimo nuotolis ir sumažinamas atstumas, kurį mažasis dronas turi įveikti savarankiškai, ypač kai trukdoma ryšiui ar veikia oro gynyba.

    Kartu tai didina riziką pačiai atakai: aptikus ir sunaikinus nešiklį dar iki paleidimo, priešininkas vienu smūgiu sužlugdo kelias planuotas užduotis. Vis dėlto toks sprendimas rodo, kaip Rusijos ir Ukrainos kare greitai evoliucionuoja bepiločių naudojimas, ieškant būdų apeiti trukdymą, išplėsti nuotolį ir smogti netikėtai.

    Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama sudėtiniams bepiločių sprendimams, kai vienas aparatas tampa kitų platforma, ryšio retransliatoriumi ar klaidinimo priemone. Šią tendenciją skatina ir technologijų prieinamumas, ir nuolatinės varžybos tarp elektroninės kovos priemonių bei vis tobulesnių dronų valdymo sistemų.

  • Patriot PAC-3 MSE remonto centras Lenkijoje: aptarnavimas gali kainuoti iki 40 proc. raketos vertės

    Lenkijos valdžia paskelbė, kad šalyje bus kuriamas „Patriot“ oro gynybos sistemų raketų PAC-3 MSE techninės priežiūros ir sertifikavimo centras. Tai būtų vienintelis toks centras už Jungtinių Amerikos Valstijų ribų, skirtas europiniams šių raketų naudotojams.

    Gynybos pramonės vadovas dr. inž. Przemysławas Kowalczukas teigia, kad vien aptarnavimas su pakartotine sertifikacija gali sudaryti nuo 20 iki daugiau nei 40 proc. pačios raketos vertės. Dėl to, jo vertinimu, didelė dalis išlaidų, kurios iki šiol nutekėdavo į užsienį, galėtų likti Lenkijos ekonomikoje.

    Kodėl servisas toks brangus?

    PAC-3 MSE raketos į servisą patenka dviem pagrindiniais atvejais: periodiškai ir tada, kai kariniuose daliniuose diagnostika aptinka galimą gedimą. Periodiniai patikrinimai paprastai atliekami kas 10–12,5 metų, priklausomai nuo gamintojo reikalavimų.

    Tokio patikrinimo metu raketa išardoma, tikrinamos atskiros dalys, keičiami susidėvėję ar rizikingi komponentai, po to raketa surenkama ir išbandoma. Pasak eksperto, kraštutiniu atveju naujomis gali būti pakeista net apie pusė elementų, o tai ir kelia aptarnavimo kainą.

    Nauda Europai ir Lenkijai

    Lenkijos PAC-3 MSE atsargos dar yra palyginti naujos, todėl realu, kad pirmiausia į naująjį centrą keliautų sąjungininkų raketos. Europoje PAC-3 MSE naudoja keli „Patriot“ operatoriai, o papildomą poreikį sudaro ir JAV pajėgų raketos, dislokuotos žemyne.

    Lenkijos atstovai anksčiau akcentavo, kad aptarnavimas Jungtinėse Amerikos Valstijose gali užtrukti mėnesius, o kai kuriais atvejais ir ilgiau nei metus. Regioninis centras reikštų trumpesnius logistikos maršrutus, greitesnę grąžą į rikiuotę ir didesnį operacinį patikimumą krizės atveju.

    Kur galėtų atsirasti centras?

    Kaip vieną stipriausių kandidatų ekspertas įvardija Wojskowe Zakłady Elektroniczne gamyklą Zielonkoje, priklausančią Polska Grupa Zbrojeniowa grupei. Ten jau veikia su raketinėmis sistemomis susijusi infrastruktūra, taip pat gaminami tam tikri PAC-3 MSE komponentai, o tai mažintų įėjimo kaštus.

    Pasak pašnekovo, norint aptarnauti didesnį kiekį raketų, greičiausiai prireiktų naujos patalpos išardymo, tikrinimo ir surinkimo darbams. Didelę biudžeto dalį sudarytų specializuota testavimo įranga, darbuotojų parengimas ir sertifikavimas, nes darbai atliekami pagal griežtas gamintojo procedūras.

    „Servisas kartu su pakartotine sertifikacija gali sudaryti nuo 20 iki daugiau nei 40 proc. pačios raketos vertės, nes kartais tenka keisti net didelę dalį komponentų“, – sakė dr. inž. Przemysławas Kowalczukas.

    Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad JAV šiuo metu didina naujų raketų gamybos apimtis, o tam dažnai naudojama panaši infrastruktūra kaip ir remontui. Dėl to Europos serviso pajėgumų plėtra, jo vertinimu, turi aiškų ekonominį ir praktinį pagrindą, ypač jei centras aptarnaus ne vien nacionalinius, bet ir regioninius poreikius.

    Finansinėje dalyje minimos ir reikšmingos investicijos į infrastruktūrą bei laboratorijas, kurios reikalingos sudėtingiems bandymams ir suderinamumo patikrai. Galutinis centro pajėgumas ir darbų pasidalijimas tarp Europos partnerių priklausys nuo saugumo reikalavimų ir nuo to, kurios raketos dalys bus leidžiamos aptarnauti vienoje vietoje, o kurios bus paskirstytos kelioms valstybėms.

  • Lenkija aplenkė Vokietiją: už 230 mln. eurų kurs unikalų „Patriot“ raketų centrą

    Lenkija paskelbė laimėjusi konkurencinę kovą su Vokietija, Nyderlandais ir Norvegija dėl „Patriot“ sistemos raketų PAC-3 techninės priežiūros centro. Skelbiama, kad objektas turėtų būti įkurtas Lenkijoje ir kainuoti apie 230 mln. eurų. Gynybos ministerijos atstovai teigia, jog tai būtų vienintelis toks centras už Jungtinių Amerikos Valstijų ribų.

    Centras būtų orientuotas į PAC-3 tipo perėmėjų aptarnavimą ir remontą, kurie naudojami „Patriot“ oro ir priešraketinės gynybos sistemose. Tokia infrastruktūra paprastai apima diagnostikos, testavimo, komponentų keitimo, kokybės kontrolės ir tiekimo grandinės užtikrinimo pajėgumus. Praktikoje tai leidžia greičiau grąžinti raketas į rikiuotę ir mažina priklausomybę nuo aptarnavimo užsienyje.

    Lenkijos gynybos institucijos projektą sieja su platesne šalies oro gynybos modernizacija ir siekiu stiprinti pramoninius pajėgumus. Pastaraisiais metais regione išaugęs dėmesys oro gynybai susijęs su karu Ukrainoje ir dažnėjančiais raketų bei bepiločių atakų scenarijais. Dėl to NATO šalys spartina „Patriot“ ir kitų sistemų įsigijimus bei didina atsargų papildymo tempą.

    Ko tai siekiama regione?

    PAC-3 perėmėjai laikomi viena svarbiausių priemonių prieš balistines raketas, sparnuotąsias raketas ir kai kuriais atvejais orlaivius. Remonto ir aptarnavimo centro atsiradimas arčiau potencialių dislokavimo vietų reiškia trumpesnius logistikos ciklus. Tai ypač aktualu, kai sistemos naudojamos intensyviau, o atsarginių dalių ir kvalifikuotų specialistų paklausa auga.

    Lenkijai toks projektas gali reikšti papildomas aukštos kvalifikacijos darbo vietas, technologinių kompetencijų augimą ir didesnį vaidmenį regioninėse gynybos tiekimo grandinėse. Kartu tai gali tapti argumentu sąjungininkams dėl bendrų aptarnavimo pajėgumų kūrimo, kai kelių šalių naudotojai remiasi vienu centru. Vis dėlto galutinė centro apimtis ir paslaugų spektras priklausys nuo suderintų techninių reikalavimų bei licencijavimo.

    Ką žinome apie įgyvendinimą?

    Kol kas viešai skelbiama, kad investicijos vertė siekia apie 230 mln. eurų, tačiau projektų sąmatos paprastai kinta priklausomai nuo pastatų, įrangos, sertifikavimo ir personalo rengimo masto. Tokiems centrams būtini griežti saugumo režimai ir gamintojo patvirtintos procedūros. Taip pat svarbi ilgalaikė užsakymų bazė, kad pajėgumai būtų išnaudoti stabiliai.

    Sprendimas steigti centrą Lenkijoje gali turėti reikšmės ir kitų „Patriot“ naudotojų regione planams. Didėjant oro gynybos sistemų skaičiui Europoje, vis aktualesnis tampa ne tik jų pirkimas, bet ir atsargų papildymas, remontas bei techninės būklės palaikymas. Būtent šios grandys vis dažniau įvardijamos kaip kritinės, lemiančios realų gynybinį pasirengimą krizės metu.

  • Virš 50 oro gynybos bokštų saugo Putino rezidenciją Valdajuje: kas juos išdavė?

    Virš 50 oro gynybos bokštų saugo Putino rezidenciją Valdajuje: kas juos išdavė?

    Rusijoje plečiamos oro gynybos priemonės, skirtos apsaugoti strategiškai svarbius objektus nuo dronų atakų. Naujausi palydoviniai vaizdai rodo, kad aplink Vladimiro Putino rezidenciją Valdajuje atsirado papildomų specialių bokštų, kuriuose gali būti dislokuojami oro gynybos kompleksai.

    Radio Svoboda kartu su OSINT analitiku, viešai veikiančiu slapyvardžiu @jembob, skelbia identifikavę daugiau nei 15 naujų konstrukcijų. Dėl to 50 kilometrų spinduliu nuo rezidencijos esančių oro gynybos pozicijų skaičius, vertinimais, jau viršija 50.

    Naujas gynybos žiedas pietuose

    Vertinant išdėstymą, naujos pozicijos formuoja išorinį gynybos žiedą, kuris labiausiai plečiamas pietinėje kryptimi, tai yra pusėje, nukreiptoje Ukrainos link. Analitikų teigimu, tokiose vietose teoriškai galėtų būti statomi kompleksai „Pancir“ arba „Tor“.

    Šie sprendimai primena anksčiau fiksuotą praktiką, kai oro gynybos sistemos keliamos ant specialių platformų ar bokštų, siekiant padidinti apžvalgos ir aptikimo galimybes. Ukrainos kariai panašias konstrukcijas yra praminę „nevilties bokštais“, pabrėždami jų reakciją į dronų keliamą grėsmę.

    Susiję objektai ir infrastruktūra

    Pranešimuose taip pat minimas rajonas prie Chotiľovo aviacijos bazės, kuri, kaip teigiama, gali būti naudojama kaip alternatyvi nusileidimo vieta. Nurodoma, kad su rezidencija ji siejama specialiai nutiesta geležinkelio atkarpa, kas rodo iš anksto planuotą logistinės apsaugos modelį.

    Kitos pozicijos, anot tyrėjų, fiksuotos netoli Vyšnevoločko tvenkinio. Ten minima Lisij saloje esanti laboratorinio komplekso infrastruktūra, kuri, pagal ankstesnius žurnalistinius tyrimus, galėjo būti siejama su jautriomis karinėmis programomis, o netrukus toje vietovėje pradėti ir oro gynybos statybos darbai.

    Kas paskatino spartų stiprinimą?

    Radio Svoboda pabrėžia, kad gynybos plėtra paspartėjo po to, kai Rusijos institucijos sausį pareiškė, esą Ukraina bandė atakuoti rezidenciją dronais. Ukraina šiuos kaltinimus atmetė, o dalis nepriklausomų ekspertų viešai kėlė klausimų dėl pateikiamos įvykių versijos.

    Kontekstas platesnis: didėjant dronų naudojimui kare, Rusija vis dažniau imasi tiek aktyvios, tiek pasyvios gynybos priemonių. Be oro gynybos pozicijų, pastaraisiais mėnesiais viešai fiksuotos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, tinklų ar fizinių barjerų diegimas virš infrastruktūros objektų, siekiant sumažinti smūgio dronų efektyvumą.

    Šaltinių vertinimu, saugumo mastas aplink Valdajų išsiskiria lyginant su gyventojų skaičiumi regione. Teigiama, kad daugiau nei 50 pozicijų gali saugoti teritoriją, kurioje gyvena mažiau nei 100 000 žmonių, kai tuo metu Maskvoje ir Maskvos srityje, kur gyvena per 20 mln. gyventojų, panašių konstrukcijų skaičius siekia 98.

  • „Lockheed Martin“ kuria PAC-3 Edge: kas keisis Patriot gynyboje ir kodėl trūksta PAC-3 MSE raketų

    Paklausa lenkia gamybą

    Patriot oro gynybos sistema ir ypač jai skirti perėmimo šaudmenys PAC-3 MSE pastaraisiais metais tapo vienu geidžiamiausių gynybos pramonės produktų. Karas Ukrainoje ir įtampos Artimuosiuose Rytuose padidino realių perėmimų poreikį, o atsargos ir gamybos tempai nespėja su paklausa.

    Šis deficitas kelia spaudimą valstybėms, kurios jau naudoja Patriot arba planuoja įsigyti papildomų baterijų. Praktikoje vis dažniau tenka laukti eilėje ne tik radarų ar paleidimo įrenginių, bet ir pačių raketų, kurios tampa sistemos „butelio kakleliu“.

    „Lockheed Martin“ rodo įpėdinį

    JAV koncernas „Lockheed Martin“ pristatė naują perėmimo raketą PAC-3 Edge, kuri kuriama pagal JAV sausumos pajėgų programą „Future Interceptor“. Gamintojo teigimu, raketa nuo pradžių projektuojama taip, kad būtų suderinama tiek su dabartiniais, tiek su būsimais integruotos oro ir priešraketinės gynybos sprendimais.

    Numatoma, kad PAC-3 Edge galės būti integruota su mūšio valdymo sistema IBCS ir įvairiais paleidimo sprendimais, įskaitant M903 ir kitus konteinerinius formatus. Tai signalizuoja kryptį, kuria juda JAV: didesnis lankstumas, greitesnė integracija ir platesnis platformų spektras.

    „PAC-3 Edge remiasi kovinėmis sąlygomis patikrintomis PAC-3 MSE technologijomis, tačiau siekiame dar didesnio manevringumo, galios ir greičio“, – sakė „Lockheed Martin“ raketų ir ugnies valdymo padalinio vadovas Tim Cahill.

    Kuo PAC-3 Edge turėtų būti geresnė

    Gamintojas akcentuoja patobulintą traukos valdymą per visą skrydį ir modernizuotą valdymo sistemą, kuri turėtų pagerinti pasiekiamumą bei perėmimo aukštį. Tokie patobulinimai svarbūs, nes šiuolaikinės grėsmės tampa greitesnės, manevringesnės ir dažnai sudėtingiau prognozuojamos.

    Taip pat skelbiama apie naują daugiaimpulsį kietojo kuro variklį, kuris turėtų prisidėti prie didesnio nuotolio ir platesnio taikinių spektro. PAC-3 Edge pozicionuojama kaip atsakas į pažangias oro ir raketines grėsmes, įskaitant sudėtingesnius balistinius taikinius ir hipergarsines sistemas.

    Testai ir terminas: laikas ne visų pusėje

    „Lockheed Martin“ nurodo, kad bandomieji PAC-3 Edge bandymai turėtų prasidėti 2027 metais, o diegimas planuojamas apie 2031 metus. Tai reiškia, kad artimiausiais metais rinkoje ir toliau dominuos PAC-3 MSE, o jų prieinamumas išliks kritiniu klausimu.

    Valstybėms, kurios svarsto investicijas į vietinę ar regioninę gamybą, toks grafikas kuria dilemą: gamybos pajėgumų kūrimas trunka ilgai, o rinką gali pasiekti jau naujos kartos sprendimai. Vis dėlto, dėl didelės paklausos dabartinei versijai, poreikis senesniems efektoriams dar kurį laiką niekur nedings.

    Europa ieško savo atsakymo

    Lygiagrečiai amerikietiškai plėtrai europinė gynybos pramonė stiprina ambicijas kurti savus perėmimo sprendimus. Konsorciumas, kurį koordinuoja MBDA, vysto HYDIS programą, orientuotą į gebėjimą kovoti su hipergarsinėmis grėsmėmis ir pažangesnėmis balistinėmis raketomis.

    Projektas, remiamas kelių Europos valstybių, juda koncepcijos pasirinkimo ir technologijų demonstratoriaus link. Platesniame kontekste tai yra varžybos ne tik dėl būsimų milijardinių užsakymų, bet ir dėl technologinės savarankiškumo bei tiekimo saugumo, ypač tada, kai krizės sąlygomis šaudmenys tampa ribotu resursu.

    Kodėl viskas sukasi apie raketą

    Pastarųjų metų patirtis rodo, kad oro gynybos vertę vis labiau lemia ne tik radarai ar paleidimo įrenginiai, bet ir perėmimo raketos. Būtent jos nulemia, ar sistema sugebės efektyviai dorotis su naujos kartos balistiniais taikiniais, sparnuotosiomis raketomis ir hipergarsiniais skriejančiais objektais.

    Todėl tikrosios lenktynės vyksta dėl to, kas pirmas pasiūlys patikimą PAC-3 MSE įpėdinį ir sugebės jį pagaminti mastu. Kol vieni skaičiuoja dabartinių atsargų trūkumą, kiti jau konstruoja kitą etapą, kuriame pagrindiniu argumentu taps perėmimo galimybės ir gamybos tempas.

  • Ukraina rado būdą „Shahed“ dronams: Mi-8 su raketų blokais žaibiškai keičia žaidimą

    Ukraina rado būdą „Shahed“ dronams: Mi-8 su raketų blokais žaibiškai keičia žaidimą

    Ukrainos oro gynyba vis dažniau susiduria su masiniais „Shahed“ tipo smogiamųjų dronų antskrydžiais, kuriais Rusija atakuoja miestus ir energetikos infrastruktūrą. Kadangi tokie taikiniai dažnai skrenda palyginti lėtai, bet jų būna daug, Ukraina ieško sprendimų, kurie būtų greitesni diegti ir pigesni už tradicinius raketinius kompleksus.

    Pastaruoju metu viešumoje pasirodė vaizdai, rodantys naują praktinį sprendimą: modernizuotą Mi-8 sraigtasparnį, pritaikytą dronų perėmimui. Ant abiejų fiuzeliažo pusių sumontuoti raketų blokai, o tokia konfigūracija leidžia įgulai veikti iš didesnio nuotolio ir aprėpti platesnį oro erdvės plotą.

    Iki šiol sraigtasparnių įguloms dažnai tekdavo remtis kulkosvaidžiais ar greitašaudėmis sistemomis, kurios reikalauja priartėti prie taikinio. Raketų salvinis panaudojimas, nors ir nėra preciziškas, gali padidinti tikimybę pataikyti į mažus, žemai skrendančius objektus, ypač kai jų atskrenda keliolika ar daugiau vienu metu.

    Toks metodas atspindi platesnę Ukrainos taktiką: maksimaliai išnaudoti turimas platformas ir jas sparčiai pritaikyti besikeičiančiai grėsmei. Ekspertai pabrėžia, kad dronų medžioklei pritaikyti sraigtasparniai gali sumažinti spaudimą brangiai priešlėktuvinei amunicijai ir padėti užpildyti spragas regionuose, kur klasikinė oro gynyba nespėja sureaguoti.

    „Masyvūs dronų antskrydžiai verčia ieškoti sprendimų, kurie leistų greitai didinti perėmimų skaičių ir nešvaistyti ribotų raketų atsargų“, – sako karinės aviacijos analitikai, vertinantys Ukrainos improvizacijas fronte.

    Ši patirtis svarbi ne tik Ukrainai. „Shahed“ tipo dronų keliamą riziką jaučia ir platesnis regionas, nes incidentai prie kaimyninių valstybių sienų parodė, kad nuklydę taikiniai gali tapti tarpvalstybiniu saugumo iššūkiu.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad artimiausiais metais oro gynyboje vis labiau derės skirtingi sluoksniai: elektroninės kovos priemonės, artilerija, mobilios ugnies grupės, perėmėjai ore ir DI paremti aptikimo sprendimai. Ukrainos pavyzdys rodo, kad net seni orlaiviai gali tapti efektyvia nišine priemone, kai grėsmė yra masinė ir nuolat kintanti.