CP v2

Tag: Oro gynyba

  • Lietuva iš Ukrainos gavo galingą ginklą prieš dronus: kodėl Lenkija dar tik testuoja?

    Lietuva iš Ukrainos gavo galingą ginklą prieš dronus: kodėl Lenkija dar tik testuoja?

    Lietuva pradeda bandyti Ukrainoje sukurtą oro erdvės stebėsenos sistemą, kuri padeda aptikti žemai skrendančius dronus ir sparnuotąsias raketas pagal garsą bei radijo signalus. Sprendimas siejamas su augančia grėsme rytiniame NATO flange ir pastarųjų mėnesių incidentais Baltijos regione.

    Lietuvos krašto apsaugos ministerija pranešė dislokavusi pilotinę ukrainietiškos sistemos „SkyFortress“ versiją. Sutartis apima duomenų apdorojimą iš jutiklių, akustinių ir radijo signatūrų bibliotekas, parengtas remiantis viešai prieinama informacija, taip pat personalo mokymus.

    Ši sistema pasitelkia DI, kad realiuoju laiku aptiktų, sektų ir klasifikuotų taikinius pagal variklio bei propelerių skleidžiamą garsą ir elektromagnetinę spinduliuotę. Esminis privalumas yra tai, kad tinklas veikia pasyviai, nieko nespinduliuoja, todėl jį sunkiau aptikti ir slopinti.

    „Mes nebandome išrasti dviračio iš naujo, o pritaikome Ukrainoje patikrintą technologiją ir taip uždarome gynybos grandinę nuo stebėjimo iki perėmimo“, – sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

    Sprendimą spartino praktika: Baltijos šalyse fiksuota atvejų, kai į oro erdvę pateko bepilotės skraidyklės iš Baltarusijos, o taip pat pasitaikė nuklydusių aparatų, skridusių į taikinius šiaurės vakarų Rusijoje. Tokie incidentai išryškino spragą, kurią klasikiniai radarai ne visada uždengia, kai taikiniai maži, lėti ir skrenda itin žemai, žemiau radijo horizonto.

    „SkyFortress“ buvo kuriama 2022 metais būtent tokiems taikiniams aptikti. Skelbiama, kad Ukrainoje 2025 metais veikė apie 14 000 šios sistemos jutiklių, o vieno jutiklio kaina siekia nuo kelių šimtų iki maždaug 1 000 Jungtinių Valstijų dolerių, tai yra maždaug nuo 300 iki 900 eurų. Sistema pati taikinių nenumuša, bet greitai nurodo kryptį, artėjimo pobūdį ir taip leidžia operatyviau nukreipti perėmimo priemones.

    Lenkija apie „SkyFortress“ įsigijimą ar pilotą viešai neskelbė, taip pat neturi pranešta, kad šalyje būtų veikiantis tokios apimties akustinių jutiklių tinklas. Vis dėlto Lenkijos kariuomenė ir pramonė intensyviai ieško sprendimų, nes dronų ir žemai skrendančių taikinių keliamas pavojus regione tapo kasdienybe.

    2026 metais Lenkija planuoja skirti apie 25 mlrd. zlotų dronams ir antidronų sistemoms, tai yra maždaug 5,8 mlrd. eurų. Taip pat pranešta, kad poligone Ustkoje buvo bandomos kelios akustinės dronų aptikimo technologijos, o šalies mokslininkai demonstravo prototipus, galinčius lokalizuoti dronus pagal variklių skleidžiamą garsą.

    Kartu Lenkija plečia ir daugiasluoksnę artimojo nuotolio gynybą, kurioje derinami radarai, elektroninis slopinimas ir kinetinės priemonės. Vis dėlto pasyvi, tanki ir palyginti pigi akustinė uždanga prie sienos yra kitokio tipo sprendimas, galintis užpildyti spragą ten, kur tradicinės priemonės susiduria su fiziniais apribojimais.

    Praktinis skirtumas šiandien aiškus: Lietuva renkasi Ukrainoje masiškai išbandytą technologiją ir bando ją greitai integruoti į veikiančią gynybos grandinę. Lenkija tuo metu dar vertina alternatyvas, testuoja ir vysto nuosavus sprendimus, kai grėsmė dėl žemai skrendančių dronų rytinėje sienoje vertinama kaip reali, o ne vien teorinė.

  • Lenkijoje plečiamas „PIT-Radwar“ padalinys: į radarų ir ryšio gamybą Žemutinėje Silezijoje – apie 20 mln. eurų

    Lenkijos gynybos pramonės grupė „Polska Grupa Zbrojeniowa“ (PGZ) pasirašė sutartį dėl „PIT-Radwar“ padalinio plėtros Černicoje, Žemutinėje Silezijoje. Projektas apima esamos infrastruktūros modernizavimą ir naujos įrangos įsigijimą, o bendra investicijų vertė sieks apie 20 mln. eurų.

    PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius per sutarties pasirašymo renginį pabrėžė, kad plėtra turi padidinti visos grupės gamybinius pajėgumus. Jo teigimu, tai reiškia perėjimą prie modernesnių technologijų ir darbo su naujos kartos įranga, o poveikį pajus ir regiono ekonomika bei vietos bendruomenė.

    Ne nauja gamykla, o trūkstamų pajėgumų stiprinimas

    „PIT-Radwar“ atstovai akcentuoja, kad Černicoje nebus statoma nauja gamykla nuo nulio. Planuojama plėsti ir modernizuoti cechus tam, kad juose būtų galima įrengti naujas gamybos linijas ir pastatyti daugiau kaip 100 modernių, dalinai robotizuotų įrenginių.

    „Mes nestatome naujos gamyklos. Papildome kompetencijas, kurių mums trūko, ir modernizuojame sales, kad galėtume jose įrengti naują techniką“, – sakė PGZ grupės įmonės valdybos narys Adamas Zasada.

    Pasak įmonės, Černicos padalinyje gaminama ir aptarnaujama įranga naudojama tiek Lenkijos, tiek sąjungininkų ginkluotosiose pajėgose. Bendrovė pabrėžia ryšio sistemų svarbą kariuomenei, o „PIT-Radwar“ specializacija siejama su radarais ir radiolokacijos sprendimais, taip pat kariniu ryšiu.

    Investicijos siejamos su priešdronine gynyba

    Projektas siejamas su SAN programa, kuri Lenkijoje pristatoma kaip viena iš žemiausio sluoksnio oro gynybos grandžių, orientuota į įvairių klasių bepiločių orlaivių aptikimą ir neutralizavimą. Įmonės atstovai nurodo, kad Černicoje ruošiami komponentai bus integruojami į ryšio ir valdymo sprendimus, svarbius šiai programai.

    Skelbiama, kad vien infrastruktūros plėtros sutarties vertė sudaro apie 4,7 mln. eurų, tačiau kartu su įrangos ir mašinų įsigijimu bendra projekto suma išauga iki maždaug 20 mln. eurų. Tokios investicijos atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai didinami vietos gamybiniai pajėgumai ir trumpinamos tiekimo grandinės, atsižvelgiant į ilgalaikius gynybos poreikius.

    Serviso centras ir augantis užimtumas

    PGZ taip pat skelbia apie planus Žemutinėje Silezijoje kurti serviso centrą, kuris turėtų padėti aptarnauti techniką ir už Lenkijos ribų, NATO kaimyninėse valstybėse. Černicos padalinys įvardijamas kaip ryšio ir serviso bazė, kuri, plečiantis ginkluotės programoms, stiprina infrastruktūrą ir gamybos potencialą.

    Grupė nurodo, kad Žemutinėje Silezijoje joje dirba apie 1 700 žmonių, o artimiausiu laikotarpiu šis skaičius turėtų viršyti 2 000. Taip pat teigiama, kad Černicoje planuojamas maždaug 50 proc. užimtumo augimas, o regione PGZ bendradarbiauja su šimtais partnerių.

    „PIT-Radwar“ Lenkijoje žinoma dėl radarų sprendimų ir priešlėktuvinių sistemų, o Černicos padalinys įvardijamas kaip svarbi ryšio, integracijos ir aptarnavimo grandis. Bendrovė taip pat akcentuoja ilgametę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą radiolokacijos, žvalgybos ir valdymo sistemų srityse.

  • „Rheinmetall“ su italų „Argotec“ kelia satelitus į orbitą: tikslas – žvalgybiniai duomenys beveik realiu laiku

    Pirmasis palydovas jau orbitoje

    Vokietijos gynybos pramonės koncernas „Rheinmetall“ kartu su Italijos kosmoso bendrove „Argotec“ pradėjo palydovų programą, orientuotą į žvalgybinių duomenų rinkimą. Pirmasis bendro projekto palydovas sėkmingai iškeltas į orbitą su „SpaceX“ nešėju „Falcon 9“.

    Programos kryptis aiški: ne tradicinis žemės paviršiaus kartografavimas, o operaciniams ir gynybos poreikiams skirta informacija. Tokie sprendimai Europoje vis dažniau siejami su pastangomis stiprinti technologinį savarankiškumą ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

    Nuo vaizdų prie sprendimų

    „Rheinmetall“ pabrėžia, kad naujoji kosminė iniciatyva turėtų suteikti nepriklausomų palydovinių pajėgumų nacionaliniam saugumui ir karinei situacijos stebėsenai. Esminis akcentas – gebėjimas aptikti antžeminius signalus, rodančius galimas oro grėsmes, ir užtikrinti ankstyvą perspėjimą.

    Surinkti situaciniai duomenys ir vaizdinė medžiaga turėtų būti apdorojami pasitelkiant DI, kad informacija galėtų būti greitai integruojama į nacionalines gynybos ir oro gynybos sistemas. Praktinis tikslas – kad sprendimų priėmėjai gautų apibendrintą, veiksmams parengtą informaciją, o ne vien pirminius duomenų srautus.

    „Duomenų iš kosmoso įtraukimas į esamas gynybos struktūras yra esminis žingsnis reaguojant į kintančią saugumo aplinką“, – sakė „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris.

    „Kartu su „Rheinmetall“ paverčiame kosminę technologiją vertingu operaciniu ištekliumi – keičdami duomenis į informaciją, kuri pasiekiama beveik realiu laiku“, – sakė „Argotec“ vadovas Davidas Avino.

    Plėtra numatyta iki konstelacijos

    Partneriai nurodo, kad programa suplanuota moduliniu principu: dabartinis palydovas laikomas technologine baze, skirta patikrinti sprendimų veikimą realiomis orbitos sąlygomis. Tokia praktika įprasta gynybos ir kosmoso projektuose, kai vėlesni finansavimo etapai priklauso nuo pirmųjų bandymų rezultatų.

    Ilgalaikis planas – palaipsniui plėsti kosminį segmentą iki platesnės palydovų konstelacijos. Skelbiama, kad kitas palydovo paleidimas numatytas 2028 metais.

    Ką žinoma apie „Argotec“

    Turine įsikūrusi „Argotec“ dirba su pažangiomis palydovinėmis sistemomis ir kosmoso infrastruktūra instituciniams, komerciniams, valdžios bei gynybos sektoriaus klientams. Bendrovė taip pat vysto vadinamąsias dvejopos paskirties technologijas, kurios pritaikomos tiek civiliniams, tiek gynybos scenarijams.

    Įmonė nurodo patirtį kuriant ir valdant mikropalydovus bei sprendimus, susijusius su duomenų apdorojimu arčiau šaltinio, taip pat analitika. Tokie pajėgumai tampa vis svarbesni, kai siekiama greičiau paversti orbitos sensorių duomenis į praktines įžvalgas saugumo institucijoms.

  • Rusijos „Geraň-5“ gali pasiekti Lenkiją per minutes: ukrainiečiai rado pigų priešnuodį

    Rusijos „Geraň-5“ gali pasiekti Lenkiją per minutes: ukrainiečiai rado pigų priešnuodį

    Rusija Ukrainoje vis dažniau naudoja greitesnius ir sunkiau numušamus atakos dronus, kurie teoriškai galėtų kelti grėsmę ir kaimyninėms NATO valstybėms. Kalbama apie reaktyvinį „Geraň-5“ – naujesnę, greitesnę vadinamųjų „Shahed“ tipo dronų versiją, skirtą smūgiams bangomis prieš miestus ir infrastruktūrą.

    Šis dronas iš esmės yra hibridas tarp bepilotės platformos ir sparnuotosios raketos, nes naudoja turborreaktyvinį variklį. Atvirai skelbiamais vertinimais, jo greitis gali siekti apie 450–600 kilometrų per valandą, o nuotolis – arti 1 000 kilometrų, todėl nuo paleidimo vietos iki taikinio jis gali atskrieti gerokai greičiau nei lėtesni sraigtiniai dronai.

    Lenkijai svarbiausias veiksnys yra geografinis atstumas ir reakcijos laikas. Palyginti su lėtesniais dronais, reaktyvinė platforma tą patį kelią įveikia kelis kartus greičiau, todėl oro gynybos grandinė turi mažiau laiko aptikti, identifikuoti taikinį ir priimti sprendimą dėl numušimo.

    Pastaraisiais metais Lenkijos rytuose ne kartą fiksuotos su karu Ukrainoje susijusios rizikos, įskaitant į šalies teritoriją nukritusius objektus. Tokie incidentai primena, kad net ir be tiesioginės atakos prieš NATO, nuolaužos ar nukrypę taikiniai gali sukelti realių pasekmių, o greitesnės priemonės trumpina laiką, per kurį galima sureaguoti.

    Ukrainiečių atsakas – dronas perėmėjas

    Ukrainoje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien brangiems priešlėktuviniams kompleksams, bet ir pigesnėms, masiškai pritaikomoms priemonėms. Viena tokių – dronas perėmėjas STING, kurį kuria „Wild Hornets“ ir kuris, ukrainiečių teigimu, jau buvo panaudotas ore sunaikinti reaktyvinį „Geraň-5“.

    Viešai skelbiama, kad atnaujinta perėmėjo versija su galingesne pavara sukurta tam, kad galėtų pavyti greitesnius taikinius. Kūrėjai taip pat mini nuotolinio valdymo ir ryšio sprendimus, leidžiančius valdyti perėmėją didesniu atstumu, kai tradiciniai, lėtesni perėmimo dronai nebespėja.

    Kodėl tai gali būti svarbu NATO šalims

    Esminė tokio sprendimo logika – kaina ir mastelis. Brangių priešlėktuvinių raketų atsargos yra ribotos, o masiniai dronų antskrydžiai siekia priversti gynybą eikvoti brangius resursus, todėl pigesni perėmėjai gali tapti papildomu sluoksniu tarp oro gynybos ir taikinio.

    Jei perėmėjai įrodys efektyvumą realiomis sąlygomis, tokios priemonės galėtų papildyti klasikinę oro gynybą ir mažinti spaudimą raketiniams kompleksams. Kartu tai stiprina bendrą tendenciją, kai mūšio lauke sparčiai plečiasi DI ir automatizacijos vaidmuo aptikime, taikinių atpažinime bei perėmimo sprendimuose.

    Lenkijai ir kitoms regiono šalims tai yra signalas, kad grėsmės pobūdis keičiasi: svarbus tampa ne vien atstumas, bet ir sekundėmis matuojamas sprendimų priėmimo greitis. Tokiose situacijose didžiausią efektą dažnai duoda ne viena sistema, o kelių sluoksnių gynyba, kurioje atsiranda vietos ir pigiems, greitai gaminamiems perėmėjams.

  • Kijevas ruošiasi dar vienai žiemai: kaip Rusijos dronai ir raketos bando pralaužti gynybą

    Kijevas ruošiasi dar vienai žiemai: kaip Rusijos dronai ir raketos bando pralaužti gynybą

    Karas virš galvų

    Kijevo gyventojams karas seniai vyksta ne tik fronto linijoje, bet ir danguje: oro pavojaus sirenos, priešlėktuvinės gynybos garsai ir sprogimai tapo kasdienybe. Ukrainos sostinė, esanti toli nuo kai kurių intensyviausių sausumos mūšių zonų, vis tiek reguliariai patiria masines atakas.

    Pastaraisiais mėnesiais išryškėjo dar vienas Rusijos taktikos bruožas: smūgiai planuojami taip, kad būtų sudėtinga prognozuoti kryptį ir laiką. Tai didina riziką civiliams ir apkrauna oro gynybos sistemas, kurios privalo reaguoti per minutes ar net sekundes.

    Ukrainos oro gynybos pozicijose darbas prasideda dar iki pasirodant taikiniams. Kariai parengia ginkluotę, stebi dangų ir vertina grėsmes, kurios gali artėti skirtingu greičiu ir iš skirtingų krypčių.

    Atakos vis dažniau būna mišrios: didelės „Shahed“ tipo atakos dronų bangos derinamos su balistinėmis raketomis, o taip pat naudojami greitesni dronai, kurie sumažina reakcijos laiką. Tikslas paprastas: rasti silpną vietą ir perkrauti daugiasluoksnę miesto gynybą.

    Priešlėktuvinės baterijos vadas Pavlo Tsugunovas sako, kad pastarosiomis savaitėmis atakos prieš Kijevą ir aplinkines teritorijas kartojosi nuolat. Jo vertinimu, spaudimas civiliams yra ne atsitiktinis šalutinis poveikis, o sąmoninga strategijos dalis.

    „Pastarosios kelios savaitės atnešė nuolatines atakas prieš Kijevą, jo priemiesčius, miesto centrą ir aplinkinius regionus. Kitaip tariant, prieš namus, kuriuose gyvena mūsų artimieji“, – sakė Pavlo Tsugunovas.

    Jo teigimu, atakomis siekiama palaužti visuomenės valią remti kariuomenę. Tokia logika sutampa su anksčiau fiksuotu Rusijos spaudimo modeliu, kai smūgiai civilių infrastruktūrai naudojami kaip priemonė kelti socialinę įtampą ir išsekinti valstybės atsparumą.

    Kai smūgiai pasiekia taikinį

    Net ir efektyvi oro gynyba negarantuoja, kad visi taikiniai bus numušti. Kijeve tai matyti iš apgadintų pastatų ir išgyventų naktų, kai smūgiai pasiekia gyvenamuosius rajonus ar viešąją infrastruktūrą.

    Kai ginklas prasimuša, prasideda kita, ne mažiau svarbi, lenktynė žemėje: gelbėtojai, komunalinės tarnybos ir energetikai privalo atkurti svarbiausias paslaugas, dažnai dirbdami esant naujų atakų grėsmei.

    Vienas pagrindinių Rusijos taikinių išlieka Ukrainos energetikos sistema. Kijevo regione dirbančios brigados atstato pažeistas linijas ir įrangą, tačiau į objektus gali patekti tik tada, kai saugumo situacija leidžia ir gaunamas atsakingų tarnybų leidimas.

    Remonto technikas Serhijus pasakoja, kad gyventojai laukia, kada sugrįš elektra, tačiau nuolatiniai oro pavojaus signalai lėtina darbus. Be to, praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai rizika kyla ir patiems remontininkams, nes smūgiai gali kartotis tomis pačiomis kryptimis.

    „Žmonės prašo įjungti šviesą, bet mes to negalime padaryti, nes aliarmas kaukia nuolat, kasdien ir beveik visą dieną“, – sakė Serhijus.

    Įmonė DTEK Kyiv Regional Grids nurodo, kad po Rusijos atakų regione atstatė elektros tiekimą daugiau nei 700 000 namų ūkių, o kai kuriais atvejais tą patį teko daryti pakartotinai. Tai atskleidžia svarbiausią karo energetikoje paradoksą: atakos ne tik išjungia elektrą, bet ir trukdo ją saugiai atkurti.

    Dėl to per kelis karo metus pasikeitė ir pasirengimo logika. Vien tik apsaugoti infrastruktūrą nebeužtenka, todėl vis daugiau dėmesio skiriama atsarginių dalių rezervams, brigadų mobilumui ir procedūroms, kurios leidžia greitai grąžinti tiekimą po smūgių.

    Žiema, kuriai ruošiasi visi

    Energetikams pasirengimas žiemai faktiškai nesibaigia. DTEK Kyiv Regional Grids skelbia, kad nuo metų pradžios sutvarkė daugiau nei 1 200 kilometrų elektros linijų ir atnaujino per 400 energetikos objektų Kijevo regione.

    Tačiau net ir didelės apimties darbai turi ribas: nė vienas elektros tinklas negali būti visiškai apsaugotas nuo raketų ir dronų. Todėl svarbia tampa ne tik prevencija, bet ir kuo greitesnis atstatymas, kai smūgiai vis dėlto pasiekia taikinį.

    Prie pasirengimo prisitaiko ir namų ūkiai. Kijevo gyventojai vis dažniau investuoja į baterijas, generatorius, išorinius įkroviklius, kai kur įsirengia inverterius ar saulės modulius, o maisto atsargos ir konservavimas vėl grįžta į kasdienius planus.

    Gyventoja Ana sako, kad po kelių karo žiemų tai tapo nauja norma, tačiau būtent ilgalaikių elektros tiekimo sutrikimų rizika gali lemti ir sunkiausius sprendimus šeimoms, auginančioms vaikus ar slaugančioms vyresnio amžiaus artimuosius.

    „Jei situacija taps tikrai labai bloga, aš išvažiuosiu. Išvažiuosiu, nes nerimauju dėl savo vaiko“, – sakė Ana.

    Kitos sostinės gyventojos Marynos kasdienybė prasideda nuo telefono garso: ji sąmoningai padidina įspėjimų garsumą, kad iš karto atskirtų pavojaus tipą. Jos teigimu, kai įspėjama apie raketas, reakcijai kartais lieka tik akimirka, todėl žmonės slepiasi koridoriuose ar voniose, jei iki slėptuvės nespėtų nubėgti.

    Marynos devynerių dukra Emma jau auga aplinkoje, kur karo žodynas tapo vaikystės dalimi. Vaikai mokosi atpažinti sprogimų pobūdį ir suprasti, ką reiškia skirtingi pavojaus signalai, nors tai turėtų būti suaugusiųjų rūpestis.

    „Skamba kaip spragėsiai“, – sakė Emma, apibūdindama, kaip girdisi oro gynybos perėmimai netoli mokyklos.

    Artėjant dar vienai žiemai, lemiamas klausimas Kijevui lieka tas pats: ar oro gynyba atlaikys mišrias atakas, o energetikos ir komunalinės tarnybos spės atkurti tai, kas bus apgadinta. Ukraina prisitaiko, tačiau prie naujų spragų ir sprendimų prisitaiko ir Rusija, todėl technologinė ir taktika paremta kova tęsiasi.

  • Rusų smūgis vos 2 km nuo Lenkijos sienos: puolė nauju Geran-5, kyla nerimas dėl eskalacijos

    Rusų smūgis vos 2 km nuo Lenkijos sienos: puolė nauju Geran-5, kyla nerimas dėl eskalacijos

    Per naują Rusijos masinę ataką Ukrainoje netoli Dorohusko–Jagodino pasienio punkto nukrito reaktyvinis dronas. Incidentas įvyko Ukrainos teritorijoje, maždaug už 2 kilometrų nuo sienos su Lenkija, todėl pasienyje kilo įtampa ir trumpalaikė panika.

    Lenkijos gynybos institucijos pranešė, kad šalis pakėlė parengtį ir į orą pakilo naikintuvai, tačiau oro erdvė nebuvo pažeista. Pasibaigus pavojaus signalui, orlaiviai grįžo į bazes, o stebėjimas buvo tęsiamas sustiprintu režimu.

    Ukrainos pasieniečiai nurodė, kad pats perėjimo punktas Jagodine nebuvo pataikytas, tačiau sprogimas fiksuotas netoliese. Įvykio aplinkybes papildomai analizavo ir atvirųjų šaltinių žvalgyba, vertinanti vaizdo įrašus bei kitus viešai prieinamus duomenis.

    Kas yra reaktyvinis „Geran-5“

    Pagal turimus duomenis, atakai panaudotas „Geran-5“ – reaktyvinė smogiamųjų dronų versija, kuri pastarosiomis savaitėmis tampa vis didesniu iššūkiu Ukrainos oro gynybai. Ši platforma siejama su anksčiau naudotais „Shahed“ tipo sprendimais, tačiau reaktyvinis variklis iš esmės keičia grėsmės pobūdį.

    Teigiama, kad „Geran-5“ gali pasiekti apie 600 kilometrų per valandą greitį, o nuotolis siekia maždaug 950–1 000 kilometrų. Kovinės galvutės masė nurodoma apie 90 kilogramų, o dėl didesnio greičio perėmimas tampa sudėtingesnis nei lėtesnių ankstesnių variantų.

    Ukrainos karinių šaltinių vertinimais, tokių taikinių numušimo efektyvumas gali būti apie 60 proc., kai tuo metu lėtesnių dronų perėmimo rodikliai dažnai viršydavo 90 proc. Tai reiškia, kad oro gynybai reikia kitokių priemonių derinio ir trumpesnio reagavimo laiko.

    Smūgiai prie sienos kartojasi

    Pirmadienio incidentas vertinamas kaip dar vienas eskalacijos ženklas, nes smūgiai arti Lenkijos sienos kartojasi. Pastaruoju metu fiksuota daugiau atvejų, kai objektai sprogdavo kelių kilometrų atstumu nuo pasienio arba krisdavo netoli infrastruktūros, susijusios su judėjimu į Lenkiją.

    Lenkijos pusė anksčiau skelbė planus stiprinti rytinio pasienio oro erdvės apsaugą, įskaitant dažnesnį F-16 patruliavimą, sraigtasparnių įtraukimą ir didesnį dėmesį priešlėktuvinei bei antidroninei gynybai prie perėjimo punktų. Taip pat diegiamos procedūros, kaip greitai reaguoti į oro pavojų pasienio zonoje.

    Šio tipo incidentai didina riziką, kad net ir nepažeidus NATO oro erdvės gali kilti pavojingų situacijų dėl nuolaužų, klaidų navigacijoje ar nenuspėjamų trajektorijų. Dėl to regione svarbiausiais veiksniais tampa ankstyvas aptikimas, aiški komunikacija visuomenei ir greitas karinių pajėgų sprendimų priėmimas.

  • ES šalys svarsto perduoti Ukrainai „Patriot“ raketas iš atsargų: jas vėliau pakeistų naujos

    Europos Sąjungos valstybės galėtų skubiai perduoti Ukrainai „Patriot“ oro gynybos sistemų raketas iš savo turimų atsargų, o vėliau jas atkurti naujais pirkimais. Tokį mechanizmą po ES gynybos ministrų susitikimo rugsėjo 28 dieną pristatė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

    Idėja remiasi paprasta logika: naujų raketų gamyba ir pristatymas užtrunka, o Ukrainai oro gynybos papildymo reikia dabar. Todėl svarstoma galimybė pirmiausia panaudoti tai, kas jau yra Europos šalių sandėliuose, o trūkumas būtų kompensuojamas vėliau.

    Kaip veiktų siūlomas mainų modelis?

    Pagal K. Kallas aptartą schemą šalys, kurios sutiktų perduoti raketas, vėliau gautų naujų šaudmenų, nupirktų pasitelkiant ES finansavimo instrumentus Ukrainai. Taip siekiama sujungti du tikslus: užtikrinti greitą paramą fronte ir sumažinti politinę riziką šalims, nerimaujančioms dėl savo atsargų sumažėjimo.

    ES diplomatijos vadovė nurodė, kad jau patvirtinti pirkimų planai, kurių vertė siekia 28,3 milijardo eurų. Tarp numatytų įsigijimų minimos ir „Patriot“ raketos, kurios, kaip tikimasi, būtų pagamintos ateityje Jungtinėse Valstijose.

    „Raketų gamyba užtrunka, o Kyjivui „Patriot“ reikia dabar“, – sakė Kaja Kallas.

    Kodėl „Patriot“ raketų klausimas toks jautrus?

    „Patriot“ sistema yra viena svarbiausių daugiasluoksnės oro gynybos grandžių, ypač kai reikia numušti balistines raketas ir apsaugoti kritinę infrastruktūrą bei didžiuosius miestus. Dėl ribotos gamybos, ilgo užsakymų vykdymo laiko ir didelės vienetų kainos šie šaudmenys tapo vienu labiausiai ieškomų resursų.

    Dėl to ES viduje dažnai susiduria du interesai: noras greitai stiprinti Ukrainos oro gynybą ir būtinybė išlaikyti pakankamas nacionalines atsargas. Siūlomas modelis, kai atsargos vėliau atstatomos naujais pirkimais, turėtų palengvinti sprendimą politikams ir kariuomenėms.

    Kol kas naujų įsipareigojimų nėra

    Atsakydama į žurnalistų klausimus, ar kuri nors šalis jau pasižadėjo perduoti raketų pagal šį mechanizmą, K. Kallas pripažino, kad naujų deklaracijų kol kas nebuvo. Tai rodo, kad idėja dar tik ankstyvoje politinių derybų stadijoje.

    „Deja, šiandien nebuvo pateikta jokių naujų įsipareigojimų“, – sakė Kaja Kallas.

    Tuo pat metu ji pažymėjo, kad nemažai valstybių palaiko idėją anksčiau aktyvuoti dalį ES paskolos Ukrainai lėšų, kurios numatytos 2027 metams. Ankstesnis finansavimo paleidimas galėtų paspartinti pirkimus ir sutrumpinti laiką iki realių pristatymų.

  • ES pritarė 5 gynybos projektams: Rytinio flango apsauga, dronai ir oro gynyba – kas keisis?

    Europos Sąjungos Taryba rugsėjo 28 dieną patvirtino penkis vadinamuosius Europos bendro intereso gynybos projektus, kuriais siekiama stiprinti valstybių narių gynybinius pajėgumus ir Europos gynybos pramonę. Šios iniciatyvos numatytos kaip bendri, kelių šalių pramoniniai projektai, kurių mastas ar sudėtingumas dažnai viršija pavienių valstybių galimybes.

    Patvirtinti projektai priskiriami prie prioritetinių krypčių, apimančių sausumos, oro, jūrų, kosmoso ir kibernetinę sritis. ES Taryba nurodo, kad toks formatas leidžia greičiau sujungti valstybių planavimą, gamybos pajėgumus ir viešuosius pirkimus, taip mažinant fragmentaciją ir priklausomybę nuo importo.

    Ką apima penkios iniciatyvos

    Greta projekto, skirto Rytinio flango saugumui, patvirtintos iniciatyvos apima bepiločių orlaivių ir antidronų sprendimų plėtrą, jūrinės ir povandeninės gynybos stiprinimą, kosmoso pajėgumus bei oro ir priešraketinės gynybos sistemas. Tikslas yra sukurti suderintus sprendimus, kuriuos dalyvaujančios šalys galėtų diegti visame savo teritorijų tinkle.

    Šios kryptys atspindi pastarųjų metų tendencijas Europoje, kai vis didesnis dėmesys skiriamas oro erdvės stebėjimui, dronų keliamų grėsmių neutralizavimui ir kritinės infrastruktūros apsaugai. Taip pat akcentuojamas poreikis užtikrinti saugias tiekimo grandines ir gamybos tęstinumą, ypač didelės paklausos komponentams.

    Rytinio flango apsauga

    Projektas, skirtas Rytinio flango apsaugai, orientuotas į ES išorinės rytinės sienos saugumo stiprinimą. Jame numatoma plėtoti valstybių bendradarbiavimą sausumoje, ore, jūroje ir kibernetinėje erdvėje, kad reagavimas į grėsmes būtų greitesnis ir labiau koordinuotas.

    Praktiniu požiūriu tai gali reikšti didesnį bendrų stebėjimo sistemų suderinamumą, greitesnį informacijos apsikeitimą bei bendrus pajėgumų vystymo standartus. ES institucijos vis dažniau pabrėžia, kad rytinės sienos saugumas yra bendras europinis interesas, todėl sprendimai turi būti planuojami tarptautiniu mastu, o ne vien nacionaliniu lygmeniu.

    Finansavimas ir ką tai reiškia pramonei

    ES Taryba nurodo, kad šie penki projektai šiuo metu gali pretenduoti į finansavimą pagal Europos gynybos pramonės programą EDIP. Ateityje numatoma galimybė taikyti ir platesnius ES konkurencingumo stiprinimo finansavimo instrumentus, kai bus patvirtintos jų taisyklės.

    Gynybos pramonei tai svarbu dėl masto ekonomijos ir ilgesnio planavimo horizonto, nes bendri projektai paprastai reiškia didesnes užsakymų apimtis, didesnį tiekimo stabilumą ir aiškesnius technologinius prioritetus. Tuo pačiu valstybėms narėms tai suteikia daugiau galimybių mažinti pajėgumų spragas, ypač ten, kur reikalingi brangūs ir kompleksiški sprendimai.

  • Rusija ruošia naują smūgių žiemą Ukrainai: kuo tai gali baigtis Lenkijai ir NATO rytų flangui

    Rusija tęsia karą prieš Ukrainą ir signalizuoja, kad rudenį bei žiemą vėl didins atakas prieš energetikos infrastruktūrą. Toks spaudimas skirtas ne tik silpninti Ukrainos gynybą, bet ir sukelti socialinę įtampą, sutrikdyti elektros tiekimą bei šildymo sezoną. Kartu Maskva bando peržengti eskalacijos ribas taip, kad patikrintų NATO reakcijos greitį ir vienybę.

    Lenkijos saugumo institucijos bei politikai vis dažniau kalba apie hibridinių incidentų riziką regione. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje minimi atvejai, kai prie sienų fiksuojami oro erdvės pažeidimai ar aptinkami bepiločiai, gali tapti spaudimo priemone – bandymu „pratinti“ visuomenę prie nuolatinių provokacijų.

    Hibridinės grėsmės ir kritinė infrastruktūra

    Ekspertai pabrėžia, kad didelio masto konvencinis puolimas prieš NATO šalis artimiausiu metu laikomas mažai tikėtinu, tačiau tai nereiškia mažesnės rizikos kasdienybei. Hibridinio karo logika remiasi diversijomis, sabotažu, kibernetinėmis atakomis ir bandymais trikdyti logistiką – ypač tuos maršrutus, kuriais į Ukrainą juda Vakarų parama.

    Tokio tipo veiksmai dažnai nutaikomi į kritinę infrastruktūrą: energetikos tinklus, ryšius, vandens tiekimą, transporto mazgus ar finansines paslaugas. Praktinis tikslas – sukurti sutrikimų grandinę, kuri brangiai kainuotų, pareikalautų daug žmogiškųjų resursų ir mažintų visuomenės pasitikėjimą valstybės gebėjimu užtikrinti saugumą.

    „Mes nesame karo su Rusija būsenoje, tačiau esame hibridinio karo realybėje, ir provokacijomis Maskva gali siekti išprovokuoti simetrišką atsaką“, – sakė buvęs žvalgybos tarnybos vadovas Andrzejus Derlatka.

    Oro gynybos stiprinimas ir spragos prieš dronus

    Lenkija pastaraisiais metais sparčiai modernizuoja ginkluotąsias pajėgas ir stiprina daugiasluoksnę oro gynybą, integruotą į NATO sistemas. Viešai pabrėžiama sąjungininkų parama ir priešlėktuvinių pajėgumų didinimas, tačiau net ir augant pajėgumams, išlieka laikini „pereinamieji“ etapai: dalis naujos technikos dar nepasiekė pilnos parengties, o kai kurios platformos vis dar laukia modernizacijos.

    Didžiausias praktinis galvosūkis – masiškai naudojami pigūs ir maži dronai. Jų perėmimas brangiais raketiniais kompleksais yra ekonomiškai nepalankus, todėl vis daugiau dėmesio skiriama pigesnėms neutralizavimo priemonėms, elektroninei kovai, sensorikai ir automatizuotoms sprendimų grandinėms.

    Lenkijoje vystomi ir diegiami antidroniniai sprendimai, tačiau kritika dažnai nukreipta į tai, kad taikos meto viešieji pirkimai, sertifikavimas ir procedūros užtrunka. Ukrainos patirtis parodė, kad karo sąlygomis naujų priemonių diegimo ciklas gali sutrumpėti iki savaičių, o taikos meto modelis dažnai matuojamas metais.

    Greitesni sprendimai ore ir preautorizacija

    Viena svarbiausių pamokų – sprendimų priėmimo greitis. Kai oro erdvę kerta raketa ar dronas, kelios minutės gali lemti, ar objektas bus numuštas dar pasienyje, ar pasieks giliau esančias teritorijas. Dėl to daugelyje NATO šalių stiprinamos išankstinio veikimo procedūros, leidžiančios greičiau paleisti perėmimo priemones.

    Lenkijos gynybos vadovybė taip pat skelbia planuojanti supaprastinti taisykles, kad naikintuvų pilotai turėtų aiškesnį ir greitesnį sprendimų kelią, kai nustatomas oro erdvės pažeidimas. Be to, aptariama galimybė laikinai uždaryti oro erdvę atskirose zonose, kai rizika išauga.

    Šioje logikoje itin svarbi tampa ir vadinamoji preautorizacija kai kurioms oro gynybos sistemoms. Tai reiškia, kad esant aiškiai apibrėžtam grėsmės scenarijui, perėmimas gali vykti pusiau automatiniu režimu net ir sutrikus tiesioginiam ryšiui su operaciniu vadovavimu, tačiau tokiam modeliui būtinos patikimos atpažinimo ir kontrolės grandys.

    Artėjant žiemai rizikos regione išlieka kompleksinės: nuo energetikos smūgių Ukrainoje iki galimų provokacijų NATO rytiniame flange. Todėl pagrindinis klausimas tampa ne tik ginkluotės kiekis, bet ir gebėjimas greitai priimti sprendimus, apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir turėti ekonomiškai tvarias priemones prieš masiškai naudojamus dronus.

  • Ukraina perėmė slaptus Rusijos planus: paaiškėjo, ką Maskva rengia žiemai ir miestams

    Ukraina perėmė slaptus Rusijos planus: paaiškėjo, ką Maskva rengia žiemai ir miestams

    Ukraina skelbia gavusi du didelės apimties dokumentus, kuriuose aprašomi Rusijos planai dėl galimos žiemos kampanijos prieš šalies infrastruktūrą. Apie tai pranešė Ukrainos pareigūnai, pabrėždami, kad numatomi taikiniai apimtų ne vien elektrines.

    Teigiama, kad planuose išskiriami objektai, susiję su elektros gamyba ir perdavimu, taip pat šilumos ūkis, vandentiekis bei nuotekų sistema. Atskirai įvardijamos ir jungtys su Europa, leidžiančios importuoti elektrą, kurios galėtų tapti vienu svarbiausių spaudimo instrumentų.

    Dokumentuose, kaip nurodoma, pateiktos detalios lentelės, kuriose aprašoma, kiek ir kokių priemonių reikėtų konkretiems objektams sunaikinti. Minimos įvairios atakų priemonės, įskaitant balistines raketas ir skirtingų tipų dronus, tarp jų ir greitesnius, reaktyviniu varikliu varomus aparatus.

    Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad atskiri planai esą parengti didžiausiems miestams, įskaitant Kyjivą, Charkivą ir Odesą. Tokia informacija, jų vertinimu, leistų tiksliau paskirstyti oro gynybos ir fizinės apsaugos resursus ten, kur rizika didžiausia.

    Ukraina taip pat nurodo jau įrengusi daugiau kaip 200 apsauginių konstrukcijų prie itin svarbių infrastruktūros objektų. Lygiagrečiai kaupiami atsarginiai transformatoriai, kabeliai, generatoriai ir kita įranga, kad avarijų atveju būtų galima greičiau atkurti tiekimą.

    Rengiantis žiemai remiamasi ir tarptautine parama, o energetikos pagalbos mechanizmai išlieka vienu svarbiausių Ukrainos atsparumo elementų. Skelbiama, kad per paramos fondus ir partnerių iniciatyvas Ukrainai tiekiama įranga, reikalinga tinklų remontui ir kritinių mazgų apsaugai.

    Pastarųjų sezonų patirtis rodo, kad smūgiai energetikai gali sukelti plataus masto pasekmes civilinei gyventojų gerovei: avarinius elektros atjungimus, šilumos tiekimo sutrikimus ir ribotas vandens tiekimo galimybes. Žiemą tai ypač pavojinga, nes net trumpalaikiai pažeidimai gali virsti ilgalaikiais nepatogumais milijonams žmonių.

    Nepriklausomi tarptautiniai vertinimai anksčiau yra fiksavę šimtus atakų prieš energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo objektus bei dešimtis smūgių į šilumos infrastruktūrą per vieną šildymo sezoną. Dėl to Ukraina vis daugiau dėmesio skiria ne tik oro gynybai, bet ir infrastruktūros atsparumui, decentralizuotoms energijos tiekimo schemoms bei greito remonto pajėgumams.