Tag: Oro gynyba

  • Ukraina smogė „Neptun“: rusų elitas panikoje po smūgio aerodromui šimtus kilometrų nuo fronto

    Ukraina smogė „Neptun“: rusų elitas panikoje po smūgio aerodromui šimtus kilometrų nuo fronto

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešama smogė sparnuotąja raketa R-360 „Neptun“ į Borisoglebsko karinį aerodromą Voronežo srityje. Šis objektas yra šimtai kilometrų nuo Ukrainos sienos ir, remiantis viešai skelbiama informacija, buvo naudojamas modernių Su-34 orlaivių bazavimui bei parengimui.

    Socialiniuose tinkluose ir atviruose šaltiniuose po atakos ėmė plisti vaizdai, kuriuose matyti gaisrai ir apgadinta infrastruktūra. Skirtingi karo stebėtojai teigia, kad ant žemės galėjo būti sunaikinti keli orlaiviai, dar keli smarkiai apgadinti, tačiau tikslaus patvirtinto skaičiaus iš nepriklausomų institucijų pateikta nebuvo.

    Smūgis giliai Rusijos teritorijoje

    Tokie smūgiai, jei informacija pasitvirtina, rodo didėjantį Ukrainos gebėjimą pasiekti taikinius Rusijos gilumoje ir trikdyti logistiką bei aviacijos operacijas. Kariniai aerodromai laikomi vienais svarbiausių taikinių, nes iš jų vykdomi bombardavimai ir užtikrinamas lėktuvų rotavimas, remontas bei amunicijos papildymas.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastaraisiais mėnesiais ne kartą yra akcentavęs, kad Ukrainai būtina tęsti ir intensyvinti smūgius Rusijos kariniam potencialui. Šių operacijų tikslas paprastai įvardijamas kaip siekis mažinti spaudimą fronte ir didinti kainą už kasdienius išpuolius prieš Ukrainos miestus.

    Kas žinoma apie „Neptun“

    „Neptun“ yra Ukrainoje sukurta raketų sistema, pradžioje projektuota kaip priešlaivinis ginklas, o vėliau pritaikyta smūgiams į antžeminius taikinius. Viešai skelbiama, kad tolimojo nuotolio variantas, dažnai vadinamas ilgojo nuotolio „Neptun“, gali siekti iki 1 000 kilometrų, todėl teoriškai leidžia pasiekti taikinius gerokai už fronto linijos.

    Atviruose šaltiniuose nurodoma, kad kovinė galvutė gali sverti apie 260 kilogramų, o skriejimo greitis gali siekti apie 900 kilometrų per valandą. Taip pat teigiama, kad valdymo sistema derina inercinę navigaciją su palydoviniu koregavimu, o tai didina tikslumo tikimybę net esant trikdžiams.

    Kodėl tai kelia įtampą Rusijoje

    Rusijos karo komentatorių reakcijos, pasirodžiusios viešojoje erdvėje, rodo, kad smūgiai tokiu atstumu kelia papildomą psichologinį spaudimą ir didina neapibrėžtumą dėl užnugario saugumo. Kuo daugiau taikinių tampa pasiekiami, tuo daugiau išteklių reikia oro gynybai, bazėms išskaidyti ir aviacijos veiksmams riboti.

    Tuo pat metu analitikai pabrėžia, kad atakų pasekmių vertinimas karo sąlygomis išlieka sudėtingas: abi pusės informaciją filtruoja, o dalis duomenų sąmoningai slepiama. Todėl galutinį smūgio efektyvumą dažniausiai parodo ne pavieniai kadrai, bet ilgalaikiai pokyčiai aviacijos aktyvume ir logistikos tempuose.

  • Ukrainai baigėsi „Patriot“ raketos: CNN šaltiniai įspėja, ką tai keičia oro gynyboje

    Ukraina išnaudojo „Patriot“ sistemoms skirtų perėmimo raketų atsargas, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais pranešė CNN. Dėl to per vieną iš pastarųjų Rusijos atakų beveik nė viena balistinė raketa nebuvo perimta.

    Pasak CNN cituojamo informatoriaus, atsargų išsekimas didina Ukrainos pažeidžiamumą būtent nuo balistinių raketų, kurios paprastai skrenda greičiau ir sudėtingiau numušamos nei daugelis kitų taikinių. „Patriot“ laikomos vienu svarbiausių įrankių šiai grėsmei mažinti, todėl perėmėjų trūkumas iš karto atsispindi gynybos rezultatuose.

    Kas nutiko per pastarąją ataką?

    Pranešama, kad naktį iš antradienio į trečiadienį Rusija surengė kelis smūgius, naudodama balistines raketas. Taikiniais tapo ir Kyjivo energetikos infrastruktūra, dėl atakų fiksuoti elektros tiekimo sutrikimai.

    „Beveik visi paskutinės atakos balistiniai taikiniai nebuvo perimti, nes tiesiog nebeliko perėmimo raketų“, – CNN cituojamas šaltinis.

    Seniai įvardijama problema

    Temą dėl mažėjančių „Patriot“ raketų atsargų Ukrainos pareigūnai kelia jau ne vieną mėnesį, siekdami spartesnių tiekimų iš JAV ir kitų partnerių. CNN pažymi, kad tai ne pirmas kartas, kai šalyje susiduriama su tokių perėmėjų deficitu.

    Anksčiau Kyjivo atstovai žiniasklaidai yra teigę, kad tiekimai nėra visiškai sustabdyti, tačiau vyksta labai mažais kiekiais. Toks tempas reiškia, kad intensyvių atakų periodais atsargos gali išsekti greičiau, nei spėjama jas atkurti.

    Ieškoma išeičių: gamyba ir licencijos

    Ukraina taip pat siekia licencijos, kuri leistų šalyje gaminti raketas, tinkamas „Patriot“ sistemoms. CNN nurodo, kad politiniai signalai dėl tokios krypties skambėjo, tačiau praktiniam įgyvendinimui reikalingi konkretūs sprendimai JAV gynybos institucijose.

    Viešojoje erdvėje aptariama, kad būtų galima svarstyti ne tik pažangiausių, bet ir paprastesnių variantų gamybą ar alternatyvių, su „Patriot“ suderinamų perėmėjų kūrimą. Tačiau tai yra vidutinės trukmės sprendimai, o trumpuoju laikotarpiu svarbiausias veiksnys išlieka realūs papildomų raketų tiekimai.

  • JAV rado atsaką dronų rojams: mikrobangos vietoj raketų ir nauja „BAE Systems“ artilerija

    JAV rado atsaką dronų rojams: mikrobangos vietoj raketų ir nauja „BAE Systems“ artilerija

    Ginklas, kuriam nereikia šovinių

    JAV ieško būdų, kaip atremti dronų rojais paremtas atakas, kai oro gynyba perkraunama dideliu taikinių skaičiumi. Vienas siūlomų sprendimų yra didelės galios mikrobangų sistema High Power Microwave, kuri taikinius veikia elektromagnetinės energijos impulsais.

    Skirtingai nei įprasta priešlėktuvinė ginkluotė, tokia sistema neiššauna raketų ar sviedinių, todėl teoriškai gali naikinti taikinius tol, kol užtenka energijos. Pagrindinis praktinis ribojimas išlieka tas pats: patikimas ir pakankamos galios elektros tiekimas, ypač mobiliose platformose.

    Modulinė architektūra ir bandymai

    Gamintojai pabrėžia modulinę koncepciją, leidžiančią mikrobangų įrangą montuoti stacionariuose taškuose, vilkimuose sprendimuose, kovinėse mašinose ar jūrinėse platformose. Toks universalumas svarbus, nes dronų grėsmė vienodai aktuali ir sausumoje, ir jūroje.

    Skelbiama, kad daugiau nei 99 proc. komponentų gali būti paimti iš komercinės rinkos, o tai paprastai reiškia paprastesnę gamybą, aptarnavimą ir greitesnį pritaikymą. Taip pat nurodoma, kad sprendimas pasiekė technologinės parengties lygį TRL 6, o jo veikimas buvo tikrintas realiomis lauko bandymų sąlygomis.

    Mobilioji artilerija ir didelio greičio sviediniai

    Kaip antrasis siūlymas pristatoma Multi-Domain Artillery Cannon System platforma, sukurta taip, kad būtų mobili ir pritaikyta pergabenimui oru. Tokia artilerija gali naudoti skirtingus tiksliosios amunicijos tipus pagal užduotį.

    Oro taikiniams numatytas Hypervelocity Projectile, kai grėsmė perimama kinetiniu būdu. Žemės taikiniams minima amunicija Scorpio-XR, kurią „BAE Systems“ apibūdina kaip užtikrinančią maždaug dvigubai didesnį nuotolį nei anksčiau naudoti tikslieji 155 mm kalibro sviediniai.

    „Mikrobangų ginklas gali padėti ilgiau atlaikyti dronų rojais paremtas atakas, o artilerija suteikia papildomą perėmimo ir smūgio galimybę“, – teigiama gamintojo pristatymuose.

    Abi priemonės pateikiamos kaip tarpusavyje papildantys daugiasluoksnės gynybos elementai, kur vienas sprendimas mažina priklausomybę nuo brangios amunicijos, o kitas užtikrina papildomą kinetinį efektą. Vis dėlto demonstravimas parodoje dar nereiškia priėmimo į ginkluotę, nes tolesnę ateitį lems bandymai, tobulinimas ir pirkimų sprendimai.

  • JAV pristatė pigesnę „Patriot“ raketą: Europai – daugiau šansų atremti Rusijos atakas

    JAV pristatė pigesnę „Patriot“ raketą: Europai – daugiau šansų atremti Rusijos atakas

    Jungtinės Valstijos pristatė naują priešlėktuvinės gynybos raketą PAC-3 ACE, skirtą sistemai „Patriot“. Idėja paprasta: išlaikyti suderinamumą su esama infrastruktūra, bet sumažinti vieneto kainą, kad sąjungininkai galėtų sukaupti didesnes amunicijos atsargas.

    PAC-3 ACE (Adapted Capability Effector) kūrė „Lockheed Martin“ inžinieriai, o viešesnė raketos demonstracija šią vasarą įvyko Farnboro aviacijos parodoje. Dabar skelbiama daugiau detalių apie tai, kaip JAV mato „Patriot“ atsargų didinimą Europoje, augant grėsmei iš Rusijos.

    Kam skirta PAC-3 ACE?

    Gamintojo teigimu, ši raketa numatyta naikinti orlaivius, dronus, sparnuotąsias raketas ir trumpo bei labai trumpo nuotolio balistines raketas. Praktikoje tai reiškia galimybę pigesniais šūviais dengti dažnesnius ir paprastesnius taikinius, o brangesnę amuniciją taupyti sudėtingiausioms grėsmėms.

    Skelbiama, kad PAC-3 ACE kaina turėtų būti mažesnė nei pusė PAC-3 MSE kainos, kuri siejama su maždaug 3 700 000–4 900 000 eurų už vienetą. Tokia ekonomika ypač svarbi, kai oro gynybai tenka atlaikyti masines atakas, kur dalis taikinių yra palyginti pigūs dronai.

    Suderinamumas su „Patriot“ ir IBCS

    Vienas svarbiausių akcentų yra tai, kad PAC-3 ACE naudoja tą pačią PAC-3 ugnies valdymo architektūrą ir turėtų būti suderinama su „Patriot“ baterijomis bei integruota vadovavimo sistema IBCS. Tai reiškia mažiau kliūčių diegimui: nereikia atskiros logistikos grandinės ar iš esmės naujų įgūdžių, jei šalis jau eksploatuoja „Patriot“.

    „Lockheed Martin“ taip pat signalizuoja apie bendradarbiavimą su pramonės partneriais JAV ir Europoje, siekiant atsparesnės tiekimo grandinės. Europos valstybėms tai aktualu dėl ilgesnių pristatymo terminų ir didžiulės paklausos, kurią pastaraisiais metais sukūrė investicijos į oro gynybą.

    Kaip mažinama kaina?

    Viešai nurodoma, kad kainą padeda mažinti keli konstrukciniai sprendimai. Vietoje dviejų impulsų kietojo kuro variklio pasirinktas paprastesnis vieno impulso variklis, taip pat atsisakoma kai kurių sprendimų, reikalingų itin preciziškam pataikymui.

    Skelbiama, kad vietoje koncepcijos, orientuotos į tiesioginį kinetinį pataikymą, numatoma skeveldrinė sprogstamoji kovinė galvutė, o dalies manevringumą užtikrinančių elementų atsisakoma. Vis dėlto pabrėžiama, kad išlaikoma aktyvi savitaikė galvutė ir suderinamumas su esamais paleidimo įrenginiais.

    Dar vienas praktinis aspektas yra užtaisymo lankstumas: vienas paleidimo įrenginys gali gabenti iki 12 raketų, o tam tikromis konfigūracijomis minimas ir didesnis skaičius. Taip pat numatomi mišrūs užtaisai su PAC-3 MSE, kad ta pati baterija galėtų optimizuoti šūvius pagal grėsmės lygį.

    „Mūsų kariams ir sąjungininkams reikia sprendimo, kuris būtų patikrintas ir kartu pagrįstas biudžeto požiūriu“, – sakė „Lockheed Martin“ padalinio Missiles and Fire Control vadovas Timas Cahillas.

    Pagal viešai pateikiamą grafiką, pirminė serijinė gamyba galėtų prasidėti maždaug per 36 mėnesius, o pirmasis skrydis planuojamas 2028 metų pradžioje. Europai tai signalas, kad artimiausiais metais oro gynybos planavime vis dažniau bus kalbama ne tik apie baterijų skaičių, bet ir apie tvarius amunicijos rezervus.

  • Virš Kyjivo pastebėtas dronas su Putino atvaizdu: netrukus smogė miestui – kas žinoma?

    Virš Kyjivo pastebėtas dronas su Putino atvaizdu: netrukus smogė miestui – kas žinoma?

    Socialiniuose tinkluose išplito nuotrauka, kurioje, kaip teigiama, virš Kyjivo skrenda rusiškas dronas su ant korpuso nupieštu Vladimiro Putino atvaizdu. Įrašai pasirodė Ukrainos ir užsienio kariniuose kanaluose, o incidentas siejamas su Rusijos lyderio 74-uoju gimtadieniu.

    Vis dėlto Ukrainos oro pajėgos, Kyjivo karinė administracija ir kitos institucijos šios informacijos oficialiai nepatvirtino. Viešai nepateikta ir nepriklausomų vaizdo įrašų iš kelių stebėjimo taškų, todėl nuotraukos autentiškumas bei aplinkybės išlieka neaiškios.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie simboliniai ženklai ant ginkluotės dažnai naudojami psichologiniam poveikiui ir propagandai. Dėl to dalis pareigūnų gali sąmoningai vengti komentaro, kad nebūtų sustiprintas informacinis efektas ir neprisidėta prie priešo kuriamo naratyvo.

    Tekste minimas „Geran-4“ įvardijamas kaip greitesnė, reaktyviniu varikliu varoma „Shahed“ tipo dronų šeimos atmaina. Skelbiama, kad tokie aparatai esą pradėti plačiau naudoti nuo 2026 metų pavasario, o jų paskirtis – sudėtingiau perimami smūgiai, kai lėtesnius dronus vis dažniau numuša oro gynyba ir perėmėjai.

    Remiantis Ukrainos žvalgybos vertinimais ir techninėmis analizėmis, „Geran-4“ parametrai galėtų siekti apie 3,5 metro ilgio ir apie 3 metrų sparnų mojį. Taip pat nurodoma, kad kruizinis greitis gali būti apie 300–350 kilometrų per valandą, o maksimalus – maždaug 400–500 kilometrų per valandą, su 50–90 kilogramų kovine galvute.

    Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos šaltiniai kai kuriuos smūgius siejo būtent su šio tipo dronais, minėdami žalą infrastruktūrai Kyjive ir atakas kituose regionuose. Tačiau šios žinutės nėra tiesiogiai susijusios su dronu, ant kurio esą buvo Putino portretas, todėl istorija kol kas lieka nepatvirtinta.

    Karo ekspertai pabrėžia, kad informaciją apie naujus ginkluotės modelius ir jų panaudojimą būtina vertinti atsargiai: karo metu socialiniuose tinkluose greta tikrų kadrų cirkuliuoja ir klaidinanti medžiaga. Patikimiausiu patvirtinimu paprastai laikomi keli nepriklausomi vaizdiniai įrodymai, geografinis kadrų patikrinimas bei institucijų komentarai.

  • Ukraina sukūrė Frankensteino ginklą: sujungė „Kub“ ir „Buk“ – medžioja „Shahed“ dronus

    Ukraina sukūrė Frankensteino ginklą: sujungė „Kub“ ir „Buk“ – medžioja „Shahed“ dronus

    Hibridas iš sovietinių sistemų

    Ukrainos oro gynybos daliniai pritaikė netikėtą sprendimą: sujungė sovietinius priešlėktuvinius kompleksus „Kub“ ir „Buk“ į vieną hibridinę sistemą, skirtą kovai su Rusijos naudojamais „Shahed“ tipo dronais. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip improvizacija, tačiau abu kompleksai turi bendras konstrukcines šaknis, todėl jų sąveika įmanoma.

    „Kub“ silpnoji vieta yra autonominio taikinių aptikimo ir nuolatinio sekimo radaro stoka, o tai ypač apsunkina darbą prieš mažus ir žemai skrendančius taikinius. Hibridinėje konfigūracijoje šią spragą užpildo „Buk“ ugnies vienetas su savo radaru, galinčiu aptikti ir sekti taikinius didesniu nuotoliu.

    Kaip veikia „Kub“ ir „Buk“ tandemas

    Veikimo principas paremtas užduočių pasidalijimu: „Buk“ aptinka objektą, palaiko jį radare ir perduoda duomenis „Kub“ paleidimo įrenginiui. Tuomet leidžiama raketa 3M9, kuri taikinį pasiekia naudodama nuo jo atspindėtą radaro signalą.

    Pasak Ukrainos karių, tokia sistema galėjo prisidėti prie maždaug 20 oro taikinių sunaikinimo, o didžiąją dalį jų sudarė būtent „Shahed“ dronai. Toks rezultatas ypač svarbus, nes dronų atakos dažnai vykdomos bangomis, siekiant išsekinti oro gynybą ir pramušti apsaugą iki kritinės infrastruktūros.

    Ne naujovė, o grįžimas prie senos idėjos

    Ši koncepcija nėra visiškai nauja: sovietmečiu, pereinant nuo „Kub“ prie „Buk“, buvo sukurtas variantas „Kub-M4“. Jame naudojamas 9A38 ugnies vienetas galėjo šaudyti tiek „Kub“ raketomis 3M9, tiek „Buk“ skirtomis 9M38, todėl techninis pagrindas mišrioms schemoms egzistavo jau prieš kelis dešimtmečius.

    Šiandien Ukraina išnaudoja tą pačią logiką, bet pritaiko ją šiuolaikiniam karui, kuriame dominuoja pigių dronų masė, manevruojančios raketos ir nuolat kintantys maršrutai. Tokie sprendimai padeda užkamšyti spragas, kai modernių kompleksų ir raketų atsargos ribotos, o grėsmių skaičius išlieka didelis.

    FrankenSAM ir amerikietiškos raketos

    Be „Kub“ ir „Buk“ hibrido, Ukrainos 156-asis pulkas naudoja ir kitą nestandartinį sprendimą, vadinamą FrankenSAM. Jo esmė ta, kad „Buk“ paleidimo įrenginiai pritaikomi leisti amerikietiškas priešlėktuvines raketas RIM-7.

    Teigiama, kad vienas ekipažas jau turi 34 patvirtintus numušimus, o kita kovinė mašina yra įvykdžiusi 131 RIM-7 paleidimą. Ukrainai taip pat perduota techninė dokumentacija, reikalinga tokių modifikuotų sistemų gamybai ir remontui, kad sprendimas taptų ne vienkartine improvizacija, o tvaresne programa.

  • Vokietijos „Quantum Systems“ Ukrainai ruošia dešimtis tūkstančių dronų: taikysis į Geran žiemą

    Vokietijos „Quantum Systems“ Ukrainai ruošia dešimtis tūkstančių dronų: taikysis į Geran žiemą

    Vokietijos bendrovė „Quantum Systems“ paskelbė planuojanti Ukrainai perduoti dešimtis tūkstančių perėmimo dronų SPYS, skirtų kovai su rusiškais reaktyviniais bepiločiais Geran-4 ir Geran-5. Pirmieji keli tūkstančiai į frontą turėtų pasiekti dar šiemet, o pagrindinis tikslas – sustiprinti miestų apsaugą prieš žiemos sezoną.

    Įmonės viceprezidentas Matthiasas Lehna teigė, kad gamybos apimtys turėtų siekti kelis tūkstančius dronų per mėnesį. Planuojama pasinaudoti jau veikiančiomis linijomis, kurios anksčiau buvo pritaikytos perėmimo dronui Strila, o finansavimas siejamas su Vokietijos karine parama Ukrainai.

    SPYS yra bendras „Quantum Systems“ ir Ukrainos gamintojo WIY Drones projektas, vystomas per „Quantum WIY Industries“ partnerystę. Sprendimas nuo pat pradžių buvo derinamas prie Ukrainos oro gynybos realijų ir kuriamas remiantis kovine patirtimi, sukaupta naudojant ankstesnius perėmimo sprendimus.

    Gamintojo pateikiamais duomenimis, SPYS maksimalus greitis siekia apie 480 kilometrų per valandą, o kreiserinis – 200–250 kilometrų per valandą. Skelbiama, kad tipinė skrydžio trukmė yra apie 5 minutės, o kovinės dalies masė – apie 300 gramų; taip pat nurodoma, kad naudojami ukrainietiški „Motor-G“ varikliai.

    Perėmimo dronas gali startuoti nuo žemės arba nuo nešėjo platformos ir naudoja galutinio nutaikymo sistemą, kuriai padeda dirbtinis intelektas bei radarų duomenys. Ukrainos šaltiniai anksčiau buvo paskelbę vaizdo įrašą, kuriame SPYS numuša reaktyvinį Geran-5, tačiau pats sprendimas dar įvardijamas kaip esantis kovinių bandymų stadijoje.

    M. Lehna taip pat akcentavo, kad Ukrainos rezultatai kovojant su reaktyviniais dronais gerėja: nuo anksčiau buvusio labai žemo efektyvumo rodiklis esą pakilo virš 30 proc., o kai kuriomis naktimis – ir virš 50 proc. Jis pabrėžė, kad tai lemia priemonių visuma, įskaitant taktikos adaptaciją, F-16 panaudojimą ir privačių įmonių sprendimus, o ne vien perėmimo dronai.

    Jei skelbiami planai bus įgyvendinti, tai galėtų tapti vienu didžiausių viešai įvardytų perėmimo dronų tiekimų Ukrainai. Tokia parama išryškina ir bendrą tendenciją: oro gynyboje vis didesnę reikšmę įgauna pigesni, greitai gaminami perėmimo sprendimai, galintys sumažinti brangių raketų poreikį bei greičiau prisitaikyti prie nuolat kintančių atakų profilių.

  • Netoli slaptos JAV bazės užfiksavo rusišką Buk: ką tai reiškia ir kodėl tai kelia klausimų

    Netoli slaptos JAV bazės užfiksavo rusišką Buk: ką tai reiškia ir kodėl tai kelia klausimų

    Nevados dykumoje, netoli itin ribojamos Tonopah teritorijos JAV, mėgėjiškas stebėtojas užfiksavo vaizdus, kurie sudomino karinės technikos ekspertus. Į kadrą pateko specialiųjų operacijų sraigtasparniai ir transporto priemonė, panaši į rusiško priešlėktuvinio komplekso Buk paleidimo įrenginį su radiolokatoriumi.

    Vaizdo įrašas pasirodė kanale „Uncanny Expeditions“, kurio autorius filmuoja keliones prie griežtai saugomų JAV karinių objektų. Teigiama, kad filmuota nuo viešai prieinamos vietos prie Cedar Gate vartų, netoli vadinamojo Site 4, siejamo su elektroninės kovos mokymais.

    Kadruose matoma technika primena 9A310 TELAR tipo mašiną, būdingą 9K37 Buk sistemai, NATO klasifikacijoje žinomai kaip SA-11 arba SA-17, priklausomai nuo versijos. Šio tipo platformos išskirtinumas tas, kad viename vienete sujungtas taikinio sekimo radaras ir raketų paleidimo kreiptuvai, todėl baterija teoriškai gali veikti ir atskirta nuo vadavietės.

    Vis dėlto dalis komentatorių atkreipė dėmesį į galimą imitacijos požymį: važiuoklė ir vikšrai gali būti maketas, o autentiškiausia dalis galėtų būti pati antenų ir radiolokacijos įranga. Tokia praktika poligonuose laikoma įprasta, nes mokymams ir bandymams svarbiausia yra reali radaro skleidžiama elektromagnetinė „parašo“ charakteristika, o ne faktinis kovinis paleidimas.

    Papildomų spėlionių sukėlė ir tai, kad netoliese matyti įspėjimai apie elektromagnetinę spinduliuotę, kas gali reikšti, jog radaras periodiškai įjungiamas. Tokie objektai naudojami treniruotėms, kai orlaiviai tikrina aptikimo tikimybę, mokosi veikti prieš realią spinduliuotę ir treniruoja elektroninės kovos priemones, o ne vien simuliacijas.

    Kas yra Tonopah zona?

    Tonopah apylinkėse veikia keli su bandymais ir mokymais siejami objektai, o dalis jų yra netoli Nevados bandymų infrastruktūros, kuri istoriškai apima ir su nacionalinio saugumo programomis susijusias teritorijas. Viešai prieinama informacija rodo, kad regione vyksta elektroninės kovos ir taktinio rengimo veiklos, todėl čia logiška matyti įrangą, imituojančią potencialaus priešininko sistemas.

    Tokiose vietose JAV pajėgos tradiciškai treniruojasi atpažinti ir „perskaityti“ užsienio radarų darbą, nustatyti jų režimus, pažeidžiamumą ir tinkamus atsako metodus. Praktikoje tai reikalinga tiek taktinei aviacijai, tiek mažo pastebimumo platformoms, kurioms svarbu suprasti, kada ir kaip jas gali užfiksuoti skirtingų dažnių radarai.

    Kodėl rusiškas Buk kelia susidomėjimą?

    Buk sistema yra viena žinomiausių vidutinio nuotolio oro gynybos šeimos platformų, sukurta kovai su orlaiviais ir sparnuotosiomis raketomis mažame bei vidutiniame aukštyje. Dėl integruoto taikinio sekimo radaro ir pakankamo mobilumo ši sistema laikoma pavojinga ten, kur aviacijai tenka veikti arti fronto.

    Ekspertų dėmesį traukia ne vien pati technika, bet ir signalas, kurį tokie kadrai siunčia. Viena vertus, tai gali būti įprastas mokymų inventorius, skirtas realistiškai atkartoti grėsmes. Kita vertus, kai kurie vertintojai spėja, kad sąmoningai matomoje vietoje palikta imitacija gali būti ir komunikacinė žinutė, jog JAV turi galimybių analizuoti ir modeliuoti priešininko sistemas.

    Specialiųjų operacijų sraigtasparniai kadre

    Tame pačiame stebėjime užfiksuoti sraigtasparniai, kuriuos autorius sieja su JAV kariuomenės 160-uoju specialiųjų operacijų aviacijos pulku. Kadruose minimi „Black Hawk“ ir sunkusis „MH-47 Chinook“ tipai, dažnai naudojami specialiųjų pajėgų užduotims, įskaitant infiltravimą ir logistiką sudėtingomis sąlygomis.

    Vaizdo įrašas neatskleidžia, kokia buvo jų užduotis, nes matomas tik skrydis ir nusileidimas bazės rajone, neparodant krovinių ar personalo veiksmų. Dėl to lieka erdvės interpretacijoms, tačiau vien tokio pobūdžio aviacija šalia mokymų poligono savaime nebūtinai reiškia išskirtinį incidentą.

    Kariniai analitikai pabrėžia, kad mokymai prieš realias arba realistiškai imituotas oro gynybos sistemas yra kasdienė pasirengimo dalis, ypač augant elektroninės kovos svarbai. Pastaraisiais metais kare Ukrainoje matoma, kad radarų režimų kaita, maskuotė, klaidinimo priemonės ir kovos su oro gynyba taktika sparčiai evoliucionuoja, todėl tokie poligonai tampa dar reikšmingesni.

  • Ukraina parodė, kaip STASH numuša Shahed: amerikietiškos raketos ir Izraelio radaras

    Ukraina parodė, kaip STASH numuša Shahed: amerikietiškos raketos ir Izraelio radaras

    Kas yra STASH ir kuo jis išskirtinis

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos paviešino vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, mobilus priešlėktuvinis kompleksas STASH numuša Rusijos naudojamą iranietiškos kilmės kamikadzę droną Shahed. Kelių sekundžių kadrai, kuriuose matomas raketos paleidimas ir taikinio perėmimas, iš karto sulaukė didelio karinių ekspertų dėmesio.

    STASH dažnai apibūdinamas kaip „amerikietiškas“ sprendimas, tačiau tiksliau būtų sakyti, kad tai Ukrainoje integruotas trumpojo nuotolio oro gynybos kompleksas. Jo esmė yra skirtingų šalių technologijų derinys, pritaikytas greitam dislokavimui ir darbui prieš mažus, žemai ar vidutiniame aukštyje skrendančius taikinius.

    Technologijų derinys: radaras ir raketos

    Viešai aprašomuose STASH sprendimuose minimas Izraelio gamybos RADA šeimos AESA radaras, skirtas aptikti mažos skiriamosios gebos taikinius, tarp jų ir dronus. Toks radaras paprastai suteikia greitą situacijos atnaujinimą ir geresnį mažų objektų sekimą, kas yra kritiška kovoje su Shahed tipo grėsmėmis.

    Perėmimui, kaip nurodoma, naudojamos amerikietiškos AGM-114L „Longbow Hellfire“ raketos, kurios iš pradžių buvo kurtos kovai su šarvuota technika. „Longbow“ versija išsiskiria aktyvia milimetrinių bangų radaro galvute ir „iššovei ir pamiršai“ veikimo principu, todėl taikinio nereikia nuolat apšviesti lazeriu iki pataikymo.

    Įvairiuose vertinimuose tokio perėmimo nuotolis dažniausiai siejamas su maždaug 8–11 kilometrų riba, nors realus efektyvumas priklauso nuo taikinio aukščio, greičio ir aplinkos sąlygų. Mobilioje paleidimo platformoje, kaip nurodoma, gali būti vežamos kelios raketos, o pati sistema gali būti montuojama ant skirtingų transporto priemonių.

    Kodėl tai svarbu kare ir ką keičia

    Ukrainai oro gynybos klausimas išlieka vienu svarbiausių, nes Rusija tęsia plataus masto dronų atakas prieš miestus ir infrastruktūrą. Shahed šeimos dronai naudojami kaip santykinai pigus masinių smūgių įrankis, kuris verčia Ukrainą ieškoti ekonomiškai pagrįstų perėmimo sprendimų.

    Ukrainos pusės teigimu, STASH sistemos jau naudojamos kovinėmis sąlygomis ir prisideda prie dronų numušimo statistikos. Skelbiama, kad vienas kompleksas iki rugpjūčio vidurio galėjo sunaikinti apie 70 priešo dronų, tačiau nepriklausomas tokių skaičių patvirtinimas dažnai būna ribotas dėl karo sąlygų.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis – ne tik lėtesni kamikadzės dronai, bet ir greitesnės, į reaktyvines panašios modifikacijos, kurios sutrumpina reagavimo laiką. Būtent todėl Ukrainai svarbūs mobilūs, greitai perdislokuojami sprendimai, galintys užpildyti tarpą tarp brangių tolimojo nuotolio sistemų ir labai artimo nuotolio apsaugos priemonių.

    STASH pavyzdys atspindi platesnę tendenciją: Ukrainoje sparčiai kuriami ir tobulinami hibridiniai oro gynybos sprendimai, kai į vieną sistemą integruojami skirtingų gamintojų radarai, valdymo komponentai ir raketos. Toks kelias leidžia greičiau užauginti pajėgumus, tačiau kartu kelia ir logistikos bei suderinamumo iššūkių.

  • Prancūzija ruošia milžinišką paramą Ukrainai: „Rafale“ mokymai ir kova dėl dangaus

    Prancūzija ruošia milžinišką paramą Ukrainai: „Rafale“ mokymai ir kova dėl dangaus

    Po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono pokalbio paskelbta, kad artimiausiu metu Ukrainos pilotai Prancūzijoje pradės mokymus su naikintuvais „Rafale“. Kartu Paryžius rengia naują karinės paramos paketą, kurio detalės viešai kol kas neatskleidžiamos saugumo sumetimais.

    Pagrindinis deklaruojamas tikslas – sustiprinti Ukrainos oro erdvės gynybą ir sudaryti prielaidas atkurti kontrolę virš šalies teritorijos, įskaitant laikinai okupuotas zonas. Pastaraisiais mėnesiais Rusija intensyvina smūgius, todėl oro gynybos ir aviacijos klausimai Kyjivui išlieka kritiniai.

    „Tai stiprus žingsnis Ukrainos kovinės aviacijos stiprinimo kryptimi“, – sakė Volodymyras Zelenskis, komentuodamas planuojamą mokymų pradžią.

    Prancūzijos įsitraukimas į Ukrainos aviacijos rengimą nėra netikėtas: vakariečių praktikoje pilotų ir technikų mokymai paprastai pradedami gerokai anksčiau, nei pasirodo pirmosios perduodamos platformos. Tai leidžia sutrumpinti pereinamąjį laiką, kai šaliai vienu metu tenka eksploatuoti skirtingų standartų techniką.

    „Rafale“ yra daugiafunkcis 4,5 kartos naikintuvas, galintis vykdyti oro gynybos, smūgių į antžeminius taikinius ir žvalgybos užduotis. Ukrainai jis būtų dar vienas vakarietiškas sprendimas greta jau naudojamų „F-16“ ir kitų planuojamų pajėgumų, tačiau realų efektą lems ne vien lėktuvų skaičius, o parengti ekipažai, logistika, atsarginės dalys ir ginkluotės tiekimo stabilumas.

    Pagal straipsnyje minimą informaciją, planuojama ginkluotė apimtų valdomas aviacinės paskirties bombas ir „oras–oras“ raketas, skirtas tiek artimam, tiek vidutiniam ir didesniam nuotoliui. Tokie sprendimai svarbūs ne tik perimant taikinius, bet ir saugant antžeminę infrastruktūrą bei užtikrinant paramą fronto linijoje.

    Atskira kryptis – didesnė gamybos ir surinkimo lokalizacija Ukrainoje, kad šalis mažiau priklausytų nuo užsienio sandėlių ir politinių ciklų. Europoje vis dažniau akcentuojama, kad ilgalaikėje perspektyvoje Ukrainai reikia ne vien vienkartinių siuntų, bet ir tvaraus gynybos pramonės pajėgumo bei standartizuotų tiekimo grandinių.

    Tekste taip pat minimas priešraketinės gynybos projektas „FREYJA“, kurį vysto Ukrainos bendrovė „Fire Point“, o iniciatyvą remia kelių Europos valstybių koalicija. Projekto esmė – siekis sukurti masiškai gaminamą ir pigesnę perėmimo priemonę, galinčią veikti su NATO standartų ryšiais ir radarais, taip papildant brangesnes sistemas.

    Kariniai ekspertai pabrėžia, kad net ir pradėjus mokymus, naujų naikintuvų įvedimas į rikiuotę užtrunka: būtina parengti ne tik pilotus, bet ir technikus, instruktorius, sukurti remonto bei aptarnavimo infrastruktūrą ir suderinti ginkluotės tiekimą. Iki tol Ukrainos oro gynyba ir aviacija toliau remsis turimais orlaiviais ir antžeminėmis sistemomis, tačiau mokymų startas vertinamas kaip svarbus ilgalaikis investicinis žingsnis.