CP v2

Tag: Oro gynyba

  • Ukrainiečiai numušė rusišką reaktyvinį „Shahed“: didžiausia problema – greitis ir mastas

    Ukrainiečiai numušė rusišką reaktyvinį „Shahed“: didžiausia problema – greitis ir mastas

    Ukrainos oro gynybai vis dažniau tenka susidurti su greitesnėmis rusiškų „Shahed“ dronų versijomis, kurioms priskiriami „Gieran“ serijos aparatai. Ukrainos karinių dalinių vertinimu, dalis šių dronų pasiekia daugiau nei 300 km per valandą greitį, o kai kurių variantų greitis gali artėti prie 550 km per valandą.

    Tuo pat metu auga ir jų panaudojimo mastas. Ukrainos pusės nurodomais skaičiais, nuo 2026 metų sausio iki birželio vidurio tokių dronų panaudota apie 1 400, kai per visus 2025 metus jų buvo fiksuota tik apie 180.

    Greitesni dronai keičia taktiką

    Didėjantis greitis keičia Ukrainos gynybos prioritetus, nes dalis anksčiau naudotų dronų perėmėjų buvo kuriami lėtesniems „Shahed“ su stūmokliniais varikliais. Kai atakuojantis dronas pasidaro beveik toks pat greitas kaip perėmėjas, sumažėja perėmimo langas ir sudėtingėja taikinių susekimas.

    Ukrainos kariuomenė yra užsiminusi, kad tokių greitųjų dronų dalis atakose artimiausiu metu gali pasiekti iki 50 proc. Tai reikštų, kad oro gynybai reikės daugiau sistemų, galinčių dirbti prieš greitus ir mažus taikinius, taip pat tankesnės stebėjimo infrastruktūros.

    Numušė MANPADS: senos priemonės dar veikia

    Naujausią tokio pobūdžio epizodą ukrainiečiai paviešino kaip pavyzdį, kad net ir greitesni dronai nėra nepažeidžiami. Pasak Ukrainos pusės, vienas iš dronų buvo neutralizuotas pritaikius ne automatizuotą perėmėją, o nešiojamą priešlėktuvinę raketų sistemą, vadinamą MANPADS.

    Tokios sistemos dažnai laikomos labiau klasikine oro gynybos priemone, tačiau kare Ukrainoje jos ne kartą pasiteisino prieš vizualiai aptinkamus žemo aukščio taikinius. Ukraina naudoja įvairių tipų MANPADS, tarp jų ir JAV gamybos „Stinger“, taip pat kitų partnerių perduotas sistemas.

    Ką tai signalizuoja apie artimiausius mėnesius

    Didėjantis greitųjų dronų skaičius rodo, kad Rusija ieško būdų apeiti įprastus perėmimo sprendimus ir priversti Ukrainą brangiau mokėti už gynybą. Kuo greitesnis ir sudėtingiau perimamas dronas, tuo didesnė tikimybė, kad gynybai teks naudoti brangesnes raketas arba laikyti daugiau budinčių ekipažų.

    Ukraina savo ruožtu vysto naujos kartos dronų perėmėjus ir automatizavimo sprendimus, kad būtų sutrumpintas reagavimo laikas ir padidinta perėmimo tikimybė. Tačiau pereinamasis laikotarpis, kai tenka derinti kelias priemones vienu metu, išlieka, o tokie atvejai kaip numušimas MANPADS rodo, kad improvizacija vis dar yra svarbi gynybos dalis.

  • Kas galėjo nukristi prie Lenkijos sienos: štai ką sugeba reaktyvinis „Gierań-5“

    Kas galėjo nukristi prie Lenkijos sienos: štai ką sugeba reaktyvinis „Gierań-5“

    Netoli Lenkijos sienos, ties Dorohusko apylinkėmis, užfiksuotas incidentas, kai į žemę galėjo nukristi iš oro atskridęs objektas. Kol kas oficialiai nepatvirtinta, koks tiksliai ginkluotės ar technikos tipas buvo aptiktas, tačiau kariškiai akcentuoja, kad sprendimą lems papildomi patikrinimai.

    Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinės vadovybės atstovas Jerzy Goryszewskis vietos žiniasklaidai teigė, kad pagal priartėjimo greitį tai greičiausiai nebuvo įprastas lėtesnis bepiločio tipas. Pasak jo, labiau tikėtinas reaktyvinis dronas arba kitas objektas, pavyzdžiui, raketa, o tiksli kilmė ir modelis dar bus nustatomi.

    Ukrainos karinės institucijos pastaruoju metu taip pat yra informavusios apie Rusijos smūgių metu Vakarų Ukrainos kryptimi pasirodančius reaktyviniu varikliu varomus bepiločius. Dėl to viešojoje erdvėje vis dažniau minimos „Gierań“ serijos platformos, kurios laikomos pigesne ir paprastesne alternatyva daliai sparnuotųjų raketų užduočių.

    Kas yra „Gierań-4“ ir „Gierań-5“?

    „Gierań-4“ ir „Gierań-5“ siejami su „Gierań-2“ evoliucija, tačiau svarbiausias skirtumas yra jėgainė: naujesnės versijos siejamos su turboreaktyviniu varikliu. Tai reiškia didesnį greitį ir kitokią skrydžio dinamiką, kuri gali apsunkinti perėmimą priemonėmis, skirtomis lėtesniems taikiniams.

    Pagal viešai skelbiamą informaciją „Gierań-4“ maksimalus greitis gali siekti apie 500 kilometrų per valandą. Apie didesnį „Gierań-5“ dažniau kalbama kaip apie dar greitesnę platformą, kuriai priskiriamas iki 600 kilometrų per valandą greitis, nors dalis parametrų išlieka nepatvirtinti nepriklausomai.

    Nuotolis, kovinė galvutė ir valdymas

    Vienas dažniausiai minimų aspektų yra nuotolis: Ukrainos pusė yra viešai užsiminusi apie atvejus, kai tokio tipo aparatai galėjo įveikti maždaug 960 kilometrų distanciją. Tai teoriškai leidžia atakuoti taikinius toli nuo fronto linijos ir didina riziką pasienio regionams, kai skrydžio trajektorijos eina netoli NATO sienos.

    „Gierań-5“ kovinės galvutės masė viešuose vertinimuose siejama su maždaug 90 kilogramų svoriu. Tokia apkrova gali sukelti reikšmingą žalą infrastruktūrai, ypač jei smūgis tenka logistikos, energetikos ar transporto objektams.

    Taip pat viešai teigiama, kad „Gierań-5“ gali turėti elektrooptines sistemas ir didesnį atsparumą trukdymui. Tai siejama su galimybe skrydžio metu nuotoliniu būdu koreguoti kursą, o paskutinėje fazėje pasikliauti vidiniu taikinio paieškos ir nutaikymo sprendimu.

    Kodėl tai svarbu Lenkijai?

    Pasienio incidentai kelia didelį dėmesį dėl galimos grėsmės civiliams ir infrastruktūrai, net jei smūgis įvyko už Lenkijos teritorijos ribų. Kuo greitesnis ir sudėtingiau perimamas taikinys, tuo mažiau laiko turi oro gynyba įvertinti situaciją, priimti sprendimą ir veikti.

    Kariškiai pabrėžia, kad kol nėra galutinės ekspertizės, bet kokios išvados dėl konkretaus modelio būtų tik preliminarios. Tačiau faktas, kad regione fiksuojami galimai reaktyviniai bepiločiai, rodo besikeičiančią grėsmių dinamiką ir spaudimą stiprinti ankstyvojo perspėjimo bei oro gynybos grandis.

  • „Rheinmetall“ vadovas įspėja: Vokietijos raketų atsargos pavojingai menkos – kas toliau?

    „Rheinmetall“ vadovas įspėja: Vokietijos raketų atsargos pavojingai menkos – kas toliau?

    Vokietija spartina gynybos stiprinimą, tačiau vien amunicijos ir raketų didinimo nebeužtenka. Vis daugiau dėmesio skiriama oro gynybai, dronams ir naujoms technologijoms, įskaitant kosmoso sprendimus bei robotiką.

    Apie tai interviu „Euronews“ kalbėjo „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris, pabrėžęs, kad raketų atsargos šalyje išlieka keliančios nerimą. Jo teigimu, gamybos plėtra susiduria su struktūriniais ribojimais, todėl vien politinių deklaracijų nepakanka.

    „Raketų taip greitai neprigaminsi, o didžiausi kamščiai yra raketų varikliai ir kovinės galvutės“, – sakė A. Pappergeris.

    Pasak jo, įtampos laikotarpis Europoje išryškino tai, ką seniai akcentuoja NATO ir Vokietijos institucijos: atsargų lygis ir tiekimo grandinės turi atitikti realų grėsmės mastą. Būtent todėl, anot vadovo, pramonė pradeda plataus masto investicijas, tačiau šios duos rezultatą ne iškart.

    Vienas iš prioritetų – trumpojo nuotolio oro gynyba, kurią Vokietija sieja ir su dronų, ir su sparnuotųjų raketų keliamomis rizikomis. „Rheinmetall“ vadovas teigė, kad „Skyranger“ sistemų serijinius pristatymus pagal sutartį planuojama pradėti 2027 metais, o dabartiniai vėlavimai esą minimalūs.

    „Pagal sutartį serijinius „Skyranger“ pristatymus turime pradėti 2027 metais, ir taip ir bus“, – sakė A. Pappergeris.

    Jis aiškino, kad integruojant sistemą tenka atnaujinti kelias kritines dedamąsias: važiuoklę, radarus ir į bendrą platformą įjungiamas raketas. Kartu pabrėžiama, kad gamybos apimtys turėtų augti, o nuo kitų metų pabaigos įmonė tikisi pasiekti pajėgumą pagaminti iki 400 vienetų per metus.

    Kitas interviu akcentas – vadinamosios giluminio smūgio galimybės ir partnerystės, kurios turėtų pagreitinti tam tikrų ginkluotės tipų kūrimą. A. Pappergeris teigė, kad bendros įmonės su „Lockheed Martin“ ir „Destinus“ yra paskutinėje stadijoje prieš pasirašymą: viena kryptis apima artilerijos raketas, kita – sparnuotąsias raketas.

    Diskutuodamas apie pamokas iš karo Ukrainoje, „Rheinmetall“ vadovas pripažino, kad masiškai gaminami paprastesni sprendimai yra svarbūs, tačiau ne visur jie išsprendžia problemą. Jo teigimu, šiuolaikinė oro grėsmė kinta itin greitai, todėl daliai užduočių reikalingos pažangesnės, kelių pajėgumų sistemos.

    Gynybos pramonės plėtra, pasak vadovo, daro vis didesnį poveikį darbo rinkai. Jis nurodė, kad „Rheinmetall“ gynybos segmente dirba apie 34 000 žmonių, o įmonė auga maždaug po 10 000 darbuotojų per metus ir iki 2030 metų siekia 70 000.

    „Turime investicijų programą, kurios vertė per šešerius metus siekia 30 milijardų eurų“, – sakė A. Pappergeris.

    Jis pateikė pavyzdžių, kaip per pastaruosius metus didintos gamybos apimtys: vidutinio kalibro šaudmenų gamyba augo iki 4 milijonų vienetų, artilerijos šaudmenų – iki 1,5 milijono, o tankų šaudmenų – iki 240 000. Vis dėlto vadovas pabrėžė, kad plėtrai reikalingas aiškus ir ilgalaikis užsakymų portfelis, kad pajėgumai būtų naudojami tvariai.

    Kalbėdamas apie ateities kryptis, „Rheinmetall“ vadovas išskyrė dvi sritis, kurios sparčiai didina reikšmę: robotiką ir kosmosą. Jo teigimu, įmonė Brėmene vysto humanoidinių robotų tyrimus, o kosmoso srityje investuoja į palydovų gamybą bei palydovinės informacijos apdorojimą ir ryšius.

    „Robotai ateis, tai visiškai aišku“, – sakė A. Pappergeris.

    Jo vertinimu, šiuolaikinėje karyboje išlieka būtinas skirtingų pajėgumų derinys: artilerija, šarvuota technika, įprastinė amunicija, dronai ir raketos. Pagrindinis klausimas, anot jo, yra proporcijos ir tai, kaip greitai valstybės sugebės prisitaikyti prie besikeičiančių grėsmių ir pramonės gamybos realybės.

  • Iranas priminė skolą Rusijai: prašo naujų dronų Gieran-5, kuriuos sunkiau numušti

    Iranas priminė skolą Rusijai: prašo naujų dronų Gieran-5, kuriuos sunkiau numušti

    Iranas, ilgą laiką tiekęs Rusijai „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus, dabar, kaip skelbiama, siekia atsiskaitymo kita forma – prašo naujausių modernizuotų rusiškų versijų. Vakarų žiniasklaida praneša, kad Teheranas kelia klausimą dėl savotiškos „skolos“ ir nori gauti pažangesnių Gieran serijos dronų.

    Ankstesniais etapais Maskva už Irano dronus daugiausia mokėjo tiesiogiai, tačiau vėliau perėjo prie licencijos ir gamybos perkėlimo į Rusijos teritoriją. Nutekėję duomenys apie sandorį leido daryti išvadą, kad į paketą galėjo įeiti technologijų perdavimas, įranga, tūkstančiai komplektų bei programinė įranga.

    Nutekintuose dokumentuose minėta bendra 108,5 mlrd. rublių vertė, kuri pagal tuo metu plačiai cituotą vertinimą siekė apie 1,75 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 1,6 mlrd. eurų. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad bazinė „Shahed-136“ konstrukcija laikoma palyginti paprasta, tačiau Rusijai svarbiausia buvo mastas ir galimybė sparčiai plėsti gamybą.

    Vėlesniais vertinimais, kuriuos viešino Ukrainos šaltiniai, vieno rusiškai gaminamo „Shahed“ tipo drono kaina, lyginant su pirmosiomis siuntomis iš Irano, galėjo reikšmingai kristi. Kartu Rusija gavo erdvės modifikuoti platformą pagal savo poreikius: gerinti ryšio sprendimus, didinti nuotolį, keliamą naudingąją apkrovą ir atsparumą trukdymui.

    Ko iš Rusijos nori Iranas

    Viešojoje erdvėje jau anksčiau pasirodė pranešimų, kad Iranas galėjo naudoti Gieran-2 versiją, o tai susieta su dronų žymėjimais po atakų regione. Dabar teigiama, kad Teheranas taikosi į dar naujesnę modifikaciją – Gieran-5, kuri siejama su reaktyviniu varikliu.

    Remiantis žiniasklaidoje cituojamais duomenimis, Gieran-5 gali pasiekti apie 600 kilometrų per valandą greitį, gabenti maždaug 90 kilogramų kovinę galvutę ir smogti taikiniams iki 1 000 kilometrų atstumu. Palyginimui, ankstesnės kartos dronai buvo ženkliai lėtesni ir paprastai turėjo mažesnę kovinę galvutę.

    Kodėl tai keičia oro gynybos taisykles

    Didesnis greitis ir kitokia skrydžio dinamika apsunkina perėmimą, todėl reaktyviniai smogiamieji dronai tampa rimtesniu iššūkiu oro gynybai. Ukrainos oro pajėgų atstovų viešai aptartuose vertinimuose nurodyta, kad tokių greitesnių taikinių numušimo rodikliai gali būti mažesni nei lėtesnių, senesnių modelių.

    Skelbiama, kad naujesnės modifikacijos savo koncepcija vis labiau artėja prie pigaus sparnuotojo ginklo, o ne prie lėto kamikadzės drono. Taip pat minimos papildomos technologijos – termovizija, didesnį atsparumą trukdymui suteikiančios antenos, tinklinio ryšio sprendimai ir vis dažniau aptariamas DI taikymas taikinių paieškai bei navigacijai.

    Regioninė rizika ir platesnis kontekstas

    Jei Iranas iš tiesų gautų pažangesnių Gieran-5, tai galėtų pakeisti grėsmių balansą Artimuosiuose Rytuose, ypač didesnės įtampos su Izraeliu ar JAV scenarijuose. Tokios sistemos didina spaudimą oro gynybos sistemoms, priverčia investuoti į radarų atnaujinimą, elektroninę kovą ir pigesnes perėmimo priemones.

    Kartu tai rodo ir platesnę tendenciją: smogieji dronai sparčiai evoliucionuoja, o technologijų perdavimo grandinės tampa vis sudėtingesnės. Net ir palyginti nebrangios platformos, pritaikius naujus ryšio, navigacijos ir DI sprendimus, gali tapti gerokai sunkiau sustabdomos nei ankstesnės kartos analogai.

  • Netikėtas radinys prie Rusinowo: įtaria rusišką medinį droną, skirtą apgauti oro gynybą

    Netikėtas radinys prie Rusinowo: įtaria rusišką medinį droną, skirtą apgauti oro gynybą

    Lenkijoje, netoli Rusinowo, rastas bepilotis orlaivis sukėlė klausimų dėl jo kilmės ir paskirties. Apie radinį socialiniame tinkle X pranešė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz, nurodęs, kad pirminė apžiūra leidžia įtarti rusišką karinį droną.

    Vėliau viešojoje erdvėje pasirodė kadras, kuris, žiniasklaidos vertinimu, gali rodyti vadinamąjį „Gerbera“ tipo aparatą. Tai kol kas nėra galutinis patvirtinimas, tačiau aptariami konstrukcijos bruožai dera su anksčiau fiksuotais tokio tipo dronais.

    Kas yra „Gerbera“ dronai?

    „Gerbera“ dažniausiai apibūdinamas kaip rusiškas dronas-masalas, Ukrainoje pastebėtas 2024 metais. Jo esmė ne smūgio galia, o siekis imituoti kovinių bepiločių ar sparnuotųjų taikinių požymius ir taip apkrauti oro gynybos sistemas.

    Tokie aparatai paprastai gaminami iš pigių medžiagų, tarp jų gali būti medienos, putplasčio ar faneros elementų. Dėl to jie pigesni, greičiau pagaminami ir tinkami masiškam naudojimui, kai tikslas yra priversti gynybą švaistyti resursus į netikrus taikinius.

    Kuo svarbus galimas nuotolis?

    Viešai aptariama, kad bazinis „Gerbera“ nuotolis gali siekti apie 600 kilometrų, tačiau analitikai yra kėlę prielaidų apie modifikacijas ilgesniems skrydžiams. Viena iš versijų siejama su didesniais ar pakeistais degalų bakais, kurie teoriškai galėtų reikšmingai padidinti pasiekiamą atstumą.

    Tokios diskusijos ypač aktualios regionui, nes dronų naudojimo taktika pastaraisiais metais kinta: vis dažniau derinami smogiamieji ir masaliniai aparatai, siekiant prisotinti radarus, priversti įjungti oro gynybą ir išryškinti jos pozicijas.

    Kaip dronas galėjo atsidurti prie kranto?

    Lenkijos kariuomenės atstovai viešai svarstė, kad rastas aparatas galėjo atplaukti iš tarptautinių vandenų. Tai reikštų, kad jis galėjo nukristi ar nusileisti kitur, o vėliau būti atneštas srovių, tačiau tikslios aplinkybės kol kas neaiškios.

    Kol vyksta vertinimas, svarbiausi klausimai lieka du: ar tai iš tiesų „Gerbera“ tipo dronas ir ar jo atsiradimas susijęs su platesniais karinės žvalgybos ar taktinio spaudimo scenarijais. Oficialūs tyrimo rezultatai turėtų atsakyti, ar radinys buvo atsitiktinis incidentas, ar platesnės veiklos požymis.

  • Ukraina gavo netikėtą Europos ginklą: „RapidRanger“ žada medžioti dronų spiečius

    Ukraina gavo netikėtą Europos ginklą: „RapidRanger“ žada medžioti dronų spiečius

    1030 Pułk Obrony Powietrznej pokazał nowy system RapidRanger, który właśnie został włączony do służby w jednostce “Aquila”. Jak informuje dowództwo 1030 Pułku, to lekki, wysoce zautomatyzowany system obrony powietrznej, który wypełnia lukę między mobilnymi zespołami ogniowymi a ciężkimi, mniej mobilnymi systemami.

    – RapidRanger to potężna broń do walki na krótkim dystansie! Zapewnia on ochronę przestrzeni powietrznej tam, gdzie radary nie są w stanie wykryć celów, a inne systemy uzbrojenia nie mogą ich zwalczyć – podsumował 1030 Pułk Obrony Powietrznej na swoim profilu.

    RapidRanger to system obrony powietrznej krótkiego zasięgu, opracowany przez firmę Thales UK. Projekt powstał z myślą o szybkim zwalczaniu tanich środków napadu powietrznego, jak drony Shahed. Jego założeniem jest niski koszt produkcji i operowania, autonomiczność oraz wysoka mobilność.

    RapidRanger wykorzystuje lekką platformę hiszpańskiego wozu 4×4 VAMTAC. System ten może zostać włączony do struktury sił działających w środowisku sieciocentrycznym oraz skoordynowany z systemami wczesnego ostrzegania i dowodzenia (C2). Jest również zdolny do integracji i odpalania różnorodnych pocisków, w tym StarStreak i LMM produkcji firmy Thales.

    Wyrzutnia systemu RapidRanger może przenosić do czterech pocisków. Te wykorzystują system naprowadzania w wiązce laserowej, a stabilizowany celownik optoelektroniczny wyrzutni zapewnia obserwację dzienną i termowizyjną oraz automatyczne śledzenie celu. Według firmy Thales RapidRanger charakteryzuje się zasięgiem wykrywania celów przekraczającym 15 kilometrów, zasięgiem rażenia powyżej 7 kilometrów oraz czasem reakcji krótszym niż pięć sekund.

    Wcześniej ani Thales, ani ukraińskie wojsko nie zdradzili, że RapidRanger ma trafić na Ukrainę. Niemniej jest to system, który z opisu wręcz jest stworzony do tego konfliktu. Jego mobilność pozwala na szybką odpowiedź na nagłe zagrożenie rosyjskich dronów. System ten może w krótkim czasie pojawić się w miejscu, gdzie łatwo uda się zestrzelić tego typu zagrożenie, zanim doleci do celu. Przy tym wykorzystuje pociski, które są tanie, co zapewnia korzystną ekonomię działań bojowych, gdzie masowe drony Rosjan nie muszą być zestrzeliwane drogimi systemami.

  • Sikorskis: Rusijos dronų smūgiai netoli Lenkijos sienos keičia saugumo situaciją regione

    Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis Kyjive pareiškė, kad Rusijos atakos Ukrainoje vis arčiau Lenkijos sienos tiesiogiai veikia lenkų saugumą. Pasak jo, tai dar kartą įrodo, jog Lenkijos ir Ukrainos saugumas yra neatskiriamai susijęs.

    Šis pareiškimas nuskambėjo po incidentų, kai Rusijos bepiločiai orlaiviai smogė Vakarų Ukrainoje kelių kilometrų atstumu nuo Lenkijos sienos. Lenkijos kariuomenė buvo pakėlusi naikintuvus, o tarnybos perspėjo pasienio regionų gyventojus dėl galimos grėsmės.

    Lenkijos operacinė vadovybė nurodė, kad šalies oro erdvė nebuvo pažeista, tačiau situacija buvo įtempta. Vienas dronas smogė netoli geležinkelio maršruto Kyjivas–Varšuva, kitas – prie vieno iš svarbių pasienio perėjimo koridorių, kuriais juda humanitariniai ir prekybiniai srautai.

    Kas keičiasi Lenkijos saugume?

    Artėjantys smūgiai prie NATO išorinės sienos didina riziką, kad konfliktas gali turėti tiesioginių pasekmių ir Aljanso teritorijai, net jei tai būtų netyčinis incidentas. Tokiose situacijose įprasta, kad valstybės stiprina oro gynybos parengtį, didina budinčių pajėgų skaičių ir atnaujina gyventojų perspėjimo procedūras.

    Pastaraisiais mėnesiais Rusija Ukrainai atakuoti intensyviai naudoja bepiločius orlaivius ir raketas, o jų skrydžių trajektorijos dažnai eina arti kaimyninių šalių oro erdvės. Tai verčia Lenkiją nuolat vertinti grėsmes kritinei infrastruktūrai, transporto maršrutams ir pasienio gyventojų saugumui.

    Ką pabrėžė Sikorskis Kyjive?

    Sikorskis akcentavo, kad solidarumas su Ukraina yra ir investicija į pačios Lenkijos saugumą. Jo teigimu, parama Kyjivui bei pagalba Ukrainos piliečiams, esantiems Lenkijoje ar vykstantiems į ją, stiprina abiejų šalių atsparumą ir tarpusavio pasitikėjimą.

    „Tebūnie tai galutinis įrodymas, kad Lenkijos ir Ukrainos saugumas yra nierozerwalnie susijęs“, – sakė R. Sikorskis.

    Lenkijos politinė ir saugumo vadovybė pranešė palaikanti nuolatinį ryšį su atsakingomis tarnybomis ir gaunanti naujausią informaciją apie incidentus. Taip pat paskelbta apie specialų institucijų pasitarimą Varšuvoje, kuriame planuota aptarti reagavimą į situaciją ir tolesnius saugumo veiksmus.

  • Rusijos dronų smūgiai vis arčiau Lenkijos sienos: Tuskas įspėja dėl galimų blogesnių scenarijų

    Rusijos atakų intensyvėjimas vis dažniau jaučiamas prie Lenkijos ir Ukrainos sienos. Įvykiai prie pasienio perėjų rodo, kad rizika regiono saugumui didėja, o incidentai gali turėti tiesioginių pasekmių ir NATO rytiniam flangui.

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po specialios tarnybų pasitarimo Rządowego Centrum Bezpieczeństwa būstinėje pabrėžė, kad eskalacijos ženklų daugėja ir jie fiksuojami vis arčiau Lenkijos teritorijos. Pasak jo, pastarųjų mėnesių žvalgybinė informacija leidžia manyti, kad grėsmių spektras gali plėstis.

    „Tai, ką žinome ir ko galima tikėtis, yra tai, kad artimiausios savaitės ir mėnesiai bus labai suintensyvėjusių Rusijos veiksmų laikotarpis, ir, deja, negalime atmesti, kad eskalacija gali paliesti ir mūsų teritoriją“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Lenkijos kariuomenė pranešė, kad ankstų rytą buvo stebimas dronų smūgių epizodas Vakarų Ukrainoje, o kai kurie taikiniai buvo pasiekti kelių kilometrų atstumu nuo sienos. Reaguodamos į situaciją, Lenkijos ginkluotosios pajėgos kėlė naikintuvus ir sustiprino oro erdvės stebėseną, o gyventojams prie pasienio buvo perduodami perspėjimai.

    Lenkijos operacinė vadovybė nurodė, kad šalies siena nebuvo pažeista. Tačiau vien tai, kad smūgiai vyko taip arti, ekspertų vertinimu, didina atsitiktinio incidento tikimybę, ypač masinių atakų metu, kai ore vienu metu gali būti dešimtys skirtingų tipų taikinių.

    Oro gynyba ir pasienio perėjų darbas

    Lenkijos ginkluotųjų pajėgų atstovai pabrėžė, kad antžeminės oro gynybos priemonės buvo parengtos veikti, o situacija stebėta šalies žvalgybos sistemomis. Toks režimas dažniausiai taikomas, kai dėl trajektorijų ar smūgių artumo kyla rizika, jog taikinys gali netyčia nukrypti į Lenkijos pusę.

    Pasienio tarnybos informavo, kad eismo organizavimas perėjose tam tikrais momentais buvo ribojamas dėl grėsmės Ukrainos pusėje. Tokios priemonės paprastai taikomos siekiant sumažinti žmonių susitelkimą prie infrastruktūros objektų, kurie, karinių ekspertų vertinimu, gali tapti patraukliais taikiniais dėl logistikos svarbos.

    Lenkijos premjeras teigė, kad artimiausiais mėnesiais pasienio perėjų darbas gali įgauti „specialų“ pobūdį. Jo nuomone, svarbiausias tikslas yra išlaikyti sklandų judėjimą ir kartu neleisti formuotis spūstims, nes transporto sankaupos gali kelti papildomą riziką.

    Ką tai reiškia regiono saugumui?

    Pastaruoju metu Rusija vis dažniau remiasi masinėmis dronų atakomis, kurios derinamos su raketiniais smūgiais ir siekia išsekinti oro gynybą. Tokia taktika didina incidentų tikimybę prie sienų, ypač kai atakos vykdomos plačiu frontu ir naudojami skirtingo aukščio bei greičio taikiniai.

    Lenkijai tai reiškia didesnį poreikį palaikyti nuolatinę oro erdvės stebėseną, sparčią reagavimo grandinę ir aiškius protokolus pasienio infrastruktūrai apsaugoti. Kartu tai tampa ir platesniu signalu regionui, kad karo dinamika Ukrainoje vis labiau persikelia į valstybių kaimynių kasdienę saugumo darbotvarkę.

  • JAV ruošia ginklų perversmą: „RTX“ ir „Xcimer“ kuria didelės galios lazerius prieš dronų spiečius

    JAV ruošia ginklų perversmą: „RTX“ ir „Xcimer“ kuria didelės galios lazerius prieš dronų spiečius

    JAV gynybos pramonėje bręsta dar vienas reikšmingas pokytis: „RTX“ ir „Xcimer“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo siekiama integruoti „Xcimer“ impulsinių eksimerinių lazerių technologiją į „RTX“ kuriamas gynybos sistemas. Partneriai pabrėžia, kad tai galėtų atverti naujas nukreiptos energijos ginkluotės galimybes, ypač kovai su oro grėsmėmis.

    Nukreiptos energijos ginklai, tokie kaip didelės galios lazeriai, jau kurį laiką vertinami kaip atsakas į sparčiai besikeičiantį mūšio lauką. Didžiausias jų pranašumas siejamas su tuo, kad vieno paleidimo savikaina gali būti palyginti maža, o efektyvumas ypač ryškus prieš pigesnius, masiškai naudojamus taikinius.

    Kas stabdo lazerių proveržį?

    Didžiausias iššūkis, kurį akcentuoja tiek lazerinės gynybos, tiek lazerinės sintezės technologijų kūrėjai, yra tas pats: sukurti lazerį, kuris galėtų patikimai ir dažnai kartoti impulsus, išlaikydamas mažą vieno impulso kainą. Ne mažiau svarbu, kad sistema būtų pritaikyta masinei gamybai, būtų energiškai efektyvi, lengvai prižiūrima ir patikima realiomis sąlygomis.

    „Xcimer“ teigia kurianti eksimerinio tipo lazerių sprendimą, kuris ilgainiui galėtų užtikrinti didesnį veikimo nuotolį ir didesnį efektyvumą nei dalis šiuo metu rinkoje ar bandymų stadijoje esančių nukreiptos energijos sistemų. Tokie parametrai ypač aktualūs, kai kalbama apie greitai judančius oro taikinius ir situacijas, kuriose reikia didelio šūvių tempo.

    Kodėl tai svarbu oro gynybai?

    Partnerystė grindžiama paprasta logika: „Xcimer“ atneša lazerių technologijos kompetenciją, o „RTX“ turi ilgametę patirtį kuriant ir integruojant gynybos sistemas, kurios turi veikti patikimai ir būti pritaikomos kariuomenės poreikiams. Tikslas yra ne tik laboratorinis rezultatas, bet ir praktiškai diegiami sprendimai.

    Didelės galios lazeriai dažnai įvardijami kaip vienas racionaliausių atsakų į dronų spiečius ir kitas masines, santykinai pigias oro grėsmes. Tradicinė oro gynyba tokiais atvejais susiduria su ekonominiu spaudimu, nes brangios raketos gali būti naudojamos prieš pigius taikinius, o lazeriai teoriškai leidžia mažinti vieno numušimo kainą ir didinti reakcijos greitį.

    „Kai JAV sparčiai judama prie naujos kartos oro gynybos sprendimų, prieinami ir lengvai plečiami nukreiptos energijos ginklai tampa reikalingi kaip niekada anksčiau“, – sakė „Xcimer“ bendraįkūrėjas, vadovas ir mokslinis direktorius Conneris Galloway.

    Sąsajos su lazerine sinteze

    „RTX“ investicija, kaip nurodoma, siejama ir su platesniu „Xcimer“ technologijų planu – lazerine sinteze paremta energetika. „Xcimer“ projektas yra įtrauktas į JAV Energetikos departamento patvirtintą programą, kurioje plėtra grindžiama etapais ir pasiektais rezultatais, o tai rodo, kad technologija vertinama ne tik gynybos, bet ir energetikos kontekste.

    Nors gynybos lazeriai ir sintezės įrenginiai yra skirtingos paskirties, juos vienija tas pats technologinis branduolys: galingas, patikimas ir dažnai pulsuojantis lazeris su aiškiai prognozuojamomis eksploatavimo sąnaudomis. Jei ši kryptis pasiteisins, ji galėtų turėti įtakos ne tik oro gynybos modernizavimui, bet ir platesnei lazerių pramonės plėtrai.

  • Graikija už 3 mlrd. eurų „Achilo skydui“ negaus Izraelio valdymo sistemos išeities kodo

    Graikija už 3 mlrd. eurų „Achilo skydui“ negaus Izraelio valdymo sistemos išeities kodo

    Graikija negaus Izraelio išeities kodo oro gynybos tinklo Achilo skydas komandų ir valdymo sistemai, kuri laikoma viso projekto šerdimi. Tai patvirtino Izraelio Raketų gynybos organizacijos vadovas, komentuodamas licencijos sąlygas.

    Sprendimas apsunkina Atėnų siekį užsitikrinti kuo didesnį savarankiškumą: be išeities kodo sudėtingiau pačioms prižiūrėti, modifikuoti ir atnaujinti sistemą, o priklausomybė nuo tiekėjo didėja. Tokia priklausomybė ypač jautri srityje, kur sprendimai priimami realiu laiku ir yra tiesiogiai susiję su nacionaliniu saugumu.

    Kas yra Achilo skydas?

    Achilo skydas yra integruotas oro gynybos tinklas, skirtas apsaugai nuo raketų, orlaivių ir dronų grėsmių. Sutartis tarp Graikijos ir Izraelio buvo suderinta 2024 metų rugpjūčio 31 dieną, o projekto vertė siekia apie 3 mlrd. eurų.

    Tokio tipo sistemos paprastai sujungia skirtingus jutiklius, radarus ir perėmimo priemones į vieną valdymo grandinę, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir tiksliau. Būtent komandų ir valdymo programinė įranga dažnai lemia, kaip efektyviai veikia visas tinklas.

    Kodėl išeities kodas taip svarbus?

    Išeities kodas suteikia galimybę pačiai šaliai daryti gilesnius programinius pakeitimus, greičiau reaguoti į naujas taktikas ir grėsmes, taip pat nepriklausomai integruoti naujus sprendimus. Net ir turint prieigą prie nustatymų ar vartotojo lygmens konfigūracijų, be išeities kodo paprastai lieka ribotos galimybės keisti sistemos logiką.

    Graikijos gynybos ministerija viešai akcentavo, kad nenori tapti priklausoma net ir nuo artimiausių partnerių. „Tapti įkaitais, net ir draugiškiausios užsienio šalies ar sąjungininko, yra visiškai neįmanoma“, – sakė Graikijos gynybos ministras Nikos Dendias.

    Izraelio siūlomas kompromisas

    Vėliau Izraelio gynybos ministerija patikslino, kad žinios ir technologinė patirtis bus perduodama Graikijos įmonėms, dalyvausiančioms projekte. Idėja tokia, kad jos galėtų sukurti vadinamąjį graikišką išeities kodą, kuris būtų valdomas pačios Graikijos.

    Toks modelis teoriškai gali sumažinti priklausomybę, tačiau praktikoje viskas priklausys nuo to, kokio gylio prieiga bus suteikta ir kokias funkcijas apims Graikijoje kuriamas programinis sluoksnis. Kritinis klausimas išlieka, ar tai bus pilnavertė alternatyva pagrindinei komandų ir valdymo programinei įrangai, ar tik atskiras papildomas modulis.

    Ši istorija atspindi platesnę Europos tendenciją: didėjant saugumo rizikoms, valstybės sparčiai perka pažangias gynybos sistemas, tačiau kartu siekia technologinio suverenumo. Kuo modernesnės sistemos, tuo dažniau esminė kontrolė persikelia į programinę įrangą ir jos licencijų sąlygas.