CP v2

Tag: Oro gynyba

  • Prancūzija papildė Ukrainos „Mirage 2000“: MICA raketos ir 30 mm šoviniai prieš dronus

    Prancūzija papildė Ukrainos „Mirage 2000“: MICA raketos ir 30 mm šoviniai prieš dronus

    Prancūzija pristatė Ukrainai papildomą ginkluotės paketą naikintuvams „Mirage 2000“. Kijevą pasiekė nauja „MICA“ oro–oro raketų partija ir 30 milimetrų amunicija borto patrankoms, pranešė Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministerija.

    Šios atsargos skirtos palaikyti nedidelės, bet jau kovose patikrintos „Mirage 2000-5F“ flotilės veikimą. 2025 metų pradžioje perduoti orlaiviai Ukrainoje daugiausia naudojami perėmimo užduotims, kai reikia numušti sparnuotąsias raketas ir masiškai naudojamus smogiamuosius dronus.

    Kodėl „MICA“ svarbios?

    „MICA“ yra Prancūzijos ginklų gamintojos „MBDA“ sukurta daugiafunkcė oro–oro raketa, turinti kelias versijas. Vienos jų taikiniams aptikti naudoja aktyvų radarą, kitos – infraraudonųjų spindulių jutiklius, todėl raketos gali būti veiksmingos skirtingomis oro sąlygomis ir kovos scenarijuose.

    Praktinis šių raketų privalumas Ukrainai yra lankstumas: jos tinkamos ir artimam manevriniam mūšiui, ir taikinių perėmimui už vizualaus kontakto ribų. Tai leidžia naikintuvams greičiau reaguoti į oro pavojaus signalus ir efektyviau medžioti dronus bei sparnuotąsias raketas.

    30 mm amunicija mažina išlaidas

    Ne mažiau reikšminga ir 30 milimetrų amunicija, skirta „Mirage 2000“ integruotoms patrankoms. Lėtesniems ir pigesniems taikiniams, tokiems kaip „Shahed“ tipo dronai, patrankos dažnai tampa ekonomiškesniu sprendimu nei raketos, ypač kai atakos vyksta bangomis.

    Toks ginklų derinys leidžia racionaliau valdyti atsargas: patrankomis galima naikinti paprastesnius taikinius, o „MICA“ raketas pasilikti sudėtingesnėms situacijoms. Tai ypač aktualu per naktines atakas, kai vienu metu leidžiami ir dronai, ir sparnuotosios raketos, verčiant oro gynybą priimti greitus sprendimus.

    Maža flotilė, bet didelis efektas

    Ukraina šiuo metu turi tik kelis „Mirage 2000“, todėl kiekvienas papildomas raketų ir šovinių siuntinys tiesiogiai lemia, kiek perėmimo skrydžių bus galima atlikti artimiausiomis savaitėmis. Kuo ilgiau išlaikomas stabilus amunicijos tiekimas, tuo mažesnė rizika, kad per intensyvius antskrydžius teks riboti užduočių skaičių.

    Prancūzijos parama šiuo paketu nekeičia karo eigos viena pati, tačiau stiprina konkrečią nišą – oro erdvės perėmimą, kai svarbi ir reakcijos sparta, ir kaštų kontrolė. Artėjant sezonui, kai atakos prieš energetikos infrastruktūrą tradiciškai suintensyvėja, tokios tikslinės papildomos atsargos gali tapti kritiškai svarbios.

  • Zelenskis: Trumpas priėmė galutinį sprendimą dėl „Patriot“ licencijų Ukrainai raketoms gaminti

    Kas paskelbta ir kodėl tai svarbu

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas priėmė galutinį sprendimą dėl licencijų Ukrainai, kurios leistų šalyje pradėti „Patriot“ raketų gamybą. Pasak jo, apie tai Trumpas informavo po šią savaitę Niujorke įvykusio susitikimo.

    „Prezidentas Trumpas man patvirtino, kad priėmė galutinį sprendimą. Ukraina gaus licencijas „Patriot“ raketų gamybai“, – sakė Volodymras Zelenskis.

    Toks žingsnis būtų reikšmingas Ukrainos oro gynybos stiprinimui, tačiau neatneštų greito efekto fronte. Licencijų perdavimas dar nereiškia, kad gamyba ir tiekimas prasidės nedelsiant, nes prireiktų parengti infrastruktūrą, personalą ir tiekimo grandines.

    Kiek laiko užtruktų gamyba

    Anksčiau V. Zelenskis yra teigęs, kad „Patriot“ gamybos paleidimui Ukrainoje gali prireikti maždaug vienerių–pusantrų metų. Praktikoje terminai priklausytų nuo to, kokios apimties technologijos būtų perduotos ir kiek gamybos etapų būtų galima lokalizuoti vietoje.

    Net ir pradėjus gamybą, būtinas nuoseklus komponentų tiekimas, kokybės kontrolės procedūros bei sertifikavimas. Dėl to trumpuoju laikotarpiu Ukraina ir toliau išliktų priklausoma nuo sąjungininkų tiekiamų atsargų.

    Raketų trūkumas ir „Patriot“ vaidmuo

    Tarptautiniai stebėtojai pabrėžia, kad Ukrainai ypač trūksta perėmėjų, skirtų „Patriot“ sistemoms, visų pirma PAC-3 tipo raketų. „Patriot“ yra vienos iš nedaugelio sistemų, galinčių efektyviai numušinėti balistines raketas, todėl jų atsargos yra strateginis veiksnys.

    Vasarą V. Zelenskis sakė, kad norint išgyventi žiemos laikotarpį šaliai reikėtų mažiausiai 300 „Patriot“ raketų. Tai rodo ne tik didelį intensyvumą, bet ir tai, kiek brangiai kainuoja nuolatinė oro gynyba, kai priešininkas didina atakų mastą.

    Technologijų perdavimo dilema

    Anksčiau Trumpas viešai kalbėjo skeptiškai apie tokios technologijos perdavimą, argumentuodamas saugumo rizikomis ir tuo, kad pažangios ginkluotės technologijos ilgainiui gali būti panaudotos prieš pačius perdavėjus. Dėl šios priežasties licencijų klausimas tarptautinėje praktikoje paprastai derinamas itin griežtomis sąlygomis ir kontrolės mechanizmais.

    Jeigu sprendimas iš tiesų būtų įgyvendintas, jis reikštų ne vien politinį signalą, bet ir galimą naują modelį, kai karo sąlygomis partneriams suteikiama daugiau galimybių savarankiškai užsitikrinti kritinių gynybos priemonių tiekimą. Vis dėlto pagrindinis klausimas išlieka, kokio masto gamyba būtų realiai leidžiama ir kaip greitai ji galėtų pasiekti reikšmingas apimtis.

    Regioninis kontekstas: servisas ir gamyba Europoje

    Tuo pat metu regione tęsiasi diskusijos dėl „Patriot“ ekosistemos plėtros, įskaitant aptarnavimo ir remonto centrus. Pavyzdžiui, Lenkijos Krašto apsaugos ministerijos vadovybė yra viešai minėjusi, kad šalis artėja prie finalinių derybų su JAV dėl centro, kuris galėtų aptarnauti PAC-3 raketas, o tai būtų žingsnis link platesnės pramoninės kooperacijos.

    Toks kelias rodo bendrą tendenciją Europoje: didinti gynybos pramonės pajėgumus arčiau potencialių konfliktų zonų, kad būtų trumpinamas logistikos laikas ir mažinama priklausomybė nuo tolimų tiekimo maršrutų. Ukrainos atveju licencijos galėtų tapti kertiniu akmeniu kuriant ilgalaikį oro gynybos pajėgumų užnugarį.

  • Kijevą sudrebino „Iskander-M“: Rusija paleido dešimtis raketų, sostinėje kilo gaisrai

    Kijevą sudrebino „Iskander-M“: Rusija paleido dešimtis raketų, sostinėje kilo gaisrai

    Per Rusijos ataką prieš Kijevą buvo apgadinti gyvenamieji namai, sandėliai ir infrastruktūros objektai, keliuose rajonuose kilo gaisrai. Ukrainos pareigūnai skelbė, kad į sostinę buvo nukreipta mažiausiai kelios dešimtys įvairaus tipo sparnuotųjų ir balistinių raketų.

    Vienas iš atakoje naudotų ginklų, sprendžiant iš viešai pasirodžiusių nuotraukų ir Ukrainos pranešimų, buvo balistinių raketų kompleksas 9K720 „Iskander-M“. Tokie kadrai dažniausiai rodo raketos variklio ar kitų dalių nuolaužas, tačiau vien iš jų ne visuomet įmanoma tiksliai pasakyti, ar konkreti raketa buvo numušta, ar nukrito po smūgio.

    9K720 „Iskander“ yra mobilus trumpojo nuotolio balistinių raketų kompleksas, kurį Rusija naudoja smūgiams į taikinius Ukrainos užnugaryje. „Iskander-M“ dažniausiai siejamas su raketomis 9M723, kurios gali skristi sudėtinga trajektorija ir atlikti manevrus, taip apsunkindamos perėmimą.

    Šios raketos tapo viena svarbiausių Rusijos priemonių atakuoti strategiškai reikšmingus taikinius, įskaitant energetikos infrastruktūrą, logistiką ir oro gynybos pozicijas. Ukrainos karo kontekste būtent balistinės raketos yra vienas didžiausių iššūkių, nes jos į taikinį atskrenda gerokai greičiau nei sparnuotosios, o perspėjimo laikas būna trumpesnis.

    Ukrainos Gynybos ministerijos žvalgybos vertinimu, Rusija yra išlaikiusi „Iskander-M“ raketų gamybą maždaug 60 vienetų per mėnesį tempu. Toks pajėgumas, Ukrainos teigimu, leidžia Maskvai tęsti reguliarias atakas, derinant balistines raketas su bepiločiais orlaiviais ir kitomis smūgio priemonėmis.

    „Iskander“ šeimos raketos gali būti komplektuojamos skirtingomis kovinėmis galvutėmis, įskaitant įprastines sprogstamąsias ir kasetines, o taip pat minimos ir branduolinės versijos. Pastarosios dažniau naudojamos politiniam spaudimui bei grasinimams, tačiau pats faktas, kad kompleksas yra pritaikytas įvairiems užtaisams, didina jo reikšmę Rusijos arsenale.

    Šalia karo veiksmų Ukrainoje „Iskander“ dislokavimas Kaliningrado srityje ne kartą kėlė įtampą regione, nes dalis Baltijos valstybių ir Lenkijos teritorijos patenka į potencialų šių raketų nuotolį. Dėl to NATO šalys nuosekliai stiprina oro gynybos ir priešraketinės gynybos pajėgumus, o Ukrainos patirtis tampa svarbiu atspirties tašku vertinant realias grėsmes ir gynybos sprendimų efektyvumą.

  • Macronas siunčia Ukrainai naują ginklą: atskleista, kokią oro gynybą gaus Kyjivas

    Macronas siunčia Ukrainai naują ginklą: atskleista, kokią oro gynybą gaus Kyjivas

    Prancūzija ir Ukraina paskelbė apie naują susitarimą dėl radarų ir oro gynybos sistemų tiekimo, kuris turėtų sustiprinti Kyjivo galimybes atremti raketų ir dronų atakas. Apie tai pranešta po Emmanuelio Macrono ir Volodymyro Zelenskio susitikimo Niujorke, vykusio Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu.

    Susitarimas laikomas anksčiau skelbtų prancūzų ir ukrainiečių planų tąsa, susijusia su naujos kartos oro gynybos sistema SAMP/T NG ir „Aster 30“ raketomis. Ši kryptis ypač svarbi Ukrainai, nes Rusija toliau taiko masinių smūgių taktiką, derindama sparnuotąsias, balistines raketas ir bepiločius orlaivius.

    Kas yra SAMP/T NG?

    SAMP/T NG yra moderni priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistema, sukurta saugoti pajėgas ir kritinius objektus nuo įvairių oro grėsmių. Ji skirta kovai su pilotuojamais orlaiviais, dronais, sparnuotosiomis raketomis ir taktinėmis balistinėmis raketomis.

    Viena svarbiausių sistemos dalių yra naujas daugiafunkcis AESA tipo radaras, užtikrinantis 360 laipsnių aprėptį. Prancūziškoje konfigūracijoje minimas „Thales Ground Fire 300“ radaras, kuris turi padėti greičiau aptikti taikinius ir efektyviau valdyti perėmimą.

    „Aster“ raketos ir didesnis nuotolis

    Sistema naudoja „Aster“ perėmėjus, įskaitant naujos kartos „Aster 30 B1NT“. Pasak gamintojų, SAMP/T NG sprendimas gali užtikrinti orlaivių naikinimą iki maždaug 150 kilometrų atstumu, kartu plečiant priešraketinės gynybos galimybes.

    Toks nuotolis ir daugiasluoksnės gynybos logika yra kritiškai svarbūs, kai atakos vykdomos skirtingais aukščiais ir skirtingomis trajektorijomis. Ukrainos oro gynybai tai reiškia didesnę tikimybę apsaugoti didmiesčius, energetikos infrastruktūrą ir karinės logistikos mazgus.

    Radarai ir pereinamasis laikotarpis

    Pagal aptariamą planą taip pat numatyti keli radarų tiekimai, kurie turėtų pagerinti oro erdvės stebėjimą ir taikinių paskirstymą. Tekste minimi GM400 radarai, taip pat atskiri kitų tipų radarai, skirti sustiprinti situacijos matymą ir ugnies valdymą.

    Kol bus gaminamos naujos kartos baterijos, Prancūzija įsipareigojo laikinai dislokuoti Ukrainoje dvi SAMP/T sistemas, kurios vėliau būtų grąžintos, kai atvyks užsakytos SAMP/T NG. Tokia schema turėtų užpildyti spragas pereinamuoju laikotarpiu ir leisti greičiau didinti apsaugos lygį.

    Susitarimuose taip pat akcentuojamas „Aster 30“ raketų tiekimo pagreitinimas ir licencinės gamybos Ukrainoje perspektyva. Jei šie planai bus įgyvendinti, tai galėtų sumažinti priklausomybę nuo ilgesnių tiekimo grandinių ir padėti stabiliau užtikrinti perėmėjų atsargas ilgalaikiame kare.

    „Mums reikia tokio oro gynybos stiprinimo, kuris leistų nuosekliai apsaugoti žmones ir infrastruktūrą nuo raketų bei dronų atakų“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

  • Čekai pirmi NATO į tarnybą priėmė Izraelio „SPYDER“: kuo ši sistema išskirtinė

    Čekai pirmi NATO į tarnybą priėmė Izraelio „SPYDER“: kuo ši sistema išskirtinė

    Naujas etapas Čekijos gynyboje

    Čekija tapo pirmąja NATO valstybe, į operacinę tarnybą priėmusia Izraelio trumpo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą „SPYDER“. Čekijos kariuomenė skelbia, kad pilnas komplektas jau tarnyboje ir simboliškai užbaigia ilgai trukusį sovietinės kilmės 2K12 Kub sistemų pakeitimą.

    Viešas pilnos baterijos pristatymas įvyko NATO dienų renginyje Ostravoje. Čekijos gynybos institucijos akcentuoja, kad nauja sistema turėtų pastebimai padidinti kritinės infrastruktūros ir gyventojų saugumą, ypač augant grėsmei iš dronų ir sparnuotųjų raketų.

    Kas yra „SPYDER“ ir ką ji gali

    „SPYDER“ yra mobili oro gynybos sistema, skirta naikinti lėktuvus, sraigtasparnius, bepiločius orlaivius, sparnuotąsias raketas ir dalį didelio tikslumo amunicijos. Sistemos veikimo nuotolis priklauso nuo naudojamų raketų ir, pagal viešai skelbiamas specifikacijas, siekia maždaug nuo 15 iki 80 kilometrų.

    Tipinę bateriją sudaro radaras, valdymo ir ryšių punktas, kelios paleidimo įrenginių mašinos ir transporto priemonės raketoms papildyti. Čekijos kariuomenė nurodo, kad sistema sukurta greitam dislokavimui ir gali būti parengta darbui per kelias minutes.

    Kontraktas, terminai ir pramonės dalis

    Sistemą Čekija užsakė 2021 metais tarpvyriausybiniu susitarimu su Izraeliu, o gamintoju įvardijama bendrovė „Rafael“. Pranešama, kad numatytos keturios baterijos: dvi jau perduotos, likusios turėtų atvykti artimiausiu metu, tačiau dar vyksta validacijos bandymai ir sąveikos su NATO standartais pratybos.

    2021 metais skelbta sutarties vertė siekė apie 557 000 000 eurų. Čekijos pusė teigia, kad vietos pramonės dalis programoje viršija 30 proc., o prie integravimo ir tiekimo grandinės prisideda keli nacionaliniai gamintojai bei technologijų institutai.

    „Šios sistemos įvedimas reiškia reikšmingą technologinį šuolį ir svarbų žingsnį link sluoksniuotos oro erdvės gynybos“, – sakė Čekijos gynybos ministro pareigas einantis Jaromír Zůna.

    Kodėl tai svarbu NATO kontekste

    Čekijai tai yra ne tik senos sovietinės technikos atsisakymas, bet ir žingsnis prie modernesnės, tinklinės oro gynybos, kur itin svarbūs duomenų mainai, greita taikinių identifikacija ir darbas prieš mažus, pigiai gaminamus dronus. Ši tendencija Europoje ryškėja nuo 2022 metų, kai oro gynybos poreikis tapo vienu svarbiausių gynybos planavimo prioritetų.

    Čekijos kariuomenė pripažįsta, kad keturios baterijos neuždengs visos šalies, tačiau leis sukurti apsaugos zonas aplink strategiškai svarbius objektus. Praha taip pat viešai svarsto tolesnius žingsnius, įskaitant priešraketinės gynybos ir specializuotų priešdroninių sprendimų plėtrą.

  • Ukrainos galingiausia raketa smogė netoli Kremliaus: liepsnojo Maskvos naftos perdirbimas

    Ukrainos galingiausia raketa smogė netoli Kremliaus: liepsnojo Maskvos naftos perdirbimas

    Rugsėjo 19–20 naktį Ukraina surengė didelę dronų ir raketų ataką prieš taikinius Maskvos srityje. Pranešta apie gaisrus logistikos parke Sofjino ir naftos perdirbimo objektuose Kapotnios rajone, maždaug 15 kilometrų nuo Kremliaus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad atakoje panaudota naujausia šalies arsenalo ginkluotė – sparnuotoji raketa FP-5 „Flamingo“, kurią kuria bendrovė „Fire Point“. Socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos, kuriose esą matyti raketos nuolaužos, rastos apie 25 kilometrus nuo Maskvos centro.

    Nepriklausomai patvirtinti, kokią žalą padarė smūgiai ir ar visi taikiniai buvo pasiekti, kol kas sudėtinga. Tokiais atvejais informacija dažnai skiriasi: dalis pranešimų remiasi vietos gyventojų liudijimais, o dalis – oficialių institucijų pareiškimais, kurie karo metu paprastai būna riboti.

    Kas žinoma apie FP-5 „Flamingo“

    FP-5 „Flamingo“ pristatoma kaip pirmasis Ukrainoje pagamintas sunkesnės klasės tolimojo nuotolio raketinis sprendimas. Pasak gamintojo, raketos sparnų mojis siekia apie 6 metrus, startinė masė – apie 6 000 kilogramų, o kovinė apkrova – iki 1 150 kilogramų.

    Gamintojo nurodomas nuotolis – iki 3 000 kilometrų, o maksimalus greitis – apie 950 kilometrų per valandą. Specialistai pažymi, kad tokie skaičiai dažnai pateikiami idealiomis sąlygomis, o reali skrydžio sparta gali skirtis priklausomai nuo profilio ir aukščio.

    Vokietijos raketinės ginkluotės analitikas Fabianas Hoffmannas anksčiau yra vertinęs, kad nuo 2025 metų rugpjūčio Ukraina galėjo panaudoti apie 50 tokio tipo raketų, o patvirtintų pataikymų skaičius galėjo būti gerokai mažesnis. Tačiau tikslus efektyvumas viešai lieka neaiškus dėl ribotos patikimos vaizdinės ir techninės informacijos.

    Technologijos ir partnerystės klausimas

    Raketa, kaip skelbiama, naudoja turboventiliatorinį variklį AI-25TL. Toks sprendimas būdingas sparnuotosioms raketoms, kurių pagrindinis pranašumas – didelis nuotolis ir galimybė skristi žemiau, apsunkinant aptikimą radarais.

    Prancūzijos leidinyje skelbta, kad FP-5 gali būti integruota prancūzų koncerno „Safran“ sukurta navigacijos ir taikymo sistema, apie tai esą kalbėta gynybos parodoje Paryžiuje. Jei tokia integracija iš tiesų įvyko, ji galėtų reikšmingai didinti pataikymo tikslumą, ypač ilgo nuotolio skrydžiuose.

    Ši ataka dar kartą parodo tendenciją, kai Ukraina siekia perkelti karo dinamiką į tolimą Rusijos užnugarį ir spausti logistikos bei energetikos infrastruktūrą. Tuo pat metu tokie smūgiai kelia vis daugiau klausimų dėl oro gynybos efektyvumo aplink Maskvą ir dėl to, kaip greitai abi pusės prisitaiko prie besikeičiančių technologijų.

  • Rusija patobulino „Gieran-5“ dronus: smogia netoli Lenkijos sienos ir gali skristi dar toliau

    Rusija patobulino „Gieran-5“ dronus: smogia netoli Lenkijos sienos ir gali skristi dar toliau

    Ukrainos saugumo tarnyba kartu su ukrainiečių gamintoju „Wild Hornets“ paviešino vaizdo įrašus, kuriuose matyti ore perimami rusiški „Gieran-5“ dronai. Šis modelis siejamas su rusiškais smogiamaisiais bepiločiais, kurie naudojami atakoms prieš infrastruktūrą ir taikinius dideliu atstumu.

    Skelbiama, kad „Gieran-5“ yra turboreaktyviniu varikliu varomas dronas, galintis pasiekti iki 600 kilometrų per valandą greitį. Taip pat minima, kad kai kuriais atvejais šie dronai galėjo nuskristi iki maždaug 960 kilometrų, o kovinė galvutė gali sverti iki 90 kilogramų.

    Kas pasikeitė konstrukcijoje

    Ukrainos karinės tematikos šaltiniai atkreipė dėmesį į naują konstrukcinę detalę: variklis matomas ne išorinėje gondoloje virš fiuzeliažo, o integruotas į patį korpusą. Tokia schema skiriasi nuo anksčiau viešai fiksuotų „Gieran-5“ variantų.

    Variklio perkėlimas į korpusą gali sumažinti aerodinaminį pasipriešinimą, nes nelieka papildomų tvirtinimų ir išsikišimų, didinančių priekinį plotą. Esant deklaruojamam 450–600 kilometrų per valandą greičiui, toks pasipriešinimo sumažinimas tampa ypač reikšmingas.

    Mažesni nuostoliai ore paprastai reiškia ir efektyvesnį degalų naudojimą, lengviau išlaikomą kreiserinį greitį bei stabilesnį skrydį. Dėl to gali augti ir realus nuotolis, o kai kurios analizės leidžia svarstyti, kad po modifikacijų jis gali perkopti 1 000 kilometrų ribą.

    Kodėl tai svarbu regiono saugumui

    Tokio nuotolio ir greičio smogiamieji dronai kelia grėsmę ne tik fronto zonai, bet ir Vakarų Ukrainos objektams, nes leidžia smogti iš gilesnių užnugario teritorijų. Praktikoje tai apsunkina gynybą, nes įspėjimo laikas trumpėja, o perėmimo langas tampa siauresnis.

    Tekste minima, kad „Gieran-5“ buvo panaudotas atakai naktį iš rugsėjo 12 į 13 dieną, kai taikiniu tapo sunkvežimis pasienio perėjimo zonoje Dorohusk–Jagodzin, maždaug už 800 metrų nuo Lenkijos sienos. Taip pat nurodoma, kad per kitą ataką rugsėjo 17 dieną dronas galėjo nukristi maždaug už 3 kilometrų nuo sienos.

    Mažesnis matomumas ir kompromisai

    Integruotas variklis gali turėti ir papildomą efektą: korpusas iš dalies pridengia įkaitusias variklio dalis, todėl teoriniu požiūriu gali mažėti šiluminis kontrastas infraraudonųjų spindulių ruože. Tai gali apsunkinti dalį aptikimo priemonių, nors realus poveikis priklauso nuo konkrečios konstrukcijos ir skrydžio režimų.

    Kita vertus, toks sprendimas paprastai reikalauja sudėtingesnės vidaus sandaros: reikia oro įsiurbimo kanalų, izoliacijos, tvirtinimų, o tai užima vietą fiuzeliaže. Dėl to gamintojams tenka rinktis, ar aukoti dalį degalų talpos, ar keisti kitus komponentus, kad būtų išlaikyti ankstesni parametrai.

    Ukrainos pusės paviešinta medžiaga rodo, kad dronų evoliucija tęsiasi, o konstrukciniai pakeitimai orientuoti į didesnį efektyvumą ir sudėtingesnį perėmimą. Tai reiškia, kad oro gynybai vis dažniau tenka prisitaikyti prie greitesnių, toliau skrendančių ir potencialiai sunkiau aptinkamų grėsmių.

  • Smūgis Maskvai: meras skelbia didžiausią dronų ataką, Zelenskis įvardijo taikinius

    Smūgis Maskvai: meras skelbia didžiausią dronų ataką, Zelenskis įvardijo taikinius

    Maskvą naktį sudrebino, kaip teigiama, didžiausio masto bepiločių atakos nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Apie tai pranešė Maskvos meras Sergejus Sobianinas, pabrėžęs, kad oro gynyba esą numušė šimtus į sostinę skridusių taikinių.

    Pasak mero, per parą visoje Rusijoje buvo sunaikinta daugiau nei 1 600 dronų, o 450 jų, jo teigimu, buvo nukreipti į Maskvos kryptį. Jis nurodė, kad dalis dronų pasiekė Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, o vienas pataikė į gyvenamąjį pastatą.

    „Keli dronai pasiekė Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, o vienas pataikė į gyvenamąjį pastatą. Žuvusiųjų nebuvo“, – sakė Sergejus Sobianinas.

    Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas pranešė, kad platesniame regione per atakas žuvo du žmonės. Nepriklausomų detalių apie žuvusiųjų aplinkybes ir galutinį sužeistųjų skaičių kol kas pateikiama nedaug, o pranešimai dėl žalos masto gali kisti.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukraina naktį smogė Maskvos regionui. Jo teigimu, buvo pataikyta į svarbų naftos pramonės objektą ir logistikos infrastruktūrą, o atakose panaudotos įvairios tolimojo nuotolio priemonės.

    „Mūsų tolimojo nuotolio atsakas naktį Maskvos regione turėjo labai reikšmingą poveikį“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Šis epizodas išryškina pastaruoju metu dažnėjančią tendenciją, kai Ukraina, stiprindama tolimojo nuotolio pajėgumus, taikosi į infrastruktūrą, susijusią su degalų tiekimu ir karine logistika. Tokie smūgiai paprastai vertinami kaip bandymas silpninti Rusijos galimybes aprūpinti pajėgas ir finansuoti karo veiksmus iš energetikos sektoriaus.

    Rusijos smūgiai Ukrainoje nesiliauja

    Tuo pat metu Ukraina pranešė apie naujas Rusijos atakas. Kyjivo srityje po smūgio ligoninėje mirė vaikas, todėl šios atakos aukų skaičius, vietos pareigūnų duomenimis, išaugo iki keturių.

    Kyjivo srities valstybinės administracijos vadovas Timuras Tkačenka nurodė, kad vaikas buvo sužeistas per smūgį Vyšhorodo rajone ir vėliau neišgyveno. Jo teigimu, per daugiau nei parą trukusias atakas penkiuose rajonuose apgadintas 31 statinys.

    Pietų Ukrainoje, Chersono srityje, vietos valdžia pranešė apie per drono ataką žuvusį 71 metų dvasininką, o dar keturi žmonės esą buvo sužeisti. V. Zelenskis taip pat teigė, kad vien per šią savaitę Rusija prieš Ukrainą panaudojo daugiau nei 2 000 atakos dronų, 1 700 valdomų aviacinių bombų ir 19 raketų.

    Abi pusės skelbia skirtingus duomenis apie numuštus taikinius ir padarytą žalą, o dalies informacijos nepriklausomai patvirtinti iš karto neįmanoma. Vis dėlto intensyvėjant tolimojo nuotolio atakoms, didėja rizika civilinei infrastruktūrai ir spaudimas oro gynybos sistemoms tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje.

  • NATO pratybose – pirmas kartas: lenkų FA-50 su „Rafale“ treniravosi realiems dronų smūgiams

    NATO pratybose – pirmas kartas: lenkų FA-50 su „Rafale“ treniravosi realiems dronų smūgiams

    Lenkijos karinių oro pajėgų lengvieji naikintuvai FA-50 pirmą kartą nuo jų įvedimo į rikiuotę dalyvavo bendrose pratybose su kitais NATO orlaiviais. Per pratybas pavadinimu „Nieustraszony Orzeł“ jie vykdė bendras oro gynybos užduotis kartu su Prancūzijos naikintuvais „Rafale“.

    Pirmasis FA-50 „krikštas“ NATO

    Lenkijos Generalinis štabas nurodė, kad pilotai treniravosi aptikti ir atpažinti grėsmes, jas perimti bei užtikrinti tarpusavio priedangą. Pratybų scenarijuose taip pat buvo numatyta oro erdvės apsauga ir veikimas komandoje su oro erdvės stebėjimą bei taikinių paskirstymą užtikrinančiais ankstyvojo perspėjimo orlaiviais.

    Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministerija savo operacinėje ataskaitoje pažymėjo, kad manevrų esmė buvo greitas orlaivių, personalo ir kritinių techninių resursų pergrupavimas. Tokia praktika laikoma svarbia didėjant grėsmei, kurią kelia balistinės raketos ir dronai, o taip pat stiprinant gebėjimą vykdyti kovinius skrydžius iš išsklaidytų vietų, mažiau priklausant nuo nuolatinės infrastruktūros.

    Ką gali turimi FA-50 ir kam jie skirti

    Lenkija iš Pietų Korėjos gamintojo Korean Aerospace Industry užsakė 48 FA-50 pagal dvi 2022 metais rugsėjo 16 dieną pasirašytas vykdomąsias sutartis, kurių bendra vertė siekia apie 3,4 mlrd. eurų. Iki šiol šalis gavo 12 pereinamosios versijos FA-50GF, skirtos greitai užpildyti pajėgumų spragą ir palaikyti pilotų rengimo tempą.

    Pirmieji du FA-50GF Lenkiją pasiekė 2023 metais liepos 9 dieną. Šie orlaiviai, be kita ko, turi užtikrinti tęstinumą po to, kai dalis MiG-29 buvo perduota Ukrainai, o Su-22 buvo išimti iš naudojimo.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, Lenkijai perduoti FA-50GF gali naudoti įvairią ginkluotę „oras–žemė“, įskaitant Mk 82 bombas ir lazeriu valdomas AGM-65 „Maverick“ raketas, taip pat „oras–oras“ AIM-9L. Orlaivyje integruotas ir 20 milimetrų kalibro pabūklas, skirtas artimo nuotolio užduotims.

    FA-50PL vėluoja iki 2027 metų

    Likę 36 orlaiviai turėtų būti pristatyti gerokai patobulintoje FA-50PL konfigūracijoje, pritaikytoje Lenkijos poreikiams. Numatoma modernesnė avionika, įskaitant AESA tipo „PhantomStrike“ radarą, bei galimybė naudoti pažangesnę ginkluotę, pavyzdžiui, vidutinio nuotolio AIM-120 „AMRAAM“ ir artimo nuotolio AIM-9X.

    Vis dėlto FA-50PL programa susidūrė su dideliais vėlavimais. Pagal ankstesnį planą šios versijos bandomasis skrydis buvo numatytas 2025 metais, tačiau terminas nebuvo įgyvendintas.

    2026 metų pradžioje Lenkijos ginkluotės agentūra su Korean Aerospace Industry pasirašė sutarties pakeitimą, pagal kurį pirmasis FA-50PL turėtų būti pristatytas 2027 metų viduryje. Vėlavimai siejami su sudėtingu JAV leidimų gavimo procesu pagal FMS procedūras, taip pat su ilgesniais bandymais ore ir amerikietiškų sistemų bei ginkluotės integracijos testais.

    Ši situacija atspindi platesnę NATO aviacijos tendenciją: valstybės vienu metu siekia greitai užkamšyti pajėgumų spragas, tačiau modernizaciją dažnai riboja ilgos tiekimo grandinės, licencijavimo reikalavimai ir sudėtinga ginklų integracija. Todėl pratybos, kuriose mokomasi veikti iš išsklaidytų aerodromų ir remtis sąjungininkų oro situacijos valdymo pajėgumais, tampa vis svarbesne praktika.

  • Lenkija kelia naikintuvus: po naujų Rusijos smūgių Ukrainai sustiprinta oro erdvės apsauga

    Lenkijos kariuomenė šeštadienio rytą laikinai suintensyvino veiksmus šalies oro erdvėje ir pakėlė į orą karinius orlaivius. Sprendimas priimtas reaguojant į naują Rusijos atakų bangą prieš Ukrainą ir siekiant užtikrinti saugumą pasienio regionuose.

    Apie operaciją pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė. Pasak jos, pagal nustatytas procedūras buvo aktyvuotos reikalingos oro pajėgos, taip pat į aukštesnį parengties lygį pervestos antžeminės oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos priemonės.

    Kas įvyko Lenkijos danguje?

    Operacinė vadovybė nurodė, kad veiksmai buvo prevenciniai ir skirti oro erdvės kontrolei bei apsaugai, ypač teritorijose, esančiose arčiau padidintos rizikos zonų prie Ukrainos. Pabrėžiama, kad tokie sprendimai priimami įvertinus realaus laiko informaciją apie grėsmes regione.

    „Dėl Rusijos smūgių Ukrainos teritorijai Lenkijos oro erdvėje pradėtas karinės aviacijos veikimas“, – pranešė Operacinė vadovybė.

    Vėliau kariuomenė informavo, kad operacija buvo užbaigta, o antžeminės sistemos grįžo į įprastą veikimo režimą. Kartu akcentuota, jog Lenkijos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota.

    Kodėl tai kartojasi vis dažniau?

    Lenkijos kariuomenė pastarosiomis dienomis reguliariai skelbia apie į orą keliamus Lenkijos ir sąjungininkų naikintuvus, kai Rusijos atakos Ukrainoje sustiprėja. Tokia praktika taikoma siekiant greitai reaguoti į galimus incidentus, įskaitant netyčinius oro erdvės pažeidimus ar grėsmes iš bepiločių orlaivių ir raketų skrydžių trajektorijų.

    Šis kontekstas ypač svarbus dėl Lenkijos geografinės padėties ir NATO rytinio flango saugumo. Oro policijos ir sustiprintos oro gynybos priemonės regione leidžia greičiau identifikuoti objektus bei mažinti riziką civiliams ir infrastruktūrai, jei koviniai veiksmai Ukrainoje priartėja prie kaimyninių valstybių sienų.

    Kariuomenė tikino, kad situacija stebima nuolat, o pajėgos išlieka pasirengusios nedelsiant reaguoti, jei grėsmės lygis vėl išaugtų. Tokie pranešimai taip pat yra signalas visuomenei, kad padidintas aktyvumas ore nebūtinai reiškia tiesioginį incidentą, bet dažnai yra saugumo procedūrų dalis.