Tag: Oro gynyba

  • Odrzutowe dronai prie rytinės sienos: ką rodo Ukrainos pamokos ir ko dar trūksta Lenkijos gynybai

    Turbojėtiniais varikliais varomi smogiamieji dronai tampa vienu greičiausiai augančių pavojų oro gynybai, o karo Ukrainoje patirtys rodo, kad vien įprastų sprendimų nebeužtenka. Rusija vis dažniau naudoja greitesnius „Geraň“ šeimos dronus, galinčius įveikti šimtus kilometrų, o jų greitis ir skrydis mažame aukštyje sutrumpina reakcijos laiką iki kelių minučių.

    Ukrainos pareigūnai viešai pripažino, kad pasikeitus atakų profiliui krenta perėmimo rezultatai: lėtesnius, propelerinius taikinius naikinti buvo gerokai lengviau nei naują greitų dronų kartą. Tai svarbu ir Lenkijai, kuri stiprina oro gynybą bei rytinės sienos stebėseną, tačiau susiduria su klausimu, ar dabartinis pajėgumų komplektas yra pakankamai vientisas.

    Laikas reakcijai trumpėja

    Pagrindinis turbojėtinio drono pranašumas nėra vien greitis, o tai, kaip jis suspaudžia visą sprendimų grandinę. Jei taikinys skrenda apie 600 kilometrų per valandą greičiu, per minutę jis įveikia maždaug 10 kilometrų, todėl nuo aptikimo iki sprendimo atidaryti ugnį gali likti vos kelios minutės.

    Žemo aukščio skrydis papildomai riboja antžeminių radarų matomumą dėl Žemės kreivumo ir vietovės reljefo, todėl kritiškai svarbūs tampa ankstyvo perspėjimo jutikliai, duomenų perdavimas ir automatinis taikinio paskirstymas tam efektoriui, kuris realiai spės sureaguoti.

    Ne visada reikia greitesnio perėmėjo

    Ukrainos praktika rodo, kad perėmimo dronas nebūtinai turi būti greitesnis už taikinį. Efektyviausia taktika dažnai remiasi ne vijimusi iš paskos, o išankstiniu trajektorijos numatymu ir perėmimu susidūrimo kurse, kai perėmėjas atsiduria „reikiamoje vietoje reikiamu metu“.

    „Oro gynyboje beveik niekada nesivaikoma taikinio iš galo, svarbiausia laiku užimti susidūrimo kursą“, – sakė Ukrainos oro pajėgų atstovas, komentuodamas perėmimo dronų vaidmens augimą.

    Tačiau toks metodas kelia aukštus reikalavimus aptikimo sistemoms ir valdymui: būtina greitai gauti patikimus taikinio parametrus, atnaujinti juos manevruojant dronui ir be delsos perduoti perėmėjui ar ugnies priemonei. Jei procedūros, ryšys ar programinė įranga pritaikyta lėtesniems taikiniams, langas perimti greitą droną gali tapti pernelyg siauras.

    Kuo gali remtis Lenkija

    Lenkijos gynybos architektūroje jau yra keli elementai, kurie teoriškai tinka kovai su greitesniais dronais. Tai ir vietos pramonės kuriami radarai, ir trumpojo nuotolio oro gynybos priemonės, ir vis plečiama žvalgybos grandis, kuri turėtų suteikti daugiau laiko sprendimams.

    Tarp aptariamų sprendimų dažnai minimi ir perėmimo dronai, kuriuos Lenkija sieja su kuriama antidronine kryptimi. Tokie aparatai, net jei jų maksimalus greitis mažesnis už taikinio, gali būti naudingi, jei paleidžiami iškart po aptikimo ir dirba pagal susidūrimo kursą, o operatorius gauna pakankamai laiko patvirtinti sunaikinimą.

    Kita svarbi kryptis yra artilerinės sistemos ir programinė įranga, leidžianti skaičiuoti šaudymo sprendinius realiu laiku. Modernizuotos 23, 30 ar 35 milimetrų klasės zenitinės patrankos, turinčios balistinius kompiuterius ir DI pagalbą, gali efektyviai kurti skeveldrų lauką prieš taikinį, o ne „šaudyti į patį droną“.

    Lenkija taip pat turi nešiojamų priešlėktuvinių raketų, tokių kaip Grom ir Piorun, kurios yra pakankamai greitos naikinti oro taikinius, įskaitant greitesnius dronus. Vis dėlto masinių atakų scenarijuose lemiamas tampa ne vien turimų raketų tipas, o jų kiekis, logistinė parengtis ir gebėjimas greitai paskirstyti taikinius tarp skirtingų efektorių.

    Didžiausias iššūkis išlieka sistemos vientisumas. Net ir geriausi ginklai nebus maksimaliai efektyvūs be tankios jutiklių tinklo, elektroninės kovos priemonių, patikimo ryšio bei automatizuoto valdymo, kuris per sekundes suformuoja sprendimą ir parenka tinkamiausią ugnies priemonę. Karo Ukrainoje tendencijos rodo, kad kova su dronais vis dažniau virsta kova dėl sekundžių ir duomenų kokybės, o ne tik dėl ugnies galios.

  • Rusų reaktyvinis dronas iki 600 km per valandą: ukrainiečiai numušė ZU-23-2, vadinamą artilerijos senoliu

    Rusų reaktyvinis dronas iki 600 km per valandą: ukrainiečiai numušė ZU-23-2, vadinamą artilerijos senoliu

    Ukrainos Lvivui priskiriama priešlėktuvinių raketų brigada pranešė apie ankstyvą rytą fiksuotą incidentą, kai į pozicijas sparčiai artėjo rusų bepiločis orlaivis. Mobiliosios grupės vairuotojas, pasivadinęs Hunter, teigė, kad dronas priartėjo maždaug iki 600 metrų, todėl sprendimus teko priimti per akimirką.

    Karių teigimu, variklio garsas leido įtarti reaktyvinę trauką, o paskutinėje skrydžio fazėje aparatas dar ir staigiai mažino aukštį. Tokia trajektorija apsunkina perėmimą, nes taikinys trumpam išnyra matymo lauke ir palieka itin mažai laiko taikymuisi.

    Tuomet įgula atidengė ugnį iš ZU-23-2 dvivamzdės 23 milimetrų priešlėktuvinės artilerijos sistemos. Pasak karių pasakojimo, tikslui apgadinti prireikė apie 60 šūvių, po kurių dronas nukrito ir sprogo.

    Greitis palieka sekundes reakcijai

    Ukrainos kariškiai nurodo, kad „Geraň-4“ tipo dronas gali pasiekti maždaug 500–600 kilometrų per valandą greitį. Toks tempas reiškia, kad nuo aptikimo iki ugnies atidarymo lieka sekundės, ypač kai taikinys skrenda žemai ir greitai keičia aukštį.

    Palyginti su lėtesniais, stūmokliniais varikliais varomais bepiločiais, greitesni aparatai gali itin sparčiai įveikti paskutinį skrydžio ruožą. Dėl to lemiamu veiksniu tampa ankstyvas perspėjimas, stebėjimo sąlygos ir įgulos treniruotė, o ne vien ginklo kalibras.

    Kodėl vis dar naudojama ZU-23-2

    ZU-23-2 yra Sovietų Sąjungoje 20 amžiaus šeštajame dešimtmetyje sukurta ir 20 amžiaus septintajame dešimtmetyje į ginkluotę įtraukta sistema. Ji turi dvi greitašaudes 23 milimetrų automatines patrankas ant lengvos, tempiamos platformos, todėl gali būti palyginti greitai perdislokuojama.

    Remiantis viešai skelbiamais techniniais duomenimis, teorinis abiejų vamzdžių šaudymo tempas siekia apie 1 600–2 000 šūvių per minutę, o praktinis yra mažesnis ir priklauso nuo šaudymo režimo bei taikymosi. Kadangi sistema valdoma tiesiogiai įgulos, efektyvumą prieš greitus taikinius lemia matomumas, reakcijos laikas ir šaulio patirtis.

    Karas Ukrainoje parodė, kad pigesnės ir senesnės oro gynybos priemonės tebėra aktualios, kai jas tenka derinti su mobilumu ir nuolatine stebėsena. Didėjant skirtingų tipų dronų įvairovei, oro gynyba vis dažniau remiasi kelių sluoksnių principu, kur vienoje grandyje svarbus ir paprastas, bet greitai panaudojamas ginklas.

  • Dronų grėsmė virš Maskvos: evakuotas Šeremetjevo oro uostas, sustabdytas eismas visuose sostinės oro uostuose

    Maskvoje penktadienį buvo evakuotas didžiausias sostinės oro uostas Šeremetjevo, o skrydžių eismas laikinai sustabdytas ir kituose trijuose Maskvos oro uostuose. Apie ribojimus pranešė Rusijos civilinės aviacijos agentūra Rosaviacija, nurodžiusi, kad sprendimas priimtas dėl skrydžių saugumo.

    Situacija paaštrėjo po pranešimų apie netoli oro uosto rastas drono liekanas. Ukrainos OSINT bendruomenės kanalai viešino nuotraukas, kuriose matyti bepiločio aparato fragmentai, tačiau nepriklausomai patvirtinti tikslios radinio vietos ir aplinkybių iš karto nepavyko.

    Maskvos meras Sergejus Sobianinas savo pranešimuose teigė, kad oro gynyba virš sostinės esą numušė 21 droną. Jis pridūrė, kad tarnybos dirba dronų nuolaužų kritimo vietose, tačiau nepatikslino, kur tiksliai jos nukrito ir ar buvo apgadinta infrastruktūra.

    Skrydžių stebėjimo platformų duomenys rodė ryškų pokytį danguje virš Maskvos: oro erdvė tam tikru laikotarpiu atrodė beveik tuščia. Tokie vaizdai paprastai reiškia ne tik atšauktus reisus, bet ir peradresuotus lėktuvus bei priverstinai keičiamus maršrutus, o tai sukelia grandininį vėlavimų efektą.

    Pastaraisiais mėnesiais dronų atakos ir oro erdvės ribojimai Rusijos regionuose, ypač netoli sienos su Ukraina, tapo dažnesni. Aviacijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad net pavieniai incidentai prie oro uostų gali lemti griežtesnes patikras, ilgesnius keleivių aptarnavimo laikus ir didesnę riziką skrydžių tvarkaraščiams.

    Ką tai reiškia keleiviams?

    Laikini apribojimai tokiose didelėse aviacijos mazgų vietose kaip Maskva dažniausiai reiškia skrydžių atidėjimus, nukreipimus į atsarginius oro uostus ir lėtesnį keleivių įlaipinimą. Net ir atnaujinus eismą, oro uostams prireikia laiko sugrįžti į įprastą ritmą.

    Kol kas nėra viešai pateiktos patikimos informacijos apie galimą žalą Šeremetjevo infrastruktūrai. Rosaviacija pabrėžė, kad ribojimai įvesti siekiant užtikrinti skrydžių saugą, o tarnybos tęsia patikras ir vertina situaciją.

  • 33 oro gynybos postai ir tinklai nuo dronų: Rusija skubiai saugo Alabugos gamyklą

    33 oro gynybos postai ir tinklai nuo dronų: Rusija skubiai saugo Alabugos gamyklą

    Rusija Tatarstane, Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje, spartina vieno svarbiausių smogiamųjų dronų gamybos centrų apsaugą. Naujausia palydovinių nuotraukų analizė rodo, kad aplink kompleksą įrengiama vis tankesnė oro gynybos infrastruktūra, skirta atremti tolimojo nuotolio bepiločių atakas.

    Apie plėtrą pranešė rusų kalba leidžiamas Radio Svoboda, remdamasis palydoviniais vaizdais, darytais spalio 21 dieną. Vertinime teigiama, kad teritorijoje ir jos prieigose suformuotos 33 oro gynybos pozicijos, o dalis jų atsirado per pastaruosius mėnesius.

    Palydoviniai kadrai fiksuoja betonines bokštų tipo konstrukcijas, kurios, kaip manoma, pritaikytos oro gynybos sistemoms dislokuoti. Tarp minimų variantų dažniausiai įvardijamos trumpojo nuotolio sistemos „Pancyr“ ir „Tor“, skirtos naikinti dronus bei kitus mažo aukščio taikinius.

    Be raketinių sistemų pozicijų, įrengiami ir punktai su priešlėktuviniais kulkosvaidžiais, o virš gamybinių pastatų planuojamos konstrukcijos tinklams tempti. Tokios priemonės paprastai naudojamos tam, kad bepiločiams būtų sunkiau tiesiogiai pataikyti į konkretų pastatą arba įskristi į kritinę zoną.

    Alabuga – svarbus dronų gamybos mazgas

    Alabugos zonoje siejamas rusiškų smogiamųjų dronų „Gerań“ surinkimas, laikomas Irano „Shahed“ koncepcijos vietiniu atitikmeniu. Šie dronai Rusijos kare prieš Ukrainą plačiai naudojami atakoms prieš miestus, energetikos infrastruktūrą ir karinius objektus.

    Apsaugos stiprinimas sutampa su pačios gamybos plėtros požymiais. Ankstesni palydoviniai vaizdai rodė, kad teritorijoje daugėja naujų angarų ir sandėlių, o viešojoje erdvėje minimi planai didinti naujesnių „Gerań“ versijų gamybą.

    Kas keičiasi po tolimojo nuotolio atakų

    Ukrainos tolimojo nuotolio dronų kampanija privertė Rusiją peržiūrėti giliame užnugaryje esančių objektų apsaugą, nes atakos pasiekia šimtus kilometrų nuo fronto. Todėl oro gynybos priemonės vis dažniau perkeliamos prie pramonės ir logistikos mazgų, net jei šie anksčiau buvo laikomi santykinai saugiais.

    Radio Svoboda nurodo, kad paskutinį kartą ukrainietiški dronai Alabugos apylinkes pasiekė 2025 metais birželį. Vis dėlto dabartinis įtvirtinimų mastas rodo, kad Maskva grėsmės nelaiko išnykusia ir stengiasi sumažinti riziką gamybos tęstinumui.

    Ar priemonės bus veiksmingos

    Ekspertai paprastai pabrėžia, kad vien pozicijų skaičius neatsako į pagrindinį klausimą: kiek realiai sistemų nuolat veikia, kiek jų turi pakankamai amunicijos ir ar užtikrinamas efektyvus radarų, valdymo bei ryšio darbas. Be to, dronų taktika greitai kinta, todėl gynybai tenka derinti radarus, elektroninės kovos priemones ir fizinius barjerus.

    Kol kas viešai nėra patikimų duomenų, kiek konkrečių kompleksų Alabugoje faktiškai dislokuota ir kokiu režimu jie budi. Tačiau palydovinės nuotraukos ir naujų įtvirtinimų tinklas leidžia daryti išvadą, kad dronų gamybos objektų apsauga Rusijai tampa ne mažiau svarbi nei jų gamybos plėtra.

  • Rusija nebesusitvarko su dronais? Į kovą metami net eksperimentiniai naikintuvai MiG-35

    Rusija nebesusitvarko su dronais? Į kovą metami net eksperimentiniai naikintuvai MiG-35

    Pranešimai, kad Rusija prieš Ukrainos bepiločius orlaivius pradėjo naudoti net ir riboto skaičiaus naikintuvus MiG-35, rodo didėjantį spaudimą oro gynybai toli nuo fronto. Apie tokių orlaivių įtraukimą į perėmimo užduotis viešai skelbė su Ukrainos aviacija siejamos stebėsenos bendruomenės, tačiau nepriklausomo patvirtinimo, kiek dažnai tai vyksta, kol kas nėra.

    Skelbiama, kad perėmimo misijose dalyvauja ir MiG-29, o MiG-35 minimas kaip papildomas resursas, naudojamas atremti masines atakas prieš objektus dideliu atstumu nuo kontaktinės linijos. Viešojoje erdvėje pasirodė ir nuotraukų, kuriose matomas pilotas MiG-35 kabinoje, tačiau jų kontekstas ir misijų detalės nėra patikrinamos iš atvirų duomenų.

    Kas yra MiG-35?

    MiG-35 yra daugiafunkcis Rusijos naikintuvas, pristatytas 2017 metais kaip MiG-29 evoliucija. 2018 metais Rusijos gynybos ministerija paskelbė pasirašiusi sutartį dėl tiekimo, o gamintojas akcentavo didesnį nuotolį, modernesnę avioniką ir platesnes kovines galimybes.

    Pagal gamintojo deklaracijas, MiG-35 nuotolis, palyginti su MiG-29, gali būti maždaug 50 proc. didesnis, o ginkluotės apkrova siekia iki 6 500 kilogramų devyniuose išorinės pakabos taškuose. Orlaivyje įdiegti modernizuoti RD-33MK varikliai, kurie turėtų gerinti patikimumą ir eksploatacines savybes.

    Kodėl naikintuvas gali būti naudojamas prieš dronus?

    Vienas svarbiausių MiG-35 elementų yra aktyvios elektroninės fazuotos gardelės AESA radaras, kurio galimybės teoriškai tinka oro erdvės paieškai ir taikinių sekimui. Gamintojo teigimu, radaras gali vienu metu sekti iki 30 oro taikinių maždaug iki 160 kilometrų atstumu ir leisti atakuoti šešis prioritetinius.

    Vis dėlto reali dronų aptikimo ir perėmimo sėkmė priklauso nuo daugelio aplinkybių: taikinio dydžio, skrydžio aukščio, greičio, maršruto, meteorologinių sąlygų ir radioelektroninės kovos fono. Mažų, lėtai skrendančių ir žemai skrendančių bepiločių aptikimas dažnai yra sudėtingesnis nei didesnių orlaivių, todėl vien deklaruojamų radaro parametrų nepakanka įvertinti efektyvumui.

    Ribota gamyba ir neaiškus panaudojimo mastas

    Nors projektas buvo pristatomas ambicingai, MiG-35 taip ir netapo masiškai gaminamu orlaiviu. Remiantis gynybos temomis rašančių leidinių vertinimais, viešai identifikuojamų egzempliorių skaičius yra labai nedidelis, o dalis jų siejama su bandomąja ar eksperimentine serija.

    Jei MiG-35 iš tiesų naudojami dronų perėmimui, tai gali reikšti, kad Rusija ieško papildomų būdų užlopyti oro gynybos spragas, kai atakos vykdomos dideliu mastu ir skirtingais maršrutais. Tačiau be patikimų duomenų apie skrydžių skaičių, dislokacijos vietas ir numuštų taikinių statistiką, tokias išvadas reikia vertinti atsargiai.

    MiG-35 gali nešti įvairią ginkluotę oro taikiniams ir antžeminiams objektams, įskaitant artimojo nuotolio R-73, vidutinio nuotolio R-27 ir radariniu būdu valdomas R-77 raketas, taip pat „oras–žemė“ šeimos šaudmenis. Toks universalumas teoriškai leidžia orlaivį naudoti skirtingoms užduotims, tačiau dronų medžioklė naikintuvais paprastai laikoma brangiu sprendimu, lyginant su specializuotomis oro gynybos priemonėmis.

  • Ukrainos žvalgyba įspėja NATO: Rusija paleido pigią, bet pavojingą Filin raketą

    Ukrainos žvalgyba įspėja NATO: Rusija paleido pigią, bet pavojingą Filin raketą

    Ukrainos karinė žvalgyba paviešino detales apie naują Rusijos sparnuotąją raketą Filin, kuri, pasak ukrainiečių vertinimų, gali kelti riziką ne tik Ukrainai, bet ir NATO rytiniam flangui. Pabrėžiama, kad pagrindinis grėsmės veiksnys yra iki 1 200 kilometrų siekiantis nuotolis ir galimybė šią ginkluotę naudoti masiškai.

    Ukrainos pusė Filin apibūdina kaip santykinai nebrangią reaktyvinę konstrukciją, galinčią startuoti nuo mobilių antžeminių paleidimo įrenginių. Toks derinys, kai platforma yra mobili, o kaina mažesnė nei tradicinių sparnuotųjų raketų, didina spaudimą oro gynybai ir apsunkina išankstinį atakų numatymą.

    Ukrainos žvalgybos vertinimu, jei tokie ginklai būtų intensyviau naudojami prieš taikinius vakarų Ukrainoje, išlieka rizika, kad dėl navigacijos paklaidų ar maršruto korekcijų atskiri objektai gali įskrieti į kaimyninių NATO valstybių oro erdvę. Tokie incidentai regione jau ne kartą kėlė įtampą, todėl naujų nuotolio priemonių atsiradimas laikomas papildomu destabilizuojančiu veiksniu.

    Skelbiama, kad raketa yra maždaug 3,5 metro ilgio, o sparnų mojis siekia apie 3 metrus. Korpusas, kaip teigiama, gaminamas iš kompozitinių medžiagų, o dalis komponentų gali būti pagaminta naudojant trimatį spausdinimą, kas leidžia greičiau keisti konstrukciją ir didinti gamybos apimtis.

    Ukrainos žvalgyba nurodo, kad deklaruojamas maksimalus greitis siekia apie 800 kilometrų per valandą, o skrydis galimas tiek labai mažame aukštyje, tiek iki maždaug 6 kilometrų aukščio. Minimos ir kovinės galvutės versijos, kurių masė gali siekti 50 arba 100 kilogramų, o paleidimas vykdomas nuo antžeminės paleidimo sistemos.

    Atskirai akcentuojamas komponentų klausimas. Ukrainos teigimu, raketoje identifikuota reikšminga užsienietiškų detalių dalis, įskaitant amerikietiškos kilmės elektronikos elementus bei kiniškus komponentus, kurie, anot žvalgybos, padeda Rusijai palaikyti gamybos tempą nepaisant sankcijų.

    Ukrainos karinė žvalgyba taip pat pranešė paskelbusi interaktyvų trimatį Filin modelį, konstrukcines schemas ir komponentų duomenų bazę. Tokia praktika, Ukrainos institucijų vertinimu, skirta ne tik informuoti visuomenę, bet ir padėti partneriams bei tyrėjams sekti tiekimo grandines ir identifikuoti sankcijų apėjimo schemas.

    Analitikai pažymi, kad Rusijos pasirinkimas investuoti į pigesnes, masinei gamybai pritaikytas nuotolio priemones atitinka platesnę tendenciją kare prieš Ukrainą. Didesnis pigesnių priemonių skaičius reiškia, kad oro gynybai tenka sudėtingesnė užduotis, nes reikia daugiau perėmimų, daugiau amunicijos ir platesnio sensorių tinklo, ypač saugant infrastruktūrą ir logistikos mazgus.

  • Lenkijos generolas perspėja: kitas Rusijos oro erdvės pažeidimas gali baigtis numušimu

    Buvęs Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo vadovas, generolas dr. Mieczysławas Gocułas įspėja, kad dar vienas Rusijos orlaivio ar raketos įskridimas į Lenkijos oro erdvę gali baigtis numušimu. Pasak jo, tai būtų ne eskalacija, o aiškus atsakas į pažeidimą, o atsakomybė dėl incidento tektų Rusijai.

    Generolas akcentuoja, kad tokie įskridimai nėra atsitiktiniai: Maskva, jo vertinimu, tikrina Lenkijos oro gynybos ir priešraketinių sistemų budrumą bei reakcijos greitį. Tokia taktika, anot jo, didina riziką, jog vienu momentu bus peržengta riba, kai sprendimas panaudoti jėgą taps neišvengiamas.

    Kur brėžiama riba?

    Generolas pabrėžia, kad tarptautinėje praktikoje oro erdvės pažeidimas laikomas suverenumo pažeidimu, todėl valstybė turi teisę reaguoti proporcingai grėsmei. Jo teigimu, jei objektas kelia pavojų gyventojams ar kritinei infrastruktūrai ir nepaklūsta reikalavimams, sprendimas jį neutralizuoti gali būti priimtas nedelsiant.

    „Kitą kartą, tikėtina, bus numuštas ne būtinai raketos tipo objektas, bet ir bet koks orlaivis, pažeidęs Lenkijos oro erdvę“, – sakė Mieczysławas Gocułas.

    Pasak jo, esminis argumentas vertinant atsakomybę yra paprastas: Lenkijos ginkluotųjų pajėgų objektai nepažeidinėja Rusijos oro erdvės, todėl bet kokia eskalacijos rizika pirmiausia kyla iš pačios Rusijos veiksmų. Generolas taip pat atkreipia dėmesį į branduolinį atgrasymą: Rusija išlieka strateginis varžovas, o jos retorika ir doktrininės nuostatos verčia NATO nares išlaikyti maksimalų budrumą.

    JAV ir NATO signalai

    Interviu kontekste generolas užsimena ir apie sąjungininkų komunikaciją, teigdamas, kad JAV dažnai siekia valdyti konfliktą taip, kad jis neperžengtų ribos, po kurios prasidėtų nekontroliuojama eskalacija. Vis dėlto, jo vertinimu, atsargus tonas neturėtų būti suprastas kaip silpnumas, nes tuomet Maskva gali būti skatinama tęsti provokacijas.

    Lenkijai, kaip NATO rytinio flango valstybei, tokie incidentai turi ne tik karinę, bet ir politinę reikšmę: kiekvienas pažeidimas tikrina tiek nacionalinių pajėgų procedūras, tiek Aljanso atgrasymo patikimumą. Generolo teigimu, aiškios taisyklės ir reali pasirengimo demonstracija yra svarbiausia priemonė sumažinti tikimybę, kad provokacijos kartosis.

  • Vengrija pademonstravo lazerinį ginklą prieš dronus: ką tai reiškia Europai?

    Vengrija pademonstravo lazerinį ginklą prieš dronus: ką tai reiškia Europai?

    Vengrija pristatė šalies viduje kurtą lazerinį ginklą, skirtą kovai su skirtingų tipų dronais. Demonstracija įvyko spalio 17 dieną dviejų dienų gynybos inovacijų parodoje Honvédelmi Innovációs Szemle, surengtoje Nullponti poligone.

    Parodoje Vengrijos įmonės rodė ir kitas kariuomenei aktualias technologijas: autonomines transporto priemones, bepiločių sistemų sprendimus bei dronų aptikimo ir neutralizavimo priemones. Lazerinės sistemos bandymas prasidėjo nuo taikinio aptikimo ir drono sunaikinimo lazerio spinduliu.

    Renginyje dalyvavo gynybos ministras Romulusz Ruszin-Szendi ir Vengrijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadovas generolas Zsolt Sándor. Pasak ministro, šalis siekia stiprinti vietines technologines kompetencijas ir mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų.

    Lazerio detalės kol kas slepiamos

    Vengrijos gynybos institucijos neatskleidė lazerinės sistemos pavadinimo, gamintojo, spindulio galios ar efektyvaus veikimo nuotolio. Taip pat neaišku, ar pademonstruota įranga jau yra baigtas produktas, ar tai prototipas, kuriam dar reikės papildomų bandymų prieš diegiant į tarnybą.

    Parodos kontekstas rodo platesnę kryptį: pirmąją renginio dieną savo sprendimus pristatė beveik 50 Vengrijos gynybos pramonės dalyvių. Tolimesnis žingsnis, apie kurį kalbėjo ministras, būtų kariuomenės poreikių suformulavimas ir bendradarbiavimo modelio pasirinkimas, perkant parengtus sprendimus arba kuriant juos kartu.

    Kodėl lazeriai tampa vis svarbesni?

    Lazeriniai ginklai vis dažniau vertinami kaip atsakas į sparčiai plintančias bepiločių grėsmes. Dronai naudojami žvalgybai, smūgiams ir oro gynybos perkrovimui, o tradicinės perėmimo priemonės ne visuomet yra ekonomiškai racionalios, kai tenka reaguoti į masines ir palyginti pigias atakas.

    Vienas dažniausiai įvardijamų lazerinių sistemų pranašumų yra tai, kad taikiniai naikinami nenaudojant klasikinių raketų ar artilerijos sviedinių. Dėl to vieno panaudojimo kaina teoriškai gali būti mažesnė, tačiau praktikoje daug priklauso nuo sistemos galios, energijos tiekimo, aušinimo ir veikimo sąlygų, pavyzdžiui, dūmų, dulkių ar kritulių.

    Europa ir pasaulis jau investuoja

    Vengrijos demonstracija įsikomponuoja į platesnę tarptautinę tendenciją, kai lazerinės oro gynybos technologijos vystomos kaip papildoma priemonė greta raketinių kompleksų. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė plėtoja „DragonFire“, o Ukraina yra pranešusi apie darbus su „Trójząb“ sistema.

    Jungtinių Valstijų kariuomenė taip pat plečia priešdroninį arsenalą, įsigydama įvairias priemones, įskaitant sistemas, skirtas aptikimui ir neutralizavimui. Tokie pirkimai rodo, kad lazeriai vertinami ne kaip vienintelė išeitis, o kaip dalis sluoksniuotos gynybos, kur svarbi ir radaro, ir optikos, ir elektroninės kovos sąveika.

  • Dronų smūgis Rusijos gilumoje: liepsnos Sankt Peterburge, sutriko VK ir oro uostas

    Dronų smūgis Rusijos gilumoje: liepsnos Sankt Peterburge, sutriko VK ir oro uostas

    Per naktį į sekmadienį Sankt Peterburge ir gretimoje Leningrado srityje fiksuotas plataus masto dronų išpuolis, apie kurį pranešė vietos pareigūnai ir Rusijos žiniasklaida. Skelbiama, kad tarp taikinių galėjo būti naftos terminalas bei socialinio tinklo VK duomenų centras, o kai kuriose miesto dalyse kilo gaisrai.

    Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenko teigė, kad virš regiono buvo numušta 144 dronai. Pasak jo, nuolaužos krito ant pastatų Gatchinoje ir kituose rajonuose, sukeldamos gaisrus ir apgadindamos 55 automobilius.

    Vietos valdžia pranešė apie vieną žuvusį ir 15 sužeistų žmonių, tačiau atskiruose epizoduose pateikiami ir kitokie pirminiai vertinimai dėl nukentėjusiųjų skaičiaus. Rusijos žiniasklaida šį išpuolį apibūdina kaip vieną didžiausių regione nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

    Pasak A. Drozdenko, regione fiksuoti avariniai elektros tiekimo sutrikimai, o specialistai skubiai vykdė atstatymo darbus. Jis tvirtino, kad tuo metu dvi transformatorinės Janine liko atjungtos, o elektros neturėjo apie 20 000 gyventojų, gyvenančių maždaug 50 daugiabučių.

    VK atstovai patvirtino, kad buvo atakuotas bendrovės duomenų centras Leningrado srityje, tačiau pabrėžė, jog paslaugos vartotojams veikė įprastu režimu. Tokie objektai laikomi kritiškai svarbūs skaitmeninei infrastruktūrai, todėl net ir trumpalaikiai sutrikimai gali turėti platesnių pasekmių ryšiui, debesų paslaugoms ir verslo sistemoms.

    Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas pranešė, kad gaisrai kilo civilinės infrastruktūros objektuose keliuose miesto rajonuose, taip pat Sankt Peterburgo naftos terminalo teritorijoje. Pirminiais duomenimis, šiame epizode nukentėjusiųjų nebuvo, o terminalas yra Didžiojo Sankt Peterburgo uosto zonoje.

    Skelbta, kad viena iš gaisro vietų buvo „Ozon“ sandėlis, iš kurio darbuotojai evakuoti. Pranešta apie dūmus virš sandėlių komplekso ir laikinai uždarytus kelius, o tai rodo, kad ataka paveikė ir logistikos grandines, kurios pastaraisiais metais Rusijoje tapo itin svarbios elektroninei prekybai.

    Dėl situacijos laikinai buvo sustabdyti skrydžiai Pulkovo oro uoste. Rusijos aviacijos institucija Rosaviatsia nurodė, kad apribojimai truko ilgiau nei septynias valandas ir buvo panaikinti apie 10 valandą Maskvos laiku.

    Smūgiai Ukrainos energetikai tęsiasi

    Tuo pat metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos šeštadienio naktį atakavo Ukrainos energetikos sektorių. Pasak jo, taikyta į pastotes Vinycios, Žytomyro, Chmelnyckio ir Odesos srityse.

    „Dešimtys tūkstančių šeimų vis dar lieka be elektros. Energetikai ir remonto brigados dirba beveik visą parą, kad atstatytų tiekimą“, – sakė V. Zelenskis.

    Jis taip pat teigė, kad smūgiai gyvenamiesiems pastatams nusinešė dviejų žmonių gyvybes, o dar 12 asmenų, kaip skelbiama, buvo sužeisti. Ukrainos vadovo vertinimu, per pastarąją savaitę Rusija panaudojo apie 2 700 atakos dronų, 1 700 valdomų aviacinių bombų ir 66 raketas.

    Analitikai pažymi, kad dronų karas tampa vis intensyvesnis abiejose fronto pusėse: taikomasi ne tik į karinius objektus, bet ir į energetiką, logistiką bei ryšių infrastruktūrą. Tokios atakos daro spaudimą oro gynybai, verčia keisti civilinės saugos režimus ir didina riziką, kad incidentai turės ilgalaikių pasekmių tiek ekonomikai, tiek gyventojų kasdienybei.

  • Belgija pažadėjo Ukrainai 10 F-16 dar šiemet: kas keičiasi danguje ir kodėl vėluoja F-35?

    Belgija pažadėjo Ukrainai 10 F-16 dar šiemet: kas keičiasi danguje ir kodėl vėluoja F-35?

    Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris pranešė, kad Belgija iki šių metų pabaigos Ukrainai perduos 10 naikintuvų F-16. Apie tai jis kalbėjo po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Europos Sąjungos viršūnių susitikimo kontekste Briuselyje.

    F-16 yra JAV gamybos daugiafunkciai naikintuvai, dešimtmečius buvę vienu iš NATO oro pajėgų standartų. Ukrainai šie orlaiviai svarbūs pirmiausia oro gynybos užduotims, kai reikia greitai reaguoti į sparnuotąsias raketas ir įvairių tipų dronus.

    Pastaraisiais mėnesiais Vakarų naikintuvų tema tapo viena iš svarbiausių Ukrainos karinių poreikių, nes Rusija intensyvina atakas prieš energetikos infrastruktūrą ir miestus. Kuo daugiau parengtų ir techniškai tvarkingų orlaivių, tuo daugiau galimybių paskirstyti budėjimą ir dengti didesnę teritoriją.

    Kodėl perdavimas priklauso nuo F-35?

    Belgija anksčiau buvo įsipareigojusi perduoti Ukrainai apie 30 F-16 iki 2028 metų, tačiau grafikas tiesiogiai susietas su tuo, kaip greitai Belgijos oro pajėgos gauna naujuosius F-35. Pasak Barto De Weverio, būtent F-35 pristatymų vėlavimas ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl F-16 perdavimas juda lėčiau nei planuota.

    Belgijos logika paprasta: F-16 galima greičiau atiduoti tik tada, kai juos realiai pakeičia nauji orlaiviai, o personalas ir infrastruktūra persiorientuoja į kitą platformą. Dėl to kiekvienas F-35 programos tempo sutrikimas automatiškai atsiliepia ir F-16 perdavimo terminams.

    Kokias užduotis F-16 atliks Ukrainoje?

    Belgijos vadovas akcentavo, kad perduodami F-16 turėtų sustiprinti Ukrainos galimybes gintis nuo Rusijos dronų, įskaitant greitesnius reaktyvinius modelius. Jo teigimu, F-16, turintys 20 milimetrų patranką, yra viena iš priemonių, kuri gali būti naudojama tokio tipo taikiniams naikinti.

    Taip pat pabrėžiama, kad naikintuvai gali prisidėti prie kritinės infrastruktūros, miestų ir logistikos maršrutų apsaugos. Atskirai aptarta ir Juodosios jūros regiono svarba, kur oro grėsmės veikia tiek energetikos objektus, tiek eksporto srautus.

    Ne tik lėktuvai, bet ir aptarnavimas

    Karinėje realybėje vien naikintuvų skaičius neatsako į klausimą, kiek jų realiai skraidys. F-16 efektyvumas priklauso nuo techninės priežiūros, atsarginių dalių grandinės, pilotų ir technikų parengimo, taip pat nuo suderintos ginkluotės bei amunicijos tiekimo.

    Būtent todėl kartu su orlaiviais vis dažniau aptariami ir papildomi paketai: mokymai, remonto pajėgumai, ilgalaikė logistika ir šaudmenų tiekimas. Belgijos pusė taip pat minėjo galimas amunicijos tiekimo kryptis, įskaitant bendradarbiavimą su gynybos pramone.