Rugsėjo 24 dieną Vilniuje vykęs tarptautinis „Breathable Cities Forum“ subūrė miestų, mokslo, visuomenės sveikatos ir aplinkosaugos ekspertus diskusijai apie oro kokybę. Pagrindinis akcentas buvo paprastas: tarša mieste tampa ne tik aplinkos, bet ir tiesioginiu sveikatos, ekonomikos bei gyvenimo kokybės klausimu.
Atidarydamas renginį Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis pabrėžė, kad švarus oras turėtų būti vienas esminių miesto prioritetų. Jo teigimu, infrastruktūros modernizavimas netenka prasmės, jei kasdienis gyvenimas vyksta kvėpuojant užterštu oru.
„Miestai turi užtikrinti savo žmonėms sveiką aplinką. Tai nėra prabanga, tai būtinybė“, – sakė Andrius Grigonis.
Tarša peržengia miesto ribas
Forume pristatyta Vilniaus oro taršos analizė parodė, kad dalis kietųjų dalelių taršos kyla ne vien iš pačio miesto. Skaičiuojama, kad apie 45 proc. kietųjų dalelių taršos sudaro vietiniai šaltiniai, apie 10 proc. siejama su regioniniais transporto keliais, apie 7 proc. su kitais Lietuvos regionais, o apie 30 proc. priskiriama tarpvalstybinei pernašai.
Tokie duomenys reiškia, kad net ir nuosekliai mažinant taršą mieste, rezultatai priklausys nuo platesnio konteksto: kaimyninių regionų sprendimų, pramonės, transporto srautų ir net meteorologinių sąlygų. Todėl taršos mažinimas tampa bendradarbiavimo uždaviniu, o ne vien savivaldybės atsakomybe.
Dviračiai ir elektromobiliai: kodėl tai veikia
Danijos oro kokybės ir klimato konsultantas Kåre Press-Kristensen forume priminė, kad oro tarša tebėra viena didžiausių visuomenės sveikatos rizikų. Diskusijose akcentuota, kad tarša siejama su dideliu priešlaikinių mirčių skaičiumi pasaulyje, o Europos mastu ji kasdien kainuoja gyvybes ir sukelia dideles ekonomines pasekmes dėl gydymo, nedarbingumo ir sumažėjusio produktyvumo.
Kaip vieną efektyviausių priemonių jis išskyrė važiavimą dviračiu, ypač kai miestas sukuria saugią, patogią ir vientisą infrastruktūrą. Kopenhagos patirtis dažnai minima kaip pavyzdys, kai nuoseklios investicijos į dviračių takus, eismo saugą ir patogų susisiekimą padeda mažinti automobilių srautus, triukšmą ir taršą.
Kalbėdamas apie elektromobilių plėtrą, pranešėjas pabrėžė ir energetinio saugumo motyvą: mažesnė priklausomybė nuo importuojamų iškastinių išteklių tampa papildoma priežastimi greitinti transporto elektrifikaciją. Tokia kryptis aktuali daugeliui Europos miestų, tačiau kartu pabrėžiama, kad vien technologinės kaitos nepakanka, jei nesikeičia judumo įpročiai ir viešojo transporto patrauklumas.
Nuo matavimų prie prevencijos ir vidaus oro
Vienas svarbiausių forumo klausimų buvo, kaip oro kokybės duomenis paversti sprendimais, o ne vien statistika. Vilniuje kaip praktinis pavyzdys pristatytas „GreenMe5“ projektas, kai Vėtrungių gatvė Fabijoniškėse buvo pasirinkta kaip reali miesto bandymų erdvė: trejus metus vertinta, kokios priemonės efektyviausiai mažina oro ir triukšmo taršą.
Taip pat aptartas „LIFE Clean Air“ projektas, kurio rėmuose Vilniuje bandomas oro kokybės prognozavimo įrankis „LLULL Environment“. Jo paskirtis – padėti prognozuoti taršos epizodus iki trijų dienų į priekį, kad miestas galėtų pereiti nuo reagavimo po fakto prie prevencinių veiksmų, pavyzdžiui, tikslinių įspėjimų jautrioms grupėms ar laikino eismo srautų valdymo.
Forume daug dėmesio skirta ir tam, kad tarša nesibaigia ties pastato durimis. Diskusijose priminta, kad žmonės didžiąją laiko dalį praleidžia patalpose, o lauko tarša gali patekti į vidų per vėdinimą, nesandarumus ar atsidarius langus, todėl mokyklų, darželių ir biurų vidaus oras tampa ne mažiau svarbus nei gatvės lygmens matavimai.
Vilniuje 2024 metų spalį atliktas savaitės trukmės stebėjimas parodė, kad kietųjų dalelių pokyčiai lauke atsispindi ir pastato vidaus ore: sienos bei konstrukcijos taršą gali pristabdyti, bet visiškai jos nesustabdo. Taip pat fiksuota, kad lauko orui išsivalius, patalpų ore tarša gali išlikti ilgiau, todėl vidaus oro valdymas reikalauja atskirų sprendimų.
Renginio pabaigoje dalyviai leidosi į sensorinį pasivaikščiojimą po Vilnių, kur aptarti gamtiniai ir klimato kaitai pritaikyti sprendimai, biologinė įvairovė, miesto atsparumas bei ryšys tarp aplinkos ir sveikatos. Forumo žinutė išliko aiški: norint realios pažangos, reikia ir tarptautinio bendradarbiavimo, ir vietinių priemonių, ir nuosekliai taikomų sprendimų kasdienėje miesto politikoje.
Leave a Reply