CP v2

Tag: Oro linijos

  • ES planuoja apmokestinti taršą ir tarptautiniuose skrydžiuose: avialinijos įspėja dėl kainų ir ginčų

    ES planuoja apmokestinti taršą ir tarptautiniuose skrydžiuose: avialinijos įspėja dėl kainų ir ginčų

    Europos Komisija paskelbė sieksianti griežtinti anglies dioksido kainodarą aviacijoje ir svarsto apmokestinti ne tik skrydžius ES viduje, bet ir tarptautines kryptis, išskrendančias iš Europos. Toks žingsnis reikštų, kad daugiau oro linijų būtų įtrauktos į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS).

    Šiuo metu ETS apima daugiausia skrydžius Europos Sąjungos viduje, o didelė dalis taršos, susijusios su skrydžiais į ne Europos kryptis, lieka už šios sistemos ribų. Komisija argumentuoja, kad toks išimtinis režimas nebeatitinka realių sektoriaus emisijų ir turi būti peržiūrėtas.

    Kas keistųsi oro linijoms

    Komisijos svarstomas modelis apimtų iš Europos išskrendančius reisus nepriklausomai nuo galutinės krypties, todėl poveikį pajustų tiek ES, tiek trečiųjų šalių vežėjai. Pasak Komisijos atstovų, principas būtų vienodas visiems operatoriams tomis pačiomis kryptimis, kad nebūtų iškraipoma konkurencija.

    Diskusijose minima, kad išplėtus ETS tarptautiniams išvykstantiems skrydžiams biudžeto įplaukos iš aviacijos galėtų reikšmingai išaugti, palyginti su dabartiniu modeliu. Aplinkosaugos organizacijos teigia, kad tai sustiprintų kainos signalą rinkai ir paskatintų greičiau diegti mažesnės taršos sprendimus.

    Konflikto su JAV rizika

    Aviacijos sektoriaus atstovai perspėja, kad toks sprendimas gali atgaivinti senus tarptautinius nesutarimus. Jie primena, kad ankstesni bandymai taikyti ETS tarptautiniams skrydžiams sulaukė pasipriešinimo iš JAV, Kinijos ir Indijos, o JAV buvo priėmusi teisės aktus, numatančius priemones oro linijoms, paklususioms ES reikalavimams.

    „Raginame Europos Komisiją neplėsti ETS taikymo srities tarptautiniams skrydžiams“, – sakė aviacijos pramonės atstovas Vincentas De Vroey.

    Oro linijos taip pat akcentuoja, kad sektorius jau susiduria su padidėjusiomis sąnaudomis, o bet koks papildomas apmokestinimas gali atsispindėti bilietų kainose. Pramonės organizacijos ragina remtis pasauliniu mechanizmu, o ne kurti lygiagrečias regionines sistemas.

    Kaip tai derės su CORSIA

    Po ankstesnių ginčų tarptautiniu lygiu buvo sukurta Jungtinių Tautų Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos sistema CORSIA, skirta tarptautinių skrydžių emisijų kompensavimui. Ši schema turėtų tapti privaloma nuo 2027 metais, tačiau ES vertina, ar jos ambicijos ir praktinis veikimas pakankami.

    Europos Komisija nurodo, kad peržiūrėdama ETS ketina įvertinti CORSIA rezultatą ir suderinti mechanizmus taip, kad nebūtų dvigubo apmokestinimo už tas pačias emisijas. Vertinimo išvadų ir galimų sprendimų krypties laukiama artimiausioje ETS peržiūroje.

    Kol kas aišku viena: aviacijos taršos apmokestinimas tampa viena jautriausių klimato politikos temų, kur susiduria klimato tikslai, bilietų kainų spaudimas ir tarptautinės prekybos rizikos. Galutinis sprendimas lems, ar ES ryšis platesniam veiksmui, kuris gali turėti pasekmių santykiams su svarbiausiomis pasaulio ekonomikomis.

  • „Lufthansa“ perima „ITA Airways“: 325 mln. eurų sandoris keičia žaidimo taisykles Europoje

    „Lufthansa“ perima „ITA Airways“: 325 mln. eurų sandoris keičia žaidimo taisykles Europoje

    Kontrolė už 325 mln. eurų

    Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ pranešė ketinanti padidinti savo turimą „ITA Airways“ akcijų paketą iki 90 proc. Už papildomą dalį numatyta sumokėti 325 mln. eurų, o sprendimą jau patvirtino bendrovės valdyba.

    Sandoris dar turės pereiti reguliuotojų patikrą Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Valstijose. „Lufthansa“ nurodo, kad tik gavus leidimus bus galima galutinai įtvirtinti daugumos kontrolę ir užbaigti integracijos procesą.

    Italijos valstybė pasitraukia, bet lieka akcininke

    „Lufthansa“ į „ITA Airways“ atėjo 2025 metų pradžioje, įsigijusi 41 proc. akcijų ir kartu rezervavusi teisę dalį didinti palaipsniui. Dabartinis sprendimas reiškia, kad ši teisė bus aktyvuota, o Italijos vyriausybės įtaka sumažės iki mažumos.

    Pagal viešai įvardytą struktūrą, pardavėja yra Italijos valstybė, kuri iki šiol valdė 59 proc. oro linijų. Po sandorio ji išlaikys 10 proc. akcijų paketą, todėl formaliai liks bendrovės akcininke, tačiau strateginė kontrolė atiteks „Lufthansa“.

    Integracija ir konkurencijos klausimai

    „Lufthansa“ teigimu, „ITA Airways“ bus visiškai integruota į grupę tiek organizaciniu, tiek finansiniu požiūriu. Pasak bendrovės, daug klientams matomų sistemų jau sujungtos, tačiau kai kuriems maršrutams, ypač per Šiaurės Atlantą, dar reikia atskirų reguliacinių sprendimų.

    „Visos klientams skirtos sąsajos jau integruotos, išskyrus skrydžius per Šiaurės Atlantą, kur dar laukiame reguliuotojų sprendimo“, – sakė „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

    Jei leidimai bus gauti, sandorio užbaigimas prognozuojamas iki 2027 metų pirmojo ketvirčio. Tai reiškia, kad dar bent kelis sezonus bendrovės veiks pereinamuoju režimu, o maršrutų bei komercinių taisyklių suvienodinimas vyks etapais.

    Ką tai reiškia Europos rinkai ir keleiviams

    Analitikų vertinimu, šis žingsnis spartina Europos aviacijos konsolidaciją, kai didžiosios grupės stiprina pozicijas svarbiausiuose regionuose. Italija yra didelė turizmo ir verslo rinka, o Roma gali tapti vienu iš pagrindinių ilgojo nuotolio skrydžių plėtros taškų.

    „ITA Airways“ vadovas Joergas Eberhartas pabrėžė, kad sprendimas turi reikšmingą pramoninę ir strateginę vertę. Jo teigimu, pilna integracija į „Lufthansa“ grupę turėtų sustiprinti konkurencingumą tarptautiniuose maršrutuose, kur svarbus mastas, tinklų suderinamumas ir partnerystės.

    Rinkoje į tokias naujienas paprastai reaguojama per lūkesčius dėl sąnaudų mažinimo ir pajamų augimo, ypač kai sujungiami tvarkaraščiai, lojalumo programos ir skrydžių tinklai. „Lufthansa“ akcijos po pranešimo kilo apie 2 proc., rodydamos investuotojų tikėjimą sandorio nauda.

  • EASA įspėja dėl reaktyvinių degalų stokos: Europai gali tekti pereiti prie kitos specifikacijos

    EASA įspėja dėl reaktyvinių degalų stokos: Europai gali tekti pereiti prie kitos specifikacijos

    Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra EASA perspėja, kad užsitęsus trikdžiams Artimuosiuose Rytuose Europoje per artimiausias savaites gali išaugti reaktyvinių degalų tiekimo sutrikimų rizika. Tokiu atveju daliai oro uostų ir oro linijų tektų prisitaikyti prie kitos degalų rūšies, o tai didintų operacines ir saugos rizikas.

    Įspėjimas pasirodė aviacijos bendrovėms signalizuojant, kad degalų grandinėje atsiranda įtampų, galinčių paliesti skrydžių planavimą ir kaštus. Europos institucijos kartu su rinkos dalyviais svarsto atsarginius scenarijus, įskaitant didesnį reaktyvinių degalų importą iš JAV, kur dažniau naudojama kita degalų specifikacija.

    Kuo skiriasi Jet A-1 ir Jet A

    Europoje dominuoja Jet A-1 reaktyviniai degalai, plačiai naudojami ir Afrikoje, Australijoje bei didelėje Azijos dalyje. JAV ir Kanadoje labiau paplitusi Jet A rūšis, kurios techninės savybės labai panašios, tačiau esminis skirtumas yra užšalimo temperatūros riba.

    EASA pabrėžia, kad problema nėra Jet A sauga savaime, nes Šiaurės Amerikoje jis kasdien naudojamas be sisteminių incidentų. Rizika atsiranda pereinamuoju laikotarpiu, kai vienoje grandinėje gali atsirasti skirtingos specifikacijos, o dalis Europos procedūrų ir prielaidų istoriškai buvo „sukalibruotos“ Jet A-1 aplinkai.

    Didžiausia grėsmė – informacijos klaidos

    Agentūra daug dėmesio skiria žmogiškiesiems veiksniams ir informacijos tikslumui: didžiausias pavojus kyla tuomet, kai įgulos ar antžeminio aptarnavimo komandos klaidingai daro prielaidą, kad orlaivis pripildytas Jet A-1, nors realiai įpiltas Jet A. Tokia painiava gali paveikti sprendimus dėl degalų temperatūros ribų ir atsarginių veiksmų planavimo.

    EASA perspėja, kad netikslūs duomenys skrydžių dokumentuose, degalų apskaitoje ar elektroninėse sistemose gali sumažinti saugos atsargas, ypač ilgų nuotolių skrydžiuose dideliame aukštyje ir šaltuose regionuose. Agentūra ragina vengti supaprastinimo, esą „reaktyviniai degalai yra tiesiog reaktyviniai degalai“, nes skirtingos specifikacijos keičia veiklos prielaidas.

    Ką rekomenduoja EASA

    EASA rekomendacijos nėra privalomas įsakymas, tačiau tai koordinuotas signalas oro linijoms, oro uostams, degalų tiekėjams ir priežiūros institucijoms didinti kontrolę, jei pradėtų maišytis degalų rūšys. Tiekėjai raginami kuo labiau išlaikyti Jet A-1 tvarkymo standartams artimas praktikas, ypač dėl atsekamumo ir žymėjimo.

    Oro uostams siūloma aiškiai žymėti degalų specifikaciją, viešinti pasikeitimus ir suderinti veiksmus su visais veikiančiais tiekėjais, kad skirtingose aikštelės vietose nekiltų dviprasmybių. Oro linijoms rekomenduojama peržiūrėti įgulų mokymus, dispečerines procedūras, skrydžių planavimo prielaidas ir informuoti pilotus, kai oro uostas, anksčiau tiekęs Jet A-1, pradeda tiekti Jet A.

    Atskiras dėmesys skiriamas orlaivių gamintojams: jie raginami iš naujo įvertinti, kaip elgiasi Jet A ir Jet A-1 mišiniai bakuose, įskaitant užšalimo charakteristikas ir perspėjimo slenksčius. EASA teigia, kad situacija šiuo metu nereikalauja naujų teisės aktų, o gairės laikomos laikina, atsargumo principu paremta priemone.

    Agentūra nurodo, kad gaires ketinama peržiūrėti arba atšaukti iki kito žiemos sezono pradžios, priklausomai nuo to, kaip keisis reaktyvinių degalų tiekimo sąlygos. Iki tol aviacijos sektoriui siūloma elgtis taip, lyg pereinamoji fazė būtų reali, ir iš anksto užkirsti kelią informacijos klaidoms.

  • Oro linijos po bilieto pirkimo prašo priemokos: Europos Komisija įspėja dėl galimo pažeidimo

    Oro linijos po bilieto pirkimo prašo priemokos: Europos Komisija įspėja dėl galimo pažeidimo

    Kodėl atsiranda priemoka?

    Ispanijos oro linijų bendrovė „Volotea“ Europoje pradėjo taikyti papildomą mokestį, kurį keleiviai gali pamatyti jau po to, kai bilietas būna nupirktas. Maksimali tokios priemokos suma siekia 14 eurų.

    Europos Komisija, atsakydama į žurnalistų paklausimą, pabrėžė, kad toks kainos keitimas po pirkimo gali kelti rimtų abejonių dėl atitikties Europos Sąjungos taisyklėms. Esminis principas vartotojui paprastas: perkant turi būti aiški galutinė mokėtina suma.

    Ką sako ES taisyklės?

    Europos Komisija primena, kad pagal ES reglamentą dėl oro susisiekimo paslaugų bilietus parduodantys verslai privalo nurodyti galutinę kainą jau pirkimo metu. Ji turi apimti visus neišvengiamus ir numatomus mokesčius, rinkliavas bei kitus privalomus mokėjimus.

    „Pagal ES reglamentą kiekvienas, kas parduoda lėktuvo bilietus, pirkimo metu turi pateikti galutinę mokėtiną kainą, įskaitant visus neišvengiamus ir numatomus mokesčius bei rinkliavas“, – nurodė Europos Komisija.

    Komisijos vertinimu, vien degalų kainų svyravimai savaime nėra pakankamas pagrindas reikalauti papildomos priemokos už bilietą, kuris jau įsigytas. Be to, dalis Europos oro linijų įprastai taiko finansines priemones, leidžiančias sumažinti staigių kuro kainų pokyčių riziką.

    Ką tai reiškia keleiviams?

    Europos Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad praktika prašyti priemokos po pirkimo gali būti vertinama ir per vartotojų apsaugos prizmę. Tokiais atvejais gali kilti klausimų dėl nesąžiningos komercinės veiklos ar nesąžiningų sutarčių sąlygų, ypač jei keleiviui nėra suteikiama aiški ir reali galimybė atsisakyti be nuostolių.

    Vis dėlto sprendimus, ar konkreti praktika pažeidžia taisykles, paprastai priima nacionalinės institucijos, kurios kiekvieną situaciją vertina individualiai. Lietuvoje tokius ginčus galėtų nagrinėti vartotojų teisių apsaugą prižiūrinčios institucijos.

    Atšaukti skrydžiai ir kompensacijos

    Keleiviams aktualus ir kitas aspektas: jei skrydžiai būtų atšaukiami, oro linijoms gali tekti taikyti keleivių teisių apsaugos taisykles, įskaitant kompensacijas. Europos Komisija yra pabrėžusi, kad vien didelės sąnaudos ar rinkos svyravimai nebūtinai pateisina atsisakymą mokėti priklausančias išmokas.

    Ši tema ypač svarbi vasaros sezono kontekste, kai bilietai perkami iš anksto, o keleiviai tikisi stabilios galutinės kainos ir aiškių taisyklių dėl papildomų mokesčių. Dėl to bet kokie pokyčiai po pirkimo gali tapti ne tik reputacine, bet ir teisine rizika pačioms oro linijoms.

  • Europos Komisija įspėja: kuro priemokos po bilieto pirkimo gali pažeisti ES taisykles

    Kaina turi būti galutinė

    Europos Komisija perspėja, kad avialinijų praktika po bilieto įsigijimo papildomai priskaičiuoti kuro priemokas gali prieštarauti Europos Sąjungos teisės aktams. Pasak Komisijos, parduodant skrydžio bilietą vartotojui turi būti aiškiai pateikta galutinė mokėtina kaina.

    Komisija pabrėžia, kad į galutinę kainą turi būti įtraukti visi neišvengiami ir numatomi mokesčiai, rinkliavos bei kiti privalomi mokėjimai. Tai reiškia, kad keleivis pirkimo metu turi matyti realią sumą, kurią mokės, be vėlesnių netikėtų priedų.

    Kuro kainos argumentas kelia abejonių

    Komisijos vertinimu, pastarosiomis savaitėmis aukštos aviacinio kuro kainos rinkoje buvo pakankamai prognozuojamos. Dėl to oro vežėjai, jei mato išaugusias sąnaudas, turėtų koreguoti skelbiamas bilietų kainas iš anksto, o ne grįžti prie jau parduotų bilietų.

    Kaip pavyzdys viešai minėta Ispanijos bendrovė „Volotea“, įvedusi papildomą mokestį, kuris gali būti pritaikytas keleiviui jau po pirkimo. Maksimali tokios priemokos riba buvo įvardyta iki 14 eurų.

    Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis Europos oro linijų paprastai draudžiasi nuo kuro kainų svyravimų iš anksto. Tokie finansiniai instrumentai gali sumažinti staigių kainų šuolių poveikį, todėl argumentas apie būtinybę vėliau didinti jau parduotų bilietų kainą ne visada atrodo pagrįstas.

    Ką tai reiškia keleiviams

    Komisija nurodo, kad bilieto kainos didinimas po rezervacijos gali kelti klausimų ir pagal ES direktyvas, susijusias su nesąžininga komercine veikla bei nesąžiningomis sutarčių sąlygomis. Vis dėlto šių taisyklių laikymąsi pirmiausia prižiūri nacionalinės institucijos, todėl kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai.

    Praktikoje tai reiškia, kad keleiviai, susidūrę su papildomais mokesčiais po pirkimo, turėtų atidžiai peržiūrėti vežėjo sąlygas ir išsaugoti pirkimo patvirtinimą su nurodyta kaina. Jei kyla ginčas, svarbu turėti įrodymus, kokia galutinė suma buvo pateikta pirkimo momentu.

    Atskira tema yra skrydžių atšaukimai dėl išaugusių sąnaudų. Komisijos pozicija, apie kurią viešai kalbėjo už transportą atsakingas eurokomisaras Apostolos Tzitzikostas, tokiais atvejais keleivių teisės į kompensacijas iš esmės išlieka, o vien kuro kainų šuolis nebūtinai laikytinas pakankamu pagrindu jų nemokėti.

  • Croatia Airlines atšaukė 900 skrydžių: brangstantis aviacinis kuras vis labiau spaudžia vežėjus

    Kroatijos nacionalinė oro linijų bendrovė Croatia Airlines pranešė atšaukianti 900 skrydžių, suplanuotų artimiausiam metų ketvirčiui. Bendrovės atstovai teigia, kad sprendimą lėmė sparčiai augančios sąnaudos, pirmiausia – brangstantis aviacinis kuras ir didėjančios oro uostų rinkliavos.

    Komercijos direktorius Slavenas Žabo Kroatijos žiniasklaidai sakė, kad dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose šoktelėjusios naftos kainos tiesiogiai didina vežėjų išlaidas. Jo teigimu, aviacinio kuro kaina nuo krizės pradžios išaugo maždaug dvigubai, o tokio masto pokytis ypač skausmingas bendrovėms, kurių maršrutų tinklas remiasi sezoniškai aktyviu turizmu.

    „Dabartinės aviacinio kuro sąnaudos lems daugiamilijoninius nuostolius“, – sakė S. Žabo.

    Pasak bendrovės, siekiant sušvelninti smūgį imtasi vadinamojo krizių valdymo ir veiklos optimizavimo. Skrydžių mažinimas – viena iš priemonių, leidžiančių prisitaikyti prie brangesnių skrydžių vykdymo ir sumažinti riziką vykdyti reisus su menkesniu užpildymu.

    Kartu akcentuojama, kad galutinę bilietų kainą lemia ne tik kuro kaštai, bet ir oro uostų mokesčiai bei rinkos veiksniai, tokie kaip paklausa ir konkurencija. Kaip pavyzdį Kroatijos žiniasklaida įvardijo Zagrebo oro uoste nuo birželio 1 dienos planuojamą apie 20 proc. didinimą kai kurioms rinkliavoms, o tokie pokyčiai paprastai atsiliepia vežėjų kainodarai.

    Bendrovė kol kas nenurodė, kiek tiksliai galėtų kilti bilietų kainos, nes jos priklauso nuo konkrečių maršrutų, sezoniškumo ir pardavimų dinamikos. Vis dėlto rinkoje tokiais laikotarpiais dažniau matoma situacija, kai brangstant kurui didinami papildomi mokesčiai, koreguojami tvarkaraščiai arba mažinamas reisų dažnis, kad būtų geriau išnaudojami lėktuvų pajėgumai.

    Nepaisant iššūkių, Croatia Airlines tvirtina, kad turistinis sezonas šiuo metu nėra tiesiogiai pavojuje. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius bendrovė skaičiuoja sulaukusi apie 23 proc. daugiau keleivių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o tai rodo išliekantį kelionių poreikį net ir augant sąnaudoms.

  • „Alaska Airlines“ leidžia obligacijas: iki 460 mln eurų degalams, kai aviacinio kuro kainos šoktelėjo

    JAV oro bendrovė „Alaska Airlines“ pranešė pradedanti penkerių metų trukmės korporatyvinių obligacijų emisiją, kurios dydis gali siekti iki 460 mln eurų. Pagrindinis tikslas – užsitikrinti apyvartinių lėšų aviacinio kuro pirkimui, rinkai susiduriant ne tik su kainų augimu, bet ir su tiekimo įtampa.

    Bendrovė valdo daugiau nei 300 orlaivių parką ir didžiąją dalį skrydžių vykdo Jungtinių Valstijų vidaus maršrutais. Tokios apimties veikloje degalai yra vienas didžiausių kaštų elementų, todėl net trumpalaikiai kainų šuoliai ar tiekimo sutrikimai greitai persiduoda bilietų kainoms, maržoms ir skrydžių dažniui.

    Kuras brangsta ir tampa sunkiau prieinamas

    Oro linijų sąnaudų struktūroje kuras įprastai sudaro reikšmingą dalį, tačiau rinkos sukrėtimų metu jo svoris gali staigiai didėti. Esant tokiai situacijai, net ir keliami bilietų tarifai ne visada kompensuoja brangstančius degalus, o pelningumas visame sektoriuje tampa trapus.

    Papildomą spaudimą kelia geopolitiniai veiksniai ir logistikos grandinės: sutrikus naftos ir jos produktų gabenimui pagrindiniais maršrutais, didėja neapibrėžtumas dėl tiekimo. Aviacinio kuro rinkoje tai reiškia ne tik brangesnes žaliavas, bet ir realią riziką, kad degalų kai kuriuose regionuose gali tiesiog pritrūkti, o vežėjams tektų koreguoti tvarkaraščius.

    Kodėl reikia tiek grynųjų?

    Tekste pabrėžiama, kad dėl riboto aviacinio kuro prieinamumo dalis sandorių rinkoje vykdoma su itin greitu atsiskaitymu, kai apmokėjimas už pristatomus degalus turi būti atliktas per labai trumpą laiką. Tai didina grynųjų pinigų poreikį ir skatina bendroves ieškoti finansavimo net ir tuomet, kai palūkanų aplinka nėra palanki.

    „Todėl, kai atsiskaitymo terminai sutrumpėja iki kelių dienų, oro linijoms kritiškai svarbu turėti pakankamai grynųjų“, – sakė bendrovės atstovai, aiškindami sprendimą skolintis obligacijų rinkoje.

    Panašių žingsnių imasi ir kiti rinkos dalyviai: oro bendrovės pastaruoju metu dažniau leidžia obligacijas arba peržiūri finansavimo planus, kad galėtų stabiliau valdyti degalų pirkimą ir apyvartinio kapitalo poreikį. Investuotojams tai reiškia augantį dėmesį ne tik keleivių srautams, bet ir kuro tiekimo rizikai bei likvidumo valdymui.

  • Reaktyvinio kuro trūkumas smogia aviacijai: gegužę atšaukiama 13 000 skrydžių, mažinamos vietos

    Reaktyvinio kuro trūkumas smogia aviacijai: gegužę atšaukiama 13 000 skrydžių, mažinamos vietos

    Atšaukimų banga prieš atostogas

    Pasaulio oro linijos gegužę atšaukia apie 13 000 skrydžių, o tvarkaraščiuose per dvi savaites neliko beveik 2 mln. keleivių vietų. Tai ypač aktualu keliaujantiems per moksleivių atostogas Jungtinėje Karalystėje ir dalyje žemyninės Europos.

    Tokius pokyčius fiksuoja aviacijos analitikos bendrovė „Cirium“, skaičiuojanti, kad per paskutines dvi balandžio savaites visų oro linijų bendra gegužės pasiūla sumažėjo nuo 132 mln. iki 130 mln. vietų. Tai rodo ne pavienius sprendimus, o sisteminį pajėgumų mažinimą.

    Kas vyksta su kuru ir kainomis

    Pagrindinė priežastis siejama su reaktyvinio kuro trūkumu ir jo brangimu, kurį paskatino įtampos eskalacija Artimuosiuose Rytuose. Straipsnyje nurodoma, kad nuo konflikto pradžios vasarį reaktyvinio kuro kaina daugiau nei padvigubėjo.

    Didžiausiu rizikos tašku įvardijamas Hormūzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos pasiūlos dalis. Kai logistika tampa nepatikima, aviacijos sektorius, kuriame kuras sudaro didelę sąnaudų dalį, yra priverstas greitai perbraižyti maršrutus ir kainodarą.

    Kaip reaguoja oro linijos ir valdžia

    Tarp Europoje skrydžius karpančių vežėjų minimos Turkish Airlines, Lufthansa, British Airways ir KLM. Aviakompanijos ne tik atšaukia reisus, bet ir mažina talpą, dažniau rinkdamosi mažesnius lėktuvus, kad taupytų kurą.

    Ypač daug korekcijų tenka „Lufthansa“ grupei: pranešama, kad iš vasaros grafiko ji išėmė apie 20 000 trumpųjų nuotolių maršrutų. Tai reiškia mažiau alternatyvų persėdimams ir didesnę tikimybę, kad kelionė taps sudėtingesnė net ir tiems, kurių skrydis formaliai nebus atšauktas.

    Jungtinėje Karalystėje transporto sekretorė Heidi Alexander paskelbė apie laikinas išimtis vadinamajai naudojimosi laiko tarpsniais taisyklei, kai oro linijos privalo išnaudoti joms skirtus oro uostų laiko tarpsnius. Praktikoje tai leidžia tokioms bendrovėms kaip British Airways mažinti skrydžių skaičių nebijant prarasti teisių į patogius laikus.

    „Vežėjai galės mažinti skrydžių skaičių nepatirdami sankcijų dėl laiko tarpsnių“, – sakė Heidi Alexander.

    Ką tai reiškia keleiviams

    Keleiviams tai gali reikšti ne tik atšauktus skrydžius, bet ir perkeliamus reisus į kitas dienas, ypač populiariausiais maršrutais. Tokiu atveju atostogos gali sutrumpėti, o planai keistis net ir likus nedaug laiko iki išvykimo.

    Kadangi vežėjai kelia bilietų kainas paklausiausiuose maršrutuose ir atsisako mažiau pelningų krypčių, vasaros sezonas gali būti labiau įtemptas nei įprastai. Keleiviams rekomenduojama sekti oro linijų pranešimus, tikrinti užsakymus ir įvertinti lankstesnių kelionės datų naudą.

  • JK vyriausybė švelnina aviacijos taisykles: reisų sujungimas dėl kuro gali keisti vasaros planus

    JK vyriausybė švelnina aviacijos taisykles: reisų sujungimas dėl kuro gali keisti vasaros planus

    Jungtinės Karalystės vyriausybė rengiasi laikinai sušvelninti dalį aviacijos taisyklių, kad vasaros kelionių sezonas būtų mažiau pažeidžiamas dėl reaktyvinių degalų rinkos įtampos. Tikslas – leisti oro bendrovėms realistiškiau planuoti tvarkaraščius ir anksčiau priimti sprendimus, kurie sumažintų staigių atšaukimų riziką.

    Pagal numatomas priemones oro linijos galėtų tą pačią dieną skraidinančius reisus į tą pačią kryptį dažniau konsoliduoti, t. y. sujungti keleivius iš kelių skrydžių į mažesnį skaičių reisų. Vyriausybė argumentuoja, kad taip būtų taupomi degalai ir mažėtų situacijų, kai lėktuvai kyla su menkai užpildytu salonu.

    Kas keisis dėl slotų?

    Kartu siūloma lankstesnė tvarka dėl vadinamųjų slotų, t. y. oro uostuose skiriamų pakilimo ir nusileidimo laikų. Dabar oro bendrovėms taikomas principas, kad per sezoną jos turi panaudoti bent 80 proc. joms skirtų slotų, kitaip rizikuoja juos prarasti.

    Ši taisyklė ypač išryškėjo per COVID-19 laikotarpį, kai dalis vežėjų vykdė vadinamuosius skrydžius vaiduoklius vien tam, kad išlaikytų slotus. Dėl to kritikai teigė, kad reguliavimas gali skatinti nebūtinus skrydžius ir papildomas emisijas, nors reali paklausa būna smarkiai sumažėjusi.

    Kontekstas: degalų rinkos įtampa

    Transporto ministerija pabrėžia, kad šiuo metu neatidėliotinų reaktyvinių degalų tiekimo sutrikimų nėra, tačiau situacija stebima kasdien. Priemonių paketas pristatomas kaip prevencinis, kad oro linijos galėtų koreguoti planus iš anksto, o ne likus kelioms dienoms iki išvykimo.

    Diskusijas sustiprino naujausi geopolitiniai sukrėtimai Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijusi rizika energijos tiekimo grandinėms. JK taip pat nurodo didinanti vidaus reaktyvinių degalų gamybą ir ieškanti papildomų tiekimo šaltinių, kad sumažintų priklausomybę nuo labiausiai pažeidžiamų maršrutų.

    Keleivių teisės ir kritika

    Vartotojų teisių atstovai perspėja, kad lankstesnės taisyklės neturi tapti būdu patogiau perkelti skrydžius keleivių sąskaita. Jų teigimu, dalis žmonių jau yra įsigiję bilietus piko metu, todėl bet kokie tvarkaraščių pokyčiai turi būti derinami su aiškiomis garantijomis dėl grąžinimų, alternatyvų ir kompensacijų.

    „Taisyklės neturi būti pakeistos taip, kad keleiviai galiausiai apmokėtų sutrikimų kainą“, – sakė vartotojų teisių leidinio „Which? Travel“ redaktorius Rory Boland.

    JK ir ES maršrutuose keleivių teisės iš esmės remiasi panašiais principais: atšaukus skrydį paprastai siūloma pasirinkti pinigų grąžinimą arba nukreipimą kitu reisu. Esant dideliems vėlavimams, priklausomai nuo skrydžio trukmės, gali priklausyti pasirūpinimas maistu, gėrimais ir, jei reikia, nakvyne.

    Artėjant vasaros sezonui keleiviams patariama sekti oro bendrovės pranešimus ir išsaugoti kelionės dokumentus, ypač jei kelionė trumpa arba yra jungiamųjų skrydžių. Būtent tokiais atvejais tvarkaraščio „konsolidavimas“ gali labiausiai paveikti kelionės vertę ir realų atvykimo laiką.

  • „Spirit Airlines“ bankrotas: atšaukti visi skrydžiai, 17 000 darbo vietų pavojuje

    „Spirit Airlines“ bankrotas: atšaukti visi skrydžiai, 17 000 darbo vietų pavojuje

    Skrydžiai nutraukti nedelsiant

    JAV pigių skrydžių bendrovė „Spirit Airlines“ pranešė nutraukianti veiklą po 34 metų rinkoje ir pradėjusi „tvarkingą veiklos uždarymą“, kuris įsigaliojo nedelsiant. Bendrovė nurodė, kad visi skrydžiai atšaukti, o klientų aptarnavimas nebeveikia.

    Oro linijos savo pranešime pabrėžė, kad tikisi grąžinti pinigus keleiviams, tačiau nepadės perrezervuoti kelionių kitose bendrovėse. Tokia praktika būdinga bankroto ar veiklos uždarymo situacijoms, kai prioritetu tampa įsipareigojimų suvaldymas.

    „Didžiuojamės, kad mūsų itin pigių skrydžių modelis 34 metus keitė rinką, ir tikėjomės tarnauti keleiviams dar ilgai“, – teigiama bendrovės pareiškime.

    Vyriausybės pagalba nepasiekta

    Veiklos pabaiga buvo siejama su nepavykusiu bandymu sulaukti valstybės paramos. Skelbta, kad „Spirit Airlines“ tikėjosi sprendimo dėl gelbėjimo paketo, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį teigė, kad administracija pateikė galutinį pasiūlymą dėl mokesčių mokėtojų finansuojamo perėmimo, tačiau šalys susitarti nesugebėjo. Tai reiškia, kad bendrovė liko be kritiškai svarbaus trumpalaikio finansavimo.

    Skolos, nuostoliai ir brangstantys kaštai

    „Spirit Airlines“ finansiniai sunkumai gilėjo po COVID-19 pandemijos, kai aviacijos sektorių paveikė paklausos svyravimai, veiklos kaštų augimas ir brangesnis finansavimas dėl aukštesnių palūkanų. Bendrovė taip pat susidūrė su augančia skolos našta.

    Duomenys rodo, kad nuo 2020 metų pradžios iki bankroto proceso pradžios bendrovė buvo sukaupusi daugiau kaip 2,13 milijardo eurų nuostolių. Teismo dokumentuose taip pat nurodyta, kad 2025 metų rugpjūtį bendrovė deklaravo apie 6,9 milijardo eurų skolų ir apie 7,33 milijardo eurų turto.

    Papildomą spaudimą pigių skrydžių vežėjams dažnai sukelia degalų kainų šuoliai, nes jų verslo modelis paremtas itin mažomis bilietų kainomis ir griežta sąnaudų kontrole. Tekste minima, kad šįkart degalų brangimą siekta sieti ir su karo Irane keliamais sukrėtimais.

    Keleiviams ir darbuotojams smūgis

    Bendrovė anksčiau skraidino šimtais reisų per dieną, o jos lėktuvai buvo lengvai atpažįstami dėl ryškios geltonos spalvos. Pranešta, kad įmonėje dirbo apie 17 000 žmonių, todėl uždarymas gali turėti reikšmingų pasekmių darbo rinkai.

    „Spirit Airlines“ advokatas Marshallas Huebneris buvo įspėjęs, kad dėl veiklos sustabdymo gali nukentėti apie 17 000 darbo vietų. Profesinės sąjungos, atstovaujančios pilotams, palydovams ir antžeminiam personalui, teigė, kad žlugimas mažintų konkurenciją ir ilgainiui galėtų kelti bilietų kainas.

    Didžiausią poveikį, tikėtina, pajus kainai jautrūs ir laisvalaikio keliautojai, ypač maršrutuose, kur „Spirit Airlines“ turėjo didesnę dalį. Minimi ryškesni bendrovės centrai, tokie kaip Las Vegasas, taip pat Fort Loderdeilas ir Orlandas Floridoje.

    Remiantis aviacijos duomenų bendrovės „Cirium“ skaičiavimais, 2026 metų vasarį „Spirit Airlines“ pervežė apie 1,7 milijono vidaus keleivių, tai yra maždaug 500 000 mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Šis kritimas rodo, kad paklausa ir pajamų srautas silpo dar iki galutinio sprendimo stabdyti veiklą.