Tag: Oro linijos

  • Norvegijos žvalgyba įspėja apie didelį avialinijų klientų duomenų nutekėjimą: galėjo pavogti ir pasų numerius

    Norvegijos žvalgybos institucija pranešė apie plataus masto aviacijos sektoriaus duomenų nutekėjimą, kuris galėjo paliesti tiek valstybines įstaigas, tiek verslo klientus. Skelbiama, kad kibernetiniai nusikaltėliai galėjo gauti prieigą prie jautrios kelionių informacijos, įskaitant pavardes, maršrutus ir pasų numerius.

    Anot informacijos, nutekėjimas siejamas su tarptautine skrydžių bilietų rezervavimo sistema „Amadeus“. Norvegijos nacionalinė saugumo institucija NSM patvirtino incidentą ir ragina organizacijas įvertinti rizikas bei imtis veiksmų joms mažinti.

    NSM nurodo, kad įsilaužėliai prie kelionių duomenų galėjo turėti prieigą per pastaruosius trejus metus. Tai reiškia, kad pavojus gali būti susijęs ne tik su naujais užsakymais, bet ir su senesnėmis kelionių rezervacijomis.

    Vienas iš minimų nukentėjusių vežėjų – bendrovė „Norwegian“. Skelbiama, kad tarp galimai nutekėjusių duomenų galėjo būti ir daugiau nei 190 Norvegijos valstybinių institucijų darbuotojų, keliavusių lėktuvais, informacija.

    Kas galėjo nutekėti ir kam tai aktualu

    Pranešime akcentuojama, kad pavogti duomenys galėjo apimti keleivių vardus ir pavardes, kelionių maršrutus bei pasų numerius. Tokia informacija laikoma ypač jautria, nes gali būti panaudota tapatybės vagystėms ar tikslingoms apgaulėms.

    NSM direktorius Arne Christian Haugstoeyl Norvegijos transliuotojui NRK teigė, kad apie incidentą pranešama tam, jog institucijos ir įmonės galėtų laiku imtis būtinų priemonių, mažinančių galimą riziką.

    Įspėjimai apie augančią kibernetinių atakų grėsmę

    Nutekėjimo mastas, kaip pažymima, gali būti platesnis ir paliesti ne vieną oro linijų bendrovę. „Bloomberg“ anksčiau pranešė, kad „Singapore Airlines“ perspėjo dėl rizikos duomenims, susijusiems su 46 tūkst. rezervacijų.

    Tuo metu „Japan Airlines“ nurodė, kad nutekėjimas galėjo apimti 92 tūkst. jos klientų, o maždaug 2 tūkst. atvejų galėjo būti atskleisti ir pasų numeriai.

    Norvegijoje kibernetinių incidentų kontekstas pastaruoju metu išlieka įtemptas: praėjusią savaitę NSM šalyje kibernetinių atakų grėsmės lygį pakėlė iki antro aukščiausio. Taip pat viešai paskelbta apie įsilaužimą į Norvegijos užsienio reikalų ministerijos IT sistemą.

  • „Lufthansa“ fiksuoja rekordinį ketvirtį, bet dėl brangaus kuro mažina metinę pelno prognozę

    „Lufthansa Group“ pranešė pasiekusi geriausią ketvirtį pagal pajamas visoje koncerno istorijoje: 2026 metų trečiąjį ketvirtį jos siekė 12,2 mlrd. eurų. Augimas fiksuotas nepaisant smarkiai padidėjusių kuro sąnaudų.

    Kaip skelbiama, pajamos per metus išaugo 9 proc. (nuo 11,2 mlrd. eurų), o pakoreguotas veiklos pelnas (EBIT) ūgtelėjo 6 proc. ir pasiekė 1,4 mlrd. eurų. Grynasis pelnas didėjo nuo 966 mln. iki 1,3 mlrd. eurų, nors veiklos marža šiek tiek sumažėjo – nuo 11,9 iki 11,5 proc.

    Kuro išlaidos per metus padidėjo 543 mln. eurų. Įtaką tam darė brangesnis aviacinis kuras, kurio kainas, pasak bendrovės, kėlė konfliktas Artimuosiuose Rytuose.

    Vis dėlto geras ketvirtis nereiškia, kad problemų neliko: pagrindinė grupės oro linijų įmonė „Lufthansa Airlines“ ir toliau susiduria su pelningumo iššūkiais, o pats koncernas, nepaisant rekordinių rezultatų, sumažino metinę pakoreguoto EBIT prognozę.

    Rekordą pasiekti padėjo paklausa ir kaštų kontrolė

    Koncerno vadovas Carstenas Spohras pažymėjo, kad didesnės pajamos, išlikusi didelė paklausa ir griežta kaštų disciplina leido kompensuoti maždaug pusės milijardo eurų kuro brangimą.

    Didžiausias paklausos augimas, anot bendrovės, fiksuotas premium klasėse, taip pat skrydžiuose į Aziją ir Šiaurės Ameriką. Vidutinės pajamos iš pervežimų tinklinėse oro linijose augo beveik 7 proc., o gerus pardavimus demonstravo ir pigių skrydžių bendrovė „Eurowings“.

    „Lufthansa Airlines“ pelningumas vis dar stringa

    Nors bendri grupės rezultatai gerėjo, tinklinės oro linijos uždirbo 853 mln. eurų pakoreguoto EBIT – tai 108 mln. eurų mažiau nei prieš metus. Tuo metu SWISS, Austrian Airlines ir Brussels Airlines savo rodiklius gerino, tačiau „Lufthansa Airlines“ finansinės problemos išlieka.

    Be brangaus kuro, rezultatą apsunkino ir pirmąjį metų pusmetį vykę streikai – jų kaštus bendrovė įvertino 65 mln. eurų. Tiesa, vienetinės sąnaudos (be kuro ir taršos mokesčių) tinklinėse oro linijose didėjo tik 0,5 proc., tam įtakos turėjo taupymo priemonės, automatizacija, skaitmenizacija ir didesnė pasiūla.

    Restruktūrizacija spartinama: mažiau etatų ir senų lėktuvų

    „Lufthansa Airlines“ pertvarkos programa pradėta 2024 metais, o 2026 metų balandį koncernas kai kuriuos jos punktus paspartino – tam įtakos turėjo brangstantis kuras ir su darbo ginčais susijusios išlaidos.

    Iš eksploatacijos visam laikui išbraukti 27 nuostolingai dirbusios regioninės bendrovės „Lufthansa CityLine“ lėktuvai. Pažymima, kad būtent šio vežėjo orlaiviai reguliariai skraidė ir maršrutais į Lenkiją, tad pokyčiai gali turėti įtakos regioninių skrydžių pasiūlai šiame regione.

    Grupė taip pat spartina senesnių tolimojo nuotolio lėktuvų išėmimą iš flotilės. Iki 2030 metų planuojama panaikinti apie 4 tūkst. darbo vietų (daugiausia administracijoje, pirmiausia Vokietijoje), centralizuojant funkcijas ir didinant automatizacijos bei DI naudojimą, o tuo pačiu laikotarpiu ketinama įvesti per 230 naujų orlaivių.

    Cargo ir Technik tempė rezultatą į viršų

    Iš kitų padalinių ypač išsiskyrė „Lufthansa Cargo“: jos pakoreguotas EBIT per metus šoktelėjo nuo 49 mln. iki 162 mln. eurų, o veiklos marža – nuo 6 iki 15,6 proc. Vidutinės pajamos iš krovinių pervežimo didėjo net 22 proc., apimtys – 7 proc.; pajėgumus rėmė ir „ITA Airways“ lėktuvų krovinių erdvės panaudojimas.

    Ryškiai augo ir „Lufthansa Technik“, užsiimanti lėktuvų priežiūra bei remontu: jos pajamos didėjo 20 proc. iki 2,3 mlrd. eurų, o pakoreguotas EBIT – 54 proc. iki 200 mln. eurų, daugiausia dėl užsakymų iš išorės klientų.

    Per ketvirtį „Cargo“ ir „Technik“ kartu sugeneravo 362 mln. eurų veiklos pelno, taip kompensuodamos silpnesnius pagrindinės keleivių vežimo veiklos segmentus.

    Kuro rizika mažinama, bet prognozė – kuklesnė

    „Lufthansa“ nurodo, kad per visus 2026 metus kurui gali išleisti apie 9,3 mlrd. eurų. Kainų svyravimo rizika valdoma finansiniu apsidraudimu (hedging) – 2026 metams, pasak koncerno, apsidrausta maždaug dėl 86 proc. keleivinių oro linijų kuro poreikio, o 2027 metams – dėl daugiau nei 60 proc.

    Nepaisant gero trečiojo ketvirčio, koncernas sumažino metinės pakoreguoto EBIT prognozės viršutinę ribą – nuo 2,2 mlrd. iki 2 mlrd. eurų (apatinė riba palikta 1,7 mlrd. eurų). Finansų direktorius Tillas Streichertas pabrėžė, kad galutinis rezultatas priklausys ne tik nuo kuro kainų ir paklausos, bet ir nuo to, kiek „Lufthansa Cargo“ uždirbs ketvirtąjį ketvirtį.

  • „Ryanair“ ieško, kur mažinti išlaidas: kitąmet degalų sąskaita gali ūgtelėti 2 mlrd. eurų

    „Ryanair“ ieško, kur mažinti išlaidas: kitąmet degalų sąskaita gali ūgtelėti 2 mlrd. eurų

    Viena didžiausių Europos oro linijų „Ryanair“ pranešė peržiūrinti išlaidas, nes tikisi, kad kitais metais jos degalų sąskaita gali padidėti maždaug 2 mlrd. eurų.

    Kaip skelbia „Euronews“, bendrovės pirmojo pusmečio (nuo 2026 metų balandžio iki rugsėjo) grynasis pelnas siekė 2,15 mlrd. eurų, tačiau buvo 15 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Įmonė nurodo, kad rezultatams smogė išaugusios reaktyvinių degalų kainos ir kritusios bilietų kainos – tai nusvėrė augusį keleivių skaičių.

    Nors pajamos augo, o keleivių skaičius didėjo, „Ryanair“ pripažįsta, kad vartotojai tampa atsargesni ir linkę bilietus pirkti vėliau, o tai apsunkina planavimą ir prognozes.

    Pelno kritimas – nepaisant augančio srauto

    Per aptariamą laikotarpį „Ryanair“ pajamos augo 3 proc. ir pasiekė 10,08 mlrd. eurų, o keleivių skaičius didėjo 6 proc. – iki 125,8 mln. Vis dėlto vidutinės kainos mažėjo 4 proc.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad veiklos sąnaudos didėjo 10 proc. – iki 7,69 mlrd. eurų. Pelnui įtakos turėjo ir tai, kad neapdraustų reaktyvinių degalų kainos buvo pašokusios iki dvigubai.

    „Ryanair“ aiškina, kad dalį šio kainų šuolio pavyko amortizuoti iš anksto fiksuojant degalų kainas finansiniais instrumentais: einamiesiems finansiniams metams (iki 2027 metų kovo) bendrovė yra apsidraudusi 80 proc. poreikio.

    Tačiau likusiems 20 proc. degalų poreikio teko gerokai brangiau – jų kaina, įmonės teigimu, padvigubėjo.

    Įmonė svarsto algų įšaldymą ir kitus taupymo sprendimus

    Oro bendrovė teigia, kad, remiantis dabartinėmis ateities sandorių kainomis, finansiniais metais, kurie baigsis 2028 metų kovą, degalų sąskaita gali išaugti maždaug 2 mlrd. eurų.

    Generalinis direktorius Michaelas O’Leary pareiškė, kad, jei Artimųjų Rytų konfliktas nebus greitai išspręstas, reaktyvinių degalų kainos gali išlikti aukštos iki pat 2027 metų.

    Jis taip pat perspėjo, kad palankesnėmis sąlygomis sudaryti degalų apsidraudimo sandoriai baigs galioti prieš 2027 metų vasarą – tuomet Europos oro linijos gali susidurti su dar didesnėmis sąnaudomis.

    Pasak „Ryanair“, net jei bilietų kainos kiltų, o konkurentai mažintų skrydžių pasiūlą, šie veiksniai gali nepadengti visų papildomų degalų išlaidų. Todėl bendrovė peržiūri galimas taupymo priemones, įskaitant laikiną atlyginimų įšaldymą, mažesnį įgulos ir keleivių santykį bei didesnį dirbtinio intelekto naudojimą veikloje ir pagalbinėse komandose.

    Akcijų supirkimas ir atsargesnės prognozės

    „Ryanair“ taip pat paskelbė apie 800 mln. eurų vertės akcijų supirkimo programą. Ji turėtų prasidėti 2027 metų vasarį ir trukti apie 10 mėnesių, priklausomai nuo rinkos sąlygų.

    Bendrovė teigia, kad spalio–gruodžio paklausa išlieka stipri, o kainos šiek tiek aukštesnės nei pernai, tačiau vėlyvi pirkimai didina neapibrėžtumą.

    Dėl karo veiksmų, degalų kainų, ekonomikos situacijos ir galimų Europos skrydžių valdymo trikdžių „Ryanair“ tikina, kad dar per anksti pateikti visų metų pelno prognozę.

    Priminta ir tai, kad rugsėjį įmonė mažino žiemos tvarkaraštį, siekdama sumažinti riziką dėl neapdraustų degalų kainų, ir pakoregavo visų metų keleivių tikslą nuo 216 mln. iki 214 mln.

    Pirmadienį ryte Dublino biržoje „Ryanair“ akcijos brango apie 2 proc.

  • Pigių skrydžių revoliucija: „Jet2“ pristatė lėktuvą tik verslo klasei, vietos stebina

    Pigių skrydžių revoliucija: „Jet2“ pristatė lėktuvą tik verslo klasei, vietos stebina

    Didžiosios oro linijos vis aktyviau ieško, kaip uždirbti iš brangesnių bilietų, o kartu su tuo keičiasi ir pigių skrydžių rinka. Naujausias to pavyzdys – „Jet2“ užsakomosios aviacijos padalinys „Jet2 Charter“, pristatęs lėktuvą, kuriame įrengta tik verslo klasė.

    Specialiai sukonfigūruotas „Boeing 737-800NG“ turi 76 verslo klasės sėdimas vietas. Palyginimui, tokio tipo įprastai naudojamuose tos pačios šeimos lėktuvuose dažnai būna apie 189 vietos, todėl akcentas čia – erdvė ir patogumas, o ne maksimalus keleivių skaičius.

    Lėktuvas bazuojamas Liverpulio Džono Lenono oro uoste Jungtinėje Karalystėje. „Jet2 Charter“ teigia, kad sprendimą paskatino auganti paklausa iš sporto, muzikos, pramogų industrijos bei specializuotų grupių, kurioms svarbus privatumas, lankstus tvarkaraštis ir aukštesnis komforto lygis.

    „Tai pirmas kartas, kai mūsų lėktuve įrengėme išskirtinai verslo klasės saloną, ir tai itin jaudinantis žingsnis užsakomųjų skrydžių klientams“, – sakė „Jet2“ užsakomųjų skrydžių ir oro linijų pardavimų vadovas Trevoras Caplis.

    „Klientų, kurie jau spėjo juo skristi, atsiliepimai buvo išskirtinai geri: ypač akcentuojamas erdvės pojūtis ir komfortas. Pridėjus mūsų aptarnavimo standartus, tikimės, kad šis sprendimas taps itin paklausus žiemos sezonu“, – pridūrė jis.

    Įdomu tai, kad „Jet2“ reguliariuose reisuose tradicinės verslo klasės paprastai nesiūlo, todėl projektas iš esmės skirtas būtent užsakomosios aviacijos segmentui. Pastaraisiais metais šis segmentas Europoje auga, nes organizatoriai ir įmonės vis dažniau vertina kelionės laiką, komandos logistiką bei galimybę išvengti persėdimų.

    Premium klasės bumas Europoje

    „Jet2 Charter“ žingsnis įsilieja į platesnę tendenciją, kai oro bendrovės plečia premium pasiūlą. Rinkoje daugėja ir nišinių vežėjų, siūlančių tik verslo klasės skrydžius, nes dalis keliautojų po pandemijos tapo jautresni komfortui, o įmonės – kelionės produktyvumui.

    Tuo pat metu ir tradicinės oro linijos investuoja į brangesnes salono klases. Pavyzdžiui, „British Airways“ pastaruoju metu pristatinėjo atnaujintus sprendimus didiesiems lėktuvams, o kiti vežėjai diegia premium ekonominės klasės naujoves, siekdami užpildyti spragą tarp ekonominės ir verslo klasės.

    Avialinijoms tai tampa svarbu ir dėl finansų: premium klasės bilietai bei papildomos paslaugos dažnai generuoja didesnę maržą nei pigiausi tarifai. Dėl to keleiviai vis dažniau mato daugiau pasirinkimo – nuo premium ekonominės iki užsakomųjų skrydžių su verslo klasės salonu net ir siauro fiuzeliažo lėktuvuose.

  • „Lufthansa“ už 1,2 mlrd. eurų ima „TAP Air Portugal“: kada pasimatys nauda ir kas ją stabdo

    „Lufthansa“ už 1,2 mlrd. eurų ima „TAP Air Portugal“: kada pasimatys nauda ir kas ją stabdo

    Vokietijos aviacijos grupė „Lufthansa“ sutiko sumokėti iki 1,2 mlrd. eurų už iki 49,9 proc. Portugalijos oro bendrovės „TAP Air Portugal“ akcijų paketą. Nors pati grupė skaičiuoja, kad sandoris galėtų duoti apie 450 mln. eurų metinės naudos, realus efektas gali vėluoti.

    Sandoris dar turi pereiti derybų etapą, sulaukti Portugalijos Vyriausybės sprendimo ir Europos Komisijos konkurencijos vertinimo. Skelbiama, kad užbaigimas planuojamas 2028 metais, todėl sinergijų „greito efekto“ tikėtis neverta.

    Kas slypi už skaičių?

    „Lufthansa“ nurodė, kad už 44,9 proc. akcijų mokėtų 1,025 mlrd. eurų, o suma iki 1,2 mlrd. eurų didėtų, jei būtų įsigytos ir darbuotojams siūlomos akcijos bei būtų mokamas vadinamasis laikotarpio mokestis iki sandorio uždarymo. Portugalijos valstybė pasiliktų 50,1 proc. kontrolinį paketą.

    Tokia struktūra reiškia kompromisą: „Lufthansa“ galėtų siūlyti „TAP Air Portugal“ vadovą, tačiau valstybei liktų daugumos įtaka valdyboje. Analitikų vertinimu, tai gali riboti greitesnį kaštų mažinimą ar operacijų suvienodinimą visos grupės mastu.

    „Tai sandoris, kuriame žadamos sinergijos skamba įspūdingai, bet jų realizavimą ribos reguliavimas ir valstybinė kontrolė“, – teigiama nepriklausomų kredito rinkos analitikų vertinimu.

    Didžiausias prizas – maršrutai į Braziliją

    Strategiškai vertingiausias „TAP Air Portugal“ turtas yra Lisabonos mazgas ir stiprus maršrutų tinklas į Braziliją bei platesnę Lotynų Ameriką. Rinkos duomenys rodo, kad „TAP Air Portugal“ užima reikšmingą dalį sėdimų vietų pasiūloje tarp Europos ir Brazilijos, o tai yra vienas sparčiausiai atsigaunančių transatlantinių segmentų.

    „Lufthansa“ tikisi sustiprinti pozicijas Pietų Atlanto rinkoje ir geriau sujungti srautus tarp Europos, Portugalijos ir Amerikų. Tačiau realus augimas priklausys nuo sezoniškumo, degalų kainų ir to, kaip greitai pavyks suderinti tvarkaraščius bei bilietų platinimą grupės viduje.

    Kodėl grąža gali užtrukti iki 2030

    Vienas svarbiausių „Lufthansa“ planų yra įtraukti „TAP Air Portugal“ į transatlantinę bendros veiklos partnerystę, kurioje skrydžių grafikai derinami, o pajamos dalijamos su partneriais. Vis dėlto tokie susitarimai paprastai reikalauja atskirų reguliuotojų leidimų, o konkurencijos institucijos vertina, ar dėl jų nemažėja pasirinkimas ir nedidėja kainos.

    Papildomų abejonių kelia tai, kad panašus „Lufthansa“ scenarijus su Italijos „ITA Airways“ juda lėčiau, nei rinkai buvo žadėta. Tai signalizuoja, jog ir „TAP Air Portugal“ integracija gali išsitęsti, o dalis planuotų pajamų efektų gali persikelti už 2030 metų ribos.

    Sandorio ekonomikai svarbus ir operacinis kontekstas: „TAP Air Portugal“ pastaraisiais metais demonstravo pelningumą, tačiau 2026 metų pirmąjį pusmetį patyrė apie 99,2 mln. eurų nuostolį, kurį didino išaugusios degalų sąnaudos. Tokia dinamika reiškia, kad „Lufthansa“ teks valdyti ne tik plėtros, bet ir ciklinių sąnaudų rizikas.

    Papildomas ribojantis veiksnys yra Lisabonos oro uosto pajėgumai, kurie, kaip ne kartą pabrėžta aviacijos rinkos analizėse, yra arti ribos. Jei infrastruktūros plėtra vėluos, greitas skrydžių skaičiaus didinimas gali būti apsunkintas net ir turint ambicingus planus dėl parko augimo.

  • „Ryanair“ vadovas perspėja: aviacinis kuras brangsta, o bilietų kainos gali kilti 12–18 mėnesių

    Europos keleiviai artimiausiu metu gali dažniau matyti didesnes skrydžių kainas. „Ryanair“ generalinis direktorius Michaelas O’Leary teigia, kad aviacinio kuro brangimas išlieka pagrindiniu veiksniu, kuris neišvengiamai persiduos į bilietų kainas.

    Pasak jo, net jei geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose sumažėtų ir dalis tiekimo grandinių atsistatytų, kuro kainų spaudimas gali tęstis dar 12–18 mėnesių. Aviacijos sektoriui tai reiškia ilgesnį laikotarpį su padidėjusiomis sąnaudomis ir mažesnėmis galimybėmis išlaikyti žemas kainas.

    „Oro bendrovės išgyvens tik tuo atveju, jei šias išaugusias kuro sąnaudas perkels į bilietų kainas, o keleiviai galiausiai turės už tai sumokėti“, – sakė Michaelas O’Leary.

    Pastaraisiais mėnesiais rinkoje ypač juntamas reaktyvinių variklių kuro „Jet A-1“ kainų šuolis. Pramonės organizacijų skelbiami duomenys rodo, kad kainos, priklausomai nuo regiono ir tiekimo sąlygų, gali smarkiai skirtis, o palyginti su praėjusiais metais jos kai kuriais atvejais yra gerokai didesnės.

    Oro linijoms tai dvigubas iššūkis: brangstant kurui didėja kasdienės operacinės išlaidos, o tuo pat metu keleiviai išlieka jautrūs kainai. Ypač tai aktualu pigių skrydžių bendrovėms, kurių verslo modelis remiasi didele paklausa ir itin mažomis maržomis.

    Situaciją trumpuoju laikotarpiu kai kurioms bendrovėms švelnina iš anksto sudarytos kainų apsidraudimo sutartys. Vis dėlto, pasibaigus jų galiojimui, nauji pirkimai dažniau vyksta jau aukštesnėmis rinkos kainomis, todėl spaudimas bilietų kainoms gali stiprėti palaipsniui, o ne vienu staigiu šuoliu.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad kuro kaina yra vienas svarbiausių skrydžio savikainos komponentų, todėl ilgalaikis brangimas dažniausiai reiškia arba brangesnius bilietus, arba būtinybę mažinti sąnaudas kitose grandyse. Tai gali pasireikšti ir maršrutų peržiūra, ir skrydžių dažnio koregavimu, ypač mažiau pelningomis kryptimis.

    Keleiviams tai signalas planuojant keliones atidžiau sekti kainų dinamiką ir įvertinti, kad pigiausi pasiūlymai gali tapti retesni. Tuo pat metu oro bendrovės tikisi, kad dideliuose Europos oro uostuose kuro prieinamumas išliks stabilus, tačiau pagrindinis klausimas išlieka tas pats: kiek ilgai aukštesnės kainos laikysis ir kaip greitai jos atsispindės galutinėje bilieto kainoje.

  • „Ryanair“ vadovas ramina dėl reaktyvinio kuro: trūkumo Europoje nebus, bet kainos kandžiosis

    „Ryanair“ vadovas ramina dėl reaktyvinio kuro: trūkumo Europoje nebus, bet kainos kandžiosis

    Žemų kainų oro linijų „Ryanair“ generalinis direktorius Michaelas O’Leary teigia, kad Europoje reaktyvinio kuro trūkumo šią žiemą ir iki 2027 metų vasaros jis nesitiki, nors tiekimo grandines toliau veikia karinis konfliktas su Iranu ir įtampa Artimuosiuose Rytuose. Pasak jo, didžiausia problema keliautojams ir vežėjams išliks ne prieinamumas, o užsitęsusios aukštos kainos.

    Šie komentarai nuskambėjo Briuselyje vykusioje konferencijoje, kurią organizavo Airlines for Europe (A4E). Michaelas O’Leary pabrėžė, kad kuro tiekimas, jo vertinimu, turėtų išlikti stabilus, jei neįvyks naujų nenumatytų sukrėtimų, galinčių staigiai paveikti perdirbimo pajėgumus ar logistiką.

    Kodėl tiekimas gali išsilaikyti?

    Rinkos dalyviai pastaraisiais mėnesiais akcentavo, kad žiemą tradiciškai krenta sezoninė aviacinio kuro paklausa, todėl Europai lengviau subalansuoti atsargas. Papildomai prie to prisideda importo srautai iš Azijos, kurie, analitikų vertinimu, gali sumažinti riziką, kad atskirose rinkose pritrūks kuro.

    Europos Komisija anksčiau yra nurodžiusi, kad didesnė Europos Sąjungos naftos perdirbimo gamyklų gamyba ir alternatyvūs importo kanalai padeda patenkinti paklausą. Vis dėlto institucijos yra perspėjusios, kad bet koks reikšmingesnis eskalavimas Artimuosiuose Rytuose galėtų vėl sugriežtinti pasiūlą ir didinti kainų spaudimą.

    Kainos kyla greičiau nei nafta

    Nors dėl tiekimo situacija, anot „Ryanair“ vadovo, atrodo valdoma, kuro sąnaudos aviakompanijoms išlieka viena didžiausių eilučių biudžete. Aviacinio kuro kainos, rinkos vertinimu, kilo sparčiau nei žaliavinės naftos, nes karinių veiksmų fone daugiausia rizikų tenka ne gavybai, o perdirbimui ir produktų logistikai.

    Tarptautinės oro transporto asociacijos stebėsenos duomenys rodo, kad Europoje fiksuotos vienos aukščiausių vidutinių aviacinio kuro kainų pasaulyje. Rinkoje taip pat išsiplėtė vadinamasis priedas virš žaliavinės naftos kainos, o tai reiškia, kad galutinio produkto brangimas nebūtinai juda koja kojon su nafta.

    „Kuro Europoje užteks, tačiau kainos išliks aukštos dar 12–18 mėnesių“, – sakė Michaelas O’Leary.

    Jo teigimu, spaudimą kainoms gali palaikyti keli veiksniai iš karto: ribotas perdirbimo pajėgumų lankstumas, atakų rizika prieš perdirbimo infrastruktūrą, taip pat tanklaivių prieinamumo ir logistikos ribojimai. Papildomą reikšmę turi ir tai, kad aviacinis kuras glaudžiai susijęs su dyzelino rinka, kurioje įtampa gali persiduoti ir aviacijai.

    Kaip tai veikia skrydžius ir keleivius?

    Aukštos kuro kainos oro linijoms reiškia didesnę riziką maršrutų pelningumui, ypač žiemos sezonu, kai paklausa mažesnė. „Ryanair“ jau yra signalizavusi, kad, siekdama sumažinti poveikį dėl brangesnio kuro, koreguoja žiemos skrydžių planus ir kiek sumažina visų metų keleivių tikslą.

    Keleiviams tai dažniausiai atsispindi keliais būdais: brangesniais bilietais populiariausiais laikais, griežtesne kainodara už papildomas paslaugas ir atsargesniu maršrutų planavimu mažesniuose oro uostuose. Rinkoje įprasta, kad vežėjai dalį rizikos dengia kuro apsidraudimu, tačiau ilgesnė brangimo banga dažniausiai vis tiek persiduoda kainoms.

    Tuo pat metu energetikos rinkose situaciją bandoma stabilizuoti ir politiniais sprendimais, įskaitant strateginių atsargų naudojimo spartinimą. Vis dėlto tokios priemonės paprastai greičiau padeda sušvelninti staigius šuolius, nei greitai grąžina kainas į ankstesnį lygį.

  • Europą gelbėja 900 000 tonų aviacinio kuro, bet maži oro uostai vis dar ant ribos

    Europą gelbėja 900 000 tonų aviacinio kuro, bet maži oro uostai vis dar ant ribos

    Europa artimiausiais mėnesiais gali išvengti platesnio aviacinio kuro trūkumo, nes į regioną suplanuota atgabenti beveik 900 000 tonų reaktyvinių lėktuvų degalų iš Azijos. Vis dėlto analitikai įspėja, kad sutrikus tiekimo grandinėms pirmiausia nukentėtų mažesni oro uostai, kurių atsargos ir alternatyvūs pristatymo kanalai riboti.

    Prekybos duomenų bendrovės „Kpler“ vertinimu, papildomi kroviniai turėtų sumažinti fizinio deficito riziką, tačiau kainos greičiausiai išliks aukštos. Tam įtakos turi ne tik žaliavinės naftos kainos, bet ir rafinavimo maržos, kai skirtumas tarp žaliavos savikainos ir galutinio produkto kainos didėja.

    „Aviacinio kuro kainos tikėtina išliks aukštesnės, nes jos glaudžiai susietos su dyzelino rinka, kuri pastaruoju metu vėl tampa vis labiau įtempta“, – sakė „Kpler“ vyresnysis distiliatų rinkų analitikas George Shaw.

    Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) stebėsenos duomenimis, praėjusią savaitę vidutinė aviacinio kuro kaina Europoje pakilo iki maždaug 176 eurų už barelį. Tai buvo aukščiausias vidurkis tarp pasaulio regionų ir apie 27,8 proc. daugiau nei mėnesiu anksčiau, tačiau šis rodiklis atspindi regioninį rafinavimo įvertį, o ne konkrečių oro linijų mokamas kainas.

    Europa šioje rinkoje išlieka jautri, nes anksčiau rėmėsi importu iš Artimųjų Rytų, o gamybos ir laivybos maršrutų trikdžiai privertė persiorientuoti. Dabar didesnę dalį srautų sudaro tiekimas iš Pietų Korėjos, Nigerijos ir Jungtinių Valstijų, taip pat didinama vietos perdirbimo apimtis.

    Pietų Korėja iškilo į pirmą planą

    „Kpler“ rugsėjo mėnesio skaičiavimai rodo, kad Europos aviacinio kuro importas siekė apie 672 000 barelių per dieną, įskaitant judėjimą tarp Europos rinkų. Maždaug 60 proc. sudarė tiekimas iš Pietų Korėjos, Nigerijos ir Jungtinių Valstijų, o vien Pietų Korėjos vaidmuo pastaraisiais mėnesiais ryškiai išaugo.

    Vertinant laikotarpį nuo liepos iki rugsėjo, iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono į Europą, „Kpler“ duomenimis, buvo perkelta apie 1 310 000 tonų aviacinio kuro. Iš jų apie 1 140 000 tonų teko Pietų Korėjai, tad ši šalis tapo pagrindiniu srautų šaltiniu, kompensuojančiu ankstesnių tiekimo grandinių susilpnėjimą.

    Kodėl mažieji oro uostai rizikuoja labiausiai

    Net jei valstybė ar regionas apskritai turi pakankamai degalų, tai dar nereiškia, kad jie sklandžiai pasieks kiekvieną oro uostą. Aviacijos duomenų bendrovė „Cirium“ pabrėžia, kad būtent mažesni oro uostai paprastai turi mažiau tiekėjų, mažesnę saugyklų infrastruktūrą ir mažiau alternatyvių pristatymo maršrutų.

    Tokį pažeidžiamumą šiemet iliustravo situacija Italijoje, kai Brindizio oro uoste balandžio 6 dieną komerciniai orlaiviai nebegalėjo įprastai pildytis degalų dėl tiekimo įsipareigojimų nevykdymo. Tuo metu degalai prioritetiškai buvo skiriami valstybiniams orlaiviams, greitosios medicinos pagalbos ir paieškos bei gelbėjimo skrydžiams.

    „Cirium“ nurodė, kad tą pačią savaitę dar šešiuose Italijos oro uostuose degalai buvo normuojami, o daugeliui orlaivių taikyta apie 2 000 litrų riba. Tokia apimtis kai kuriais atvejais reiškia mažiau nei valandą skrydžio siauro fiuzeliažo lėktuvui, todėl regioniniams vežėjams tai sukuria tiesioginę operacinę riziką.

    Ką tai reikš keliautojams

    Ekspertai prognozuoja, kad artėjant žiemai paklausa Europoje sezoniškai mažės, nes lapkritį įprastai ryškiau krenta skrydžių intensyvumas. Tai sumažina tikimybę, kad masiškai pritrūks degalų didžiuosiuose mazguose, tačiau kainų spaudimo nepanaikina, ypač jei dyzelino rinka išlieka įtempta.

    Tuo pat metu rizika keleiviams dažniau bus susijusi ne su atšauktais reisais, o su didesnėmis oro linijų sąnaudomis. Galutinė bilietų kaina priklausys nuo to, kiek degalų vežėjai yra apsidraudę iš anksto sudarytomis sutartimis ir kiek ilgai išsilaikys aukštesni kainų lygiai bei logistikos neapibrėžtumas.

    Tarptautinė energetikos agentūra savo naujausiose rinkos įžvalgose yra pabrėžusi, kad ilgiau trunkantys trikdžiai svarbiuose jūrų koridoriuose gali ir toliau stabdyti visišką tiekimo normalizavimą. Tokiu atveju Europa, nors ir sustiprinta papildomais srautais iš Azijos, turės mažiau atsarginių priemonių, jei pasikartos didesnio masto sutrikimai.

  • Aviacinis kuras Europoje brangsta ir jo gali pritrūkti: oro linijos perspėja dėl kylančių bilietų kainų

    Aviacinio kuro kainos Europoje pastaraisiais mėnesiais kyla, o rinkoje daugėja signalų apie galimus tiekimo sutrikimus ketvirtąjį metų ketvirtį. Energetikos rinkų konsultantai „Energy Aspects“ įspėja, kad civilinės aviacijos sektoriui gali tekti konkuruoti dėl ribotų kiekių, o tai paprastai greitai atsispindi bilietų kainose.

    Įtampą didina ir atsargų mažėjimas svarbiausiuose logistikos mazguose. Amsterdamo, Roterdamo ir Antverpeno regione (ARA) aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų atsargos, anot rinkos vertinimų, buvo nusileidusios iki žemiausio lygio per maždaug septynerius metus.

    Tiekimas persiorientuoja, bet tai brangu

    Iki įtampos Persijos įlankoje paaštrėjimo reikšminga Europos reaktyvinių degalų dalis buvo pagaminama ir atgabenama iš Artimųjų Rytų rafinerijų. Kai dėl saugumo rizikų ir geopolitinių veiksnių tiekimo grandinės ima strigti, rinkai tenka ieškoti alternatyvų, kurios neretai yra brangesnės ir lėtesnės.

    Kaip nauji šaltiniai įvardijami Alžyras, Kanada, Nigerija, Jungtinės Valstijos, o taip pat Pietų Korėja. Tačiau tanklaivių kelionė į Europą, priklausomai nuo maršruto, gali užtrukti apie 35–45 dienas, todėl bet koks užsakymų vėlavimas ar laivybos trikdžiai rinkoje greitai sukuria deficito lūkesčius.

    Deficito rizika ir tiesioginis poveikis kainai

    „Energy Aspects“ vertinimu, ketvirtąjį metų ketvirtį Europos civiliniuose oro uostuose aviacinio kuro trūkumas gali siekti apie 510 000 barelių per dieną. Tokia apimtis, lyginant su įprastais srautais, reikštų nuolatinį spaudimą tiekimo grandinei ir didesnius degalų pirkimo kaštus avialinijoms.

    Tuo metu Tarptautinė oro transporto asociacija IATA viešai fiksuoja istoriškai aukštus reaktyvinių degalų kainų lygius pasaulinėje rinkoje. Aviacinis kuras daugeliui vežėjų sudaro reikšmingą skrydžio savikainos dalį, todėl ilgiau užsitęsęs brangimas paprastai reiškia brangesnius bilietus, mažiau akcijų ir griežtesnę maršrutų ekonomikos kontrolę.

    Ekspertai pažymi, kad avialinijos dalį rizikos dengia išankstiniais pirkimais ir kainų fiksavimo sandoriais, tačiau tai ne visada apsaugo nuo staigių kainų šuolių. Jei tiekimo trūkumas Europoje taps struktūrinis, didesnė sąnaudų dalis bus perkelta keleiviams, ypač intensyviausiais kelionių laikotarpiais.

  • JAV perspėja dėl antrinių sankcijų: Irano oro linijoms gali būti užverti oro uostai visame pasaulyje

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad dėl antrinių sankcijų rizikos Irano oro linijoms gali būti nutrauktas aptarnavimas oro uostuose visame pasaulyje. Tai reikštų, jog vežėjams būtų ribojamos pagrindinės paslaugos – nuo degalų tiekimo iki antžeminio aptarnavimo.

    Pasak JAV, antrinės sankcijos gali paliesti ne tik Iraną, bet ir trečiųjų šalių bendroves, kurios suteikia paslaugas Irano vežėjams. Praktikoje tai paprastai reiškia spaudimą įmonėms rinktis tarp verslo su Iranu ir galimybės naudotis JAV finansine infrastruktūra.

    Kaip veikia antrinės sankcijos?

    Antrinės sankcijos taikomos ne tik tiesioginiams sankcionuotų subjektų partneriams, bet ir tiems, kurie, JAV vertinimu, padeda apeiti ribojimus. Aviacijos sektoriuje tai apima degalų tiekėjus, antžeminio aptarnavimo bendroves, oro uostų operatorius, bilietų platinimo grandinę ir kai kuriais atvejais draudikus.

    Ekspertai pažymi, kad tokios priemonės dažnai veikia kaip atgrasymas: net jei vietos teisės aktai tiesiogiai nedraudžia aptarnauti Irano vežėjų, daug kompanijų vengia sandorių, kad nesusidurtų su finansiniais ir reputaciniais padariniais.

    JAV ir Kinijos dialogas dėl DI

    S. Bessentas taip pat komentavo JAV ir Kinijos kontaktus dėl dirbtinio intelekto. Jis nurodė, kad derybose aptartas siūlymas sukurti pranešimų sistemą apie svarbius incidentus, susijusius su DI, kuri galėtų veikti kaip ankstyvo perspėjimo ir rizikų mažinimo priemonė.

    Jo teigimu, aukšto lygio JAV ir Kinijos pareigūnai planuoja susitikti dar kartą maždaug po dviejų mėnesių Šendžene. DI klausimai pastaruoju metu vis dažniau įtraukiami į geopolitinę darbotvarkę, ypač kalbant apie sistemų saugumą, galimą piktnaudžiavimą ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Fed palūkanos ir politinis spaudimas

    Kalbėdamas apie JAV ekonomiką, S. Bessentas teigė, kad jis ir prezidentas Donaldas Trumpas išlaiko pasitikėjimą Federalinio rezervo vadovu Kevinu Warshu. Neseniai Fed bazines palūkanas padidino 25 baziniais punktais iki 3,75–4 proc., o tai buvo pirmas kėlimas per trejus metus, siejamas su užsitęsusia infliacija.

    Po sprendimo D. Trumpas viešai ragino mažinti palūkanas, argumentuodamas, kad jos turėtų būti apie 1 proc. ar mažiau. Rinkose tokie pareiškimai vertinami kaip politinio spaudimo signalas centriniam bankui, o investuotojai stebi, kaip tai gali paveikti infliacijos kontrolės ir ekonomikos augimo balansą.

    „Jei Irano oro linijų lėktuvai nusileidžia oro uoste, jiems negali būti tiekiami degalai, negali būti teikiamos nusileidimo paslaugos ir negali būti parduodami bilietai, kitaip būsite pašalinti iš dolerio sistemos“, – sakė Scottas Bessentas.