Tag: Oro pavojus

  • Ukrainos oro pavojaus signalų žemėlapis: kur šalyje skelbiamos oro aliarmo sirenos

    Ukrainoje veikia oro pavojaus signalų žemėlapis, kuriame realiu laiku matyti regionai, kur skelbiamas oro aliarmas.

    Tokia informacija dažniausiai naudojama greitam situacijos įvertinimui, kai skirtingose šalies dalyse įjungiamos sirenos.

    Pateiktoje medžiagoje daugiau patikimų detalių apie patį žemėlapį, jo veikimą ar duomenų šaltinius nėra – matomas daugiausia prisijungimo ir autorinių teisių tekstas.

    Dėl to ši publikacija apsiriboja pačia tema – Ukrainos oro pavojaus signalų žemėlapiu – neplečiant informacijos nepatvirtintais faktais.

  • Varėnos civilinės saugos pratybos atskleidė spragas: kaip veiktų miestas nukritus objektui?

    Varėnos civilinės saugos pratybos atskleidė spragas: kaip veiktų miestas nukritus objektui?

    Varėnoje spalio 13 dieną surengtos savivaldybės lygio civilinės saugos kompleksinės pratybos, kurių metu tikrintas institucijų pasirengimas veikti paskelbus oro pavojų. Scenarijus apėmė ir situaciją, kai netoli miesto ugdymo įstaigos tariamai nukrinta skraidantis objektas.

    Pratybų metu vertintas ugdymo, kultūros ir sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimas užtikrinti žmonių saugumą, taip pat specialiųjų tarnybų gebėjimas koordinuotai reaguoti į galimą grėsmę. Pagrindinis dėmesys skirtas informavimo, evakavimo ir priedangų darbo organizavimo praktikai.

    Kaip vyko evakavimas?

    Pirmuoju etapu imituotas oro pavojus. Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijoje dalis mokinių ir darbuotojų slėpėsi gimnazijoje įrengtoje priedangoje, o kiti buvo evakuojami pagal iš anksto parengtą planą.

    Evakuoti žmonės nukreipti į Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos, Varėnos kultūros centro ir VšĮ „Varėnos sveikatos centras“ priedangas. Praktiškai tikrinta, ar aiškiai paskirstytos atsakomybės, kaip vyksta žmonių srautų valdymas ir ar priedangos pasirengusios priimti atvykstančius.

    Imituotas kritimas ir gaisras

    Antruoju etapu imituotas skraidančio objekto nukritimas netoli gimnazijos. Pagal scenarijų po tariamo sprogimo kilo gaisras, todėl į vietą buvo siunčiamos specialiosios tarnybos, turėjusios įvertinti rizikas ir užtikrinti teritorijos saugumą.

    Reagavimo metu pareigūnai atliko situacijos įvertinimą, teritorijos izoliavimą, gyventojų saugumo užtikrinimą ir kitus veiksmus, reikalingus dirbant su galimai pavojingu objektu. Taip pat tikrintas policijos specialiojo plano „Skydas“ įgyvendinimas realiomis sąlygomis.

    Kodėl tokios pratybos svarbios?

    Civilinės saugos pratybos leidžia patikrinti ne tik atskirų įstaigų veiksmus, bet ir bendrą savivaldybės pasirengimą, kai sprendimus tenka priimti greitai ir turint ribotą informaciją. Praktikoje dažniausiai išryškėja ryšio grandinės, žmonių nukreipimo, priedangų pasiekiamumo ir atsakomybių pasidalijimo spragos.

    Pratybose dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės administracijos, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, taip pat miesto įstaigų atstovai. Pratyboms vadovavo Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas Alvydas Verbickas, koordinavo savivaldybės administracijos patarėjas Valdas Tamulevičius.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokių pratybų tikslas yra ne formalus užduočių atlikimas, o realus pasirengimo patikrinimas ir tobulinimas, kad kilus grėsmei institucijos veiktų sklandžiai, o gyventojai gautų aiškias instrukcijas. Savivaldybės lygmens pratybos ypač svarbios vertinant, kaip greitai sprendimai pasiekia mokyklas, gydymo įstaigas ir viešąsias erdves.

  • „mObywatel“ netrukus perspės apie oro ataką: programėlėje atsiras ir aiškios veiksmų instrukcijos

    „mObywatel“ netrukus perspės apie oro ataką: programėlėje atsiras ir aiškios veiksmų instrukcijos

    Lenkija ruošiasi didesniems pokyčiams gyventojų perspėjimo sistemoje: artimiausiu metu į programėlę „mObywatel“ planuojama integruoti RCB perspėjimus, kurie iki šiol dažniausiai pasiekdavo žmones trumposiomis žinutėmis. Valdžios institucijos teigia, kad taip įspėjimai bus pateikiami aiškiau ir bus galima išplėsti jų turinį.

    Didžiausia naujovė – planuojama į programėlę įkelti specialią instrukciją, kaip elgtis gavus pranešimą apie pavojų iš oro. Vidaus reikalų ir administracijos ministerija siekia, kad žmonės ne tik gautų signalą apie grėsmę, bet ir iškart matytų konkrečius, suprantamus veiksmus.

    Instrukcijoje turėtų būti paaiškinta, kada ir kur trauktis į priedangą, kaip elgtis, jei netoliese nėra slėptuvės, ir kokių klaidų vengti. Tokia informacija, anot pareigūnų, reikalinga todėl, kad realios grėsmės atveju sprendimus dažnai tenka priimti per kelias minutes.

    Instrukcija kuriama su ekspertais

    Dokumentą rengia Vidaus reikalų ir administracijos ministerija kartu su Valstybine priešgaisrine tarnyba ir civilinės saugos specialistais. Tikslas – suvienodinti rekomendacijas ir pateikti jas vienoje vietoje, kad gavus perspėjimą nereikėtų ieškoti informacijos skirtinguose šaltiniuose.

    „Svarbu ruoštis jau šiandien, kad ugdytume greitą, intuityvų, bet teisingą reagavimą, kai išgirstame pavojaus signalus ar gauname RCB perspėjimus“, – sakė Magdalena Roguska.

    Kodėl integracija svarbi?

    Integracija su „mObywatel“ turėtų suteikti ne tik papildomą perspėjimų kanalą, bet ir daugiau funkcijų. Tarp planuojamų patobulinimų minimi patikslinimai apie grėsmės pabaigą ar perspėjimo atšaukimą, ko dabartinėje sistemoje dažnai pasigendama.

    Už skaitmenizavimą atsakingi pareigūnai yra nurodę, kad RCB perspėjimai programėlėje turėtų atsirasti per artimiausias savaites, nors tiksli data neįvardijama. Tikimasi, kad vienoje platformoje sujungti įspėjimai ir aiškios instrukcijos sumažins sumaištį ir padės žmonėms greičiau priimti saugiausius sprendimus.

  • Telefoną užklykė perspėjimas? Šios 5 klaidos gali kainuoti brangiai – ką daryti iškart

    Telefoną užklykė perspėjimas? Šios 5 klaidos gali kainuoti brangiai – ką daryti iškart

    Perspėjimo pranešimai į telefonus Lietuvoje siunčiami tada, kai gyventojams gali kilti reali grėsmė: nuo pavojingų meteorologinių reiškinių iki gaisrų, cheminių ar radiacinių avarijų, taip pat evakuacijos ar oro pavojaus atvejų. Gavus tokį pranešimą svarbiausia išlikti ramiems, perskaityti jį iki galo ir vykdyti konkrečius nurodymus.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai pabrėžia, kad pranešimas nėra siunčiamas tam, kad išgąsdintų. Jo tikslas yra greitai pasiekti kuo daugiau žmonių ir aiškiai nurodyti, kaip elgtis konkrečioje situacijoje, todėl skubotas reagavimas ar spėliojimas gali tik padidinti riziką.

    Dažniausia klaida – užverti pranešimą

    Viena dažniausių gyventojų klaidų yra automatiškai uždaryti perspėjimą vien tam, kad nustotų skambėti neįprastas signalas. Taip prarandama svarbiausia informacija: kam pranešimas skirtas, kokioje teritorijoje, kokia grėsmė fiksuota ir ką reikia daryti nedelsiant.

    „Žmonės kartais užveria perspėjimą net nespėję perskaityti iki galo, o vėliau bando prisiminti, kas jame buvo parašyta. Tačiau pranešime pateikiami ir konkretūs veiksmai, o ne vien grėsmės faktas“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Donatas Antanaitis.

    Kita dažna klaida yra ignoruoti pranešimą, manant, kad tai tik patikrinimas arba kad situacija asmeniškai nepalies. Vis dėlto perspėjimai paprastai siunčiami pagal vietovę ir ryšio aprėptį, todėl pranešimo gavimas yra ženklas, kad esate galimos rizikos zonoje.

    Kodėl neverta ieškoti atsakymų komentaruose

    Gavę perspėjimą dalis gyventojų pirmiausia skuba į socialinius tinklus, kur informacija neretai būna fragmentiška, pasenusi arba net klaidinanti. Ekstremaliųjų situacijų metu tai ypač pavojinga, nes melagingos interpretacijos gali paskatinti netinkamus sprendimus.

    Saugiausia remtis oficialia informacija ir atnaujinimais, kuriuos teikia atsakingos institucijos bei nacionalinis transliuotojas, taip pat valstybės parengties informavimo kanalai. Jei pranešime nurodyta sekti papildomus pranešimus, tai reiškia, kad situacija gali keistis, o rekomendacijos būti tikslinamos.

    Dar viena klaida yra manyti, kad visais atvejais reikia elgtis vienodai, pavyzdžiui, visada bėgti į lauką arba, priešingai, visada likti namuose. Skirtingos grėsmės reikalauja skirtingų veiksmų, todėl esminė taisyklė yra vykdyti būtent to perspėjimo instrukcijas.

    Kada skambinti 112, o kada ne

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad 112 numeris skirtas pranešti apie realų įvykį ar iškviesti skubią pagalbą, o ne pasiteirauti bendro pobūdžio informacijos. Masinis skambinimas vien dėl smalsumo apkrauna linijas ir gali sutrukdyti prisiskambinti tiems, kuriems pagalbos reikia nedelsiant.

    „112 ryšio linijos turi likti laisvos skubiems atvejams. Informaciją apie situaciją gyventojai turėtų tikrinti oficialiais kanalais, o skambinti tik tada, kai išties būtina“, – sakė D. Antanaitis.

    Galiausiai svarbu pasirūpinti šalia esančiais žmonėmis. Ne visi gali išgirsti signalą, perskaityti pranešimą ar tinkamai jį suprasti, todėl verta patikrinti, ar informaciją gavo vaikai, vyresnio amžiaus artimieji, kaimynai, taip pat žmonės su negalia.

    Jei pranešime nurodyta slėptis patalpose, uždaryti langus ar išjungti vėdinimą, tai dažniausiai susiję su dūmais ar pavojingomis medžiagomis ore. Jei prašoma evakuotis, būtina veikti nedelsiant ir vykti į nurodytą saugią vietą arba gyventojų surinkimo punktą.

  • Oro pavojaus signalas: ką jis reiškia, kaip elgtis ir kur rasti naujausią informaciją Lietuvoje

    Oro pavojaus signalas yra civilinės saugos perspėjimas apie galimą grėsmę gyventojų saugumui, kai būtina kuo greičiau pasiruošti slėptis arba likti saugioje vietoje. Tokie pranešimai gali būti susiję su karinėmis grėsmėmis, avarijomis ar kitais pavojais, todėl svarbiausia yra aiškiai žinoti, ką daryti išgirdus sirenas ar gavus įspėjimą į telefoną.

    Dažniausiai gyventojai perspėjami sirenomis, pranešimais per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą bei oficialiais institucijų kanalais. Išgirdus signalą ar gavus įspėjimą, rekomenduojama nedelsti, įsijungti patikimus informacijos šaltinius ir vykdyti nurodymus, nes situacija gali kisti greitai.

    Ką daryti gavus įspėjimą?

    Pirmas žingsnis yra kuo greičiau nueiti į artimiausią priedangą, rūsį ar kitą saugesnę vietą pastato viduje, toliau nuo langų. Jei esate lauke, reikėtų ieškoti artimiausio pastato ir įeiti į vidų, o jei tai neįmanoma, pasirinkti žemiausią vietą reljefe ir kuo labiau prisidengti.

    Svarbu pasirūpinti, kad telefonas būtų įkrautas, o artimieji žinotų jūsų buvimo vietą, tačiau ryšį naudokite saikingai. Jei vairuojate, reikėtų saugiai sustoti, įvertinti aplinką ir, jei įmanoma, persikelti į pastatą, o ne likti automobilyje atviroje vietoje.

    Kur sekti patikimą informaciją?

    Patikimiausia informacija ekstremalių situacijų metu skelbiama už civilinę saugą atsakingų institucijų kanalais, taip pat per nacionalinio transliuotojo pranešimus ir savivaldybių informavimo priemones. Vertinant pranešimus socialiniuose tinkluose, būtina tikrinti, ar informacija pateikiama oficialiai, nes klaidinančios žinutės krizės metu plinta ypač greitai.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susiplanuoti šeimos veiksmus, susitarti dėl susitikimo taško ir turėti būtiniausių daiktų krepšį. Jame pravartu laikyti vandens, maisto kelioms valandoms ar parai, vaistų, dokumentų kopijas, žibintuvėlį ir radiją, jei dingsta internetas ar mobilusis ryšys.

    Kodėl svarbu pasiruošti iš anksto?

    Pastaraisiais metais Europoje daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui, nes grėsmės gali būti įvairios: nuo karinių rizikų iki infrastruktūros sutrikimų ar pramoninių incidentų. Praktinis pasirengimas, aiškios instrukcijos šeimoje ir žinojimas, kur yra artimiausia priedanga, padeda sumažinti paniką ir sutrumpina reakcijos laiką.

    Jei gaunate oro pavojaus įspėjimą, svarbiausia yra ne spėlioti, o vykdyti nurodymus ir laukti oficialios informacijos apie pavojaus pabaigą. Grįžti į įprastą režimą reikėtų tik sulaukus pranešimo, kad grėsmė praėjo, nes pavojus gali kartotis bangomis.

  • Kaišiadorys prieš miesto šventę tikrina pasirengimą: priedangos, perspėjimai ir veiksmų planai

    Kaišiadorys prieš miesto šventę tikrina pasirengimą: priedangos, perspėjimai ir veiksmų planai

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje birželio 4 dieną surengtas pasitarimas dėl gyventojų saugumo ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Jame dalyvavo Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai, policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir UAB Kaišiadorių butų ūkio atstovai.

    Pagrindinis dėmesys skirtas birželio 5–7 dienomis vyksiančiai Kaišiadorių miesto šventei Miesto kodas ir veiksmams, jei masinio renginio metu atviroje erdvėje būtų gautas perspėjimas apie oro pavojų. Aptarta, kaip tokioje situacijoje būtų priimami sprendimai ir kas už ką atsakytų pirmosiomis minutėmis.

    Susitikimo metu įvertinta, kaip operatyviai būtų informuojami gyventojai ir miesto svečiai, kad pranešimai būtų aiškūs ir vienodi visoms tarnyboms. Taip pat kalbėta apie žmonių srautų valdymą, saugų nukreipimą į artimiausias priedangas ir tarpinstitucinį koordinavimą, kad veiksmai nesidubliuotų.

    Priedangos ir prieinamumas

    Reikšminga darbotvarkės dalis skirta priedangų parengimui ir jų prieinamumui. Aptarti praktiniai klausimai, kurie krizės metu tampa kritiniai: atsakingų asmenų paskyrimas, raktų laikymas, patalpų atrakinimas ir saugus žmonių patekimas.

    Taip pat modeliuotos situacijos, kai galėtų sutrikti ryšys ar elektros energijos tiekimas, todėl reikalingi aiškūs sprendimai, kaip užtikrinti informavimą ir priedangų atidarymą. Savivaldybė nurodė, kad aptarimuose remtasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijomis dėl priedangų parengimo.

    Kodėl tema aktuali dabar?

    Pasitarime akcentuota, kad pastaruoju metu Lietuvoje gyventojams buvo perduoti perspėjimo pranešimai apie galimą oro pavojų, susijusį su į šalies teritoriją galėjusiu patekti bepiločiu orlaiviu. Tai išryškino poreikį iš anksto susiderinti veiksmus, ypač kai vienoje vietoje susirenka daug žmonių.

    Savivaldybė pabrėžė, kad šiuo metu realios grėsmės Kaišiadorių miesto šventės renginiams nėra nustatyta, o pasirengimo priemonės aptariamos prevenciškai. Anot savivaldybės, tikslas yra užtikrinti, kad kilus bet kokiai grėsmei reakcija būtų greita, nuosekli ir koordinuota.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susipažinti su civilinės saugos patarimais, kaip elgtis gavus perspėjimą apie oro pavojų masinių renginių metu atvirose erdvėse. Aktualią informaciją taip pat galima rasti LT72 svetainėje ir programėlėje LT72.

  • Oro pavojus: kur slėptis ir ko nedaryti, kad išvengtumėte skeveldrų, stiklo ir nuolaužų

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, svarbiausia yra kuo greičiau sumažinti riziką būti sužeistam nuo skeveldrų, stiklo duženų ar griūvančių konstrukcijų. Daugiausia sužeidimų tokiose situacijose sukelia ne tiesioginis smūgis, o antriniai veiksniai, todėl sprendimai pirmomis minutėmis turi didžiausią reikšmę.

    Jei esate lauke, nelikite atviroje erdvėje ir nedelskite ieškodami „tobulos“ slėptuvės. Dažniausiai saugiausia yra artimiausia pasiekiama saugesnė vieta, o ne kelionė per miestą ar bandymas pasiekti kitą rajoną, ypač kai situacija gali keistis greitai.

    Kokia vieta laikoma saugesne

    Jei esate pastate, paprastai saugiau jame ir likti, bet pasitraukti į vietą kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų. Langai ir fasado elementai yra vieni pavojingiausių, nes nuo smūgio bangos ar nuolaužų jie gali subyrėti į aštrias šukes, o fragmentai gali būti nunešti į patalpas.

    Saugesnėmis vietomis dažniausiai laikomos požeminės ar pusiau požeminės patalpos, rūsiai, taip pat vidinės patalpos be langų. Jei tokios patalpos nėra, tinka koridorius tarp vidinių sienų ar kita vieta, kur mažesnė stiklo ir nuolaužų tikimybė.

    Daugiabutyje: pasiruošimas ir elgesys

    Daugiabučių gyventojams verta iš anksto išsiaiškinti, kur name yra rūsys ar kita saugesnė vieta, ir kaip greičiausiai ją pasiekti. Iš anksto aptartas šeimos planas sumažina chaosą, o paprastos priemonės, tokios kaip žibintuvėlis ir įkrautas telefonas, padeda išlikti informuotiems ir savarankiškiems.

    Pavojaus metu rekomenduojama nesinaudoti liftu, nes jis gali sustoti dingus elektrai ar kilus gedimui. Taip pat svarbu neužblokuoti praėjimų ir įėjimų, kad žmonės galėtų greitai judėti, ir pasirūpinti vaikais, vyresnio amžiaus bei riboto judumo asmenimis.

    Jei pastebėjote droną ar įtartiną radinį

    Pastebėjus įtartiną ar žemai skrendantį droną, saugiausia yra nedelsiant eiti į pastato vidų arba kitą saugesnę vietą ir vengti langų, balkonų bei atvirų erdvių. Taip pat nereikėtų artintis prie nukritusio drono ar jo dalių, nes jos gali būti pavojingos.

    Rekomenduojama nefotografuoti ir neviešinti informacijos socialiniuose tinkluose, kad nebūtų platinama nepatikrinta informacija ar atskleidžiamos jautrios detalės. Apie pastebėtą droną ar kitą grėsmę reikėtų pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112.

    Radus įtartiną daiktą, jo negalima liesti ar judinti. Reikia pasitraukti saugiu atstumu, neleisti kitiems žmonėms artintis ir kviesti pagalbą telefonu 112, o vėliau vykdyti pareigūnų nurodymus.

    Patikimiausia informacija ekstremaliosios situacijos metu yra atsakingų institucijų pranešimai, todėl svarbu sekti oficialius nurodymus ir neplatinti gandų. Ramybė, pasirengimas ir aiškus veiksmų planas padeda sumažinti riziką ir apsaugoti artimuosius.

  • Oro pavojaus perspėjimas vairuojant: ką daryti mieste ir magistralėje, kad išliktumėte saugūs

    Oro pavojaus perspėjimas vairuojant: ką daryti mieste ir magistralėje, kad išliktumėte saugūs

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų vairuojant svarbiausia išlaikyti ramybę ir nekurti papildomo pavojaus eisme. Specialistai pabrėžia, kad staigūs manevrai, netikėtas stabdymas ar sustojimas važiuojamojoje dalyje gali sukelti avarijas, todėl sprendimus reikia priimti įvertinus aplinką.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijose akcentuojama, kad automobilis nėra priedanga. Transporto priemonė neapsaugo nuo skeveldrų ir smūgio bangos, be to, gali užsidegti, todėl tikslas turėtų būti kuo greičiau pasiekti saugesnę vietą.

    Jei perspėjimas užklupo mieste

    Mieste, laikantis Kelių eismo taisyklių ir netrukdant kitiems, rekomenduojama ramiai judėti link artimiausios priedangos. Jei priedangos pasiekti nepavyksta, verta ieškoti tvirto pastato ar vietos, kuri sumažintų skeveldrų riziką, pavyzdžiui, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, požeminės perėjos ar rūsio.

    Nerekomenduojama staiga stabdyti važiuojamojoje dalyje ar palikti automobilio taip, kad jis blokuotų eismą. Taip pat patariama nesustoti ant tiltų, viadukų, tuneliuose, po estakadomis, prie degalinių, energetikos infrastruktūros ar karinės paskirties objektų, taip pat didelių žmonių susibūrimo vietose.

    Pasiekus saugesnę vietą, patariama išjungti variklį, palikti transporto priemonę ir eiti į priedangą arba į pastato vidų. Jei yra galimybė, rinkitės vietas be didelių vitrinų ir langų, o įėjusiems į vidų svarbu laukti tolesnės oficialios informacijos.

    Ką daryti užmiestyje ir magistralėse

    Užmiestyje, magistralėse ir greitkeliuose rekomenduojama neviršyti leistino greičio, nepanikuoti ir nestabdyti staiga. Jei nematote ir negirdite akivaizdžių pavojaus požymių, saugiau tęsti kelionę iki artimiausios vietos, kur galima geriau apsisaugoti, pavyzdžiui, gyvenvietės, pastato ar požeminės perėjos.

    Jei girdimi sprogimai, matomas žemai skrendantis objektas ar kiti aiškūs pavojaus ženklai, patariama saugiai sustoti už važiuojamosios dalies ribų, išjungti variklį ir, jei įmanoma, palikti automobilį. Pabrėžiama, kad slėptis automobilyje, prie jo ar po juo nerekomenduojama, nes tai nesuteikia patikimos apsaugos.

    Jei šalia nėra priedangos ar pastato, rekomenduojama pasitraukti nuo transporto priemonės ir ieškoti reljefo nelygumų, pavyzdžiui, griovio, pylimo ar įdubos. Tokiu atveju patariama atsigulti, prisidengti galvą ir kaklą rankomis ar turimomis priemonėmis ir laukti, kol pavojus praeis.

    Kur sekti informaciją ir ko nepamiršti

    Jeigu nėra galimybės pasitraukti iš transporto priemonės, rekomenduojama laikytis žemiau langų linijos ir prisidengti galvą bei kaklą. Taip pat svarbu įsijungti Lietuvos radiją ar kitus oficialius informavimo kanalus ir vykdyti valstybės bei savivaldybių institucijų ir tarnybų nurodymus.

    Ekspertai primena, kad oro pavojaus situacijose kelių saugumas išlieka kritiškai svarbus: vienas neapgalvotas veiksmas gali sukelti grandininę avariją. Dėl to sprendimai turėtų būti paremti ne skuba, o aiškia logika: trauktis į priedangą, vengti rizikingų vietų ir vadovautis oficialia informacija.

    „Automobilis nėra priedanga, todėl nerekomenduojama slėptis automobilyje, prie jo ar po juo“, – pabrėžia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

  • Jonava stiprina pasirengimą ekstremalioms situacijoms: vieningas planas įstaigoms ir gyventojams

    Jonava stiprina pasirengimą ekstremalioms situacijoms: vieningas planas įstaigoms ir gyventojams

    Jonavos rajono savivaldybėje surengtame pasitarime su ugdymo įstaigų ir kitų savivaldybei pavaldžių organizacijų atstovais aptartas pasirengimas galimoms ekstremalioms situacijoms bei informacijos valdymas jų metu. Dėmesys sutelktas į tai, kaip veikti vieningai, kad sprendimai būtų priimami greitai, o gyventojus pasiektų aiški ir patikima informacija.

    Susitikimas surengtas po anksčiau dalyje Lietuvos skelbto oro pavojaus, kai visuomenėje kilo daug praktinių klausimų dėl veiksmų algoritmų ir institucijų tarpusavio koordinavimo. Savivaldybė akcentavo, kad tokiose situacijose svarbiausia yra suderintos procedūros ir iš anksto sutarti komunikacijos keliai, kad būtų išvengta informacijos chaoso.

    Vienas komunikacijos kanalas

    Pasitarime nutarta sukurti bendrą savivaldybei pavaldžių įstaigų komunikacijos kanalą, kuris leistų ekstremalių situacijų metu informaciją perduoti operatyviai ir koordinuotai. Tikimasi, kad toks sprendimas sutrumpins sprendimų priėmimo laiką ir padės išvengti skirtingų, tarpusavyje nesuderintų pranešimų.

    Taip pat įstaigoms pavesta įsivertinti savo veiksmų algoritmus oro pavojaus ir kitų grėsmių atvejais. Surinkta informacija bus naudojama derinant procedūras, kad visoje savivaldybėje būtų taikoma kuo labiau vieninga reagavimo tvarka.

    Ką daryti paskelbus oro pavojų?

    Gyventojų informavimas įvardytas kaip viena svarbiausių pasirengimo dalių, nes realių grėsmių metu žmonėms dažnai kyla klausimų, kur eiti ir ką daryti per pirmąsias minutes. Savivaldybė primena, kad paskelbus oro pavojų ne visada būtina skubėti į lauką ieškoti priedangos, ypač jei artimiausios vietos neįmanoma pasiekti greitai.

    Rekomenduojama įvertinti, ar artimiausią priedangą galima pasiekti per kelias minutes. Jei tai neįmanoma, saugesnės vietos patariama ieškoti tame pačiame pastate: rūsyje, cokoliniame aukšte, patalpoje be langų arba tokioje vietoje, kurią nuo lauko skiria kelios sienos.

    „Susitikimo metu įstaigų vadovai pasidalijo praktine patirtimi: papasakojo, kaip klostėsi situacija, kaip reagavo tėvai ir vaikai. Aptarėme įvairius scenarijus, kad galėtume geriau pasirengti ateičiai ir aiškiai žinotume veiksmų planą: kas, kada ir už ką yra atsakingas“, – sakė Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

    Priedangos ir informacija gyventojams

    Savivaldybė primena, kad išsami informacija apie elgesį ekstremalių situacijų metu skelbiama svetainėje lt72.lt. Čia pateikiami pagrindiniai principai, kaip pasirengti iš anksto ir kaip elgtis skirtingų grėsmių metu.

    Taip pat nurodoma, kad programėlėje „Jonava“ gyventojams pateikiamas priedangų sąrašas. Esant techniniams trikdžiams ar padidėjus nacionalinių informacinių sistemų apkrovai, savivaldybė ragina turėti alternatyvų informacijos šaltinį ir priedangų vietas pasitikrinti iš anksto.

    Pasak savivaldybės, tokie susitikimai bus tęsiami, siekiant nuosekliai stiprinti įstaigų pasirengimą, derinti veiksmus ir užtikrinti, kad gyventojams kritiniu metu būtų pateikiamos vieningos, aiškios instrukcijos. Tikimasi, kad sistemingas pasirengimas padės sumažinti sumaištį ir pagerins reagavimą realių incidentų atvejais.

  • Brandos egzaminai per oro pavojų: NŠA patvirtino aiškią tvarką, ką daryti esant geltonam ir raudonam signalui

    Brandos egzaminai per oro pavojų: NŠA patvirtino aiškią tvarką, ką daryti esant geltonam ir raudonam signalui

    Kas keičiasi nuo 2026 metų gegužės 29 dienos

    Nacionalinė švietimo agentūra patvirtino veiksmų sekas, kurios apibrėžia, kaip vykdomi valstybiniai brandos egzaminai, kai paskelbiamas oro pavojus. Naujasis reglamentavimas skirtas tam, kad abiturientai, vykdytojai ir egzaminų centrų administracija turėtų vienodą, iš anksto aiškų veiksmų planą.

    Pakeitimai įsigaliojo 2026 metais gegužės 29 dieną ir taikomi situacijoms, kai egzaminų metu paskelbiamas geltonas arba raudonas oro pavojaus signalas. Kitos egzaminų organizavimo, vertinimo ar registravimo taisyklės dėl šių pakeitimų nesikeičia.

    Geltonas signalas: egzaminas tęsiasi

    Paskelbus geltoną oro pavojaus signalą, egzaminas paprastai nėra nutraukiamas. Kandidatai ir vykdytojai informuojami apie situaciją, tačiau laikymas tęsiamas įprasta tvarka.

    Praktikoje tai reiškia, kad egzaminų centras fiksuoja pranešimą ir užtikrina, jog visi dalyviai gautų aiškią informaciją, bet neatliekamas organizuotas perkėlimas į priedangą. Ši nuostata skirta išvengti perteklinių trikdžių, kai grėsmės lygis nėra kritinis.

    Raudonas signalas: prioritetas saugumui ir aiškios kandidatų teisės

    Jeigu raudonas signalas paskelbiamas iki egzamino pradžios, kandidatai privalo vykdyti civilinės saugos nurodymus ir vykti į priedangą. Pasibaigus pavojui jie gali atvykti laikyti egzamino, o jei to padaryti nepavyksta, atsiranda galimybė kreiptis dėl laikymo pakartotinėje sesijoje.

    Jei kandidatai jau yra egzamino centre, visi asmenys organizuotai palydi į priedangą, o grįžus procedūros kartojamos taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir egzaminų tvarkos laikymasis. Numatyta, kad po pertraukos gali būti pakartotinai tikrinami asmens dokumentai.

    Jeigu raudonas signalas paskelbiamas egzamino metu, kandidatai palieka darbo vietas ir vyksta į priedangą. Egzamino medžiaga saugoma nustatyta tvarka, o kandidatams draudžiama aptarinėti egzamino turinį per pertrauką.

    Pasibaigus pavojui, egzaminas tęsiamas, o vykdymo laikui pridedama tiek laiko, kiek truko pertrauka. Taip siekiama, kad dėl priverstinės pertraukos kandidatai neprarastų jiems skirto sprendimo laiko.

    Numatyta ir aiški kandidatų pasirinkimo logika, jei egzaminas buvo sutrikdytas: kandidatas gali tęsti egzaminą ir pateikti darbą vertinimui, gali netęsti egzamino ir pateikti atliktą dalį vertinimui, arba per 2 darbo dienas pateikti prašymą mokyklos vadovui dėl laikymo pakartotinėje sesijoje. Galutinį sprendimą dėl galimybės laikyti egzaminą pakartotinėje sesijoje priima Nacionalinės švietimo agentūros direktorius.

    Pakeitimai taip pat numato, kad jei pertrauka dėl oro pavojaus užsitęstų ilgiau nei egzaminui skirtas laikas, Nacionalinės švietimo agentūros direktorius gali priimti sprendimą nutraukti vykdymą ir perkelti laikymą į pakartotinę sesiją.

    Ką svarbu žinoti abiturientams ir tėvams

    Mokyklų paskirti atsakingi asmenys turi supažindinti kandidatus su patvirtintomis veiksmų sekomis dar iki egzaminų, kad realios situacijos metu nereikėtų improvizuoti. Tai ypač svarbu tam, kad visi žinotų, kur yra artimiausia priedanga ir kaip vyks organizuotas judėjimas.

    Nacionalinės švietimo agentūros direktoriui suteikti papildomi įgaliojimai priimti sprendimus dėl egzaminų vykdymo oro pavojaus metu ir apie juos informuoti per egzaminų administravimo sistemas. Tai turėtų sumažinti neaiškumą, kai sprendimų reikia greitai ir vienodai visiems centrams.

    NŠA patvirtintos veiksmų sekos apima atskiras instrukcijas egzaminų centro administratoriui, vykdytojams bei kandidatams ir skiriasi priklausomai nuo to, ar vykdoma egzamino pirmoji, ar antroji dalis. Bendras principas išlieka tas pats: pirma saugumas, o egzaminų tęstinumas užtikrinamas tik tada, kai tai leidžia situacija.