CP v2

Tag: Oro pavojus

  • Oro pavojaus signalas: ką jis reiškia, kaip elgtis ir kur rasti naujausią informaciją Lietuvoje

    Oro pavojaus signalas yra civilinės saugos perspėjimas apie galimą grėsmę gyventojų saugumui, kai būtina kuo greičiau pasiruošti slėptis arba likti saugioje vietoje. Tokie pranešimai gali būti susiję su karinėmis grėsmėmis, avarijomis ar kitais pavojais, todėl svarbiausia yra aiškiai žinoti, ką daryti išgirdus sirenas ar gavus įspėjimą į telefoną.

    Dažniausiai gyventojai perspėjami sirenomis, pranešimais per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą bei oficialiais institucijų kanalais. Išgirdus signalą ar gavus įspėjimą, rekomenduojama nedelsti, įsijungti patikimus informacijos šaltinius ir vykdyti nurodymus, nes situacija gali kisti greitai.

    Ką daryti gavus įspėjimą?

    Pirmas žingsnis yra kuo greičiau nueiti į artimiausią priedangą, rūsį ar kitą saugesnę vietą pastato viduje, toliau nuo langų. Jei esate lauke, reikėtų ieškoti artimiausio pastato ir įeiti į vidų, o jei tai neįmanoma, pasirinkti žemiausią vietą reljefe ir kuo labiau prisidengti.

    Svarbu pasirūpinti, kad telefonas būtų įkrautas, o artimieji žinotų jūsų buvimo vietą, tačiau ryšį naudokite saikingai. Jei vairuojate, reikėtų saugiai sustoti, įvertinti aplinką ir, jei įmanoma, persikelti į pastatą, o ne likti automobilyje atviroje vietoje.

    Kur sekti patikimą informaciją?

    Patikimiausia informacija ekstremalių situacijų metu skelbiama už civilinę saugą atsakingų institucijų kanalais, taip pat per nacionalinio transliuotojo pranešimus ir savivaldybių informavimo priemones. Vertinant pranešimus socialiniuose tinkluose, būtina tikrinti, ar informacija pateikiama oficialiai, nes klaidinančios žinutės krizės metu plinta ypač greitai.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susiplanuoti šeimos veiksmus, susitarti dėl susitikimo taško ir turėti būtiniausių daiktų krepšį. Jame pravartu laikyti vandens, maisto kelioms valandoms ar parai, vaistų, dokumentų kopijas, žibintuvėlį ir radiją, jei dingsta internetas ar mobilusis ryšys.

    Kodėl svarbu pasiruošti iš anksto?

    Pastaraisiais metais Europoje daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui, nes grėsmės gali būti įvairios: nuo karinių rizikų iki infrastruktūros sutrikimų ar pramoninių incidentų. Praktinis pasirengimas, aiškios instrukcijos šeimoje ir žinojimas, kur yra artimiausia priedanga, padeda sumažinti paniką ir sutrumpina reakcijos laiką.

    Jei gaunate oro pavojaus įspėjimą, svarbiausia yra ne spėlioti, o vykdyti nurodymus ir laukti oficialios informacijos apie pavojaus pabaigą. Grįžti į įprastą režimą reikėtų tik sulaukus pranešimo, kad grėsmė praėjo, nes pavojus gali kartotis bangomis.

  • Kaišiadorys prieš miesto šventę tikrina pasirengimą: priedangos, perspėjimai ir veiksmų planai

    Kaišiadorys prieš miesto šventę tikrina pasirengimą: priedangos, perspėjimai ir veiksmų planai

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje birželio 4 dieną surengtas pasitarimas dėl gyventojų saugumo ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Jame dalyvavo Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai, policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir UAB Kaišiadorių butų ūkio atstovai.

    Pagrindinis dėmesys skirtas birželio 5–7 dienomis vyksiančiai Kaišiadorių miesto šventei Miesto kodas ir veiksmams, jei masinio renginio metu atviroje erdvėje būtų gautas perspėjimas apie oro pavojų. Aptarta, kaip tokioje situacijoje būtų priimami sprendimai ir kas už ką atsakytų pirmosiomis minutėmis.

    Susitikimo metu įvertinta, kaip operatyviai būtų informuojami gyventojai ir miesto svečiai, kad pranešimai būtų aiškūs ir vienodi visoms tarnyboms. Taip pat kalbėta apie žmonių srautų valdymą, saugų nukreipimą į artimiausias priedangas ir tarpinstitucinį koordinavimą, kad veiksmai nesidubliuotų.

    Priedangos ir prieinamumas

    Reikšminga darbotvarkės dalis skirta priedangų parengimui ir jų prieinamumui. Aptarti praktiniai klausimai, kurie krizės metu tampa kritiniai: atsakingų asmenų paskyrimas, raktų laikymas, patalpų atrakinimas ir saugus žmonių patekimas.

    Taip pat modeliuotos situacijos, kai galėtų sutrikti ryšys ar elektros energijos tiekimas, todėl reikalingi aiškūs sprendimai, kaip užtikrinti informavimą ir priedangų atidarymą. Savivaldybė nurodė, kad aptarimuose remtasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijomis dėl priedangų parengimo.

    Kodėl tema aktuali dabar?

    Pasitarime akcentuota, kad pastaruoju metu Lietuvoje gyventojams buvo perduoti perspėjimo pranešimai apie galimą oro pavojų, susijusį su į šalies teritoriją galėjusiu patekti bepiločiu orlaiviu. Tai išryškino poreikį iš anksto susiderinti veiksmus, ypač kai vienoje vietoje susirenka daug žmonių.

    Savivaldybė pabrėžė, kad šiuo metu realios grėsmės Kaišiadorių miesto šventės renginiams nėra nustatyta, o pasirengimo priemonės aptariamos prevenciškai. Anot savivaldybės, tikslas yra užtikrinti, kad kilus bet kokiai grėsmei reakcija būtų greita, nuosekli ir koordinuota.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susipažinti su civilinės saugos patarimais, kaip elgtis gavus perspėjimą apie oro pavojų masinių renginių metu atvirose erdvėse. Aktualią informaciją taip pat galima rasti LT72 svetainėje ir programėlėje LT72.

  • Oro pavojus: kur slėptis ir ko nedaryti, kad išvengtumėte skeveldrų, stiklo ir nuolaužų

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, svarbiausia yra kuo greičiau sumažinti riziką būti sužeistam nuo skeveldrų, stiklo duženų ar griūvančių konstrukcijų. Daugiausia sužeidimų tokiose situacijose sukelia ne tiesioginis smūgis, o antriniai veiksniai, todėl sprendimai pirmomis minutėmis turi didžiausią reikšmę.

    Jei esate lauke, nelikite atviroje erdvėje ir nedelskite ieškodami „tobulos“ slėptuvės. Dažniausiai saugiausia yra artimiausia pasiekiama saugesnė vieta, o ne kelionė per miestą ar bandymas pasiekti kitą rajoną, ypač kai situacija gali keistis greitai.

    Kokia vieta laikoma saugesne

    Jei esate pastate, paprastai saugiau jame ir likti, bet pasitraukti į vietą kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų. Langai ir fasado elementai yra vieni pavojingiausių, nes nuo smūgio bangos ar nuolaužų jie gali subyrėti į aštrias šukes, o fragmentai gali būti nunešti į patalpas.

    Saugesnėmis vietomis dažniausiai laikomos požeminės ar pusiau požeminės patalpos, rūsiai, taip pat vidinės patalpos be langų. Jei tokios patalpos nėra, tinka koridorius tarp vidinių sienų ar kita vieta, kur mažesnė stiklo ir nuolaužų tikimybė.

    Daugiabutyje: pasiruošimas ir elgesys

    Daugiabučių gyventojams verta iš anksto išsiaiškinti, kur name yra rūsys ar kita saugesnė vieta, ir kaip greičiausiai ją pasiekti. Iš anksto aptartas šeimos planas sumažina chaosą, o paprastos priemonės, tokios kaip žibintuvėlis ir įkrautas telefonas, padeda išlikti informuotiems ir savarankiškiems.

    Pavojaus metu rekomenduojama nesinaudoti liftu, nes jis gali sustoti dingus elektrai ar kilus gedimui. Taip pat svarbu neužblokuoti praėjimų ir įėjimų, kad žmonės galėtų greitai judėti, ir pasirūpinti vaikais, vyresnio amžiaus bei riboto judumo asmenimis.

    Jei pastebėjote droną ar įtartiną radinį

    Pastebėjus įtartiną ar žemai skrendantį droną, saugiausia yra nedelsiant eiti į pastato vidų arba kitą saugesnę vietą ir vengti langų, balkonų bei atvirų erdvių. Taip pat nereikėtų artintis prie nukritusio drono ar jo dalių, nes jos gali būti pavojingos.

    Rekomenduojama nefotografuoti ir neviešinti informacijos socialiniuose tinkluose, kad nebūtų platinama nepatikrinta informacija ar atskleidžiamos jautrios detalės. Apie pastebėtą droną ar kitą grėsmę reikėtų pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112.

    Radus įtartiną daiktą, jo negalima liesti ar judinti. Reikia pasitraukti saugiu atstumu, neleisti kitiems žmonėms artintis ir kviesti pagalbą telefonu 112, o vėliau vykdyti pareigūnų nurodymus.

    Patikimiausia informacija ekstremaliosios situacijos metu yra atsakingų institucijų pranešimai, todėl svarbu sekti oficialius nurodymus ir neplatinti gandų. Ramybė, pasirengimas ir aiškus veiksmų planas padeda sumažinti riziką ir apsaugoti artimuosius.

  • Oro pavojaus perspėjimas vairuojant: ką daryti mieste ir magistralėje, kad išliktumėte saugūs

    Oro pavojaus perspėjimas vairuojant: ką daryti mieste ir magistralėje, kad išliktumėte saugūs

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų vairuojant svarbiausia išlaikyti ramybę ir nekurti papildomo pavojaus eisme. Specialistai pabrėžia, kad staigūs manevrai, netikėtas stabdymas ar sustojimas važiuojamojoje dalyje gali sukelti avarijas, todėl sprendimus reikia priimti įvertinus aplinką.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijose akcentuojama, kad automobilis nėra priedanga. Transporto priemonė neapsaugo nuo skeveldrų ir smūgio bangos, be to, gali užsidegti, todėl tikslas turėtų būti kuo greičiau pasiekti saugesnę vietą.

    Jei perspėjimas užklupo mieste

    Mieste, laikantis Kelių eismo taisyklių ir netrukdant kitiems, rekomenduojama ramiai judėti link artimiausios priedangos. Jei priedangos pasiekti nepavyksta, verta ieškoti tvirto pastato ar vietos, kuri sumažintų skeveldrų riziką, pavyzdžiui, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, požeminės perėjos ar rūsio.

    Nerekomenduojama staiga stabdyti važiuojamojoje dalyje ar palikti automobilio taip, kad jis blokuotų eismą. Taip pat patariama nesustoti ant tiltų, viadukų, tuneliuose, po estakadomis, prie degalinių, energetikos infrastruktūros ar karinės paskirties objektų, taip pat didelių žmonių susibūrimo vietose.

    Pasiekus saugesnę vietą, patariama išjungti variklį, palikti transporto priemonę ir eiti į priedangą arba į pastato vidų. Jei yra galimybė, rinkitės vietas be didelių vitrinų ir langų, o įėjusiems į vidų svarbu laukti tolesnės oficialios informacijos.

    Ką daryti užmiestyje ir magistralėse

    Užmiestyje, magistralėse ir greitkeliuose rekomenduojama neviršyti leistino greičio, nepanikuoti ir nestabdyti staiga. Jei nematote ir negirdite akivaizdžių pavojaus požymių, saugiau tęsti kelionę iki artimiausios vietos, kur galima geriau apsisaugoti, pavyzdžiui, gyvenvietės, pastato ar požeminės perėjos.

    Jei girdimi sprogimai, matomas žemai skrendantis objektas ar kiti aiškūs pavojaus ženklai, patariama saugiai sustoti už važiuojamosios dalies ribų, išjungti variklį ir, jei įmanoma, palikti automobilį. Pabrėžiama, kad slėptis automobilyje, prie jo ar po juo nerekomenduojama, nes tai nesuteikia patikimos apsaugos.

    Jei šalia nėra priedangos ar pastato, rekomenduojama pasitraukti nuo transporto priemonės ir ieškoti reljefo nelygumų, pavyzdžiui, griovio, pylimo ar įdubos. Tokiu atveju patariama atsigulti, prisidengti galvą ir kaklą rankomis ar turimomis priemonėmis ir laukti, kol pavojus praeis.

    Kur sekti informaciją ir ko nepamiršti

    Jeigu nėra galimybės pasitraukti iš transporto priemonės, rekomenduojama laikytis žemiau langų linijos ir prisidengti galvą bei kaklą. Taip pat svarbu įsijungti Lietuvos radiją ar kitus oficialius informavimo kanalus ir vykdyti valstybės bei savivaldybių institucijų ir tarnybų nurodymus.

    Ekspertai primena, kad oro pavojaus situacijose kelių saugumas išlieka kritiškai svarbus: vienas neapgalvotas veiksmas gali sukelti grandininę avariją. Dėl to sprendimai turėtų būti paremti ne skuba, o aiškia logika: trauktis į priedangą, vengti rizikingų vietų ir vadovautis oficialia informacija.

    „Automobilis nėra priedanga, todėl nerekomenduojama slėptis automobilyje, prie jo ar po juo“, – pabrėžia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

  • Jonava stiprina pasirengimą ekstremalioms situacijoms: vieningas planas įstaigoms ir gyventojams

    Jonava stiprina pasirengimą ekstremalioms situacijoms: vieningas planas įstaigoms ir gyventojams

    Jonavos rajono savivaldybėje surengtame pasitarime su ugdymo įstaigų ir kitų savivaldybei pavaldžių organizacijų atstovais aptartas pasirengimas galimoms ekstremalioms situacijoms bei informacijos valdymas jų metu. Dėmesys sutelktas į tai, kaip veikti vieningai, kad sprendimai būtų priimami greitai, o gyventojus pasiektų aiški ir patikima informacija.

    Susitikimas surengtas po anksčiau dalyje Lietuvos skelbto oro pavojaus, kai visuomenėje kilo daug praktinių klausimų dėl veiksmų algoritmų ir institucijų tarpusavio koordinavimo. Savivaldybė akcentavo, kad tokiose situacijose svarbiausia yra suderintos procedūros ir iš anksto sutarti komunikacijos keliai, kad būtų išvengta informacijos chaoso.

    Vienas komunikacijos kanalas

    Pasitarime nutarta sukurti bendrą savivaldybei pavaldžių įstaigų komunikacijos kanalą, kuris leistų ekstremalių situacijų metu informaciją perduoti operatyviai ir koordinuotai. Tikimasi, kad toks sprendimas sutrumpins sprendimų priėmimo laiką ir padės išvengti skirtingų, tarpusavyje nesuderintų pranešimų.

    Taip pat įstaigoms pavesta įsivertinti savo veiksmų algoritmus oro pavojaus ir kitų grėsmių atvejais. Surinkta informacija bus naudojama derinant procedūras, kad visoje savivaldybėje būtų taikoma kuo labiau vieninga reagavimo tvarka.

    Ką daryti paskelbus oro pavojų?

    Gyventojų informavimas įvardytas kaip viena svarbiausių pasirengimo dalių, nes realių grėsmių metu žmonėms dažnai kyla klausimų, kur eiti ir ką daryti per pirmąsias minutes. Savivaldybė primena, kad paskelbus oro pavojų ne visada būtina skubėti į lauką ieškoti priedangos, ypač jei artimiausios vietos neįmanoma pasiekti greitai.

    Rekomenduojama įvertinti, ar artimiausią priedangą galima pasiekti per kelias minutes. Jei tai neįmanoma, saugesnės vietos patariama ieškoti tame pačiame pastate: rūsyje, cokoliniame aukšte, patalpoje be langų arba tokioje vietoje, kurią nuo lauko skiria kelios sienos.

    „Susitikimo metu įstaigų vadovai pasidalijo praktine patirtimi: papasakojo, kaip klostėsi situacija, kaip reagavo tėvai ir vaikai. Aptarėme įvairius scenarijus, kad galėtume geriau pasirengti ateičiai ir aiškiai žinotume veiksmų planą: kas, kada ir už ką yra atsakingas“, – sakė Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

    Priedangos ir informacija gyventojams

    Savivaldybė primena, kad išsami informacija apie elgesį ekstremalių situacijų metu skelbiama svetainėje lt72.lt. Čia pateikiami pagrindiniai principai, kaip pasirengti iš anksto ir kaip elgtis skirtingų grėsmių metu.

    Taip pat nurodoma, kad programėlėje „Jonava“ gyventojams pateikiamas priedangų sąrašas. Esant techniniams trikdžiams ar padidėjus nacionalinių informacinių sistemų apkrovai, savivaldybė ragina turėti alternatyvų informacijos šaltinį ir priedangų vietas pasitikrinti iš anksto.

    Pasak savivaldybės, tokie susitikimai bus tęsiami, siekiant nuosekliai stiprinti įstaigų pasirengimą, derinti veiksmus ir užtikrinti, kad gyventojams kritiniu metu būtų pateikiamos vieningos, aiškios instrukcijos. Tikimasi, kad sistemingas pasirengimas padės sumažinti sumaištį ir pagerins reagavimą realių incidentų atvejais.

  • Brandos egzaminai per oro pavojų: NŠA patvirtino aiškią tvarką, ką daryti esant geltonam ir raudonam signalui

    Brandos egzaminai per oro pavojų: NŠA patvirtino aiškią tvarką, ką daryti esant geltonam ir raudonam signalui

    Kas keičiasi nuo 2026 metų gegužės 29 dienos

    Nacionalinė švietimo agentūra patvirtino veiksmų sekas, kurios apibrėžia, kaip vykdomi valstybiniai brandos egzaminai, kai paskelbiamas oro pavojus. Naujasis reglamentavimas skirtas tam, kad abiturientai, vykdytojai ir egzaminų centrų administracija turėtų vienodą, iš anksto aiškų veiksmų planą.

    Pakeitimai įsigaliojo 2026 metais gegužės 29 dieną ir taikomi situacijoms, kai egzaminų metu paskelbiamas geltonas arba raudonas oro pavojaus signalas. Kitos egzaminų organizavimo, vertinimo ar registravimo taisyklės dėl šių pakeitimų nesikeičia.

    Geltonas signalas: egzaminas tęsiasi

    Paskelbus geltoną oro pavojaus signalą, egzaminas paprastai nėra nutraukiamas. Kandidatai ir vykdytojai informuojami apie situaciją, tačiau laikymas tęsiamas įprasta tvarka.

    Praktikoje tai reiškia, kad egzaminų centras fiksuoja pranešimą ir užtikrina, jog visi dalyviai gautų aiškią informaciją, bet neatliekamas organizuotas perkėlimas į priedangą. Ši nuostata skirta išvengti perteklinių trikdžių, kai grėsmės lygis nėra kritinis.

    Raudonas signalas: prioritetas saugumui ir aiškios kandidatų teisės

    Jeigu raudonas signalas paskelbiamas iki egzamino pradžios, kandidatai privalo vykdyti civilinės saugos nurodymus ir vykti į priedangą. Pasibaigus pavojui jie gali atvykti laikyti egzamino, o jei to padaryti nepavyksta, atsiranda galimybė kreiptis dėl laikymo pakartotinėje sesijoje.

    Jei kandidatai jau yra egzamino centre, visi asmenys organizuotai palydi į priedangą, o grįžus procedūros kartojamos taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir egzaminų tvarkos laikymasis. Numatyta, kad po pertraukos gali būti pakartotinai tikrinami asmens dokumentai.

    Jeigu raudonas signalas paskelbiamas egzamino metu, kandidatai palieka darbo vietas ir vyksta į priedangą. Egzamino medžiaga saugoma nustatyta tvarka, o kandidatams draudžiama aptarinėti egzamino turinį per pertrauką.

    Pasibaigus pavojui, egzaminas tęsiamas, o vykdymo laikui pridedama tiek laiko, kiek truko pertrauka. Taip siekiama, kad dėl priverstinės pertraukos kandidatai neprarastų jiems skirto sprendimo laiko.

    Numatyta ir aiški kandidatų pasirinkimo logika, jei egzaminas buvo sutrikdytas: kandidatas gali tęsti egzaminą ir pateikti darbą vertinimui, gali netęsti egzamino ir pateikti atliktą dalį vertinimui, arba per 2 darbo dienas pateikti prašymą mokyklos vadovui dėl laikymo pakartotinėje sesijoje. Galutinį sprendimą dėl galimybės laikyti egzaminą pakartotinėje sesijoje priima Nacionalinės švietimo agentūros direktorius.

    Pakeitimai taip pat numato, kad jei pertrauka dėl oro pavojaus užsitęstų ilgiau nei egzaminui skirtas laikas, Nacionalinės švietimo agentūros direktorius gali priimti sprendimą nutraukti vykdymą ir perkelti laikymą į pakartotinę sesiją.

    Ką svarbu žinoti abiturientams ir tėvams

    Mokyklų paskirti atsakingi asmenys turi supažindinti kandidatus su patvirtintomis veiksmų sekomis dar iki egzaminų, kad realios situacijos metu nereikėtų improvizuoti. Tai ypač svarbu tam, kad visi žinotų, kur yra artimiausia priedanga ir kaip vyks organizuotas judėjimas.

    Nacionalinės švietimo agentūros direktoriui suteikti papildomi įgaliojimai priimti sprendimus dėl egzaminų vykdymo oro pavojaus metu ir apie juos informuoti per egzaminų administravimo sistemas. Tai turėtų sumažinti neaiškumą, kai sprendimų reikia greitai ir vienodai visiems centrams.

    NŠA patvirtintos veiksmų sekos apima atskiras instrukcijas egzaminų centro administratoriui, vykdytojams bei kandidatams ir skiriasi priklausomai nuo to, ar vykdoma egzamino pirmoji, ar antroji dalis. Bendras principas išlieka tas pats: pirma saugumas, o egzaminų tęstinumas užtikrinamas tik tada, kai tai leidžia situacija.

  • Oro pavojaus signalas: ką daryti per pirmas minutes namuose, gatvėje ir transporte

    Kas yra oro pavojus ir kiek turite laiko

    Išgirdus oro pavojaus signalą svarbiausia veikti iš karto: grėsmė gali būti reali, o laiko reakcijai paprastai būna labai mažai. Pirmas tikslas yra kuo greičiau atsidurti už tvirtų sienų ir kuo toliau nuo langų, kartu išlaikant ramų, apgalvotą elgesį.

    Oro pavojaus metu pavojų kelia ne tik tiesioginis smūgis, bet ir smūgio banga, skeveldros, stiklo šukės bei pastatų konstrukcijų nuolaužos. Dėl to judėti atvirose vietose, stovėti prie langų ar likti automobilyje yra gerokai rizikingiau nei pasislėpti kapitaliniame pastate.

    Jei esate namuose ar darbe

    Jeigu priedangos greitai pasiekti nepavyksta, rinkitės saugiausią esamo pastato vietą: rūsį, cokolį, vidinį koridorių, vonios kambarį ar kitą patalpą be langų. Ten svarbu atsitraukti nuo išorinių sienų ir langų, nes būtent jie dažniausiai nukenčia pirmiausia.

    Jei yra galimybė, užgesinkite šviesas, užtraukite užuolaidas ir sumažinkite matomumą iš lauko. Langus galima papildomai sustiprinti lipnia juosta, tačiau tai nėra apsauga nuo sprogimo, o tik priemonė kiek sumažinti skylančio stiklo išsitaškymo riziką.

    Artimuosius ir kaimynus perspėkite trumpai, be bereikalingų skambučių, kad neapkrautumėte ryšio. Aktualiausią informaciją sekite per nacionalinį radiją ar televiziją, taip pat per oficialius pranešimus telefone, o į nurodymus reaguokite nedelsdami.

    Jei signalas užklupo kelyje

    Jeigu važiuojate automobiliu, saugiausia yra sustoti ir palikti transporto priemonę, nes jos kėbulas ir stiklai praktiškai neapsaugo nuo skeveldrų ir smūgio bangos. Toliau kuo greičiau ieškokite artimiausio kapitalinio pastato, o patekę į vidų rinkitės rūsį ar vidines patalpas, esančias toliau nuo langų.

    Jeigu aplink nėra pastatų, pasitraukite kuo toliau nuo automobilio ir slėpkitės reljefo įduboje, griovyje ar dauboje, gulkitės ir rankomis prisidenkite galvą. Viešajame transporte keleiviai turėtų operatyviai informuoti vairuotoją, o evakuacija turi vykti ramiai ir organizuotai, judant į artimiausią saugią vietą.

    Jeigu išlipti nespėjate, pritūpkite tarp sėdynių, prisidenkite galvą ir laikykitės atokiau nuo langų. Į transporto priemonę negrįžkite, kol nebus paskelbta, kad pavojus baigėsi, ir visuomet laikykitės pareigūnų nurodymų.

    „Svarbiausia taisyklė oro pavojaus metu yra kuo greičiau atsidurti už tvirtų sienų ir kuo toliau nuo langų“, – sakė civilinės saugos specialistas.

    Pasibaigus signalui neskubėkite išeiti į lauką: įvertinkite aplinką, venkite apgadintų pastatų ir nutrūkusių laidų, o apie sužeistuosius ar pavojingas situacijas praneškite skubiosios pagalbos tarnyboms. Kuo daugiau iš anksto sutartos tvarkos šeimoje ir darbovietėje, tuo mažiau chaoso ir tuo didesnė tikimybė išvengti traumų.

  • Trakų rajono gegužė: civilinės saugos spragos, infrastruktūros darbai ir pasirengimas vasarai

    Trakų rajono gegužė: civilinės saugos spragos, infrastruktūros darbai ir pasirengimas vasarai

    Gegužės mėnesį Trakų rajone daugiausia dėmesio sutelkta civilinei saugai, pasirengimui galimoms krizėms ir tęstiniams infrastruktūros projektams. Savivaldybė taip pat stiprino bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu, o artėjant vasaros sezonui akcentavo viešųjų paslaugų ir saugumo klausimus.

    Savivaldybės vadovai dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos posėdžiuose ir specializuotuose mokymuose, kuriuose aptartas valstybinės žemės valdymo reformos etapas, pakuočių atliekų sistemos iššūkiai, užimtumo didinimas ir nelegalaus darbo mažinimas. Mokymuose pagrindinis akcentas skirtas praktiniam savivaldybių pasirengimui mobilizacijai ir karo padėčiai, vyko stalo pratybos su karo komendantūrų ir Nacionalinio krizių valdymo centro atstovais.

    Oro pavojaus signalas parodė spragas

    Gegužės 20 dieną Lietuvoje, taip pat ir Vilniaus apskrityje, paskelbus oro pavojų, savivaldybė įvertino, kaip į perspėjimus reagavo švietimo ir kitos įstaigos. Po situacijos sušauktame pasitarime aptarta, kodėl dalyje organizacijų nesuveikė civilinės saugos vidiniai algoritmai ir kokių veiksmų reikia, kad sprendimai būtų vienodi visose įstaigose.

    Pastaraisiais metais civilinė sauga savivaldybėms tampa nebe formalia sritimi, o kasdienio valdymo dalimi: svarbu ne tik turėti planus, bet ir reguliariai treniruotis bei užtikrinti aiškią komunikaciją. Praktika rodo, kad didžiausi iššūkiai kyla ten, kur nepakankamai aiškiai paskirstytos atsakomybės ir darbuotojai retai dalyvauja pratybose.

    Projektai mieste ir seniūnijose

    Gegužę tęsti ir pradėti keli infrastruktūros darbai Trakuose ir Lentvaryje: tvarkomi daugiabučių kiemai, įrengiami pėsčiųjų takai, vykdomi ambulatorijos atnaujinimo darbai. Taip pat pasirašytos rangos sutartys dėl Naujosios Sodybos gatvės Lentvaryje kapitalinio remonto ir pėsčiųjų perėjų įrengimo Gedimino gatvėje Trakuose.

    Rajone vyko sporto aikštynų dangos remonto darbai, pradėti kelių ir gatvių paprastojo remonto, apšvietimo įrengimo projektai įvairiose seniūnijose. Savivaldybėje reguliariai rengti pasitarimai dėl darbų eigos, terminų ir gyventojams aktualių saugumo sprendimų.

    Vasaros sezonas: saugumas ir paslaugos

    Artėjant vasarai, su Trakų rajono priešgaisrine gelbėjimo įstaiga aptartos priemonės, kaip sustiprinti žmonių saugumą prie vandens telkinių. Dėmesys nukreiptas į Akmenos, Vilkokšnio, Galvės ir Graužio ežerų pakrantes bei maudyklas, kur šiltuoju sezonu išauga poilsiautojų srautai.

    Susitikime su UAB „Trakų paslaugos“ vadovu aptartas viešųjų erdvių tvarkymas, judėjimo mieste organizavimas ir pasirengimas didesniam turistų srautui. Savivaldybė taip pat išskyrė viešojo transporto pokyčius: mieste naudojami kompaktiški elektriniai autobusai, o visuose autobusuose veikia atsiskaitymas bankine kortele.

    Sveikatos srityje aptarta gydytojų pritraukimo ir skatinimo programų svarba, taip pat prevencinių ir sveikatos stiprinimo veiklų tęstinumas. Savivaldybė akcentuoja, kad medicinos darbuotojų pritraukimas regionuose priklauso ne tik nuo atlygio, bet ir nuo darbo sąlygų, komandos stabilumo bei ilgalaikių motyvavimo priemonių.

    Gegužę vyko ir bendruomenę telkiantys renginiai bei iniciatyvos: paminėta Vaiko diena, pasveikinti sportininkai, atidarytas Trakų atviras jaunimo centras TAJE, suteikiantis daugiau erdvės jaunimo veikloms. Taip pat pažymėta Ugniagesių globėjo šv. Florijono diena, įteikiant padėkas už tarnybą ir indėlį į gyventojų saugumą.

    Tarptautinių ryšių srityje savivaldybė plėtojo bendradarbiavimą su partneriais Lenkijoje, Tureko mieste pasirašytas ketinimų protokolas dėl bendrų kultūros, sporto ir švietimo projektų. Be to, aptartos galimos partnerystės kryptys su Italijos atstovais, akcentuojant švietimo ir kultūros paveldo projektų potencialą.

    Artimiausiu metu Trakuose planuojamas ir Sausumos pajėgų dienos minėjimo renginys Trakų Salos pilyje, kuriame numatyta karinės technikos, ekipuotės ir ginkluotės paroda. Savivaldybės teigimu, tokie renginiai yra svarbūs tiek visuomenės švietimui, tiek ryšiui tarp kariuomenės ir vietos bendruomenės stiprinti.

    Taip pat tęsiami simboliniai ir kultūriniai projektai: pranešta apie etapą, pasiektą įgyvendinant Vytauto Didžiojo skulptūros iniciatyvą, siejamą su pasirengimu 2030-iesiems, kurie minimi kaip Vytauto Didžiojo metai. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į infrastruktūrą, saugumą ir bendruomenės iniciatyvas turi eiti kartu, nes tik taip kuriama patraukli ir atspari gyvenamoji aplinka.

  • Brandos egzaminai oro pavojaus metu: NŠA patikslino tvarką ir kandidatų pasirinkimus

    Brandos egzaminai oro pavojaus metu: NŠA patikslino tvarką ir kandidatų pasirinkimus

    Kas keičiasi 2026 metų sesijoje

    Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) patikslino veiksmų algoritmą 2026 metų valstybinių brandos egzaminų sesijai, numatant aiškią tvarką, kaip elgtis paskelbus oro pavojų. Atnaujintos nuostatos skirtos kandidatams, egzamino vykdytojams ir egzamino vykdymo centro administratoriams.

    Algoritmas apima kelis realius scenarijus: kai oro pavojus paskelbiamas dar prieš egzaminą, kai kandidatas į centrą neatvyksta, kai jau yra atvykęs, ir kai pavojus paskelbiamas egzamino metu. NŠA pabrėžia, kad tikslas yra suderinti kandidatų saugumą, civilinės saugos reikalavimus ir egzamino proceso tęstinumą.

    Jei pavojus paskelbiamas egzamino metu

    Jeigu oro pavojus paskelbiamas jau vykstant egzaminui, egzamino vykdymo centre esantys atsakingi asmenys pirmiausia užtikrina civilinės saugos procedūrų laikymąsi ir kandidatų saugumą. Praktikoje tai reiškia, kad veiksmai organizuojami pagal centro pasirengtą civilinės saugos planą ir oficialius nurodymus.

    Oro pavojui pasibaigus ir kandidatams grįžus į egzamino patalpą, numatoma galimybė pasirinkti vieną iš kelių sprendimų. Kandidatai gali tęsti egzaminą ir pateikti darbą vertinimui, gali netęsti egzamino, bet pateikti atliktą dalį vertinimui, arba gali netęsti egzamino ir siekti jo perkėlimo į pakartotinę sesiją.

    Kada galima prašyti perkelti egzaminą

    Jei kandidatas nusprendžia egzamino nebetęsti ir jo nepateikti vertinimui, numatyta aiški procedūra dėl perkėlimo. Tokiu atveju per dvi darbo dienas reikia kreiptis į mokyklos vadovą, kad egzaminas būtų perkeltas į pakartotinę sesiją.

    NŠA atkreipia dėmesį, kad tai yra terminuotas veiksmas, todėl kandidatams ir šeimoms svarbu iš anksto žinoti, į ką kreiptis ir kokių dokumentų ar patvirtinimų gali prireikti. Atnaujintas algoritmas skirtas sumažinti neaiškumą, kai sprendimus tenka priimti skubiai, esant padidintai įtampai.

    Tėvams primenama svarbi taisyklė

    NŠA taip pat pabrėžia, kad oro pavojaus metu tėvai turi laikytis civilinės saugos reikalavimų ir vykdyti oficialius nurodymus. Kandidatų pasiimti iš egzamino vykdymo centro negalima, kad nebūtų trikdomos nustatytos saugumo procedūros ir atsakingų institucijų veiksmai.

    Mokiniams, tėvams ir mokyklų bendruomenėms rekomenduojama iš anksto susipažinti su patikslinta tvarka ir pasirengti praktiniams klausimams: kaip bus koordinuojamas judėjimas centre, kada galima grįžti į patalpas ir kokios yra kandidato teisės po pertraukos.

    Aktuali informacija apie egzaminų eigą ir sprendimus oro pavojaus atveju skelbiama NŠA oficialiuose kanaluose ir perduodama žiniasklaidai. NŠA ragina vadovautis tik patikrinta informacija, kad būtų išvengta klaidinančių interpretacijų ir nereikalingo streso kandidatams.

  • Žarėnuose su bendruomene aptarta civilinė sauga: kur slėptis, kaip veiks sirenos ir LT72

    Žarėnų seniūnijoje surengtas susitikimas su vietos bendruomene, kuriame daugiausia dėmesio skirta civilinei saugai ir gyventojų pasirengimui galimoms grėsmėms. Pasak organizatorių, tikslas buvo aiškiai ir praktiškai paaiškinti, ką daryti išgirdus perspėjimą ir kur ieškoti patikimos informacijos.

    Susitikime gyventojams priminta, ką reiškia oro pavojaus signalas ir kokie pirmieji veiksmai svarbiausi jį paskelbus. Akcentuota, kad kritinėmis minutėmis būtina nepanikuoti, nedelsti ir kuo greičiau persikelti į saugiausią artimą vietą.

    Saugiausiomis erdvėmis įvardyti rūsiai, priedangos, taip pat pastato vidinės patalpos be langų ar patalpos, kurios yra kuo toliau nuo išorinių sienų. Gyventojai raginti atsitraukti nuo langų, vengti atvirų erdvių ir, esant galimybei, pasirūpinti vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis, asmenimis su negalia bei kaimynais.

    Taip pat aptarta, kaip gyventojai būtų perspėjami apie pavojų: sirenomis, pranešimais į mobiliuosius telefonus, per programėlę „LT72“, radiją, televiziją ir oficialius institucijų informavimo kanalus. Susitikimo metu pabrėžta, kad svarbu sekti tik patikimus šaltinius ir neplatinti nepatvirtintų žinių, nes klaidinanti informacija gali apsunkinti tarnybų darbą ir sukelti papildomą sumaištį.

    Gyventojams primintas ir praktinis pasirengimas namuose: verta iš anksto žinoti artimiausią priedangą, susitarti šeimos veiksmų planą ir pasiruošti 72 valandų išvykimo krepšį. Tai aktualu ne tik karinių grėsmių atveju, bet ir ekstremaliosioms situacijoms, kai sutrinka įprastos paslaugos ar ryšys.

    Susitikime pristatyti ir Žarėnų seniūnijos teritorijoje esantys kolektyvinės apsaugos statiniai, kurie ekstremaliųjų situacijų metu galėtų būti aktyvuojami gyventojų apsaugai. Pabrėžta, kad žinojimas, kur vykti ir ką pasiimti, sumažina rizikas ir leidžia greičiau priimti sprendimus.

    Atskirai aptarti ir gaisrinės saugos klausimai: dūmų detektorių nauda, tinkamas įrengimas bei priežiūra, taip pat krosnių, dūmtraukių, šildymo įrenginių ir buitinių elektros prietaisų saugus naudojimas. Gyventojams priminta, kad kilus realiam pavojui ar gaisrui reikia skambinti 112.

    Susitikimo pabaigoje akcentuota, jog pasirengimas prasideda nuo kiekvieno žmogaus: aiškus planas, ramus reagavimas ir tarpusavio pagalba gali padėti apsaugoti sveikatą ir gyvybes. Gyventojai raginti iš anksto peržiūrėti civilinės saugos rekomendacijas ir periodiškai atnaujinti namų pasirengimo priemones.