CP v2

Tag: Oro pavojus

  • Dronas virš galvos, oro pavojaus signalas ar įtartinas radinys: ką daryti ir ko vengti

    Dronas virš galvos, oro pavojaus signalas ar įtartinas radinys: ką daryti ir ko vengti

    Ką daryti pamačius droną?

    Pastebėjus neaiškios paskirties droną, svarbiausia nebandyti jo sekti ar filmuoti iš arti ir kuo greičiau pereiti į saugesnę vietą. Praktikoje didžiausios rizikos kyla atvirose erdvėse, prie langų, balkonuose ar bandant „įsitikinti, kas tai“, todėl geriau rinktis pastato vidų arba priedangą.

    Patekę į patalpas, laikykitės vadinamos dviejų sienų taisyklės: jei objektas yra lauke, saugiau būti patalpoje, kuri nėra tiesiogiai prie išorės sienos su langu. Užverkite langus ir duris, atsitraukite nuo stiklo, o vaikus, senjorus ir augintinius nusiveskite į vidinę, tvirtesnę patalpos dalį.

    Nukritusio drono ar jo dalių neliesti ir nesiartinti, nes įrenginys gali būti nestabilus, turėti baterijų pažeidimų ar kitų pavojingų elementų. Jei įmanoma, saugiu atstumu įsidėmėkite kryptį, vietą ir laiką, o informaciją perduokite telefonu 112, neskelbdami vaizdų viešai.

    Jei droną pastebite vairuodami, nebandykite jo „sekti“ ar filmuoti kelyje. Sustokite saugioje vietoje, kur yra priedanga viršuje, įvertinkite aplinką ir vykdykite pareigūnų bei oficialių kanalų nurodymus.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, pirmiausia patikrinkite oficialią informaciją ir nepasikliaukite gandais socialiniuose tinkluose. Jei esate lauke, ieškokite artimiausios priedangos: tinka požeminės perėjos, tuneliai, rūsiai ar kitos tvirtos konstrukcijos, kurios sumažina skeveldrų ir smūgio bangos poveikį.

    Jei priedanga pasiekiama per kelias minutes, apsirenkite ir judėkite ten nedelsdami, bet ramiai, nesistumdant ir neblokuojant įėjimų. Su savimi pasiimkite dokumentus, telefoną, vandenį, būtiniausius vaistus ir pirmosios pagalbos priemones, o taip pat iš anksto įkrautą bateriją ar atsarginį energijos šaltinį, jei tokį turite.

    Jeigu liekate namuose, rinkitės patalpą be langų arba rūsį, sumažinkite riziką nuo stiklo duženų ir, jei įmanoma, užtraukite užuolaidas. Ryšio linijų neapkraukite skambučiais be būtino poreikio, nes ekstremaliose situacijose svarbu, kad 112 ir kitos tarnybos išliktų pasiekiamos.

    Evakuacijos atveju elkitės pagal nurodymus: prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus ir užrakinkite duris. Susitarkite su artimaisiais dėl vieno kontaktinio asmens ir susitikimo taško, kad sutrikus ryšiui būtų aiškus veiksmų planas.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Rastus įtartinus daiktus griežtai draudžiama liesti, judinti ar bandyti „patikrinti“, kas tai per radinys. Saugiausia tuo pačiu keliu atsitraukti, įvertinti, ar viršuje nėra langų ar kitų trapių konstrukcijų, ir pasitraukti už tvirto uždango, pavyzdžiui, pastato sienos.

    Apie radinį nedelsiant praneškite telefonu 112, nurodykite tikslią vietą, orientyrus ir, jei įmanoma, trumpai apibūdinkite daiktą. Nebūtina „tiksliai žinoti“, ar tai sprogmuo: sprendimą priima specialistai, o pranešimas leidžia greičiau užkirsti kelią galimam pavojui.

    Kol atvyksta pareigūnai, pasirūpinkite, kad į teritoriją nepatektų kiti žmonės, ir paprašykite aplinkinių pagalbos nukreipiant srautus. Svarbu sulaukti pareigūnų, nes būtent radinį pastebėjęs žmogus dažniausiai tiksliausiai gali nurodyti vietą ir aplinkybes.

    Pasirengimas ekstremalioms situacijoms prasideda nuo paprastų dalykų: žinojimo, kur artimiausia priedanga, ką daryti gavus perspėjimą ir kaip greitai surinkti būtiniausius daiktus. Kuo aiškesnis planas šeimoje ar darbovietėje, tuo mažiau chaoso, kai laikas sprendimams matuojamas minutėmis.

  • Kėdainių rajono Šėtoje paskelbtas oro pavojus atšauktas: gyventojai gali grįžti prie įprastos veiklos

    Kėdainių rajono Šėtoje paskelbtas oro pavojus atšauktas: gyventojai gali grįžti prie įprastos veiklos

    Kėdainių rajono Šėtos seniūnijos gyventojai šiandien gavo Gyventojų informavimo ir perspėjimo sistemos pranešimą apie galimą oro pavojų. Žmonių buvo prašoma vykti į artimiausias priedangas ir laikytis saugumo nurodymų.

    Vėliau pranešta, kad perspėjimas atšauktas, o statusas pakeistas į baltą. Tai reiškia, kad tiesioginės grėsmės šiuo metu nėra, o gyventojai gali tęsti įprastą veiklą.

    Atnaujinus informaciją 11 valandą 40 minučių paskelbta, kad oro atakos įspėjimas atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje. Institucijos primena, kad tokie pranešimai gali būti tikslinami realiu laiku, gavus naujų duomenų.

    Ką svarbu prisiminti gavus įspėjimą

    Gavus pranešimą apie oro pavojų rekomenduojama nedelsiant įvertinti aplinką ir kuo greičiau pasiekti priedangą ar kitą saugią vietą. Jei esate namuose, patariama laikytis atokiau nuo langų, o esant galimybei persikelti į vidines patalpas.

    Taip pat svarbu sekti oficialius pranešimus telefone ir kituose patikimuose kanaluose, neplatinti nepatikrintos informacijos ir nevykti į vietas, kur gali dirbti tarnybos. Pastebėjus droną ar radus įtartiną daiktą, rekomenduojama nesiartinti ir nedelsiant informuoti skubios pagalbos tarnybas.

  • Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus pranešimą: ką daryti, kad išvengtumėte rizikos

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus įtartinai besielgiantį droną, svarbiausia išlikti ramiems ir kuo greičiau pasitraukti iš atviros erdvės į pastato vidų ar priedangą. Venkite langų, balkonų ir atvirų kiemų, nes net ir nedidelis sprogimas ar smūgio banga dažniausiai sužeidžia dėl skeveldrų ir dūžtančių stiklų.

    Jei galite, stebėkite drono kryptį saugiu atstumu, tačiau nesiartinkite ir nebandykite jo gaudyti ar numušti. Nukritęs dronas ar jo dalys gali kelti papildomą riziką, todėl geriausia laikytis atstumo ir apie situaciją pranešti telefonu 112.

    Turimą vaizdo medžiagą ar nuotraukas perduokite tik atsakingoms tarnyboms ir neviešinkite socialiniuose tinkluose. Tokie įrašai gali atskleisti vietą, judėjimo kryptį ar kitą jautrią informaciją, kuri ekstremaliose situacijose tampa reikšminga saugumui.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą telefone, nedelskite ir įsiklausykite į oficialius nurodymus per radiją ar televiziją, taip pat patikrinkite patikimus valstybinių institucijų pranešimus. Tokie signalai reiškia, kad gali būti reali grėsmė, todėl svarbiausia greitai rasti saugiausią vietą.

    Jeigu esate lauke ir nėra galimybės greitai pasiekti priedangos, ieškokite bet kokios apsaugos nuo viršaus ir šonų: požeminės perėjos, tunelio, rūsio, tvirto pastato laiptinės ar patalpos be langų. Patekę į vidų, laikykitės vadinamosios dviejų sienų taisyklės: rinkitės patalpą, kuri nuo išorės atskirta bent dviem sienomis.

    Likę namuose, užverkite langus, užtraukite užuolaidas, pasitraukite nuo stiklų ir rinkitės kambarį be langų, koridorių ar rūsį. Turėkite po ranka telefoną, vandens, būtinų vaistų, dokumentus ir minimalų pirmosios pagalbos rinkinį, kad nereikėtų išeiti į nesaugią aplinką.

    Jeigu gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus ir užrakinkite duris. Ryšio tinklai krizės metu gali būti apkrauti, todėl skambinkite tik esant būtinybei, o artimuosius informuokite trumpomis žinutėmis.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Radus įtartiną daiktą, jo nelieskite ir nebandykite perkelti, ardyti ar tikrinti. Atsitraukite tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, ir laikykitės kuo didesnio atstumo, ypač jei aplink yra stiklinių fasadų ar langų.

    Apie radinį nedelsdami praneškite telefonu 112 ir aiškiai nurodykite vietą, kuo daiktas panašus į pavojingą, ar matote laidus, talpas, neįprastas detales. Jūs neprivalote nustatyti, ar tai tikrai sprogmuo, saugiau klysti ir iškviesti tarnybas, nei rizikuoti pasekmėmis.

    Kol atvyks pareigūnai, stenkitės perspėti aplinkinius ir nukreipti žmones nuo pavojingos zonos, tačiau nekelkite panikos ir neblokuokite tarnybų privažiavimo. Jei įmanoma, pasilikite netoliese saugioje vietoje, kad galėtumėte tiksliai parodyti radinio vietą.

    Pasirengimas prasideda nuo aiškių veiksmų plano: kur slėpsitės, kaip susisieksite su artimaisiais ir ką pasiimsite, jei reikėtų skubiai išeiti. Tokiose situacijose svarbiausia remtis oficialiais nurodymais ir nekartoti nepatikrintos informacijos.

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: ką daryti ir ko vengti, kad nekiltų rizika?

    Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: ką daryti ir ko vengti, kad nekiltų rizika?

    Įtartinas dronas danguje, telefono perspėjimas apie oro pavojų ar netikėtai rastas neaiškus daiktas gali sukelti stresą, tačiau svarbiausia tokiose situacijose yra aiškūs, iš anksto žinomi veiksmai. Specialistai pabrėžia, kad daugiausia nelaimių nutinka dėl smalsumo, filmavimo iš arti ar bandymo „pasitikrinti“ pačiam.

    Lietuvoje civilinės saugos institucijos ragina remtis oficialiais pranešimais, o kilus įtarimui nedelsiant skambinti 112. Kuo mažiau spėlionių ir kuo daugiau struktūruoto elgesio, tuo mažesnė rizika jums ir aplinkiniams.

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pamačius neaiškios paskirties ar įtartinai manevruojantį droną, pirmiausia reikėtų pasitraukti iš atviros erdvės į pastato vidų arba priedangą. Venkite langų, balkonų ir atvirų kiemų, nes būtent ten esate labiausiai pažeidžiami.

    Praktinė taisyklė, kurią primena civilinės saugos specialistai, yra vadinamoji dviejų sienų taisyklė: geriau būti patalpoje, kuri neturi lango į lauką, pavyzdžiui, koridoriuje ar vidiniame kambaryje. Jei situacija užklumpa lauke, ieškokite vietos, kuri suteikia pridengimą iš viršaus ir šonų.

    Labai svarbu nesiartinti prie nukritusio ar įtartinai žemai nusileidusio drono. Tokie objektai gali turėti sprogstamųjų, degių ar kitų pavojingų komponentų, todėl bandymas jį paimti, ardyti ar „patraukti į šalį“ gali baigtis sužeidimais.

    Jei galite tai padaryti saugiai, įsidėmėkite drono kryptį, laiką ir vietą, o informaciją perduokite numeriu 112. Vaizdo medžiagos viešinimas socialiniuose tinkluose gali pakenkti operatyvinei reakcijai ir saugumui, todėl ją verčiau perduoti atsakingoms tarnyboms, o ne skelbti viešai.

    Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų telefonu arba išgirdus sirenas, prioritetas yra kuo greičiau pasiekti priedangą ar saugiausią vietą pastate. Jei per kelias minutes priedangos pasiekti nepavyksta, rinkitės rūsį, cokolines patalpas arba kambarį be langų ir su tvirtesnėmis sienomis.

    Likdami namuose, uždarykite langus, atsitraukite nuo stiklinių paviršių ir, jei įmanoma, būkite vidinėje patalpoje. Specialistai taip pat rekomenduoja turėti paruoštą minimalų skubios pagalbos rinkinį: vandens, pagrindinių vaistų, dokumentų, įkrautą telefoną ir nešiojamą radijo imtuvą su baterijomis.

    Jei perspėjimas užklumpa lauke, ieškokite artimiausios priedangos, požeminės perėjos, tunelio ar rūsio. Venkite atvirų aikščių, tiltų viršaus, stotelių su stiklinėmis sienelėmis ir vietų prie aukštų pastatų vitrinių.

    Automobilyje svarbu sustoti saugioje vietoje, kur nesate atviroje erdvėje, įsijungti radiją ir sekti oficialią informaciją. Be būtino reikalo neapkraukite ryšio tinklų skambučiais, o jei reikia informuoti artimuosius, dažnai pakanka trumpos žinutės.

    Radote įtartiną daiktą: kas svarbiausia?

    Rastus įtartinus daiktus ar galimus sprogmenis griežtai draudžiama liesti, kelti, kratyti ar bandyti pernešti. Net jei daiktas atrodo „nekenksmingas“, jo turinys ir būklė gali būti pavojingi, o menkiausias judesys kartais tampa kritiniu veiksniu.

    Saugiausia yra tuo pačiu keliu pasitraukti į saugų atstumą, perspėti aplinkinius ir, jei įmanoma, apriboti priėjimą, kol atvyks tarnybos. Skambinant 112 verta aiškiai pasakyti vietą, ką matote ir ar šalia yra žmonių, vaikų ar intensyvus eismas.

    Institucijos primena, kad gyventojas neprivalo „įrodyti“, jog tai tikrai sprogmuo: įtarimo pakanka, kad situaciją įvertintų specialistai. Geriau vienas papildomas patikrinimas, nei delsiant prarastas laikas, kuris galėtų kainuoti sveikatą ar gyvybę.

    Pasirengimas prasideda nuo paprastų įpročių: žinoti artimiausias priedangas, turėti svarbiausius daiktus vienoje vietoje ir nepasiduoti smalsumui, kai rizika nėra iki galo aiški. Kilus pavojui, svarbiausia yra jūsų pačių saugumas ir operatyvus pranešimas tarnyboms.

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: ką daryti ir ko vengti, kad apsaugotumėte save

    Ramybė ir oficiali informacija

    Pastebėjus neįprastą objektą danguje, gavus perspėjimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą, svarbiausia yra ne panikuoti ir veikti pagal aiškias, iš anksto žinomas taisykles. Tokiose situacijose didžiausią riziką dažnai sukuria smalsumas, delsimas arba bandymas viską aiškintis patiems.

    Specialistai pabrėžia, kad saugumą didina paprasti sprendimai: slėptis pastato viduje, vengti langų, nesibūriuoti lauke ir sekti tik oficialius pranešimus. Informacijos perteklius socialiniuose tinkluose gali klaidinti, todėl prioritetas turėtų būti institucijų pateikiami nurodymai.

    Ką daryti pamačius droną?

    Jei pamatėte įtartinai besielgiantį droną, pirmas veiksmas yra kuo greičiau pasitraukti į pastato vidų arba artimiausią priedangą. Atvirose erdvėse, balkonuose ar prie langų rizika išauga, todėl geriau rinktis patalpą toliau nuo išorinių sienų ir langų.

    Praktiškai veikia vadinamoji dviejų sienų taisyklė: jei grėsmė yra lauke, saugesnė vieta yra už dviejų sienų nuo išorės, pavyzdžiui, koridorius ar patalpa be langų. Taip sumažinama tikimybė nukentėti nuo skeveldrų, dūžtančio stiklo ar smūgio bangos.

    Nukritusio ar įtartino drono liesti negalima, jo negalima nei nešti, nei ardyti, nei bandyti „patikrinti“, kas viduje. Net jei objektas atrodo nekenksmingas, jis gali kelti grėsmę, todėl apie situaciją reikia pranešti telefonu 112 ir laikytis nurodymų.

    Jei turite galimybę, svarbu įsidėmėti kryptį, aukštį ir judėjimo pobūdį, bet tai daryti tik iš saugaus atstumo. Vaizdų ir informacijos apie tokius objektus neviešinimas yra saugumo klausimas, nes realiu laiku paskelbti įrašai gali būti panaudoti kenkėjiškiems tikslams.

    Gavote perspėjimą apie oro pavojų?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, reikia nedelsiant pereiti prie patikimų informacijos šaltinių ir vykdyti nurodymus. Jei esate lauke, pirmas tikslas yra kuo greičiau rasti priedangą, pavyzdžiui, požeminę perėją, tunelį ar rūsį, o jei tokios galimybės nėra, tinka reljefo įduba ar griovys.

    Jei esate namuose, rekomenduojama trauktis į patalpą be langų arba rūsį, uždaryti langus ir duris, pasirūpinti vaikais, senjorais ir augintiniais. Langai yra viena pažeidžiamiausių vietų, todėl buvimas šalia jų didina sužalojimų riziką net ir tuo atveju, jei sprogimas įvyktų atokiau.

    Automobilyje svarbu sustoti saugioje vietoje, kur transporto priemonė būtų kuo labiau pridengta, ir klausytis informacijos per radiją. Ryšio linijos tokiais momentais gali būti perkrautos, todėl skambinti artimiesiems reikėtų tik esant būtinybei, o informaciją perduoti trumpais, aiškiais pranešimais.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis, būtina veikti metodiškai: išjungti elektrą, užsukti dujas ir vandenį, uždaryti langus, užrakinti duris ir pasiimti svarbiausius daiktus. Tam pravartu iš anksto turėti paruoštą krepšį su dokumentais, vandeniu, būtiniausiais vaistais ir pirmosios pagalbos priemonėmis.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Pagrindinė taisyklė radus įtartiną daiktą yra jo neliesti ir nejudinti. Net ir nedidelis veiksmas gali sukelti pavojų, todėl saugiausia yra atsitraukti tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, ir laikytis kuo didesnio atstumo.

    Jei įmanoma, reikėtų pasislėpti už tvirtos konstrukcijos ar pastato ir įvertinti aplinką: pavojų kelia ir virš galvos esantys langai, nes sprogimo atveju stiklo šukės gali sužeisti dideliu spinduliu. Apie radinį būtina pranešti telefonu 112 ir tiksliai nurodyti vietą.

    Kol atvyks pareigūnai, svarbu pasirūpinti, kad kiti žmonės neprieitų prie teritorijos, tačiau tai daryti reikia neartėjant prie radinio. Jei esate ne vienas, paprašykite pagalbos nukreipiant žmones ir sulaukite pareigūnų, kad galėtumėte tiksliai parodyti, kur pastebėjote objektą.

    Ekspertai pabrėžia, kad geriau pranešti ir suklysti, nei nutylėti realų pavojų: gyventojai neprivalo nustatyti, ar daiktas yra sprogmuo. Tokiose situacijose sprendimą priima specialistai, o gyventojo užduotis yra užtikrinti saugų atstumą ir laiku perduoti informaciją.

    Pasirengimas prasideda nuo įpročių: žinoti, kur artimiausia priedanga, turėti susitartą šeimos ryšio planą ir laikyti būtiniausius daiktus lengvai pasiekiamoje vietoje. Tokie sprendimai padeda sutaupyti brangaus laiko, kai kiekviena minutė gali būti svarbi.