CP v2

Tag: Oro tarša

  • Dūmai iš Černobylio zonos pasiekė Kijevą: sinoptikai įvardijo, kada oras turėtų pradėti gerėti

    Į Kijevą ir dalį Kijevo srities pastarosiomis dienomis slenka dūmų šleifas, kylantis dėl didelių miškų gaisrų Černobylio zonoje. Sinoptikai aiškina, kad oro kokybė blogėja ne dėl vietinių taršos šaltinių, o dėl vėjo atnešamų degimo produktų.

    Ukrainos hidrometeorologijos tarnybos atstovai nurodo, kad dūmai dažniausiai stumiami į pietus nuo gaisrų židinių, todėl smogas gali būti juntamas Kijeve ir aplinkiniuose rajonuose. Dėl to prastėja matomumas, o ore padaugėja smulkiųjų kietųjų dalelių, kurios dirgina kvėpavimo takus.

    Institucijos pabrėžia, kad radiacinis fonas Kijeve ir Kijevo srityje išlieka įprastas, o viršijimų nefiksuojama. Taip pat skelbiama, kad pastarosiomis dienomis paimtuose atmosferos aerozolių mėginiuose nenustatyta leistinų radionuklidų koncentracijų viršijimų.

    Toks vertinimas svarbus, nes Černobylio zona visuomenei vis dar siejasi su 1986 metais įvykusia branduoline avarija. Vis dėlto dabartinėje situacijoje didžiausia rizika siejama su dūmų dalelėmis ir degimo metu susidarančiomis medžiagomis, o ne su radiacine tarša.

    Sinoptikų teigimu, smogo intensyvumas priklauso nuo vėjo krypties ir greičio bei nuo to, kaip sparčiai pavyks suvaldyti gaisrus. Jei vėjas išlieka šiaurinis ir vidutinio stiprumo, dūmai ir toliau gali būti nešami Kijevo kryptimi.

    Prognozuojama, kad artimiausiu metu sinoptinė situacija turėtų keistis: vėjas silpnės, o jo kryptis taps mažiau palanki dūmams slinkti į sostinę. Tai didina tikimybę, kad oro kokybė Kijeve turėtų palaipsniui gerėti, nors trumpalaikiai pablogėjimai dar galimi.

    Esant prastesnei oro kokybei gyventojams patariama situaciškai riboti buvimą lauke, ypač intensyvesnio smogo valandomis. Taip pat rekomenduojama uždaryti langus, kad į patalpas patektų mažiau dūmų ir kietųjų dalelių.

    Didžiausio dėmesio raginami imtis žmonės, turintys kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat vaikai ir vyresnio amžiaus asmenys. Specialistai pabrėžia, kad kritinės situacijos požymių kol kas nefiksuojama, tačiau savijautą verta stebėti atidžiau.

  • JAV Bay Area artėja prie pirmo draudimo naujiems dujiniams vandens šildytuvams: kas bus atleisti?

    JAV Bay Area artėja prie pirmo draudimo naujiems dujiniams vandens šildytuvams: kas bus atleisti?

    San Fransisko įlankos regione JAV bręsta sprendimas, kuris gali tapti precedentu visai šaliai: vietos oro kokybės priežiūros institucija svarsto faktiškai uždrausti naujų dujinių vandens šildytuvų pardavimą. Galutinis balsavimas numatomas spalio mėnesį, o diskusijų ašis sukasi tarp visuomenės sveikatos argumentų ir gyventojams tenkančių išlaidų.

    Už draudimą pasisakantys ekspertai pabrėžia, kad dujiniai buitiniai įrenginiai išskiria azoto oksidus, kurie prisideda prie smogo ir didina kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Regiono vertinimu, tarša iš krosnių ir vandens šildytuvų kasmet siejama su iki 85 priešlaikinėmis mirtimis, o sveikatos sistemos ir visuomenės kaštai gali siekti iki 823 000 000 eurų per metus.

    Ką numato siūlomos datos

    San Fransisko įlankos oro kokybės valdymo apygarda dar 2023 metais patvirtino nulinės taršos ribas namų šildymo sistemoms ir vandens šildytuvams. Pagal dabar svarstomą formuluotę, naujų dujinių vandens šildytuvų prekyba būtų ribojama nuo 2027 metų sausio, o krosnims analogiški reikalavimai įsigaliotų nuo 2029 metų.

    Vis dėlto institucijos specialistai siūlo kompromisą: įsigaliojimą nukelti devyniais mėnesiais ir pradžią perkelti į 2027 metų spalį. Šis pokytis pristatomas kaip būdas suteikti daugiau laiko pasiruošti tiek gyventojams, tiek rangovams ir įrangos tiekėjams.

    Brangiausia dalis – įrengimas

    Didžiausią pasipriešinimą kelia kaina: šilumos siurblio tipo vandens šildytuvo įrengimas vidutiniškai kainuoja apie 6 500 eurų, tai yra maždaug dukart daugiau nei įprastos dujinės įrangos pasirinkimas. Nors vietos ir valstijos subsidijos gali sumažinti skirtumą, jų pasiekiamumas, anot kritikų, skiriasi priklausomai nuo pajamų, informuotumo ir administracinių barjerų.

    Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad daliai būstų prireiktų elektros įvado ar skydelio modernizavimo. Tokie darbai gali kainuoti nuo maždaug 1 900 iki 28 000 eurų, todėl dalis regiono politikų ragina arba atidėti reikalavimų taikymą, arba remtis savanorišku perėjimu.

    „Man atrodo, kad dabar tam netinkamas metas. Kokia šiandien pagrindinė žmonių tema? Įperkamumas“, – sakė Alamedos apygardos prižiūrėtojas Davidas Haubertas.

    Išimtys: kas galėtų nesilaikyti

    Kad sprendimas būtų įgyvendinamas realybėje, siūloma numatyti vienkartines išimtis tiems, kam įrengti šilumos siurblio vandens šildytuvą yra nepraktiška arba pernelyg brangu. Į išimčių grupę patektų mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, taip pat būstai, kuriuose trūksta vietos ar yra elektros infrastruktūros apribojimų.

    Šilumos siurblio vandens šildytuvams dažnai reikia pakankamai oro tūrio ir erdvės, todėl kai kuriuose pastatuose įrengimas tampa technologiškai sudėtingas. Pagal aptariamą modelį, išimtį gavę gyventojai galėtų įsirengti dujinį įrenginį ir naudoti jį visą jo eksploatacijos laiką, o institucija skaičiuoja, kad išimtys galėtų apimti iki 38 proc. vandens šildytuvų keitimų.

    „Jeigu reikia griauti sieną, gausite išimtį. Jeigu reikia modernizuoti elektros skydelį, gausite išimtį“, – sakė institucijos politikos skyriaus vadovo pavaduotojas Gregas Nuddas.

    Ginčas dėl įperkamumo ir sveikatos

    Taisyklės šalininkai pabrėžia, kad įperkamumas nėra tik įrangos sąskaita, nes taršos poveikis sveikatai taip pat turi kainą. Anot valdybos pirmininkės Lynda Hopkins, mažesnes pajamas gaunančios bendruomenės dažniau patiria astmos, širdies ligų ir kitų sveikatos problemų naštą, kuri virsta praleistomis darbo dienomis ir didesnėmis išlaidomis gydymui.

    „Kai kalbame apie įperkamumą, pakalbėkime ir apie astmos įperkamumą“, – sakė Lynda Hopkins.

    Net ir su išimtimis didžioji dalis būstų vis tiek patektų į naujų reikalavimų lauką, todėl institucija tikisi reikšmingai sumažinti azoto oksidų emisijas. Galutinis sprendimas taps svarbiu signalu kitoms valstijoms, kurios svarsto panašias priemones, o Bay Area modelis gali būti vertinamas ir kaip pavyzdys, ir kaip įspėjimas, kaip suderinti klimato, sveikatos ir socialinio teisingumo tikslus.

    Diskusijas šiek tiek keičia ir technologijų raida: kai taisyklės buvo rengiamos, rinkoje dar nebuvo 120 voltų šilumos siurblio vandens šildytuvų, o dabar jau siūlomi modeliai, kuriuos galima jungti į įprastą buitinį lizdą. Tai kai kuriems namų ūkiams gali sumažinti įrengimo sudėtingumą, tačiau sprendžiant dėl draudimo esmė išlieka ta pati: kiek greitai ir kokia kaina realu atsisakyti dujų buityje.

  • Vilniaus rajone po gyventojų skundų griežtinama taršių įmonių kontrolė: daugiau matavimų ir sprendimų

    Vilniaus rajone po gyventojų skundų griežtinama taršių įmonių kontrolė: daugiau matavimų ir sprendimų

    Vilniaus rajono savivaldybėje gegužės 29 dieną įvyko savivaldybės, Aplinkos apsaugos agentūros, Aplinkos apsaugos departamento ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų susitikimas. Jo metu aptarta rajone veikiančių taršių įmonių priežiūra ir priemonės, kurios turėtų sumažinti poveikį aplinkai bei gyventojų sveikatai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad taršos kontrolė ir rizikų valdymas nėra vienos institucijos atsakomybė, todėl siekiama nuolatinio tarpinstitucinio koordinavimo. Toks formatas leidžia greičiau sutarti dėl papildomų patikrinimų, duomenų apsikeitimo ir konkrečių veiksmų, kai skundai kartojasi.

    Dėmesys Pagirių pramonei

    Išskirtinis dėmesys šiuo metu nukreiptas į Pagirių seniūnijoje veikiančias pramonės įmones, dėl kurių gyventojai teikia skundus. Savivaldybė nurodo, kad dėl įmonės „Donteks“ veiklos nusiskundimai vis dar fiksuojami, todėl su atsakingomis institucijomis suderintos papildomos kontrolės priemonės.

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras planuoja atlikti kvapų sklaidos modeliavimą, kuris turėtų padėti iš naujo įvertinti situaciją ir galimą poveikį aplinkiniams gyventojams. Tokie vertinimai paprastai remiasi meteorologiniais duomenimis, taršos šaltinių parametrais ir leidžia tiksliau identifikuoti kritines vietas bei laikotarpius.

    Susitikime aptarta ir bendrovės „Homanit Lietuva“ veikla: įmonė jau įgyvendino dalį technologinių sprendimų, taip pat atliko aplinkos oro taršos šaltinių inventorizaciją. Aplinkos apsaugos agentūra vertina pateiktus duomenis, o nuo rezultatų gali priklausyti tolimesni reikalavimai ar papildomos sąlygos.

    Kas keičiasi Skaidiškėse ir nuotekų ūkyje

    Susitikimo metu apžvelgta situacija Skaidiškėse, kur anksčiau veikė taršą kėlusios įmonės. Aplinkosaugininkų teigimu, teritorija sutvarkyta, o bendrovės „EKO Perdirbimas“ ir „RetroPlast“ taršią veiklą iškėlė iš šios zonos, todėl naujų skundų dėl taršos nebegaunama.

    Atskirai aptarta nuotekų valymo įrenginių situacija Skaidiškėse, Nemėžyje ir Mickūnuose. Savivaldybė nurodo, kad, vertinant esamą įrenginių būklę ir siekiant mažinti taršos riziką, Mickūnuose ir Nemėžyje numatyti infrastruktūros atnaujinimo sprendimai, kurie turėtų prisidėti prie stabilesnio ir kokybiškesnio paslaugų teikimo.

    Daugiau oro ir triukšmo matavimų

    Siekiant aiškesnio vaizdo apie oro taršą, Vilniaus rajone planuojama stiprinti stebėseną. Savivaldybė skelbia, kad vasarą kiekvienoje seniūnijoje turėtų atsirasti indikatoriniai matuokliai, o Pagiriuose, Durpių ir Pagirių gatvių sankryžoje, planuojama įrengti oro kokybės stebėjimo stotelę, skirtą kietųjų dalelių koncentracijai matuoti.

    Tokie matavimai padeda atskirti galimus taršos šaltinius, įvertinti sezoniškumą ir pagrįsti sprendimus dėl prevencijos priemonių. Savivaldybė taip pat nurodo, kad, atsižvelgiant į bendruomenės keliamus klausimus dėl papildomo triukšmo Pagiriuose, planuojama įrengti ir triukšmo matavimo stotelę.

    Be to, aptartos galimybės ateityje naujakuriams pateikti daugiau duomenų apie aplinkos kontekstą, kad planuojantys įsikurti rajone galėtų geriau įsivertinti pramoninių teritorijų kaimynystę. Tokia praktika vis dažniau taikoma savivaldybėse, kai siekiama sumažinti konfliktus ir užtikrinti skaidresnę informaciją apie galimus veiksnius, darančius įtaką gyvenimo kokybei.

    Tą pačią dieną gautas ir pranešimas apie Skaidiškėse vykdytą medžių kirtimą Rudaminos gatvėje. Apie situaciją informuotas Aplinkos apsaugos departamentas, o savivaldybė teigia bendradarbiaujanti su atsakingomis institucijomis, kad būtų įvertintas darbų teisėtumas ir aplinkybės.

    „Efektyvi aplinkosauginė priežiūra ir poveikio visuomenės sveikatai suvaldymas yra ne vienos įstaigos darbas, tam būtinas glaudus visų institucijų įsitraukimas“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

  • Austrijoje protestuotojai 8 valandoms uždarė Brenner greitkelį: ko reikalauja Tirolio bendruomenės

    Austrijoje protestuotojai 8 valandoms uždarė Brenner greitkelį: ko reikalauja Tirolio bendruomenės

    Protestas sustabdė svarbų tranzitą

    Austrijoje šeštadienį keli tūkstančiai protestuotojų 8 valandoms blokavo Brenner greitkelį, vieną svarbiausių tranzito koridorių tarp Vokietijos ir Italijos. Akcija surengta prie Matrei am Brenner, o jos priežastis – augantis triukšmas ir oro tarša bei nuolatinės spūstys.

    Austrijos pareigūnai demonstracijos metu uždarė dalį A13 Brenner greitkelio ir aplinkinius kelius tranzitiniam eismui maždaug nuo 11.00 iki 19.00 valandos vietos laiku. Nors būgštauta dėl didelių kamščių, pirmieji pranešimai rodė, kad eismo sutrikimai buvo mažesni, nei manyta.

    „Norime pasiųsti žinią Briuseliui ir federalinei valdžiai Vienoje, kad taip, didėjant eismui, tęstis nebegali“, – sakė protesto organizatorius Karlas Muehlsteigeris.

    Kodėl Brenner ruožas kelia įtampą?

    Brenner perėja jungia Šiaurės ir Pietų Europą, o per Tirolį einantis ruožas yra vienas intensyviausių maršrutų per Alpes. Vietos bendruomenės jau daugelį metų skundžiasi, kad ypač sunkiasvorio transporto srautai daro tiesioginį poveikį gyvenimo kokybei: didina triukšmą, taršą ir avaringumo riziką.

    Austrijos automagistralių operatorius ASFINAG skelbia, kad sunkvežimių srautai šiame maršrute nuo 2000 metų daugiau nei padvigubėjo. Vien per praėjusius metus maršrutu naudojosi beveik 11 000 000 lengvųjų automobilių ir apie 2 500 000 mikroautobusų bei sunkvežimių.

    „Situacija žmonėms nebevaldoma ir nepakeliama: tarša, triukšmas ir spūstys nuolat vargina bendruomenes“, – sakė Karlas Muehlsteigeris.

    Politinis ginčas ir lėtai judantys sprendimai

    Blokada dar kartą iškėlė seną diskusiją, kaip reguliuoti transalpinį krovinių vežimą, kai kelių infrastruktūra yra ribota, o ekonominis spaudimas vežti per trumpiausius maršrutus išlieka didelis. Bavarijos transporto ministras Christianas Bernreiteris ragina svarstyti lankstesnę rinkliavų sistemą, kai mokestis didėtų piko metu ir mažėtų mažesnio srauto valandomis.

    Kita kryptis – krovinių perkėlimas nuo kelių ant bėgių. Bavarijoje taip pat aptariamas šiaurinis Brenner geležinkelio prieigos projektas iš Miuncheno į Insbruką, kuris, kaip argumentuojama, leistų mažinti sunkvežimių srautus ir kartu saugoti kraštovaizdį, tačiau sprendimai dėl tikslaus maršruto ir įgyvendinimo tempo stringa jau ne vienerius metus.

    Kelių uždarymai ir ribojimai vairuotojams

    Protesto diena sutapo su vienu intensyviausių keliavimo laikotarpių Pietų Vokietijoje, todėl institucijos iš anksto rengėsi didelėms apkrovoms. Austrijos automobilių klubas OeAMTC perspėjo apie galimas dideles spūstis ir rekomendavo tą dieną vengti kelionių per Tirolį.

    Buvo uždarytas A13 Brenner greitkelio ruožas tarp Schönberg mokesčio punkto ir Brenner, taip pat B182 Brenner kelias ir L38 Ellbögen kelias abiem kryptimis. Siekiant apsaugoti vietos kelių tinklą nuo užsikimšimo, dalyje ruožų leista važiuoti tik galintiems pagrįsti kelionės tikslą tame regione.

    Vokietijoje policija taip pat ruošėsi itin dideliam srautui, o vairuotojams rekomenduota iš anksto rinktis platesnius apvažiavimus. Tarp realių alternatyvų minėti kai kurie kiti Alpių perėjimo maršrutai, tačiau institucijos pabrėžė, kad sprendimas priklauso nuo eismo situacijos ir saugumo reikalavimų konkrečiu metu.

  • Gaisras AB „Linas“ Panevėžyje: gyventojams pataria likti patalpose ir išjungti vėdinimą

    Panevėžyje kilo gaisras AB „Linas“ teritorijoje, todėl gyventojams rekomenduojama laikinai vengti buvimo lauke ir sandariai uždaryti langus bei orlaides. Panevėžio miesto savivaldybė ragina stebėti situaciją ir laikytis sveikatos specialistų rekomendacijų, kol gaisras bus lokalizuotas.

    Gyventojams, kurie namuose naudoja mechanines vėdinimo sistemas ar rekuperaciją, patariama šias sistemas išjungti, kad į patalpas nepatektų dūmai ar galimi teršalai. Savivaldybė pabrėžia, kad dėl vyraujančių vėjų didesnį dėmesį saugumo priemonėms turėtų skirti pietrytinės Panevėžio miesto dalies gyventojai.

    Ko vengti, kol gaisras nevaldytas?

    Kol dūmai išlieka aplinkoje, patariama neatidaryti langų ir neventiliuoti patalpų, ypač jei lauke matomas tamsus dūmų šleifas arba jaučiamas specifinis kvapas. Jei vis dėlto tenka išeiti, rekomenduojama pasirinkti maršrutą prieš vėją, kad dūmai neplūstų į veidą.

    Gyventojams, gyvenantiems ar dirbantiems arčiau gaisro vietos, patariama laikyti uždarytas duris ir langus, o automobiliais važiuojantiems pro teritoriją sandariai uždaryti automobilio langus. Taip pat rekomenduojama pasirūpinti augintiniais ir nepalikti jų lauke.

    Kada būtina kreiptis į medikus?

    Dūmai ir ore esančios dalelės gali sukelti ūmius simptomus, tarp jų akių, nosies ir gerklės dirginimą, kosulį ar dusulį. Didesnė rizika kyla jautresniems žmonėms, taip pat sergantiems kvėpavimo takų ligomis, nes galimas ligų paūmėjimas.

    Jei pajutote dusulį, stiprėjantį kosulį ar ryškų gleivinių dirginimą, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medikus. Savivaldybė nurodo, kad informacija apie situaciją bus pildoma, todėl gyventojams patariama sekti oficialius pranešimus.

  • Panevėžyje AB „Linas“ teritorijoje kilęs gaisras suvaldytas: tarnybos skelbia naujausią situaciją

    Panevėžio miesto savivaldybė pranešė, kad AB „Linas“ teritorijoje S. Kerbedžio gatvėje kilęs gaisras yra likviduotas. Į įvykio vietą operatyviai išsiųstos gausios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, kurios atliko gesinimo darbus ir užkirto kelią ugnies plitimui.

    Pasak savivaldybės, situacija šiuo metu suvaldyta, o aktyvus gaisro židinys užgesintas. Tarnybos tęsia įprastus poįvykinius veiksmus, kai vertinama, ar nėra paslėptų smilkimo vietų ir kitų rizikų, galinčių sukelti pakartotinį užsidegimą.

    Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, padidėjusi oro tarša mieste nefiksuojama. Tai reiškia, kad stebėsenos metu nebuvo nustatyta požymių, jog gaisras būtų sukėlęs reikšmingą papildomą teršalų koncentracijų šuolį gyvenamosiose teritorijose.

    Miesto savivaldybė padėkojo ugniagesiams gelbėtojams ir visoms įvykio vietoje dirbusioms tarnyboms už greitą ir profesionalų darbą. Dėl gaisro priežasčių ir tikslių aplinkybių paprastai sprendžiama po pirminės apžiūros ir tyrimo, kai įvertinami techniniai duomenys bei liudytojų informacija.

  • Tyrimas: rūkas pilnas gyvybės ir gali mažinti oro taršą, bet jo vandens saugumas kelia klausimų

    Rūkas nėra vien sterili vandens lašelių dulksna ore – mokslininkų vertinimu, tai gali būti aktyvi mikroorganizmų terpė, kurioje bakterijos ne tik išlieka, bet ir auga. Nauji stebėjimai rodo, kad dalis rūko mikrobų gali prisidėti prie tam tikrų oro teršalų skaidymo.

    Tyrėjai, analizavę rūko lašelius ir oro mėginius prieš bei po rūko susidarymo, nustatė, kad nors bakterijų aptinkama ne kiekviename lašelyje, bendras jų kiekis visame rūko tūryje gali būti labai didelis. Skaičiuojama, kad viename rūko vandens lašelyje kartais gali būti apie 10 milijonų bakterijų.

    Didžiausią dėmesį tyrime patraukė metilobakterijos – mikroorganizmų grupė, galinti maitintis paprastais anglies junginiais. Tarp jų minimas ir formaldehidas – ore pasitaikantis teršalas, siejamas su fotocheminiu smogu ir prastesne oro kokybe.

    Mokslininkai pastebėjo, kad rūko aplinkoje bakterijos gali didėti ir dalytis, o formaldehidą naudoti kaip „kuro“ šaltinį augimui. Kai teršalo koncentracija tampa per didelė ir joms pačioms pavojinga, dalis bakterijų jį suskaido į anglies dioksidą, taip stabilizuodamos savo aplinką.

    Tokiu būdu mikroorganizmai veikia ne dėl „oro valymo“ tikslo, o dėl išlikimo: naudodamos teršalus kaip maisto šaltinį jos keičia cheminių medžiagų sudėtį ore. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog rūkas automatiškai panaikina taršą ar gali pakeisti emisijų mažinimo priemones.

    Ilgą laiką kai kuriose pasaulio vietovėse rūko vandens surinkimas buvo laikomas patraukliu būdu gauti geriamojo vandens regionuose, kur trūksta kritulių. Rūkas dažnai įsivaizduojamas kaip švarus, „natūraliai filtruotas“ vandens šaltinis.

    Tačiau nauji duomenys primena paprastą taisyklę: rūko vanduo nėra sterilus ir gali turėti tiek gyvų bakterijų, tiek ore esančių cheminių priemaišų. Dėl to prieš vartojimą tokį vandenį reikėtų tirti ir, jei planuojama gerti, atitinkamai apdoroti, nes sudėtis gali skirtis priklausomai nuo vietovės, taršos šaltinių ir meteorologinių sąlygų.

    Šie rezultatai stiprina kryptį, kuri vis dažniau akcentuojama atmosferos moksluose: biologiniai procesai ore ir debesų bei rūko lašeliuose gali turėti realų, nors ir ribotą, poveikį cheminių junginių apykaitai. Kitaip tariant, atmosferoje vyksta ne tik fizika ir chemija, bet ir biologija.

    Kartu mokslininkai pabrėžia neapibrėžtumą: dar nėra iki galo aišku, kokių rūšių mikroorganizmų rūke būna skirtinguose regionuose ir kokiomis koncentracijomis jie gali paveikti konkrečius teršalus. Dėl to tolimesni tyrimai sieks tiksliau įvertinti, kada ir kokiomis sąlygomis rūkas tampa reikšmingu „reaktoriumi“ ore vykstantiems procesams.

  • PSO: beveik 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti – du įpročiai lemia beveik pusę rizikos

    PSO: beveik 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti – du įpročiai lemia beveik pusę rizikos

    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) mokslininkų apžvalga rodo, kad didelė dalis vėžio atvejų nėra neišvengiami: 2022 metais maždaug 38 proc. naujų diagnozių visame pasaulyje siejosi su pakeičiamais rizikos veiksniais. Tai reiškia, kad milijonų susirgimų būtų galima išvengti mažinant žinomus pavojus, stiprinant prevenciją ir laiku taikant medicinines priemones.

    Analizėje vertinta 30 modifikuojamų veiksnių grupė, apimanti elgseną, aplinką, profesines rizikas ir infekcijas. Daugiausia prevenciškai paveikiamų atvejų teko trims lokalizacijoms: plaučių, skrandžio ir gimdos kaklelio vėžiui, kurie kartu sudarė beveik pusę su pakeičiamais veiksniais susijusių atvejų.

    Du įpročiai išsiskiria labiausiai

    Pagrindinis prevencinis veiksnys išlieka tabako rūkymas. PSO skaičiavimu, 2022 metais jis buvo susijęs su 15 proc. visų naujų vėžio atvejų, o vyrų grupėje rūkymo indėlis buvo dar didesnis ir siekė 23 proc.

    Antrą vietą tarp gyvenimo būdo veiksnių užėmė alkoholio vartojimas: jis sudarė apie 3,2 proc. visų naujų atvejų, tai yra maždaug 700 000 diagnozių. Tyrėjai taip pat įvertino, kad rūkymas ir alkoholis kartu sudaro apie 48 proc. visų prevenciškai išvengiamų vėžio atvejų.

    „Šis reikšmingas tyrimas išsamiai įvertina pasaulinę išvengiamo vėžio naštą ir pirmą kartą kartu su elgsenos, aplinkos bei profesiniais veiksniais įtraukia ir infekcines vėžio priežastis“, – sakė PSO medicinos epidemiologė ir viena iš analizės autorių Isabelle Soerjomataram.

    Ką keičia aplinka ir infekcijos

    Be individualių įpročių, svarbūs ir aplinkos veiksniai, ypač oro tarša, kurios poveikis skiriasi pagal regionus. Pavyzdžiui, Rytų Azijoje apie 15 proc. moterų plaučių vėžio atvejų siejama su oro tarša, o Šiaurės Afrikoje ir Vakarų Azijoje apie 20 proc. vyrų plaučių vėžio atvejų taip pat priskiriama šiam veiksniui.

    Infekcijos sudarė maždaug 10 proc. naujų vėžio atvejų, o moterų grupėje ryškiausia prevenciškai valdoma priežastis buvo didelės rizikos žmogaus papilomos viruso infekcija, galinti lemti gimdos kaklelio vėžį. PSO pabrėžia, kad vakcina nuo žmogaus papilomos viruso yra viena efektyviausių priemonių mažinti šios lokalizacijos vėžio naštą, tačiau skiepijimo aprėptis daugelyje šalių vis dar nepakankama.

    Skrandžio vėžio atvejų našta didesnė tarp vyrų ir dažnai siejama su rūkymu bei infekcijomis, kurioms palankios sąlygos susidaro dėl perpildytų gyvenimo sąlygų, prastesnės sanitarijos ir ribotos prieigos prie švaraus vandens. Tai rodo, kad prevencija apima ne tik asmeninius sprendimus, bet ir visuomenės sveikatos infrastruktūrą.

    Kodėl prevencija vėl grįžta į pirmą planą

    PSO išvada aiški: rizikos veiksnių mažinimas yra viena galingiausių priemonių mažinti vėžio naštą. Praktikoje tai reiškia griežtesnę tabako kontrolę, alkoholio žalos mažinimo politiką, oro taršos mažinimą, darbo saugos stiprinimą ir infekcijų prevenciją skiepais bei patikromis.

    „Spręsdami šias išvengiamas priežastis turime vieną didžiausių galimybių sumažinti pasaulinę vėžio naštą“, – sakė PSO vėžio kontrolės komandos vadovas André Ilbawi.

    Mokslininkai pabrėžia, kad prevencija reikalauja ne vien individualios valios: būtinos nuoseklios politinės priemonės, ilgalaikės investicijos ir sprendimai, pritaikyti skirtingų regionų rizikos profiliams. Tačiau pagrindinė žinutė išlieka paprasta: reikšminga dalis vėžio atvejų gali būti sustabdyta dar prieš jiems prasidedant.

  • Utenos rajone atlikti vandens, oro ir triukšmo matavimai: kur gegužės 6 dieną imti mėginiai

    Kur paimti vandens mėginiai?

    Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius praneša, kad įgyvendinant Utenos rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2021–2026 metų programą 2026 metų gegužės 6 dieną buvo atlikti paviršinio vandens tyrimai.

    Tądien mėginiai paimti 8 vietose, apimant tiek upes, tiek ežerus ir tvenkinį. Savivaldybė nurodo, kad stebėsenos tikslas – nuosekliai vertinti vandens telkinių būklę ir jos pokyčius.

    Vandens mėginiai imti Šventosios upėje žemiau Užpalių miestelio, Vyžuonos upėje ties žiotimis su Krašuonos upe ir Rašės upėje žemiau paviršinių nuotekų išleidimo vietos.

    Taip pat tirta Viešos upė Ąžuolijos botaninio-zoologinio draustinio centre, Leliūnų tvenkinys ir trys ežerai: Politiškių, Tauragno bei Klykių.

    Oro monitoringas ir matavimo vietos

    Be vandens telkinių, savivaldybė tą pačią dieną vykdė ir aplinkos oro monitoringą 7 matavimo vietose. Dalis jų parinktos šalia švietimo įstaigų ir gyvenamųjų teritorijų, kita dalis – prie intensyvaus eismo gatvių ir kelių sankirtų.

    Oro rodikliai fiksuoti šalia Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos, Ąžuolijos individualių namų kvartale ties Vasaros ir Kaštonų gatvių sankirta, taip pat J. Basanavičiaus ir Aušros gatvėse.

    Matavimai atlikti ir Pramonės bei Metalo gatvių sankirtoje, J. Basanavičiaus, Kauno ir K. Donelaičio gatvių sankryžoje, taip pat prie krašto kelių Nr. 208 ir Nr. 111 sankryžos bei ties Ąžuolijos botaninio-zoologinio draustinio riba.

    Savivaldybė nurodo, kad matavimams buvo naudojami pasyvieji sorbentai ir automatizuoti aplinkos oro analizatoriai. Tokie metodai leidžia vertinti oro teršalų koncentracijų lygį skirtingose aplinkose ir palyginti rezultatus tarp vietų.

    Triukšmo matavimai ir kur bus skelbiami rezultatai

    Triukšmo lygio matavimai vykdyti 9 vietose, įtraukiant jautrias teritorijas šalia gydymo ir švietimo įstaigų, taip pat zonas, kuriose siekiama išlaikyti mažesnį aplinkos triukšmą.

    Triukšmas matuotas šalia VšĮ Utenos ligoninė, prie Utenos Aukštakalnio ir buvusios Rapolo Šaltenio progimnazijų, Utenos Dauniškio ir Adolfo Šapokos gimnazijų, taip pat Ąžuolijos botanininiame-zoologiniame draustinyje.

    Matavimų vietos apėmė ir tyliąsias viešąsias zonas: Utenos Kristaus Žengimo į Dangų bažnyčios tyliosios viešosios zonos ir Senųjų civilinių Utenos miesto kapinių tyliosios viešosios zonos sandūrą, Atgimimo ąžuolyną bei Krokulės šaltinio teritoriją.

    Savivaldybė papildomai informuoja, kad aplinkos monitoringo paslaugas teikia UAB „Darnaus vystymosi institutas“. Atliktų tyrimų rezultatai bus skelbiami savivaldybės interneto svetainėje, skiltyje Aplinkos apsauga, poskyryje Aplinkos monitoringas, rubrikoje Utenos miesto ir jo apylinkių aplinkos monitoringas.

  • Gydytojai įspėja: 10 veiksnių, kurie tyliai didina demencijos riziką ir jaunystėje

    Demencija dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 65 metų žmonėms, tačiau specialistai pabrėžia, kad riziką formuoja ne vien amžius ar paveldimumas. Dalis veiksnių pradeda veikti gerokai anksčiau ir ilgainiui gali prisidėti prie atminties, kalbos bei elgesio pokyčių.

    Gydytojai ir visuomenės sveikatos ekspertai vis dažniau akcentuoja, kad smegenų sveikata glaudžiai susijusi su bendra organizmo būkle. Širdies ir kraujagyslių ligos, ilgalaikis uždegimas, psichikos sveikatos sutrikimai ar prastas miegas gali turėti ilgalaikių pasekmių kognityvinėms funkcijoms.

    Kokie veiksniai didina riziką?

    Tarp svarbiausių riziką didinančių aplinkybių minimos ankstyvo amžiaus infekcijos ir nepalanki vaikystės patirtis, įskaitant ilgalaikį nesaugumą ar trauminius išgyvenimus. Taip pat reikšmės turi socialiniai ir ekonominiai veiksniai, kurie gali riboti galimybes laiku gauti sveikatos priežiūrą ir palaikyti sveiką gyvenimo būdą.

    Prie didesnės rizikos siejami ir lėtiniai susirgimai, nuolatinis stresas, nerimas bei depresija. Vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos poveikiui, ypač oro taršai, nes ji siejama su uždegiminiais procesais ir kraujagyslių pažeidimais, kurie gali neigiamai veikti smegenų veiklą.

    Mokslininkai taip pat išskiria lėtinį uždegimą, žarnyno mikrobiotos sutrikimus ir prastą miego kokybę. Šie veiksniai gali veikti per hormonų pusiausvyrą, imuninės sistemos reakcijas ir medžiagų apykaitą, o tai ilgainiui gali atsiliepti dėmesiui, atminčiai ir sprendimų priėmimui.

    Ką galima padaryti praktiškai?

    Ekspertai pabrėžia, kad dalis rizikos veiksnių yra koreguojami, todėl prevencija turėtų prasidėti kuo anksčiau. Didžiausią naudą dažniausiai duoda kraujospūdžio, cholesterolio ir cukraus kiekio kontrolė, pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, kokybiškas miegas ir psichikos sveikatos priežiūra.

    Viešosios politikos lygmeniu svarbios priemonės apima oro kokybės gerinimą ir užkrečiamųjų ligų prevenciją, įskaitant planinius skiepus. Specialistai primena, kad smegenų sveikatą lemia daug veiksnių, todėl riziką mažina ne vienas sprendimas, o nuoseklus dėmesys sveikatai viso gyvenimo eigoje.

    „Pagrindinė žinutė yra ta, kad smegenų sveikatą lemia ne tik amžius ar genetika, bet ir tai, kokioje aplinkoje gyvename bei kaip rūpinamės savimi kasdien“, – teigia ekspertai.