Himalajų ledynai, ilgą laiką laikyti vienu atokiausių ir „švariausių“ Žemės regionų, vis dažniau tamsėja dėl ant jų nusėdančių suodžių ir mineralinių dulkių. Tyrėjai pabrėžia, kad toks „nešvaraus ledo“ efektas ne tik spartina tirpsmą, bet ir didina staigių, sunkiai prognozuojamų katastrofų riziką kalnų slėniuose.
Didžiausia problema siejama su vadinamuoju juoduoju anglimi, kuri į atmosferą patenka iš transporto, anglimi kūrenamų elektrinių, pramonės, taip pat iš buitinio kūrenimo ir sezoninių gaisrų. Pietų Azijoje šie taršos šaltiniai ypač intensyvūs, o oro masės teršalus perneša į aukštikalnes, kur jie nusėda ant sniego ir ledo.
Kodėl tamsus ledas tirpsta greičiau
Suodžiais padengtas sniegas ir ledas blogiau atspindi Saulės spinduliuotę, todėl paviršius sugeria daugiau šilumos. Šis reiškinys siejamas su albedo mažėjimu: švarus sniegas gali atspindėti didžiąją dalį krentančios šviesos, tačiau patamsėjęs paviršius ima kaisti ir tirpti gerokai greičiau.
Tirpstant susidaro vandens telkiniai ir kanalai, vanduo skverbiasi į ledyno vidų, silpnina jo struktūrą ir gali paskatinti staigesnius ledo griuvimus. Tokie procesai ypač pavojingi, nes kalnuose jie gali virsti staigiais purvo ir vandens srautais, kurie žemiau esančioms gyvenvietėms palieka mažai laiko pasirengti.
Tarša veikia ir kritulius
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad poveikis neapsiriboja vien paviršiaus patamsėjimu. Suodžiai atmosferoje gali sulaikyti šilumą virš kalnų, daryti įtaką debesų formavimuisi ir mažinti sniego kiekį, kuris būtinas ledynams atsikurti.
Be to, teršalų dalelės gali būti įmaišomos į sniegą ir vėliau „įšaldomos“ į ledą, todėl tirpsmas gali vykti ne tik paviršiuje, bet ir giliau. Ilgainiui tai keičia ledyno stabilumą ir didina staigių, lokalių nelaimių tikimybę.
Kodėl mažinant suodžius efektas būtų greitas
Skirtingai nei anglies dioksidas, kuris atmosferoje išlieka labai ilgai, juodoji anglis ore paprastai išsilaiko trumpai. Dėl to suodžių emisijų mažinimas gali duoti juntamą efektą greičiau: šviesesnis sniegas geriau atspindi spinduliuotę, o tirpsmo tempas gali sulėtėti.
Praktiniai sprendimai siejami su švaresniu transportu, efektyvesnėmis pramonės taršos kontrolės priemonėmis, mažiau taršiomis krosnimis ir energijos gamyba, kuri mažiau remiasi kietuoju kuru. Tyrėjai pabrėžia, kad oro taršos mažinimas tampa ne tik sveikatos, bet ir vandens saugumo klausimu, nes ledynai maitina upes, nuo kurių priklauso milijonai žmonių.
Staigių potvynių grėsmė Nepale
Nepale ir kituose Himalajų regionuose pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie vadinamuosius staigius potvynius, kuriuos gali sukelti ledyno griūtis ar staigus ledyninio ežero išsiliejimas. Tokios nelaimės griauna kelius, tiltus, namus, pažeidžia energetikos infrastruktūrą ir gali pareikalauti daug aukų.
Nors kiekvienos konkrečios katastrofos tikslios priežastys gali būti tiriamos atskirai, mokslininkų vertinimu taršos ir šylančio klimato derinys didina riziką. Kai ledynai plonėja, o tirpsmas spartėja, bet koks papildomas veiksnys, įskaitant suodžių sluoksnį, gali tapti svarbia grandimi, stumiančia sistemą į nestabilumą.
„Tai daro milžinišką poveikį ledynams, ypač kai jie vis labiau plonėja“, – sakė geofizikos profesorius Marco Tedesco.
„Jei tarša nebus suvaldyta, ateityje galime matyti dar didesnius ledo praradimus“, – sakė tyrėja Abhira Sengupta.
Leave a Reply