CP v2

Tag: Oro tarša

  • Karo smogas po Rusijos smūgių: ekologė paaiškino, kas ore pavojingiausia ir kaip saugotis

    Po Rusijos atakų Ukrainos miestuose ore dažnai susidaro vadinamasis karo smogas: dūmų, dulkių ir cheminių junginių mišinys, kuris gali paveikti kvėpavimo takus bei bendrą savijautą. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla ne vien nuo matomų dūmų, bet ir nuo smulkiųjų dalelių bei nematomų dujų.

    Ukrainos visuomeninių aplinkosaugos organizacijų atstovė, ekologė Tetiana Timočko aiškino, kad sprogmenų ir raketų detonavimo metu į aplinką patenka įvairūs oksidai, o dalis jų susidaro junginiams reaguojant su deguonimi. Dėl šių reakcijų oro sudėtis trumpam gali tapti gerokai toksiškesnė, ypač jei kartu kyla gaisrai.

    „Oro būklė blogėja dviem būdais: tiesiogiai nuo sprogimų ir netiesiogiai nuo gaisrų gyvenamuosiuose kvartaluose, pramonės teritorijose ar ekosistemose. Netiesioginis poveikis dažnai trunka ilgiau ir būna reikšmingesnis“, – sakė Tetiana Timočko.

    Ekspertų vertinimu, po apšaudymų ir degimo į orą gali patekti anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros junginiai, suodžiai, smulkiosios kietosios dalelės, taip pat sunkieji metalai ir kiti degimo produktai. Pavojus didėja, kai dega plastikai, naftos produktai ar įvairios buitinės medžiagos, nes tuomet susidaro papildomi dirgikliai ir toksinai.

    Ekologė atkreipė dėmesį, kad kai kuriuose raketų ar jų kuro komponentuose gali būti itin toksiškų medžiagų, kurios didelėmis koncentracijomis pavojingos centrinei nervų sistemai ir kvėpavimo takams. Pasak jos, net jei koncentracijos mažesnės, kelių valandų poveikis gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, akių ir gerklės perštėjimą bei dusulį, ypač jautresniems žmonėms.

    Pirmas signalas, kad ore padaugėjo teršalų, dažniausiai būna matomas dūmų stulpas ar tvyrantis degėsių kvapas. Tokiais atvejais specialistai rekomenduoja kuo greičiau pasitraukti nuo dūmų krypties ir rinktis uždaras patalpas, nes atviroje erdvėje teršalai lengviau patenka į kvėpavimo takus.

    Jei tenka trumpam būti lauke, patariama kvėpuoti per tankų drėgną audinį, nes drėgmė padeda sulaikyti dalį dalelių. Timočko pabrėžė, kad paprastos medicininės kaukės dažnai nesuteikia pakankamos apsaugos nuo smulkiųjų dalelių ir dūmų, todėl svarbiau kuo greičiau sumažinti buvimo lauke laiką.

    Grįžus į patalpas rekomenduojama uždaryti langus, vengti skersvėjų ir atlikti drėgną valymą, nes dalis teršalų nusėda ant paviršių ir vėliau gali būti pakeliami į orą. Jei namuose yra oro valytuvas su HEPA filtru, jis gali padėti sumažinti kietųjų dalelių kiekį, tačiau tai nėra universali priemonė nuo visų galimų cheminių junginių.

    Didesnė rizika kyla vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems astma, lėtine obstrukcine plaučių liga ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Jei po dūmų poveikio atsiranda stiprus dusulys, krūtinės skausmas, sąmonės sutrikimai ar būklė greitai blogėja, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į medikus.

    Pastaraisiais mėnesiais, intensyvėjant smūgiams Ukrainos miestuose, vis dažniau akcentuojamas ir ilgalaikis poveikis aplinkai: užterštas dirvožemis, suodžių ir sunkiųjų metalų nusėdimas, pažeistos pramonės zonos. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad net ir pasibaigus aktyviems gaisrams, oro kokybė gali išlikti prastesnė, todėl svarbu sekti oficialius įspėjimus ir elgtis atsargiai.

  • Vilnius išbandė 6 būdus prieš taršą: vienas sprendimas dulkes mažino iki 72 proc.

    Vilnius išbandė 6 būdus prieš taršą: vienas sprendimas dulkes mažino iki 72 proc.

    Bandymas realioje gatvėje

    Ar daugiau želdinių ir mažiau automobilių automatiškai reiškia švaresnį ir tylesnį miestą, Vilnius tikrino ne teorijoje, o Vėtrungių gatvėje. Čia trejus metus vykdytas projekto LIFE „GreenMe5“ bandymas leido palyginti skirtingas priemones ir jų poveikį oro kokybei bei triukšmui.

    Tyrime vertintos šešios situacijos: eismo sumažėjimas mokinių atostogų metu, dalinis eismo ribojimas viena kryptimi, eismo draudimas daliai transporto, gatvių valymas ir plovimas, želdinių barjerai bei kritulių įtaka. Matavimai buvo orientuoti į kietąsias daleles ir azoto dioksidą, kurie miestuose dažniausiai siejami su transportu ir pakeltomis dulkėmis.

    Didžiausią efektą davė gatvių plovimas

    Ryškiausi rezultatai, mažinant kietąsias daleles ir azoto dioksidą, fiksuoti po gatvių valymo ir plovimo, ypač iškart pasibaigus žiemos sezonui. Tai laikotarpis, kai ant dangų susikaupia smėlio, druskų ir smulkios taršos, o sausomis dienomis ji lengvai pakyla į orą.

    Po valymo ir plovimo smulkiųjų dalelių kiekis ore sumažėjo apie 42–45 proc., stambesnių dalelių apie 52 proc., o azoto dioksido koncentracija mažėjo iki 72 proc. Šie skaičiai rodo, kad kelių priežiūra gali turėti greitą, apčiuopiamą poveikį ten, kur tarša kyla nuo dangų ir intensyvaus eismo.

    „Gatvių valymas yra efektyvi priemonė, kurios poveikį vis dar nepakankamai įvertiname. Reguliarus gatvių ir šaligatvių valymas gali sumažinti nuo dangos į orą pakylančius teršalus“, – sakė projekto LIFE „GreenMe5“ atstovas ir Vilniaus miesto savivaldybės specialistas Emilis Tamošiūnas.

    Eismo ribojimas padeda, bet ne visada

    Pastebimas poveikis užfiksuotas ir laikinai apribojus automobilių eismą viena kryptimi: pagrindinių vertintų teršalų koncentracijos mažėjo maždaug 50–60 proc. Tai leidžia daryti išvadą, kad net ir trumpi eismo srautų pokyčiai gali matytis konkrečioje atkarpoje.

    Tačiau visiškas eismo ribojimas konkrečioje vietoje nedavė vienareikšmiškai geriausio rezultato. Dalies teršalų koncentracija mažėjo, bet kietųjų dalelių kiekis kai kuriais atvejais augo, o specialistai tai siejo su oro sąlygomis, vėju, fonine miesto tarša ir galimu srautų persiskirstymu į gretimas gatves.

    „Trumpalaikis eismo draudimas mažai gelbsti, nes automobiliai niekur nedingsta. Didesnio efekto galima tikėtis, kai gyventojai rečiau renkasi taršų automobilį ir dažniau renkasi alternatyvias keliones“, – sakė „ID Vilnius“ aplinkosaugos ekspertas Linas Vaitkevičius.

    Želdiniai geriausiai slopino triukšmą

    Triukšmui ir taršai mažinti Vėtrungių gatvėje įrengta tanki želdinių juosta: pasodinti 74 medžiai ir 7 977 krūmai. Vertintas tiek esamų ir naujų želdinių bendras poveikis, tiek barjeras tarp gatvės ir gyvenamojo namo.

    Kai želdiniai paaugo ir sužaliavo, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo maždaug 29–52 proc., o triukšmas mažėjo apie 5,2 proc. Vis dėlto tyrėjai pabrėžė, kad želdiniai gali keisti oro cirkuliaciją, todėl skirtingų teršalų dinamika nebūtinai bus vienoda.

    Triukšmo mažinimo prasme želdinių barjeras buvo efektyviausias išbandytas sprendimas: lyginant laikotarpį prieš vegetaciją ir po jos, triukšmo lygis mažėjo iki 6,7 proc. Tai ypač svarbu gatvėse, kur gyvenamieji namai yra arti važiuojamosios dalies.

    Lietus ir atostogos: poveikis nevienodas

    Gamtinės sąlygos taip pat turėjo aiškų efektą: po lietaus kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo maždaug 24–36 proc. Krituliai sudrėkina dangą ir nusodina ore esančias daleles, todėl rezultatai sustiprino idėją, kad sausuoju metu gatvių drėkinimas gali padėti mažinti dulkėjimą.

    Tuo metu mokinių atostogų laikotarpiu sumažėjęs tėvų automobilių srautas prie mokyklos reikšmingo teigiamo pokyčio neparodė. Tai rodo, kad vienos grupės kelionių sumažėjimas yra per mažas, palyginti su bendru eismo intensyvumu gatvėje.

    Ką tai reiškia miestui

    Pagrindinė išvada aiški: vieno universalaus sprendimo, kuris vienu metu maksimaliai sumažintų ir oro taršą, ir triukšmą, nėra. Skirtingos priemonės veikia skirtingus taršos šaltinius, todėl geriausias rezultatas pasiekiamas derinant kelias priemones.

    Vilnius dalį krypčių jau taiko praktikoje: po žiemos sezono gatvės valomos vakuuminiu būdu, o vasarą, esant nepalankioms sąlygoms teršalams išsisklaidyti, dangos drėkinamos. Taip pat planuojama plėsti želdinimą intensyvaus eismo gatvėse, o oro taršos stebėseną stiprina jutiklių tinklas, kad sprendimai būtų paremti realiais duomenimis.

  • Londonas uždraudė taršius automobilius: po 5 metų – stulbinantys pokyčiai vaikų plaučiuose

    Londonas uždraudė taršius automobilius: po 5 metų – stulbinantys pokyčiai vaikų plaučiuose

    Kas pasikeitė Londone?

    2019 metais Londonas pradėjo taikyti itin mažos taršos zoną, vadinamą Ultra Low Emission Zone, siekdamas sumažinti transporto sukuriamą oro taršą miesto centre. Ši priemonė papildė anksčiau įvestą vadinamąjį taršos mokestį, orientuotą į labiausiai teršiančias transporto priemones.

    Per penkerius metus sukaupti duomenys leido mokslininkams įvertinti, ar realūs oro kokybės pokyčiai atsispindi gyventojų sveikatoje. Didžiausias dėmesys skirtas vaikams, kurių plaučiai vis dar vystosi, todėl aplinkos veiksniai daro ypač didelę įtaką.

    Įrodymai: geresnė oro kokybė siejama su plaučių augimu

    Jungtinės Karalystės tyrėjai stebėjo 3 414 šešerių–devynerių metų amžiaus moksleivių plaučių funkciją ir jos pokyčius per kelerius metus. Maždaug pusė vaikų gyveno centrinėje Londono dalyje, o kita dalis – Lutone, mieste, kuriame tuo metu analogiška švaraus oro zona nebuvo įvesta.

    Kasmetinių apsilankymų mokyklose metu vaikų plaučių funkcija buvo vertinama standartiniu medicininiu metodu, matuojant, kiek oro vaikas gali išpūsti per vieną sekundę. Šis rodiklis klinikoje plačiai naudojamas vertinant kvėpavimo sistemos būklę ir, vaikų atveju, plaučių augimo trajektorijas.

    Tyrėjai nurodė, kad iki zonos įvedimo Londone vaikų plaučių augimas vidutiniškai atsiliko nuo Lutono bendraamžių, o su transportu siejamos taršos lygis buvo didesnis. Vėlesniais metais Londone plaučių funkcijos augimas paspartėjo ir vidutiniškai didėjo 10 mililitrų per metus sparčiau nei Lutone.

    „Kiek žinome, pateikiame pirmuosius įrodymus, kad oro kokybės pagerėjimas po švaraus oro zonos įvedimo siejasi su geresnėmis vaikų plaučių augimo trajektorijomis“, – teigiama tyrimo autorių publikacijoje.

    Ką rodo skaičiai ir kodėl tai svarbu?

    Oficialiais Londono vertinimais, po zonos įvedimo prie gatvių matuojamas azoto dioksido lygis miesto centre sumažėjo 54 proc., o visame mieste – 27 proc. Tyrime taip pat fiksuota, kad centrinėje Londono dalyje azoto dioksidas kasmet mažėjo sparčiau nei Lutone.

    Dar vienas reikšmingas pokytis – sumažėjo vaikų, kurių plaučių funkcija klinikiniu požiūriu laikoma sutrikusia, dalis: nuo 14 proc. iki 9 proc. per penkerius metus. Po ketverių metų Londono vaikų plaučių funkcijos vidurkis jau buvo panašus į Lutono vaikų.

    Tyrėjai pabrėžia, kad oro tarša yra siejama ne tik su astma ar lėtinėmis kvėpavimo ligomis, bet ir su ilgalaikėmis pasekmėmis visam gyvenimui. Vaikystėje sutrikęs plaučių vystymasis didina riziką ateityje susidurti su lėtinėmis ligomis ir prastesniais sveikatos rodikliais.

    Be to, pastebėta elgsenos kaita: gerėjant oro kokybei Londone vaikai buvo apie keturis kartus labiau linkę į mokyklą eiti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu nei Lutone. Tai svarbu, nes aktyvus judėjimas paprastai siejamas su geresne širdies ir kvėpavimo sistemos būkle.

    „Jau žinojome, kad ši zona sumažino oro taršą, tačiau dabar matome, kad tuo pačiu metu gerėjo ir vaikų plaučių sveikata, o tai labai svarbu vaikams ir tėvams“, – sakė tyrimo vadovė, kvėpavimo fiziologė Helen Wood.

    „Vis dėlto negalime atsipalaiduoti: oro tarša ir Londone, ir kituose miestuose vis dar viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamus lygius, tad darbo dar yra“, – pridūrė ji.

  • Mokslininkai aptiko smogo pėdsaką kraujyje: pokyčiai gali išduoti plaučių vėžį dar prieš diagnozę

    Mokslininkai aptiko smogo pėdsaką kraujyje: pokyčiai gali išduoti plaučių vėžį dar prieš diagnozę

    Oro tarša siejama ne tik su kosuliu ar dusuliu: vis daugiau duomenų rodo, kad ilgalaikis smogo poveikis gali prisidėti prie plaučių vėžio rizikos. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) dar 2013 metais lauko oro taršą ir kietąsias daleles priskyrė žmogui kancerogeniškiems veiksniams.

    Nors rūkymas išlieka svarbiausias plaučių vėžio rizikos veiksnys, jis nepaaiškina visų susirgimų. Dėl to mokslininkai ieško biologinių mechanizmų, kurie paaiškintų, kaip ilgus metus įkvepiami teršalai „įsirašo“ į organizmo procesus.

    2026 metais žurnale „Nature Communications“ paskelbtame tyrime analizuoti 1 357 žmonių duomenys iš dviejų didelių American Cancer Society projektų. Kraujo mėginiai buvo paimti tada, kai dalyviai dar neturėjo vėžio diagnozės, o vėlesniu laikotarpiu 671 žmogui nustatytas plaučių vėžys.

    Tyrėjai ištyrė 1 138 metabolitus, tai yra mažas molekules, susijusias su organizmo medžiagų apykaita. Taip pat buvo įvertinta dalyvių ilgalaikė ekspozicija keliems pagrindiniams teršalams, įskaitant azoto dioksidą, ozoną, sieros dioksidą, anglies monoksidą ir kietąsias daleles PM10 bei PM2,5.

    Svarbiausia detalė ta, kad kraujas paimtas dar iki diagnozės: vienoje kohortoje vidutinis laikas iki ligos nustatymo siekė septynerius metus, kitoje – dvejus metus. Tai leido ieškoti ankstyvų pokyčių, kurie atsiranda dar iki kliniškai nustatomo vėžio.

    Analizė parodė, kad 522 metabolitai buvo susiję bent su vienu oro teršalu. Iš jų išskirti aštuoni metabolitai, kurie siejosi ir su taršos poveikiu, ir su vėlesne plaučių vėžio rizika.

    Keturi metabolitai, tarp jų gama gliutamilgliutaminas ir fenilacetilgliutaminas, statistiškai „tarpininkavo“ ryšiui tarp PM10, PM2,5 ar ozono poveikio ir plaučių vėžio rizikos. Tai reiškia, kad dalis taršos poveikio rizikai gali būti paaiškinama per šiuos su uždegimu, oksidaciniu stresu ir energijos apykaita siejamus biocheminius kelius.

    „Matuojami kraujo metabolitų pokyčiai gali pasirodyti dar iki to, kai liga tampa diagnozuojama įprastais metodais“, – teigiama tyrimo išvadų apibendrinime.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai dar nėra praktinis kraujo testas, galintis pasakyti, ar konkrečiam žmogui smogas sukels plaučių vėžį. Identifikuoti metabolitai laikomi potencialiais biomarkeriais, kuriuos būtina patvirtinti papildomais tyrimais ir skirtingose populiacijose.

    Tyrimas turi ir ribojimų: taršos poveikis vertintas pagal gyvenamosios vietos duomenis, o metabolominis profilis nustatytas vieną kartą. Be to, dauguma dalyvių buvo vyresnio amžiaus ir baltaodžiai, todėl rezultatų pritaikomumą reikia patikrinti įvairesnėse grupėse.

    Ekspertai pabrėžia, kad ši kryptis svarbi visuomenės sveikatai: jei ankstyvi metabolominiai signalai bus patvirtinti, ateityje jie galėtų padėti tiksliau įvertinti aplinkos veiksnių vaidmenį ir geriau identifikuoti didesnės rizikos grupes. Tačiau kol kas pagrindinė žinutė išlieka paprasta: oro tarša nėra vien komforto klausimas, jos poveikis organizmui gali kauptis metų metus.

    Plaučių vėžio prevencijoje vis dar svarbiausios priemonės yra rūkymo atsisakymas, pasyvaus rūkymo vengimas ir kuo mažesnė taršos ekspozicija, ypač didelio užterštumo dienomis. Daliai rizikos grupių taip pat taikomos ankstyvosios patikros programos, pavyzdžiui, mažos dozės kompiuterinė tomografija, kai ją rekomenduoja gydytojai.

  • Vilnius ruošia oro „revoliuciją“ iki 2030-ųjų: štai kas keisis vairuotojams ir namams

    Vilnius ruošia oro „revoliuciją“ iki 2030-ųjų: štai kas keisis vairuotojams ir namams

    Pristatyta 2026–2030 metų programa

    Rugpjūčio 13 dieną Vilniaus miesto savivaldybėje pristatytas Vilniaus miesto aplinkos oro kokybės valdymo programos 2026–2030 metams projektas. Juo siekiama iš anksto pasiruošti griežtesniems Europos Sąjungos reikalavimams, kurie numato žemesnes leidžiamas teršalų koncentracijų ribas nuo 2030 metų.

    Programą rengiant įvertinta, kad pagal naujas ribines vertes dalis dabartinių sostinės rodiklių nebepatektų į atitiktį. Dėl to siūloma išplėsti taršos mažinimo priemonių paketą ir dalį sprendimų pradėti įgyvendinti dar iki 2030 metų.

    „Pagal naująsias ribines vertes dalis dabartinių Vilniaus oro kokybės rodiklių nebeatitiktų nustatytų reikalavimų, todėl būtina iš anksto numatyti ir įgyvendinti papildomas taršos mažinimo priemones“, – sakė programą rengusios „ID Vilnius“ atstovas Linas Vaitkevičius.

    Gyventojai ir organizacijos pastabas bei pasiūlymus gali teikti iki rugsėjo 4 dienos imtinai. Savivaldybė pabrėžia, kad galutinis priemonių sąrašas bus tikslinamas pagal gautas įžvalgas, o vėliau dokumentą planuojama teikti tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.

    Didžiausi iššūkiai: KD ir NO2

    Programos projekte daugiausia dėmesio skiriama kietosioms dalelėms KD10, smulkiosioms kietosioms dalelėms KD2,5 ir azoto dioksidui NO2. Šie teršalai yra svarbūs tiek dėl poveikio sveikatai, tiek dėl to, kad būtent jų ribos Europos Sąjungoje griežtėja, o miestams teks ieškoti greitesnių sprendimų.

    Rengėjų pristatytuose vertinimuose nurodoma, kad kietųjų dalelių tarša Vilniuje reikšmingai siejama su individualiu būstų šildymu kietuoju kuru, taip pat su pramonės ir energetikos įmonėmis. Tuo pat metu kelių transportui priskiriama iki 15 proc. kietųjų dalelių emisijų, tačiau būtent transportas yra pagrindinis NO2 šaltinis mieste.

    Azoto dioksidas laikomas toksišku teršalu, galinčiu dirginti kvėpavimo takus ir didinti kvėpavimo sistemos jautrumą. Dėl to savivaldybės planuose akcentuojama, kad NO2 mažinimas daugiausia priklausys nuo eismo srautų, transporto technologijų ir judumo įpročių pokyčių.

    „Labiausiai užterštas oras gali būti automobilio viduje, ypač spūstyse, kai vėdinimo sistema orą ima iš aplinkos, kurioje koncentruojasi išmetamosios dujos“, – pristatymo metu pabrėžė programos rengėjai.

    Ką parodė taršos sklaidos modeliavimas?

    Programai parengti atliktas oro taršos sklaidos modeliavimas, kuriame vertinti didieji ir mažesni taršos šaltiniai, kelių transporto srautai, meteorologinės sąlygos ir foninė tarša. Daugiausia dėmesio skirta NO2 ir kietosioms dalelėms KD10 bei KD2,5.

    Modeliavimas rodo, kad vien bazinių priemonių scenarijaus 2030 metais gali nepakakti, kad miestas pasiektų naujas ribines vertes. Didžiausiu iššūkiu įvardijamos smulkiosios kietosios dalelės KD2,5, kurios ypač svarbios dėl poveikio sveikatai ir dėl to, kad jos lengvai patenka į kvėpavimo sistemą.

    Pagal projekte cituojamus skaičiavimus, 2030 metais KD2,5 poveikį vis dar galėtų patirti daugiau kaip 405 000 gyventojų, vertinant pagal vidutinę metinę ribinę vertę. Tai reiškia, kad akcentas bus dedamas ne tik į trumpalaikius sprendimus, bet ir į ilgalaikius šildymo bei judumo pokyčius.

    Programos rengėjai pabrėžia, kad oro kokybę lemia ne vienas šaltinis, todėl priemonių efektyvumas priklausys nuo kelių sektorių sinchroniško veikimo. Dėl to vien tik transporto pertvarka ar vien tik šildymo modernizavimas nebūtų pakankamas, jei kitos sritys judėtų per lėtai.

    Kas keisis transportui ir šildymui?

    Transporto srityje programos projekte aptariami sprendimai, kurie paprastai taikomi Europos miestuose siekiant mažinti NO2 ir bendrą taršą. Tarp jų minimas mažos taršos zonos įrengimas, parkavimo politikos peržiūra, viešojo transporto modernizavimas ir plėtra, taip pat nulinės ir mažos emisijos transporto skatinimas.

    Taip pat numatoma plėsti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, „Statyk ir važiuok“ aikšteles, A juostas, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą. Atskirai akcentuojamas kelių dulkių mažinimas, nes jos prisideda prie kietųjų dalelių koncentracijų, ypač sausuoju metų laiku.

    Šildymo srityje numatoma skatinti centralizuoto šilumos tiekimo plėtrą, šilumos gamybos įrangos modernizavimą, pastatų renovaciją ir didesnį atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Daug dėmesio skiriama namų ūkiams, kurie šildosi individualiai, nes būtent ši grandis gali lemti reikšmingą KD2,5 sumažėjimą.

    Projekte aptariamos kryptys apima taršių šildymo įrenginių keitimą, pagalbos gyventojams stiprinimą vieno langelio principu, prisijungimo prie centralizuoto šildymo galimybių plėtrą ir mažiau taršių technologijų diegimą. Savivaldybė pabrėžia, kad realus proveržis priklausys nuo to, kaip greitai sprendimai taps prieinami ir finansiškai įkandami didesnei daliai gyventojų.

    Programa rengiama kaip „LIFE Clean air“ projekto dalis, o jos įgyvendinimas būtų pradedamas po patvirtinimo savivaldybės taryboje. Savivaldybė ragina vilniečius įsitraukti į derinimą, nes priemonės tiesiogiai palies kasdienius sprendimus, nuo šildymo būdo iki judėjimo mieste.

  • Mokslininkai rado smogo pėdsaką kraujyje: pokyčiai matomi dar iki plaučių vėžio diagnozės

    Mokslininkai rado smogo pėdsaką kraujyje: pokyčiai matomi dar iki plaučių vėžio diagnozės

    Smogas – ne tik kosulys

    Oro tarša vis dažniau siejama ne vien su pablogėjusia savijauta ar lėtinių kvėpavimo ligų paūmėjimais. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) dar 2013 metais lauko oro taršą ir kietąsias daleles priskyrė prie žmonėms kancerogeniškų veiksnių, o stipriausi įrodymai siejami su plaučių vėžiu.

    Nors rūkymas išlieka svarbiausiu plaučių vėžio rizikos veiksniu, jis nepaaiškina visų susirgimų. Dėl to mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria aplinkos poveikiui, ypač ilgalaikiam smulkiųjų dalelių ir kitų teršalų įkvėpimui.

    Iki šiol buvo aišku, kad tarša gali skatinti uždegimą ir oksidacinį stresą, kai sutrinka pusiausvyra tarp reaktyviųjų dalelių susidarymo ir ląstelių apsaugos mechanizmų. Tačiau tiksliai apčiuopti, kokie išmatuojami biologiniai pokyčiai atsiranda dar gerokai iki ligos, ilgą laiką buvo sudėtinga.

    Kraujo mėginiai paimti dar prieš diagnozę

    2026 metais žurnale „Nature Communications“ paskelbtame tyrime buvo analizuojami 1 357 dalyvių duomenys iš dviejų didelių American Cancer Society projektų. Kraujo paėmimo metu nė vienam dalyviui nebuvo diagnozuotas vėžys, tačiau vėlesniais metais 671 žmogui nustatytas plaučių vėžys, o 686 dalyviai sudarė kontrolinę grupę.

    Mokslininkai ištyrė 1 138 metabolitus – mažas molekules, kurios atspindi organizmo medžiagų apykaitos procesus. Kartu įvertinta dalyvių ekspozicija šešiems pagrindiniams teršalams, tarp jų anglies monoksidui, azoto dioksidui, kietosioms dalelėms PM10 ir PM2,5, ozonui bei sieros dioksidui.

    Ypač svarbu tai, kad kraujo mėginiai buvo surinkti iki diagnozės. Vienoje kohortoje vidutinis laikas tarp kraujo paėmimo ir plaučių vėžio nustatymo siekė apie septynerius metus, kitoje – apie dvejus metus, todėl atsirado galimybė ieškoti ankstyvų signalų dar iki ligos nustatymo.

    Kokie pokyčiai rasti ir ką tai reiškia

    Analizė parodė, kad 522 metabolitai buvo susiję bent su vienu oro taršos rodikliu. Tuomet išskirti aštuoni metabolitai, kurie siejosi ir su taršos poveikiu, ir su vėlesne plaučių vėžio rizika.

    Dalis šių metabolitų, kaip nurodo autoriai, statistiškai tarpininkavo ryšiui tarp ekspozicijos PM10, PM2,5 ar ozonui ir plaučių vėžio rizikos. Pastebėti pokyčiai atitiko biologinius kelius, susijusius su uždegimu, oksidaciniu stresu, energijos apykaita ir organizmo reakcija į svetimas medžiagas.

    „Svarbiausia, kad išmatuojami metabolomo skirtumai buvo matomi dar iki plaučių vėžio diagnozės, o tai priartina prie biologinio mechanizmo, kaip tarša ilgainiui gali didinti riziką“, – teigiama tyrimo išvadose.

    Vis dėlto rezultatai nereiškia, kad jau dabar galima atlikti kraujo testą, kuris patikimai pasakytų, ar konkrečiam žmogui smogas sukels plaučių vėžį. Nustatyti metabolitai kol kas laikomi potencialiais biomarkeriais, kuriuos būtina patvirtinti papildomuose tyrimuose.

    Tyrimas turi ir ribotumų: taršos poveikis vertintas remiantis gyvenamosios vietos duomenimis, o metabolominis profilis nustatytas vieną kartą. Be to, dauguma dalyvių buvo vyresnio amžiaus ir baltaodžiai, todėl išvadas dar reikia tikrinti įvairesnėse populiacijose.

    Nepaisant to, darbas sustiprina pagrindinę žinutę: smogas nėra vien trumpalaikio diskomforto klausimas. Jo poveikis gali palikti ilgai išliekančių biologinių pėdsakų, kurie išryškėja gerokai anksčiau, nei liga diagnozuojama įprastais būdais.

  • Kijeve pablogėjo oro kokybė po raketų smūgio ir kaitros: ekspertai ragina rečiau būti lauke

    Kijevo gyventojams patariama kiek įmanoma sumažinti laiką lauke dėl padidėjusios oro taršos, kuri, specialistų teigimu, gali būti pavojinga kvėpavimo takams. Apie tai kalbėdamas televizijos kanale „Novini.LIVE“ įspėjo Ukrainos hidrometeorologijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Michailas Savenecas.

    Anot jo, oro kokybė suprastėjo po rugpjūčio 5 dieną įvykdyto rusų raketų smūgio, kai dalis židinių mieste ir jo apylinkėse ėmė smilkti. Situaciją paaštrino meteorologinės sąlygos: labai silpnas vėjas reiškia, kad teršalai beveik neišsisklaido ir kurį laiką laikosi arčiau žemės paviršiaus.

    Papildomą taršos foną sudaro ir įprasti miesto šaltiniai, ypač intensyvus eismas rytais bei piko valandomis. Kai oro masės nejuda, net ir kasdienės transporto emisijos gali labiau prisidėti prie smogo, o kartu su degimo produktais sudaryti sveikatai nepalankų mišinį.

    Specialistas atkreipė dėmesį, kad karštomis, giedromis dienomis stipriau formuojasi priežeminis ozonas, kurio koncentracijos dažniausiai didėja artėjant dienos viduriui. „Priežeminis ozonas karštu oru, kai nėra debesuotumo ir šviečia tiesioginė saulė, taps pagrindiniu cheminiu procesu, kuris tęsis tol, kol laikysis tokios oro sąlygos“, – sakė M. Savenecas.

    Pasak jo, dalis teršalų kinta per parą: vakare, sumažėjus tiesioginei saulės spinduliuotei, priežeminis ozonas ima irti, tačiau degimo produktai atmosferoje gali išsilaikyti ilgiau. Krituliai paprastai padeda „nuplauti“ dalį teršalų ir sumažinti jų koncentraciją ore.

    Ekspertas pabrėžė, kad tokios taršos sąlygos gali paveikti ne tik kvėpavimo takus, bet ir širdies bei kraujotakos sistemą, o priežeminis ozonas gali dirginti akis. Jautresniems žmonėms, ypač sergantiems astma, padidėja paūmėjimų rizika ir gali prireikti dažniau naudoti paskirtus vaistus.

    Gyventojams rekomenduojama riboti buvimą lauke, ypač dienos metu, kai tarša gali būti didesnė. Taip pat patariama namuose dažniau atlikti drėgną valymą, kad ant paviršių nusėdusios dalelės nepatektų atgal į orą.

    Paklaustas, ar tai reiškia, kad žmonėms reikėtų visai neiti į lauką, specialistas pripažino, kad geriausia vengti nebūtino išėjimo. „Vengti – taip, žinoma. Jei išeiti tenka, kaukės gali padėti, tik klausimas, kiek tai pakeliama per karštį“, – teigė jis.

    Tuo metu oro kokybės stebėsenos tarnybos fiksuoja laikiną oro būklės pablogėjimą sostinėje, siejamą su karščiu, dūmais ir smulkiųjų dalelių koncentracijos augimu. Gyventojams patariama sekti oficialią informaciją ir, esant savijautos pablogėjimui, kreiptis į medikus.

  • Tyrimas: gyvename ilgiau, bet sveikų metų mažėja – kas didina ligotumo atotrūkį pasaulyje

    Tyrimas: gyvename ilgiau, bet sveikų metų mažėja – kas didina ligotumo atotrūkį pasaulyje

    Žmonių gyvenimo trukmė per pastarąjį šimtmetį smarkiai pailgėjo, o pasaulinis vidurkis pasiekė apie 73,8 metų. Tai siejama su mažėjusiu mirtingumu nuo infekcinių ligų, geresne motinų ir vaikų sveikata bei pažanga gydant lėtines ligas.

    Vis dėlto naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad papildomi metai vis dažniau praeina ne geros savijautos, o prastesnės sveikatos sąlygomis. Publikacijoje žurnale „The Lancet Public Health“ teigiama, jog daugumoje iš 204 analizuotų šalių gyvenimo trukmės augimas lenkia sveiko gyvenimo trukmės didėjimą.

    Skaičiuojama, kad 2023 metais žmonės vidutiniškai 14,5 proc. savo gyvenimo praleido su ligomis, negalia ar ryškiais kasdienės veiklos apribojimais. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad ilgiausiai gyvenančiose valstybėse dažnai fiksuojami ir ilgesni prastos sveikatos laikotarpiai.

    Kur ligotumo atotrūkis didžiausias?

    Tyrime pabrėžiama, kad turtingiausiose šalyse 2023 metais prastos sveikatos dalis siekė apie 15,7 proc. gyvenimo. Mažiausias sergamumo atotrūkis, vertinant regionais, nustatytas Afrikoje į pietus nuo Sacharos, kur jis įvardijamas kaip apie 9 metų.

    Tarp šalių, kuriose ligotumo atotrūkis buvo ryškiausias, išskiriamos Jungtinės Amerikos Valstijos, Australija ir Kanada. Tuo metu Nauru, Saliamono Salos ir Laosas minimi kaip valstybės, kuriose žmonės santykinai trumpiausiai gyvena su prasta sveikata.

    Nyderlandai įvardijami kaip viena iš šalių, kuriose per kelis dešimtmečius labiausiai išaugo gyvenimo dalis, praleidžiama su sveikatos sutrikimais. Tyrimo duomenimis, ji didėjo nuo 13,2 proc. 1990 metais iki 15,7 proc. 2023 metais.

    Kas labiausiai didina prastų metų skaičių?

    Autoriai skaičiuoja, kad 57,4 proc. pasaulinio ligotumo atotrūkio sudaro ne mirtinos, bet ilgalaikę negalią ar funkcinius apribojimus sukeliančios būklės. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių gyvena ilgiau, tačiau su skausmu, judėjimo ribotumu ar kitais lėtiniais simptomais.

    Tarp pagrindinių priežasčių minimi raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai, ypač apatinės nugaros dalies skausmai, taip pat psichikos sveikatos sutrikimai. Svarbų vaidmenį, pasak tyrimo, turi ir jutimo organų ligos, pavyzdžiui, su amžiumi susijęs klausos silpnėjimas, bei netyčiniai sužalojimai.

    Mažesnių pajamų šalyse, be lėtinių būklių, didelę dalį prastos sveikatos metų sudaro mitybos nepakankamumas, kvėpavimo takų infekcijos, tuberkuliozė ir apleistos tropinės ligos. Tai rodo, kad sveiko gyvenimo trukmę skirtingose valstybėse trumpina nevienodos, bet dažnai išvengiamos priežastys.

    Tyrime taip pat išskiriami rizikos veiksniai: per didelis kūno masės indeksas, vaikų ir motinų mitybos nepakankamumas, tabako vartojimas, padidėjusi gliukozė kraujyje nevalgius ir oro tarša. Aukštų pajamų šalyse tarp reikšmingų veiksnių dažniau minimas didelis alkoholio vartojimas ir narkotikų vartojimas.

    Ką tai reiškia sveikai senatvei?

    Tyrimo autoriai teigia, kad sveikatos sistemoms vien gyvenimo trukmės didinimo nebeužtenka, nes visuomenei brangiai kainuoja ilgesnis gyvenimas su negalia. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, kaip tvariai finansuoti socialinę globą ir kaip subalansuoti prevencijos, gydymo, reabilitacijos bei inovacijų prioritetus.

    Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, sveikas senėjimas siejamas su funkcinių gebėjimų išsaugojimu, leidžiančiu vyresniame amžiuje gyventi savarankiškai ir patirti gerovę. Tyrime pabrėžiama, kad nuo 1990 metų prastos sveikatos gyvenimo dalis nuosekliai auga, todėl prevencijai ir ilgalaikei priežiūrai reikia daugiau dėmesio.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad būsimi gyventojų sveikatos laimėjimai priklausys ne tik nuo to, ar žmonės gyvens ilgiau, bet ir nuo to, ar jie gyvens sveikiau“, – sakė Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos Sveikatos metrikos ir vertinimo instituto vadovas Christopheris Murray.

    „Sveikos senatvės pažanga turėtų būti vertinama ne vien pagal gyvenimo trukmę, bet ir pagal sveiko gyvenimo trukmę, daugiau investuojant į prevenciją, ilgalaikį ligų valdymą ir lėtinių ligų priežiūrą“, – pridūrė C. Murray.

    Autoriai akcentuoja, kad didžiausią poveikį gali turėti ankstyvesnis rizikos veiksnių valdymas, geriau prieinama reabilitacija, psichikos sveikatos paslaugos ir integruotos ilgalaikės priežiūros modeliai. Taip pat pabrėžiama pagalbinių technologijų svarba, nes jos gali realiai sumažinti kasdienės veiklos ribojimus ir prailginti savarankiško gyvenimo laiką.

  • Tyrimas: Sacharos dulkės Europoje stiprėja ir blogina oro kokybę – rizika sveikatai auga

    Naujas žurnale Nature publikuotas tyrimas rodo, kad Sacharos dulkių koncentracija Europoje per maždaug dešimt metų išaugo 10–25 proc. Kai kuriose teritorijose, įskaitant Jungtinę Karalystę, su tokiais pernašomis siejamas oro užterštumas per tą patį laikotarpį išaugo beveik perpus.

    Mokslininkai analizavo daugiau nei 18 500 kasdienių matavimų iš 103 oro stebėsenos stočių skirtingose Europos šalyse. Didžiausios koncentracijos registruotos pietų Europoje, ypač Ispanijoje ir Kanarų salose, per kurias Sacharos dulkės dažniausiai pasiekia žemyną.

    Tyrime pabrėžiama, kad pagrindinis pokyčius lemiantis veiksnys yra stiprėjantis Šiaurės Afrikos dykumėjimas, kurį spartina klimato kaita ir žmogaus veikla. Nors dulkių audrų skaičius, kaip nurodoma, smarkiai nepasikeitė, pačios audros tapo intensyvesnės ir į šiaurę perneša daugiau kietųjų dalelių.

    Sacharos dulkių epizodai siejami su staigiais kietųjų dalelių koncentracijos šuoliais, kurie gali apsunkinti kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemų būklę. Tyrėjai pažymi, kad tokiais laikotarpiais didėja mirčių nuo infarktų ir ūmių kvėpavimo takų ligų skaičius.

    Ilgesnis užteršto oro poveikis taip pat didina riziką susirgti astma, lėtiniu bronchitu ir kitomis plaučių ligomis. Ypač pažeidžiami vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir turintys lėtinių sveikatos sutrikimų.

    Dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra kosulys, apsunkintas kvėpavimas, spaudimo jausmas krūtinėje, akių, nosies ir gerklės dirginimas. Tokiais atvejais specialistai paprastai rekomenduoja stebėti oro kokybės rodiklius ir riboti intensyvų fizinį krūvį lauke.

    Vienas labiausiai pastebimų reiškinių yra vadinamasis purvinas lietus, kai krituliai kartu su dulkėmis palieka rusvai gelsvas nuosėdas ant automobilių, langų ir kitų paviršių. Nors vizualiai tai atrodo įspūdingai, problemos esmė yra ne estetika, o padidėjęs kietųjų dalelių kiekis ore.

    Sacharos dulkės veikia ir saulės energetiką, nes ant paviršių nusėdusios dalelės mažina saulės šviesos patekimą. Tyrime minimi nuostoliai saulės elektrinių generacijoje gali siekti 15–30 proc., o per intensyvesnius epizodus – dar daugiau, priklausomai nuo vietos ir užterštumo trukmės.

    Mokslininkai įspėja, kad toliau šylant klimatui tokių epizodų reikšmė Europoje gali didėti. Tai reiškia, kad oro kokybės stebėsena, ankstyvas įspėjimas ir visuomenės informavimas gali tapti dar svarbesni tiek sveikatos apsaugai, tiek energetikos planavimui.

  • Kinija planuoja Liučžou miesto- miško rajoną: 40 000 medžių ant pastatų ir žalesnės gatvės

    Kinijoje svarstomas ambicingas urbanistinis projektas, dažnai vadinamas Liučžou miesto- miško idėja. Jo esmė paprasta: naujas miesto rajonas būtų statomas taip, kad pastatų fasadai, stogai ir balkonai taptų vieta tūkstančiams medžių bei gausiai augmenijai.

    Projektas siejamas su pietų Kinijos Guangsi regione esančiu Liučžou miestu, kuriame gyvena apie 1 500 000 žmonių. Numatyta, kad naujasis rajonas būtų kuriamas miesto šiaurinėje dalyje, o apželdinimas būtų integruotas į gyvenamuosius namus, biurus, mokyklas, viešbučius ir gydymo įstaigą.

    Pagal viešai pristatytą koncepciją, ant pastatų ir aplink juos būtų pasodinta apie 40 000 medžių ir beveik 1 000 000 įvairių augalų. Tai būtų daugiau nei šimto rūšių želdiniai, parinkti taip, kad geriau prisitaikytų prie vietos klimato ir galėtų augti ant pastatų konstrukcijų.

    Idėjos autoriai teigia, kad toks apželdinimas padėtų mažinti oro taršą ir švelninti vadinamąjį miesto šilumos salos efektą, kai tankiai užstatytos teritorijos įkaista labiau nei aplinkinės. Tanki žaluma taip pat gali slopinti triukšmą ir kurti palankesnę aplinką biologinei įvairovei, pavyzdžiui, paukščiams ir vabzdžiams.

    Liučžou miesto- miško vizija iš dalies remiasi ankstesniais vertikalaus apželdinimo pavyzdžiais Europoje, labiausiai išgarsėjusiais Milane. Šio tipo sprendimai pastaraisiais metais dažniau aptariami ir Azijos miestuose, ypač ten, kur oro kokybė ir vasaros karščiai tampa reikšminga urbanistinio planavimo problema.

    Projektiniuose siūlymuose minimi ir energetiniai sprendimai, kurie galėtų mažinti rajono poveikį klimatui, pavyzdžiui, saulės energijos panaudojimas ir geoterminės technologijos pastatų šildymui bei vėsinimui. Taip pat akcentuojamas elektrinis transportas, kad susisiekimas su miestu būtų kuo mažiau taršus.

    Vis dėlto tokie projektai paprastai kelia ir praktinių klausimų: nuo ilgalaikės želdinių priežiūros, drėkinimo bei saugumo iki papildomų apkrovų pastatų konstrukcijoms ir realių eksploatacijos kaštų. Dėl to galutinis rezultatų efektyvumas dažnai priklauso ne tik nuo architektūrinės idėjos, bet ir nuo to, kaip sprendimai įgyvendinami bei prižiūrimi dešimtmečiais.

    Kinija pastaraisiais metais vis dažniau eksperimentuoja su didelio masto miestų aplinkos sprendimais, kurie turi reaguoti į karščio bangas, taršą ir sparčią urbanizaciją. Liučžou miesto- miško sumanymas šiame kontekste išsiskiria tuo, kad žaluma siūloma ne kaip atskira miesto erdvė, o kaip pastatų dalis.

    „Liučžou sumanytas kaip atspirties taškas“, – sakė projekto rengėjai, pabrėždami, kad panašūs sprendimai gali būti svarstomi ir kituose miestuose, susiduriančiuose su oro tarša.