CP v2

Tag: Oro tarša

  • Gydytojai įspėja: 10 veiksnių, kurie tyliai didina demencijos riziką ir jaunystėje

    Demencija dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 65 metų žmonėms, tačiau specialistai pabrėžia, kad riziką formuoja ne vien amžius ar paveldimumas. Dalis veiksnių pradeda veikti gerokai anksčiau ir ilgainiui gali prisidėti prie atminties, kalbos bei elgesio pokyčių.

    Gydytojai ir visuomenės sveikatos ekspertai vis dažniau akcentuoja, kad smegenų sveikata glaudžiai susijusi su bendra organizmo būkle. Širdies ir kraujagyslių ligos, ilgalaikis uždegimas, psichikos sveikatos sutrikimai ar prastas miegas gali turėti ilgalaikių pasekmių kognityvinėms funkcijoms.

    Kokie veiksniai didina riziką?

    Tarp svarbiausių riziką didinančių aplinkybių minimos ankstyvo amžiaus infekcijos ir nepalanki vaikystės patirtis, įskaitant ilgalaikį nesaugumą ar trauminius išgyvenimus. Taip pat reikšmės turi socialiniai ir ekonominiai veiksniai, kurie gali riboti galimybes laiku gauti sveikatos priežiūrą ir palaikyti sveiką gyvenimo būdą.

    Prie didesnės rizikos siejami ir lėtiniai susirgimai, nuolatinis stresas, nerimas bei depresija. Vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos poveikiui, ypač oro taršai, nes ji siejama su uždegiminiais procesais ir kraujagyslių pažeidimais, kurie gali neigiamai veikti smegenų veiklą.

    Mokslininkai taip pat išskiria lėtinį uždegimą, žarnyno mikrobiotos sutrikimus ir prastą miego kokybę. Šie veiksniai gali veikti per hormonų pusiausvyrą, imuninės sistemos reakcijas ir medžiagų apykaitą, o tai ilgainiui gali atsiliepti dėmesiui, atminčiai ir sprendimų priėmimui.

    Ką galima padaryti praktiškai?

    Ekspertai pabrėžia, kad dalis rizikos veiksnių yra koreguojami, todėl prevencija turėtų prasidėti kuo anksčiau. Didžiausią naudą dažniausiai duoda kraujospūdžio, cholesterolio ir cukraus kiekio kontrolė, pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, kokybiškas miegas ir psichikos sveikatos priežiūra.

    Viešosios politikos lygmeniu svarbios priemonės apima oro kokybės gerinimą ir užkrečiamųjų ligų prevenciją, įskaitant planinius skiepus. Specialistai primena, kad smegenų sveikatą lemia daug veiksnių, todėl riziką mažina ne vienas sprendimas, o nuoseklus dėmesys sveikatai viso gyvenimo eigoje.

    „Pagrindinė žinutė yra ta, kad smegenų sveikatą lemia ne tik amžius ar genetika, bet ir tai, kokioje aplinkoje gyvename bei kaip rūpinamės savimi kasdien“, – teigia ekspertai.

  • 2025 metų oro kokybės apžvalga: kuriuose miestuose tarša kito labiausiai ir kodėl

    2025 metų oro kokybės apžvalga: kuriuose miestuose tarša kito labiausiai ir kodėl

    Aplinkos apsaugos agentūra pristatė 2025 metų aplinkos oro kokybės tyrimų apžvalgą, parengtą pagal valstybinio aplinkos monitoringo programą. Joje vertinama situacija zonoje, apimančioje Lietuvos teritoriją už Vilniaus ir Kauno aglomeracijų ribų.

    Pagal Europos Sąjungoje taikomus reikalavimus šalys oro kokybės valdymui skirstomos į zonas ir aglomeracijas. Lietuvoje atskirai išskirtos Vilniaus ir Kauno aglomeracijos, o likusi teritorija priskiriama zonai, kurios rodiklius ir apžvelgia ši ataskaita.

    Kur ir kaip buvo matuojama

    2025 metais urbanizuotose zonos vietovėse oro kokybė buvo tiriama aštuoniose stotyse. Matavimai vyko didžiuosiuose miestuose Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, taip pat pramonės centruose Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose ir Naujojoje Akmenėje.

    Papildomai oro kokybės stebėsena vykdoma ir neurbanizuotose vietovėse, kad būtų matomas platesnis foninis užterštumas ir ilgalaikės tendencijos. Tokie matavimai atliekami Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionaliniuose parkuose.

    Ką rodo 2025 metų rezultatai

    Agentūros pateiktoje apžvalgoje nurodoma, kad 2025 metais teršalų koncentracijos skirtingose vietovėse kito nevienodai. Vis dėlto, lyginant su ankstesniais metais, didelių permainų zonos teritorijoje nefiksuota.

    Kartu pabrėžiama ilgalaikė kryptis: daugelyje stočių stebima taršos mažėjimo tendencija. Tai siejama su palaipsniu technologijų atsinaujinimu, griežtėjančiais aplinkosauginiais reikalavimais, efektyvesniu šilumos gamybos sektoriumi ir pokyčiais transporto parko struktūroje.

    Pagrindiniai taršos šaltiniai

    Valstybinio aplinkos monitoringo duomenys rodo, kad svarbiausi oro taršos šaltiniai išlieka tie patys. Didžiausią įtaką daro transportas, šiluminės energijos gamyba tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, taip pat pramoninė veikla.

    Reikšmingą indėlį sudaro ir žemės ūkis, statybos bei kelių remonto darbai, o miestuose papildomai prisideda miesto tvarkymo ir priežiūros veiklos. Dėl to oro kokybės pokyčiai dažnai priklauso ne nuo vieno veiksnio, o nuo kelių šaltinių derinio ir vietos sąlygų.

  • Iš dangaus krenta pavojingas lietus? Mokslininkai perspėja dėl rūgščiųjų kritulių

    Iš dangaus krenta pavojingas lietus? Mokslininkai perspėja dėl rūgščiųjų kritulių

    Kas yra rūgštieji krituliai

    Rūgštieji krituliai – tai lietus, sniegas, rūkas ar ant paviršių nusėdančios dalelės, kurių rūgštingumas padidėjęs, nes ore susidaro sieros ir azoto rūgštys. Pagrindinis mechanizmas paprastas: sieros dioksidas ir azoto oksidai atmosferoje reaguoja su vandens garais, o vėliau nusėda su krituliais.

    Nors dažniausiai minimas lietus, poveikis gali būti ir nematomas: rūgštėjantis rūkas, dulkės bei smulkiosios dalelės nusėda ant augalų, dirvožemio, pastatų. Dėl to problema aktuali ne tik miškuose ar ežeruose, bet ir miestuose, kur tarša koncentruojasi prie transporto ir pramonės.

    Kas labiausiai didina riziką

    Didžiausią įtaką rūgštiesiems krituliams daro iškastinio kuro deginimas energetikoje, pramonėje, šildyme ir transporte. Į atmosferą patenkantys teršalai gali būti nunešami šimtus kilometrų, todėl rūgštėjimo padariniai nebūtinai sutampa su taršos šaltinio vieta.

    Natūralių šaltinių taip pat yra: ugnikalniai, miškų gaisrai, žaibai didina sieros ir azoto junginių kiekį ore. Vis dėlto ilgalaikė ir didelio masto tarša dažniausiai siejama su žmogaus veikla, ypač intensyvios pramonės ir didelio transporto srauto regionuose.

    Žala gamtai ir sveikatai

    Rūgštėjantis dirvožemis praranda dalį augalams svarbių mineralų, o kai kurie metalai tampa lengviau išplaunami ir gali patekti į vandens telkinius. Dėl to silpnėja augalai, didėja jų jautrumas šalčiui, ligoms ir kenkėjams, o kai kuriais atvejais nukenčia ištisi miškų masyvai.

    Vandens telkiniuose pH mažėjimas pavojingas žuvims ir bestuburiams, nes sutrinka jų dauginimasis ir mitybos grandinės. Kraštutiniais atvejais ežerai ar upių ruožai gali tapti biologiškai skurdūs, ypač jei vanduo turi mažai natūralių buferinių medžiagų, neutralizuojančių rūgštį.

    Žmogaus odai rūgštus lietus paprastai nesukelia cheminių nudegimų, tačiau problema slypi ore esančiuose teršaluose. Smulkiosios dalelės, sulfatai ir nitratai, taip pat su jais susiję azoto oksidai gali dirginti kvėpavimo takus, o ilgesnis poveikis siejamas su didesne kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    Kodėl problema neišnyko

    Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių teršalų mažėjo dėl griežtesnių standartų, dūmų valymo įrangos ir pokyčių energetikoje. Tai padėjo sumažinti sieros dioksido emisijas, tačiau azoto oksidų klausimas išlieka aštrus ten, kur dominuoja kelių transportas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad rūgštėjimas gali grįžti bangomis, jei didėja pramonės apimtys, energijos gamyba iš anglies ar intensyvėja eismas. Prie rizikos prisideda ir klimato kaita, nes karščio bangos bei sausros didina gaisrų tikimybę, o ekstremalūs orai keičia teršalų pernašą ir nusėdimą.

    Ką daro šalys ir ką gali gyventojai

    Efektyviausios priemonės siejamos su taršos prevencija: mažesnėmis sieros ir azoto oksidų emisijomis, švaresniu kuru, pramonės filtrais ir energetikos transformacija į mažiau teršiančius šaltinius. Praktikoje tai reiškia ir investicijas į atsinaujinančią energetiką, ir efektyvesnį šildymą, ir transporto elektrifikaciją.

    Gyventojams rūgštieji krituliai dažniausiai yra platesnės oro taršos problemos dalis, todėl aktualu sekti oro kokybės pranešimus, ypač jautrioms grupėms. Ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią naudą duoda sprendimai, mažinantys deginimą ir emisijas, nes būtent tai tiesiogiai mažina ir rūgštėjimo, ir kietųjų dalelių keliamą žalą.

  • Šepetos durpyno gaisras užgesintas: po lokalizacijos naktį patruliuota, baigti vandens pylimo darbai

    Šepetos durpyno gaisras užgesintas: po lokalizacijos naktį patruliuota, baigti vandens pylimo darbai

    Gegužės 6 dieną 6.11 valandą paskelbta Šepetos durpyne kilusio gaisro likvidacija. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, gaisras užgesintas, o visi suplanuoti darbai vietoje baigti.

    Dar prieš tai, gegužės 5 dieną 21.32 valandą, buvo paskelbta gaisro lokalizacija. Vis dėlto ugniagesiai gelbėtojai ir durpyno darbuotojai liko teritorijoje per naktį, kad visame degusiame plote būtų tęsiami vandens pylimo darbai ir vykdomas patruliavimas.

    Situacija vietoje ir pajėgos

    Gegužės 5 dieną popiet ugniagesiai informavo, kad nors situacija suvaldyta, židiniai vis atsinaujina, o dėl stipraus vėjo maždaug 4 hektarų plote vis įsiplieskia pavienės vietos. Gesinimas tokiais atvejais reikalauja nuolatinio perimetro tikrinimo ir greitos reakcijos į naujus įkaitusius taškus.

    Gesinimo darbuose tuo metu dalyvavo per 30 ugniagesių gelbėtojų, buvo pasitelktos 7 automobilinės cisternos. Taip pat dirbo daugiau kaip 50 įmonės darbuotojų ir 10 traktorių, kuriais buvo padedama pasiekti sunkiau privažiuojamas vietas bei užtikrinti vandens tiekimą.

    Ekstremalioji situacija ir rekomendacijos

    Kupiškio rajono savivaldybėje mero potvarkiu buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl eksploatuojamo Šepetos durpyno degimo ir smilkimo, sukėlusio oro taršą. Tokie sprendimai paprastai leidžia greičiau mobilizuoti resursus, koordinuoti tarnybų veiksmus ir operatyviau informuoti gyventojus.

    Gyventojams rekomenduota ir toliau laikytis anksčiau skelbtų nurodymų: vengti ilgesnio buvimo lauke, laikyti uždarytus namų langus ir sekti oficialią informaciją. Esant dūmams ar juntamai taršai, ypač svarbu atidžiai stebėti savo savijautą rizikos grupėms priklausantiems žmonėms.

    Kodėl durpynų gaisrai tokie sudėtingi

    Durpynų gaisrai laikomi vienais sudėtingiausių, nes degimas gali vykti ne tik paviršiuje, bet ir giliai po žeme, neretai be atviros liepsnos. Dėl to gaisro židiniai gali ilgai smilkti, būti sunkiai pastebimi ir net po gesinimo atsinaujinti iš gilesnių sluoksnių.

    Skirtingai nei greičiau plintantys ir aiškiai matomi miško gaisrai, durpynuose degimas dažnai yra lėtas, paslėptas ir sunkiai prognozuojamas, todėl būtinas ilgesnis stebėjimas. Dėl šios priežasties lokalizacija ne visada reiškia, kad rizika praėjo, o patruliavimas ir papildomas vandens pylimas tampa esmine galutinės likvidacijos dalimi.

    „Dėkojame visoms tarnyboms, ugniagesiams gelbėtojams, savanoriams, Lietuvos šauliams ir įmonių darbuotojams už operatyvų, profesionalų ir sutelktą darbą valdant sudėtingą situaciją“, – skelbiama informacijoje apie gaisro likvidaciją.

  • Mirtinai užterštas oras Europoje: kur PM2,5 rodikliai blogiausi ir kodėl tai svarbu?

    Mirtinai užterštas oras Europoje: kur PM2,5 rodikliai blogiausi ir kodėl tai svarbu?

    PM2,5: ką rodo naujausi duomenys

    Naujausioje Europos aplinkos agentūros (EAA) apžvalgoje teigiama, kad iki 20 proc. oro kokybės matavimo stočių Europoje fiksuoja taršą, viršijančią šiuo metu galiojančius Europos Sąjungos standartus. Vienas didžiausių iššūkių išlieka smulkiosios kietosios dalelės PM2,5, galinčios prasiskverbti giliai į plaučius ir patekti į kraujotaką.

    PM2,5 susidaro ne tik dėl kelių transporto. Prie taršos prisideda pramonės objektai, naftos perdirbimas, cemento gamyba, iškastinio kuro deginimas, o kai kuriais sezonais ir miškų gaisrų dūmai.

    EAA duomenys rodo, kad 2024–2025 metų laikotarpiu didžiausi metiniai PM2,5 vidurkiai buvo fiksuoti pietų Italijoje. Kai kuriose vietovėse rodikliai smarkiai viršijo Europos Sąjungos metinę ribą, siekiančią 25 mikrogramus kubiniame metre.

    Italijos miesteliuose Ceglie Messapica ir Torchiarolo metiniai vidurkiai atitinkamai siekė apie 117 ir 113 mikrogramų kubiniame metre. Tokie skaičiai rodo ne pavienius trumpalaikius šuolius, o ilgalaikę problemą, tiesiogiai susijusią su sveikatos rizikomis.

    Kodėl kai kur tarša tokia didelė

    Ekspertai pabrėžia, kad dideli PM2,5 šuoliai pietų Italijoje žiemą dažnai siejami su biomasės deginimu, ypač kūrenimu židiniuose ir krosnyse. Šaltuoju sezonu prie taršos prisideda ir meteorologinės sąlygos, kai atmosfera prasčiau išsklaido teršalus.

    „Tokius šuolius daugiausia lemia biomasės deginimas žiemą, dažniausiai židiniuose“, – sakė Bari universiteto chemijos ir aplinkos poveikio profesorius Gianluigi De Gennaro.

    Pasak jo, tarša sustiprėja ir dėl sumažėjusios atmosferos gebos išsklaidyti daleles tam tikru metų laiku. Tai siejama su žemesniu ir tankesniu ribiniu atmosferos sluoksniu, kuris gali riboti teršalų „išsisklaidymą“ virš gyvenamųjų teritorijų.

    Ryškus taršos „židinys“ matomas ir šiaurės Italijoje, kur koncentruota pramonė ir intensyvus transportas. Čia nemažai vietovių metiniai kietųjų dalelių rodikliai balansuoja ties 25 mikrogramų kubiniame metre riba, todėl net nedideli pokyčiai gali lemti jos viršijimą.

    2024–2025 metų laikotarpiu, be Italijos, ribą viršijančios reikšmės fiksuotos ir kai kuriuose Lenkijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos, Šiaurės Makedonijos, Rumunijos bei Turkijos regionuose. EAA duomenyse išsiskiria ir vienas Kopenhagos matavimo taškas, kuriame užfiksuotas apie 95 mikrogramų kubiniame metre metinis vidurkis.

    Sveikatos pasekmės ir kiti teršalai

    EAA vertinimu, didžiausi su ilgalaikiu PM2,5 poveikiu siejami mirtingumo rodikliai 100 000 gyventojų tenka Balkanų ir Rytų Europos šalims. Tarp dažniausiai minimų valstybių yra Albanija, Bulgarija, Graikija ir Rumunija, kur taršos našta sveikatai laikoma ypač didelė.

    Palyginamuose vertinimuose Italija taip pat išsiskiria aukštesniais su PM2,5 siejamais mirtingumo rodikliais nei panašaus dydžio šalys, tokios kaip Ispanija, Prancūzija ar Vokietija. Mažiausios reikšmės dažniau fiksuojamos Šiaurės Europoje, įskaitant Islandiją, Suomiją, Švediją, Estiją ir Norvegiją.

    Nors ilgalaikė tendencija daugelyje šalių gerėjanti, sveikatos rizika išlieka didelė, ypač vertinant pagal griežtesnes Pasaulio sveikatos organizacijos gaires. PSO rekomenduojama metinė PM2,5 riba yra 5 mikrogramai kubiniame metre, todėl dauguma europiečių pagal šį kriterijų vis dar kvėpuoja nesaugiu oru.

    Be PM2,5, specialistai išskiria ir kitus teršalus: PM10 daleles, pažemio ozoną bei benzo(a)pireną. Pažemio ozonas susidaro saulės šviesai veikiant teršalų mišinius, susijusius su transporto ir pramonės emisijomis, o benzo(a)pirenas siejamas su dūmais, degimo procesais ir kai kuriais buitiniais šaltiniais.

    Kaip sumažinti poveikį kasdienybėje

    Ekspertai pabrėžia, kad asmeninė apsauga prasideda nuo paprastų sprendimų, ypač miestuose. Rekomenduojama vėdinti patalpas ne piko metu, kai eismas intensyviausias, o didesnės taršos dienomis riboti intensyvią fizinę veiklą lauke.

    Praktiškai gali padėti ir patalpų oro valytuvas, nors jis nepakeičia taršos mažinimo priemonių „prie šaltinio“. Taip pat patariama rinktis sertifikuotas krosneles, vengti deginti kurą dienomis, kai tarša linkusi kauptis, ir sekti realaus laiko oro kokybės informaciją programėlėse.

  • Childhood Air Pollution May Weaken Teen Brain Connectivity, New Generation R Study Suggests

    A study led by the Barcelona Institute for Global Health (ISGlobal) reports that children exposed to higher levels of air pollution early in life show weaker connections between key brain regions. The findings, published in Environment International, add to evidence that pollution may influence neurodevelopment.

    Researchers focused on functional connectivity, a measure of how strongly brain areas coordinate activity within and between networks. These networks support attention, movement control, sensory processing, and other cognitive functions that continue to mature through adolescence.

    What the researchers measured

    The analysis used data from 3 626 children in the long-running Generation R cohort in Rotterdam. Air pollution exposure at home addresses was estimated for particulate matter PM2.5 and PM10, plus nitrogen dioxide and other nitrogen oxides.

    Brain scans were taken at rest, first at around age 10 and again at an average age of 14. The team compared pollution exposure from birth to age three with exposure in the year immediately before each neuroimaging assessment.

    Signals seen across adolescence

    Higher pollution exposure from birth to age three was linked to lower connectivity between the amygdala and cortical networks involved in attention, somatomotor function, and auditory processing. The amygdala plays a central role in emotional processing and threat responses.

    Separately, higher recent exposure to PM10 in the year before scanning was associated with reduced connectivity between the salience network and the medial-parietal network. These networks are involved in detecting relevant stimuli and supporting introspection and self-referential thinking.

    Authors cautioned that the study identifies associations rather than proving causation, and that further work is needed to clarify biological mechanisms. Still, they noted that some links appeared to persist through adolescence, raising questions about longer-term effects on cognition and emotion.

    How this fits with earlier findings

    The same research group has also reported associations between prenatal and childhood pollution exposure and changes in brain volume in the Generation R cohort. In that work, higher prenatal exposure to PM2.5 and certain metals was tied to a smaller hippocampus at age 8, followed by signs consistent with compensatory growth later.

    Together, the studies reinforce concerns that common urban air pollution exposures may coincide with measurable differences in the developing brain. The researchers argue the results support policies aimed at reducing traffic-related pollution where children live, learn, and play.

  • Kupiškio rajono durpyno gaisras: NVSC įspėja dėl oro taršos ir pateikia aiškias rekomendacijas

    Kupiškio rajono durpyno gaisras: NVSC įspėja dėl oro taršos ir pateikia aiškias rekomendacijas

    NVSC perspėja, kad dėl Kupiškio rajone kilusio durpyno gaisro apylinkėse gali padidėti oro tarša kietosiomis dalelėmis. Gyventojai taip pat gali jausti stiprų degėsių kvapą, kuris ypač išryškėja keičiantis vėjo krypčiai.

    Didžiausią riziką sveikatai tokiais atvejais kelia smulkiosios kietosios dalelės, kurios gali patekti giliai į kvėpavimo takus. Joms jautriausi vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios ir asmenys, sergantys lėtinėmis kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių ligomis.

    Ką daryti gyventojams dabar?

    NVSC rekomenduoja kuo mažiau būti lauke, ypač jei dūmai matomi plika akimi arba juntamas intensyvus degėsių kvapas. Jei įmanoma, verta planuoti darbus taip, kad kelionės ir buvimas lauke būtų trumpi ir tik būtini.

    Patalpose patariama sandariai uždaryti langus ir duris. Jei namuose yra rekuperacija, mechaninė vėdinimo sistema ar kondicionierius, rekomenduojama laikinai jų nejungti, kad į vidų nepatektų daugiau užteršto oro.

    Siekiant sumažinti nusėdusių dalelių kiekį, patariama dažniau valyti patalpas drėgnu būdu. Tai ypač aktualu, jei namuose yra vaikų, kurie daugiau laiko praleidžia arčiau grindų, kur dulkės ir dalelės kaupiasi greičiau.

    Jei tenka būti lauke

    Jei esate lauke ir matote dūmus arba juntate specifinį kvapą, NVSC pataria pasitraukti į priešvėjinę pusę, kad vėjas neneštų dūmų į jus. Fizinį aktyvumą atvirame ore rekomenduojama riboti, nes intensyviau kvėpuojant į organizmą patenka daugiau teršalų.

    Važiuojant pro gaisro vietą ar per uždūmintas teritorijas, patariama sandariai uždaryti automobilių langus. Jei automobilis turi salono oro recirkuliacijos funkciją, verta ją įjungti, kad į vidų patektų mažiau užteršto oro.

    Kokie simptomai rodo ūmų poveikį?

    NVSC primena, kad ūmus teršalų poveikis gali pasireikšti akių, nosies ir gerklės dirginimu, kosuliu ar dusuliu. Taip pat gali laikinai susilpnėti plaučių funkcija, ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga.

    Vaikams ir jautresniems asmenims gali didėti kvėpavimo takų imlumas infekcijoms, o alergiškiems žmonėms gali paūmėti kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos. Pasijutus prastai ar simptomams stiprėjant, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į medikus.

  • Gaisras Šepetos durpyne traukiasi: aktyvūs židiniai liko 4 hektaruose, savivaldybėje – ekstremali situacija

    Gaisras Šepetos durpyne traukiasi: aktyvūs židiniai liko 4 hektaruose, savivaldybėje – ekstremali situacija

    2026 metų gegužės 5 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje surengtas pasitarimas dėl gaisro Šepetos durpyne. Savivaldybė praneša, kad situacija gerėja, o pajėgos koncentruojamos į likusius aktyvius židinius.

    Įvertinus dūmų plitimo riziką ir vėjo kryptį, mero potvarkiu ekstremalioji situacija paskelbta visoje Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje. Pasitarime dalyvavo savivaldybės vadovai, ugniagesių gelbėtojų atstovai ir aplinkosaugininkai.

    Gaisro mastas sumažėjo

    Pranešimas apie gaisrą Bendrąjį pagalbos centrą pasiekė 2026 metų gegužės 4 dieną apie 13.30 valandą. Atvykus ugniagesiams nustatyta, kad dega durpynas, o pirminiais duomenimis ugnis apėmė apie 15 hektarų.

    Per naktį gaisro perimetras buvo išaugęs iki maždaug 164 hektarų, tačiau antradienio rytą situacija, institucijų teigimu, ženkliai pagerėjo. Šiuo metu aktyvūs pavieniai židiniai likę maždaug 4 hektarų plote.

    Pagrindiniai židiniai fiksuojami dviejose vietose: viename lauke dega sukrautos šakų ir kelmų atliekų rietuvės, taip pat arčiau miško nustatytas paviršinis durpių degimas. Tarnybos pabrėžia, kad lokalizacija reiškia gaisro plitimo sustabdymą į naujas teritorijas.

    Gesinimą apsunkino vandens trūkumas

    Ugniagesiai nurodo, kad gaisro zonoje trūko vandens šaltinių, todėl nuspręsta pasitelkti papildomas automobilines siurblines. Vanduo buvo pumpuojamas iš atvirų šaltinių į kanalus tarp durpyno laukų, taip sudarant sąlygas efektyvesniam gesinimui.

    Gesinimo darbuose dalyvavo apie 90 žmonių, tarp jų Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, Kupiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos darbuotojai, durpyno įmonės atstovai, savanoriai ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Darbai vyko visą naktį be pertraukų.

    Specialistų vertinimu, giluminio durpių degimo kol kas nenustatyta, fiksuojamas paviršinis degimas. Tarnybos aiškina, kad toks degimas gali suaktyvėti paveikus vandens srove, todėl gaisravietėje būtinas nuolatinis stebėjimas ir perliejimas.

    Stebima oro tarša, gyventojams primintos rekomendacijos

    Gyventojų perspėjimo sistema buvo aktyvuota, kai dūmai sklido Šepetos kaimo kryptimi, o pranešimai išsiųsti maždaug 15 kilometrų spinduliu esančių vietovių gyventojams. Vėliau atlikus matavimus Papilių ir Kinderių kaimuose nustatyta, kad kietųjų dalelių koncentracija neviršijo pavojingų normų.

    Situacija dėl oro taršos ir galimo poveikio aplinkai stebima bendradarbiaujant su Aplinkos apsaugos departamentu ir Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru. Evakuacija nevykdoma, tačiau institucijos pabrėžia, kad situacija vertinama nuolat.

    „Šiuo metu nėra galutinio žalos aplinkai vertinimo, jis bus atliekamas vėliau, kai gaisras bus visiškai likviduotas“, – sakė Aplinkos apsaugos departamento atstovė Neringa Urbonienė.

    Gyventojams rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti patalpose, uždaryti langus ir duris, o jei vėdinimo sistemos traukia orą iš lauko, jas laikinai išjungti. Taip pat patariama vengti fizinio aktyvumo lauke, saugoti vaikus ir gyvūnus, o pajutus dūmų kvapą ar sudirginimą kreiptis į medikus.

    Savivaldybė teigia, kad darbai tęsiami iki visiško gaisro likvidavimo, o informacija gyventojams bus atnaujinama pagal situacijos pokyčius. Pajėgos išlieka sutelktos į likusių židinių užgesinimą ir perimetro kontrolę.

  • Alergija jau nebe sezoninė bėda: Europoje žiedadulkių laikotarpis ilgėja, įspėja mokslininkai

    Alergija jau nebe sezoninė bėda: Europoje žiedadulkių laikotarpis ilgėja, įspėja mokslininkai

    Sezonas ilgėja ir stiprėja

    Šienligė dažnai laikoma trumpu pavasario nepatogumu, tačiau naujesni Europos tyrimai rodo kitą kryptį: žiedadulkių sezonas daugelyje regionų pailgėjo ir kai kur prasideda anksčiau. Dėl to daugiau žmonių ilgiau jaučia simptomus, prasčiau miega ir dažniau prireikia vaistų.

    Viena plačiausių apžvalgų, atlikta Lancet Countdown iniciatyvos kontekste, fiksuoja, kad dalies medžių, įskaitant beržą ir alksnį, žiedadulkių sezonai pastaraisiais dešimtmečiais Europoje linkę startuoti 1–2 savaitėmis anksčiau nei 1990-ųjų pabaigoje. Tyrėjai taip pat pastebi, kad kai kur didėja ir paties sezono intensyvumas.

    „Tai vienas kasdienių rodiklių, rodančių, kad daugeliui žmonių situacija blogėja“, – sakė aplinkos epidemiologas Joacim Rocklöv.

    Kodėl klimatas keičia alergijų žemėlapį?

    Mechanizmas paprastas: šiltesni orai ilgina vegetacijos laikotarpį, o didesnė anglies dioksido koncentracija gali skatinti augalus gaminti daugiau žiedadulkių. Dėl to alergiški žmonės ne tik ilgiau patiria dirgiklį, bet kartais susiduria ir su didesnėmis jo koncentracijomis ore.

    Papildomas rizikos veiksnys yra invazinės rūšys, ypač ambrozija. Jos žiedadulkės laikomos vienomis labiausiai alergizuojančių, o šylant klimatui augalas gali plėsti paplitimą, todėl problema atsiranda ir ten, kur anksčiau ambrozija buvo reta.

    Italijoje, prie Milano, atlikta ilgo laikotarpio aerobiologinių duomenų analizė parodė aiškias sąsajas tarp žiedadulkių sezono parametrų ir meteorologinių sąlygų, tokių kaip temperatūra, krituliai ir oro drėgnumas. Tokie rezultatai sustiprina bendrą tendenciją: šiltesnės sąlygos dažnai siejamos su ankstesne sezono pradžia ir kai kur ilgesne jo trukme.

    Ne tik nosis ir akys: rizika kvėpavimo takams

    Alergija žiedadulkėms dažnai prasideda nuo čiaudulio, nosies užgulimo ir akių niežėjimo, tačiau uždegiminė reakcija gali apimti ir apatinius kvėpavimo takus. Dėl to daliai žmonių paaštrėja astmos simptomai, o kitiems pirmą kartą pasireiškia švokštimas ar dusulys.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į vadinamąją perkūnijų astmą, kai audros metu, esant dideliam žiedadulkių kiekiui, dalis jų dalelių gali suskilti į smulkesnes. Tokios dalelės lengviau patenka giliau į kvėpavimo takus ir gali sukelti staigius simptomų paūmėjimus.

    Situaciją komplikuoja ir oro tarša: ozonas bei kiti teršalai gali stiprinti kvėpavimo takų dirglumą. Kai kurie tyrimai rodo, kad sąveika tarp teršalų ir žiedadulkių gali prisidėti prie stipresnių reakcijų jautresniems žmonėms.

    Gydytojai pabrėžia, kad universalaus sprendimo nėra, tačiau simptomus galima kontroliuoti. Dažniausiai taikomas derinys apima šiuolaikinius antihistamininius vaistus, steroidinį nosies purškalą ir akių lašus, o konkretų pasirinkimą verta aptarti su gydytoju ar vaistininku.

    Kasdieniai įpročiai taip pat mažina ekspoziciją: grįžus namo nusiprausti, persirengti, dažniau valyti namus, o didelio žydėjimo dienomis vengti džiovinti skalbinius lauke. Alergenai kaupiasi ant plaukų, drabužių ir gyvūnų kailio, todėl papildoma higiena padeda mažinti simptomų trukmę ir intensyvumą.

  • Mokslininkai įspėja: karščiai ir užterštas oras gali didinti insulto riziką

    Mokslininkai įspėja: karščiai ir užterštas oras gali didinti insulto riziką

    Nauja apžvalginė studija rodo, kad klimato kaitos sustiprinami aplinkos veiksniai, tokie kaip ekstremalios temperatūros, staigūs temperatūrų svyravimai, drėgmė, atmosferos slėgio pokyčiai, miškų gaisrų dūmai ir dulkių audros, gali būti susiję su didesne insulto rizika.

    Pasaulio insulto organizacijos ekspertai įvertino anksčiau publikuotus tyrimus, kuriuose nagrinėtos sąsajos tarp orų ekstremumų, oro taršos ir smegenų kraujotakos sutrikimų. Autoriai pabrėžia, kad dauguma duomenų rodo ryšius, bet ne visada įrodo tiesioginę priežastį.

    Kodėl ekstremalūs orai pavojingi?

    Mokslininkai aiškina, kad karštis gali skatinti dehidrataciją, didinti kraujo klampumą ir taip kelti trombų bei užsikimšusių kraujagyslių riziką. Tuo metu drėgmės ir atmosferos slėgio svyravimai gali prisidėti prie kraujospūdžio didėjimo, o tai yra vienas svarbiausių insulto rizikos veiksnių.

    „Karšta temperatūra gali sukelti dehidrataciją, tirštinti kraują ir didinti užsikimšusių kraujagyslių riziką, o drėgmės bei slėgio pokyčiai gali kelti kraujospūdį“, – sakė Otago universiteto Velingtono padalinio mokslininkė Anna Ranta.

    Apžvalgoje taip pat akcentuojama, kad keli veiksniai gali veikti kartu ir sustiprinti žalą. Pavyzdžiui, karščio banga kartu su sausra arba šalčio periodas su dideliu vėju ir drėgme gali dar labiau padidinti insulto tikimybę ir su tuo susijusį mirtingumą.

    Kas patiria didžiausią riziką?

    Tyrėjai išskiria grupes, kurioms klimato ir aplinkos pokyčiai gali būti ypač pavojingi: vyresnio amžiaus žmones, sergančius medžiagų apykaitos sutrikimais, taip pat gyvenančius regionuose, kur dažnesni dideli šalčio ar karščio ekstremumai.

    Didelę reikšmę turi ir socialiniai veiksniai: mažesnes pajamas gaunančiose bendruomenėse dažniau trūksta galimybių efektyviai vėsinti ar šildyti būstą, o tai didina ilgalaikį organizmo stresą ekstremaliomis sąlygomis. Dėl to insulto našta gali augti net ir ten, kur medicinos paslaugos formaliai yra pasiekiamos.

    Oro tarša – vienas svarbiausių veiksnių

    Pasaulio insulto organizacija atkreipia dėmesį, kad oro tarša išlieka vienu didžiausių aplinkos rizikos veiksnių. Organizacijos duomenimis, aplinkos rizikos veiksniai, pirmiausia oro tarša ir švino poveikis, sudaro apie 37 proc. pasaulinės insulto naštos.

    Smulkiosios kietosios dalelės, ypač susidarančios deginant iškastinį kurą ar per miškų gaisrus, gali patekti į plaučius ir toliau į kraujotaką, skatindamos kraujagyslių sienelių uždegimą bei pažeidimus. Tai didina tiek kraujagyslių užsikimšimo, tiek plyšimo tikimybę, o abu mechanizmai gali baigtis insultu.

    Ekspertai pabrėžia, kad klimato kaitą ir oro taršą dažnai sieja ta pati priežastis – iškastinio kuro deginimas, todėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas gali turėti dvigubą naudą. Tai reikštų ne tik klimato stabilizavimą, bet ir tiesioginę naudą visuomenės sveikatai, mažinant su tarša susijusias širdies ir kraujagyslių ligas.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad insultas yra viena pagrindinių mirties ir negalios priežasčių pasaulyje: 2021 metais užfiksuota apie 11,9 milijono naujų atvejų, o per gyvenimą su insulto rizika susiduria maždaug vienas iš keturių suaugusiųjų.