CP v2

Tag: Oro uostai

  • Baranuvo CPK ir Lodzės oro uostas susitarė dėl 5 metų bendradarbiavimo: ką tai keičia?

    Susitarimas: ne konkurencija, o tinklas

    Baranuvo CPK projekto vykdytojai ir Lodzės oro uosto vadovai pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo numatė bendradarbiauti stiprinant Lenkijos transporto sistemos atsparumą ir veiklos tęstinumą. Praktikoje tai reiškia, kad regioninis oro uostas būtų įtraukiamas į pasirengimą būsimoms nacionalinio oro uosto operacijoms.

    Šalys akcentuoja, kad tikslas nėra „atimti“ srautus iš regionų, o sukurti tarpusavyje derančią oro uostų sistemą. Toks modelis įprastas Europoje, kur didmiesčius aptarnauja ne vienas, o keli tarpusavyje pasidalijantys funkcijas oro uostai.

    Ką numato 5 metų planas?

    Pagal paskelbtą informaciją, bendradarbiavimas apims organizacines priemones ir pasirengimą būsimoms skrydžių operacijoms, įskaitant darbuotojų mokymus, testus ir pratybas. Lodzė galėtų prisidėti ir prie procesų, kurie bus reikalingi naujajam centriniam oro uostui, kai prasidės intensyvus pasirengimas eksploatacijai.

    Į planą įtraukiamas ir atsparumo sutrikimams didinimas, kas aviacijoje reiškia gebėjimą greitai atkurti tvarkaraščius, perskirstyti srautus ir užtikrinti pagrindines paslaugas force majeure situacijose. Pastaraisiais metais Europoje augant keleivių srautams ir dažnėjant sutrikimams, tokie sprendimai tampa nebe papildoma, o būtina infrastruktūros dalimi.

    Kaip bus dalijamos funkcijos?

    CPK atstovai viešai pabrėžia, kad centrinis oro uostas būtų orientuotas į persėdimų ir tarpžemyninius skrydžius, o regioniniai oro uostai labiau specializuotųsi tiesioginiuose „nuo taško iki taško“ maršrutuose. Tai paprastai siejama ir su žemų kaštų bendrovėmis, kurios dažniau renkasi regioninius oro uostus.

    „Regioniniai oro uostai ir nacionalinis oro uostas nekonkuruoja tarpusavyje. Jie bendradarbiauja ir turi veikti kaip vienas organizmas“, – sakė infrastruktūros ministerijos atstovas Maciej Lasek.

    Ši logika atitinka aviacijos rinkos realybę: persėdimų modelis reikalauja didelio jungiamųjų reisų tinklo ir bangomis planuojamų skrydžių, o regionuose dažniau dominuoja sezoniniai, turistiniai ir tiesioginiai maršrutai. Todėl institucijos siekia iš anksto suderinti vaidmenis, kad augant rinkai nebūtų kuriama perteklinė konkurencija dėl tų pačių segmentų.

    Rinka auga, o CPK grafikas išlieka ambicingas

    Diskusijos dėl CPK vyksta aviacijos paklausai regione augant, o vežėjams plečiant maršrutų pasiūlą. Pranešime teigiama, kad keleivių skaičius Lenkijoje pastaruoju metu didėjo dviženkliu tempu, o prognozės rodo tolesnį augimą, todėl infrastruktūros klausimas tampa strateginis.

    Lodzės oro uostas pernai fiksavo rekordinį rezultatą – aptarnavo daugiau kaip 489 000 keleivių, ir tai buvo reikšmingas metinis šuolis. Tuo metu CPK programoje numatoma, kad statybos darbai turėtų startuoti 2026 metais, 2031 metais planuojami sertifikavimo procesai, o atidarymas siejamas su 2032 metais.

    Nors iki projekto įgyvendinimo dar liko keleri metai, tokie susitarimai laikomi bandymu iš anksto suvaldyti rinkos lūkesčius ir sumažinti įtampą tarp centrinės ir regioninės infrastruktūros. Kuo aiškesnis vaidmenų pasidalijimas, tuo lengviau oro uostams, aviakompanijoms ir savivaldai planuoti investicijas bei maršrutų plėtrą.

  • „Deutsche Telekom“ ir „Rheinmetall“ kuria skydą nuo dronų: kas laukia miestų Vokietijoje

    „Deutsche Telekom“ ir „Rheinmetall“ kuria skydą nuo dronų: kas laukia miestų Vokietijoje

    Vokietijos telekomunikacijų bendrovė „Deutsche Telekom“ ir gynybos pramonės grupė „Rheinmetall“ paskelbė pradedančios kurti vadinamąjį dronų gynybos skydą, skirtą miestams ir kritinei infrastruktūrai. Bendrovės teigia, kad pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami įtartini dronų skrydžiai virš strateginių objektų, todėl auga poreikis greitai aptikti ir neutralizuoti grėsmes.

    Kuriamas sprendimas būtų orientuotas į kelis scenarijus: nuo neteisėtų skrydžių virš oro uostų ir uostų iki bandymų žvalgyti ar trikdyti energetikos, pramonės ir ryšių infrastruktūrą. Pasak „Rheinmetall“, dabartinė geopolitinė situacija didina sabotažo rizikas, o dronai tampa vienu paprasčiausių būdų patikrinti saugumo spragas.

    Kaip veiktų dronų „skydas“

    Bendrovės nurodo, kad sistema apimtų sensorių tinklą, galintį atpažinti dronus ir nustatyti jų buvimo vietą. Praktikoje tam būtų derinami skirtingi jutikliai, įskaitant vaizdo, garso, radijo dažnių ir radarų sprendimus, nes vieno metodo dažnai nepakanka sudėtingoje miesto aplinkoje.

    Neutralizavimui būtų numatyti keli būdai, priklausomai nuo situacijos ir teisinio režimo: ryšio trikdymas, perėmėjai dronai, o tam tikrais atvejais ir kitos priemonės, pavyzdžiui, lazerinės technologijos prie jautrių pramoninių ar energetikos objektų. Tokios priemonės paprastai vertinamos itin atsargiai dėl saugos reikalavimų ir galimos žalos aplinkai, todėl jų taikymas dažniausiai ribojamas konkrečiais atvejais.

    Incidentų daugėja, o dronai keičiasi

    Vokietijos Federalinė kriminalinės policijos tarnyba (BKA) skelbia, kad per praėjusius metus šalyje užfiksuota daugiau kaip 1 000 įtartinų dronų skrydžių. Kaip yra viešai nurodęs BKA vadovas Holgeris Münchas, dažniausiai tai pastebima prie karinių teritorijų, oro uostų bei uostų infrastruktūros.

    Tuo pat metu keičiasi ir pati dronų valdymo logika. Jei anksčiau dauguma civilinių dronų buvo valdomi įprastais radijo pultais, vis dažniau naudojami sprendimai, kurie remiasi mobiliojo ryšio tinklais, todėl vien radijo dažnių stebėsena ne visuomet leidžia greitai identifikuoti operatorių ar valdymo kanalą.

    Ryšio tinklai kaip saugumo įrankis

    „Deutsche Telekom“ pabrėžia, kad į projektą atneša kompetencijas debesų kompiuterijos, ryšio, duomenų analizės ir tinklų srityse. Bendrovė jau buvo pasitelkta viešosios tvarkos institucijų, kai reikėjo aptikti ir lokalizuoti neleistinus dronų skrydžius per 2024 metų Europos futbolo čempionatą Vokietijoje, o sensorinį tinklą vysto nuo 2017 metų.

    Vienas iš krypčių, kurią bendrovė įvardija kaip vis svarbesnę, yra pasyvi dronų paieška, kai pati sistema neskleidžia signalų, o fiksuoja aplinkoje esančius ryšio pėdsakus. Taip pat kartu su Hamburge veikiančiu Helmut Schmidt universitetu, kuris yra Bundesvero universitetas, tiriama, ar patys mobiliojo ryšio tinklai galėtų padėti greičiau nustatyti dronų aktyvumą pagal neįprastus duomenų srauto modelius.

    „Rheinmetall“ tuo metu plečia civilinių objektų apsaugos kryptį ir akcentuoja individualiai pritaikomus sprendimus ten, kur sudėtinga radijo aplinka ar tanki infrastruktūra apsunkina aptikimą. Vienas iš tokių pavyzdžių yra strateginių uostų teritorijos, kuriose dėl intensyvaus ryšio ir transporto srautų dronų paieška dažnai reikalauja kelių technologijų derinio.

  • EASA įspėja dėl reaktyvinių degalų stokos: Europai gali tekti pereiti prie kitos specifikacijos

    EASA įspėja dėl reaktyvinių degalų stokos: Europai gali tekti pereiti prie kitos specifikacijos

    Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra EASA perspėja, kad užsitęsus trikdžiams Artimuosiuose Rytuose Europoje per artimiausias savaites gali išaugti reaktyvinių degalų tiekimo sutrikimų rizika. Tokiu atveju daliai oro uostų ir oro linijų tektų prisitaikyti prie kitos degalų rūšies, o tai didintų operacines ir saugos rizikas.

    Įspėjimas pasirodė aviacijos bendrovėms signalizuojant, kad degalų grandinėje atsiranda įtampų, galinčių paliesti skrydžių planavimą ir kaštus. Europos institucijos kartu su rinkos dalyviais svarsto atsarginius scenarijus, įskaitant didesnį reaktyvinių degalų importą iš JAV, kur dažniau naudojama kita degalų specifikacija.

    Kuo skiriasi Jet A-1 ir Jet A

    Europoje dominuoja Jet A-1 reaktyviniai degalai, plačiai naudojami ir Afrikoje, Australijoje bei didelėje Azijos dalyje. JAV ir Kanadoje labiau paplitusi Jet A rūšis, kurios techninės savybės labai panašios, tačiau esminis skirtumas yra užšalimo temperatūros riba.

    EASA pabrėžia, kad problema nėra Jet A sauga savaime, nes Šiaurės Amerikoje jis kasdien naudojamas be sisteminių incidentų. Rizika atsiranda pereinamuoju laikotarpiu, kai vienoje grandinėje gali atsirasti skirtingos specifikacijos, o dalis Europos procedūrų ir prielaidų istoriškai buvo „sukalibruotos“ Jet A-1 aplinkai.

    Didžiausia grėsmė – informacijos klaidos

    Agentūra daug dėmesio skiria žmogiškiesiems veiksniams ir informacijos tikslumui: didžiausias pavojus kyla tuomet, kai įgulos ar antžeminio aptarnavimo komandos klaidingai daro prielaidą, kad orlaivis pripildytas Jet A-1, nors realiai įpiltas Jet A. Tokia painiava gali paveikti sprendimus dėl degalų temperatūros ribų ir atsarginių veiksmų planavimo.

    EASA perspėja, kad netikslūs duomenys skrydžių dokumentuose, degalų apskaitoje ar elektroninėse sistemose gali sumažinti saugos atsargas, ypač ilgų nuotolių skrydžiuose dideliame aukštyje ir šaltuose regionuose. Agentūra ragina vengti supaprastinimo, esą „reaktyviniai degalai yra tiesiog reaktyviniai degalai“, nes skirtingos specifikacijos keičia veiklos prielaidas.

    Ką rekomenduoja EASA

    EASA rekomendacijos nėra privalomas įsakymas, tačiau tai koordinuotas signalas oro linijoms, oro uostams, degalų tiekėjams ir priežiūros institucijoms didinti kontrolę, jei pradėtų maišytis degalų rūšys. Tiekėjai raginami kuo labiau išlaikyti Jet A-1 tvarkymo standartams artimas praktikas, ypač dėl atsekamumo ir žymėjimo.

    Oro uostams siūloma aiškiai žymėti degalų specifikaciją, viešinti pasikeitimus ir suderinti veiksmus su visais veikiančiais tiekėjais, kad skirtingose aikštelės vietose nekiltų dviprasmybių. Oro linijoms rekomenduojama peržiūrėti įgulų mokymus, dispečerines procedūras, skrydžių planavimo prielaidas ir informuoti pilotus, kai oro uostas, anksčiau tiekęs Jet A-1, pradeda tiekti Jet A.

    Atskiras dėmesys skiriamas orlaivių gamintojams: jie raginami iš naujo įvertinti, kaip elgiasi Jet A ir Jet A-1 mišiniai bakuose, įskaitant užšalimo charakteristikas ir perspėjimo slenksčius. EASA teigia, kad situacija šiuo metu nereikalauja naujų teisės aktų, o gairės laikomos laikina, atsargumo principu paremta priemone.

    Agentūra nurodo, kad gaires ketinama peržiūrėti arba atšaukti iki kito žiemos sezono pradžios, priklausomai nuo to, kaip keisis reaktyvinių degalų tiekimo sąlygos. Iki tol aviacijos sektoriui siūloma elgtis taip, lyg pereinamoji fazė būtų reali, ir iš anksto užkirsti kelią informacijos klaidoms.

  • Alkoholis oro uostuose prieš rytinius skrydžius: „Ryanair“ siūlo ribas, pubai priešinasi

    Alkoholis oro uostuose prieš rytinius skrydžius: „Ryanair“ siūlo ribas, pubai priešinasi

    Diskusija dėl alkoholio oro uostuose įgauna pagreitį: daliai keleivių taurė putojančio vyno ar bokalas alaus anksti ryte tapo kelionės pradžios ritualu, tačiau avialinijos perspėja apie augančias rizikas. „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary ragina riboti alkoholio pardavimą prieš skrydžius, siejant tai su dažnėjančiais incidentais ir skrydžių nukreipimais.

    Pasak M. O’Leary, Europoje skraidančiai bendrovei beveik kasdien tenka nukreipti po vieną reisą dėl keleivių netinkamo elgesio, o dalis tokių atvejų esą susiję su alkoholiu, vartotu dar iki įlipimo. Jis kelia klausimą, kodėl barai oro uostuose aptarnauja keleivius penktą ar šeštą ryto, kai žmonės ruošiasi skrydžiui.

    „Tai tampa rimtu iššūkiu visoms avialinijoms. Nesuprantu, kodėl oro uostų baruose penktą ar šeštą ryto žmonėms pilamas alus“, – sakė Michaelas O’Leary.

    „Ryanair“ siūlo taikyti dviejų alkoholinių gėrimų ribą, o kontrolę vykdyti užsakymo metu prašant parodyti įlaipinimo bilietą. Bendrovė pabrėžia nulinę toleranciją trikdančiam elgesiui ir viešai skelbia apie atvejus, kai keleiviai nubaudžiami už incidentus lėktuve.

    Kaip pavyzdį avialinijos mini neseną incidentą, kai dėl netinkamo keleivių elgesio reisas iš Londono Stanstedo į Ibisą buvo priverstas tūpti Tulūzoje. Du keleiviai gavo iki 10 mėnesių lygtines bausmes ir jiems bendrai pritaikyta daugiau nei 10 000 eurų finansinė sankcija.

    Vis dėlto ribojimams nepritaria visi. Jungtinės Karalystės aludžių tinklo „Wetherspoon“ savininkas Timas Martinas teigia, kad dviejų gėrimų limitą būtų „nepaprastai sunku įgyvendinti“, nebent keleiviai būtų tikrinami alkoholio matuokliais.

    „Wetherspoon“ atstovai aiškina, kad dalis alkoholinių gėrimų oro uostuose užsakomi kartu su maistu, o pačios užeigos taiko taisykles, skirtas užkirsti kelią pertekliniam vartojimui. Jie įspėja, kad griežtesnės ribos oro uoste gali paskatinti dalį keliautojų išgerti dar prieš atvykstant, o tai kontrolę tik apsunkintų.

    Kas laikoma neblaivumu skrydžio metu?

    Taisyklės dėl neblaivumo lėktuve priklauso nuo konkrečios valstybės aviacijos reguliavimo, o papildomas nuostatas gali numatyti ir pačios oro linijos vežimo sąlygose. Praktikoje tai reiškia, kad keleivis gali būti neįleistas į lėktuvą, jei jo būklė ar elgesys kelia grėsmę saugumui, net jei konkreti „neblaivumo riba“ nėra aiškiai apibrėžta.

    Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje galiojančiame Avianavigacijos įsakyme numatyta, kad asmuo neturi teisės įlipti į orlaivį būdamas girtas ar būti girtas orlaivyje, nors pati sąvoka nėra griežtai detalizuojama. Kai kurios bendrovės, pavyzdžiui, „Lufthansa“, savo taisyklėse nurodo, kad keleiviui gali būti atsisakyta leisti skristi, jei jo fizinė būklė, įskaitant alkoholio ar narkotikų poveikį, gali kelti pavojų.

    Platesniame Europos kontekste problema jau seniai pripažįstama: Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra yra vykdžiusi informacines kampanijas prieš netinkamą elgesį skrydžių metu, įskaitant apsvaigimą ir agresiją. Avialinijos pabrėžia, kad net ir pavieniai incidentai gali sukelti grandininį poveikį: nuo priverstinių tūpimų ir vėlavimų iki papildomų kaštų ir saugumo rizikų įgulai bei kitiems keleiviams.

    Kur krypsta sprendimai?

    Ginčas dėl alkoholio pardavimo oro uostuose išryškina skirtingus interesus: avialinijos siekia mažinti incidentų skaičių ir skrydžių nukreipimus, o oro uostų maitinimo verslai pabrėžia praktiškumo klausimus ir keliautojų įpročius. Tikėtina, kad artimiausiu metu daugiau dėmesio bus skiriama ne vien draudimams, bet ir vykdymo mechanizmams, pavyzdžiui, aptarnavimo taisyklėms, personalo mokymams ir aiškesnėms atsakomybės riboms tarp oro uostų, barų ir vežėjų.

  • Ryanair ragina stabdyti EES, bet Lenkijos VRM atkerta: sistema veikia ir užtikrina sienų saugumą

    Ryanair ragina stabdyti EES, bet Lenkijos VRM atkerta: sistema veikia ir užtikrina sienų saugumą

    Pigių skrydžių bendrovė iš Dublino „Ryanair“ perspėja, kad nauja ES atvykimo ir išvykimo sistema EES gali sukelti papildomų spūsčių oro uostuose. Anot vežėjo, per gegužės savaitgalį daliai keleivių teko apie valandą laukti pasų kontrolėje, o vasaros piko metu rizika tik didės.

    Bendrovė teigia, kad kai kurios šalys dar nėra iki galo pasirengusios sklandžiai taikyti EES, todėl siūlo sistemos diegimą atidėti bent iki rudens. „Ryanair“ taip pat akcentuoja, kad eilės ypač matomos ten, kur keliauja daugiau ne ES šalių piliečių, kuriems taikomos papildomos patikros procedūros.

    Lenkijos VRM: stabdyti nėra pagrindo

    Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerija (VRM) nurodo, kad ES teisės aktai nenumato galimybės ilgesniam laikui sustabdyti EES veikimo nei visoje sistemoje, nei visų konkrečios trečiosios šalies piliečių atžvilgiu. Ministerija tvirtina, kad Lenkija EES integravime yra viena lyderių.

    Nuo balandžio 10 dienos EES veikia visuose 71 Lenkijos pasienio kontrolės punktuose. VRM pabrėžia, kad sistemos darbas nuolat stebimas, o laikini nesklandumai sprendžiami operatyviai, didinant technines ir žmogiškųjų išteklių pajėgas ten, kur srautai didžiausi.

    „Lenkijos pasienio tarnybos turi pakankamą techninę bazę ir personalą, kad keliautojai būtų aptarnaujami sklandžiai pagal naujus ES reikalavimus“, – teigia VRM.

    Ką rodo skaičiai ir kam taikoma EES

    Ministerija tvirtina, kad EES veiksmingumą patvirtina operaciniai duomenys: nuo projekto pradžios 2025 metų spalį sistemoje užfiksuota beveik 6,8 mln. sienos kirtimų ir apie 2,4 mln. asmenų. VRM nurodo, kad EES padėjo tiksliai identifikuoti 9 400 atvejų, kai buvo būtina atsisakyti leisti atvykti į Lenkiją.

    EES taikoma trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems į Šengeno erdvę trumpam laikui, paprastai iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Tai reiškia, kad po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES sistema aktuali ir britams, taip pat, pavyzdžiui, keliautojams iš Turkijos ar Ukrainos, kai taikomas trumpalaikis režimas.

    Pirmosios registracijos metu paprastai fiksuojamas veido atvaizdas, o vyresniems nei 12 metų asmenims imami ir pirštų atspaudai. VRM nurodo, kad pirminė registracija vidutiniškai užtrunka kiek daugiau nei minutę, o vėlesni patikrinimai, kai duomenys jau sistemoje, trunka maždaug perpus trumpiau.

    Kodėl oro uostuose gali ilgėti eilės

    Nors EES diegimo tikslas yra automatizuoti ir tikslinti atvykimų bei išvykimų apskaitą, pereinamuoju laikotarpiu papildomas laikas prie kontrolės kabinų gali virsti eilėmis. Didžiausia įtampa tikėtina oro uostuose, kur vienu metu susitelkia keli reisai ir nemaža dalis keleivių yra iš ne ES valstybių.

    Dėl to keliautojams dažniau rekomenduojama į oro uostą atvykti gerokai anksčiau, o kai kuriais atvejais minima ir trijų valandų atsarga. VRM pripažįsta, kad buvo fiksuota situacijų, kai dėl eilių dalis keleivių nespėjo į skrydžius, tačiau tikina, kad sistemos nauda saugumui nusveria nepatogumus.

    „EES ryškiai prisideda prie Lenkijos ir visos Šengeno erdvės saugumo, padeda valdyti sienas ir nustatyti piktnaudžiavimą legaliu atvykimu bei buvimu“, – pabrėžia VRM.

    Institucija tvirtina, kad dėl šių priežasčių nukrypimai nuo sistemos taikymo nėra pagrįsti, o didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas srautų valdymui ir procesų optimizavimui prieš vasaros kelionių piką.

  • Ką oro uoste darote prieš įlaipinimą: apklausa atskleidė, kas labiausiai erzina keleivius

    Ką oro uoste darote prieš įlaipinimą: apklausa atskleidė, kas labiausiai erzina keleivius

    Oro uostai daugeliui keliautojų yra neišvengiama kelionės dalis, kurioje atsiskleidžia ir kasdieniai įpročiai, ir prasta etiketo kultūra. Nuo eilės „aplenkimo“ iki vietų užėmimo rankiniu bagažu – būtent šie veiksmai dažniausiai įžiebia konfliktus prie vartų ar saugumo patikros.

    Interneto kelionių agentūra „Opodo“ atliko apklausą, kurioje dalyvavo 9 000 žmonių iš įvairių šalių. Respondentų buvo klausiama, kada jie atvyksta į oro uostą, kaip elgiasi prie įlaipinimo vartų ir kokie kitų keleivių įpročiai juos labiausiai erzina.

    Kada keliautojai atvyksta į oro uostą?

    Apklausa rodo, kad dauguma keliautojų renkasi atvykti anksčiau, nei būtina, net jei tai reiškia ilgesnį laukimą terminale. 59 proc. respondentų teigė taip besijaučiantys ramiau, o 36 proc. sakė dažniausiai atvykstantys tada, kai rekomenduoja oro linijos, paprastai likus 2–3 valandoms iki skrydžio.

    Vis dėlto yra ir „paskutinės minutės“ šalininkų: 4 proc. respondentų pripažino atvykstantys beveik prieš pat išvykimą, kad oro uoste nepraleistų daugiau laiko nei reikia. Jungtinėje Karalystėje toks elgesys dažnesnis tarp vyrų: 6 proc. vyrų rinkosi atvykti vėliausiai, palyginti su 3 proc. moterų.

    Įlaipinimo vartų „tipai“: kuris esate jūs?

    Prie įlaipinimo vartų keleivių elgesys, pasak apklausos, išsiskiria į kelias gana atpažįstamas grupes. Dalis keliautojų skuba prie vartų vos jiems atsidarius, kiti laukia iki savo grupės kvietimo, o kai kurie sąmoningai lipa į lėktuvą paskutiniai.

    Dažniausias tipas pavadintas sėdinčiuoju: 48 proc. respondentų teigė liekantys sėdėti iki aiškaus kvietimo įlaipinti jų grupę. Šis įprotis itin paplitęs Portugalijoje, kur taip elgiasi 66 proc. apklaustųjų, Jungtinėje Karalystėje tokių yra 51 proc., o Italijoje – 36 proc.

    23 proc. prisipažino esantys „stovėtojai“, kurie laikosi šalia eilės ir stebi momentą, kada jau bus „tinkama“ prie jos prisijungti. Dar 12 proc. sakė linkę iš anksto stotis į neoficialią eilę, kad užsitikrintų geresnę poziciją, o 11 proc. mieliau į lėktuvą lipa patys paskutiniai, nes jų vieta vis tiek niekur nedings.

    Kas labiausiai erzina oro uoste?

    Ryškiausias dirgiklis, anot apklausos, yra žmonės, kurie lenda be eilės prie saugumo patikros ar įlaipinimo. Tai kaip didžiausią nepatogumą įvardijo 48 proc. respondentų, o Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje šis rodiklis siekė 51 proc.

    Antroje vietoje – sėdynių „rezervavimas“ daiktais: 45 proc. pasaulio respondentų piktina, kai kėdė užimama bagažu, nors šalia niekas nesėdi. Jungtinėje Karalystėje taip manė 52 proc., Portugalijoje 50 proc., o Italijoje šis erzinantis įprotis minėtas rečiau – 35 proc.

    Trečias dažniausiai minimas prasto elgesio pavyzdys – paliekamos šiukšlės prie vartų ar ant lėktuvo sėdynių. Prancūzijoje tai erzina 49 proc. respondentų, Vokietijoje 47 proc., Ispanijoje 46 proc., o bendras pasaulio vidurkis siekė 42 proc.

    Apklausa taip pat fiksavo mažesnius, bet dažnai atpažįstamus dirgiklius: garsus kalbėjimas telefonu, stovėjimas pernelyg arti bagažo atsiėmimo juostos ir triukšmingi, į kitus besidaužantys lagaminai. Nors šie punktai surinko mažiau balsų, jie išryškina bendrą tendenciją: labiausiai pykdo ne pats laukimas, o kitų žmonių abejingumas aplinkiniams.

    Keliautojų apklausos dažnai parodo tą patį principą: oro uoste visi skuba ir pavargsta, todėl net smulkmenos ima atrodyti didelės. Tačiau keli paprasti įpročiai, pavyzdžiui, laikytis eilės, neužimti vietų daiktais ir nepalikti šiukšlių, paprastai sumažina įtampą greičiau nei bet kokie raginimai būti kantriems.

  • „British Airways“ Čikagoje siūlo pilotams iki 86 000 eurų: darbas tik riedėti, ne skristi

    „British Airways“ Čikagoje siūlo pilotams iki 86 000 eurų: darbas tik riedėti, ne skristi

    Neįprastas darbas patyrusiems pilotams

    „British Airways“ ieško patyrusių plačiafiuzeliažinių lėktuvų pilotų darbui JAV, tačiau šįkart jų užduotis būtų ne skrydžiai. Čikagos O’Hare oro uoste atrinkti pilotai turėtų riedėti orlaivius tarp terminalų, nepakildami nuo žemės.

    Toks vaidmuo aviacijoje laikomas itin nišiniu, nes paprastai lėktuvų perstūmimu ar išstūmimu rūpinasi antžeminės tarnybos. Vis dėlto šiame oro uoste dalį perstatymo operacijų efektyviau atlikti naudojant patį orlaivį.

    Kiek moka ir ko reikalauja

    Pagal skelbiamas sąlygas metinis atlygis siekia maždaug nuo 77 000 iki 86 000 eurų. Nors suma solidi, ji mažesnė nei dažnai siūloma pagrindinių JAV oro linijų pradiniuose pilotų etapuose, kur atlygis už skrydžius paprastai būna didesnis.

    Kandidatams keliami aukšti reikalavimai: būtina naujausia patirtis valdant „Boeing 777“ arba „Boeing 787“ kaip kapitonui ar pirmajam pilotui. Taip pat akcentuojamas pasirengimas dirbti pagal „British Airways“ standartines procedūras ir geras O’Hare taisyklių bei specifikos išmanymas.

    Kodėl lėktuvus reikia pervaryti

    Šio poreikio priežastis – „British Airways“ logistika Čikagoje: lėktuvai atskrenda į vieną terminalą, o išskrenda iš kito. Dėl to tarp Terminal 5 ir Terminal 3 orlaivius reikia reguliariai perkelti, kad jie laiku būtų paruošti kitam reisui.

    Daugelyje oro uostų tokie perstatymai dažniausiai vyksta su specialiais vilkikais, tačiau O’Hare atvejis išsiskiria. Čia kai kuriais atvejais laikoma saugiau ir operaciškai patogiau pervarymui naudoti orlaivio variklius, todėl ir reikalingi kvalifikuoti pilotai.

    „Tai galėtų būti įdomus pasirinkimas neseniai į pensiją išėjusiems pilotams ar tiems, kurie nebeatitinka medicininių reikalavimų skrydžiams, bet dar nori dirbti aviacijoje“, – sakė aviacijos apžvalgininkas Benas Schlappigas.

    Nors pareigos skamba kaip naujovė, „British Airways“ teigia tokį sprendimą taikanti nuo 2024 metais įvykusių operacijų pokyčių Čikagoje. Tuo metu dalis išvykimo veiklos buvo perkelta į kitą terminalą, todėl prireikė vietinių, aukštos kvalifikacijos pilotų perstatymo darbams.

    Oro linijų bendrovė taip pat signalizuoja apie ambicijas plėsti tolimojo susisiekimo tinklą, ypač JAV kryptimis. Tokios užkulisinės operacijos, nors keleiviams beveik nematomos, tampa svarbia grandimi siekiant užtikrinti punktualumą ir lėktuvų panaudojimo efektyvumą.

  • Lenkijos Vyriausybė plečia strateginių įmonių sąrašą: įtrauks PPL, CPK ir KDPW, numato pokyčius

    Lenkijos Vyriausybė planuoja atnaujinti ir išplėsti strateginę reikšmę valstybės ūkiui turinčių įmonių sąrašą. Apie tai skelbiama teisėkūros darbų plane, kuriame numatytos ministro pirmininko potvarkio pataisos.

    Pagal planą, į sąrašą ketinama įtraukti Polskie Porty Lotnicze (PPL), Centralny Port Komunikacyjny (CPK) ir Krajowy Depozyt Papierów Wartościowych (KDPW). Pakeitimai projektuojami 2026 metų antrąjį ketvirtį.

    Kodėl oro uostai laikomi kritiniais?

    Diskusijose dėl PPL įtraukimo akcentuojama, kad transporto infrastruktūra yra priskiriama kritinei infrastruktūrai. Oro uostai, pasak argumentų, dažnai gali būti naudojami dvejopai, tiek civiliniais, tiek karinės logistikos tikslais.

    Temą dar labiau išryškina geopolitinis neapibrėžtumas ir augantis dėmesys mobilumui bei atsparumui krizių metu. Tokiose situacijose valstybės siekia aiškiau apibrėžti, kurios įmonės yra strategiškai svarbios ir kokias teises bei pareigas jos turi.

    „Energetikos ir transporto infrastruktūra yra kritinė, todėl oro uostai taip pat turėtų būti taip traktuojami. Dalis jų turi dvejopą paskirtį, o prireikus gali būti panaudoti ir kariuomenei“, – sakė PPL vadovas Łukasz Chaberski.

    Ką suteikia strateginės įmonės statusas?

    PPL atstovų argumentuose taip pat minimi praktiniai tokio statuso privalumai: lengvesnis dalyvavimas valstybės iniciatyvose ir geresnės galimybės pritraukti paramą ar finansavimą. Tokios įmonės dažniau įtraukiamos į tarpžinybinius procesus, kuriuose formuojami investicijų ir pramonės politikos sprendimai.

    Kita svarbi dedamoji susijusi su dideliais investiciniais projektais ir procedūromis. Kai kuriais atvejais strateginis statusas gali reikšti galimybę greičiau įgyvendinti projektus, pasinaudojant specifinėmis išimtimis, pavyzdžiui, dėl viešųjų pirkimų taikymo.

    Pasak PPL, vienas iš motyvų yra ir instituciniai pokyčiai, įvykę pastaraisiais metais. Bendrovė primena, kad 2023 metais buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę, todėl ankstesnis „valstybinis“ infrastruktūros pobūdis nebebuvo automatiškai atspindėtas strateginių įmonių sąraše.

    Sąraše atnaujins duomenis po pertvarkų

    Planuojama pataisa numato ne tik papildyti sąrašą naujais subjektais, bet ir „sutvarkyti“ informaciją, kad ji atitiktų dabartinę įmonių struktūrą. Tai apimtų pastarųjų metų susijungimus, pavadinimų pasikeitimus ir buveinių perkėlimą.

    Tarp pokyčių, kurie turėtų būti sužymėti atnaujintuose duomenyse, įvardijami įvykę konsolidacijos procesai energetikos sektoriuje. Taip pat numatoma atspindėti kai kurių bendrovių pavadinimų ir registruotų buveinių pokyčius.

    Be to, projekto aprašyme nurodoma, kad atnaujinant sąrašą būtų pažymėta ir dalies valstybės valdomų žiniasklaidos bendrovių padėtis, susijusi su jų likvidavimo procesais. Tai laikoma bendru sąrašo „inventorizavimo“ elementu, siekiant, kad dokumentas neprasilenktų su teisine realybe.

  • Modlino oro uostas žada išeiti į pelną per trejus metus: plečia terminalą ir ieško naujų pajamų

    Laikinas terminalas ir daugiau erdvės

    Netoli Varšuvos esantis Modlino oro uostas planuoja per artimiausius trejus metus tapti pelningas ir teigia, kad tam būtina skubiai padidinti pralaidumą bei pagerinti keleivių patirtį. Pirmasis žingsnis – laikinas terminalo sprendimas, kuris turėtų veikti kaip tarpinė stotelė iki pilnavertės naujos keleivių terminalo plėtros.

    Oro uosto vadovybė pabrėžia, kad tai nebus paprastas palapinės tipo statinys: numatomas membraninis stogas, tačiau viduje bus šildymas, visos komunikacijos ir funkcijos, prie kurių keleiviai įpratę dabartiniame terminale. Tikslas – kad keliaujantys realaus skirtumo nepajustų, o laukimo sąlygos būtų akivaizdžiai patogesnės.

    Planuojama padidinti išvykimo vartų skaičių ir išplėsti saugumo patikros bei ribojamos prieigos zonas, kad keleivių srautai judėtų sparčiau. Kartu didės ir komercinė erdvė, kurioje veiks maitinimo bei prekybos vietos, o tai tiesiogiai susieta su oro uosto pajamų augimu.

    Didžiausias tikslas: neaviacinių pajamų šuolis

    Modlino oro uostas pripažįsta, kad vien iš aviacinių mokesčių, priklausomų nuo skrydžių ir keleivių skaičiaus, stabilios finansinės grąžos neužtenka, ypač aptarnaujant pigių skrydžių modelį. Todėl pagrindine strategijos ašimi įvardijamas neaviacinių pajamų didinimas, tai yra pajamos iš parkavimo, prekybos, maitinimo ir kitų paslaugų.

    Vadovybė nurodo siekį per laiką pajamų struktūrą pasukti taip, kad didesnė dalis būtų uždirbama ne iš pačių skrydžių aptarnavimo. Būtent dėl to laikino terminalo plėtra suplanuota taip, kad augtų ne tik pralaidumas, bet ir keleivių išlaidos oro uoste.

    „Duokite mums trejus metus, ir nebegalėsite sakyti, kad Modlinas yra nuostolingas“, – sakė oro uosto vadovas Jacek Kowalski.

    Priklausomybė nuo „Ryanair“ ir planai diversifikuoti

    Modlinas daugelį metų buvo stipriai siejamas su „Ryanair“, nors šiandien iš jo taip pat skraidina ir kiti vežėjai, tarp jų „Wizz Air“ bei „Air Arabia“. Vis dėlto oro uostas atvirai kalba apie riziką per daug priklausyti nuo vieno dominuojančio partnerio, nes pasikeitus komercinėms sąlygoms srautai gali kristi itin greitai.

    Oro uostas akcentuoja, kad itin žemų mokesčių modelis, kai už keleivį mokama simbolinė suma, nėra tvarus ilgalaikėje perspektyvoje. Taip pat pabrėžiama, kad per daugiau nei dešimtmetį reikšmingai augo darbo kaštai, todėl regioninių oro uostų pelningumo kartelė pasistūmėjo į viršų: vien didelis keleivių skaičius nebeužtikrina finansinės sėkmės, jei dominuoja žemų kainų segmentas.

    Kalbėdamas apie finansinę paramą plėtrai, oro uostas mini iš anksto sumokėtas būsimų mokesčių įmokas, kurias suderėjo su „Ryanair“. Suma siekia apie 10 000 000 eurų, tačiau vadovybė pabrėžia, kad tai nėra paskola, o komercinis išankstinis apmokėjimas, leidžiantis greičiau pradėti pirkimų procedūras ir stiprinti patikimumą kreditorių akyse.

    Kartu Modlinas žvalgosi į kitas veiklas, kurios galėtų sustiprinti pajamas ir sumažinti priklausomybę nuo vien keleivių srautų. Tarp svarstomų krypčių minimos orlaivių techninės priežiūros bazės, o ilgesnėje perspektyvoje ir krovinių gabenimo paslaugos, nors tam įtakos turės infrastruktūros apribojimai ir orlaivių tipai, kuriuos oro uostas gali aptarnauti.

    Mazovijos regione Modlino vaidmuo ateityje siejamas su specializacija: būti patogiu ir greitu žemų kaštų skrydžių oro uostu šalia didesnio pagrindinio mazgo. Oro uosto vertinimu, jo pranašumai yra paprasta infrastruktūra, greitas orlaivių aptarnavimo ciklas ir palyginti trumpas keleivių kelionės laikas iki vartų.

  • JK ruošia skubų planą skrydžiams: keleivius sutalpins į mažiau lėktuvų dėl kuro kainų šoko

    JK ruošia skubų planą skrydžiams: keleivius sutalpins į mažiau lėktuvų dėl kuro kainų šoko

    Jungtinės Karalystės Vyriausybė paskelbė planuojanti laikinai sušvelninti taisykles, kad oro bendrovės vasaros kelionių piko metu galėtų sujungti skrydžius ir keleivius perkelti į mažesnį reisų skaičių. Tikslas – sumažinti paskutinės minutės atšaukimų riziką, kai aviacinių degalų kainos išlieka padidėjusios, o tiekimo grandinė jautriai reaguoja į geopolitinius sukrėtimus.

    Pagal siūlymą vežėjams būtų lengviau iš anksto perplanuoti tvarkaraščius maršrutuose, kur tą pačią dieną vyksta keli skrydžiai į tą pačią kryptį. Tai leistų anksčiau informuoti keleivius apie pakeitimus ir perkelti juos į „panašias paslaugas“, kad oro uostuose mažėtų chaotiškų vėlavimų ir eilių.

    Ką keistų „slotų“ taisyklės

    Vyriausybė taip pat numato suteikti daugiau lankstumo dėl pakilimo ir nusileidimo laiko langų, vadinamųjų „slotų“. Praktikoje tai reikštų, kad dalies „slotų“ vežėjai galėtų atsisakyti neprarasdami teisės juos naudoti kitą sezoną, taip mažindami spaudimą vykdyti skrydžius vien tam, kad būtų išlaikyti turimi laiko langai.

    Toks sprendimas aktualus, nes aviacijoje „slotai“ yra kritinis resursas, ypač didžiuosiuose oro uostuose, kur pajėgumai riboti. Lankstesnės taisyklės turėtų padėti oro bendrovėms realistiškiau planuoti vasaros tvarkaraščius ir išvengti situacijų, kai tvarkaraštis iš anksto būna pernelyg ambicingas.

    Degalų šokas ir tuščių skrydžių problema

    Planą paskatino išaugusios reaktyvinių degalų kainos ir padidėjusi rizika tiekimui, kurią sustiprino įtampa Artimuosiuose Rytuose. Tarptautinė oro transporto asociacija skelbia, kad balandžio pabaigoje vidutinė reaktyvinių degalų kaina buvo reikšmingai aukštesnė nei prieš krizės paaštrėjimą, o tai tiesiogiai didina vežėjų sąnaudas.

    Vyriausybė pabrėžia ir kitą aspektą – skrydžių vykdymą, kai parduota per mažai bilietų. Leidus anksčiau optimizuoti tvarkaraščius, būtų mažiau motyvacijos skraidinti beveik tuščius lėktuvus, taip mažinant beprasmes kuro sąnaudas ir aplinkosauginę žalą.

    Ką tai reikš keleiviams

    JK Transporto sekretorė Heidi Alexander teigia, kad po padidėjusio neapibrėžtumo dėl degalų tiekimo Vyriausybė kasdien stebi situaciją ir dirba su oro linijomis, oro uostais bei tiekėjais. Ji akcentavo, kad šiuo metu „nėra jokių neatidėliotinų tiekimo problemų“, tačiau prevenciniai veiksmai turėtų sustiprinti keliautojų pasitikėjimą vasaros sezono metu.

    „Šios laikinos priemonės leistų oro bendrovėms realistiškiau planuoti ir anksčiau užfiksuoti tvarkaraščius, kad žmonės rečiau nukentėtų nuo staigių pokyčių oro uoste“, – sakė Heidi Alexander.

    Oro bendrovių interesams atstovaujančios organizacijos Airlines UK vadovas Timas Alderslade’as pareiškė, kad JK oro linijos toliau dirba įprastai ir šiuo metu su reaktyvinių degalų tiekimu nesklandumų nepatiria. Vis dėlto rinka išlieka įtempta, o kainų šuoliai paprastai greitai persiduoda bilietų kainoms ir vežėjų sprendimams dėl maršrutų bei dažnių.

    Keleiviams tai gali reikšti daugiau išankstinių tvarkaraščių korekcijų ir pasiūlymų skristi kitu reisu, tačiau mažiau atšaukimų paskutinę akimirką. Specialistai pabrėžia, kad aviacijoje didžiausią žalą keleiviams daro ne pats reiso sujungimas, o netikrumas ir vėlyvi sprendimai, kai alternatyvų jau mažai.