Tag: Oro uostai

  • „Google Wallet“ įveda naujovę keliautojams: oro uostuose žada mažiau chaoso ir streso

    „Google Wallet“ įveda naujovę keliautojams: oro uostuose žada mažiau chaoso ir streso

    Prasidėjus intensyviausiam vasaros kelionių sezonui, „Google“ paskelbė apie „Google Wallet“ atnaujinimus, skirtus dažnai keliaujantiems lėktuvu. Bendrovė teigia siekianti, kad kelionė taptų mažiau įtempta ir mažiau fragmentuota, o svarbiausi dokumentai būtų pasiekiami vienoje vietoje.

    „Norime, kad kelionės būtų mažiau įtemptos ir mažiau atsietos, ir kad būtume su keliautojais visos jų kelionės metu“, – sakė „Google Wallet“ technologijų vadovas Gokmenas Gokselis.

    Vienas ryškiausių pokyčių – galimybė prisijungti prie oro linijų lojalumo programų tiesiai iš į „Google Wallet“ įkelto įlaipinimo talono. Tai reiškia, kad keliautojui nebereikės atskirai ieškoti oro bendrovės programėlės ar registracijos puslapio tada, kai jis jau skuba į vartus.

    „Google“ taip pat plečia automatiškai susietų bilietų ir dokumentų funkciją, kuri gali sugrupuoti su skrydžiu susijusius įrašus ir pateikti juos kartu. Bendrovės tikslas – sumažinti chaosą ten, kur keliautojai dažniausiai patiria daugiausia streso: oro uostuose, registracijos ir įlaipinimo metu.

    Šios funkcijos pritaikymo pavyzdžiu įvardijama Brazilijos oro linijų bendrovė Azul, kuri, keliautojui užsiregistravus skrydžiui telefonu, internete ar oro uoste, gali automatiškai pateikti įlaipinimo taloną į „Google Wallet“. „Google“ nurodo, kad ta pati logika gali būti pritaikoma ir kitiems su kelione susijusiems dokumentams.

    Be to, automatiniai susiejimai gali padėti greičiau pasiekti informaciją, susijusią su bagažu, ir gauti pranešimus apie pasiūlymus, kurie siejami su įlaipinimo talonu ar lojalumo kortele. Praktikoje tai gali reikšti mažiau rankinio ieškojimo el. pašte ar skirtingose programėlėse, kai situacija keičiasi realiu laiku.

    Skaitmeniniai kelionės dokumentai tampa vis svarbesni, nes oro uostai ir oro linijos vis plačiau pereina prie savitarnos procesų, o keliautojai tikisi greitesnio aptarnavimo ir aiškesnių pranešimų. „Google“ pokyčiai rodo bendrą tendenciją: kelionės patirties skaitmeninimą ir bandymą vienoje vietoje sujungti bilietus, lojalumo duomenis bei kitą kelionės informaciją.

  • ES oro maršrutai 2025 metais beveik neaugo: IATA įvardijo kainas ir reguliavimo naštą

    ES oro maršrutai 2025 metais beveik neaugo: IATA įvardijo kainas ir reguliavimo naštą

    Europos Sąjungos oro susisiekimas 2025 metais faktiškai sustojo vietoje: bendras maršrutų tinklas augo tik 1 proc., rodo Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) pateikiami duomenys. Tai reiškia, kad keliautojai ir verslas daugelyje krypčių nepajuto proveržio, nors aviakompanijos formaliai pranešė apie naujus reisus.

    IATA skaičiuoja, kad per 2025 metus ES buvo atšaukta 1 127 maršrutai, o įtrauktas 1 281. Vis dėlto reikšminga dalis „naujovių“ buvo senų krypčių sugrįžimai: 568 maršrutai jau buvo vykdyti per pastarąjį dešimtmetį, tačiau buvo sustabdyti bent metams.

    Grynas prieaugis siekė 154 maršrutus, o bendras maršrutų tinklo dydis pakilo iki 14 797. IATA pažymi, kad tai atsilieka nuo pastarojo dešimtmečio vidutinio metinio augimo tempo, kuris sudarė apie 1,5 proc.

    Kodėl maršrutų daugėja lėčiau?

    Asociacijos vertinimu, vienas svarbiausių stabdžių yra auganti reguliavimo našta ir didelės sąnaudos, su kuriomis susiduria vežėjai. Pasak IATA, tai mažina aviakompanijų galimybes rizikuoti atidarant naujas kryptis ir didinti dažnius, ypač kai paklausa svyruoja sezoniškai.

    „Europos gerovė priklauso nuo plataus ir efektyvaus susisiekimo Europos viduje ir su kitais žemynais“, – sakė IATA vyresnysis viceprezidentas išoriniams ryšiams Thomas Reynaert.

    „Kiekvienas naujas oro maršrutas sukuria naujų darbo vietų, verslo ir socialinių galimybių. Politikos formuotojai turi realių pasirinkimų, kaip kurti išmanesnį reguliavimą ir padėti aviakompanijoms konkuruoti bei augti“, – teigė jis.

    IATA kritikuoja ir keleivių teisių reguliavimo kryptį, pabrėždama, kad taisyklės turi būti aiškios ir veiksmingos, o jų pakeitimai neturėtų didinti neapibrėžtumo. Asociacijos teigimu, kai kompensacijų ir pareigų režimas tampa sudėtingesnis, tai didina rizikas vežėjams ir galiausiai gali atsispindėti bilietų kainose bei maršrutų pasiūloje.

    Kokius sprendimus siūlo IATA?

    Tarp siūlomų priemonių IATA mini keleivių mokesčių atsisakymą ar peržiūrą nacionaliniu lygmeniu, tvaresnių aviacinių degalų kainos mažinimą ir lankstesnį oro uostų laiko langų taikymą, kai rinką veikia išskirtinės aplinkybės. Taip pat keliama idėja peržiūrėti ES keleivių teisių reglamento ES261 kompensacijų slenksčius, siekiant mažinti ginčų ir išlaidų augimą.

    Ekspertų vertinimu, oro susisiekimo plėtra Europoje vis labiau priklauso ne tik nuo paklausos, bet ir nuo to, kaip greitai sektorius prisitaikys prie klimato tikslų, degalų kainų bei infrastruktūros ribojimų. Jei sąnaudų spaudimas išliks, dalis vežėjų prioritetą gali teikti pelningiausiems maršrutams, o mažesniems miestams ir regionams naujų tiesioginių skrydžių teks laukti ilgiau.

  • Norvegijos „Roboxi“ pritraukė 13 mln. eurų: robotai ir automatika keičia oro uostų peronus

    Norvegijos „Roboxi“ pritraukė 13 mln. eurų: robotai ir automatika keičia oro uostų peronus

    Norvegijos Stavangerio mieste įsikūręs startuolis „Roboxi“ pranešė užbaigęs akcijų emisiją ir pritraukęs apie 13 mln. eurų naujo nuosavo kapitalo. Bendrovė kuria autonominius sprendimus oro uostų vadinamajai airside zonai, apimančiai pakilimo ir riedėjimo takus bei peronus.

    „Roboxi“ teigimu, akcijų emisija sulaukė didelio tiek naujų, tiek esamų akcininkų susidomėjimo, o pagrindiniai investuotojai yra iš Norvegijos Rogalando regiono. Prieš pritrauktą kapitalą įmonė sieja su tolesniu augimu, strateginėmis iniciatyvomis ir balanso stiprinimu.

    „Sėkmingai užbaigta akcijų emisija yra svarbus etapas. Šis kapitalas leis mums didinti apimtis, įgyvendinti jau sutartus ir tikėtinus kontraktus, stiprinti pozicijas rinkoje bei toliau investuoti į inovacijas“, – sakė „Roboxi“ vadovas Magnusas O. Finnesandas.

    Kam skirta technologija?

    Įkurta 2018 metais, „Roboxi“ orientuojasi į tai, kas oro uostams kasdien kainuoja daug laiko ir resursų: takų būklės patikrą, saugos stebėseną ir techninę priežiūrą. Bendrovės sprendimai skirti mažinti incidentų riziką, gerinti atitiktį reguliaciniams reikalavimams ir mažinti eksploatacijos sąnaudas.

    Viena aktualiausių sričių yra pašalinių objektų ant pakilimo ar riedėjimo takų aptikimas. Tokios nuolaužos, vadinamos FOD, gali pažeisti orlaivius ir sutrikdyti skrydžius, todėl oro uostai investuoja į vis greitesnius aptikimo ir pašalinimo procesus.

    DI, robotika ir integracija

    „Roboxi“ sprendimuose naudojamas DI, padedantis automatiškai atpažinti FOD ir inicijuoti jo surinkimą robotinėmis priemonėmis. Įmonė taip pat siūlo API pagrindu veikiančias platformas, kurios leidžia šiuos procesus integruoti su esamomis oro uostų sistemomis ir skaitmeninti darbo eigą.

    Be nuolaužų aptikimo, bendrovė naudoja kameras ir programinę įrangą autonomiškai fiksuoti pakilimo tako žiburių gedimus ir generuoti ataskaitas. Taip pat vystomi sprendimai, skirti dangos stebėsenai ir paukščių aptikimui bei atbaidymui, kad kelios saugumo funkcijos galėtų veikti lygiagrečiai.

    „Roboxi“ nurodo, kad svarbūs įmonės pasiekimai buvo kuriami bendradarbiaujant su Avinor ir Norvegijos civilinės aviacijos institucijomis, siekiant praktinio pritaikomumo ir reikalingų patvirtinimų. Bendrovė taip pat teigia užmezgusi ryšius su oro uostais įvairiose rinkose ir vykdanti projektus su tarptautiniu mastu žinomais partneriais.

    „Didelė naujų ir esamų investuotojų parama patvirtina mūsų viziją, technologiją ir rinkos pagreitį. Šis kapitalas suteikia galimybę didinti apimtis ir kurti reikšmingą vertę klientams“, – sakė valdybos pirmininkas ir investuotojas Knutas Molaugas.

  • Lenkai daro šuolį: „CPK“ planuoja iki 60 traukinių, galinčių skrieti 320 km/h greičiu

    Lenkai daro šuolį: „CPK“ planuoja iki 60 traukinių, galinčių skrieti 320 km/h greičiu

    Lenkijos centrinio transporto mazgo projektą vystanti bendrovė „CPK“ įsteigė ilgai planuotą riedmenų telkinį, per kurį ketinama centralizuotai pirkti naujus traukinius būsimiems greitojo geležinkelio maršrutams. Naujoji struktūra veiks kaip platforma, padėsianti suvienodinti pirkimus, priežiūros reikalavimus ir ilgalaikį riedmenų naudojimą.

    Pagrindinis pirmosios bangos tikslas ambicingas: planuojama įsigyti nuo 40 iki 60 itin greitų sąstatų, galinčių važiuoti ne mažesniu kaip 320 km/h greičiu. „CPK“ rinkai jau išsiuntė RFI užklausas, kuriomis siekiama įvertinti gamintojų galimybes, preliminarias kainas ir pristatymo terminus.

    „Norime, kad rinka pateiktų realistišką vaizdą apie tokių traukinių tiekimą ir jų išlaikymą ilgajame periode“, – sakė su procesu susipažinę projekto atstovai.

    Vienas svarbiausių reikalavimų – ne tik traukinių pristatymas, bet ir užtikrinta jų techninė priežiūra bei eksploatacinis palaikymas iki 30 metų. Toks modelis Europoje vis dažnesnis, nes leidžia tiksliau planuoti viso gyvavimo ciklo sąnaudas ir sumažinti riziką, susijusią su atsarginių dalių tiekimu bei kompetencijų išlaikymu.

    „CPK“ taip pat numato atrankos kartelę gamintojams: į procesą ketinama įtraukti tuos, kurie jau yra pristatę traukinius, sertifikuotus važiuoti bent 300 km/h greičiu. Praktikoje tai reiškia, kad prioritetas bus teikiamas patikrintiems sprendimams su aiškia homologacijos istorija ir patirtimi greitųjų geležinkelių rinkoje.

    Greta 320 km/h klasės sąstatų, riedmenų telkinyje numatomas ir atskiras pirkimas traukiniams, skirtiems susisiekimui su planuojamu nauju oro uostu. Šie traukiniai, įvardijami kaip „AeroExpress“, būtų orientuoti į dažnesnius reisus ir greitą keleivių srautų aptarnavimą maršrutu Varšuva–naujasis oro uostas–Lodzė.

    Skelbiama, kad „AeroExpress“ traukiniai turėtų pasiekti apie 200 km/h greitį, o kai kuriuose scenarijuose svarstomas ir didesnis – iki 230 km/h – greitis. Tokie parametrai labiau pritaikyti intensyviam priemiesčio ir tarpmiestiniam susisiekimui, kuriame svarbiausia ne maksimalus greitis, o kelionės laikas nuo durų iki durų ir patikimas intervalas.

    Projektas siejamas su vadinamąja Y formos greitojo geležinkelio linija, kuri turėtų sujungti Varšuvą, naująjį oro uostą ir Lodzę, o vėliau turėti atšakas į Vroclavą bei Poznanę. Pagal viešai aptarinamus terminus, pirmasis ruožas Varšuva–oro uostas–Lodzė siejamas su 2032 metais, o tolesnės kryptys – su 2035 metais.

    Be to, „CPK“ mini ir „RegioExpress“ koncepciją – lėtesnių, regioniniam susisiekimui pritaikytų traukinių segmentą. Šių pirkimų užklausos rinkai turėtų būti teikiamos artimiausiu metu, kad riedmenų planavimas atitiktų infrastruktūros statybų eigą ir realius keleivių srautų scenarijus.

    Europos kontekste toks riedmenų telkinio modelis tampa vis aktualesnis, nes didelio greičio geležinkeliai reikalauja ne tik brangių traukinių, bet ir itin tikslios priežiūros, sudėtingų saugos sertifikacijų bei stabilios tiekimo grandinės. Ilgalaikiai priežiūros įsipareigojimai ir patikrinta homologacija yra vieni svarbiausių kriterijų, galinčių nulemti, kas taps pagrindiniais „CPK“ partneriais.

  • „Airbnb“ verčia keliones aukštyn kojomis: DI planavimas, paėmimai oro uostuose ir Pasaulio taurė

    „Airbnb“ verčia keliones aukštyn kojomis: DI planavimas, paėmimai oro uostuose ir Pasaulio taurė

    „Airbnb“ plečia veiklą už nuomos ribų

    Apgyvendinimo nuomos platforma „Airbnb“ skelbia apie didelę plėtrą: nuo šiol programėlėje atsiras ne tik būsto paieška, bet ir papildomos kelionės paslaugos. Bendrovė siekia tapti vieno langelio sprendimu visai kelionei – nuo planavimo iki patirties vietoje.

    Pranešama, kad į pasiūlą įtraukiami maisto pristatymai, paėmimai oro uostuose, bagažo saugojimas, automobilių nuoma, taip pat daugiau patirčių ir paslaugų keliautojams. Tai dar vienas signalas, kad kelionių rinka vis labiau krypsta į integruotas platformas.

    Naujos paslaugos: nuo maisto iki automobilių

    Jungtinėse Amerikos Valstijose „Airbnb“ planuoja pradėti maisto pristatymo paslaugą 25 miestuose, kad keliautojai galėtų atvykti į jau paruoštą apsipirkimą. Tokie sprendimai tampa ypač aktualūs šeimoms ir ilgesnių viešnagių metu, kai patogumas gali lemti, kuri platforma bus pasirinkta.

    Visame pasaulyje žadama galimybė užsisakyti paėmimą iš oro uosto, o vairuotojai, kaip teigiama, seks skrydžių informaciją, kad paslauga būtų suteikta laiku. Tuo pat metu „Airbnb“ ruošiasi vasarą pradėti automobilių nuomą pačioje programėlėje, taip tiesiogiai konkuruodama su specializuotomis nuomos platformomis.

    DI įrankiai ir nauja kryptis su viešbučiais

    „Airbnb“ taip pat diegia DI paremtus planavimo ir problemų sprendimo įrankius, kurie turėtų padėti lengviau organizuoti kelionę ir viešnagę. Viena iš idėjų – apibendrinti didžiulį atsiliepimų kiekį ir pateikti keliautojams aiškesnę išvadą apie vietą, patogumus ar tinkamumą šeimoms.

    Kartu bendrovė praneša, kad apie 20 populiariausių krypčių papildys tūkstančiais nedidelių, nepriklausomų ir butikinių viešbučių. Tokia kryptis leidžia „Airbnb“ plėsti pasiūlą už tradicinės trumpalaikės nuomos ribų ir mažinti sezoniškumo poveikį, nes viešbučiai dažnai turi stabilesnius užimtumo srautus.

    Išskirtinės patirtys ir Pasaulio taurės pasiūlymai

    Patirtys „Airbnb“ ekosistemoje tampa vis svarbesne dalimi, nes keliautojai ieško ne tik nakvynės, bet ir unikalaus turinio vietoje. Bendrovė teigia, kad patirtys sulaukė itin aukštų įvertinimų, todėl jų pasiūla bus plečiama nuo lankytinų vietų iki maisto kultūros ir renginių.

    Šalia to pristatomi specialūs pasiūlymai, susiję su 2026 metais vyksiančia FIFA Pasaulio taure – žadamos vienkartinės patirtys keliuose turnyro miestuose. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai kelionių platformos investuoja į renginių turizmą ir riboto leidimo patirtis, kurios kuria didesnę emocinę vertę ir lojalumą.

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad tokia strategija yra bandymas perimti kuo didesnę kelionės biudžeto dalį vienoje ekosistemoje. Keliautojams tai gali reikšti daugiau patogumo, tačiau kartu ir mažesnį kainų palyginimo skaidrumą, todėl renkantis paslaugas svarbu išlikti budriems.

  • Lenkijos CPK perka 362 saugumo patikros įrenginius Port Polska oro uostui: kada jie bus paruošti

    Lenkijos bendrovė Centralny Port Komunikacyjny (CPK), įgyvendinanti Port Polska investicijų programą, pradėjo pirkimo procedūrą naujo nacionalinio oro uosto saugumo patikros įrangai. Pirkimas apima projektavimą, tiekimą, montavimą, paleidimą ir vėlesnį įrangos aptarnavimą.

    CPK teigimu, pagrindinis tikslas – keleivių terminalą ir kitus oro uostą aptarnausiančius objektus aprūpinti šiuolaikinėmis saugumo kontrolės sistemomis. Tokia įranga reikalinga tiek keleivių srautų valdymui, tiek atitikčiai aviacijos saugumo reikalavimams.

    Ką planuojama įsigyti?

    Pirkimas suskirstytas į aštuonias dalis ir bus vykdomas konkurencinio dialogo būdu. Iš viso numatoma įsigyti 362 saugumo kontrolės įrenginius visam investicijos teritorijos mastui.

    Tarp planuojamų sprendimų nurodomos integruotos bagažo patikros sistemos, rankinio bagažo patikros įranga su automatizuotomis dėžučių grąžinimo linijomis, taip pat įranga asmenų patikrai. Be to, numatomi sprogstamųjų medžiagų pėdsakų aptikimo įrenginiai ir metalo detektoriai.

    CPK taip pat planuoja įrangą, skirtą aptikti sprogstamąsias medžiagas, paslėptas avalynėje, bei sprendimus neinvazinei skysčių, aerozolių ir gelių analizei. Šios technologijos svarbios mažinant rankinio patikrinimo poreikį ir spartinant keleivių judėjimą per kontrolės punktus.

    Procedūra ir grafikas iki 2032 metų

    Užsakymas apima ne tik įrangos pristatymą, bet ir visą parengiamąjį etapą: techninių projektų paruošimą, įrengimą, paleidimą, personalo parengimą darbui bei priežiūrą. CPK planuoja į konkurencinį dialogą kiekvienai pirkimo daliai pakviesti po penkis dalyvius.

    Pagal paskelbtą grafiką paraiškos iš tiekėjų turėtų būti priimamos iki 2026 metų birželio. 2026 metų rugpjūtį atrinkti dalyviai būtų kviečiami į konkurencinį dialogą, o kvietimas teikti galutinius pasiūlymus numatomas 2027 metų sausį.

    Tiekėjų atranka, pagal dabartinius planus, turėtų būti užbaigta 2027 metų rugpjūtį. CPK nurodo, kad grafikas sudėliotas taip, jog visos sistemos ir jas aptarnauti parengtas personalas būtų pasiruošę iki planuojamo oro uosto atidarymo 2032 metais.

    Port Polska oro uosto statybų pradžia numatoma 2026 metais Baranów, Wiskitki ir Teresin savivaldybių teritorijose. 2031 metais oro uostas turėtų gauti reikiamas sertifikacijas, o 2032 metais – pradėti veiklą.

  • Šito į lėktuvą geriau nesivilkite: įgulos patarimai, kurie gali išgelbėti kelionę

    Šito į lėktuvą geriau nesivilkite: įgulos patarimai, kurie gali išgelbėti kelionę

    Konkretaus aprangos kodekso skrydžiams dažniausiai nėra, tačiau oro linijos ir salono įgula nuolat primena, kad drabužiai lėktuve yra ne vien stiliaus klausimas. Uždaroje erdvėje, kur tenka sėdėti kelias valandas, nepatogus pasirinkimas greitai ima varginti ne tik jus, bet ir šalia esančius.

    Įgula atkreipia dėmesį, kad kai kurie drabužiai gali apsunkinti judėjimą, trukdyti greitam išėjimui ar net prisidėti prie sveikatos problemų, ypač ilguose reisuose. Ilgai sėdint, organizmas jautriau reaguoja į dehidrataciją, temperatūros svyravimus ir kojų tinimą.

    Dažniausios aprangos klaidos

    Viena dažniausių klaidų yra itin aptempti drabužiai, pavyzdžiui, labai siauri džinsai ar ankštos tamprės. Jie gali spausti, bloginti kraujotaką, didinti kojų tinimo pojūtį, o ilgų skrydžių metu tai tampa ne tik nepatogumu, bet ir rizikos veiksniu savijautai.

    Ne ką mažiau abejotinas pasirinkimas yra labai trumpi šortai ar sijonai. Lėktuvo sėdynes per dieną naudoja daugybė keleivių, todėl higienos požiūriu daugiau atviros odos nebūtinai reiškia daugiau komforto, o salone neretai būna vėsu.

    Problemiški gali būti ir batai, kurie nestabiliai laikosi ant kojos, pavyzdžiui, šlepetės ar įsispiriami bateliai. Skubant per oro uostą ar netikėtai prireikus greitai judėti salone, tokia avalynė didina pargriuvimo riziką, o labai aukšti kulnai vargina ir apsunkina judėjimą.

    Kas lėktuve vargina labiausiai

    Skrydžio sąlygos organizmui nėra neutralios: salone paprastai būna sausesnis oras, o ilgas sėdėjimas keičia kūno savijautą. Dėl to sintetinių audinių apranga, kuri nepraleidžia oro, gali skatinti prakaitavimą, trinti odą ir kelti dirginimą.

    Ne mažiau svarbu įvertinti sluoksniavimą: per šilti drabužiai gali sukelti perkaitimą, o per ploni greitai privers šalti, ypač naktiniuose ar ilguose skrydžiuose. Verta vengti ir tokių derinių, kuriuos nepatogu nusivilkti saugumo patikroje, nes tai didina stresą ir gaišina laiką.

    Kaip rengtis, kad kelionė būtų sklandi

    Praktiškiausias sprendimas dažniausiai yra patogūs, laisvesni ir kvėpuojantys drabužiai bei keli lengvi sluoksniai. Minkštos kelnės, patogūs marškinėliai ir megztinis ar plona striukė leidžia prisitaikyti prie temperatūros pokyčių salone ir oro uoste.

    Avalynei verta rinktis uždarus, stabilius ir lengvai aunamus batus, kad būtų patogu ir saugumo patikroje, ir kelionės metu. Ilgesniems skrydžiams dalis keliautojų renkasi ir kompresines kojines, nes jos gali padėti mažinti kojų tinimą ir gerinti komfortą.

    Galiausiai verta prisiminti, kad kai kurios oro linijos turi teisę neįleisti į lėktuvą keleivių, kurių apranga laikoma netinkama. Tai reta, bet reali praktika, todėl saugiausia rinktis tvarkingą, funkcionalią ir kitų keleivių neerzinančią aprangą.

  • Japonija ruošia pirmą tokį oro uostą: „Pokémon“ užvaldys terminalą, bet už to slypi daugiau

    Japonija ruošia pirmą tokį oro uostą: „Pokémon“ užvaldys terminalą, bet už to slypi daugiau

    Japonijoje planuojamas išskirtinis projektas, kokio iki šiol nebuvo nė viename pasaulio oro uoste: dalis terminalo bus paversta „Pokémon“ tematine erdve. Idėja skirta ne tik pramogai, bet ir konkrečiam tikslui – padėti atgaivinti regioną, kuris po 2024 metais įvykusio stipraus žemės drebėjimo susidūrė su turistų srautų smukimu.

    Projektas numatytas Noto pusiasalyje esančiame Noto Satoyama oro uoste. Pagal planą nuo 2026 metų liepos 7 dienos jis bus pervadintas į Noto Satoyama Pokemon With You ir taps pirmuoju oro uostu, sukurtu bendradarbiaujant su „The Pokémon Company“.

    Oro uosto viduje ir prieigose keliautojų lauks teminės instaliacijos: virš terminalo suplanuotas didžiulis Pikachu simbolis, o skirtingose erdvėse – šimtai kitų „Pokémon“ personažų atvaizdų. Dekoracijos atsiras prie įėjimų, laukimo zonose, ant kolonų, informacinių lentų ir judančių laiptų, kad net formalumai prieš skrydį atrodytų mažiau monotoniški.

    Didžiausia traukos vieta turėtų tapti dviaukštis atriumas su įspūdinga instaliacija, kurioje numatytas didelis balionas su Pikachu ir virš terminalo tarsi pakibęs lėktuvas. Taip pat planuojama apžvalgos terasa su stiklo dekoracijomis, kuriose bus paslėpti skirtingi personažai, skatinantys keleivius įsitraukti ir „surasti juos visus“.

    Numatytos ir papildomos veiklos, kurios turėtų prailginti lankytojų laiką oro uoste: trys specialiai parengtos animacijos, riboto leidimo suvenyrai ir kelionių atributika. Oro uoste veiksianti parduotuvė prekiaus produktais, sukurtais būtent šiai iniciatyvai, o dalis vizualų bus naudojami ir regiono turizmo maršrutuose, pavyzdžiui, ekskursijų autobusuose.

    Tematika persikels ir į maitinimo erdves: lankytojams planuojamas specialus meniu, įkvėptas „Pokémon“ visatos. Skelbiama, kad bus siūlomi kelių rūšių blynai su personažų įspaudais bei desertiniai gėrimai, o užsakantiems rinkinius bus pateikiami ir kolekciniai padėkliukai su projekto vizualais.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra vien rinkodaros triukas. Iniciatyva siejama su Pokemon With You fondu, kuris Japonijoje veikia nuo 2011 metais po katastrofiško žemės drebėjimo ir cunamio, ir yra orientuotas į nukentėjusių regionų atsigavimą bei paramą vietos bendruomenėms.

    Noto regionui toks dėmesys yra ypač svarbus: 2024 metais žemės drebėjimas smarkiai paveikė infrastruktūrą, o daliai vietovių teko spręsti ne tik atstatymo, bet ir sumažėjusio atvykstamojo turizmo problemas. Teminis oro uostas čia matomas kaip būdas sugrąžinti keliautojų srautus ir paskatinti žmones kelionę planuoti būtent į šią Japonijos dalį.

    Planuojama, kad „Pokémon“ tematika oro uoste nebus amžina, tačiau truks ilgai: projektą numatyta vykdyti daugiau nei trejus metus. Oficialiai skelbiama, kad ši speciali aranžuotė turėtų veikti iki 2029 metų rugsėjo 30 dienos.

    Japonija pastaraisiais metais nuosekliai naudoja popkultūrą kaip turizmo variklį, o „Pokémon“ yra vienas atpažįstamiausių šalies prekės ženklų pasaulyje. Tokie projektai dažnai taikomi ne tik tam, kad pritrauktų gerbėjus, bet ir kad paskirstytų turistų srautus už didmiesčių ribų, suteikdami papildomų pajamų regionams.

  • Pokemonų oro uostas Japonijoje: milžiniškas Pikachu, tematinis maistas ir staigmenos keliautojams

    Pokemonų oro uostas Japonijoje: milžiniškas Pikachu, tematinis maistas ir staigmenos keliautojams

    Japonijoje ruošiamasi atidaryti pirmąjį pasaulyje oro uostą, įkvėptą Pokemonų pasaulio. Projektas startuos Ishikawa prefektūroje esančiame Noto Satoyama oro uoste, kuris nuo liepos 7 dienos turėtų pasitikti keleivius atnaujintu pavadinimu ir specialiai šiai iniciatyvai sukurtais akcentais.

    Pagal organizatorių planą, oro uostas laikinai bus pervadintas į „Noto Satoyama Pokemon With You Airport“, o teminė koncepcija turėtų galioti trejus metus, iki 2029 metų rugsėjo. Tokia partnerystė siejama ne tik su pramogomis, bet ir su regiono patrauklumo didinimu po pastarųjų metų nelaimių, kai Noto pusiasalis patyrė stiprų žemės drebėjimą.

    Kas laukia oro uoste?

    Keliautojams žadamos didelio masto dekoracijos nuo įėjimo zonų iki restoranų erdvių, taip pat specialios instaliacijos terminale. Vienu ryškiausių akcentų turėtų tapti milžiniška kompozicija antrame aukšte su didžiuliu Pikachu ir lėktuvo formos balionu, aplink kurį bus vaizduojami skraidantys Pokemonai.

    Organizatoriai skelbia, kad oro uosto erdvėse bus galima rasti visus 111 skraidančio tipo Pokemonų personažus, išskyrus regionines ir Mega variacijas. Taip pat planuojamas teminis maistas, riboto leidimo suvenyrai bei specialūs turistiniai autobusai, pritaikyti šiam projektui.

    Ne tik dekoracijos, bet ir istorija

    Atvykimo salėje numatoma eksponuoti didelio formato kūrinį „Akarui Mirai“, kuris buvo sukurtas 2024 metais siekiant palaikyti Noto regiono atsigavimą po žemės drebėjimo. Projektas taip pat apims naują trumpą animacinį serialą, kurtą išskirtinai šiai iniciatyvai, o vienas epizodų turėtų vadintis „Skrisk, Bagon!“.

    Teminiai oro uostai ir laikinos popkultūros partnerystės Japonijoje nėra naujiena, tačiau Pokemonų prekės ženklas išlieka vienas stipriausių, jungiantis kelias kartas. Iniciatyva taikosi ne tik į gerbėjus, bet ir į šeimas bei keliautojus, kuriems net ir įprastos procedūros, tokios kaip bagažo registravimas, gali tapti patirtimi, primenančia pramogų parką.

  • CPK ir Lodzės oro uostas susitarė: aiškėja, kaip regioniniai oro vartai įsijungs į Port Polska planą

    CPK ir Lodzės oro uostas susitarė: aiškėja, kaip regioniniai oro vartai įsijungs į Port Polska planą

    Susitarimas dėl bendradarbiavimo

    Lenkijos centrinio transporto mazgo projektą vystanti bendrovė CPK ir Lodzės tarptautinis oro uostas pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. Dokumente numatyta, kad abi pusės koordinuos veiksmus, susijusius su nacionalinės aviacijos sistemos atsparumu ir pasirengimu dideliems pokyčiams.

    Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad sparčiai augant keleivių ir krovinių srautams būtų išlaikytas skrydžių tęstinumas net ir esant trikdžiams. Tarp praktinių krypčių įvardijami mokymai, operacinių sprendimų testai ir pratybos, kurios vėliau galėtų būti pritaikytos naujajame centriniame oro uoste.

    „Europos patirtis rodo, kad modernus oro susisiekimas remiasi ne vienu oro uostu, o tarpusavyje papildančiu tinklu“, – sakė Lodzės oro uosto vadovė Anna Midera.

    Ar regioniniai oro uostai taps konkurentais?

    Projekto pristatyme dalyvavęs vyriausybės įgaliotinis CPK klausimais, Infrastruktūros ministerijos valstybės sekretorius Maciejus Lasekas pabrėžė, kad regioniniai ir centrinis oro uostas neturėtų būti supriešinami. Pasak jo, tokia sistema labiau primena vieną organizmą, kuriame skirtingi oro uostai atlieka skirtingas funkcijas.

    Jo teigimu, regioniniai oro uostai dažniausiai aptarnauja tiesioginius maršrutus, o didieji aviacijos centrai specializuojasi persėdimo ir tolimųjų skrydžių segmente. Tai reiškia, kad rinkoje išlieka vietos ir pigių skrydžių, ir tarpkontinentinių krypčių plėtrai, jei infrastruktūra planuojama kaip vientisas tinklas.

    Kas žinoma apie Port Polska ir terminus

    CPK vadovas Filipas Czernickis akcentavo, kad planuojamas modelis remiasi funkcijų pasidalijimu: centrinis oro uostas būtų orientuotas į persėdimus ir tarpžemyninius skrydžius, o regioniniai – į „point to point“ maršrutus ir žemų kaštų bendrovių srautus. Tokia logika taikoma daugelyje Europos rinkų, kur aplink pagrindinį mazgą veikia stiprūs regioniniai oro vartai.

    Pagal viešai skelbiamą projekto grafiką, CPK oro uosto statybų pradžia planuojama 2026 metais, o sertifikavimo procesai numatomi iki 2031 metų. Projekto tikslas – sukurti naują centrinį oro uostą tarp Varšuvos ir Lodzės, kuris turėtų pradėti veikti 2032 metais.

    Lodzės oro uostas pastaraisiais metais didino srautus, o 2024 metais aptarnavo daugiau kaip 489 000 keleivių ir fiksavo rekordinį rezultatą. Oro uostas vykdo reguliarius skrydžius į kelias populiarias kryptis Europoje ir, pasak projekto šalininkų, galėtų tapti svarbia baze mokymams bei operaciniams bandymams, kol CPK infrastruktūra dar tik kuriama.