CP v2

Tag: Oro uostai

  • Ukrainos dronai smogė „Azot“: liepsnose vienas didžiausių Rusijos chemijos gigantų

    Ukrainos dronai smogė „Azot“: liepsnose vienas didžiausių Rusijos chemijos gigantų

    Ukrainos tolimojo nuotolio dronai naktį smogė į pramonės objektus Rusijos gilumoje, o vienu pagrindinių taikinių tapo chemijos gamykla „Azot“ Novomoskovske, Tulos srityje. Tai vienas didžiausių šalies chemijos kompleksų, siejamas su trąšų ir pagrindinių chemijos žaliavų gamyba.

    Po smūgio socialiniuose tinkluose paplito vaizdai, kuriuose matyti didelis gaisras ir tiršti dūmai virš pramoninės teritorijos. Nepriklausomai patvirtinti visų padarinių nebuvo įmanoma, tačiau Rusijos pareigūnai pripažino, kad regione naktį buvo apgadinti pramonės objektai.

    Kas yra „Azot“ ir kodėl tai svarbu

    „Azot“ gamina amoniaką, metanolį ir amonio salietrą – medžiagas, plačiai naudojamas trąšoms ir chemijos pramonei. Tokie produktai yra kritiškai svarbūs žemės ūkiui, tačiau dalis jų gali būti pritaikoma ir karinės pramonės grandinėse, pavyzdžiui, sprogstamųjų medžiagų gamyboje.

    Dėl šios priežasties chemijos gamyklos Rusijoje pastaraisiais mėnesiais vis dažniau įvardijamos kaip aukštos svarbos infrastruktūra. Smūgiai į tokius objektus gali turėti ne tik momentinį gaisro efektą, bet ir ilgalaikį poveikį tiekimo grandinėms bei gamybos apimtims.

    Ne pirmas kartas: smūgiai gilumoje dažnėja

    Ukrainos šaltiniai yra skelbę, kad „Azot“ jau buvo atsidūrusi dronų taikiklyje ir anksčiau, o panašūs incidentai fiksuoti ir kituose Rusijos chemijos bei energetikos objektuose. Pastaruoju metu dažnėja atakos, nukreiptos į kuro bazes, logistikos mazgus ir gamybinius kompleksus.

    Tokia taktika siejama su pastangomis sutrikdyti kuro, žaliavų ir komponentų srautus, kurie palaiko Rusijos karo ekonomiką. Kartu tai verčia Rusiją didinti oro gynybos tankį ne tik pasienyje, bet ir pramoniniuose regionuose, taip išsklaidant pajėgumus.

    Apribotas skrydžių judėjimas

    Po naktinių atakų Rusijos institucijos pranešė apie laikinus apribojimus aviacijoje keliuose oro uostuose, dalyje jų skrydžiai buvo stabdomi arba vykdyti su trikdžiais. Tokie sprendimai įprastai priimami, kai fiksuojama dronų grėsmė arba veikia oro gynyba.

    Kol kas nėra patikimų viešų duomenų, kiek laiko „Azot“ gamyba gali būti sutrikdyta ir kokia reali žala padaryta įrangai. Dėl informacijos kontrolės ir skirtingų šaltinių vertinimų, galutinį poveikį bus galima aiškiau įvertinti tik atsiradus patvirtintiems pranešimams apie gamybos atnaujinimą arba ilgalaikius apribojimus.

  • Europos oro uostų reitingas 2026 metais: kur skrydžiai punktualiausi ir kur laukia didžiausi vėlavimai

    Europos oro uostų reitingas 2026 metais: kur skrydžiai punktualiausi ir kur laukia didžiausi vėlavimai

    Nauja „AirHelp“ analizė sudėliojo 2026 metų Europos oro uostų reitingą pagal tris kriterijus: skrydžių punktualumą, keleivių patirtį ir infrastruktūros bei komforto įvertinimą. Vertinime punktualiu laikomas atvykimas ne vėliau kaip 15 minučių nuo numatyto laiko.

    Reitingas sudarytas remiantis 279 oro uostų duomenimis 76 šalyse, o kiekvienam suteiktas bendras balas. Didžiausią svorį gavo punktualumas, o likusi dalis pasiskirstė keleivių patirčiai bei patogumams, todėl galutinis rezultatas priklauso ne vien nuo tvarkaraščių.

    Kas laikoma geru oro uostu?

    Be punktualumo, keliautojai vertino personalo darbą, eiles, pasiekiamumą ir patogumą, švarą, nuorodas bei informacijos aiškumą. Taip pat skaičiuota, kiek oro uoste yra maitinimo ir parduotuvių pasirinkimo, ir kaip bendrai jaučiasi keleiviai.

    Duomenys apėmė beveik 14 300 unikalių keliautojų įvertinimų iš 68 šalių. Tai reiškia, kad reitinge atsispindi ir praktiniai dalykai, su kuriais susiduriama kelionės dieną, o ne tik formalūs infrastruktūros rodikliai.

    Geriausi Europos oro uostai 2026 metais

    Geriausiai Europoje įvertintas Bodės oro uostas Norvegijoje, kuris bendroje pasaulinėje lentelėje pateko į pirmąjį dešimtuką. Jo stiprybė buvo itin aukštas punktualumo balas, rodantis, kad didžioji dalis skrydžių atvyksta laiku.

    Tarp lyderių Europoje taip pat atsidūrė Billundo oro uostas Danijoje, išsiskyręs keleivių patirties įvertinimu. Aukštai reitinge rikiavosi Bilbao oro uostas Ispanijoje, Bergenas Fleslandas Norvegijoje, o penketuką Europoje užbaigė Stambulo oro uostas.

    Silpniausiai įvertinti oro uostai

    Reitingo apačioje atsidūrė Lisabonos Humberto Delgado oro uostas, kuris pagal bendrą rezultatą priartėjo prie žemiausių pozicijų visame tyrime. Didžiausia problema įvardytas prastas punktualumo rodiklis, nors keleivių patirtis ir patogumai buvo įvertinti kiek geriau.

    Tarp prasčiausiai Europoje įvertintų oro uostų pateko ir Rodo Diagoro oro uostas Graikijoje, taip pat Mančesterio oro uostas Jungtinėje Karalystėje, Kretos Herakliono oro uostas ir Nicos Žydrojo Kranto oro uostas. Šių oro uostų bendrą rezultatą labiausiai tempė žemyn vėlavimai.

    Keliautojams toks reitingas gali būti naudingas planuojant persėdimus ir pasirenkant maršrutus: kai skirtumas tarp sklandžios kelionės ir praleisto jungiamojo skrydžio kartais telpa į tas pačias 15 minučių. Vertinant keliones vasaros piko metu, punktualumo statistika dažnai tampa vienu svarbiausių pasirinkimo argumentų.

  • Vietnamas skuba su Long Thanh: vienas didžiausių oro uostų pasaulyje jau finišo tiesiojoje

    Vietnamas skuba su Long Thanh: vienas didžiausių oro uostų pasaulyje jau finišo tiesiojoje

    Vietnamas sparčiai artėja prie vieno ambicingiausių infrastruktūros projektų regione – Long Thanh tarptautinio oro uosto. Planuojama, kad jis taps pagrindiniais šalies oro vartais ir ilgainiui pateks į didžiausių pasaulio oro uostų gretas.

    Objektas statomas Dong Nai provincijoje, maždaug 40 kilometrų į rytus nuo Ho Ši Mino miesto. Projektas skirtas mažinti spaudimą dabar svarbiausiam šalies oro uostui Tan Son Nhat, kuris jau ne vienerius metus susiduria su pajėgumų riba.

    Vietos žiniasklaida skelbia, kad darbai pasiekė apie 80 proc. įgyvendinimą, o rangovai pereina į vadinamąją lemiamąją projekto fazę. Už statybas atsakinga Airports Corporation of Vietnam siekia paspartinti darbus, kad pagrindiniai mazgai būtų parengti bandymams.

    Teritorijoje, kuri apima apie 5 000 hektarų, jau įrengtas pirmasis 4 000 metrų ilgio kilimo ir tūpimo takas ir dalis orlaivių stovėjimo aikštelių. Tuo pat metu baigiami svarbiausi pastatai, įskaitant pagrindinį keleivių terminalą, kurio architektūrinė idėja siejama su lotoso žiedu.

    Skelbiama, kad pirmajame etape oro uostas turėtų aptarnauti apie 25 milijonus keleivių per metus ir pervežti apie 1,2 milijono tonų krovinių. Vėlesniais etapais planuojama plėtra iki keturių kilimo ir tūpimo takų ir keturių terminalų, o galutinė metinė talpa galėtų siekti apie 100 milijonų keleivių bei apie 5 milijonus tonų krovinių.

    Projektas vertinamas maždaug 17 milijardų eurų, o jo poveikis numatomas platesnis nei vien aviacija: Long Thanh siejamas su logistikos, turizmo ir eksporto augimu. Ekspertai pabrėžia, kad sėkmę lems ne tik pastatai ar takai, bet ir susisiekimas su Ho Ši Minu bei nauji keliai ir kiti transporto sprendimai aplink oro uostą.

    Pagal viešai skelbiamus planus, objektas turėtų pereiti į operacinių bandymų etapą 2026 metų rugsėjį, o komercinė veikla galėtų startuoti 2026 metų pabaigoje. Likusios plėtros dalys numatomos etapais iki 2035 metų, priklausomai nuo paklausos ir infrastruktūros plėtros tempo.

  • ES pasienio sistema EES ilgina eiles: „Wizz Air“ pataria į Europos oro uostus atvykti 3 val. anksčiau

    ES pasienio sistema EES ilgina eiles: „Wizz Air“ pataria į Europos oro uostus atvykti 3 val. anksčiau

    Kas keičiasi oro uostuose

    Europos oro uostuose šią vasarą gali tekti laukti gerokai ilgiau: pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ keleiviams rekomenduoja atvykti į oro uostą iki trijų valandų prieš skrydį. Priežastis – po „Brexit“ sustiprėjusi patikrų tvarka ir palaipsniui diegiama ES atvykimo ir išvykimo sistema EES.

    Pasak bendrovės, dalis keliautojų jau yra pavėlavę į skrydžius dėl užsitęsusių pasų kontrolės eilių. Daugiausia problemų fiksuojama populiariuose turizmo maršrutuose, o artėjant vasaros pikui oro uostai ruošiasi didesniam keleivių srautui.

    Kaip veikia EES ir kodėl formuojasi eilės

    EES yra ES kuriama atvykimo ir išvykimo apskaitos sistema, skirta ne ES piliečiams, atvykstantiems trumpam laikui į Šengeno erdvę. Ji pakeičia tradicinį pasų antspaudavimą skaitmeniniu registru ir naudoja biometrinius duomenis, įskaitant pirštų atspaudus.

    Didžiausias sulėtėjimas dažniausiai atsiranda pirmojo kontaktinio registravimo metu, kai keliautojui reikia pateikti biometriką ir duomenys turi būti patikrinti sistemoje. Net ir esant papildomoms darbo vietoms, tokie procesai užtrunka ilgiau nei įprasta pasų patikra, todėl piko metu eilės gali šoktelėti iki kelių valandų.

    Ką sako oro uostai ir vežėjai

    „Wizz Air“ Jungtinės Karalystės padalinio vadovė Yvonne Moynihan britų žiniasklaidai teigė, kad EES poveikis skirtingose šalyse nevienodas, tačiau keleiviams patariama būti pasiruošusiems ilgesniam laukimui. Ji pabrėžė, kad bendrovė rekomenduoja vykti į oro uostą trims valandoms iš anksto, o ne įprastoms dviem.

    „Jei matote, kad eilės juda lėtai, turėkite daugiau laiko atsargai, ypač jei laukia persėdimas“, – sakė Yvonne Moynihan.

    Oro uostus vienijanti asociacija ACI Europe taip pat ragina keleivius vadovautis avialinijų nurodytu atvykimo laiku ir pripažįsta, kad kai kuriose vietose eilės gali siekti apie tris su puse valandos. Dalis oro uostų piko metu taiko laikinus srautų valdymo sprendimus, tačiau bendra rizika vasarą išlieka.

    Kam taikoma EES ir kur ji negalioja

    EES taikoma ne ES ir ne Šengeno šalių piliečiams, vykstantiems į Šengeno erdvę trumpoms kelionėms iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Tai aktualu ir Jungtinės Karalystės piliečiams, kurie po „Brexit“ priskiriami trečiosioms šalims.

    Tačiau sistema netaikoma ES ir Šengeno piliečiams, taip pat asmenims, turintiems galiojančius leidimus gyventi ar ilgalaikes vizas Šengeno valstybėse. Airija ir Kipras EES netaiko, todėl šiose šalyse išlieka įprasta rankinė pasų kontrolė.

    Praktiniai patarimai keliautojams

    Planuojantiems skrydžius per didžiuosius Europos oro uostus verta iš anksto įvertinti ne tik registracijos į skrydį, bet ir pasų kontrolės laiką. Papildomas laiko rezervas ypač svarbus keliaujant su registruotu bagažu, su vaikais ar turint persėdimą.

    Avialinijos keleiviams taip pat pataria pasirūpinti telefonu ir dokumentais: turėti įkrautą įrenginį, vandens ir pasiruošti galimam ilgesniam stovėjimui eilėse. Jei skrydis jungiamasis, saugiausia planuoti ilgesnį persėdimo laiką, nes vėlavimai pasienio kontrolėje gali išbalansuoti visą kelionės grandinę.

  • Pilotai pranešė apie žalius ir geltonus blyksnius kylant: tyrimas juos susiejo su saulės elektrinėmis

    Pilotai pranešė apie žalius ir geltonus blyksnius kylant: tyrimas juos susiejo su saulės elektrinėmis

    Pilotų pranešimuose vis dažniau kartojosi keistas reiškinys: kylant ar leidžiantis per kabinos langus akimirkai perskriedavo ryškūs žali ir geltoni blyksniai. Nors tokie blyksniai trukdavo trumpai, jie fiksuoti kritiškiausiose skrydžio fazėse, kai svarbi kiekviena sekundė.

    Aviacijos saugos specialistai, analizuodami incidentus, pastebėjo bendrą detalę: daugelis atvejų užfiksuoti šalia didelių saulės elektrinių, įrengtų netoli oro uostų ir skrydžių trajektorijų. Tyrėjai padarė išvadą, kad dalį blyksnių sukelia nuo fotovoltinių modulių atsispindinti saulės šviesa, pasiekianti pilotų matymo lauką.

    Kodėl saulės parkai atrodė idealūs?

    Oro uostai dažnai valdo didelius žemės plotus, kurie netinka gyvenamajai statybai ar intensyviai pramonei dėl triukšmo zonų ir saugumo reikalavimų. Dėl to saulės elektrinės ilgą laiką buvo laikomos praktišku sprendimu: infrastruktūra šalia, ribota pašalinių prieiga, o pagaminta elektra gali mažinti veiklos sąnaudas.

    Ankstesniuose vertinimuose daug dėmesio skirta fizinėms kliūtims ir objektų aukščiui, tačiau atspindžiai ne visada buvo laikomi reikšmingu rizikos veiksniu. Situaciją pakeitė pilotų pastebėjimai, kad tam tikromis valandomis ir sezonais šviesos blyksniai pasikartoja, nors kitomis dienomis jų visai nebūna.

    Kas sukelia žalius ir geltonus blyksnius?

    Nors saulės moduliai sukurti taip, kad sugertų kuo daugiau šviesos, dalis spinduliuotės vis tiek atsispindi, ypač kai saulė yra žemiau horizonte. Jei modulių pasvirimo kampas, lėktuvo aukštis ir kryptis sutampa, atspindys gali būti nukreiptas į orlaivį ir matytis kaip ryškus blyksnis.

    Spalviniai atspalviai, apie kuriuos kalba įgulos, siejami su tuo, kaip šviesa sklaidosi ir lūžta kabinos stikle bei dangose. Tokiais atvejais trumpas akinimas gali apsunkinti takų ir ženklinimo matomumą, o tai ypač nepageidautina kylant ir leidžiantis.

    Ką keičia oro uostai ir reguliuotojai?

    Dėl tokių atvejų kai kuriose šalyse sugriežtintas saulės elektrinių projektų vertinimas šalia aerodromų: vis dažniau reikalaujama iš anksto atlikti atspindžių modeliavimą skirtingiems paros ir metų laikams. Skaičiavimais siekiama nustatyti, ar atspindžių zona gali pataikyti į standartines kilimo ir tūpimo trajektorijas.

    Praktiniai sprendimai gali būti skirtingi: modulių orientacijos korekcijos, ekranavimo priemonės, didesni atstumai iki jautrių zonų ar projektų perplanavimas. Aviacijos sektorius pabrėžia, kad atsinaujinančios energijos plėtra gali vykti, tačiau ji turi būti derinama su skrydžių sauga ir realiomis šviesos elgsenos sąlygomis ore.

    „Net trumpas akinimas žemame aukštyje gali turėti reikšmės, todėl saulės projektus šalia oro uostų reikia vertinti pagal tai, kaip šviesa pasieks pilotą kabinoje“, – teigė aviacijos saugos ekspertai.

  • Trys didžiausi pasaulio oro uostai CO2 išmeta daugiau nei Paryžius: ką atskleidė 2023 metų analizė

    Trys didžiausi pasaulio oro uostai CO2 išmeta daugiau nei Paryžius: ką atskleidė 2023 metų analizė

    Kur CO2 pėdsakas didžiausias

    Naujausia analizė rodo, kad didžiausi pasaulio oro uostai pagal išmetamo CO2 kiekį lenkia net atskirų didmiesčių taršą. Tyrime vertintas 1 300 oro uostų poveikis klimatui ir oro kokybei, remiantis 2023 metų duomenimis.

    Ataskaitą parengė ODI Global ir Transport & Environment, o skrydžių ir aviacijos degalų duomenis pateikė Tarptautinė švaraus transporto taryba. Tyrėjai pabrėžia, kad didelė dalis aviacijos taršos koncentruojasi keliuose itin dideliuose mazguose.

    Didžiausiu CO2 šaltiniu įvardytas Dubai International Airport, per metus sugeneravęs apie 23,2 mln. tonų CO2. Antroje vietoje liko Londono Heathrow su maždaug 21 mln. tonų CO2, trečias buvo Los Andželo oro uostas su apie 18,8 mln. tonų CO2.

    Ataskaitoje pažymima, kad vien šie trys oro uostai kartu išmetė maždaug tris kartus daugiau CO2 nei visas Paryžius, jei neįtraukiamos su aviacijos skrydžiais susijusios paties miesto emisijos. Tarp didžiausių teršėjų taip pat minimi Seulo Incheon, Niujorko JFK, Honkongo, Paryžiaus Charles de Gaulle ir Frankfurto oro uostai.

    Problema telkiasi keliuose mazguose

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tarša nėra tolygiai pasiskirsčiusi: 100 didžiausių oro uostų sukuria apie du trečdalius visų keleivinių skrydžių CO2 emisijų pasaulyje. Tai reiškia, kad sprendimai didžiausiuose mazguose gali turėti neproporcingai didelį poveikį bendram aviacijos pėdsakui.

    Skaičiuojama, kad 1 300 vertintų oro uostų 2023 metais iš viso sugeneravo apie 1,022 mlrd. tonų CO2. Toks mastas ataskaitoje lyginamas su valstybių emisijomis: jei aviacijos sektorius būtų atskira šalis, jis pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atsidurtų tarp didžiausių teršėjų.

    Analitikai taip pat pabrėžia regioninius skirtumus: Europos oro uostų emisijos, vertinant bendrą mastą, viršija visų Lotynų Amerikos, Artimųjų Rytų ir Afrikos oro uostų emisijas kartu. Tai siejama tiek su intensyviu skrydžių tinklu, tiek su dideliu kelionių paklausos lygiu.

    Kodėl emisijos auga ir kas svarbiausia miestams

    Ataskaitos autoriai įspėja, kad oro uostų plėtra ir augantis keleivių srautas didina aviacijos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Toks kelias, jų vertinimu, komplikuoja klimato tikslų įgyvendinimą, ypač jei technologiniai pokyčiai ir alternatyvūs degalai diegiami per lėtai.

    „Atėjo laikas teikti pirmenybę mūsų energetinei nepriklausomybei ir piliečių sveikatai“, – sakė Denise Auclair iš organizacijos Transport & Environment.

    Šiame kontekste akcentuojama ir vietos bendruomenių perspektyva: oro uostai veikia ne vien klimatą. Šalia jų gyvenantys žmonės patiria triukšmą, didesnę taršą dėl transporto srautų, o kai kuriose vietovėse fiksuojamas ir didesnis azoto oksidų bei smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis.

    ODI Global atstovai pabrėžia, kad aviacijos apimtys vis dar auga, nors daugelyje kitų sektorių po Paryžiaus susitarimo matyti aiškesnės emisijų mažėjimo tendencijos. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, ar infrastruktūros plėtros planai dera su ilgalaikiais klimato įsipareigojimais.

    Ekspertai sutaria, kad vieno sprendimo nebus: poveikį lems ir efektyvesni orlaiviai, ir tvaresni aviaciniai degalai, ir paklausos valdymo priemonės. Tačiau akivaizdu, kad didžiausi oro uostai lieka ta vieta, kur pokyčiai galėtų duoti greičiausią ir labiausiai išmatuojamą rezultatą.

  • „Google Wallet“ įveda naujovę keliautojams: oro uostuose žada mažiau chaoso ir streso

    „Google Wallet“ įveda naujovę keliautojams: oro uostuose žada mažiau chaoso ir streso

    Prasidėjus intensyviausiam vasaros kelionių sezonui, „Google“ paskelbė apie „Google Wallet“ atnaujinimus, skirtus dažnai keliaujantiems lėktuvu. Bendrovė teigia siekianti, kad kelionė taptų mažiau įtempta ir mažiau fragmentuota, o svarbiausi dokumentai būtų pasiekiami vienoje vietoje.

    „Norime, kad kelionės būtų mažiau įtemptos ir mažiau atsietos, ir kad būtume su keliautojais visos jų kelionės metu“, – sakė „Google Wallet“ technologijų vadovas Gokmenas Gokselis.

    Vienas ryškiausių pokyčių – galimybė prisijungti prie oro linijų lojalumo programų tiesiai iš į „Google Wallet“ įkelto įlaipinimo talono. Tai reiškia, kad keliautojui nebereikės atskirai ieškoti oro bendrovės programėlės ar registracijos puslapio tada, kai jis jau skuba į vartus.

    „Google“ taip pat plečia automatiškai susietų bilietų ir dokumentų funkciją, kuri gali sugrupuoti su skrydžiu susijusius įrašus ir pateikti juos kartu. Bendrovės tikslas – sumažinti chaosą ten, kur keliautojai dažniausiai patiria daugiausia streso: oro uostuose, registracijos ir įlaipinimo metu.

    Šios funkcijos pritaikymo pavyzdžiu įvardijama Brazilijos oro linijų bendrovė Azul, kuri, keliautojui užsiregistravus skrydžiui telefonu, internete ar oro uoste, gali automatiškai pateikti įlaipinimo taloną į „Google Wallet“. „Google“ nurodo, kad ta pati logika gali būti pritaikoma ir kitiems su kelione susijusiems dokumentams.

    Be to, automatiniai susiejimai gali padėti greičiau pasiekti informaciją, susijusią su bagažu, ir gauti pranešimus apie pasiūlymus, kurie siejami su įlaipinimo talonu ar lojalumo kortele. Praktikoje tai gali reikšti mažiau rankinio ieškojimo el. pašte ar skirtingose programėlėse, kai situacija keičiasi realiu laiku.

    Skaitmeniniai kelionės dokumentai tampa vis svarbesni, nes oro uostai ir oro linijos vis plačiau pereina prie savitarnos procesų, o keliautojai tikisi greitesnio aptarnavimo ir aiškesnių pranešimų. „Google“ pokyčiai rodo bendrą tendenciją: kelionės patirties skaitmeninimą ir bandymą vienoje vietoje sujungti bilietus, lojalumo duomenis bei kitą kelionės informaciją.

  • ES oro maršrutai 2025 metais beveik neaugo: IATA įvardijo kainas ir reguliavimo naštą

    ES oro maršrutai 2025 metais beveik neaugo: IATA įvardijo kainas ir reguliavimo naštą

    Europos Sąjungos oro susisiekimas 2025 metais faktiškai sustojo vietoje: bendras maršrutų tinklas augo tik 1 proc., rodo Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) pateikiami duomenys. Tai reiškia, kad keliautojai ir verslas daugelyje krypčių nepajuto proveržio, nors aviakompanijos formaliai pranešė apie naujus reisus.

    IATA skaičiuoja, kad per 2025 metus ES buvo atšaukta 1 127 maršrutai, o įtrauktas 1 281. Vis dėlto reikšminga dalis „naujovių“ buvo senų krypčių sugrįžimai: 568 maršrutai jau buvo vykdyti per pastarąjį dešimtmetį, tačiau buvo sustabdyti bent metams.

    Grynas prieaugis siekė 154 maršrutus, o bendras maršrutų tinklo dydis pakilo iki 14 797. IATA pažymi, kad tai atsilieka nuo pastarojo dešimtmečio vidutinio metinio augimo tempo, kuris sudarė apie 1,5 proc.

    Kodėl maršrutų daugėja lėčiau?

    Asociacijos vertinimu, vienas svarbiausių stabdžių yra auganti reguliavimo našta ir didelės sąnaudos, su kuriomis susiduria vežėjai. Pasak IATA, tai mažina aviakompanijų galimybes rizikuoti atidarant naujas kryptis ir didinti dažnius, ypač kai paklausa svyruoja sezoniškai.

    „Europos gerovė priklauso nuo plataus ir efektyvaus susisiekimo Europos viduje ir su kitais žemynais“, – sakė IATA vyresnysis viceprezidentas išoriniams ryšiams Thomas Reynaert.

    „Kiekvienas naujas oro maršrutas sukuria naujų darbo vietų, verslo ir socialinių galimybių. Politikos formuotojai turi realių pasirinkimų, kaip kurti išmanesnį reguliavimą ir padėti aviakompanijoms konkuruoti bei augti“, – teigė jis.

    IATA kritikuoja ir keleivių teisių reguliavimo kryptį, pabrėždama, kad taisyklės turi būti aiškios ir veiksmingos, o jų pakeitimai neturėtų didinti neapibrėžtumo. Asociacijos teigimu, kai kompensacijų ir pareigų režimas tampa sudėtingesnis, tai didina rizikas vežėjams ir galiausiai gali atsispindėti bilietų kainose bei maršrutų pasiūloje.

    Kokius sprendimus siūlo IATA?

    Tarp siūlomų priemonių IATA mini keleivių mokesčių atsisakymą ar peržiūrą nacionaliniu lygmeniu, tvaresnių aviacinių degalų kainos mažinimą ir lankstesnį oro uostų laiko langų taikymą, kai rinką veikia išskirtinės aplinkybės. Taip pat keliama idėja peržiūrėti ES keleivių teisių reglamento ES261 kompensacijų slenksčius, siekiant mažinti ginčų ir išlaidų augimą.

    Ekspertų vertinimu, oro susisiekimo plėtra Europoje vis labiau priklauso ne tik nuo paklausos, bet ir nuo to, kaip greitai sektorius prisitaikys prie klimato tikslų, degalų kainų bei infrastruktūros ribojimų. Jei sąnaudų spaudimas išliks, dalis vežėjų prioritetą gali teikti pelningiausiems maršrutams, o mažesniems miestams ir regionams naujų tiesioginių skrydžių teks laukti ilgiau.

  • Norvegijos „Roboxi“ pritraukė 13 mln. eurų: robotai ir automatika keičia oro uostų peronus

    Norvegijos „Roboxi“ pritraukė 13 mln. eurų: robotai ir automatika keičia oro uostų peronus

    Norvegijos Stavangerio mieste įsikūręs startuolis „Roboxi“ pranešė užbaigęs akcijų emisiją ir pritraukęs apie 13 mln. eurų naujo nuosavo kapitalo. Bendrovė kuria autonominius sprendimus oro uostų vadinamajai airside zonai, apimančiai pakilimo ir riedėjimo takus bei peronus.

    „Roboxi“ teigimu, akcijų emisija sulaukė didelio tiek naujų, tiek esamų akcininkų susidomėjimo, o pagrindiniai investuotojai yra iš Norvegijos Rogalando regiono. Prieš pritrauktą kapitalą įmonė sieja su tolesniu augimu, strateginėmis iniciatyvomis ir balanso stiprinimu.

    „Sėkmingai užbaigta akcijų emisija yra svarbus etapas. Šis kapitalas leis mums didinti apimtis, įgyvendinti jau sutartus ir tikėtinus kontraktus, stiprinti pozicijas rinkoje bei toliau investuoti į inovacijas“, – sakė „Roboxi“ vadovas Magnusas O. Finnesandas.

    Kam skirta technologija?

    Įkurta 2018 metais, „Roboxi“ orientuojasi į tai, kas oro uostams kasdien kainuoja daug laiko ir resursų: takų būklės patikrą, saugos stebėseną ir techninę priežiūrą. Bendrovės sprendimai skirti mažinti incidentų riziką, gerinti atitiktį reguliaciniams reikalavimams ir mažinti eksploatacijos sąnaudas.

    Viena aktualiausių sričių yra pašalinių objektų ant pakilimo ar riedėjimo takų aptikimas. Tokios nuolaužos, vadinamos FOD, gali pažeisti orlaivius ir sutrikdyti skrydžius, todėl oro uostai investuoja į vis greitesnius aptikimo ir pašalinimo procesus.

    DI, robotika ir integracija

    „Roboxi“ sprendimuose naudojamas DI, padedantis automatiškai atpažinti FOD ir inicijuoti jo surinkimą robotinėmis priemonėmis. Įmonė taip pat siūlo API pagrindu veikiančias platformas, kurios leidžia šiuos procesus integruoti su esamomis oro uostų sistemomis ir skaitmeninti darbo eigą.

    Be nuolaužų aptikimo, bendrovė naudoja kameras ir programinę įrangą autonomiškai fiksuoti pakilimo tako žiburių gedimus ir generuoti ataskaitas. Taip pat vystomi sprendimai, skirti dangos stebėsenai ir paukščių aptikimui bei atbaidymui, kad kelios saugumo funkcijos galėtų veikti lygiagrečiai.

    „Roboxi“ nurodo, kad svarbūs įmonės pasiekimai buvo kuriami bendradarbiaujant su Avinor ir Norvegijos civilinės aviacijos institucijomis, siekiant praktinio pritaikomumo ir reikalingų patvirtinimų. Bendrovė taip pat teigia užmezgusi ryšius su oro uostais įvairiose rinkose ir vykdanti projektus su tarptautiniu mastu žinomais partneriais.

    „Didelė naujų ir esamų investuotojų parama patvirtina mūsų viziją, technologiją ir rinkos pagreitį. Šis kapitalas suteikia galimybę didinti apimtis ir kurti reikšmingą vertę klientams“, – sakė valdybos pirmininkas ir investuotojas Knutas Molaugas.

  • Lenkai daro šuolį: „CPK“ planuoja iki 60 traukinių, galinčių skrieti 320 km/h greičiu

    Lenkai daro šuolį: „CPK“ planuoja iki 60 traukinių, galinčių skrieti 320 km/h greičiu

    Lenkijos centrinio transporto mazgo projektą vystanti bendrovė „CPK“ įsteigė ilgai planuotą riedmenų telkinį, per kurį ketinama centralizuotai pirkti naujus traukinius būsimiems greitojo geležinkelio maršrutams. Naujoji struktūra veiks kaip platforma, padėsianti suvienodinti pirkimus, priežiūros reikalavimus ir ilgalaikį riedmenų naudojimą.

    Pagrindinis pirmosios bangos tikslas ambicingas: planuojama įsigyti nuo 40 iki 60 itin greitų sąstatų, galinčių važiuoti ne mažesniu kaip 320 km/h greičiu. „CPK“ rinkai jau išsiuntė RFI užklausas, kuriomis siekiama įvertinti gamintojų galimybes, preliminarias kainas ir pristatymo terminus.

    „Norime, kad rinka pateiktų realistišką vaizdą apie tokių traukinių tiekimą ir jų išlaikymą ilgajame periode“, – sakė su procesu susipažinę projekto atstovai.

    Vienas svarbiausių reikalavimų – ne tik traukinių pristatymas, bet ir užtikrinta jų techninė priežiūra bei eksploatacinis palaikymas iki 30 metų. Toks modelis Europoje vis dažnesnis, nes leidžia tiksliau planuoti viso gyvavimo ciklo sąnaudas ir sumažinti riziką, susijusią su atsarginių dalių tiekimu bei kompetencijų išlaikymu.

    „CPK“ taip pat numato atrankos kartelę gamintojams: į procesą ketinama įtraukti tuos, kurie jau yra pristatę traukinius, sertifikuotus važiuoti bent 300 km/h greičiu. Praktikoje tai reiškia, kad prioritetas bus teikiamas patikrintiems sprendimams su aiškia homologacijos istorija ir patirtimi greitųjų geležinkelių rinkoje.

    Greta 320 km/h klasės sąstatų, riedmenų telkinyje numatomas ir atskiras pirkimas traukiniams, skirtiems susisiekimui su planuojamu nauju oro uostu. Šie traukiniai, įvardijami kaip „AeroExpress“, būtų orientuoti į dažnesnius reisus ir greitą keleivių srautų aptarnavimą maršrutu Varšuva–naujasis oro uostas–Lodzė.

    Skelbiama, kad „AeroExpress“ traukiniai turėtų pasiekti apie 200 km/h greitį, o kai kuriuose scenarijuose svarstomas ir didesnis – iki 230 km/h – greitis. Tokie parametrai labiau pritaikyti intensyviam priemiesčio ir tarpmiestiniam susisiekimui, kuriame svarbiausia ne maksimalus greitis, o kelionės laikas nuo durų iki durų ir patikimas intervalas.

    Projektas siejamas su vadinamąja Y formos greitojo geležinkelio linija, kuri turėtų sujungti Varšuvą, naująjį oro uostą ir Lodzę, o vėliau turėti atšakas į Vroclavą bei Poznanę. Pagal viešai aptarinamus terminus, pirmasis ruožas Varšuva–oro uostas–Lodzė siejamas su 2032 metais, o tolesnės kryptys – su 2035 metais.

    Be to, „CPK“ mini ir „RegioExpress“ koncepciją – lėtesnių, regioniniam susisiekimui pritaikytų traukinių segmentą. Šių pirkimų užklausos rinkai turėtų būti teikiamos artimiausiu metu, kad riedmenų planavimas atitiktų infrastruktūros statybų eigą ir realius keleivių srautų scenarijus.

    Europos kontekste toks riedmenų telkinio modelis tampa vis aktualesnis, nes didelio greičio geležinkeliai reikalauja ne tik brangių traukinių, bet ir itin tikslios priežiūros, sudėtingų saugos sertifikacijų bei stabilios tiekimo grandinės. Ilgalaikiai priežiūros įsipareigojimai ir patikrinta homologacija yra vieni svarbiausių kriterijų, galinčių nulemti, kas taps pagrindiniais „CPK“ partneriais.