CP v2

Tag: Pakruojo rajono savivaldybė

  • Pakruojo rajonas gaus 156 tūkst. eurų potvynių rizikai mažinti: ką įsigys ir kada

    Pakruojo rajonas gaus 156 tūkst. eurų potvynių rizikai mažinti: ką įsigys ir kada

    Pakruojo rajono savivaldybė užsitikrino finansavimą projektui, skirtam potvynių rizikos prevencijai ir greitesniam reagavimui į ekstremalias situacijas klimato kaitos kontekste. Sprendimas priimtas Bauskėje vykusiame 2021–2027 metų Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos programos Stebėsenos komiteto posėdyje.

    Posėdyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė, kuri atstovauja Šiaulių regionui. Savivaldybė projekte dalyvaus partnerio teisėmis, o pati programa orientuota į bendras Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų iniciatyvas, apimančias infrastruktūrą, civilinę saugą ir gyventojų atsparumo didinimą.

    Kas patvirtinta ir kas dalyvaus

    Stebėsenos komitetas patvirtino 14 abiejų šalių pateiktų paraiškų finansavimą, kartu aptarė naujo finansavimo laikotarpio prioritetus. Posėdžio metu komiteto nariai susipažino ir su jau įgyvendintais pavyzdžiais, kur projektų lėšomis diegtos skaitmeninės turizmo technologijos bei įsigyta civilinei saugai reikalinga įranga.

    Pakruojo savivaldybė prisijungia prie projekto Flood response, kurio pilnas pavadinimas lietuviškai apibrėžia tikslą: potvynių rizikų prevencija ir reagavimo į ekstremalias situacijas stiprinimas klimato kaitos kontekste Latvijos ir Lietuvos pasienio regione. Projekto koordinatorius yra Žiemgalos planavimo regionas Latvijoje, o tarp partnerių taip pat yra Aizkrauklės, Jekabpilio, Jelgavos savivaldybės bei Biržų ir Pakruojo rajonų savivaldybių administracijos.

    Kokią įrangą planuoja įsigyti Pakruojis

    Pagal projektą savivaldybės ir partneriai planuoja stiprinti civilinės saugos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemas, organizuoti bendras tarpvalstybines pratybas, mokymus gyventojams ir specialistams bei investuoti į reagavimo priemones. Tai ypač aktualu augant staigių liūčių, užtvankų apkrovų ir trumpalaikių potvynių rizikai, kai svarbus ne tik prognozavimas, bet ir techninės galimybės greitai išpumpuoti vandenį ar evakuoti žmones.

    Pakruojo rajone planuojama įsigyti naudotą gaisrinį automobilį, didelio našumo vandens siurblius, motorizuotą gelbėjimo valtį ir profesionalų vandens gelbėjimo droną. Tokia įranga gali padėti greičiau pasiekti užlietas teritorijas, efektyviau vykdyti gelbėjimo darbus vandenyje ir operatyviau įvertinti situaciją iš oro, kai privažiavimas prie vietos būna apsunkintas.

    Finansavimo dydžiai ir terminai

    Bendra projekto vertė viršija 911 000 eurų, o daugiau kaip 729 000 eurų sudaro Europos regioninės plėtros fondo finansavimas. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos veikloms numatyta apie 156 000 eurų, iš kurių beveik 125 000 eurų sudarys paramos lėšos.

    Likusi dalis bus dengiama valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšomis, po maždaug 15 500 eurų iš kiekvieno šaltinio. Projektą planuojama įgyvendinti per 24 mėnesius, tad pirkimai ir mokymai turėtų vykti etapais, derinant juos su partneriais ir bendromis pratybomis pasienio regione.

  • Pakruojo rajono tarybos posėdis: 29 sprendimų projektai ir kur tiesiogiai stebėti transliaciją

    Pakruojo rajono tarybos posėdis: 29 sprendimų projektai ir kur tiesiogiai stebėti transliaciją

    2026 metais gegužės 28 dieną 11 valandą prasideda Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Savivaldybė skelbia, kad darbotvarkei parengti 29 sprendimų projektai.

    Tokiuose posėdžiuose taryba svarsto klausimus, susijusius su savivaldybės biudžetu, įstaigų veikla, vietinės reikšmės infrastruktūra, turto valdymu, socialinėmis paslaugomis ir kitomis savivaldos kompetencijomis. Galutiniai sprendimai paprastai turi tiesioginę įtaką gyventojams, todėl darbotvarkės turinys dažnai tampa vienu svarbiausių dokumentų prieš posėdį.

    Savivaldybė nurodo, kad sprendimų projektai skelbiami viešai teisės aktų projektų skiltyje, kur gyventojai gali susipažinti su planuojamais balsavimais ir jų aiškinamaisiais raštais. Tai leidžia iš anksto suprasti, kokie klausimai bus keliami ir kokių pokyčių siekiama.

    Posėdį taip pat galima stebėti tiesiogiai internetu. Tiesioginė vaizdo transliacija vykdoma Pakruojo rajono savivaldybės „Youtube“ paskyroje, o įrašas paprastai lieka pasiekiamas peržiūrai ir pasibaigus posėdžiui.

  • Pakruojo trečiojo amžiaus universitetas uždarė 11-uosius mokslo metus: už ką dėkojo meras ir rektorė

    Pakruojo trečiojo amžiaus universitetas uždarė 11-uosius mokslo metus: už ką dėkojo meras ir rektorė

    Pakruojo kultūros centre gegužės 26 dieną surengtas Pakruojo trečiojo amžiaus universiteto mokslo metų uždarymas. Bendruomenė užbaigė 11-uosius veiklos metus, o renginyje dalyvavo ir savivaldybės vadovai bei kviestiniai svečiai.

    Trečiojo amžiaus universitetai Lietuvoje veikia kaip neformalaus suaugusiųjų švietimo iniciatyva, skirta senjorų aktyvumui ir įsitraukimui stiprinti. Tokios veiklos paprastai apima paskaitas, susitikimus, kultūrines išvykas ir bendruomeninius projektus, kurie padeda palaikyti socialinius ryšius.

    Į šventę atvykę Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis ir vicemeras Virginijus Kacilevičius dėkojo TAU klausytojams už visuomeninę veiklą ir indėlį į rajono kultūrinį gyvenimą. Savivaldybės vadovai pabrėžė, kad aktyvi senjorų bendruomenė prisideda ir prie platesnių diskusijų apie gyvenimo kokybę rajone.

    Padėką už bendrą darbą ir mokymąsi išsakė ir TAU rektorė Rima Juozapavičienė. Pasak jos, kasmet augantis dalyvių skaičius rodo, kad mokymasis ir bendrystė išlieka svarbūs nepriklausomai nuo amžiaus.

    „Džiaugiamės jūsų aktyvumu, iniciatyvomis ir tuo, kad TAU bendruomenė telkia žmones prasmingoms veikloms“, – sakė Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis.

    Renginio metu muzikinius kūrinius dovanojo vokalinis moterų ansamblis „Versmė“ ir Linkuvos kultūros centro Guostagalio skyriaus moterų trio „Prie kavos“. Šventė tapo proga ne tik apžvelgti metų veiklas, bet ir simboliškai užbaigti sezoną bendruomenės susitikimu.

    Trečiojo amžiaus universitetų veikla pastaraisiais metais vis dažniau siejama ir su platesnėmis senėjimo politikos kryptimis, kai akcentuojamas aktyvus, savarankiškas ir socialiai įtraukus vyresnio amžiaus žmonių gyvenimas. Pakruojo TAU mokslo metų uždarymas parodė, kad tokios iniciatyvos regione išlieka gyvos ir auginančios bendruomenę.

  • Pakruojyje – savivaldybių architektų ir kultūros atstovų vizitas: kaip sutars menas viešose erdvėse?

    Pakruojyje – savivaldybių architektų ir kultūros atstovų vizitas: kaip sutars menas viešose erdvėse?

    Pakruojyje lankėsi šalies savivaldybių architektai ir kultūros srities atstovai, atvykę kartu su kultūros viceministre Edita Utariene. Vizitas surengtas kaip išvažiuojamojo posėdžio dalis įgyvendinant Kultūros ministerijos ir Aplinkos ministerijos su 31 savivaldybe pasirašytą susitarimą dėl meno ir dizaino viešose erdvėse.

    Susitarimo įgyvendinimui sudaryta darbo grupė, kuri posėdžių metu iš arčiau susipažįsta su skirtingų savivaldybių patirtimis ir realiais viešųjų erdvių sprendimais. Pakruojyje vykusiame posėdyje dalyvavo ir Pakruojo rajono savivaldybės vyriausioji architektė Rūta Aleknienė.

    Posėdis Pakruojyje ir susitikimai

    Renginys vyko Pakruojo ugniagesių draugijos stoginėje. Svečius pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemerai Simona Lipskytė ir Virginijus Kacilevičius, taip pat administracijos direktorė Aušra Dvelienė.

    Pakruojo rajono savivaldybės vadovams už priėmimą padėkojo kultūros viceministrė Edita Utarienė. Susitikime akcentuota, kad viešųjų erdvių kokybė priklauso ne tik nuo infrastruktūros sprendimų, bet ir nuo aiškios meninių iniciatyvų krypties bei suderintų procedūrų.

    Kas pristatyta svečiams?

    Išvažiuojamojo posėdžio metu atvykę specialistai iš Šiaulių, Šiaulių rajono, Radviliškio rajono, Molėtų, Klaipėdos ir kitų savivaldybių supažindinti su Pakruojo krašto išskirtinumu. Pristatymą parengė Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė, apžvelgusi įgyvendintus projektus, tradicines šventes ir akmens simpoziumų patirtį.

    Šiais metais Pakruojyje penktą kartą planuojama šventė Marso kanjonai, kurios metu atveriama AB „Dolomitas“ teritorija ir rengiami koncertai. Apie idėjos gimimą netradicinėje erdvėje, konceptą ir tolesnę viziją pasakojo vicemerė Simona Lipskytė.

    Pakruojo krašto pramoninį savitumą papildė ir pasakojimas apie dolomito gavybą bei jos reikšmę regionui. Apie išgaunamą žaliavą pristatymą skaitė Pakruojo krašto muziejaus muziejininkas Algirdas Pilipauskas.

    Kultūros objektai ir praktiniai pavyzdžiai

    Vizito metu svečiai taip pat apžiūrėjo miesto kultūros objektus ir viešąsias erdves, kuriose matomi ankstesnių iniciatyvų rezultatai. Dalis programos skirta akmens skulptorių simpoziumo Akmens dialogai metu sukurtoms skulptūroms ir jų integracijai miesto aplinkoje.

    Darbo grupė lankėsi ir Pakruojo dvare, susipažino su miesto urbanistine struktūra, aptarė viešųjų erdvių tvarkymo sprendimus bei dalijosi darbinėmis patirtimis. Tokie išvažiuojamieji posėdžiai siejami su praktiniu tikslu ieškoti modelių, kaip meną ir dizainą viešose erdvėse planuoti nuosekliai, skaidriai ir ilgalaikėje perspektyvoje.

    „Viešosios erdvės tampa miesto vizitine kortele, todėl svarbu, kad meniniai sprendimai būtų apgalvoti, o savivaldybės turėtų aiškias gaires ir partnerystes“, – sakė kultūros viceministrė Edita Utarienė.

    Informacija parengta pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą medžiagą.

  • Linkuvos gimnazijoje nuskambėjo paskutinis skambutis: 102-oji laida palydėta į egzaminus

    Linkuvos gimnazijoje nuskambėjo paskutinis skambutis: 102-oji laida palydėta į egzaminus

    Linkuvos gimnazijoje gegužės 22 dieną nuaidėjo paskutinis skambutis – simbolinė šventė, žyminti 102-osios gimnazijos laidos finišo tiesiąją. Dvyliktokams tai ne tik atsisveikinimas su kasdienėmis pamokomis, bet ir startas į brandos egzaminų laikotarpį.

    Šventinį rytą abiturientai pradėjo tradiciniu apsilankymu pas savo auklėtoją Nijolę Mikalajūnienę. Tokios gimnazijų tradicijos kasmet tampa proga sustoti, prisiminti nueitą kelią ir padėkoti mokytojams už palydėjimą į savarankišką etapą.

    Vakarą vainikavo trečių gimnazijos klasių mokinių parengtas pasirodymas Linkuvos kultūros centre. Renginys tapo bendruomenišku susitikimu, kuriame abiturientus sveikino ne tik bendraamžiai, bet ir gimnazijos bendruomenė bei svečiai.

    Į šventę atvyko Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis ir vicemeras Virginijus Kacilevičius. Savivaldybės vadovai linkėjo sėkmės artėjančiuose egzaminuose ir pabrėžė, kad jauni žmonės visada laukiami sugrįžtant į gimtąjį Pakruojo kraštą.

    Abiturientus taip pat pasveikino Linkuvos gimnazijos direktorė Daiva Danielienė, akcentavusi šventės prasmę ir atsakingą laikotarpį, kuris laukia artimiausiomis savaitėmis. Paskutinis skambutis tradiciškai tampa riba tarp mokyklinio ritmo ir egzaminų maratono, kai kiekvienas sprendimas bei pastangos įgauna dar didesnį svorį.

    Pakruojo rajone paskutinio skambučio šventės tęsiasi – gegužės 28 dieną ji vyks ir Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijoje. Šiais metais rajono ugdymo įstaigas baigia 104 abiturientai.

  • Pakruojo rajone išrinkti Metų mokytojai: kam atiteko 1 000 eurų premija ir kodėl

    Pakruojo rajone išrinkti Metų mokytojai: kam atiteko 1 000 eurų premija ir kodėl

    Pakruojo rajone gegužės 21 dieną posėdžiavusi Mokytojų iniciatyvų skatinimo konkurso komisija atrinko šių metų Metų mokytojus. Komisijai vadovavo Virginijus Kacilevičius, o svarstytos kandidatūros buvo pateiktos rajono ugdymo įstaigų.

    Šio skatinimo tikslas – įvertinti pedagogų profesinės veiklos rezultatus ir paskatinti toliau imtis inovacijų bei kūrybiškų sprendimų ugdymo procese. Premija skiriama už pastarųjų trejų metų nuopelnus, mokinių pasiekimus ir pažangą, taip pat už indėlį į pilietinių ir bendražmogiškųjų vertybių ugdymą.

    Kam skiriama premija?

    Konkurse numatyta 1 000 eurų premija gali būti skiriama ugdymo įstaigų vadovams ir pedagogams, dirbantiems pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas. Taip pat įvertinami ikimokyklinio ugdymo ir pagalbos mokiniui bei mokytojui specialistai.

    Šiemet komisija sulaukė keturių kandidatūrų iš keturių rajono mokyklų. Įvertinus pateiktą medžiagą ir pasiektus rezultatus, išrinkti trys pedagogai, pripažinti iniciatyviausiais ir pasiekusiais geriausių profesinės veiklos rezultatų 2025 metais.

    Metų mokytojais pripažinti trys pedagogai

    Metų mokytoja tapo Roma Stočkė – Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos socialinė pedagogė ir vokiečių kalbos mokytoja. Jos darbas siejamas su mokinių gerove, pagalba bendruomenei ir ugdymo proceso stiprinimu.

    Įvertinta ir Aida Čepulienė – Pakruojo „Žemynos“ progimnazijos gamtos mokslų, biologijos mokytoja metodininkė. Tokios kvalifikacijos pedagogai dažnai prisideda ne tik prie pamokų kokybės, bet ir prie metodinės pagalbos kolegoms bei ugdymo turinio tobulinimo.

    Trečiąja laureate tapo Simona Dovidonienė – Žeimelio pagrindinės mokyklos biologijos mokytoja. Komisija pabrėžė reikšmingus pasiekimus ugdomojoje veikloje ir nuoseklų darbą siekiant mokinių pažangos.

    Premijos, kaip įprasta, bus įteiktos Mokytojų dienos šventės metu. Komisija taip pat padėkojo visiems konkurse dalyvavusiems mokytojams ir palinkėjo toliau stiprinti pedagoginį profesionalumą bei gerinti mokinių ugdymo rezultatus.

  • Prienų globos namuose aptarta socialinių paslaugų lyderystė: kaip vadovai kuria bendrą kokybės standartą

    Prienų globos namuose aptarta socialinių paslaugų lyderystė: kaip vadovai kuria bendrą kokybės standartą

    Gegužės 21 dieną Prienų globos namuose surengtas Socialinių paslaugų lyderystės ir praktikos forumas, subūręs įvairių savivaldybių socialinių paslaugų įstaigų vadovus. Renginyje dalyvavo Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro direktorė Dovilė Pašakinskienė ir Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centro direktorė Aušra Butnorienė.

    Forumą organizavo Socialines paslaugas teikiančių įstaigų vadovų profesinė sąjunga. Pagrindinis renginio tikslas buvo stiprinti vadovų kompetencijas, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir siekti nuoseklesnio socialinių paslaugų kokybės standarto visame sektoriuje.

    Kas šiandien svarbiausia sektoriui

    Diskusijose akcentuota, kad socialinių paslaugų kokybę vis dažniau lemia ne vien finansavimas, bet ir vadybiniai sprendimai: darbuotojų pritraukimas, komandų išlaikymas, paslaugų prieinamumas bei aiškūs procesai. Vadovai dalijosi patirtimi, kaip organizuojant paslaugas suderinti teisės aktų reikalavimus ir realius žmonių poreikius.

    Taip pat aptarti kasdieniai vadovavimo iššūkiai, kylantys dirbant su skirtingų poreikių paslaugų gavėjais ir jų artimaisiais. Pabrėžta, kad paslaugų gavėjo orumas, individualus požiūris ir saugumas išlieka kertiniais kriterijais, nuo kurių prasideda paslaugų kokybė.

    Gerosios praktikos mainai ir bendradarbiavimas

    Renginyje daug dėmesio skirta praktiniams sprendimams, kuriuos įstaigos gali taikyti nedelsiant: nuo vidinių kokybės rodiklių stebėsenos iki darbuotojų mokymų planavimo ir aiškesnio atsakomybių pasidalijimo. Tokie susitikimai vertinami kaip būdas ne tik pasisemti idėjų, bet ir palyginti, kas veikia skirtingose savivaldybėse.

    Pasak renginio dalyvių, bendradarbiavimas tarp įstaigų leidžia greičiau spręsti pasikartojančias problemas ir mažina atotrūkį tarp skirtingų teritorijų teikiamų paslaugų. Tai ypač svarbu, kai socialinės paslaugos turi būti vienodai prieinamos ir suprantamos kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Kokią naudą mato savivaldybės

    Pakruojo rajono atstovės pabrėžė, kad dalyvavimas tokio pobūdžio forumuose padeda sisteminti sukauptą patirtį ir parsivežti konkrečias įžvalgas kasdienei veiklai. Tikimasi, jog gerosios praktikos pritaikymas prisidės prie socialinių paslaugų kokybės stiprinimo Pakruojo rajone.

    Organizatorių teigimu, vadovų profesinis augimas ir nuolatinis dialogas yra būtina sąlyga kuriant kokybiškas, prieinamas ir žmogui artimas socialines paslaugas. Forumai planuojami ir ateityje, siekiant tęstinio bendrų standartų ir bendradarbiavimo stiprinimo.

  • Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2027 metais: savivaldybės derina, kaip prisidės renginiais

    Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2027 metais: savivaldybės derina, kaip prisidės renginiais

    2027 metais pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Tai reiškia ne tik intensyvų aukšto lygio susitikimų ir derybų laikotarpį, bet ir platesnes galimybes šalies regionams įsitraukti į europinę darbotvarkę per viešus renginius ir komunikaciją.

    Apie galimus formatus ir praktinį savivaldybių įtraukimą nuotoliniu būdu diskutavo Pakruojo rajono savivaldybės atstovai su Užsienio reikalų ministerijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai grupės patarėju Mindaugu Bundza. Susitikime aptarta, kaip vietos bendruomenėms aiškiau ir patraukliau pristatyti pirmininkavimo reikšmę.

    Ką planuoja savivaldybės?

    Ministerijos atstovas pristatė renginių planavimo gaires, numatomą renginių tinklelį ir komunikacijos paketus, kurie bus teikiami savivaldybėms. Tokie paketai paprastai apima vieningus vizualinius sprendimus, temines kryptis, pagrindines žinutes ir rekomendacijas, kaip pasiekti skirtingas auditorijas.

    Savivaldybė savo ruožtu pristatė metinių renginių kalendorių ir idėjas, kurios galėtų būti pritaikytos pirmininkavimo pristatymui rajone. Diskusijoje dėmesys skirtas tam, kurie renginiai natūraliai sutaptų su europinėmis temomis ir kokie formatai būtų patogiausi vietos gyventojams.

    Ko tikimasi iš pirmininkavimo?

    Pirmininkavimas ES Tarybai paprastai apima įvairaus lygmens posėdžius Briuselyje ir Liuksemburge, tačiau šalys narės taip pat organizuoja ir dalį renginių savo valstybėje. Tokie renginiai gali būti skirti sektorių ekspertams, kultūrinei diplomatijai, jaunimo įtraukimui ar diskusijoms apie ES politikos poveikį kasdieniam gyvenimui.

    Susitikimo metu keistasi įžvalgomis dėl galimų pranešėjų ir ekspertų, kurie galėtų dalyvauti regioniniuose renginiuose, ir sutarta tęsti bendradarbiavimą. Tikslas – rasti aiškius, gyventojams suprantamus būdus paaiškinti, ką reiškia pirmininkavimas ir kokias temas Lietuva galėtų iškelti ES lygmeniu.

    Tolimesni žingsniai

    Pakruojo rajono savivaldybės atstovai su ministerija sutarė derinti konkretesnius formatus ir ieškoti tinkamiausių progų į renginius integruoti pirmininkavimo tematiką. Akcentuota, kad regionų įsitraukimas gali tapti svarbia komunikacijos dalimi, padedančia didinti visuomenės supratimą apie ES sprendimų priėmimą.

    Informaciją apie susitikimą pateikė Pakruojo rajono savivaldybė.

  • Pakruojyje akcija „Būk saugus ir pasirengęs“: ką gyventojams parodė tarnybos ir šauliai

    Pakruojyje akcija „Būk saugus ir pasirengęs“: ką gyventojams parodė tarnybos ir šauliai

    Gegužės 15 dieną Pakruojo Vienybės aikštėje surengta akcija „Būk saugus ir pasirengęs“, į kurią pakviesti rajono gyventojai ir miesto svečiai. Renginio tikslas buvo praktiškai supažindinti visuomenę su specialiųjų tarnybų ir civilinės saugos pajėgų darbu bei pasirengimu ekstremalioms situacijoms.

    Akcijoje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemeras Virginijus Kacilevičius ir savivaldybės administracijos direktorė Aušra Dvelienė. Taip pat pristatytos savivaldybės parengties ir mobilizacijos funkcijos, kurias renginyje atstovavo patarėja, atliekanti parengties pareigūno funkcijas, Daiva Rocienė ir vyriausioji specialistė mobilizacijai Auksė Sabalienė.

    Ką galėjo pamatyti gyventojai?

    Renginio metu savo veiklą ir turimą techniką demonstravo ugniagesiai gelbėtojai, policijos pareigūnai ir aplinkos apsaugos tarnybų atstovai. Gyventojai galėjo iš arti apžiūrėti naudojamas priemones, pasikalbėti su pareigūnais ir sužinoti, kaip veikiama skirtingų incidentų metu.

    Prie programos prisijungė Lietuvos šaulių sąjungos nariai, Krašto apsaugos savanorių pajėgos ir Lietuvos kariuomenės karo komendantūrų valdyba. Tokie pristatymai paprastai padeda aiškiau suprasti, kaip koordinuojamas veikimas krizių metu ir kokias užduotis atlieka skirtingos struktūros.

    Akcentas – pasirengimas kasdienybėje

    Renginyje dalyvavo ir Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai, priminę, kad pasirengimas svarbus ne tik didelių nelaimių atveju. Praktiniai patarimai gyventojams dažniausiai apima pirmosios pagalbos žinias, saugaus elgesio rekomendacijas ir informacijos gavimo kanalus ekstremalių situacijų metu.

    Akcija „Būk saugus ir pasirengęs“ surengta Pakruojo rajono savivaldybės administracijos iniciatyva. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai yra proga iš arčiau susipažinti su tarnybų darbu ir realiai įvertinti, kaip kiekvienas žmogus gali prisidėti prie savo ir bendruomenės saugumo.

  • Mokesčių mokėtojų dienos apdovanojimuose įvertinta AB „Klovainių skalda“: kuo išsiskyrė

    Mokesčių mokėtojų dienos apdovanojimuose įvertinta AB „Klovainių skalda“: kuo išsiskyrė

    Gegužės 13 dieną Vilniaus rotušėje surengtose Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos iškilmėse apdovanota AB „Klovainių skalda“ ir įmonės generalinis direktorius Gediminas Mozūras. Renginį organizavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.

    Šios iniciatyvos tikslas – viešai įvertinti žmones ir organizacijas, kurios kuria darbo vietas, investuoja Lietuvoje ir reikšmingai prisideda prie valstybės biudžeto. Pasak organizatorių, apdovanojimais siekiama priminti, kad stabilios viešosios paslaugos ir investicijų aplinka tiesiogiai priklauso nuo mokesčių mokėtojų indėlio.

    Už ką įvertinta įmonė

    AB „Klovainių skalda“ paminėta tarp regionų smulkaus ir vidutinio verslo kategorijos laureatų, vertinant didžiausią darbuotojų pajamų mokesčio indėlį. Toks kriterijus paprastai reiškia ne tik finansinę įtaką biudžetui, bet ir didesnį darbo vietų mastą bei atlyginimų fondo reikšmę regione.

    Regionų ekonomikos kategorijoje taip pat pagerbtos „Mars Lietuva“, „Intersurgical“, „ORLEN Lietuva“ ir „TELTONIKA IoT GROUP“, akcentuojant jų investicijų apimtį, kuriamas darbo vietas ir tarptautinius ryšius. Regionų smulkaus ir vidutinio verslo kategorijoje už pelno mokesčio indėlį išskirtos „IPUKIS“, „Vikebas“ ir „Pasvalio agrochemija“.

    Ką akcentavo organizatoriai

    Renginyje kalbėjęs Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas pabrėžė, kad verslas šiuo metu veikia didesnio neapibrėžtumo sąlygomis. Jo teigimu, pagarba mokesčių mokėtojui turi reikšti ne vien padėką, bet ir aiškesnę, stabilesnę reguliavimo bei investavimo aplinką.

    „Pagarba mokesčių mokėtojui turi virsti nuspėjamesne ir aiškesne aplinka dirbti bei investuoti“, – sakė Sigitas Gailiūnas.

    Iškilmėse dalyvavo ir Pakruojo rajono savivaldybės atstovai, taip pat Seimo nariai, valstybės institucijų ir asociacijų delegatai. Renginį moderavo Verslo žinių vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

    Kodėl minima ši diena

    Pagarbos mokesčių mokėtojams diena minima gegužės 11 dieną. Nuo 2018 metais, Lietuvos laisvosios rinkos instituto iniciatyva, ji įtraukta į Atmintinų dienų įstatymą.

    Organizatorių teigimu, apdovanojimai kasmet skirti ne tik didžiausiems mokestiniams mokėtojams, bet ir tiems, kurių veikla sukuria ilgalaikę vertę: plečia gamybą, diegia žiedinės ekonomikos sprendimus, investuoja į efektyvumą bei atsinaujinančią energetiką ir prisideda prie bendruomenių stiprinimo regionuose.